A Travellerspoint blog

Apie tai, kad Dievas lunatikus myli

Posakis - kad jei užsitrenkė tau kokios durys gyvenime prieš nosį - nepanikuok, o ramiai apsižvalgyk ir pamatysi, kad Dievas tuo metu kitur langelį tau pravėrė. Svarbu tik pačiam žinoti, ko tu nori, kur tavo tikslas ir kryptis į jį. Taip iriamės per gyvenimo jūras : durys - langas, durys - langas... Tas langas nebūtinai tiksliai į tą kryptį, kur tau, atrodo, būtiniausiai reikia, gali būti šiek tiek kitur, kuriam laikui gali būti visiškai atgal... Tačiau nuojauta, tas vidinis GPS, tau visada pasako, ar tą bendrą krypties vektorių į savo tikslus tu išlaikai, ar ne.

O dar vėliau, jei kryptį savo išlaikei - tas žiburėlis tunelio gale artėja vis, ryškėja... priartėja, viskas nušvinta dangiška šviesa, ir ten, kitoje pusėj, pasirodo, viskas tik dar įdomiau... ;o) Sakiau jau, durys - langas...

large_13241_1993..005457098_n.jpg

Rimą Melešių jums pristačiau dar pernai. Tvirtai išlaiko kryptį Rimas. Tuomkart šis 61-metis laimės kūdikėlis kažkokiu stebuklu išliko gyvas šiaurinių jūrų štorme. Mažulį jo laivelį stipri banga pakėlė, permetė per akmeninį rifą ir švelniai padėjo į smėlėtą pliažą negyvenamoje Aliaskos saloje. Ten padėjo, kur jokie gelbėtojai priplaukti ir laivelį nuo smėlio nukrapštyti negalėjo; taip ir liko bei sunyko Rimo jachta ten, ant šalto pliažo.

Atrodė, užsitrenkė durys Rimui į gyvenimo svajonę - vienam apiplaukti apie svietą nedicka 7.32m ilgio burine skiedrele San Juan 24. Ir ne bet kaip Pasaulio vandenynus kirsti, o prieš plauką, kad Pasaulio rekordas būtų su visais Ginesais, ne tais kurie alus, o knygos! Ir dar pakeliui Amerikos vėliavą į Antarktidą įsmeigti taip, kad niekam maža nepasirodytų! Planai be galo drąsūs, sakyčiau iki beprotybės - jei vertinant kiek diletanto Rimo jūreivystės sugebėjimus, tiek ir jo pasirinkto laivelio galimybes. Durys užsidarė, o langas atsivėrė. Ir tas langas paramstytas rusiškai atlapaširdišku reikalavimu aukoti. Jūs norit, kad aš plaukčiau? Prisidėsit prie rekordo? Tada aukokit pinigais, daiktais, pagalba. Aš jums įrodysiu, kad aš galiu. Gerai, kad jums aukoti būtų įdomiau - surinktas lėšas skirsiu vaikų onkologijos tyrimams... tipo... Kas nors čia prieš vaikus?
Mūsiškiam Pupų Dėdei - slėptis, nes Rimas - keliom galvom aukštesnė labdaros kareivių lyga.

Tačiau Rimas ne vien šneka savo kampuota greitakalbe - Rimas daro. Kaip sako pats - Okeanas mane visko išmokins. Ir tai Amerikos aukotojams daro stiprų įspūdį, todėl sponsorius pakelti lengva. Rimas gauna kitą tokio pat tipo SanJuan24 laivelį, pavadinimu PIER PRESSURE. Geri žmonės nori rekordo su Amerikos vėliava ir nuoširdžiai padovanoja minimalią navigacijos bei saugumo įrangą, gelbėjimo plaustą, pakabinamą variklį, bures, maisto atsargų visiems metams ir t.t.

Ir tada startuoja Rimas vakarine JAV pakrante, iš Oak Harbour, netoli Sietlo (mano best of da best feel good miestas Amerikoje), Washington valstija. Tikslas pasiekti Meksikos krantus, leistis vis žemyn, iki Horno Rago, Antarktidos, smeigti vėliavą, iš ten sukti kiek kairiau. Pietų Vandenynu kastis link Afrikos kantų... ir taip toliau, solo, susukti pilną ratą apie gaublį. Su laiveliu, standartine štampofffke, skirtu tik vidaus vandenims ir priekrantės buriavimui, savaitgalio kelionėms - Pietų Vandenyne??? Ir Antarktikos leduose??? Neklauskite manęs, ką aš apie tai galvoju... Bet Rimui dzin, ką aš galvoju, nes kol aš prie kompo sėdžiu - Rimas plaukia. Ir jis teisus.

Nutolus apie 400 mylių nuo SanFrancisco, kerta žiaurus štormas, plyšta nerifuotos burės, trūkinėja vantai, kajutėje visur vanduo... o jam išsemti tik nedidelis puodelis maistui ruošti... Matyt, supanikavęs Rimas buvo, ir daug kas jo vietoj išsigąstume - kad pripučia gelbėjimo plaustą, trimis virvėmis riša jį prie laivo, velka... Matyt, šunmazgiais pririšo, nes neužilgo plaustas atsiriša ir plaukia sau... Nebėra plausto. Nebėra antro šanso. Banga pakabinamą variklį nuplėšia ir paskandina... Variklio irgi nebėra... Šiaip taip suramsto Rimas stiebą, bet plaukti tik pavėju ir tik su staksesiu begali, tai suka link Havajų, kur vėjas neša. Kas dėl jūrlapių - teturi tik automobilio GPS , kur Havajų gatvės pažymėtos... Saulės baterija yra, maisto ir vandens yra (vandens dar prisigaudo iš lietaus). Ir po 84 dienų plaukimo švartuojasi Hilo uoste, Havajuose. Aloha... Pavargęs ir laimingas. Truputį šlapias.

Ir vėl piaras tiems geriems žmonėms. Ginesas/rekordas, drąsumas begalinis. Siaubai pavojai jūroj baisūs, o aš ten vienas toks, tačiau drąsus... Atseit, pirmoji atkarpa, JAV - Havajai įveikta, tiesa, su nuotykiais, bet man visai patiko...
Aukoja žmonės noriai, padeda kuo gali. Rimo planas - koreguoti situaciją, t.y. grįžti iš Havajų iki Kaliformijos ir iš ten tęsti rekordinį plaukimą. Hornas, Antarktida, Pietinis Vandenynas, Afrika ir taip toliau...

Tie keli buriuotojų balsai, raginantys Rimą atsipeikėti, rimčiau tokiai kelionei pasiruošti, tam tinkamą laivelį susirasti, pačiam jūreivystės įgūdžių pramokti, juk nuo to saugesnis, žmogau, būsi, nepražūsi jūroj ir savo tikslą gal pasieksi... Tie balsai skęsta egzaltuotų rėmėjų chore, be to ir Rimas užsivedęs į istoriją įplaukti šiandien... Išplaukia iš Hilo 2014 vasario pradžioj ir po 56 (!) dienų, balandžio 9 d. švartuojasi San Franciske. Ne be nuotykių, bet gyvas, sveikas, tik šiek tiek padrėkęs.

Ir vėl piaras, darbas su rėmėjais... Tik apie vaikų onkologiją kažkaip pamiršęs jau. Matyt, nereikia, nes ir taip tauta aukoja, monetos byra.

Ką pamatyti sau šitoj istorijoj galėčiau? Kad iš tiesų drąsiau svajonių siekti reikia. Tinkamas laikas yra dabar, nes pilnai pasiruošęs niekada nebūsi. Kaip tas diletantas Rimas sako - Okeanas mane išmokins. Kažin, ar beturiu teisę tą lunatiką diletantu pavadinti - juk suplauktų jūrmylių pas jį tūkstančiais daugiau, negu pas mane. Įsimylėjo žmogus jūrą, tai gal ji to žmogaus nežudys, nors aš ta abipuse meile smarkiai abejoju.

Jeigu rimtai ir be ironijos - tai Rimui 62 ir galimybės rasti darbą krante labiau negu ribotos. Prieš kelis metus atsitiktinai buriuot pabandė ir patiko. Išėjo į jūras, laisvės vėjo paragavo, saulėlydžius pamatė, ir tai jį užkabino. Tik vietoj to, kad buriuoti savo malonumui, nusprendė stebinti pasaulį. Nes , pasirodo, tai apsimoka. Amerikos visuomenė aukoti linkus, jeigu su ja nuoširdžiai bendrausi, į pagalbos šauksmą vistiek kas nors atsilieps. Tuo labiau, jei padėkoti moki. Matyt, todėl ir plaukia žmogus, vietoj to, kad prie to labdarinio katilo sriubos rytais kur nors Atlantoje ar Portende su tokiais pat bėduliais bomžais trintis. Nes jūroje geriau.

Palinkėkim jam sėkmės, nes jos prireiks, ir daug. Gaila man, kad jis taip skuba - juk reikalingas laivas, tokį plaukimą kad atlaikyt galėtų, kad Rimo neišmanymą bent savo saugumu pridengtų. Reikia ir pačiam buriavimo pramokti, kad net be kibiro laive apie Pasaulį netyčia neišplauktum, ar bent suvoktum kada rifus rišti; nekalbant apie kitus jūreivystės dalykus, kurių Okeanas gali staiga nuspręsti tavęs nemokinti.

Jei kas užsipageidausit pinigėliu paremti Rimo odisėją - tai padaryti galit čia.

Klasiškas Rimo piaras čia.

Posted by gramas 22:45 Comments (0)

Apie tai, kad kartais varyti meškai į koją gali būti smagiau

large_meska.jpg

Pirmasis šių metų plaukimas įvyko vakar, ir buvo bjauriai šalta. Pirmoji balandžio savaitė, tai nėr ką norėti - juk ne tropikai čia... Baltija mums kaip radijatorius ir kondicionerius, priklausomai nuo metų laiko. Šiuo metu, per žiemą atvėsus, ji labiau kondicionierius - kai sausumą saulė įšildo, nuo jūros papūtęs šaltas ir drėgnas vėjas visą pamario kraštą gerokai vėsina. Užtat rudeniop, kai vis dažniau mus aplanko šiaurinių krypčių šalto oro srautai - mūsų jūra, per vasarą įšilus, ima veikti kaip šilumos rezervuaras. Tas mūsų radijatorius pajūrio rudenį daro švelnesnį, o žiemą - šiltesnę bei drėgnesnę, nei kur nors vis mažiau grybingoj ir vis labiau nuogamergingoj Varėnoj.

Kai vakar sūnus padėjo burėmis laivą aprengti, dangus dar drėgnai apniukęs buvo. Tačiau iš Pietvakarių pūtė visai smagiai, saulė pro debesis prasimušti pradėjo - todėl nusprendžiau plaukti. Taigi reikia viską išbandyti - atseit, variklio darbą patikrinti, vantų įtempimus pažiūrėti, kaip sraigto mentės vartaliojasi, ar autopilotas vis dar kaprizų pilnas - juk norėdamas, daug techninių priežasčių prisigalvotum. Tačiau plaukiau vien iš įdomumo - labai jau norėjosi pamatyri, kaip uostas nuo vandens iš po žiemos atrodo. Sūnus nusprenė neplaukti, nes per lengvai apsirengęs buvo. Kad ir pats buvau per lengvai, todėl ties visai nuplikusia Kiaulės Nugara į ožio ragą sustirau subimbalėjau, ir sukau laivelį namo.

Uostas per žiemą gyvybės pilnas buvo, nes permainos akivaidžios. Dujų terminalo statybos Kiaulės Nugarą nuskuto, nebe joks paukščių rojus ten dabar. Kolosalios terminalo atramos jau sukaltos, statybininkų daržinė su pontonine katerių prieplauka Kiaulėj įrengta. Smeltės konteinerių terminalas išaugęs... O ten, kur naujos jachtų prieplaukos ir marinos žadėtos - nieko nevyksta, viskas dar miega... Nors anos pusės jachtų uostas, kaip ir pernai, PaPa regatų dalyvius su linksmais BBQ pasirengęs priimti.

Vos laivą uostely pririšęs, visas sustiręs, įlindau į kajutę apšilti. Neapgyventas laivas dar, net arbatos neišsivirsi - naujus dujų balionus reikia pajungti, vandens sistemą iš po žiemos naudojimui paruošti, kai kuriuos užkaborius dar išvalyti, vienžo šiek tiek jaukumui ir komfortui reikalingą buitį pareguliuoti... Tas prancūzas savo meškoj šiuo metu kiek šilčiau, tiek ir jaukiau įsitaisęs. Varo vyrukas meškai į koją, matyt, ir vargo nemato. Nors tuoj galėsit bet kada patys pasižūrėt, varo ar ne.

Šiuolaikiniai menai, vienok, nors su buriavimu šis konkretus dalykas šiek tiek irgi susijęs.
Pasidarė prancūzas meškos karkasą, į kurį pats įlysti gali. Aptraukė tą karkasą tikro meškino kailiu. Mešką pastatė Paryžiaus Gamtos ir Medžioklės muziejuje, ekspozicijų salėje. Pats įlindo vidun, kur sumontuota minimali įranga, patvarkyta buitis ir atsargos, kad visiškai autonomiškai (kaip jachtoj, kuri kažkur vandenyne) galėtų savo meškoj dvi savaites gyventi. Meškos pilve prancūzui guolis įrengtas, vienoj kojoj maisto atsargos sudėtos, kitoj kojoj wc padarytas... Šiais laikais tai vadinasi perfomansu, nes tai menas. Nors mažiau meniška siela tai vadintų tiesiai - dėmesio stoka ir kvailyste.

Labai dažnai ta mažiau meniška siela ir mūsų buriavimą kvailyste vadintų - taigi kokiu idijotu reikia būti, kad ištisom savaitėm vargti ant bangų, izoliaciją ir tos pačios autonomijos (gal laisvės?) nuo viso pasaulio nepriteklius kęsti, jei į bet kur per pora valandų visai patogiai nuskristi gali? Neklauskit manęs, kodėl kiti žmonės meškoms į pilvą lenda, ar jachtomis į jūras plaukia - apie visus nežinau, bet kiekvienas tam turim savų priežasčių.

Kaip tam Ponševaliui meškos pilve einasi - tiesiogiai stebėkite čia.

Kodėl jis tai daro - jis pats aiškina čia.

DELFI reportažas - čia.

O kodėl aš į jūrą noriu ir kaip man ten sekasi - rasite čia.

Na taip, laimingai pabaigai - keli vaizdai iš vakarykščio plaukimo. Ten pamatysit ir Kliaulės Nugaros Antyną, ir Smeltės Dinozaurų parką, Terminalą, kuris vis dar nekruizina, ir Mūsų Laisvę nuo Ivano ir jo vamzdžio, BBQ Krantinę, švininį dangų, šaltą vandenį ir kuklią saulę.

large_IMG_0815-001.jpg

large_IMG_0807-001.jpg

large_IMG_0801-001.jpg

large_IMG_0795-001.jpg

large_IMG_0791-001.jpg

large_IMG_0788-001.jpg

Posted by gramas 01:35 Archived in Lithuania Comments (0)

Apie tai, kad metų pradžia atsitiko ankstyva

large_IMG_0772.jpg
large_IMG_0775.jpg

Jachtos SCORPIO įgulai šie Nauji Metai yra kovo 31-oji.
Dar niekada nepavyko taip anksti susitvarkyti su laivo paruošimo darbais ir pradėti sezoną. Didelis privalumas buvo tai, kad jachta žiemojo Klaipėdos Laivų Remonto gamybinėje zonoje, po portaliniu kranu - nebereikia laukti, kol ant krantinės išrikiuotos jachtos bus visos sutvarkytos, pasamdytas automobilinis kranas, kad jas vieną po kitos iš eilės sudėliotų į vandenį.

Kažkaip savaime, be didesnių vargų šiemet laivelis susitvarkė. Kranto darbų tiek ir tebuvo - dugno dažus švitriniu popieriumi sušiaušti, naują Hempel'io sluoksnį užtepti... Sraigtą su pasukamom mentėm tepalu užpildyti... Veleno anodo varžtus pakeisti; pati slyva dar sezoną drąsiai trauks. Dekoratyvines borto juostas dažais kiek pataisyti... O visa kita - galima bus padaryti laivui jau esant ant vandens.

Dar penktadienį ryte, pakeliui į uostelį, pasipirkau visokių darbui reikalingų pričindalų - apsauginė kaukė, dažymui volelis/vonelė, pirštinės, skiediklis dažams. Ir kažkaip nejučia, darbelis po darbelio - bet viskas tą pat dieną ir pasidarė. Vos pora akcijinio Zipfer skardinių užtruko... Vakare, žinoma, jau namie - visi rėmai skaudėjo, rankos nuo antifulingo melsvom panagėm kaip sardelės pakibo, bet 100 gero konjako jos, darbštuolės, iki ten kur reikia, vistiek prinešti sugebėjo. Nie pjanstva radi, a zdorovja dlia. Taigi Nauji Metai - šventė juk.

Didžiausias ir bjauriausias likęs darbas - visą laivo vidų iššveisti. Kai laivus krante žiemoti paliekam, būtina kuo sklandesnę vidaus ventiliaciją užtikrinti - kad drėgmės kondensatas nesikauptų, pelėsis neįsimestų. Tačiau yra ir antras tos ventiliacinės lazdos galas - laivo vidus smarkiai pridulka. Dulkės visur, kiekvienam užkaboryje - ir iš visur teks jas išvalyti.
Jei kovo paskutinė diena buvo laivo darbų mėnuo - tai balandis ( jei tiksliau - kažkuri jo diena) kaip ir priklauso, bus laivo švaros mėnuo.
O po to jau plauksim.

Posted by gramas 01:04 Archived in Lithuania Comments (3)

Apie tai, kaip nusprendėm nuo ruso niekur nebėgti

vzad.jpg

Gerai žinomam Kremliaus šutvės paūmėjimui nutikus, visiems kyla įvairių minčių; ne išimtis ir jachtininkai. Susitinkam retkarčiais, pasikalbam, tai apibendrinant galima sakyti, kad Klaipėdos jachtininkai į prasidėjusį LT-Rusijos karinį konfliktą reaguotų pakeldami bures. Taip, taip - atseit, išgelbėti laivyną ir imtis karo jūroje, taip sakant... Klaipėdos uostas, matyt, bus blokuotas kokiu paskandintu trantu, bet juk uosto vartų neužtversi taip, kad net jachta nepralįstų... Na, prasimušime kaip nors..

O mudu su sūnum nusprendėm iš Lietuvos nebėgti. Mes turim priežasčių tam. Kad nuo savęs ir nenubėgsi niekur, tai kam spurdėti? Dar šiandien, va, paskaičiau geopolitikos eksperto Egidijaus Motiekos mintis apie galimus Rusijos veiksmus prieš Lietuvą karinio konflikto atveju. Dabar jau aišku man, kad su jachta niekur nenubėgsit. Per Kaliningrado pleištą, jau tvirtai įkaltą, mus bandys paimti, vadinasi, tikrai ne vien krantu, iš jūros pusės ims taip pat. Taip kad išplauks pabėgėlių jachtutės baltaburės, o ten, jūroj, rusų jūreiviai kaip tire jas kulkom pasitiks.
large_navy_ships.jpg

Tai va, susėdom anądien su sūnum ir tarėmės, o koks tas mūsų planas karui. OK, sako, taigi snaiperiais mes būsim. Vos atkalbėjau, blemba... Eik jau, kada tu šaudei, juk tas žaidimas telefone nesiskaito. Ne diletantų darbas tai, sakau, juk mes tik su oriniu, tiesa, su optika, tešaudėm prieš N metų. Tai būtent, sako, aš žinau - ten viskas juk taip pat - tik suvedi taikinį su tuo šviečiančiu kryžiuku optikoj, ir šauni. Paprasta.
Apsiginklavau kantrybe.
Pasikalbėjom pradžioj apie snaiperio darbui reikalingas kvalifikacijas, gebėjimus, charakterio savybes, įrangą ir taktiką... Po to aptarėm Lietuvos kariuomenės koncepciją ir galimą NATO pajėgų dalyvavimą joje... Padiskutavom, koks mūsų matymas ir galimi reikalų scenarijai kariniam konfliktui bei okupacijai perėjus (neduokdie) į ilgalaikę fazę - dėl bet kokių priežasčių... Bus ginkluotas pogrindis, kažkas panašaus į airių IRA, bet kol susiformuos ir sąveikos ryšius sureguliuos - kažkiek užtruks... Va, tada galėsim jungtis. Oj, liepsnos tada žemelė po okupanto kojom...

Tai sutarėm, kad iki tol, kol dar nėra su kuo ten jungtis, mudu į karą kaip į darbą eisim. Kelsimės kiek prieš 7 , nes pusryčių reikės rimtų. Maždaug tokių, kaip žiemą, prieš ant ledo stintų einant: ant keptuvės užmeti ir pračirškini smulkiai pjaustytą svogūniuką, lašinukų... Kiaušinius gerai suplakti, be druskos, be pipirų - visa tai vėliau... Užpilti kiaušinius ant lašinukų... Kepti ant lėtos ugnies, per daug nemakaliuojant, kad omletas vientisas, o ne gabaliukais būtų... Patiekti su juoda duona, marinuotu agurkėliu, ketčupo šiek tiek, jeigu kam reikia... Po to, žinoma, kavos... Tai vieną kitą kraujagyslę toks pusrytėlis užkimšti gali, užtat baterijas pakrauna tropniai. Ką ten kraujagyslės - Tėvynė juk pavojuj... Po omlečiuko iki 15.00 gali kariaut kiek nori, apie maistą net nepagalvosi.
Į karą bus netoli eiti, visai čia pat, gali sakyti. Mes kontroliuosim geležinkelio ruožą Kretingalė-Giruliai. Okupanto traukinius vartysim, nors lengva ir nebus. Sorry, nieko daugiau apie tai negaliu dabar sakyti, patys juk žinot - karinė paslaptis.
Tačiau į mūsų ruožą nieks nelįskit.

Posted by gramas 02:50 Comments (2)

Apie tai, kas yra "Coca-Cola behaviour"

Kiek šunų bekartume ant tos Coca-Cola teisingos mitybos prasme, bet ji neabejotinai turi keletą teigiamų savybių. Ji yra šioks toks kantrybės ir subalansuotos elgsenos, rimties ir susikaupimo pavojaus akivaizdoje simbolis. Tokios savybės ir būsenos telpa į anglišką "cool", bet nuo šiol gali sakyti ir tautiškai - "keickapkuokakuola". Skamba kiek suomiškai, bet neimk į galvą - svarbu esmė. Tuoj paaiškinsiu, kodėl.

Pradžiai - naudingas patarimas kolegoms buriuotojams, plaukiantiems į Visbį Gotlando saloje. Juk patys žinote, kad rimtųjų gėrimų reikia pasirūpinti dar namų uoste tiek, kad užtektų ne tik kelionei pirmyn-atgal, bet ir vakarėliams Visbyje. Švediškas Aktiebolaget - labai komplikuota ir nepatogi vartotojui sistema, bet ji tam ir sukasi, kad atgrąsytų švedus nuo alkoholio vartojimo. Sekasi Aktiebolagetui nelabai - tą įrodo nuolatinės eilės prie to monopolio parduotuvių ir visiškai bet kur trūkusių švedų kūneliai, besivoliojantys rytais, po savaitgalio naktų Visbyje. O Visbyje visos naktys yra savaitgaliai, nes į ten švedai vyksta tik atostogauti. Švedų gastronomuose nerasite rimtųjų skyrių - alkoholis tik silpno alaus forma.
Buriuotojai taip pat žino, kad jeigu rimtuosius suskaičiuoti ir sunormuoti dar įmanoma, tai alus - kiek jo besiveši - vistiek baigsis anksčiau. Todėl nori-nenori, bet teks užpirkimą daryti ir Švedijoje. Scorpio buvo sąžiningai pakrautas Amstel lageriu, tačiau kelionė nutiko ilga, todėl surprise-surprise, bet alus baigėsi per anksti.

large_P7090154.jpg

Tai, va, kai ieškosite gastronomo Visbyje - nepirkit ICA, nepatingėkite nukakti iki PROMO centro gyvenamuose rajonuose, ant kalno. Ten viskas pigiau, nes smulkus urmas - duoda geras nuolaidas, jei imi dideles pakuotes. Ėmėm mineralinį, dietinę Coką ir Prippsą. Atseit, sutaupėm per XXL pakuotes, tai kiek vieno, tiek kito tiek trečio - bet liko po kelis vienetus laivo runduke ir kelionei pasibaigus, ir sezonui pasibaigus, liko ir laivą iškėlus ant kranto žiemoti. Matot, koks negerumas laivą laikyti senąjame Pilies uosto baseine - žinai, žmogus, kad runduke Prippso dar yra, bet juk gali visai šalia uosto knaipėje draftinio gauti... Tačiau šis niekingas likutis nekeičia buriuotojiška patirtimi įrodyto postulato, išdėstyto aukščiau - kad alus baigsis visada.

Žodžiu - atėjo šiemetinė gūdi žiema, ir nepamenu kurią ten dieną ji pas mus buvo nutikus, tačiau mano skardines laive šaltis išpūtė. Šąlant skystis plečiasi, todėl atrodytų, jos visos turėjo sprogti, juk į metalą uždarytos. Tačiau sprogo tik viena kokos skardinė, visos kitos improvizuotą eksperimentą atlaikė vyriškai. Formas paaukojo, bet charakterį išlaikė. Skardinės galas ir priekis išvažiuoja pirmyn, tūris padidėja ir slėgis į sieneles sumažėja - apie viską pagalvota, pasirodo. Toji sprogusi brokuota pliuškė išvarvėjo, orams atšilus, iš runduko ir ant kajutės kilimo. Dabar turiu saldų kilimą kajutėje. Jie tik sako ZERO SUGAR, iš tikro ji Sweet sweet super sweet... iki pat Happyendless... Marketingas, matafaka, tačiau matykim ir teigiamą reikalų pusę...

Gaila, kad alus išsigėrė dar prieš fotosesiją, nes labai magėjo patikrinti, ar tapo panašus į Klanapilio LEDO...
O vyriškai šalčius atlaikę ir ta trūkusi kokos skardinės atrodė va taip:
large_IMG_0718.jpg

large_IMG_0719.jpg

O dabar - kad jums viskas būtų aiškiau, dabar - apie kokos rimtį ir susikaupimą pavojaus aivaizdoje.

Vienas rimtas ir susikaupęs mokslo atstovas kokos skardinę įvedė į santykius su tekančia vulkano lava. Pirmas bandymas su pradurta skardine, todėl ji šitaip apsimyžo. Matyt, buvo bijota baisaus sprogimo. Kitu atveju - skardinė buvo sveika... Patys pažiūrėkit, kas iš to išėjo:

Tai aš ir sakau - keickapkuokakuola...

Posted by gramas 03:56 Archived in Lithuania Comments (0)

Apie tai, kad, matyt, nebūsiu aš pirmas lietuvis

large_B85AE51A2219AC6817F19E62AAF34F4E.jpg

O kiek buvo tyliai svajota, kiek internetų vartyta, kiek virš jūrlapių palinkus rymota, ploteryje atstumų skaičiuota... Nuotykis dviems metams ir kelionė po burėm, kurios nebebus. Jos nuotykių, įspūdžių į šias virtualių menkių odas surašyta taip pat nebebus.

Vos tik Putinui šis paūmėjimas atsitiko, visi Lietuvoje susirūpinom, o kas dabar bus. Visi jaučiam, kad galime būti to didesnio negero plano dalis, kad prasidėjusiam Pasaulio super-žaidėjų lošime mums jau numatyta Rusijos priešo korta. Rusijos draugu niekada nebuvau, bet karo nenoriu. Ir jums jo nereikia, bet man, kaip buriuotojui, to karo su rusais nereikia labiau.

Jie man davė viltį pernai, o šiemet, suskiai, atėmė. Nuo 2013m. Rusija pradėjo atidaryti savo vidaus vandenis užsienio šalių pramoginei laivybai. Visi Lietuvos buriuotojai ėmė krykštauti dėl padidėjusių Kuršmarių - jau kad plauks į Rasytę, tai plauks... Aš dar sovietmečiais Nerijos rusišką dalį su jachta SIMA ištikrinęs buvau, iki pat Zelenogradsko. Dar nevedęs buvau, tai visai gerai man ten buvo, na, tautų bendravimo ir multikultūrizmo prasme.. Nuo tų laikų iki šiol, kiek mačiau tas vietas, bet nuo kranto - jokių ypatingų buriuotojui aktualių pokyčių ten neįvyko. Be to, dabar ir šeimą turiu - tai man į tą pusę plaukti nelabai yra ko.

Todėl nuo pernai ir užgimdžiau savo planą-chuliganą - nei iš šio, nei iš to - o tapti pirmuoju Lietuvos buriuotoju, jachta apiplaukusiu visą Skandinavijos pusiasalį ratu. Nes kitos šalys jį plaukia, o lietuviai dar ne. Ne todėl, kad bijojo - o kad istoriškai beigi politiškai anksčiau galimybių nebuvo.

Maršrutas dviems metams. Pirmąjį sezoną, 2015 metais, plaukti iki Piterio, iš ten Nevos upe, kanalais ir per Ladogos, Onegos ežerus iki Belomorkanalo su visais šliuzais; ir taip išeiti į Baltąją jūrą. Aplenkiant Kolos krumplį, per Norvegijos šiaurę, nusigauti iki Lofotenų ir ten rugpjūčio mėn. pirmą etapą užbaigti. Ten laivą žiemai iškelti, muitinės kontroliuojamoj vietoj, kad vėliau netektų norgių PVM sumokėti - o pačiam iš Bodo skristi namo, tipo žiemoti. Na, žinote - namie rozetę klibančią prisukti, tvorą pataisyti, sniegus nukasti... Su chebra tinklinį pažaisti... Prieteliai ir artimieji atvežtų mane pas trolius 2016m birželį, laivą vėl konservais, lietuviškais kumpukais pakrauti, į vandenį padėti - ir neskubant, vis fjordus patyrinėjant, Danijos, Švedijos pakrantėm rudeniop iki Lietuvos namo parsiplaukti.

Geopolitinė situacija, matafaka... Kokios čia dar pramogos, kokios čia kelionės po įsiutusią dėl sankcijų šalį. Jeigu iš Piterio į Rasiejos gilumą ir ištrūksi - taigi pirmas sutiktas provincijos mentas-velikorosas, nors tu ir vizą turėsi - vistiek bent savaitėlei į areštinę padės, dlia vyjasnenija xüj znaet chego... A prapiska to gde? Kol jachtą po sraigtelį išnarstys, po to neva rimtai, bet su šypsenėle atsiprašys, kad nieko nerado, bet tu irgi daug ko nerasi... ir leis tau plaukti iki jo draugo už dviejų upės vingių. O ten - viskas iš naujo - kto takoj, pochemu i kuda... Kontrabanda/narkotiki/oruzhie jest? A pochemu?

Juk kare - kaip kare, esi priešas šiandien informacinis, o rytoj - realus. Kaip išsispręstų dabartinė- realiai prieškarinė situacija - su Kremliaus režimu draugais mes nebūsim. Iki šiol beveik padorius kaimynus vaidinom, o toliau nebereiks. O su rusais pyktis į jų namus patys neplauksim, nes, matyt, tuo metu žirgus balnosim. Nematau aš gerų scenarijų artimiausiam dešimtmečiui, visai nematau, kad galėčiau tuo pirmuoju lietuviu patapti.
Ne tai ne.
Teks į Lofotenus iš kitos pusės plaukti ir nuobodžiai tuom pat keliu namo grįžti.

Posted by gramas 05:35 Comments (6)

Apie tai, kaip krito Klausimai Buriuotojui. Andrius Varnas

large_andrius-va..mo-svajone2.jpg
Mačiau juos, Andrių Varną, jo dukrą Rasą su draugu Egoi - prieš beveik 4 metus ant RAGAINĖ II denio, kai be galo laimingi grįžo namo, apiplaukę Pasaulį. Pirmąkart aš tada regėjau lietuvišką jachtą , namo parvežusią tokią daugybę įvairiausių šalių vėliavų po dešiniu zalingu.
Tokia jūrinė tradicija ir vėliavos etiketas - įplaukdamas į svetimos šalies vandenis, po dešiniu zalingu stiebe iškeli taip vadinamą mandagumo vėliavą - tos šalies vėliavą, tik pamažinto formato. Atvyksti kaip svečias, iš svetur, bet su taikiais ketinimais ir gerbdamas šeimininkus. Tačiau, sugrįždamas į namų uostą, laivą papuoši ištisa virtine vėliavų - visos plaukimo metu aplankytos šalys parodomos vizitų į jas tvarka.
Kitas buriuotojas, tokį laivą pamatęs uoste, kiek ilgiau užkliūva žvilgsniu. Jis skaičiuoja tas vėliavas ir mintyse ant jūrlapio bando įsivazduoti maršrutą, kuriuo tas laivas plaukė, jam jau įdomu kiek šis kelionėje užtruko, kiek jūrmylių ant lago suvyniojo. O su buriavimu nesusijusiam praeiviui tokia jachta, visa išpuošta svetimų kraštų vėliavomis, tikriausiai, nieko ypatingo nereiškia - žmogus pagalvoja, laivas išpuoštas, gal šventė kokia, ir tiek... Ir jis teisus, nes tam buriuotojui, jūras perplaukusiam ir svetimus krantus aplankusiam, grįžimas namo ir yra šventė. Šventė - ir kito, jau sekančio plaukimo, kurio idėjos zvimbia galvoje, pradžia.

Andriaus didžioji kelionė apie Pasaulį truko du metus. Kažkada, sutikęs Nidoje, aš jo paklausiau - ar plauktumei dar kartą? O kam, sako - aš jau žinau, kur noriu būti. Į ten ir plauksiu.

Andrius Varnas - vienas iš nedaugelio lietuvių, ragavęs laisvųjų Vandenyno piliečių gyvenimo, gerai pažįstantis tą margą buriuotojų - jūros klajoklių gentį ir pats pasirinkęs tokiu būti.
=====================================

Klausimai Buriuotojui

Kokius svarbiausius reikalavimus keltum laivui ir įrangai, ruošdamasis tolimam plaukiojimui?
a. Svarbiausia - stiprus korpusas, jei plastikas, tai žemiau waterlinijos ypač stiprus ir gerai armuotas
b. kylis geriau ištisinis ar pusiau, priekinė kylio dalis nuskleista, kad niekas neužkibtų, o lengvai nuslystų.
c. BŪTINAI prieš vairo plunksną pilnas skegas, vairo plunksnos apsaugai
d. BŪTINAI variklio jėga perduodama į sraigtą per veleną, o ne „koja“, sraigtas paprastas dviejų ar trijų sparnų, bet NE sulankstomas.

Visa tai tam, kad jeigu turėsite problemų povandeninėje jachtos dalyje, Jums kai kuriose akvatorijose tiesiog nebus kur išsikelti jachtos ir susitvarkyti ar tai vairo plunksną ar variklio „kojai“ pakeisti riebokšlius, visi šie pastebėjimai tam, kad to išvengtumėte ir jaustumėtes saugūs
Rangautas: visas stovintis takelažas geriau dubliuotas( štagas ir baby štagas, achterštagas ir bakštagai ar dar papildomas achterštagas, dvi poros zalingių, top vantos atskirai, tarpinės vantos irgi atskirai. Visa tai tam atvejui, kad jeigu trūktų štagas ar dar kuris nors stovinčio rangauto trosas, stiebas turi išlikti sveikas. Taip pat privalu dubliuoti falus. Labai efektyvu, kuomet ant stiebo įrengiamas papildomas bėgelis triseliui, t.yra nenuėmes grotą, Jūs jau gali greitai pasikelti triselį.
Burės. Atsarginį grotą (su trim rifų eilėm) turėti privalu, o jei ilgas distancijas tenka plaukti pasatais, tai privalu turėti ir dvynius stakselius ir gikus jiems įremti, ir jų pakėlimas, nuėmimnas turi būti itin lengvas, kad vienas įgulos narys lengvai susitvarkytu.......aišku būtina turėti štorminės burės, geriau RYŠKIAI oranžinės spalvos. Svarbu tiksliai ir greitai mokėti pasikelti štorm bures ir žinoti autopilote, kaip takeluoti jachtą štormburėmis. Tuomet stiprūs vejai Jums nebaisūs ir Jūs žinote ką štormuojant reikia daryti ir Jūs mokate tai greitai daryti.
Galima dar kelias jaučio odas prirašyti apie kruizinės jachtos komplektaciją, bet tai kitam kartui.

Tavo mėgstamiausias patiekalas, kurį ruoši ilgesnio plaukimo metu? Gal receptuką....?
Kuomet kelias savaites vandenyne pusryčiams, pietums ir vakarienei valgai ištisai sugautas dorado ar tunus, tuomet visko prigalvoji: mūsų kulinarinis variantas,kuomet jau net nesinori matyti žuvies patiekalų: imamas file gabaliukas tuno ar dorado, įpjaunama į vidų česnako skilteles, po to šį gabaliuką apvynioji bulvių tarkiu su trupučiu miltų ir ant karštos keptuvės iškepi, na ir toks gaunasi „ale lietuviškas žemaitiškas blynas“ .
Vieno mano sutikto suomio Timo, daug metų gyvenančio jachtoje pasaulio vandenyse genialus atradimas, pačiam gaminti konservus: pagavai didelę žuvį ir į konservus, krante nusipirkai kokią vištą ar gabalą jautienos ir į konservus. Tereikia turėti stiklainių, dangtelių, greitpuodį ir pirmyn.....visuomet jachtoje turėsi gerą, kokybišką ir nebrangų maistą. Kitas sutiktas buriuotojas australas savo jachtoje destiliavo (varė) romą iš cukranendrių (turėjo pasigaminęs kažką panašaus į naminukės aparatą) .....pasaulis spalvingas...

Kas labiausiai „pramuša“ įgulos narių elgesyje, kai ilgesnio reiso metu pradeda jaustis tam tikra trintis ir įtampa?
Aišku, geriausia tolimuose reisuose buriuoti su šeima, tuomet „trinties ar įtampos“ problemos išnyksta. Patikėkite, apie 90 % plaukiojančių pasaulyje jachtų plaukioja šeimom, dažniausiai dviese, gi plaukdamas su įvairiausiom įgulom, stengiuosi būt tolerantiškas, bet turiu vieną „nikį“. Jeigu matau, kad kažkas iš įgulos darosi katastrofiškai nevaldomas, arba tampa „rakštimi“, įteikiu jam baltą popieriaus lapą, ir prašau, kad parašytų pats tai, kuo čia yra nepatenkintas...patikėkit, niekas nenori raštiškai ką nors apkalbėti, ar prisiimti atsakomybę .....

Kokias atsargines dalis visada turi savo laive?
Tikrai daug, nes puikiai žinau remonto ar ats.dalių kainas Europoje, na o trečiose šalyse turi būti viskam pasiruošęs....

Kurioje jūroje tau smagiausia buriuoti ir kodėl?
Namų Baltijos jūroje - Švedijos ir Suomijos archipelagai, rytų Vokietijoje Štetino marios ir Riugeno salynas – čia tiesiog labai jauku ir gera navigacijos mokykla. Pasaulyje – pietryčių Azija ir Raudonoji jūra – pigu, šilta, vaisiai, jūros gėrybės, budizmo religija pietr.Azijoje leidžia jaustis saugiai, ... Malaizijoje, Thailande pakankamai gerai išvystyta jachtingo infrastruktūra, nėra kosminių europietiškų kainų jachtų aptarnavimui....

Patark ką nors buriavimo naujokui, kuris jau nori, bet dar bijo.
Galiu patarti tik vieną - atsirišk švartovus ir išplauk, kelyje viskas susitvarkys ir visko išmoksi...nebijok...

Kodėl, tavo nuomone, žmonės nustoja buriuoti ir tampa kranto ar internetiniais „buriuotojais“?
Kažkaip tokių ‚buriuotojų“ nesutikau, gal kokiam Vilniuje ir smagu „buriuoti naktiniam klube“ ar Užupyje....bet čia Pamaryje, tai nepopuliarus užsiėmimas

Įdomiausia vieta, tavo aplankyta buriuojant?
Pasaulis...mėgstu keliauti, ar tai su jachta ar auto ar baiku ar pėstute....man didžiausias kelionių pasitenkinimas – tai sutikti žmonės, nauji draugai. Tad galėčiau atsakyti į šį klausimą taip: įdomiausia - tai sutikti kelyje žmonės.....

Didžiausia klaida, kurią padarei, kai dar buvai buriavimo naujokas?
Jaunystėje, aštriu beidevindu buriavome iš marių į Atmatos žiotis ir užmiršome ant kranto stovintį seną, menantį dar reicho laikus, švyturiuką. Na stiebu kabinau švyturiuką ...triokšt ir nulaužiau stiebą...

Tavo mėgstamiausias buriavimo posakis.
Easy, easy....arba ramiau, ramiau...

Koks klaidingiausias stereotipas, kurį apie buriuotojus susidariusi kranto visuomenė?
Mūsuose dažniausiai buriavimas tapatinamas vos ne su oligarchų užgaidom, gi normaliose jūrinėse valstybėse tai dalis šalies kultūros, su savo paveldu, istorija ....ir buriuoja tikrai ne oligarchai

Pradėdamas sezoną, išplauki į pirmą kelionę – kas yra tau sunkiausia, persijungiant iš kranto gyvenimo į jūros kasdienybę ir kas atrodo sudėtinga vėl adaptuojantis gyvenimui krante?
Tikrai neturiu problemų po žiemos išplaukdamas į jūrą, visada tai yra džiaugsmas. Kur kas sunkiau persijungti į tą beprotišką kranto gyvenimą, kuomet veik visą vasarą praleidi buriuodamas ir reikia grįžti į LT rudenį...tuomet pasijunti svetimas sausumoje...

Tavo svajonių šalis ar uostas, kur labai norėtum nuplaukti?
Tikrai noriu senatvę praleisti jachtoje, buriuodamas nuo vienos salos iki kitos, iš vieno vandenyno į kitą....savo kelionėse esu sutikęs ne vieną porą, taip leidžiančią senatvę. Kažkada kažkas ir iš lietuvių pradės irgi taip gyventi ....o gal kažkas jau taip ir gyvena, tik mes nežinom

Įvardink buriuotojo etiketo elementą(-us), kurių labiausiai stokoja mūsų buriuotojų bendruomenė?
Daugmaž viskas mūsų „ceche“ gerai, tik kartais koks „šaukštas deguto“ sugadina medų...pvz.: keiksmažodžiai...

Koks įgulos budėjimų grafikas tau labiausiai patinka ir kokia pamaina tau pačiam mieliausia?
Kuomet instaliavau į savo jachtą vėjo autopilotą, budėjimai arba „rumpeliavimas“ atkrito. Dabar daugiau tai būtų aplinkos stebėsena. Man patinka naktis, kuomet visa įgula miega, o tu gali ramiai sau klausytis kokio S.Getz,o arba Pink Floyd,ų. Auštant geriausiai jaučiasi mano dukra, tai jos svajonių valandos budint.

Kokia buvo pavojingiausia situacija, kurioje esi atsidūręs buriuojant?
Na tai buvo dvi nesmagios situacijos ankstyvos nepriklausomybės laikotarpyje (jos nebuvo kritiškai pavojingos, tai nebuvo mirties ar gyvybės klausimas, bet to kartoti tikrai nenoriu) ir abi susijusios su meteo prognozėm. Pirma- gavau Bornholmo salos prognozę, atrodo viskas OK, išplaukėm namo iš Nekso į LT ir už 12val. gavom 72 mzg W, SW ir 18 valandų lėkėm pavėjui tik su takelažu ir dar išleidę kokius 150m virvės iš achterio su pririštais gale medžiaginiais miegmaišiais, tiesa buvo spalio galas, ne pats geriausias oras Baltijoje (tuomet įsitikinau, kad Baltijoje gali būti ir 10m auščio bangos)...Antra – vėl Bornholmas, sausio mėn. pabaiga, varom namo b/j Žilviną, ir vėl vietiniai duoda OK prognozę, o naktį atšala iki -10C , užpučia stiprus NW ir jachtos denis pradeda dengtis ledu.....abiem atvejais nepatikrinau kitais kanalais prognozių, gi buvo galima tai nesunkiai padaryti .....dar ir dabar nejauku prisiminus..

Kokio atributo iš kranto gyvenimo labiausiai pasiilgsti kelionės metu?
Nemeluosiu, labiausiai pasiilgstu savo šuns Sailo....kartais net sapnuoju jį...

Ko labiausiai baiminiesi plaukimo metu?
Iš esmės, geras kepas yra bailys: jis pergyvena dėl navigacijos, dėl meteo prognozių, dėl laivo tech.stovio, dėl įgulos ir dar velnias žino dėl ko....kai man kas nors sako, kad jis jūroje nieko nebijo, aš dėl šio žmogaus išsigąstu....

Jei sėdėtum Dievo Tėvo dešinėje ir būtum atsakingas už buriavimą Lietuvoje – kokius tris dalykus sutvarkytum pirmiausia?
Pirmiausia visos jėgas skirčiau vaikų buriavimo vystymui, po to naujų marinų statybai ir...sostinę perkelčiau prie jūros...

Juokingiausias nutikimas, įvykęs tau buriuojant ?
Rincos saloje, Indonezijoje, kuo ramiausiai ant smėlėto kranto rengėme vos ne foto sesijas su Komodo drakonais(tokie 3 metrų ilgio „malonūs“ driežai), ir tik vėliau sužinome , kad jie minta ir žmogiena....tuomet jau buvo ne juokinga...

Ar kada nors susimąstei, kaip elgtumeis, jei tektų palikti laivą, o plauste trūksta vienos vietos?
Na tikrai pasielgčiau ne taip, kaip pasielgė lainerio „Costa Concordia“ kepas.....

Ko dažniausiai prašai Neptūno, jei palaikai buriuotojų tradiciją jam įpilti?
Kiekvieną kart išplaukdamas prašau saugiai sugrįžti ir saugiai buriuoti ....o grįžes visuomet „seneliui“ padėkoju...

Kaip buriavimas įtakojo santykius šeimoje?
Mano abu vaikai subrendo buriuojant Baltijoje, duktė jau savarankiškai buriuoja pasaulyje ir pagal nuplauktas mylias aplenkė mane, sūnus savarankiškai buriuoja po Baltiją, su žmona kiekvieną vasarą dviese išplaukiam savaitei ar dviem į Baltiją. Tiesiog buriavimas Varnų šeimoje, tai mūsų gyvenimas su visais malonumais ir nemalonumais...

Atsakyk į klausimą, kurį tu papildomai užduotum, jei rengtum tokį interviu?
Be ko Tu neplauktum į jūrą?????

Be orų prognozės.
Visada išplaukiu į jūrą turėdamas dvi ar tris nepriklausomas orų prognozes, o buriuodamas Baltijoje ar Šiaurės jūroje visuomet 4 kartus paroje klausausi per LW radijo bangas vokiečių orų prognozę buriuotojams. Plačiau apie šią vokiškai patikimą jūros prognozę buriuotojams http://www.deutschlandradio.de/seewetter.275.de.html

Su linkėjimais
andrius varnas

Posted by gramas 22:56 Archived in Lithuania Comments (0)

Apie tai, ką į krepšį dėti

large_ditch.jpg
Čia ne tas krepšys, kuris krepšinis.
Čia tas, kurį nelaimės atveju iš skęstančio laivo su savimi pasiimame, į gelbėjimo plaustą ar pagalbą suteikiantį malūnsparnį (laivą) persikeldami. Taip jau yra, kad pagal jūreivių gyvenimą reguliuojančias konvencijas, nelaimės atveju besąlygiškai ir neatlygintinai yra gelbėjama tik žmogaus gyvybė, o ne turtas. Jeigu tavo jachta skęsta ir tau pavyksta prisišaukti pagalbą, gelbėtojai stengsis nuo skęstančios jachtos nukelti ir išgelbėti tik žmones. Laivas liks skęsti arba dreifuoti nešamas vėjo ir srovių pats sau, o jeigu jis, tapęs kliūtimi laivybai, keltų realų pavojų kitiems laivams - jis bus skandinamas. Ne taip jau retai nutinka, kad, gelbėtojams atvykus, škiperis griežtai atsisako palikti savo laivą ir stengiasi priversti gelbėtojus išgelbėti ne tik gyvybes, bet ir turtą, t.y. laivą. Šiuo metu mes nesigilinsim, kaip tokie scenarijai gali vystytis toliau, nors tema be galo plati ir įdomi. Šiandien dėmesio centre - tas nelemtas krepšys, kurį kiekvienas privalome turėti laive, bet niekas nenorim atsidurti situacijoj, kai tektų juo pasinaudoti.

Bėdos krepšį jūrinių terminų lietuvintojai entuzijazistai vadina griozdiška fraze Išgyvenimo Daiktų Rinkiniu, nebandydami ieškoti atitikmens iš angliškojo Ditch Bag, ar Grab Bag, kur žino ir naudoja visas pasaulis. Tikriausiai, kad mūsų kalbininkai būtų patenkinti. Įsivaizduojate štormui šėlstant, vėjui kaukiant, jūrai ūžiant, bangoms talžant - įgula iš gelbėjimo plaustelio bando išrėkti vis dar skęstančiame laive besiblaškančiam škiperiui, kuris gal dar ir giku ką tik per mamonėlį gavo - "paimk Išgyvenimo Daiktų Rinkinį!!!". Tas rėkia "Ką sakai?" "Rinkinį sakau išgyvenimo daiktų paimk!!!" "Ką? Daiktų? Kokių daiktų???" . Na, supratot.... komunikacijos greitis ir frazės, terminai... O stresui surakinus išvis dar neištarsi "išgyvenimo", pabandyk, garsiai garsiai surikti žodį "išgyvenimo". Kaip rėkiasi? Ypač tas "Išg.." Nekaip? Tai ir gerai, nežadink bendradarbių...

Koks skirtumas, galiausiai, kaip vadinsit, svarbu, kad tokį krepšį turėtumėt iš viso. Vadinkit kad ir Laimės Krepšiu, man jokio skirtumo... Juk Lietuvos buriavimo šaknys kyla iš sporto, kur smarkiausiai buriuojama jei ne Kauno užtvankoj, tai Kuršių mariose, o kiekvienas daiktas, bent kiek sveriantis, prieš varžybas yra iš laivo išnešamas į sandėliuką. Nes svoris - tai greitis. Kad ir nereikia to krepšio mariose, krantai čia pat, saugu, jei su liemene. Bet jeigu žmogus ketina su jachta jūromis keliauti, o ne mariose sportuoti - jam to sandėliuko išvis nereikia, nes jachta tampa ir namais ir plaukiojančiu sandėliuku, kuriuose jei ką nors turi - tai turi, o jeigu ne - tai ne.

SCORPIO bėdos krepšys - tai nemažas neperšlampamas maišas, pirktas Armijai ir Civiliams parduotuvėje. Talpus, berods 50 litrų tūrio, užvyniojama anga su sagtimi ant tvirto diržo. Tik reiktų dar ryškiom, refleksinėm juostom apklijuoti, nes iš prigimimo jis pas mane žalias. Jei užrakini neišleidęs viduje esančio oro - gali naudoti kaip gelbėjimo ratą, nenuskęsi... Pradžioje jame laikydavau vien tik signalines raketas, dūminius užtaisus ir fakelus. Vėliau, kai toliau nuo kranto į jūrą ėmėm plaukti, tada ant denio ir plaustas atsirado. Buriuodamas tą plaustą nori-nenori pastebėsi, prieš akis juk styro. Todėl kartais imi visokius galimus jo panaudojimo scenarijus mąstyti.

Kai laivas skęsta, reikalai gali vykti labai greitai - gali nebūti laiko pamiegoti, kaip kad holivudai mums rodo komedijoj All Is Lost. Labiau tikėtina, kad imsi blaškytis po kajutę, bandant surasti daiktus, kurių norėsis plauste, arba svetimam krante, kuriame gelbėtojai paleis tokį, koks stovi - vien su šlapiom kelnėm, na, gal karšto buljono ir anklodę gausi, bet kažką daugiau - tai nelabai... Nuo tokių neramių minčių turėtų didėti Bėdos Krepšys, t.y. jame turi pradėti kauptis geri daiktai. Sakau - turėtų, nes realiam gyvenime visi buriuotojai yra užkietėję optimistai. Juk visos bėdos ir nelaimės atsitinka kitiems žmonėms, tikrai ne mums!

Todėl, nuo to optimizmo, raketos krepšy yra, o žibintuvėlis, pageidautina be elementų, o su prisukamu akumuliatoriumi - kažkur kitur. Čia žibintuvėlis - tik vienas menkas pavyzdys tų daiktų, kurie randasi kitur, o turėtų būt krepšy. Tų daiktų, kurių galėtų prireikti, yra daug, bet sąrašą savųjų turėtume susidaryti patys, atsižvelgdami į tai, kur plaukiam ir kiek laiko - jei reikalai atsivers ta prastesne puse į viršų - teks pagyventi plauste. Jei keliaujam Baltijoje, ar Europos šalių priekrantės vandenyse - mažai tikėtina, kad plauste tabaluoti teks ilgiau, nei pora-trejetą dienų. Net jei pagalbos negalėsi šauktis - srovės ir vėjas jei prie kranto neprineš - tai bent praplaukiantis laivas tavo plaustą kada nors pastebės. Beje, jei tu matai laivą kažkur toli nuo krantų, tai toli gražu nereiškia, kad jis tavo plaustelį mato... Labiau tikėtina, kad jis plaukia autopilotu, o tas filipino prie šturvalo tokį įdomesnį žurnalą varto, ar laikus feisbuke dėlioja.

Avarinių daiktų sąrašą darant, verta galvoti ne vien apie sąlygas plauste, bet ir apie bent kiek pakenčiamą funkcionavimą krante, į kurį gelbėtojai tave iš malūnsparnio paleis. O jei kur Botnijos įlankoj, ar net Stokholmo archipelago užkaboryje į negyvenamą salą pats išsigelbėsi - kas žino, kiek laiko ten prasėdėsi, juk vietos ten ne kažką civilizuotos...
Ką nuolat krepšyje laikyti, o ką tikrai sugebėsi skęstančio laivo jovale surasti - spręsti tau škiperi pačiam, čia joks LBS tau nenurodys...

Raketos, fakelai, dūmai, signalinis veidrodėlis

EPIRB - avarinis palydovinis švyturys, jei tokį turit. Veikiantis, patikrintas, registruotas Radijo Dažnių tarnyboje.

Minimali, sandariai pakuota vaistinėlė

Receptiniai vaistai, jeigu tokius naudojat

Atsarginiai akiniai - kiek saulės, tiek su dioptrijom, kad kaip akla musė plauste, ar po suomių mišką neropinėtum

VHF racija, atspari vandeniui, pilnai pakrautais akumuliatoriais, dar geriau - ir su atsarginiu.

Nešiojamas GPS su atsarginių baterijų rinkinuku.

Atsarginiai pakrovėjai telefonui, GPS ir VHF. Yra kažkokios universalios portatyvinės saulės baterijos, gal reiks pasidomėt...

Plausto remontinį rinkinuką, tiktų toks kaip pripučiamai valtelei kad paruoštas, tik papildomai reiktų tokį staliaus spaustuviuką pasirūpint. Pabandyk ant pripūsto baliono skylės lopą uždėti, sako, greit suprasi, kam tas spaustuvas reikalingas... Gal reiks kada pabandyt ant pripūsto tuziko tą raukšlę suspausti?

Geriamo vandens atsarga (kiek žmonių? Bent po litrą kiekvienam, atskirais mažais buteliukais ... arba daugiau... kiek tilps... ar kiek paneši)

Negendančio smarkiai kaloringo maisto atsargėlė - saugiai supakuoti Mars ar Snickers gerai veža, esu matęs lašinių bryzą, sumanaus buriuotojo tam visada paruoštą. Maistą dėk į sandarius maišelius ir į uždaromą hermetišką indelį - jį galėsi panaudoti vandeniui iš plaustelio semti.

Paso, škiperio ir vairuotojo teisių kopijos, užlaminuotos. Įgulos pasų kopijos.

Laivo dokumentų kopijos, laminuotos

Svarbiausių telefono numerių sąrašas, nebent mintinai žinot viską, ką turit tlf - irgi laminuotas.

Pinigai, ar banko kortelė su pakankamu limitu, kad namo iš užsienių sugrįžti.

Žibintuvėlis - LED su prisukama baterija.

Peilis, geriau multifunkcinis įrankis, su bent viena saugia geležte, kad savo plausto neprasidurtum

Dujinis žiebtuvėlis

Nestoros, bet tvirtos virvės rimtas gabalas

Blizgi termo antklodė - ne tik kūnelio šilumą pasaugo, bet tinka ir signalizuoti, ar stoginę krante pasidaryti...

Pačiame plauste yra irgi šioks toks bėdos rinkinukas, bet kad jis uždarytas hermetiškame konteineryje, kurio nepatikrinsi, ir ko trūksta - papildomai ten nieko neįdėsi.

Tiems, kas plaukia labai toli - jiems ir bėdos sąrašas atitinkamai ilgesnis. Čia jau ir žvejybos priemonės, ir saulės kremai, ir kepurė, rūbai ir daug kitų egzotiškų dalykų rasit, ko Baltijos keleiviui nelabai ir reikia.

Ne visi aukščiau minėti daiktai nuolatos tame Bėdos Krepšyje laikomi. Pavyzdžiui, neblogas įprotis būtų, prieš išplaukiant į jūrą ilgesniam laikui - visos įgulos asmens dokumentus ir pinigines į Bėdos Krepšį susidėti ir tik krante, jei reikia, išsiimti. VHF stotelės irgi nuolat krepšyje nelaikau - nes tada reiktų dvi nešiojamas, neskaitant stacionarios, turėti. EPIRB'as irgi ne maiše, o ant sienos kajutėje savo dienos laukia... gal nesulauks. Na, ir kur dešra padėta, tą irgi visada žinau.
Šiaip jau, nekenktų įgulos telefonus, kai nuo krantų nutolsti, irgi į tą krepšį sausai ir saugiai susidėti, bet kad žaidimai, foto, filmai, muzika ir t.t. ... No Life , išmanūs baisiai juk visi, net ten, kur mobilus neveikia...

Kas dar svarbu... Prieš sezoną, o nekenktų ir prieš sudėtingesnį plaukimą - krepšį pasitikrint, ką reikia pasikeisti. Atsarginiai elmentai, raketų datos. O dar svarbiau - kad įgula gerai žnotų, kur tas krepšys laive yra, kada jį pasiimti - ir kaip naudotis tuo, kas ten sudėta.

Posted by gramas 23:25 Archived in Lithuania Comments (0)

Apie tai, kur buriuotojui jūrinės kultūros gauti

alb.jpg
Jūrinė kultūra didžiąjai daliai Lietuvos gyventojų šiai dienai yra tik Palangos paplūdimys su šiltu alumi ir smėlėtu beliašu. Ir nėra ko labai stebėtis - tie dešimtmečiai "po rusu" paliko tautai ne tik šlykščią rievę ant smegenų, iki šiol matomą daugelyje gyvenimo sričių . Toks dalykas, kaip jūrinė kultūra, tuo laikotarpiu išvis neegzistavo, nes sovdepijai toks jūreiviškai laisvamaniškas dalykas atrodė per daug pavojingas. Vakarais pliažą suakėdavo, rytais patikrindavo, ar daug švedų špionai pėdų ten paliko - va tuo jūrinė kultūra ir apsiribojo.
Na, okay, buvo šiek tiek tos kultūros, buvo... Buvo restoranas Ržavaja Vilka ir tam vakarui be galo turtingi žvejai - pats vienam taksi, o kepurė būtinai kitame, važiuojančiame iš paskos... Buvo 16-ta divizija, tos intymo darbininkės, apie kurias visų klaipėdiečių visada paklausdavo žemyno gyventojai, nes juk smalsu ir šitoks miesto koloritas... Boninė buvo, jei kas dar žinot, kas tai... Ir visiems dėl tos jūrinės kultūros gerai buvo tada, gerai ir į antrą dešimtmetį LT neprigulnybės įsigyvenus.

Jūrinė kultūra vos prieš pora metų įgavo teisę būti paminėta viešai - daugiausiai Jūrinės Kultūros Koordinacinės Tarybos, sukurtos Klaipėdos šviesių galvų, dėka. Ši Taryba, kaip ir priklauso normaliam sovietui, nuo pat pradžių savo gyvavimo ėmė presuoti Vilniaus valdžiažmogius, atseit, štai mes - uostas ir jūra, su savo kultūra! Todėl būkit malonūs mus pastebėti, o pastebėję mums priklausančią eilutę biudžeto išlaidų skiltyje suraskit. Norim proginės monetos uosto atgavimo 90 metų proga, norim pašto ženklų su jūrine tema. Dar norim pinigų renginiams, programoms ir opijui liaudžiai. Matyt, tikėta, kad pinigas ir pašto ženklas pasklis kaip virusas ir jūrine kultūra užkrės kiekvieną šalies užkaborį. Ženklus po truputį leidžia kasmet, gal net su virusu, bet monetai Vilniaus koridorių planktonas pasakė ryžtingą NE. Pinigų kalvės planai sudaryti iki 2015, patvirtinti, keičiami nebus. Kultūrinkitės kitaip.

Nes pinigas pinigui nelygus - tas pinigas, tiksliau, jų srautas, kurio užvaldymui einama į rinkimus ir po to ministerijų portfeliai parceliuojami yra ženkliai smagesnis pinigas už tą, kuris iš biudžeto išplauktų į kažkokią kultūrą. Reikalai pastrigo kultūriniam ceitnote - visi nori, visi už, visi labai supranta, bet procesas nevyksta. O gal vyksta, tik niekas nemato.

Savivaldybė kaip rengė Jūros ir labiau Alaus Šventę, taip ir rengs. Universitetas kaip nardė, taip nardys, rašė ir rašys. Brabandreris irgi kažkiek jūrmylių gal suplauks... Buriuotojai pasimaivys prieš krantines per laivų paradą - ir būsim padarę kultūrą. Jeigu mums tiek užtenka - jiems tuo labiau. Vilniui dzin, o tam LT užkaboriui - ir tuo labiau. Jei pagalvojus - tai labai gerai, kad jiems dzin. Nes Vilnius šiuo jūrinės kultūros klausimu ir turi būti pats giliausiais užkaboris. Jei ne, jei apsileisim - tokios dvi hiperaktyvois damos viską čia nugriaus ir gubojom užsės. Na, gal tokį lenktą, gražiai kabančio formos vamzdį, kaip prie Neries, dar įsmeigs - ir bus jums kultūra a'la Vilnius. Jokios kultūros Vilnius į Klaipėdą neatneš, nes jie ten turi kitų rūpesčių, kurie pinigas pinigui nelygu.

Jūrinė kultūra yra Klaipėdos reikalas ir kada nors išspręstas bus būtent čia. Ir nereikia sau statyti užduočių apie jūrinės kultūros nešimą į užkaborius. Užkaboriai savo problemas ir gatvių lenteles tegu išsisprendžia - ir mes jiems netrukdykim, nes mes jiems tikrai nerūpim. O jūrinė kultūra yra mūsų, nes tai Klaipėdos kultūra. Džiugu, kad ta jūriškai kultūringa Taryba šitą galiausiai suprato.

Jei klausimas siaurėja iš šalies lygio iki miesto ir jo žmonių - gal ne taip jau sudėtingai viskas ir atrodys. O jei tą visumą dalykų, iš kurių ta kultūra jūrinė susideda, pabandžius įvardinti, susirašyti, po to prioritetus, užduotis ir darbus pamatyti... Juk pasirodys, kad beveik visa tai Klaipėdoje vyksta, bet kažkodėl tik po kilimu, tyliai ir niekam apie tai nežinant. Ir pasirodys, kad pagrindinė problema yra mūsų galvose. Vienos galvos, kurios šiuo metu tą Klaipėdos kultūrą daro - apie tai kuklinasi viešai pasisakyti, o galvos, kurios nedaro - apie tai nežino, nes nesidomi.
Tuoj paaiškinsiu, kodėl man taip atrodo...

Prieš keletą dienų susibėgom su kolegom buriuotojais pora picų pasidalinti, alum užgerti, miestelio naujienom pačiauškėti. Žodis po žodžio, ir tą jūrinę kultūrą, jos skatinimą ir puoselėjamą patys buriuotojai kažkodėl ima traktuoti kaip kažkokį su mumis nesusijusį dalyką, apie kurį kažkokia taryba laikas nuo laiko susitikus pasikalba. Pasikalba, protokolą savivaldybės svetainėje paskelbia ir laukia sekančio posėdžio. Taryba sprendžia pačius įvairiausius klausimus, apie buriavimą taip pat, tik mes, buriuotojai, apie tai nieko nežinom, nes nesidomim. Bet tai mūsų problema, tikrai ne tarybos. Paskaitinėkit protokolus - gali nebūti visai nuobodu.

Š.m. vasario 11 d. savivaldybės "Akvariume" Taryba svarstė ir kažką tikrai nusprendė dėl buriavimo. Buriavimo aktualijas pristatė - surprise/surprise!!! - Žvejų ir Žuvies Perdirbėjų Konfederacijos vadas A.Aušra ir Brabander kapitonas V.Vizbaras. Žuvininkai, suprantama, apie viską Klaipėdoje žino geriausiai, nes dar Petras Pirmasis neapsikentęs dekretą išleido su sakraline fraze - "Torgovlia ryboj - dielo sugubo vorovskoe. A po semu veshat' po odnomu v god, chtoby drugim ne povadno bylo." Tačiau kpt. Vizbaras Taryboje atstovauja jūrinių profesijų mokymo įstaigas. Pats buriuotojas, viską apie buriavimo reikalus žinantis - ar jis tikrai negalėjo bent jau per Pilies uostelio kepą Vilių, jei kitaip nesigauna, informuoti Klaipėdos buriuotojus, kad yra klausimas, yra proga susibėgti tiems, kas neabejingi - ir pasikalbėti kokiam tai Ryžių Malūne prie kaušo alaus, jei Brabanderyje tai neįmanoma. Gal pas ką aktualijų yra, kas Tarybai irgi įdomu...
Net tokiais visiems buriuotojams "nuobodžiais" klausimais, kaip
a) vaikų buriavimo mokykla;
b) jachtų uosto perspektyva;
ir papildomai - Saugi laivyba ir jachtingas.

Ne - tai ne, matyt, ir be mūsų apie viską pagalvota, ir mums nebereikia... Protokolą paskelbs, tada sužinosim. Jei Taryboj kapitonas mus, Klaipėdos buriuotojus, kartu su mokymo įstaigom (??WTF??) atstovauja, tai, manyčiau, galėtų tokiais klausimais ir pasikalbėti, kepurė, manau, nenukristų. Jei atstovauja tik Brabander įgulą - tada, žinoma, ne Klaipėdos buriuotojų nosies tai reikalas. Mes, buriuotojai, turėsim kultūrintis kažkaip kitaip. Tik jūs, ponai iš savivaldybės Akvariumo, nekultūrinkit mūsų taip, kaip žvejams ir žuvies perdirbėjams reikia.

Dar pamąstysim, kaip ta kultūra kitaip galėtų atrodyt - todėl gal bus netgi įdomu, stay tuned...

p.s. Mąsčiau, kol visai kultūringai gavosi, bet ... nebus toliau čia nieko apie jūsų jūrų kultūrą. šiaip susibiesinau, kad kažkokie žuvies rūkytojai staiga buriuotojų balsu pragydo, ir tiek. Bet dabar jau praėjo. Ne mano tai žąsys, tegu jie ten "dirba" kaip nori.
Pavasaris jau, tuoj ledai nutirps ir mes plauksim.

Posted by gramas 05:37 Archived in Lithuania Comments (0)

Apie tai, kaip užmušti ją duše

large_Psycho-editing.jpg
Darbinė foto nuo Hičkoko siaubiako "Psycho". Tikrai matėt, juk atsimenat, baisu buvo? Tačiau šiame tekste taip pat bus baisu.

Kartą nuvykstame į Angliją, kad apsilankyti kompanijoje, neseniai pradėjusioje prekybą mūsų gaminamais mediniais statiniais. Prie mūsų nuomoto automobilio, kuriame laukėme susitikimo kažkokioje kaimo degalinėje, pridudena urgzdamas visais žemais dažniais tamsiai žalias naujutėlaitis Aston Martin db9. Pliktelėjusi galva, šiek tiek panaši į Phil Collins, pro langą sako Hi, now you guys follow me, ir už kelių minčių jau esame labai tvarkingai atrodančioje įmonėje. Pasisveikinam, dairomės kur papuolėm. Administracinis pastatas, kažkokios dirbtuvės, laboratorija. Angaras kieme jau užkrautas mūsų gaminiais pardavimui ir pavyzdžiais, bet įmonė man atrodo keistai - na, ne medinukai jie, tikrai kažkuo kitu užsiima, nors tu ką. Klausiu šefo, kas per verslas pas tave... Sako, mes visokias vandens sistemas prižiūrim. Visam pasauly. Kaip, sakau, jeigu plamberiai santechnikai pas jus jau Aston Martin'ais raižo, tai aš ryškiai ne į tą verslą būsiu nuėjęs! Tas juokiasi, bet aiškiai patenkintas kad į brangią mašiną (she-is-his-baby-babupaloola....) dėmesį atkreipiau, ir klausia - girdėjai ką nors apie Legionierių ligą? Girdėjau... žmonės miršta nuo jos. Tai va, sako, miršta nebūtinai, bet ją sukelia tokia bakterija vardu Legionella. O mes ją užmušam, ir tai yra mūsų pagrindinis verslas. Dirbam, važinėjam po visur, ne vien Britanijoj... Paslaugos, tyrimai, patikros, prevencijos sistemų instaliavimas, chemija... Kondicionavimo sistemos, baseinai, vandentiekio sistemos, pramonė, mokyklos, ligoninės, viešbučiai, laivai - visur, kur yra vanduo iš krano, naudojamas žmonių - visur mes galim būti reikalingi ir paklausa mūsų darbui leidžia padoriai uždirbti.

Senokoka tai istorija, bet ją iš atminties užkaborių iškapstė tuokart paminėti laivai ir ne tiek seniai buriuotojų spaudoje paminėta bakterija Legionella, kaip potencialus pavojus ne tik didžiuliuose kruiziniuose laineriuose, bet kad ir mūsų jachtose.

Mūsų SCORPIO geriamas vanduo teliūskuoja plastikiniame rezervuare ir per siurblį, vamzdyną ir plėtimosi indą su spaudimu paduodamas į dvi laive esančias kriaukles. Būtų dar ir dušas - tai jis Legionellai patiktų labiausiai - juk ji, bestija klastingoji, plinta aerozoliniu būdu, kai smulkūs drėgmės lašeliai, sklandantys ore, įtraukiami į plaučius. Bakterijomis užteršto vandens gali atsigerti - kaip ir nieko nenutiks. Sergantis Legionieriais žmogus kosėdamas kito žmogaus užkrėsti taip pat negali.
Tačiau įkvėpk aerozolio į plaučius, kad ir duše, ar iš oro kondicionavimo sistemos - ir rimti nemalonumai, galintys pasibaigti liūdna švente, kurioje pats būsi labai pasyvus dalyvis - tikrai galimi.

O kad ponia Legionella mėgsta apsigyventi, veistis ir maitintis ta plonyte slidžia bioplėvele, kuria jachtų gėlo vandens bako vidus apauga - va, šito aš nežinojau. Baką iš vidaus kempine išvalau ir išskalauju gal tik kas pora sezonų, ir - akurat - ta plėvelė ten būna atsiradus. Vadinasi, ir Legionella ten užsiveisti gali, jei tam sąlygos bus. O sąlygų jai labai sudėtingų nereikia. Jai reikia deguonies, kurį pasiimti moka iš vandens. Sausuma ją žudo. Ir dar jai reikia tinkamos temperatūros.

Gerai, kad šaltas žiemas turim - nes Legionella suvisam dvesia minusinėje temperatūroje. Aktyviai daugintis ji pradeda nuo 25C - o jachtoje vasarą būna ir aukštesnė temperatūra. Pats vandens bakas tiek gal ir neįšyla, nes užbortinis vanduo, bent jau Baltijoj, šiek tiek aušina, bet vamzdynas, čiaupai, sklendės, siurblys - tai tikrai. Tuo labiau, kad dalis SCORPIO vandentiekio vamzdyno pravesta per variklio skyrių, kur temperatūra būna aukšta - tikras šiltnamis ir inkubatorius. Žodžiu, temperatūros intervale nuo 25C iki 40C ji dauginasi pasižvygaudama iš džiaugsmo. Nuo 55C ir daugiau - ji vėl miršta.

Dabar prisimenu, kaip sezono metu tą vandens atsargą jachtoje papildome. Vandens žarna tvarkingai pakabinta ant posto tiltelyje, arba numesta ant pontonų. Ji pilna vandens ir ramiai šildosi saulėkaitoj. Išsivyniojam tą žarną, nešam į laivą, galą įkišam į vandens tanko angą, grįžę ant tiltelio atsukam čiaupą. Tą visą pabuvusį vandenį, esantį žarnoje - gal litrą gal du - susipilam sau. Ne, taip negerai. Pradedam iš pradžių - atsukam vandenį, pildami tą šiltą buizą ant liepto, nešamės varvančią žarną ant laivo. Kišam galą į baką, prisipilam, kai bakas pilnas - užsukam čiaupą ir, stovėdami vėl prie posto, ištraukiam žarną, ją iškart kabindami ant kabyklos. Tas ištraukiamas galas pliūkšteli į uostelio akvatorijos maurus ir užsipildo tomis uosto pamazgomis. Patikėkit, jose visokios gyvybės yra daug. Sekantis jachtsmenas, imantis vandenį uoste, gaus tą visą pikantišką nesamonę į savo gėlo vandens tanką, jei nebus atsargus.

Jeigu tai jūs nebuvote atsargus, o vasara karšta - galite pradėti laukti Legionierių ligos simptomų. Jei tikrai papulsit į glėbį Legionella'i, simptomai bus panašūs į įprastus plaučių infekcinių ligų požymius. Temperatūra, kosulys, snarglys...Tuo momentu bėgti ir darytis tyrimus bus jau per vėlu maždaug 10-30% infekuotųjų - jie vistiek numirs. Jiems prasidės įvairios komplikacijos - kaip infekcijos apie širdį ir smegenyse, pūlingos opos gali formuotis ant vidaus organų, o kepenys atsisakys darbuotis organizmo gerovės labui... Tiems, su atsparesniais organizmais ir kas ligą išsityrė ankstyvuoju laikotarpiu, dar pavyks išsigydyti rimtomis antibiotikų dozėmis.

Kol kas tikrai nesigirdi, kad jachtininkai kaip kėgliai virstų nuo šitos ligos. Bet tuo pirmuoju būti niekas ir nenori, o potencialų ligos inkubatorių turime kiekvienoje jachtoje. Todėl gal ir praverstų žinoti, kaip tą savo vandentiekį tinkamai valyti ir prižiūrėti, nes vien patrinti kempine tiek, kiek pasieki per atsuktą vandens rezervuaro angą - tiek negana.

Kaskart, iš naujo užpildęs vandens baką, įpilu šiek tiek Yachticon dezinfektanto, parduodamo jachtinių žaislų parduotuvėje. Jis padeda vandeniui neįgauti kvapų, išmuša visokius mikroorganizmus, tačiau Legionella bakterijų, pasislėpusių toje bioplėvelėje, jis nenaikina. Kad ją užmušti, reikia stipresnio brudo ir rimtesnės tvarkos.

Jachtos kapitonas turi nustatyti tvarką, kaip dažnai ir kokiu būdu yra valomas ne tik vandens bakas, bet ir visa sistema bei vamzdynai:

- Išpilti sistemoje esantį vandenį, paliekant pusę vandens lygio bake.
- įpilti į baką tinkamos koncentracijos chemikalo:
-- H2O2 Vandenilio Peroksidas, Hydrogenii Peroxidum Dilutum, 3% koncentracija (pvz. jei bake turite 40 litrų vandens, supilkite apie 1 litrą peroksido). Tiks vaistinėje pirktas tirpalas.
-- arba NaOCl - Natrio Hipochloritas. Tirpalas 12%, skaičiuokite tirpalo kiekį kad gauti 200 ppm, kas atitiktų 2 litrus tos smarvės 1000 litrų vandens sistemoje, tiks ir 5 mgr chemijos vienam litrui vandens, tada chloras negadins varinių vamzdyno elementų.

Su chemikalais būkite labai atsargūs - degins, dirgins odą ir akis (akiniai, pirštinės), jokiu būdu neragauti, nebent esat aktyvus Kretingsodžio čempionatų babatuko rungties dalyvis.

- dabar, kai savo vandens rezervuare turite tinkamos koncentracijos dezinfektantą, reikia jį pravaryti per visą sistemą. Atsukate visus čiaupus, dušą ir leidžiate nutekėti gal po 5 litrus skysčio. Kartojate procedūrą, jei turite ir karšto vandens sitemą, bet pro čiaupus tegul išbėga dvigubai daugiau skysčio, nei telpa į karšto vandens boilerį. Užsukite visus čiaupus.
- užpildytą dezinfektantu sistemą išlaikykite ne mažiau 4 valandų, bet ilgiau nei 24 val. irgi nereikia - nes chemija šiek tiek veikia sistemos metalus.
- užpildykite sistemą vandeniu pilnai, atidarykite visus čiaupus. Skystis gali išbėgti gerokai murzinas, smarkiai putoti. Taip ir turi būti.
- pilnai išleidus visą vandenį iš sistemos, atsukite rezervuarų aptarnavimo angas ir pilnai išdžiovinkite jų vidų. Galima naudoti plaukų feną, karšto oro srovė; bet užtikrinkite, kad rankomis niekur neprisiliesite prie rezervuaro vidinių paviršių. Tos vietos gali tapti naujomis bakterijų kolonijomis.
- užsukite ir užsandarinkite aptarnavimo angas, atsukite visus čiaupus ir užpildykite bei plaukite visą sistemą švariu vandeniu maždaug valandą.
- užpildykite sistemą geriamu vandeniu, į jį įlašinkite reikiamą kiekį AquaClean dezinfektanto.
- viskas, jūsų jachtos vandens sistema jau vėl švari.

Reikalingas ne tik periodinis sistemos valymas tokios šoko terapijos būdu, bet ir prevencija.
Jeigu jachtoje turite dušą, bet juo nesinaudota savaitę ar ilgiau - nusukti dušo galvą ir lanksčią žarną, ir švariai išplauti virtuviniu dezinfekuojančiu skysčiu. Iškart po kiekvieno naudojimosi dušu - pilnai nusausinti patalpą ir nepalikti jokių balučių ar drėgmės vandens surinkimo duobėje su siurbliu.
Skaidrūs plastikiniai vamzdžiai, naudojami jachtų vandens sistemose - blogis. Skaidrios sienelės praleidžia šviesą, o tai stimuliuoja tos dumblių bioplėvelės, kurioje bakterijos tarpsa, susidarymą. Teisingiau yra vandens sistemoje naudoti juodo plastiko, dar geriau - vien varinius vamzdžius ir armatūrą.
Paliekant laivą žiemojimui ant kranto, o ir sezono metu - jeigu ilgiau neplauksite - pilnai išleisti visą vandenį iš sistemos ir atsukti rezervuarų aptarnavimo angas, visus čiaupus, kad bako vidus išdžiūtų. Ką nors kiekvienas sugalvokim, kad bako vidus nepridulkėtų, ar kad musių neprisiveistų... Juk buriuotojas turi būti sumanus.

Na, ar labai baisu buvo? Legionella, žinoma, ekstrymas, bet jei švari ir prižiūrima gėlo vandens sistema bent nuo trydos per atostogas apsaugos - vadinasi, ne veltui čia skaitydami gaišot...

Posted by gramas 02:37 Archived in Lithuania Comments (2)

Apie tai, kaip krito Klausimai Buriuotojui. Rimtautas Rimšas

large_DSC01698.jpg

Kadaise, dar prieš mesdamas TV kaip užsiėmimą, mačiau, kad Lietuva gyva projektais. Visi juos vagia vieni nuo kitų, visur jie vienodi, bet visiems jų reikia. Ir visi eina į projektus. Liub' šokt, Liub' dainiout...
Kad tamstų nenuvesti per toli nuo tautinių šaknų bei sofos, ir atkovoti nuo TV bent dalį jūsų laiko, esu priverstas duoti jums Projektą ir čia. Panašus šviesios atminties projektas buriuotojų bendruomenėje visai smagiai kadais sukosi JAV, bet sėkmingai numiro, kaip numiršta visi projektai. Šis irgi kada nors taps atminties šviesios, bet šiandien leis mums artimiau pažinti žmones, su kuriais sveikinamės ant vandens, matom besikuisiant savo laivuos, ar sutinkam ant marinos krantinių.

Projekto "Klausimai buriuotojui" metu bus laikas nuo laiko pakalbinami kruizinį buriavimą suvokiantys kaip teisingą gyvenimo būdą žmonės. Jiems bus pateikiamas pilnas rundukas įvairiausių klausimų, į kuriuos buriuotojai atsakys pasirinktinai, t.y. kurio klausimo nenorės - to iš runduko ir nekels. Atsakymai bus skelbiami čia. Kiekvienas kalbintas dalyvis į klausimų runduką įdės ir savo klausimą kitiems buriuotojams, į kurį pats ir atsakys. Šitokiu būdu klausimų daugės, atsakymų, tikiuosi, irgi.

RIMTAUTAS RIMŠAS. Kadaise, vos tik rusui nuėmus kordonus nuo Baltijos, kaip išpuolė į jūras vandenynus, tai širdimi ten ir liko. Į krantą grįžta tik tada, kai vanduo sukietėja, t.y. žiemai ir tik iš reikalo. Vienas kelių pirmųjų nepriklausomos Lietuvos buriuotojų vienutininkų "dalnobojščikų" kontrabandistų, sėkmingai išvengusių komplikacijų santykiuose su pačių įvairiausių šalių muitinės tarnybomis. Kitiems jo amžininkams pasisekė mažiau - tie prarado savo laivus ir ilgai negėrė to žadėto šampano. Šie padažnėję prasti pavyzdžiai Rimą įkvėpė iš naujo pamatyti jūrą - nebe kaip priemonę užkalti tam sekančiam ir didesniam laivui, o kaip įkvėpimo šaltinį ir kūrybos mūzą. Rimas tapo knygų autoriumi. ir buriuotojų mokytoju. Daug gerų buriavimo dalykų iš Rimo teko išmokti ir man, nes šiek tiek plaukėm kartu. Blogų dalykų, pvz. didelių blynų, liaudyje žinomų nalėsnykais, karpymo žirklėmis keptuvėje - labai stengiausi neišmokti. Iki šiol laikausi nuomonės, kad juos reikia vynioti.

Rimas jau išleido tris knygas, į kurias sudėjo daug ką iš savo gyvenimo, jausmų, patirties ir išminties. Šviežiausia Rimo knyga - VYRIŠKO TORTO RECEPTAS - skaityti mokantiems Klaipėdos buriuotojams bus pristatoma I.Simonaitytės Bibliotekoje Vasario 13 d., (Ketvirtadienis) 17.00 val.; Konferencijų salėje. Daugiau informacijos apie renginį transliuoja kolega Arbušis savo Dienoraštyje.
Bus puiki proga buriuojančiai Klaipėdai pavakaroti kartu.

KLAUSIMAI BURIUOTOJUI. Rimtautas Rimšas.

Kokius svarbiausius reikalavimus keltum laivui ir įrangai, ruošdamasis tolimam plaukiojimui?
Kad būtų kur susikabint dešras.

Tavo mėgstamiausias patiekalas, kurį ruoši ilgesnio plaukimo metu? Gal receptuką....?
Skaitykite „Vyriško torto receptą".

Kas labiausiai „pramuša“ įgulos narių elgesyje, kai ilgesnio reiso metu pradeda jaustis tam tikra trintis ir įtampa?
Savaitės šviežumo kojinės, užkištos palubėje.

Kokias atsargines dalis visada turi savo laive?
Tarpinę dujų balionui.

Kurioje jūroje tau smagiausia buriuoti ir kodėl?
Toje, kurioje yra vandens.

Patark ką nors buriavimo naujokui, kuris jau nori, bet dar bijo.
Vadinasi, dar nenori.

Kodėl, tavo nuomone, žmonės nustoja buriuoti ir tampa kranto ar internetiniais „buriuotojais“?
Jie niekada ir neburiavo. Tiesiog netyčia įlipo į ne tą traukinį.

Įdomiausia vieta, tavo aplankyta buriuojant?
Buvo tokia pievelė Amsterdame – atsimeni, kanale, kitoje pusėje, kur stiebą „Scorpio“ kėlėm. Jos jau nebėra, ten dabar metro. Joje buvo galima gulėt ir žiūrėt į debesis.

Didžiausia klaida, kurią padarei, kai dar buvai buriavimo naujokas?
Tempiau paskui save visokius netikšas – maniau, buriuos. Neatėjo porininkas į treniruotę kartą, neatėjo kitas – viskas, kuo toliau nuo jo.

Tavo mėgstamiausias buriavimo posakis.
Yra kaip yra.

Koks klaidingiausias stereotipas, kurį apie buriuotojus susidariusi kranto visuomenė?
Turtuoliai ir mergišiai.

Pradėdamas sezoną, išplauki į pirmą kelionę – kas yra tau sunkiausia, persijungiant iš kranto gyvenimo į jūros kasdienybę?
Ką perjungiant?

Tavo svajonių šalis ar uostas, kur labai norėtum nuplaukti?
Tokios nėra ir negali būti. Rojų ir pragarą susikuriame patys. Jie visad su mumis.

Įvardink buriuotojo etiketo elementą(-us), kurių labiausiai stokoja mūsų buriuotojų bendruomenė?
Džiaugčiaus, kad pasisveikindami nekilotų rankų su buteliais.

Kokia buvo pavojingiausia situacija, kurioje esi atsidūręs buriuojant?
Išsikepiau bulvinių blynų, o grietinės nebuvo. Paskui, pasirausęs kambuze, radau. Mėnesio naujumo, bet dar buvo valgoma. O jau maniau – viskas...

Kokio atributo iš kranto gyvenimo labiausiai pasiilgsti kelionės metu?
Krante nėra gyvenimo.

Ko labiausiai baiminiesi plaukimo metu?
Dundulio.

Jei sėdėtum Dievo Tėvo dešinėje ir būtum atsakingas už buriavimą Lietuvoje – kokius tris dalykus sutvarkytum pirmiausia?
Kas Dievo Dievui, kas ciesoriaus ciesoriui. Nenurodinėkim niekam. Tiesiog plaukim.

Juokingiausias nutikimas, įvykęs tau buriuojant.
Su tokiom daržovėm plaukėm per Šiaurės jūrą. Nuo pat Klaipėdos. Per savaitę jau ereliai, jūrlapį pažįsta. Padėjau sulankstytą Imray, tie net mylias suskaičiavo: nuo Ijmaudeno iki Lowestofto. O paskui tą jūrlapį aš ištiesiau.

Atsakyk į klausimą, kurį tu pats papildomai užduotum?
Ar kada nors susimąstei, kaip elgtumeis, jei tektų palikti laivą, o plauste trūksta vienos vietos?

======================================================================================

Į savo paties klausimą Rimas kažkodėl neatsakė. Paragintas tai padaryti, matyt, pyktelėjo, ir tėškė į runduką dar vieną:

Ar, kurį laiką pagyvenus jūros gyvenimą, neatrodo, jog krante labai daug žiurkių, 3.14zdagalvių ir dalbajobų? Ar, nežiūrint nuolat peršamo įvaizdžio, kad jūroje labai pavojinga, neramu, ekstremalu - išties yra atvirkščiai?

Posted by gramas 00:43 Archived in Lithuania Comments (7)

Apie tai, kaip atsimerkę nardėm

large_IMG_0620-001.jpg
Vokietijoj nebuvau pora metų, bet čia viskas tvarkoj. Jie kaip ir anksčiau, prie bokalo alaus ima stikliuką baltos. Tik bokalai restoranuose sumažėję - populiariausias standartas jau tik 0,33, o kaina kaip seniau už 0,5. Nes gyvenimas gerėja, patamūšto...

IMG_0596-001.jpg

Vykom į Düsseldorf BOOT-2014, mano kuklia nuomone, pačią didžiausią jachtingo bei džiaugsmo ant vandens parodą pasaulyje. Keliavom dvi šeimos - mudu abudijo su Lolita ir jachtos Lokiukas įgula, atstovaujama laivo kapitono ir pirmojo padėjėjo, gal net admirolo.

Kelionę sumąstėm dar spalį, viską užsisakėm, o prieš pat išvažiuojant, pasigirdo jau parodą aplankiusių buriuotojų "nieko gero" ir "šiaip sau"... Ką aš žinau, kaip dažnokai sako jachtos Lokiukas škiperis Artūras...
Mano galva, tie "nieko gero" po tą visą su vandeniu susijusį pasaulį užsimerkę skubiai pranėrė ir per mažai matė, arba kažkokių revoliucijų ir radikalių naujovių iš jachtingo tikėjosi... Gal renginio kaip visumos ir reiškinio jie nepamatė... Arba išvis ten nebuvo, o tik pliurpalais susireikšminti bando? Nes tokio gilaus jūrinės kultūros klodo, ką vokiečiai sudėjo į tą parodą, nepastebėti gali tik provincijoliškai plačiai užmerktos akys ir nesuvokti galėtų tik kažkur nelabai vietoje prisiūta galva.
Kaip ir visur - yra geri dalykai jachtinge, greta blogų - bet juos visus ir reikia matyti, suprasti ir savo nuomonę turėti.

Atskridom antradienį ir vakarą praleidom mieste. Pačioj parodoj atidirbom dvi pilnas dienas. Vieną dieną, penktadienį, skyrėm smagiai kelionei į Kelną ir Acheną. Šeštadienį anksti ryte - namo.

Parodoje gerą pusdienį bendravau su burių meistrais. Rinkau jų pasiūlymus naujam Scorpio grotui. Kainos svyruoja, bet kanda visos, o juk pigiau, nei su parodos nuolaida, niekados nebebus. Pramonė atsigauna, paklausa kyla, kainos irgi. Kur pirkt, dar spręsim, o kol kas - prasinešim per parodos paviljonus.

Jei trumpai - tai visa, kas matosi internetuose, kai ieškote daiktų ir įrengimų savo laivui - visa tai parodoje ir buvo. Stenduose už daiktų stovėjo juos gaminantys ir parduodantys žmonės. Jie man sakė, kad ši paroda jiems yra super. Metai po metų ir kasmet - vis geriau. Ir taip - nuo 2008, kurie buvo liūdesys. Finansinis Global Shit tada sudrebino pasaulį, jachtingo pramonė, kaip ir visi, tai pajautė smarkiai. Teko iki skausmo užsiveržti diržus. Nors Vokietijoj žmonės kaip buvo iki 2008, taip ir toliau liko prie pinigo, bet jie tada prabangos prekėms buvo pasakę NE. Išlaidauti ir skolintis niekas neskubėjo, nes tvirtai nežinojo, į kurią pusę ta nestabili pusiausvyra virs. Nuvirto šūdinąja puse į dugną, blizgančia į viršų, to biš ekonomika vėl atsigauna. Todėl jachtų statyklų užsakymų knygos jau pilnos ir visi šios drėgnos industrijos veikėjai pasižvygaudami iš laimės spurda pirmyn.

BOOT2014 gerai parodė, kuo kvėpuoja pramoginių laivų statybos industrija (jau išaugo iš verslo sąvokos), ją papildanti laivinės įrangos, prietaisų ir įrankių pramonė, poilsiui prie ir ant vandens skirti skudurai, avalynė ir žaislai, nardymo įrangos, jėgos aitvarų, burlenčių ir banglenčių verslai, jachtų nuomos ir kelionių vandeniu organizatoriai, mėgėjiška žvejyba, įvairiausi marinistikos menai.

Tai ką per klodus tos jūrinės kultūros ten mes pamatėm?

Nors dauguma prekybininkų stenduose turi kasos aparatus ir pasirengę bet kurį tau patikusį eksponatą parduoti, akivaizdu, kad ši paroda - tai ne turgus ir ne mugė. Ne vien pardavimų pajamos ten svarbu, ten yra kuriama ir galinga pridėtinė renginio vertė. Parodos organizatoriai didžiulį dėmesį skyrė švietėjiškai veiklai, mokymo ir jaunimo įtraukimui į vandens pramogų pasaulį.

Kiekviename paviljone įrengta erdvė seminarams ir pristatymams, su staliukais, baru lankytojams ir scena bei multimedija pranešėjams. Šiaip visuose paviljonuose beveik nėra įrengtų vietų, kad prisėsti ir pailsinti nustekentas lankytojo kojas. O tokioje aikštėje su ekranu patogiai prisėsi, aplankysi bariuką su gaivinančiais/svaiginančiais ir ten bus jau daug kitų lankytojų, įdėmiai besiklausančių eilinio pranešimo. Ir ten esi labai welcome. Scenos laikas vokiškai tiksliai suskirtytas įvairiems pranešėjams. Kuriam tai pranešėjui labai įsijautus į, tarkim, savo klajonių po burėmis Ramojo Vandenyno salose pristatymą, ar kelionę kanojomis Pomeranijos kanalais - programos koordinatorius ima šmėžuoti jam prieš akis, subtiliai rodydamas užsirutulioti ir duoti sceną kitam pranešėjui. Kai niekur neskubi, yra laiko tokiam pasėdėjimui su turiniu. Jeigu vien non-stop kiaurą dieną mintum pro stendus ir laivus, iš salės į salę - viskas pradėtų lietis į margą blankstančių įspūdžių mišrainę, o paskui atbunki, nuvargsti ir paroda nebetenka prasmės. Todėl pauzes daryti būtina, ypač, kai jos užsipildo tau netikėtu pristatymo turiniu.
IMG_0643-001.jpg

Daugelyje vietų įrengti praktinių įgūdžių poligonai. Gali į baseinėlį tau patikusį voblerį pamėtyti, naujo modelio ritę ar meškerkotį išmėginti. Gali su jėgos aitvaro treniruokliu į paviljono palubę suskraidyti, didžiuliame baseine Optimisto jachtute, vindserfingu pasiplaukioti, ar wakeboard'u prasilėkti, gali upelyje kanoją, SUP'ą (Stand Up Board) ar kajaką išmėginti, ar jūrinio trolingo kėdėje prisegtas, gali didžiulį marliną, ar kardžuvę iš stipraus treniruoklio "išpumpuoti", naujų jūrinių mazgų mokyklėlėje pramokti... Kiekviename poligone dirba to reikalo profai - instruktažas, patarimai, priežiūra, pagalba...
IMG_0627-001.jpg

Ir visur ten dūzgia vaikai bei jaunimas - šitaip pramonė investuoja į rinkos plėtrą, nes garantuotai dalis naujus žaislus išbandančiųjų infekciją pagaus ir tai taps jų gyvenimo poilsiu, pomėgiu, aistra ar net profesija. Tada tik laiko klausimas, kada jie sugrįš ir užsirašys į buriavimo kokyklą, ar privers savo tėvus nupirkti tą pirmąjį laivelį, ar SUP'ą, kurie tampa naujo pamišimo, tinkančio ir Baltijai, įrankiu.

Buvo malonu stebėti, kaip sąžiningai ir kantriai tuose poligonuose dirba instruktoriai. Nežinau, kiek jiems mokama, bet tie žmonės atidirba kiekvieną centą. Kai visi stendus brangiai užsisakantys parodos dalyviai gerai žino, kad dalį jo sumokėtų pinigų parodos organizatoriai investuos į jo verslo plėtrą, populiarinimą ir klientų bazės auginimą - tada gal ne taip ir sunku su ta suma išsiskirti.

Jachtų pristatymuose ypatingų naujovių nebuvo. Kaip ir jau daug metų, ši pramonė priversta augti, gyventi ir mirti žiaurios konkurencijos sąlygomis. Visi vienas kitam alsuoja į sprandą. Reikia gaminti kuo daugiau, kuo greičiau, kuo pigiau ir laimėti klientą. Tai ir matosi laivuose. Tik vienas kitas gamintojas beturi laiko ir sąžinės sraigto išvedimui per veleną, su visais korpuso tvirtinimais ir centravimais... Saildraivo koja juk žymiai pigiau ir greičiau; na ir kas, kad įgulą nuo žuvų skiria tik nuolat vibruojančios gumos lopas. Pabandyk tą lopą pasikeisti kur nors didelio vandens vidury...

Visi vantai, net nuo dvigubų zalingų, jau daug metų vedami į vieną tašką kiekvienam borte, ne tris, kaip anksčiau. Nes kiekvienas įtvirtintas taškas denyje, su apkrovų nuvedimu į korpuso struktūrą kainuoja, ir brangiai.

Jeigu statykla jachtos korpusą klijuoja iš stiko audinio lakštų, tai tą savo "Hand laid" būdą pristato kaip vos ne esminį tvirto korpuso garantą. Kodėl man atrodo, kad stiklo audinys būtent tokiai technologijai ir buvo sukurtas?! Žinoma, stiklo pluošto siūlus karpyti į šiaudus, bačkoj maišyt su derva ir pistoletu tą košę purkšti į korpuso pusformes juk ženkliai pigiau ir greičiau... Viską paslėpsi gelkouto sluoksniais, gražiai išblizginsi, viduje prikabinsi gražių spintelių, ir tavo chaltūros nesimatys...
IMG_0594-001.jpg

Ir tie vitrinos dydžio langai per visą borto aukštį, iki pat vaterlinijos? Burinėj jachtoj?! Mada aiškiai pertempta iš motorinių sportbačių, bet kam tokią nesamonę į burinio laivo bortą reikia klijuoti? Nebent ta jachta su burėmis niekad neplaukia, vien varikliu ir ant lygaus kylio, arba išvis reikalinga tik tam, kad savininkas su savo boba uoste labiau pastebėti būtų. Kai savo laivo dydžiu pasaulio nebenustebinsi, gal reikia bandyti langais per visą bortą?
IMG_0592-001.jpg
IMG_0591-001.jpg
Labai norėjau surasti metalinių jachtų gamintojus, dirbančius su plienu ir aliuminiu, kažką naujo apie metalo apsaugos ir dažymo technologijas iš jų sužinoti - tebuvo olandai su savo tradicinėm baržom. Plastmasiniai tupperware laivai pasiėmė burinių jachtų rinką.
IMG_0624-001.jpg

Gamintojai, pasilikę prie tradicinio suopročio apie jachtų statybą, savo laivus parduoda brangiai. Nes pigiai gaminti nemoka, arba nenori. Ir jie turi savo klientus, kurie vietoj pigaus laivo nori pirkti gerą laivą. Tokiems lėtieji estai ir siūlė Folkbotus už Eur60.000,- Beje, greitųjų lietuvių kažkodėl tarp gamintojų man ten nesimatė...

... ir dar - ypatingai šilta dūšia spinduliuojantys mediniai laivai...

Parodoje matytos jachtų statybos tendencijos man tik sutvirtino išankstinį nusistatymą: nori patikimo laivo, laivo sau - tai pirk naudotą senesnės statybos gero gamintojo laivą, smarkiai nenudrožtą, jei pasiseks. Rinkoje jų dar yra, ir daug. Pasilik pinigų jo atnaujinimui ir naujesnės įrangos komplektavimui, kas užtruks jei ne du, tai gal metus... Ne, su paskola tu laivo neperki, nes ji tave ilgam pririš krante.
Nori tik gražaus laivo, kad gerai uoste atrodytum, ar didelės platformos mokiems klientams po Karibus vežti - laižymo būdu, atleiskit, lizingu, imi tiesiai nuo masinio štampuotojo konvejerio ir kas pora/trejetą metų kontraktą perkeli vis ant naujesnio laivo. Du tris metus tas štampuotas laivas puikiausiai laikys, byrėti pradės tik paskui. O ir langai bus vis didesni ir geriau pro juos matysies iš pavydo dūstančiam pasauliui.

Dar ten sužinojau, kad senų, net suplėšytų burių mes neišmesim. Iš seno dakrono reikia siūti kelioninius krepšius ir rankines damoms, stilingas striukes - su visom senom siūlėm, trimingo juostom ir senais numeriais... O iš senų burių ir spinakerių skiaučių koliažo technika padaryti buriavimo temos tapybos darbai išvis sužavėjo...
large_IMG_0649-001.jpg

Labai patenkinti grįžom, kad aplankėm BOOT-2014 ir pabandėm neužsimerkę į tą pasaulį panerti.

Daugiau vaizdų bus čia

... ir dar daugiau čia...

Posted by gramas 04:43 Archived in Germany Comments (6)

Apie tai, kaip šiandien perplaukiau Atlantą

Normaliai pavariau šiandien. Tiesa, išplaukiau ne iš Lietuvos, o iš Airijos. Baltijoj šiom dienom vėjas-morda, tai labai nepaburiuosi...
Nuo Airijos per Biskają nešė dešinio borto pusvėjis, visai smagiai, jei ne ta išardyta paprastai būnanti aukšta, bet didelio periodo ir lygi banga, zybe vadinama. Zybė niekur nedingus, alsuoja Atlantas, bet kad tarp zybės kalvų tokių įstrižų ožių prikaišiota. Tos smulkesnės ir aštrios bangos laikas nuo laiko laivą supurto, kas malonumo plaukiant neprideda. Tuos ožius išvarė maždaug Atlanto viduriu link Islandijos kylantis labai stiprus oro srautas, ties pusiauju įšilęs. Į jį atsitrenkia labai platus šaltas frontas, link Europos skubantis nuo Š.Amerikos krantų ir toje oro masių susidūrimo zonoje joks buriuotojas šiandien būti nenori - vėjo stabilaus 35 ir iki 40 mazgų gūsiuose, durna ir lūžinėjanti banga iš visur...

Kirtę Biskają, nuo Ispanijos judam į Pietvakarius, vėjas sukiojasi iš Šiaurės / Š.Rytų, tai nuleidžiam grotą visai, keliam dvi genujas, jas suramstom spinaker-gikais ir pasileidžiam pavėjui. Šitaip autopilotas puikiausiai susitvarko su darbu, virvėm dirbti nereikia - ne taip, kaip jei plauktum su spinakeriu.

Kanarų salas paliekam tolokai kairiame borte, nes ties Kanarais formuojasi šviežias ciklonas. Mat, nuo Sacharos plūstantis į Atlantą karštas oras prieš laikrodžio rodyklę užsuka mus nešančio šiaurinių krypčių srauto dalį, kuri arčiau žemyno. Ta karuselė per pora dienų gali įsisukti stipriau ir pajudės aukštyn, link Skandinavijos. Ties Britų salom ciklonas įgaus daugiau sveikatos, virš Danijos susidurs su įprastiniais nuo Islandijos link Europos judančiais vėsaus oro balvonais ir tada bus matyt - arba prasineš išilgai Baltijos, arba užkils virš Švedijos ir ten išsikvėps.
Taip judėjom iki Cape Verde salų, nuo ten sukom dešiniau, išardėm savo genujų peteliškę, kėlėm grotą ir dešinio borto stabiliais bakštagais kaip traukinys ant bėgių atlingavom iki pat Karibų. (Iš tikro, nuo sausio 11 d. Atlante viskas bus kur kas baisiau - tai jeigu dar galit, atidėkit savo plaukimą...)

Airija - Karibai gal per 15 minučių, vietoj 3-4 savaičių, ko prireikia visiems kitiems laivams. Gal todėl, kad mano laivas tai ant kranto, tipo, žiemoja.

large_1387401915..mediumlarge.jpg
Tai ir plaukiau ant naujo vėjų gaublio, kurį sukūrė Cameron Beccario. Žmogus specialiai tuo tikslu įsigilino į Javascript, sukūrė kodą, kuris Global Forecast System duomenis transformuoja į mane užhipnotizavusį visų Žemės vėjų žemėlapį.

Mokinuosi šiuo nauju žaislu naudotis, nes tai bus kaip ir galingiausias vėjų prognozės įrankis buriuotojams. Jei tai pasiteisins - kiekvienoje jachtoje turėtų būti įrengtas nedidukas altorėlis Cameron'nui, naujam vėjų dievui. Jis padarė stebuklą. Jachtos įgula, įeidama į kajutę, turės nusiimti vyrai kepurę, moterys liemenėlę, o kapitonas privalės vėjų dievui įpilti, kaip ir Neptūnui.

Žemėlapyje galima išsididinti bet kurią planetos vietą, bakstelėti į bet kur, ir gausime vėjo duomenis tam regione, atnaujinamus kas tris valandas. Gali bakstelėti ant užrašiuko EARTH ir užsimesk valandas ir paras į priekį nuo dabarties... Bakstelėk ant ABOUT, sužinosi daug about. Galima pasireguliuoti, kokiame aukštyje tu nori vėjus stebėti. Tas vadinamas Jetstream (250 hPa) - tai be proto greitai judantys aukštuminiai atmosferos sluoksniai, smarkiai įtakojantys Žemės paviršiuje esančius orus. Tik stuktelėk pele į žemėlapį bet kur - gausi vėjo duomenis bet kurioje pozicijoje, bet kur planetoj. Tie žali srauteliai, iš kurių susiformuoja oro masės - tai buriuotojų mėgiami brizai. Kuo spalvos darosi ryškesnės ir skaistesnės - nuo raudonos iki violetinės - tuo vėjai ten vis stipresni.

Bandykit, pasižaiskit, mokinkitės - tiems, kas supranta - tikrai patiks.

Posted by gramas 02:13 Archived in Lithuania Comments (2)

Apie tai, kaip prasilėkti Apokalipsės žirgais

... Arba kaip buriuoti daugiau

large_1FF43E8E2219AC6817F992FA4D0ACBEE.jpg
Okay, tai sakai, nori ištrūkt iš kasdienybės ir nutrūkt nuo grandinės? Pavaryt ant Apokalipsės žirgų? Tikrai sakai, jokios bobos su arkliais nepažįsti? Na, ne taip jau ir svarbu... Vienžo, nori valdyti pasaulį?
Tikriausiai jau žinai, ką pasakysiu - turėsi išeiti burine jachta į jūrą. Pasaulis susitrauks iki laivo kraštų, ir tu jį valdysi.
Patetiška, ar ne - bet juokas juokais, o šiuo metu daug kas imame dėliotis artėjančio sezono keliones po burėm.
Pasidėliosim, ir neužilgo jau plauksim.

Neatsargus pažadas gali virsti tuo, ką čia netrukus paskaitysit. Anądien gana šviežias buriuotojas Stepas turėjo neatsargumo kažkurio įrašo komentuose paklausti - o ką daryti žmogui, kuris lyg ir turi pradines buriuotojo "teises" išsilaikęs, lyg ir savo kiemo kūdroj jau prasiplaukęs, bet kad jūra su horizontais šaukia, o vienam ten išplaukt baisokoka... Lengva ranka aš Stepui atrašiau, mol pažadu, kad ilgais žiemos vakarais į klausimą bus atsakyta. Va šitaip Stepas ir užvedė tiesiai ant rifų, t.y. ant minčių ir atminimų, o kaipgi man pačiam taip ėmė ir nutiko, kad nei iš šio, nei iš to kiti žmonės ėmė manęs tokių keistų patarimų klausti. Ką aš su savo gyvenimu dariau ne taip? O gal dariau taip? Ir kodėl ta žiema taip ilgai neateina? Ar turiu ką atsakyti Stepui, kad jis galėtų buriuoti daugiau ir užvaldyti pasaulį?

Apie buriavimą kažką ypatingo pasakyti kažin, ar aš sugebėsiu. Užtat, gerbiamas Stepai - apie pasaulio užvaldymą kreipėtės tiksliai tuo adresu...
Vienok, juokai čia ir baigiasi, taip kad nuo šitos eilutės būsime žiauriai rimti.

Yra dvi sistemos, tarpusavy glaudžiai susiję. Pirmoji - tai tu. Tavo asmenybė, patirtis ir pasaulėžiūra su tais marškiniais, kurie arčiau kūno - tos tavo patirties, auklėjimo ir išsilavinimo suformuota. Tai esi tu. Arba aš. Ir kartais reiks už save pakovoti, net jeigu tenori išplaukti į jūrą. Nes tavo sistema, t.y. tu arba aš - veikiame išoriniame Pasaulyje, kuris yra antroji sistema. Ji yra be galo didelė, nuolat besikeičianti, ne visada draugiška, daugialypė ir marga, todėl jos visos per tau skirtą ribotą laiką pažinti nelemta. Nes ji yra visas Pasaulis. Bet stengtis verta. Pažinti ir išmokti naviguoti savo pasaulyje gali dalimis. Tos dalys - tai aplinka, tai šeima, darbas, laisvas laikas ir dar nepažinti dalykai. Visose paminėtose tos didelės sistemos srityse - visur savi COLREGS'ai, locijos, jūrlapiai ir papročiai... Pas tave II eilė, juk žinai, apie ką aš kalbu. Bet jeigu taip nutiko, kad pasirinkai buriavimą - tavo išorinėje sistemoje painiai susivijo tavo asmeniniai laisvas laikas ir nepažinti dalykai. Jie abu tave laikas nuo laiko gerokai nustebins, kartais nuplėš nuo šeimos ir - geroji naujiena - nuo darbo taip pat. Patikėk, tu nenori, kad tavo nepažinti dalykai susiplaktų su šeima, arba darbu. Laisvalaikis - pats tas.

Mane kažkada jie nuplėšė ir nei sekundei to nesigailėjau, tikrai niekada... Nes ta pirmoji mano sistema - t.y. aš, niekada tiesioj linijoj nuo šeimos iki darbo nemokėjo gyventi, visąlaik į trikampį įsimušdavau kažkaip instinktyviai. Manau, tai savisaugos instinktas - nes mačiau žmonių, kurie tiesėje darbas- namai save ir nužudė, visi anksčiau laiko. Mano trečiais taškais buvo pradžioj kaip kiekvienam statistiniam litvancui - krepšinis, po to regbis, žvejyba, parašiutizmas, šiandien - buriavimas ir tinklinis. Kas bus vėliau ir dar vėliau - aš nežinau, bet jeigu tai bus Bingo, ar durnius, su chebra lošiamas senelių namuose - ir tebūnie, kad tik tai nebūtų vienintelis taškas mano gyvenimo geometrijoj. Kad tik sveikata tuo laiku man tai leistų.

Tai va, Stepai - yra Pasaulis ir pasaulis. Pasaulis - tai kur tu naviguoji pagal savo supratimą, ir jei pasiseka - randi patogų uostą, jeigu žinai, kas tai yra. O pasaulis - čia jau iš mažosios raidės - tai jachta, kuri ten, kur krantų nesimato. Išplaukdamas į jūrą, tu sumažini Pasaulį, jis tampa pasauliu. Ten yra jūra, įgula, laivas ir visa tai, ką gamta ant tavęs gali numesti ir tu - škiperis, su savo sistema, kuri arčiau kūno. Visa kita lieka krante, jei telefoną nepamirši išjungti. Mažesnis pasaulis - lengviau naviguoti, iš čia ir tas jausmas, kad tu jį valdai. Jeigu sakiau kažkur aukščiau, kad išmoksi Pasaulį valdyti - turbūt aš suklydau, nes nė velnio tu nevaldysi. Laivą valdysi (kiek jis duosis valdomas), įgulą, jei sugebėsi - bet jūros - tikrai ne. O kad ją gerbti išmoktum - reikia plaukti dažniau. Internetuose to neišmoksi. Tiek žinių apie pasaulio užvaldymą per buriavimą. Visą abrakadabrą apibendrinant - plaukti reikia. Didysis Mao buvo teisus.

Jei savo laivo kol kas neturi - teks plaukti kitais laivais. Tam reikės bendravimo ir pažinčių su kitais žmonėmis - su tais, kurie turi laivus. Geroji naujiena - tai kad tie, kurie turi laivus, gana lengvai pasiduoda prakalbinami nuo tiltelio. Taip nuo tiltelio uoste esu prakalbintas lietuviškai, angliškai ir rusiškai. Visais atvejais kalbintojams baigėsi gerai, ypač jeigu jie turėjo alaus. Kalbintojui pasibaigtų dar geriau, jeigu prie manęs prieitų, kai remontuoju laivą, jį plaunu, dažau, šveičiu, blizginu, poliruoju... Tačiau tuo metu tie visi plaukti norintys prie manęs neina, bet, tikriausiai, tai mano problema.

Stepai, jeigu jūra šaukia, tau iš Kauno ar Vilniaus teks kartais atvažiuoti prie jūros. Žinok, teks, nes reikia. Nėra tos centrinės valdybos, kuri tavo buriavimu pasirūpins, nuo sofos nukels ir ant laivo jūroj padės. Jei mėgsti spontaniškus procesus - geriausia būtų uostelyje atsirasti trečiadieniais, prieš 1800. Ten rasi bent kelias jachtas, besirengiančias startuoti PaPa regatoj. PaPa paskyroje Facebook'e prieš pora dienų pamatysi, koks veiksmas yra projektuojamas, kokie laivai ruošiasi plaukti. Iš anksto registruojasi mažai, bet realiai į startą atplaukia žymiai daugiau. Ne, vien internetu pasisiūlyti ir pasiprašyti neužteks, reikia uostely pasirodyt gyvai. Jei nuspręstum turėti ne alaus, o vyno - turėk baltą, nes jachtoj vynas visada praverčia, o nuo balto nelieka dėmių. Duodu devynias menkes iš dešimties galimų, kad kai tokiam kontekste pasakysi kas esi ir kad nori stropiai padirbėti šotais - tave priims ne tik regatai, bet ir į BBQ anos pusės jachtklube, ar prie bendro stalo uostelio restorane.
Va, ten ir pasirodys, kaip esi sumoderuotas bendravimui, pažinčių mezgimui ir savo paties galimybių buriavime plėtrai. Nors tą vakarą virves būsi tampęs tik Kuršmarėse - susipažinsi su žmonėmis, kurie eina į jūrą. Jie plaukia ir keliauja patys, jie ieško žmonių, kas su jais plauks, jie plukdo savo ir kitų žmonių pirktus laivus iš viso Pasaulio, jie tau pasakys kas ir kada. Tada bus kelionės, regatos, pramogos ir, kai nepagydomai šiuo procesu susirgsi - nuosavas laivas ir jau tavo pasaulis. Tada jį ir valdysi. Arba atrodys, kad valdai.

Trečiadieniais vakare atvažiuoti iš kitur gali būti sudėtinga. Sakai, savaitgalis tau tiktų labiau. Tačiau trečiadienių regatos - visiškas ekspromtas, todėl pažintys mezgasi lengvai. Tuo tarpu savaitgalį uostelyje ekspromtinės laimės gali ir nerasti - visi škiperiai savaitgalius planuoja iš anksto, dažnai su nakvyne. Jei nesi bičiulis, draugas, giminė ir artimasis, bent jau pažįstamas - matyt, kad į laivą pakviestas nebūsi.

Dar verta Vilniuje po baltu tiltu į Bitlo buriavojimus nueiti, galima lbs.lt vėliavos jūrinių ir ne tik regatų tvarkaraštį pažiūrėti ir jame per kiekvieno renginio organizatorius sudalyvauti, į klubinės klasės laivus dažnai įsodinami tokie norintys plaukti... Galima prie Minija.com klubo pasistengti pritapti, ypač kai jie pavasarį talką organizuos. Nepamiršk ir ostmarina.info - ten bus jachtos Lietuva komanda, su daug darbo prie laivo ir gerom kelionėm. Visur rasi labai daug jūrų suplaukusius žmones. Prieisi ir pakalbėsi, kad į jūrą nori, šiaip jau plaukęs esi, bet kad jūrmylių va šitaip reikia... ir nieko blogo tau nenutiks. Vienžo - nelik ant sofos, įsijunk į procesą, ieškok gyvų žmonių.

Šauk raketą, jei vis dar neatsakiau į tavo klausimą, Stepai.

Posted by gramas 11:08 Archived in Lithuania Tagged buriavimas jachta jūra Comments (5)

Apie tai, kaip iš naujo įsimylėti žmoną. Savo žmoną.

Creative-L..Yacht_thumb.jpg

Rytas. Visi trys pusryčiaujam, prieš išpuldami kas į darbus, kas į mokslus.
Kažkur smegenų žievėj klaidžioja prieššventinio šurmulio sujauktų dienų sprendimai, pro kuriuos retkarčiais prasismelkia sumuštinuko skonis ir kavos aromatas.
Informacinis fonas smerkiančia diktoriaus intonacija praneša apie valdžiažmogių skubėjimą pasistatyti, pasigerinti, pasididinti ir nusipirkti.

O kaip jie skuba, ir kokie godūs,- pro kavos garus prasimuša mano geresnės pusės balsas. O mums didesnio namo ir nereikia, ir taip labai gerai čia. Jonas išvažiuos, juk liksim dviese... balsu mąsto ji. O va, kiek didesnė jachta būtų gerai...

Net apmiriau visas iš laimės. Iki šiol galvoju, ką jai pasakyti.

Bevažiuojant į darbą, mačiau regėjimą: SCORPIO čia, o ta kita - Adrijos jūroj...

Posted by gramas 23:54 Archived in Lithuania Comments (2)

(Entries 1 - 15 of 116) Page [1] 2 3 4 5 6 7 8 »