A Travellerspoint blog

Apie tai, kad Mičiurinas galėjo būti teisus

Mičiurinas buvo sovietų proteguotas agronomas, bandęs kergti visai tam nepasiruošusius augalus. Vienas iš tų pamišusių mokslininkų, kurie bandė nugalėti gamtą ir iki soties pašerti nuolat alkaną Rusiją. Tačiau gamta nugalėjo juos, o Mičiurino puoselėtas bulvinis pomidoras, vienu metu vedantis ne tik siciliana ir carbonara padažo žaliavą, bet po žeme auginantis ir bulvių derlių kugeliui kepti - neprigijo taip pat. Matyt, dėl to, kad pomidorai - tai vienoki augalai, o bulvės - kitokie, todėl jiems ne pakeliui. Beje, ir kugelis valgomas su grietine, o ne pomidorų padažu...

Tokia agronomija ir Mičiurinas buvo paminėtas ne atsitiktinai, nes jo žemiški bandymai yra suprantami mums, būrų artojų tautai, todėl lengviau bus suprasti, kaip jie gali būti įdiegiami į sveiku protu nepaaiškinamą buriavimo pasaulį. Ne būriavimo, nes buriavimo, jei ką. Būriuoja tik būrai žemės kirminai.

Visos jachtos, kuriomis bent kiek daugiau man teko plaukioti iki šiol - buvo su rumpeliu. Rumpelis yra didelis patogumas, o žinom, kad genialumas yra paprastume. Priešingai, nei šturvalas, rumpelis prie balerio jungiamas paprastai, tiesiogiai, be jokių tarpinių momento perdavimo įrengimų - čia nereikia nei trosų, skriemulių, sektoriaus, ir dar begalės kitų detalių, kurių kiekviena turi teisę sulūžti. Rumpelis - tai paprastumas ir patikimumas ir autopilotas prie jo jungiamas tiesiai, be jokių hidraulikos stebuklų.
Yra tas nedidelis nesmagumas, kol įpranti, jog norint laivo nosį pasukti į dešinę, rumpelį reikia lenkti į kairę. Kurį laiką vairininkas pradžiamokslis gali painiotis, bet nieko tokio - kurį laiką suka į kairę, po to kitą kairę, ir viskas pasidaro easy-peasy.
large_A36121A9EF62D21D81C79C20524872F0.jpg

Tuo tarpu jachtą su šturvalu vairuoji taip pat, kaip automobilį - plaukti į dešinę, tai ir suki į dešinę - ir atvirkščiai. Teko man ir šturvalu vairuoti; kai įpranti visai neblogai, tačiau rumpelis - vistiek smagiau. Smagiau ir įdomiau, nes visai negesina vandens srauto darbo į vairo plunksną. Su rumpeliu jauti kiekvieną srauto vibraciją, bangos stuktelėjimą, tuo tarpu su šturvalu - tik bendrą apkrovą, be smulkesnių judesių. Ir dar vienas, taip pat svarbus rumpelio privalumas - tai galimybė vairinkui sėstis ant borto. Tam dažniausiai naudojama rumpelio prailginimo rankena, būna teleskopinė. Tad vairininkas taip pat savo svoriu ant priešvėjinio borto padeda atsverti laivą, kad posvyrio kampas būtų mažesnis ir burės didesniu plotu dirbtų į vėją.
Man vairavimas sėdint ant borto užtikrina ženkliai geresnį matomumą - ant denio antstato dažnai tvirtinamas gelbėjimo plaustas, ar pripučiama valtis - be to, ir stiebo konstrukcija trukdo matomumui. Buriuodamas prastesniu oru, su rumpelio prailginimo rankena - pats galiu slėptis po kokpito stogine nuo lietaus, arba bangos purslų. Kai reikia buriuojant vienam padirbėti su virvėm venduojant - dažnai rumpelį pasilaikau paprasčiausiai užmetęs koją ant jo, kol gerve priveržiu šotą ir vėl galiu vairuoti ranka. Šiais laikais rumpelis yra ne vien mažų jachtų atributas - nebe retenybė pamatyti ir 12 m jachtą, su rumpeliu kokpite, o ne šturvalu.

Jachta BILLABONG turi didžiulį metalinį šturvalą, trosine pavara sujungtą su baleriu, ant kurio tvirtinama vairo plunksna.
large_IMG_1123.jpg
large_cockpit_mid_5.jpg
Konstrukcija gana sudėtinga, bet tvirta. Tikiu, kad ją prižiūrėdamas, laiku inspektuodamas, sutepdamas ir reguliariai tikrindamas trosų ir mechaninių jungčių kokybę - didesnių problemų galiu ir išvengti.

Stovint kokpite, įsitvėręs šturvalo ir drąsiai atstatęs snukį į vėją ir aštrius bangos purslų botagus - atrodau visai herojiškai. Anksčiau juokiausi iš tokių herojų - dabar pats tokiu tapau... Kol stoviu, matomumas priekyje ir į šonus neblogas. Tačiau viskas keičiasi, jei atsisėdu. O kiek tu žmogus jūroje stypsosi atsistojęs? Denio priekyje, ant bako, kniūpsčias laikomas tūzikas - pripučiamas 3.1m ilgio RIB'as aliuminio dugnu. Ten jo vieta jachtai plaukiant. Jis smarkiai gesina regos lauką, jei vairininkas sėdi kokpite ant suolo. Yra speciali gervė su dviem stiebais laivagalyje, tam pačiam tūzikui iš vandens pasikelti, bet plaukimo metu jis trukdo vėjo vairui, todėl galinė gervė naudojama tik gyvenant inkaruotėje, kai vėjo vairas nuimtas ir paslėptas "garaže". Kita problema - ant BILLABONG buriuojant vienam, labai erdvus kokpitas tampa kaip ir problema - sunku pasiekti genujos šotų gerves, jei negali vairo palikti autopilotui. Autopilotas, kaip laivo elektronikos dalis, turi moralinę teisę bet kada išeiti į užtarnautą poilsį, o tada laivą teks vairuoti ranka. Galima genują valdyti ir mažesnėmis, antrinėmis, gervėmis, jeigu plaukiama be stakselio ant vidinio kuterinio štago, tačiau noriu, kad laivas būtų paruoštas bet kokiems įmanomiems atvejams. Bent jau tiems, kuriuos ribota patirtis leidžia man numanyti.

Tai ką daryt? Pasirodo, nieko man daryt nereikia, nes jau iki manęs ant laivo pasidarbavo kažkoks mičiurinas. Jis sukergė rumpelio prailginimo rankeną su šturvalu. Ir tas jo skiepas prigijo!

Pasimatavęs pamačiau, kad galiu BILLABONG vairuoti sėdėdamas ant borto - mano mėgiamiausia vieta. Su tokia pailginta ranka, aš galiu kontroliuoti šturvalą, nuo bangos slėptis po stogine ir pasiekti genujos šotų gerves tuo pat metu.
large_IMG_1360.jpg
large_IMG_1357.jpg

Teisinga Ronstan teleskopinė rumpelio prailginimo rankena su Velcro dirželiu - tiek ir tereikia, kad šturvalinis laivas virstų mano mėgiamu rumpeliniu!
Genialumas paprastume.

Tik patart galėčiau kiekvienam šturvalinio laivo škiperiui pavažiuoti į miškelį, išsidrožti lazdyno pagaliuką, ir išmėginti šį stebuklą pačiam.
O rumpeliniams škiperiams - tai jiems niekur važiuoti ir nereikia - jie ir taip turi gerai.

Posted by gramas 06:44 Comments (2)

Apie tai, kaip skenduoliai kelia klausimų

Winston Churchill yra išsireiškęs, kad yra melas, bjaurus melas ir statistika. Dar reikia pagalvoti, kuriai melo kategorijai priskirti prie buriavimo netiesiogiai sietinus statistinius duomenis, kuriais netrukus pasidalinsiu.
Beje, skaičiai netikrinti, šaltinių patikimums netirtas, tačiau reikalo esmė žinoma visiems buriuotojams. Taipogi esu pastebėjęs, kad buriuotojams jumoro jausmas nesvetimas, todėl labai smarkiai dėl pateikiamų duomenų prašau neįsitempti.

Švedija.
Rimtas laikraštis paskelbė statistinius duomenis apie skendimus už tokius-tai metus. Paskaičiuota, kad 50% nuskendusiųjų Švedijoje - buvo neblaivūs. Čia tas kontekstas, kur visuomenės auklėjimas, kova su žalingais įpročiais, už sveiką gyvenseną ir t.t.

Skaičiuose lyrikos nėra, paskelbė - ir basta.

Tačiau ką aš žinau apie švedus - tai kad visi jie plaukia gerai. Jie nuo mažens įpratę prie vandens, net rudeniop, kai orai nebe šilti, jų vaikų pilna visose prieplaukose ir maudyklose. Lūpos mėlynos, žąsies oda pašiurpę, bet jiems gerai. Man net apsirengti šilčiau visada norisi, kai juos pamatau žvarbiam vėjui kaukiant - krykštaujančius iš džiaugsmo ir šokinėjančius nuo krantinės, vėl kopėčiomis aukštyn, ir vėl iš naujo. Jie ruoniai. Rudenį būna, kad vandeny šilčiau, negu ant kranto, bet kad jie visi nuo mažens užsigrūdinę - jokių abejonių man nėra.

Švedai suaugėliai, net senučiai seneliukai su seneliukėm - irgi kiekvieną rytą kas bėgte, kas oriai, pasidabinęs namų chalatu ant dviračio - bet jie visi juda prie vandens rytiniam pasiplaukiojimui. Pliurkš trumpam į vandenį - paplaukti į priekį, paplaukti atgal, dabar panerti - atgal į krantą, ranšluosčiu apsitrinti iki virto vėžio raudonumo, glaudes išgręžt ir į chalato kišenę, strykt vėl ant dviratuko ir namučių pusryčiauti. Jie ir negali kitaip, nes kol buvo vaikai - jie visąlaik šokinėjo nuo tos krantinės, iki vanduo pasidaro kietas žiemą.

Ir ką mes sužinome iš šio statistikos gabalėlio apie švedų skenduolius? Pasirodo, net ruoniai švedai skęsta? Ne naujiena, nes tai žinojom - skęsta visi, o nemokantys plaukti dar labiau. Tačiau visuotinai gerai plaukiančių švedų statistika man sako, kad tu gali gerti (50%), gali negerti (50%) - tu vistiek nuskęsi, jei tavo likimo knygoj šitaip parašyta.
Klausimas - o tai kodėl negerti?

Posted by gramas 23:28 Comments (3)

Apie tai, kaip atsirasti ekrane ir gyventi geriau

Šio blogo skaitytojo Tomo mano daržan įridentas akmuo skambėjo taip:

"... gal dar kokią užsakomąją temą galima? pvz., iki žiemos pabaigos reikia nuspręsti kas geriau: AIS tranceiver ar AIS via Ipad?"

Kas tas AIS? Kas tas Tranceiver, kas tas Via??? Nežino vidutinis statistinis lietuvis atsakymų į šiuos skaitytojo Tomo klausimus, nors puikiai suvokia, kas yra žiemos pabaiga ir, manau, tikrai žino, kas yra iPad. Pats Tomas, kaip suprantu iš klausimo formuluotės, puikiai viską žino, bet jo žodis kaip žvirblis jau išskrido ir akmeniu į mano daržą nukrito.

Taigi ir pabandysime paprastai ir populiariai užpildyti šias tautos žinių spragas - savo patirtimi ir internetuose išmokta informacija apie Automatinę Identifikacijos Sistemą - sutrumpintai AIS.

large_D0179C4C907BD1E8E2B8CA96F36CC344.jpg

Jeigu laivo korpusas kaip noragas skrodžia bangas, t.y. plaukia vandeniu, tai visa viršvandeninė laivo korpuso dalis plaukia nematomoje ir sugrubusiais artojo nagais neapčiuopiamoje radijo signalų jūroje. Visu dažnių spektru apie laivą zuja radijo bangos, nešdamos tonas informacijos, reikalingos tų bangų transliuotojams, arba gavėjams, o dažnai kiek vieniems, tiek ir kitiems iškart. Šimtai laivų apie tave transliuoja ir gaudo įvairias radijo bangas, o tavo laivas narsiai braunasi per signalų jūrą.
Yra nuomonė, kad SCORPIO plaukia lėtai, o stiebo priekinė pusė dėl to ir neteko savo juodai anoduotos dangos - aišku, kad pasipriešinimas ir trintis į radijo bangas, ne kitaip... bet galbūt taip ir nėra... (labai juokinga... geras šmaikštas, juokiamės visi... ha-ha)

Bendraujame laivine radijo stotele, tuo pat metu čiupinėjam horizontą radaro spinduliu, navigacijos GPS tuo pat metu radijo bangomis prisirišęs prie Žemės orbitoje skriejančio palydovo, o AIS'as tuo metu saviškiame 25 kHz bangos ilgyje transliuoja arba gaudo specialiai laivų siunčiamas žinutes. Žinutėje yra informacija, identifikuojanti vandens eismo dalyvį - aš esu tas ir tas, tokio tai tipo laivas, esu ten ir ten, judu tokiu tai greičiu, vežu tą ir tą, plaukiu ten ir ten, paskirties uostą manau pasiekti tada ir tada mano pozicija čia ir čia.

Vien tik AIS siųstuvai gali transliuoti žinutes - jie gali siųsti, gauti ir skaityti, ir atitinkamai interpretuoti, todėl vadinami siųstuvais/imtuvais, arba transponderiais. Kita grupė AIS prietaisų - vien tik imtuvai, jie skaito ir interpretuoja kitų laivų siunčiamas žinutes, o patys jokio signalo ir žinutės nesiunčia. Taip gaunasi, kad laivas su AIS imtuvu mato kitų laivų, aprūpintų transponderiais, žinutes, tačiau pats išlieka tiems laivams nematomas.

Savo ruožtu transponderiai (siųstuvai) yra dviejų klasių - A ir B.

A - klasės AIS siųstuvai yra privalomi komerciniams vandens transportui, jeigu laivas yra 300 t vandentalpos, arba daugiau. Kelių sekundžių intervalais jie nuolatos automatiškai transliuoja trumpas žinutes, kuriose yra įprogramuota ši laivo informacija:
- laivo "asmens kodas" MMSI numeris iš devynių skaičių.
- laivo būsena - "under way using engine", arba "at anchor" ir pan.
- manevro greitis, arba posūkio greitis - į dešinę, ar į kairę, nurodant manevro greitį laipsniais nuo 0 iki 720 per minutę.
- judėjimo greitį Žemės atžvilgiu, mazgais.
- laivo pozicija, laipsniais/minutėm/sekundėm.
- kursas

Kita žinutė, to paties siųstuvo formuluojama ir transliuojama kas šešios minutės, neša šią informaciją:
- lavo septynių skaičių IMO numeris ( toks kaip valstybinis numeris automobiliui)
- laivo radijo šaukinys
- laivo pavadinimas
- laivo tipas
- gabenamas krovinys
- laivo ilgis, plotis, gramzda
- sekantis paskirties uostas
- ETA - estimated time of arrival - numatomas atvykimo laikas į paskirties uostą.

Aukščiau išvardintas formatas ne visada visas programuojamas į AIS'ą - esu matęs uoste pririštų laivų, kurių AIS'as vistiek rodė "under way"... ką veža dažnai nesako... Žodžiu, reikia viską tikrint.

Klasės B siųstuvai yra skirti mažesniems nei 300 t. laivams ir pramoginiams laivams. Jie nėra privalomi, kaip A klasės prietaisai, tačiau vartotojų tarpe plinta labai greitai, nes smarkiai palengvina škiperio gyvenimą. B-klasės siųstuvams nereikia transliuoti IMO numerio, krovinio, paskirties uosto, numatomo atvykimo laiko. Skiriasi ir siųstuvų galingumai - A klasė dirba 12,5 vatų galingumo ir jų signalas skaitomas dideliu atstumu. Tuo tarpu B klasės siųstuvai transliuoja vos 2 vatų galingumu ir signalas kokybiškai gaunamas apie 10 jūrmylių atstumu nuo siųstuvo antenos.

Skiriasi visi AIS prietaisai ir kainomis. Natūralu, kad stiprus A klasės siųstuvas yra dvigubai brangesnis už silpno signalo B klasės siųstuvą, o bet koks siųstuvas yra bent dvigubai ir daugiau brangesnis už vien tik imtuvą. Rinkoje prietaisų pasirinkimas yra labai didelis, kainos skiriasi taip pat smarkiai.

Kai sumąstai, kad laikas savo mylimai jachtai padovanoti AIS, pirmiausia sprendi, ar nori būti matomas, ar nori vien viską aplinkui matyti, pats išlikdamas nematomu. Tas buvimas matomu - tai kaip tapimas viešuoju asmeniu - politiku, arba aukšto rango valdininku - turi kiek privalumų, tiek ir minusų. Gyvenimas ženkliai, kaip kokiam politikui, pagerėja, tačiau reikalas tame, kad tave matys ne tik kiti vandens eismo dalyviai, bet ir visi, kas netingi savo telefone instaliuoti nemokamą programą Marine Traffic.

Labai gali nutikti, kad tu skambini į darbą pirmadienį ryte, sakai - šefas, kche-kche, kažkokia zaraza surietė, lieku lovoj šiandien, ramunėles, stodalį gersiu... ryt pas daktarą einu, jei nepagerės... gal aš emailus iš namų padirbėsiu, kaip šefas sakai...
O gudrusis šefas juk žino tavo jachtutės vardą, tai šmaukšt - programėlę įsijungia, ir mato tavo jachtutę Gotlande, ir galvoja, kad tu irgi Gotlande, o visai ne lovoj... Gali kilti klausimų.
Apie tai, ką tamsta gali savo žmonai pasakoti, kodėl tu staiga nakvoji ne namie - ir ką ji mato savo telefono ekrane - paliksim jūsų fantazijai...

Tiesos dėlei galima prisiminti, kad kiekvienas B klasės siųstuvas gali dirbti tyliame režime - t.y. nieko pats netransliuoti, o veikti vien kaip imtuvas. Tada gausi kitą grupę klausimų, kada sakysi aij-pamiršau-įjungti, sudegė saugiklis, ar dar kažkaip kitaip...

O jei visai rimtai - AIS siųstuvo režime - vien ištisinis gėris plaukiojimo saugumo prasme. Dzin tas piktas šefas, ar susiraukusi žmona, kai kalba eina apie laivo ir įgulos saugumą. Komerciniame laivyne pamažu įsigali laivavedžių praktika, kai budintis šturmaniukas vachtos metu susikelia kojas ant stalo, o pats atsiduoda angry birds, sms žinučių rašymui, ar panašiai veiklai. O ką - juk nieks nemato. Laikas nuo laiko jis apžvelgia horizontą, pažiūri ką rodo laivo prietaisai, ir grįžta prie to, kas jam maloniau. Vėl grįš prie darbo tik išgirdęs AIS'o, arba radaro pavojaus signalą - kad prietaiso budėjimo spindulyje atsiradai tu, jachtutė - mažytis šapelis, kurį nepastebėjęs tas konteinervežis pervažiuotų pats nepajutęs. Jeigu savo jachtoje turi vien tik AIS imtuvą ir esi toks goželis, kad jį palikai neįjungtą... Arba netyčia pamiršai aktyvuoti pavojaus sirenas, o pats tuo metu kajutėj pjaustysi agurką šaltibarščiams, ar ant gulto susiraitęs ramiai adysi kojines, kol autopilotas už tave vairuoja - tai tave ir pervažiuos patys nepajutę. Šitaip jūroje vyksta natūralioji atranka - labai žiopli buriuotojai nunyksta anksčiau už mažiau žioplus.

Jeigu turi AIS siųstuvą - tą neklaužadą šturmanioką iš krėslo pašokdins AIS'o sirena, vos tik tavo jachta atsidurs to konteinerio AIS'o budėjimo zonoje - apie 25 ar 30 jūrmylių atstumu, ir jo AIS'as mato, kad jūs galit susidurti. Savo ekrane jis matys, kad esi burinė jachta ir žinos, kad teoriškai pirmumas manevravimo prasme yra tavo. Taip pat jo AISas paskaičiuos atstumą ir laiką iki jūsų laivų numatomo susidūrimo taško. Labai tikėtina, kad tas laivas nežymiai koreguos savo kursą, kad to susidūrimo išvengti, bet dar labiau tikėtina, kad tai padarysi tu su savo jachta. Nes jūroje visada teisesnis tas, kuris didesnis. Tu savo AIS'o informacijoje irgi matysi paskaičiuotus numatomo susidūrimo laikus ir atstumą, todėl norėsi per DCS funkciją savo radijo stotele paskambinti tiesiogiai tam sms'iniam šturmaniukui į tiltelį. Ne tam, kad nežinotum ką daryti, bet gal tau paprasčiausiai nuobodu ir norisi su kuo nors papliurpti, naujausią orų prognozę gauti. Kai į jį kreipiesi tiesiogiai laivo pavadinimu - jie visada atsako ir bendrauja beveik visada maloniai. Jei kreipsiesi "large cargo vessel at approximate position bla-bla-bla" - dažniausiai neatsako. O šitaip nevykusiai tu ir bandysi megzti ryšį, jei neturėsi AIS'o...

Taigi - renkantis, AIS siųstuvas, ar AIS imtuvas - žiūri į savo biudžetą ir savo nuosavo saugumo preferencijas.

Taip jau nutiko prieš kelis metus, kad aš nusipirkau vien tik imtuvą. VESPER MARINE prietaisas WatchMate > Tais laikais tai buvo brangokokas prietaisas, bet savotiška revoliucija AIS imtuvų rinkoje. Jis turėjo savo nuosavą ekraną ir tiems laikams modernų procesorių, leidžiantį labai detaliai nufiltruoti visas šiukšles. Šiukšlės - tai signalai, kurie man neįdomūs. Man neįdomūs visi uoste pririšti laivai, aš nenoriu, kad mano AIS'as kauktų, jei laivas yra toli ir mūsų kursai niekada nesusikirs ir t.t. ir pan. Iš visos radijo signalų jūros mano Vesperiukas atrinkdavo tik tai, kas man naudinga ir ką man reikia žinoti. Į visa kita jis užsimerkia. Jis moka budėti trim iš anksto suprogramuojamais režimais - plaukimas uoste, priekrančių laivyba ir atviroji jūra. Kiekvienam režimui susidėlioju skirtingus atstumus, laikus, aliarmo signalus - ir gaunu AIS'o perspėjimo signalus tik apie laivus, kurie man tuo metu įdomūs, nes gali būti pavojingi. Į kiekvieną režimą peršoki lengvai, iš naujo visko neprogramuojant. Tais gūdžiais laikais ne visi imtuvai turėjo tokį modernų filtrą. Taip pat Vesperis beveik elektros nevalgo. Dar vienas režimas - inkaruotės budėjimas. Vesperis sujungtas su stacionariuoju GPS'u, tai kai lieki nakvoti ant inkaro, užduodi vesperiui atstumą, kuriame gali laivas sukaliotis, ir eini į šiaudus. Vos tik vėjas pasikeitė ir inkarui reikia iš naujo į dugną apsisukus įsikabinti, yra galimybė, kad jam tai iš karto nepavyks. Inkaras ims čiuožti, laivas nudreifuos už Vesperio budėjimo zonos ribų ir nuaidės labai bjauri sirena. Tada škiperis visas piktas susiraukęs lenda iš šiaudų ir eina žiūrėti, kas čia vyksta.

Čia ne Vesperio reklama, čia tik mano patirtis su juo. Šiuo metu AIS'ų pasirinkimas labai didelis, nors mano kuklia nuomone, VESPER MARINE iki šiol geriausi savo inovacijomis. Jei man šiandien reiktų spręsti - kokį AIS'ą rinktis - mano kriterijai prietaisui ir instaliavimui yra tokie:

- Atskiras prietaisas, su savo ekranu. Man nepatinka AIS informacijos išvedimas į navigacijai naudojamą ploterio ekraną, nes man tai trukdo. Man nepatinka AIS'as laptopo ekrane per WiFi arba laidu, ne kokpite, o kažkur kajutėj. Man nepatinka ir iPad'e AIS'as, kaip pagrindinis, nes iPad yra tik pagalbinis, trapus ir visai ne jūrinės specifikacijos žaisliukas, nors savotiškai jachtoje labai naudingas.

- Jūrinės specifikacijos prietaisas, tvirtas, saugiomis kabelių jungtimis, nebijantis pasitaškymų sūriu vandenėliu, galintis dirbti kokpite, kur kartais viskas skraido.

- Mano AIS'o ekrane bus bazinio žemėlapio vaizdas su kranto linija ir salomis, ir apie jas sudėliotais laivų ženklais. Skirtingo tipo laivai bus pažymėti skirtingomis spalvomis. Bakstelėjęs į bet kurio laivo ikoną ekrane, atidarai informacinį langą su jo transliuojama žinute.

- Atskira antena su kabeliu, arba integruota AIS'o korpuse. Man nepatinka pagrindinės laivinės radijo stoties antenos naudojimas radijo ryšiui ir AIS'ui per skirstytuvą. Skirstytuvas yra dar vienas prietaisas, kuris gali sugesti ir kuris kainuoja. Anksčiau ar vėliau, į tą anteną gali trenkti žaibas ir ji išgaruos kartu su tuo skirstytuvu. Jeigu turėsi atskirą anteną AIS'ui - yra šansas, kad ji bus tvirtinta kažkur žemai, izoliuota nuo kitų laivo gelžgalių ir gal žaibą išgyvens. Ji bus tavo atsarginė radijo ryšio antena, jei pati VHF radijo stotis dar neiškepus. Kad neiškeptų, tu ją būsi dar prieš štormą, arba palikdamas laivą žiemoti, atjungęs nuo antenos.

- Atskiras AIS'o pajungimas prie GPS prietaiso, pageidautina. Nors dabar jau daro atskirą AIS'o integruotą į korpusą GPS - tai dar geriau. Man nepatinka AIS'o jungimas prie darbinio GPS kokpite, jau sakiau, esu toks va ortodoksas ir visuotinės laivo prietaisų integracijos priešininkas. Todėl AIS'ą reikia jungti prie senoviško stacionaraus GPS šturmaninėje.

- Signalo filtrų sistema. Vienas iš svarbiausių kriterijų. AIS'as yra gerai, bet jis gali tapti škiperio košmaru, jei reikalaus dėmesio dėl kiekvieno laivo, pamatyto budėjimo zonoje. Aš programuoju kelių mylių dydžio betarpiško pavojaus zoną apie save (tada kaukia absol viskas, kas į ją papuola) ir velniop nufiltruoju visus toli esančius laivus, pririštus laivus, visus nejudančius laivus, visus laivus, su kuriais mano kursas niekad nesikirs, arba kirsis gal po 20 min., arba daugiau (jūriniam režime).

- Siųstuvas, o ne vien imtuvas. Šiandien pirkčiau siųstuvą, nes imtuvą jau turėjau ir tebeturiu. Noriu, kad mane matytų visi, kai aš to noriu.

- Mano AIS'as mokės signalą siųsti ne tik laidu, bet ir WiFi. Tada mano įgula kokpite budės prie prietaiso, o aš, dirbdamas su jūrlapiais, laivybos aplinką matysiu per iPad. Ar jau sakiau, kad tikras škiperis niekados nemiega - jis tik užsidaro kajutėj dirbti su jūrlapiais, jei ką...

- Mano AIS siųstuvas kainuos iki EUR1000,- ir ne brangiau. Vistiek brangu, bet ką darysi - reikalavimai aukšti, todėl ir kaina... Bet jis pilnai atsiperka pirmoj kelionėj.

- Savo sekantį AIS pirksiu čia, nes jie teisingai dirba. Šioje parduotuvėje gali išsirinkti bet kokį AIS pagal savo poreikius, nes jie žino ką daro ir paprastai turi viską, kas verta dėmesio. Jei ko paklausi, į laiškus jie atsako.

ais_pers.jpg
Paskutiniais metais ima labai populiarėti asmeniniai AIS siųstuvai su GPS. Tai mažiukas prietaisėlis, kurį galima įpakuoti į gelbėjimo liemenę. Įkritai į vandenį, plūduriuoji, o jachta nutolo ir tavo organizmui nesmagu bei šlapia. Kad ir be nuotaikos, bet įsijungi savo asmeninį AIS'ą ir jis ima transliuoti tavo pagalbos šauksmą ir poziciją visiems laivams, esantiems apie 4 jūrmylės aplinkui. Labai tikėtina, kad tave pametus jachta (jeigu plaukei ne vienas) sugrįš ir tave iš sūrymo išgriebs.
Šioks toks patogumas, ką besakyti, o ir dvasios ramybei pliusas.

Ir - taip, aš žinau, ką jūs pagalvojot apie tą mažesnę fotografiją aukščiau... Tai mes aptarsim kitą kartą.

Posted by gramas 04:48 Comments (4)

Apie tai, kaip atsirišti nuo akmens lauko gale

large_AEB8F2DFB602354FCD9D7EDB0C156B43.jpg
Esame artojų tauta, todėl dažnas labiau snukiu į žemę, nei akimis į dangų. Tokioj pozoj ausys saulę uždengia, o tai nelabai skatina domėtis kas yra pasaulyje šiek tiek toliau nuo lovio ir bent pabandyt susimąstyti, kokia tavo paties vieta tame pasaulyje.
Visai sąmoningai paskęstam rutinoj, nes mums taip žymiai ramiau. Ariame nuo 8 ryto iki 5 vakare, jei neatsikeliam valanda anksčiau; plius viršvalandžiai, nes turime uždirbti ne tik bankui, bet ir tam, kad su šeima išliktume visuomenės sluoksnyje ir pragyvenimo lygyje, kuriame trokštame save matyti ir jaustis gerai.

Renkamės lyg ir patys, bet tuos lygius nustato visuomenė, kaip save reguliuojantis organizmas, savo sluoksniams nustatydama normas - kaip ir kur tau su šeima dera gyventi, kaip dera mąstyti, ko siekti, ko vengti ir bijoti, kaip elgtis, kaip ilsėtis ir kuo džiaugtis, ką pirkti ir kiek uždirbti, kad visuomenei būtum naudingas ir jai priimtinas normas pajėgtum vykdyti.
Tos normos lyg fitneso salėj mus pastato ant bėgančio takelio ir mes imame bėgti, nes taip reikia. Kartais lyg ir suprantam, kad bėgam iš baimės, nes jei tempo nelaikysim - nuspjaus į šalį ir iškrisim iš savo komforto zonos į žemesnį visuomenės sluoksnį. Bėgam bėgam tuo takeliu, niekur nuo to akmens savo lauko gale nenubėgam, bet vistiek esam laimingi, kad spėjam ir vis dar galim ateit į kokį akropolio išpardavimą duonos-pieno ir kiaušinių, o kažkodėl nusipirkt šaldytuvą. Taip ir bidzenam per gyvenimą lyg iš inercijos, į šalis nesidairydami, bet paskui vistiek nukrentam ir numirštam.

Tai va šitaip visai nelinksmai 52-ais metais nuo savo gimimo aš regiu šių laikų civilizuotą visuomenę ir jos suprojektuotą vaidmenį man. Net nesvarbu, kurioje šalyje aš gyvenčiau - kiekviena visuomenė man mielai suteiks beveik tokį patį bėgimo takelį, televizorių, teisių ir pareigų rinkinuką, o aš savo ruožtu jai atsidėkosiu stropiu piliečio ir aktyvaus visuomenės nario vaidmens atlikimu, laiku mokamais mokesčiais ir būtinai ateisiu balsuoti. O paskui pačiam netikėtai nusiversiu nuo to takelio ir tyliai nugaišiu. Šeima nubrauks ašarą, bet prisitaikys, o visuomenė ant mano takelio staigiai užkels kitą bėgiką.

Toliau tekstas jums pasirodys kiek padrikas, nes taip ir yra.
Tiksliai žinau, kad noriu pats nulipti nuo to bėgimo takelio kol ne per vėlu, bet ne visai pačiam aišku, kaip tai padaryti. Panašu, kad labai trukdo radikalių permainų baimė ir visokie "o kas bus, jei..." Teks padirbėt su savimi, kad atsiplėšt nuo akmens lauko gale, numesti kranto virves ir ne ant juoko išplaukti į jūrą. Lengva nebus.

Tas į jūrą - tai ne metafora, nes iš tikro į jūrą. Taip, ketiname gyventi burinėj jachtoj, lankyti vietas, kuriose norisi būti tuo metų laiku, tapti dalim tos daugiatūkstantinės labai margos Okeano valkatų čigonų - kruizerių, bendruomenės dalim.

Planas bendrais bruožais kristalizuojasi jau keli metai. Kai kurios dalys jau vykdymo stadijoj.

Su permaininga sėkme bandome nustoti pirkti visokį šlamštą, nes laimingas ne tas, kuris turi daug, o tas, kuriam užtenka. Vis dar auklėjam save - kas yra saikas, ko ir kiek iš tikro mums reikia. Išsilaisvinti nuo daiktų ir įsipareigojimų jiems. Pasirodo, nėra taip paprasta atsikratyti daikto, kurio bent du metus nenaudojai, o dar sunkiau yra suvokti, kada ir kaip mažiau yra daugiau. Ir kas yra kokybė, bei kodėl ji kainuoja. Ir kad lėtai yra sklandžiai, o sklandžiai yra greitai.

Išmokom buriuoti. Pasitikrinom, ar galime plaukti. Savo jachtute Scorpio malėm Kuršmares ir Baltiją, kol horizontas ėmė kviesti toliau.

Išlindom iš kreditų sėkmingai ir stropiai, per 10 metų nėkart su įmoka nesuvėlavę, ir naujų neplanuojam. Juk skoliniesi svetimus, o atiduodi savais. Užgesinti įsipareigojimai pridavė daugiau erdvės šeimos finansams, tačiau dingęs skolos psichologinis presas tapo dar vienu svarbiu žingsniu į asmeninę laisvę.

Šiemet palaidojom mano tėvą (Lolitos abudu gerokai anksčiau) ir teko suvokti, kad jeigu logiškai - tai artimiausioj giminėj - iš vyrų sekantis aš.

Iš dalies šie keli paminėti dalykai padėjo žengti platų žingsnį (kelnės kažkaip neplyšo ir bamba neatsirišo) ir įsigyt BILLABONG - laivą, be kurio niekur neišplauktum, nesvarbu, kiek tai svajotum.

Buriavimas mus išmokino nusiraminti, prisitaikyt ir nekovoti su dalykais, kurių tu negali pakeisti. Vos tik išmoksti juos atpažinti - sutaupai begalę laiko ir nuosavų neuronų. Tai yra viena iš svarbiausių vertybių, ką imam iš buriavimo į savo kasdieninę būtį. Dar vienas ( iš daugelio kitų) dalykas, ką galit paimti - tai It's Ready, When It's Ready, bet kad tai suvokti, jums teks susipažinti su Mr. Killick, tokiu labai piktu stiuardu iš Master And Commander. Kitaip sakant - kantrybė.
large_AF1BA20508FB5A03173C189631D2AEC4.jpg

large_AF1B27B30FF00E54255C05B4C9ED90C0.jpg

Gyvensim vidutinės statistinės chuščiovkės dydžio jachtoje, 13,6 x 4,1 m. Trys miegamieji su dvigulėm lovom, salonas baru sujungtas su virtuve, dušas/WC, maisto atsargų sandėlis, "garažas", patogus balkonas, nedickas kiemelis su stiebu, bet be žolės, kelios dėžės rakandams, ir-kaip-ir viskas. Su savo gamybos elektra bei vandeniu, dyzelis ir dujos ne pagal skaitliuką, o kiek nusipirksi krante.
large_AF1AD9F0B79A3174D21055E4B07002C4.jpg

large_AF1C0A1FD34BA407F60907F0FA0810F9.jpg

large_AF6CBDD7F74CFAA804E1FA9D95388619.jpg

large_AF576488AFA780EBD5A04474568FDA80.jpg

Arti, labai arti gamtos. Kelionė, žvejyba, nardymas, pramogos. Jūros, aplinkos, svetimų kraštų ir žmonių pažinimas. Knygai bus laiko. Remontai ir valymai be pabaigos. Jei ko labai trūksta - to kaimo turgelis, parduotuvė, kavinė ir lestoranas... Krantas ir civilizacija ne kasdien - dažniau, kai orai ir vietovė leidžia, inkaruotė ir išsilaipinimai į pliažus bei miestus su valtele.
Nes mažiau yra daugiau.

Vyną atidaręs saulėlydžiui varvant - tada supranti.

large_AF7FE9E7F7BFA073B68C0BBB5435554B.jpg

Deja (mūsų laimei) mes ne tie kruizeriai, kurie, siekdami savo svajonės, turinčios savo riebią kainą ir pinigais, turi viską parduoti krante, kad ją įgyvendint. Mums taip radikaliai per virves kirsti nereikia ir mums be galo svarbu, kad išplaukiant ilgam, būtų vieta, į kurią norim sugrįžti. Sugrįžimas - tai dalis malonumo. Tas mūsų akmuo lauko gale - tai jauki gūžta Girulių kaime, ir artimiausiais metais mes tyrinėsim, kiek toli sugebam nuo jos atsitraukti. Turėjimas vietos, kur tu nori sugrįžti - tai dar vienas laisvės laipsnis jūroje, kur gyveni didesnio arba mažesnio, bet nuolatinio nerimo būsenoj.

O kaip mums tai sekasi - ateinančią vasarą ir rudenį galėsit patys patikrint, kai mus aplankysit Pietų Prancūzijoj, Korsikoje, Sardinijoj, Ispanijoj, Balearų salose, gal ir Maroke. Draugams ir prieteliams kajutė mūsų laive visada bus.
Žiemos laivas pas ispanus ant kranto, visai šalia Gibraltaro uolos.

p.s. Žmogus planuoja, Dievas juokiasi, ir, kapssaka, kad tik karo nebūtų...
:o)

Posted by gramas 00:40 Comments (2)

Apie tai, kokia baisi paslaptis gaubia mano ranką

large_singlehanded.jpg
PaPa regatose, kurias kartais plaukiu vienas pats ant jachtos SCORPIO, esu užsidirbęs šiokią tokią "vienarankio" reputaciją. Retkarčiais per eilę metų esu ir pirmą vietą suplaukęs, kartais su spinakeriu - ir vienas pats! Ant SCORPIO tai įmanoma, nes visas laivo valdymas, visos burių virvės suvestos į kokpitą, kur, padedamas autopiloto, galiu su viskuo susitvarkyti gana sklandžiai.
Gerai apgalvoji, ką ir kaip, kokiu eiliškumu darysi, koks bus numanomas to rezultatas - ir dirbi pagal planą. Kai planas nesuveikia - improvizuoji. Kaifas, nes kai pavyksta, man tai - dar viena savotiška buriavimo dimensija ir džiaugsmas, kai viską pats pasidarai...

Buriuotojų pasaulyje vienarankiais vadina tuos, kurie plaukia be įgulos, t.y. viską laive daro pats škiperis. Terminas be didelių fantazijų kilęs tiesiog iš angliško singlehanded sailing.

Singlehander'ių formulė-1, Everestas ir super-ultra-maratonas - tops of da tops varžybos buriavimo adrenalino džunkiams - yra VENDEE GLOBE regatos. Specialiai paruoštais laivais didžiulę patirtį turintys buriuotojai varžosi, kas vienas pats, be užėjimų į uostus, be pagalbos iš šalies apiplauks apie Pasaulį.
Yra tikrai geras prancūzų režisieriaus Christophe Offenstein filmas neseniai išleistas - apie Vendee Globe regatos škiperį ir jo plaukimą - TURNING TIDE (orig. En Solitaire). Absoliučiai superinis filmas, man jis sailing movie topuose kartu su MASTER AND COMMANDER.

Taip jau nutiko, kad viduržemiuose teks būti škiperiu smarkiai didesnio laivo, negu esu iki šiol įpratęs. Šiek tiek nerimauju aš dėl to. Bus reikalų, bet aš išmoksiu.

Tačiau šia proga jau galiu paatvirauti ir savo baisią paslaptį atskleisti. Tik šitą filmą pažiūrėjęs, supratau, kad vienarankis buriuodamas gali naudot abi rankas. Pasirodo, buvau visai klaidingai terminą supratęs, nes SCORPIO plaukiau valdydamas viena ranka. Taigi sąžiningai vienarankis...

Matyt, su dideliu laivu galėsiu plaukti jau abiem rankom? Taip, ar ne? Hehh, dabar žinau, kad taip....

Kas per palengvėjimas ir atgaiva...
;o)

Posted by gramas 23:51 Comments (2)

Apie tai, kad svajonės ir klausimai jau prasidėjo

large_anchor_1.jpg

"Plaukimo planavimo etapas dažnai yra toks pat malonus, kaip ir pati kelionė - kai vaizduotė tave neša į visas įmanomas galimybes. Tačiau svajonių įgyvendinimas tikrovėje privers atsakyti į daugybę praktinių klausimų." = Jimmy Cornell (World Cruising Handbook)=


The planning stage of a cruise is often just as enjoyable as the voyage itself, letting one’s imagination loose on all kinds of possibilities. Yet translating dreams into reality means a lot of practical questions have to be answered.
- Jimmy Cornell (World Cruising Handbook)

Vakarais planuojam ateinančių metų buriavimo sezoną Prancūzijos pietuose.
Važiuoj saulė ir stogas švieč nuo galimybių ir man tai patinka. Džimis teisus. Kelionės planavimas tikrai smagus dalykas, nors labai išryškina, kaip trūksta žinių apie buriavimą ten. Pilnai viską namų darbais uždengti net nerealu, bet žinau, kad ką prireiks - atsirinksim ir išmoksim jau plaukdami viduržemiuose. Iš Anglijos jau keliauja užsakytos Viduržemio jūros locijos, į elektroninius jūrlapius įvedinėju inkaruočių ir marinų taškus. Pietų Prancūziją ir Korsiką neseniai plaukusių buriuotojų svetainės pilnos informacijos ir patarimų apie kas kur kada ir po kiek. Okeanas lengvai prieinamos informacijos apie šį laikomą vienu įdomiausių buriavimo regionų Pasaulyje. O prancūzų kalbos pagrindų bent šiek tiek pramokti teks - vien su anglų ir išraiškingu akių vartymu ten, pasirodo, neišsiversi.

Šįryt atsibudau penktą ryto su rūpesčiu sapne, kad niekaip nerandu laivui vietos sausakimšam Marselio uoste. Kažin, ar yra koks buriuotojų sapnininkas, kur galima sužinoti, ką toks dalykas reiškia? Gal kad prieš miegą daug arbatos gert nereikia?

Kad visi praktiniai klausimai į kitų metų balandžio mėnesį mums nesukristų ir kaip Džimis subtiliai užsimena, svajonių kaifo nesujauktų - kitą savaitę aplankysim laivą. Kažką iš čia į laivą nuvežti (ko tik kitais metais mums prireiks), išlupti karšto vandens boilerį remontui, parsivežti gelbėjimo plaustą; matavimai naujoms burėms, paderinti reikalus su uostu ir išvis - žmonai pagaliau parodyt, kokią trobą ant vandens mes ten įgijom.

Posted by gramas 03:33 Archived in Lithuania Comments (0)

Apie tai, kaip nenutrūkti nuo kranto

Dažnas buriuotojas norėtų išplaukti ir praleisti jūroj, ar svečiuose uostuose kuo daugiau, tačiau retas yra sutvarkęs savo darbus verslus krante taip, kad nuo jų nusprūsti galėtum bent porai mėnesių, jei ne ilgiau. O didesnei kelionei, nei iki Gotlando ir atgal, ir reikia tų poros mėnesių, arba daugiau. Netgi neištrūkstant iš Baltijos, tarkim, Riugeno salyno kruizas - jam reikia ne mažiau 3 savaičių... Botnijos įlanka ir Alandai, jei neskubant ir su pažvejojimais - mėnuo mažiausiai, bet ir tada link namų sukti bus gaila, norėsis ilgiau. Stokholmo archipelagas - vėlgi mėnuo, jei neskubant. Kalbant rimtesnius kruizus - tarkim, Viduržemio jūroj, Kanarus ar į Norvegiją, jau reikia kelių mėnesių, jei plaukti savo laivu. Nors galima laivą laikyti tose gyvenimo šventės šalyse ir vis trumpam atskristi paburiuoti, tačiau tai kainuoja. Todėl norintys buriuoti labiau egzotiškose vietose, gelbstisi čarteriais - savaitėlė/gal dvi ten kur saulė ir vanduo šiltas, o aštuonkojis keptas - ir namo.

Labai dažnai kelionės laiką pratęsti padėtų patikimas interneto ryšys, įrengtas laive. Daug savo bendravimo ir verslo šiuo metu padarome on-line; internetas ir juo pasiekiami socialiniai tinklai, verslo valdymo, administravimo ir kt. programos leidžia nenutolti nuo savo artimųjų bei kolegų, laikyti ranką ant įmonės pulso ir bent jau žinoti, kas ten vyksta. Geras interneto ryšys ir plaukiojimo saugumui yra didžiulis privalumas, nes po ranka nuolat turėtum naujausias oro prognozes ir laivybos pranešimus.

Šiandien mes, buriuotojai, svetimam uoste naudojame savo "naminio" operatoriaus roaming'ą, arba blaškomės ieškodami "chaliavno" WiFi, arba perkame užsienio operatoriaus išankstinio mokėjimo kortas telefonui. Visi trys yra pakenčiami ir finansiškai neketvirčiuojantys sprendimai, jeigu esi krante, arba netoli kranto, kur veikia mobilaus ryšio operatorių tinklai. Nutolk nuo kranto per dešimt mylių ir to ryšio nelieka. Arba įlendi ir užsiinkaruoji kažkur tarp salų, o stabilaus GSM ryšio ten neturi... Nutinka taip dažniau, nei tu nori.

Reikalingas palydovinis ryšys, bet visi iš anksto žinom, kad tai baisiai brangu. Bet ar tikrai vis dar brangu? Technologija vietoj nestovi ir palydovinio ryšio sprendimų, tinkamų buriuotojams, randasi kasmet vis daugiau.

large_SSB.jpg

Seniau geriausias sprendimas, norint naudotis el.paštu, kai esi nuplaukęs toli, buvo SSB radijo stotis (Single Side Band) su Pactor modemu, antena, jos tiuneriu ir SailMail programa. SailMail sukramto tavo el.paštą į radijo bangoms tinkamą protokolą, o jį radijas ištransliuoja reikiamu dažniu. Yra spamo/virusų filtrai. Visas tam reikalingas technikos paketas, jei naujas, kainuos nuo Eur1000 iki Eur5000,- su instaliavimu. Ši galinga radijo stotis smagiai trenkia ne vien per kišenę, bet ir jachtos akumuliatoriams - perdavimo režimu gali sriūbtelėti apie 20 amperų akumuliatoriaus sveikatos, nes reikia stipraus signalo. Taip pat SailMail linkę riboti sistemos vartojimą iki maždaug 90 min. per savaitę, bet kažkokios griežtos kontrolės niekas nevykdo, palikta vartotojų sąžinei, kiek suprantu... SailMail sistemos narystė kainuoja USD250 per metus kiekvienam laivui. Reziume - vis dar gana patogus techninis sprendimas nemokamai prognozei gauti ir kasdien vieną/kitą laiškelį namiškiams pasiųsti, tačiau didesnio duomenų kiekio, reikalingo verslo tvarkymui per atstumą, čia negausi. Daugiau apie šią galimybę - čia.

iridium_9555.jpg
Kitas žingsnis į geresnę komunikaciją toli nuo tinklo - palydoviniai telefonai. Rinkoje jau seniai, įvairūs operatoriai jau sočiai prišiukšlino kosmosą savo palydovų sistemomis. Kaip žemės GSM operatoriai stengiasi kuo daugiau bokštų pristatyti ant kiekvienos kalvos, taip palydovinio ryšio operatoriai siekia kuo smarkiau padengti gaublį savo ryšiu, prišaudydami į kosmosą kiekvienas savo palydovų. Rinkoje agresyviausias ir mano manymu geriausius sprendimus, tinkamus buriuotojams siūlantis operatorius yra Iridium. Palydovinis telefonas yra gerai, ypač avarinėje situacijoje. Tačiau ryšys trūkinėjantis, ypač ant bangos, o duomenų perdavimo greičiai yra tragiškai maži. SMS, skambučiai - bet nelabai kas daugiau - todėl labiau plėstis apie šią galimybę nenoriu. OK, dar tarifai - yra visokių planų, bet indikacijai - pajungimo (SIM kortos aktyvavimo) mokestis apie USD50 , už planą su kaina maždaug USD150 per mėnesį (kontraktas ne mažiau metams) gausi 100 min. duomenų perdavimo minučių, už papildomas minutes mokėsi maždaug USD1/min., už kiekvieną SMS - maždaug po USD0.6 Tos 100 min. sudegs greitai, nes jau sakiau - ryšys labai lėtas.
Kainos apytikslės, nes skirtingi oro pardavėjai turi skirtingas sąlygas bei kainas. Brangokoka...

inreachexplorer_m01.jpg
Gal kam nors užtenka tik kadais naudoto peidžerio analogo, šiandien pakelto į palydovinį lygį. InReach komunikatorius - visai įdomus pagalbinis žaislas su trumpųjų pranešimų funkcija, SOS mygtuku ir GPS vietos nustatymo funkcija - pats iškvies pagalbą bet kur ant gaublio, jeigu prireiks. Kitas klausimas, žinoma, kiek laiko tos pagalbos lauksi... Gal ir verta turėti avariniame krepšyje, kurį pasiimsi palikdamas laivą, jei normalaus EPIRB švyturio neturi. Tačiau palydovinio interneto jis neturi. Galima rinktis metinius ir mėnesinius ryšio planus, kainos nuo USD15 iki USD apie 60 per mėnesį, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo, tau reikalingo.

Kaip sakiau, palydovinio ryšio sfera vystosi smarkiai, ir šiokia tokia revoliucija, kurią verta stebėti, vyksta dabar. Įvairūs gamintojai meta į rinką priedėlius, kurie mūsų išmaniuosius telefonus leidžia jungti į palydovinio ryšio tinklus. Savo kišeniniais teliaufonais jau galime čiauškėti ir duomenis siųsti per kosmosą! Va, čia jau ateitis šiandien! Nuojauta man sako, kad ši palydovinė technologija jau suka protinga kryptim.

Ir vėl Iridium su savo GO! mobiliu terminalu kala į klyną. Agresyvi kainodara ir rimtas pažadas smarkiai padidinti duomenų perdavimo greičius nuo 2015m (pradės šaudyti ir kosmose kabinti naują palydovų sistemą) palieka konkurentus kažkur "užpakaly", o normalių satelitinių telefonų turėtojus verčia pasijusti kažkiek apgautus. Jiems tarifai taigi lieka gana drakoniški. Jie už ryšio minutę ir liks mokėti po USD 1 , kontraktas metams, tiek pat brungeij ir už duomenų perdavimo laiką ???

Iridium GO! - tai nešiojamas palydovinio ryšio priedėlis, kuris mūsų telefoną ar planšetę per WiFi leidžia naudoti palydoviniam ryšiui. NERIBOTAS internetas - tik USD125 per mėnesį!!!

Jachtai tinkamas sprendimas - komplektas su išorėje montuojama antena, kabeliu ir adapteriais - šiuo metu kainuoja USD1.150,-

large_marine-package_1.jpg

Ir ką už tai gauname? Atlenki priedėlio anteną ir prietaisas pats pasijungia į LEO palydovų tinklą. Kai jau tinkle, priedėlis apie save sukuria WiFi tinklą, veikiantį maždaug 30m spinduliu ir tame tinkle palydovinio ryšio režimu ima veikti tavo kišeninis telefonas arba planšetė. Vietiniame tinkle tilps iki 5 prietaisų ir kiekvienas dirbs nepriklausomai vienas nuo kito. Va, čia jau įdomu.

Instaliacija laive tokia paprasta, kad net iš bet kur išaugusiom rankom bet koks škiperis tikrai pajėgus pratempti kabelį nuo antenos iki priedėlio. Nori savo laiviniu GO! naudotis kante - jokių problemų - nukabini nuo sienos, įsimeti į kuprinę ir dirbi krante. Ką šitas GO! daro? Palydovinė komunikacija balsu, appsai, internetas, ryšys su socialiniais tinklais, foto dalybos, SMS abiem kryptim, SOS automatinis siuntimas, GPS pozicijos automatinis fiksavimas specialioje programoje su žemėlapiu. Ir pats esi tinkle, ir giminės/artimieji tave ant gaublio mato, SMS bendraujat, ir pagalbą vienu knopkiuku išsikviesi, jei prireiks, ir darbo korespondenciją tvarkai, ir ... patys įrašykit, ko norit - jis viską daro! Juo net nugarą gali pasikasyt, ar už ausies pasiglostyt, jei kitaip nesigauna...

Kaip standartą operatoriai siūlo du planus:
GO Surf - USD95/mėn. - 150 min. interneto - neriboti SMS
GO Unlimited - USD125/mėn. - neribotas internetas - neriboti SMS

Kas patogu buriuotojui - abu planai neblogai prisitaiko prie buriavimo sezonų. Jie galioja mėnesį, atnaujinami automatiškai, o nutraukti galiojimą galima bet kada, paprastu el.laišku operatoriui. Mažiau smagesnė naujiena - kad atnaujindamas nutrauktą planą, turėsi mokėti USD250 pakartotinio pajungimo mokestį. Todėl dažniausiai nutraukusieji seną planą vartotojai perka naują abonento SIM kortelę už USD50,-

Abu planai nemokamai duoda po 5 min. pokalbių per mėnesį, už papildomą čiauškėjimo laiką mokėsi USD 1.25 . Norintiems kalbėti daugiau, yra GO Unlimited Plus planas, už USD199 per mėnesį. Jis leidžia 100 min. pokalbių, o už papildomą laiką mokėsi USD 0.99 per min. Ar tau apsimoka pereiti nuo Unlimited prie Plus plano - padės nuspręsti mėnesio ataskaitos: jeigu, turėdamas Unlimited, viršijai 55 min. pokalbių per mėnesį - tau jau apsimokės tapti plano Plus klientu.

Ar jau turit nuojautą, kad viskas atrodo per gerai, kad būtų teisybė? Jei taip - tikrai nesuklydot. Aš jau buvau apsidžiaugęs, kad su Iridium GO! galėčiau neribotai išbūt pasijungęs ne tik prie įmonės administravimo programų, bet net prie teritorijos bei patalpų stebėjimo sistemų - t.y. turėti nuolatinį ryšį, bendravimą ir konferencinius susitikimus per SKYPE, pirštą ant pulso ir nenutrūkti visai...

Šaltas dušas buvo duomenų perdavimo greitis - tik mizerni 2.4 kbito per sekundę. Mums, išlepintiems plačiajuosčiais ir optika, tai yra tas pat, kaip bandyti skęstančią jachtą gelbėt su arbatiniu šaukšteliu. Per lėtas, per mažai stabilus ryšys, kad rimtą internetą turėtum. Lėtas tiek, kad vos pakanka GRIB prognozių failams ir nedideliam el.laiškui ar SMS, su daug kantrybės ir laisvo laiko - bet ne daugiau. Greitis toks pat žemas, kaip su palydoviniu kišeniniu rageliu.

Tačiau viltis ir šviesa tunelio gale yra - jau 2015 metais Iridium pradeda šaudyti į kosmosą naują palydovų tinklą (žada visus sukabinti orbitoj 2017) kuris duos žymiai stabilesnį ryšį ir 3G internetą.

Va, tada nuo kranto mes nenutrūksim. Tik reikia dar šiek tiek palaukt.
Antra vertus - nutrūkus - buriuoti juk žymiai smagiau.

Posted by gramas 03:02 Comments (4)

Apie tai, kodėl nepriklausomybė man nėra brangi

Šiandien darban bevažiuojant, per radiją eilinį kart išgirstu, kad SGD terminalo, t.y. laivo saugyklos INDEPENDENCE kaštai Lietuvai yra apie pusę milijono litų per dieną. Suma apvaloka, o dar kasdien - sninga lyja, ar saulė šviečia. Tačiau iš kitos pusės - juk su šiuo terminalu išties mūsų šalis didžiulę laisvę manevrui įgauna, jei kalbame apie veikimą energetinių resursų rinkoje. Dujos normalia rinkos kaina, be rusiškų navarotų, juk tai yra gerai... Ir politinis svertas, kai išsivaduoji nuo mielo kaimyno valios ir turi galimybę po pasaulinį gamtinių dujų turgų pasivaikščiot - kaip normalus pirkėjas... Tokiu dujiniu politiniu svertu galima ir neprieteliui per gobšius nagus užvožt, jei jau susitart nesigautų.

Tačiau pusė "meleono" per dieną, jei padauginam iš 365 - ant mano skaitliukų gaunasi Lt 182.500.000,- per metus. Čia jau labai daug milijonų.

Na taip, pamenu, radijo korespondento pašnekovas tada į eterį paskubėjo pridurti, kad į tuos pusę didelių pinigų įeina mokėjimai už lizinguotą laivą, palūkanos, laivo aptarnavimo, einamojo/planinio remonto ir tiekimo kaštai, laivo įgulos atlyginimai, mokesčiai uostui ir dar kažkas, ką, matyt, aš praklausiau.

Ir pats laivas didžiulis, ir jo nauda didžiulė, užtai ir kaštai didžiuliai. Suvokiu visa tai, bet pusė milijono kasdien - man vistiek atrodo daug. Nes žinau, kad Lietuvoje turim labai nevykusią proporciją tarp pridėtinę vertę kuriančių versle bei pramonėje - ir tarp biudžetą valgančių valdininkų ir biudžetininkų. Proporcija yra vienas biudžetininkas - keturiems verslo/pramonės atstovams. Keturios vargo bitės turi prinešti tiek medaus, kad penkiom užtektų ir dar avilio remontui liktų. Žinoma, vertę savo darbu kuria ir medikai ir pedagogai, ir policija, ir gaisrininkas, ir kariuomenė - tačiau jie iš biudžeto gauna tai, ką į ten įdeda verslas ir pramonė. Nuo dabar mes visi turėsim kasdien įdėti į biudžetą puse milijono daugiau, nei vakar - nors dirbti ir uždirbti turėsim ir norėsim tiek pat, už terminalo dujas mokėsim taipogi tiek pat, jei ne brangiau.

Tai šitiek mums kainuoja nepriklausomybės pavidalo INDEPENDENCE. Daug ar mažai - objektyviai galima vertinti tik palyginimo būdu.

Esu šiek tiek susijęs su buriavimu, todėl, dėl vaizduotės stokos, INDEPENDENCE palyginsiu su burine jachta.
large_CB4F7F82F2E15AD660DCA7EA26AB5518.jpg

Tarkim, esate burinės jachtos, kurią laikote Viduržemio jūroje, savin....

Ką tu čia !!! Kokia jachta, koks dar Viduržemis - tu visai nuo proto nušokai? Mes juk lietuviai!!!

Skubu paaiškinti, kad girdžiu, kaip jums pikta. Tuo pat priminsiu, kad jau daug metų gyvename Europos Sąjungoj ir vis turime pretenzijų, kad nesame pati biedniausia šalis. Tai, blemba, ir stenkimės nebūti biedniausi! Tada ir gyvensim ne prasčiau, kaip visi kiti toj Europoj. Europoje burinę jachtą, ar katerį turi labai dažna vidutinių pajamų šeima, ir tai nėra kažkoks vien turčiams prieinamas poilsio ant vandens varijantas. Be to, jau sakiau, kad esu buriuotojas, todėl vaizduotės stoka... Todėl ir bus jachta. Virduržemio jūroje, ir nors nusprokit iš pasiutimo. Nepatinka - patys skaičiuokit iš naujo...
Ir čia tik teorinis skaičiavimas, niekas realiai ir nebruka tamstoms tos jachtos, taip kad ramiai...

Labai tikėtina, kad ant kranto jachtą sandėliuosite apie pusę metų, tačiau INDEPENDENCE juk prie krantinės, t.y. vandeny, bus ištisus metus. Laikysim, kad jachta irgi kiaurus metus bus vandeny, kas yra kiek brangiau, nei laikyti krante.
Beje, kai poilsiauji inkaruotėje, o į krantą prasiblaškyti nuo poilsio keliesi pripučiama valtele - uostas nekainuoja nieko. Čia užuomina tiems, kas supranta...
large_CC347A8AA68CBD84CBA12F342B62E679.jpg

13 metrų ilgio jachtos laikymas uoste, jei prišvartuota prie krantinės kažkur Prancūzijos pietuose - apie Eur6050,- per metus.

Draudimas - vėlgi apie Eur750,- per metus. Čia įeina civilinės atsakomybės draudimas, laivo praradimo/apgadinimo rizikų draudimas ir įgulos gyvybės/sveikatos draudimas.

Jachtai taip pat reikalingas nuolatinis tiekimas ir remontas - viskas dėvisi, detalės lūžta, variklis dyzelį geria, viryklė dujas degina, elektros skaitliukas sukasi, bures naujas kartais pirkti reikia... Tokio dydžio laivui (13 m) tiekimo remonto minimalus biudžetas yra apie Eur5000 per metus. Su mažiau irgi galima apsieiti, bet tikėtina, kad tai bus laivo patikimumo ir įgulos saugumo sąskaita. Okay, laikysim, kad čia įtrauktos ir įgulos kelionės į viduržemius iš Lietuvos.

Tai įsivazduojam - stovi jachta, nieko neveikia kaip koks terminalas, dujų beveik nepompuoja - ir kainuoja kasmet Eur11.800,- arba Eur32,3 per dieną. Paprastai laivo kaštai yra susieti su laivo dydžiu - jachtų uostai turi kainodarą pagal jachtų ilgius. Tačiau laivas ne adata, jis turi savo plotį, o marina ne guminė. Todėl jachtų uostų operatoriai savo kainodaroje naudoja ne tik laivo ilgį, o ir laivo plotį. Jiems svarbu kiek kvadratinių metrų laivas užims uoste ir kiek klientų uoste tilps. Todėl yra tikslinga skaičiuoti laivo kaštus, tenkančius vienam laivo ploto metrui. Jachta yra 13 x 4 = 52 kv.m.

Jachtai lyginamųjų kaštų suma yra - Eur 0,62 vienam ploto metrui per dieną. Ir ką savininkas už tą rūpestį bei vargą gauna? Tik malonumą ir savo gyvenimo stilių. Okay, galima būtų paminėti šiltą jūrą, keptą kalmarą su vyno taure, draugišką klimatą ir įdomybes krante, malonų peizažą, teisingą gyvenseną ir sveikesnius nervus, nei pas didesnę dalį Lietuvos. Kitaip sakant - gyvenimo kokybę - bet čia jau tik neapčiuopiama lyrika ir todėl į skaičiavimą ji nepapuola.

CB847C46D60A2EA44DF81E922AB03DAA.jpg

Nepriklausomyės formos INDEPENDENCE yra 294m ilgio laivas. Laivas dešimties metų laikotarpiui lizinguojamas iš norvegų. Pats laivas kainavo 1,8 milijardo litų. Gaila, kad niekur neskelbiama likutinė vertė, už kurią laivą Lietuva nupirks iš savininkų po dešimt metų.
Pas mane ant lubų parašyta - labai tikėtina, kad, įvertindama projekto politinę svarbą, Lietuva derėjosi kaip liūtas. Užlankstė argumentais norvegus snukiu į kampą ir šie galiausiai sutiko, kad po 10 metų Lietuva norvegams sumokės pusę kainos, t.y. 900 milijonų litų. Pusę vertės lizingo laikotarpiu mokės lygiomis dalimis, plius palūkanos (nuo pilnos vertės) - visa tai bus apie 325.000,- Lt per dieną. Šitą skaičių turėsime atimti iš tų pusės milijono, nes į jachtos rinkos kainą taip pat neatsižvelgėme. Tas pats Palubinskas įvardino maždaug milijoną litų per mėnesį, kaip laivo komandos (40 diedų) atlyginimų fondą. Ir dar tiek pat - terminalo apsaugos kaštus. Tai būtų apie 70.000 Lt per dieną (plius/minus). Ir šitą sumą taip pat atimam iš dienos kaštų, nes jachtos kapitono, t.y. tamstos ir jūsų įgulos (šeimos nariai) atlyginimo už jachtos šveitimą, dažymą, poliravimą ir virvių tampymą taip pat neskaičiavom, o jachtai tokios apsaugos kaip terminalui tikrai nereikia. Ką turim - ogi INDEPENDENCE dienos kaštai yra Lt105.000 per dieną, arba Eur30.410,- kasdien. INDEPENDENCE plotas - 13.524 kv.m.

Tokiu būdu gaunasi, kad apytiksliai lyginame dviejų laivų - INDEPENDENCE ir burinės jachtos kaštus, susidedančius iš uosto mokesčių, draudimo, "bėgamojo" remonto ir sąnaudinių medžiagų. Kaip sakiau anksčiau - perskaičiuosime kaštus vienam laivo ploto metrui:

INDEPENDENCE - Eur2,25 per dieną vienam kv. metrui.

Burinė jachta - Eur 0,62 per dieną vienam kv. metrui.

Tai ar nepriklausomybės pavidalo INDEPENDENCE jums vis dar brangu? Man jau ne. Tik truputį daugiau, nei trigubai- už nepriklausomybę, lyginant ne su kažkokiu supa-dupa Abramovičiaus kreiseriu, o su paprastos pramoginės jachtos kaštais.

Du laivai. Vienas iš jų - visai šaliai be galo svarbus strateginis objektas ir pavyzdys Europai, pasimovusiai ant ivano vamzdžio. Terminalas dirbs Lietuvai ir uždirbs.
O kitas laivas - kažkoks pramogų ir poilsio objektas, visai ne strateginis, visai ne stebuklas vidutinei europiečių šeimai. Tai šeimai jachta tikrai neuždirbs, bet jos turėjimo tikslas kitoks.
Kuris laivas yra kas - paliksiu susigaudyti tiems, kam atrodo, kad INDEPENDENCE brangu.
large_CC0A437E0A07125A621A249F38762A36.jpg

Posted by gramas 05:17 Comments (2)

Apie tai, kaip tėvynę išduoti

Savo jachta esu kelis sezonus atplaukiojęs su Olandijos vėliava, nes iš ten SCORPIO ir parplukdėm. Iš pradžių labai nesureikšminau kokia ta vėliava ant laivagalio plazda - pats plaukimas ir buriavimas buvo toks kaifas, kad vėliavos klausimas kažkaip nekilo. Pakrančių apsauga pavartydavo akis, kartą susistabdė Kopgalyje ir visų laivo nuosavybės dokumentų kopijas pasidarė. Sako, duosim juristui pažiūrėti, kiek tu čia su tokia vėliava legalus, jei save lietuviu laikai... Nieko tas juristas neprižiūrėjo. Toliau plaukiau kaip koks olandas, nors pats dėl tos vėliavos netautietiškos smagumo jokio nejaučiau.

Pagal jūreivystės dėsnius, plaukdamas kitos šalies vandenyse, po dešiniu zalingu turi iškelti to vandens šeimininko vėliavą. O laivagalyje, kur ant flagštoko laivas kelia savo šalies vėliavą, vieta laikoma pačia garbingiausia. Tai čia, laivagalyje, vėliau ir prasidėjo mano vidinis konfliktas vėliavos pagrindu.
Man patinka trispalvė, bet ne olandiška, o mūsų. Olandiška į rusų per daug panaši. Net apspangę žvejai prie Kiaulės nugaros vis rusiškai kalbint buvo pradėję, galvojo, iš Kaliningrado srities aš čionai atplaukęs... O aš ir toliau garbingoje vietoje kabinau olandišką, o saviškę - kaip svečią. Tai kad ne svečias aš čia, aš vietinis! Savas aš! Tačiau tik užregistravęs laivą Lietuvoje, būčiau įgijęs teisę plaukti su mūsų trispalve. Visai nedidelis tas mano konfliktas vėliavos pagrindu buvo. Tiesą pasakius, toks mažas, kad jį lengvai nurungdavo mano alergija lakstymui po mūsų laivybos biurokratų kabinetus. Tie darbštuoliai net mažutes pripučiamas valteles lietuvius registruoti verčia, matyt vis dar kaip prie ruso bijo, kad neduokdie kas nors į Švediją bėgs. Nors man atrodo, kad valdžiai elementoriškai nepatinka tie, kurie ant vandens būti nori. Lietuviai turi žemę arti. Arti nenorėjau, todėl plaukiau ir vis registraciją Lietuvoj ant rytojaus palikdamas.
9CBD8D46F3727E1ABEF602E89CC842DD.jpg

O metai bėgo.
Apsispręsti padėjo patys olandai. Kai, padedamas buvusių SCORPIO savininkų, kreipausi į olandų radijo dažnių tarnybą, prašydamas suteikti man radijo šaukinį ir MMSI numerį (toks tarptautinis laivo asmens kodas, Maritime Mobile Service Identity), šie nurodė kokius dokumentus pateikti ir sako no problem. Pateikiau mūsų Buriuotojų Sąjungos išduotą laivo radijo stoties operatoriaus pažymėjimo kopiją, tie sako eik iš čia, tokios juokingos popieros mes neužskaitom. Sako, jei kas nepatinka - kreipkis į teismą.

O man tuo metu norėjosi į Švediją suburiuoti, o ne į teismą Nyderlandus nutempti. Kad saugiai plaukti, reikia laivą paruošti - reikia VHF radijo, šaukinio, reikia gelbėjimo tarnybose registruoto EPIRB švyturio, AIS. Visam tam, jei viską daryti legaliai, reikalingi radijo dažnių naudojimo leidimai ir popierėliai. Juos iš LT radijo dažnių tarnybos galėjau gauti tik laivą Lietuvoj užregistravęs.

Pradėjau jachtos registracijos procesą. Popieriukai, pažymėlės, komisijos, kabinetai ir koridoriai... ir tik babachhh - prasidėjo nesamonės dėl burinių jachtų apmokestinimo. Daug kas pamena, kokį pyktį tie Seimo planai buvo sukėlę buriuotojų tarpe. Likusi tautos dalis sakė - gerai, taip tiems buožėms jachtininkams ir reikia!!! Duokit pinigųųų!!! O kad 99% tų "buožių" - tai nepagydomi romantikai, kurie už savo gyvenimo santaupėles (kurias tie nebuožės kiekvieną savaitgalį prageria) perkasi 30 metų senumo laivelius, savo prakaitu juos kelia iš pusiau pamirusių ir lengviau atsikvepia bei žmogum pasijunta tik pakėlę bures. Beje, tas santaupas, už kurias laivas pirktas, valdžia jau buvo apmokestinus ir stropiai tuos mokesčius nurinkus...
Va šitaip aš tapau buože, kuris gali išduoti tėvynę.

Kuo labiau ieškojau logikos tokiam valdžios sprendime, tuo smarkiau pyktis ėmė. O logikos visai nedaugėjo. Kodėl tik burines jachtas reikia skalpuoti, kodėl motorinius laivus ramybėj palieka? Dauguma jų trigubai už tas jachtas brangesni... Turbūt todėl, kad kateris vandenį teršia labiau. Kodėl riba nustatoma - burinės jachtos dydis 10 m ir daugiau - tada esi apmokestinamas, o jei laivas mažesnis - tarkim, 9,99m - tavęs neskriaus. Ar tam, kad lietuviai tik kuo mažesnius laivus pirktų, su kuriais į jūrą geriau neplaukti, o tik Elektrėnų tvenkiny, Kauno užtvankoj, ar apie Trakų pilį buriuoti? Jachtose yra varikliai, mes perkame kurą su pilnu akcizu ir kelių mokesčiu, nors autostradoj mes neburiuojam. Ar tie nuo mūsų dyzeliuko kiekvieno lašo byrantys valstybei centai kelių mokesčio nėra papildomas apmokestinimas, jau ir taip neteisingai įvestas? Juk kitų šalių, pvz. D.Britanijos buriuotojai autokeliais kurie irgi neplaukioja, tie kažkodėl raudoną dyzelį, be akcizo ir ženkliai pigiau, perka.
Laivas didesnis nei 10m, atseit, reikia skaičiuoti kiekvienam laivo ilgio metrui po 30 Lt per mėnesį valstybei. Už ką?! Juk laivas pirktas iš santaupų, nuo kurių mokesčiai jau sumokėti. Pasidalink, jei laiku nepragėrei... Liumpenai vadžioj. Laivas naudojamas ne verslui, o tik laisvalaikiui, pajamų jis savininkui neneša, o tik kainuoja - uostas, išlaikymas, dalys, remontai... Šitaip kiekviena jachta prekyboj ir aptarnavimo sferoje darbo vietas kuria, o iš valstybės nei cento neprašo...

Mes , buriuotojai, tada pradėjom tarpusavy kalbėtis, kad nejaugi ateina laikas išduoti tėvynę ir registruoti jachtas kitur, kur valdžia prieš buriavimą nėra nusistačius. Tiesą sakant, man tuo metu tokio poreikio ir mokestinės rizikos tiesiogiai nebuvo, nes SCORPIO yra 8.5m ilgio ir po seimo kūju tada nepakliuvo. Tačiau žinojau, kad po kelių metų ieškosiu didesnio laivo, todėl valdžios planai man labai nepatiko.

Tais gūdžiais Seimo galvų paūmėjimo laikais susisiekiau su advokatų kontora Estijoje. Pasirodo, jie labiau jūrinė valstybė ir labai nustebo, kad Lietuva ketina savo buriuotojus bausti. Pasirodo, registruotis po estų vėliava lengva ir visai neskauda.

Tačiau tuo pat metu Buriuotojų Sąjungos žmonės pasidomėjo kas Seime klausimą stumia, kas už ko stovi. Kažkur kitur pasibeldė ar paskambino, pasikalbėjo, su kažkuo paplaukiojo, su kažkuo pamedžiojo, vieną kitą lašą konjako suvartojo... Ir buvo, matyt, pasakyta, kad tu man parašyk tokį tai raštą, su argumentacija, kad taip ir taip... Užvizuosiu, per posėdžio dienotvarkę duosim eigą, koalicijoj aptarsim, jie irgi kai ko nori, tai, manau, klausimą išspręsim...

Fantazuoju čia, nes nežinau, kaip jachtų klausimu ten buvo, nes prie to konjako manęs nebuvo - bet panašios problemos per old boys network sprendžiamos taip.

Dabar, kai mano laivas padidėjo, o pasaulinė ekonomika į naują global shit spiralę pakrypo - man vėl neramu. Vos tik televizorius prabils apie diržų veržimą, žinokit - jie tikrai vėl bandys mus nuo vandens nuvaryti. Į Varėną tremtin gal neišveš, bet kažkokius prabangos mokesčius tikrai įves. Dabar atspėkit, ar tiems kur žagrė kišenėj, burinė jachta (kainuoja kaip pusė naudoto eurotraktoriaus) yra prabanga?

Šiandien laukiu atsakymo iš Maltos ir tada bandysiu nuspręsti - likti Viduržemio jūroj, ar su estų kontora išduoti tėvynę. O gal sukąsti dantis, vėl paruošt piniginę ir likti teisingu piliečiu?

Posted by gramas 09:14 Comments (2)

Apie tai, kaip su mūsų karalium likau neburiavęs

Ant Lietuvos tuo metu ėjo 2009-ieji nuo Kristaus gimimo.
Aš savo ruožtu jau buvau savo Scorpio metus suburiavęs ir kažkodėl tokios neaiškios drąsos įgavęs. Tai, sakau, varysiu konkrečiai į aukštumas. Perfrazuojant, jei buriuot, tai su karalium.
Inigo Fon Urach šiuo metu yra kaip ir teisėtas Lietuvos karalius. Kas mažiau apie tai žinote - labai nesigraužkit, internetuose viską surasit, bet ši Lietuvos istorijos dalis labai plačiai skleidžiama nėra ir tam yra priežasčių...
Čia ne juokas - iš tikro yra karalius, His Majesty ant visosLietuvos.
Dabar galiu ir neatminti, kaip tais gūdžiais Global Shit Kraizis laikais internetiniai koziriai man sukrito, bet sužinojau, kad mūsų Mindaugas Inigo fon Urach yra ganėtinai hot buriuotojas. Konkretus monarchistas ir buriuotojas. Aš, kaip konkretus buriuotojas ir neapsisprendęs monarchistas, pakviečiau karalių paburiuoti kartu.
Ant Scorpio.
Lietuvoj, nes jis ją myli.
Daug sužinojau, kol radau tą tikrą adresą, kuriuo kvietimą siųsti. Pasirodo, viskas vyksta labai masoniškai ir po kaldra nuo viešumos, bet monarchistinė tradicija Europoje vis dar labai stipri ir mūsų karalius toje tradicijoje yra svarbi persona.

Nebuvo jokio atsakymo į mano kvietimą, bet aš žinau, kad bent pabandžiau.

Tai kad ne karališkas reikalas su kažkokiais vabalais plaukti.
:o)

Posted by gramas 12:13 Comments (0)

Apie tai, kaip paremti ispanų karalystės biudžetą

5F3243FFD265AC5DC990F43F0965D0F4.jpg

Atrodytų, viskas paprasta - atsiriši nuo kranto, pasikeli bures - ir pirmyn, po Viduržemio jūros platybes. Tik niuansas yra tame, kad tose platybėse, uoste ar ramioje inkaruotėje gali sutikti pasienio apsaugos laivą su muitinės ar Guardia Civil pareigūnais, kurie tau užduos visai įdomių klausimų.

Lietuvaičiai, ketinantys savo jachtomis pakeliauti po Ispanijos vandenis, turėtų susipažinti su tam tikrais teisiniais reikalavimais.

Ispanai ES šalių vėliavų laivams turi nustatę tam tikrą 183 dienų (6 mėnesiai) laiko limitą. Jeigu plaukiate su ES šalies vėliava ir Ispanijoje svečiuositės ne ilgiau, kaip 183 dienas tai jokių teisinių problemų nepatirsit.
Laive privalote turėti ir pareigūnai paprašys parodyti:
- laivo registracijos pažymėjimą,
- įgulos narių pasus,
- laivo ir civilinės atsakomybės draudimo poliso kopiją
- VHF ryšio operatoriaus licenciją.

Ispanų pareigūnai tokiu atveju neturi teisės kabinėtis ir nurodinėti, kokia turėtų būti škiperio kvalifikacija, kokia saugumo įranga yra laive - laikoma, kad visa tai turi atitikti tik laivo registracijos (laivo vėliavos) šalies reikalavimus, o ne Ispanijos piliečiams ir laivams keliamus reikalavimus.

Mėgiamas pareigūnų klausimas - dėl dokumento, įrodančio PVM už laivą sumokėjimą Europos Sąjungoje. Reiktų turėti atskirą pažymą, bet tinka ir Bill of Sale, arba pilnas pirkimo/pardavimo kontraktas, kuriame aiškiai nurodyta, kad PVM yra įtrauktas į laivo kainą.

Tarkim, turite įsigijęs kotedžiuką kur nors Empuriabrava arba Roses, o savo jachtą laikote prie krantinės po kotedžo langais, arba artimiausioje marinoje. Arba gyvenate laive, savo organizmą Ispanijoje ilsinate ne ilgiau kaip 183 dienas metuose, o laivas ten randasi nuolatos. Tada jūs išliekate "nerezidentas" ir jokių juridinių implikacijų nepatiriate. Tačiau jums išvažiavus iš Ispanijos, šalyje lieka laivas. Tikėtina, kad tai netaps jokia problema, tačiau gali nutikti ir kitaip. Sako, kad patartina prieš išvykstant susirasti muitininkus ir laivą užplombuoti. Taip atsiras įrodymas, kad Ispanijoj rezidavote ir laivu naudojotės trumpiau, nei tas 183 dienas. Ispanijos teisė šiuo mokestinis rezidentas/nerezidentas klausimu suveikia tiek įdomiai, kad tai tavo, buriuotojau, pareiga pareigūnams įrodyti, kad šalyje buvai trumpiau, nei pusmetį. Mojavimas kažkokiais senais skrydžio įsodinimo talonais gali ir nesuveikti, o laivo plombavimo (precintado) pažyma yra jiems tinkamas įrodymas. Biurokratai gali būti labai bjaurūs visur.

Viskas keičiasi ir tampa gana sudėtinga, jeigu Ispanijos teritorijoj praleidai ilgiau, nei tą pusmetį. Šalyje išbūtų dienų skaičiavimas kaskart nusinulina sausio 1d. Taip gaunasi, kad gali išbūti šalyje beveik pilnus 12 mėnesių... Skaičiuojasi visas laikas per metus, ką išbūni šalyje, nesvarbu kiek kartų atvykai ir buvai išvykęs. Tu nori to ar nenori, viršijęs tas 183 dienas per metus, teisiškai tampi Ispanijos mokestiniu rezidentu ir tau atsiranda tokios pat mokestinės prievolės, kaip Ispanijos piliečiams. O ispanai turi tokį laivo matrikuliacijos mokestį - 12% laivo vertės.

Yra teisinė procedūra, leidžianti gauti šio mokesčio lengvatą, kreipiantis į Ispanijos valdžią su prašymu užsiregistruoti savo laivą Ispanijoje tokiomis sąlygomis:

1. Prašymas turi būti pateiktas ne vėliau, kaip per 30 dienų nuo tapimo Ispanijos rezidentu.
2. Turi pateikti įrodymus, kad savo kilmės šalyje (ES narėje) esi sumokėjęs ten priklausančius mokesčius už laivą.
3. Turi būti to laivo savininku ne trumpiau, kaip 12 mėnesių iki tapimo Ispanijos rezidentu.
4. Negalėsi to laivo parduoti, kol nepraeis 6 mėnesiai nuo mokestinės lengvatos gavimo datos.

Jeigu klausimo nagrinėjimo eigoje tu nepateiksi pakankamų įrodymų dėl PVM už laivą sumokėjimo, tai teks Ispanijos biudžetą papildyti dar 16% PVM nuo laivo vertės.

O kad tau būtų dar smagiau - žinok, kad daugelis Ispanijos pramoginių laivų savininkų moka kasmetinį Tarifa G-5 mokestį. Jo skaičiavimo metodika man nėra žinoma, tačiau jis apskaitomas priklausomai nuo laivo dydžio ir techninių parametrų. Tarkim, burinė jachta yra 12 m ilgio - tai savininkas vietinį biudžetą kasmet pralinksmins savo Eur600,-
Šis vietinis mokestis renkamas Valencijoje, o kitose Ispanijos vietose jo kaip ir nėra, bet kas tas vietines valdžias žino... Taigi, prieš ieškant vietos, kur norėtum laivą palikti žiemoti, verta marinos pasiteirauti dėl to Tarifa G-5, nes jeigu jis ten yra renkamas - marina jį tikriausiai įskaičiuos į savo paslaugų tarifą.
Pasirodo, apie atvysktančius ir išvykstančius netautiečių laivus marinų operatoriai privalo informuoti Guardia Civil, kad šie galėtų stebėti laivo buvimo šalyje trukmę.

Kai šitaip prisiduodi kaip mokestinis rezidentas, susimoki už laivo atseit "įvežimą" į Ispaniją, arba gauni mokesčio lengvatą, visai neprivalai plaukioti su Ispanijos vėliava, nes lieki ir plaukioji su savo ankstesne vėliava.

Ispaniška mokestinė sistema laikoma viena painiausių, matyt, geriausia tokių rebusų sprendimui samdyti profesionalius teisininkus ir mokesčių konsultantus. Pramoginės laivybos versle tokių specų dirba daug.
Net viešai prieinama informacija apie pramoginių laivų apmokestinimą Ispanijoje yra gana prieštaringa. Vienur sakoma, kad visi pramoginiai moka tą "matrikuliaciją", kitur sako, kad mažesniems už 12m laivams jos nereikia... Matyt, čia mano problema, kad skaityti galiu apie tai tik angliškai.

Panašias taisykles dėl laivo savininko tapimo mokestiniu rezidentu ir dėl to atsirandančius mokesčius turi ir kitos ES šalys.

Tai va, yra ir toks mažiau romantiškas mokestinis buriavimo aspektas.

Posted by gramas 05:22 Comments (0)

Apie tai, kad man reikia jūsų pagalbos. Padėkite man.

large_BF90FAF898987D82745AFEF705825DB7.jpg
Žmonės tampa priklausomais nuo daugelio dalykų - populiariausi yra alkoholis, nikotinas, narkotikai, lošimai, seksas - kaip ir daugybė kitų mažiau paplitusių dalykų.

Man ryškiausiai kada nors pasireiškę priklausomybės buvo nikotinas ir parašiutizmas, tiksliau jo generuotas adrenalinas. Rūkyti metinėjau kaip ir visi kiti rūkoriai - kasmet per gimtadienį ir per Kalėdas, tiksliau po Naujamečio baliaus. Jau kaip tiktai - tai iš karto... Metimo rezultatai irgi buvo tokie pat, kaip pas kitus - maksimum kelios dienos be cigaretės, o paskui viskas iš naujo...

Mesti rūkyti padėjo žinios ir pyktis. Reikėjo nepaprastai smarkiai supykt ant paties savęs, kad tu nebegali kontroliuoti savo traukos nikotinui, o tada ... tada pradėjau domėtis, kodėl gi man taip nutiko. Sužinojęs daug apie nikotiną ir kaip būtent MAN jis kaskart įjungia rūkymą - ėmiausi kurti planą, kaip jį nugalėti. Man pasisekė procesą padaryti visai įdomiu, nors ne visada maloniu - todėl ir pavyko. Prieš 12 metų mečiau, ir tikrai žinau, kad negrįšiu. Jei kam tema pasirodys įdomi - galėsiu kažkiek vieno bokalo bėgyje pašviesti, bet mesti už jus nepavyks - teks patiems tai daryti.

Parašiutizmas iš gyvenimo būdo virto kažkuo kitu nuo 985 šuolio, ar kažkas panašaus. Nes šuolių knygeles skrupulingai pildo tik visiški goželiai ir zanūdos, o kieti vyrukai varo tiek kiek reikia, ar kol yra kažkur netoli bent kiek paskrendantis lėktuvas. Vienas prasišokinėjęs kietas vyrukas nusipirko greitą (savo svoriui) kupolą, pavarė normaliai, po to vieną kart nusileido prastai... po kurio laiko dar kartą labai prastai... Kažkas skilo, niekas nenulūžo, bet stuburo išvarža ir gebėjimas rytais iki wc nueiti tik prisilaikant sienos, paprotino, kad kažką darau ne taip. Gydymas, terapija, mankštos užtruko, pusmetis be šuolių hipofizį praskaidrino ir smegenis išmokino kitaip tokius ypač linksmus hormonus pasigaminti. Grįžau į klubo procesą, vėl šokinėjau, bet tada atsirado baimė prieš kiekvieną šuolį, kad va šiuo kupolo skleidimusi didžiulis, net į šaltą prakaitą įvarantis skausmas sugrįš - ir nebeliko jokio šuolių malonumo, ir palengva nuo dropzonos nutolau. Bailys, turbūt...

Tada ir atsirado pas mus SCORPIO - mūsų pirmas laivas, nes juk negali žmogus namie užsidaryti.

Seratoninas – tai tokia smegenų gaminama substancija, neurotransmiteris, dar vadinamas džiaugsmo hormonu. Šis aktyvuoja smegenų neuronus, kas savo ruožtu organizmą įvaro į didesnės ar mažesnės euforijos būseną. Kai buvau rūkorius su savo 1.5-2 pakeliais per dieną, nikotino gaudavau sočiai, kad reikiamą kiekį dopamino ir seratonino pasigaminti ir jaustis laimingu. Po to procesą sėkmingai palaikė šuoliai, kol šokinėjau. Toliau paaiškėjo, kad buriavimas irgi gamina džiaugsmo hormoną - surprise/surprise ne tik man, bet ir šeimai... Žodžiu, bėk nuo savęs kiek nori - ratas vistiek užsidaro, savęs neapgausi, nuo savęs nepabėgsi - nes viskas vyksta MUSYSE.

Jau rašiau, kad laivynas užaugo, bet turėjau suvokti, kad problemos mastai didesni, nei tada man atrodė.

Buriavimas, likęs pačiu veiksmingiausiu neurotransmiterių gamintoju, niekaip neleidžia sustoti vietoje.
Nuolatos reikia nuplaukti ten ir ten, pamatyti tą ir tą... Reikia geresnio ar didesnio laivo. Kažko gero reikia laivui, nes tu rūpiniesi juo kaip savo draugu ir savo namais. Reikia kažką laimėti kažkokioj regatoj. Reikia nuolat kažką naujo išmokti, kažką sužinoti, kad suburiuotum dar įdomiau ir dar smagiau.
Ir palengva tampi priklausomas.

Tais trumpais sveiko proto nušvitimais, kai priklausomybė būna ką tik gausiai patenkinta, kartais gali sugalvoti kažką naudingo. Taip jau nutiko, kad tokiu šviesiu momentu po smagaus paburiavimo, suskaičiavau savo laivus ir supratau, kad turiu problemą. Mano priklausomybė buvimui ant vandens tampa nebevaldoma:

1. Jachta SCORPIO, 8.5m , naudota
2. Jachta BILLABONG , 13.6m, naudota
3. RIB tipo motorinė valtis aliuminio dvigubu dugnu FORCE 4 , 3.15m, naudota
4. Pripučiama motorinė valtis lentelių dugnu (liaudiškai - tūzikas) - 2m, nauja
5. Pripučiama motorinė valtis pripučiamu dugnu (irgi jachtos tūzikas) - 2.4m, nauja
6. Surf tipo kajakas, naudotas
7. Sit-On-Top tipo kajakas, naudotas
8. Banglentė, naudota

Pripučiamų čiužinių, gelbėjimo liemenių ir plaustų, hidrokostiumo ir kitokių plaukmenų gal nevardinsiu. Visokius stacionarius bei pakabinamus laivų variklius irgi palikim kitam kartui, kad jau visai kvaištelėjęs neatrodyčiau.

Vienžo, įtempiu visus sveiko proto likučius, laikinai neužnuodytus džiaugsmo hormonu, ir ryžtingai pareiškiu, kad aukščiau matomos nupušimo įrodymų sąrašo pozicijos (1) ir (4) yra parduodamos.

Hi, my name is Gintaras. I'm boatoholic. Padėkit man!

Visa kita parduoti dar negaliu, nes sorry, esu priklausomas.
Ir man dėl to nei kiek ne gėda!

p.s. Jei kas ryšitės man padėti, fotografijas, specifikacijas ir aprašymus gausite e-paštu. Parduodami dalykai yra Klaipėdoje, jachta kol kas vandeny, galim bet kada pasibandymui suplaukti.

Posted by gramas 04:24 Archived in Lithuania Comments (7)

Apie tai, kaip mažoji menkė užaugo delfinu

large_IMG_1138-001.jpg

Taip jau nutiko, kad pakrykštavimas dėl įsigytos banglentės bei "ant priekabos" gautų kajakų buvo su tam tikru nutylėjimu, to biš nepilnas. Tiesa yra tokia, kad prie banglentės buvo ne vien kajakai, bet ir superinis laivas.
Šiandien tapo galutinai ir nekeičiamai aišku, kad sandoris ne tik buvo visų šalių patvirtintas, bet jau ir įvykdytas.

Mes tapome b/j BILLABONG šeimininkais.

Tai didžiulis laivas, nepaprastai tvirtai suręstas tada, kai gamintojams rūpėjo kokybė, todėl plastiko jie netaupė ir stiklo audinį dar mokėjo kloti ranka.

BILLABONG - australijos aborigenų žodis, reiškiantis "ežeras". Taip pat tai yra ir surferių mėgiamų rūbų brendas. Na, matyt, rengsimės kaip surferiai - ir nieko čia žmogus nepadarysi, jei taip jau reikia...

Laivas turi išties įspūdingą kelionių istoriją po beveik visus Pasaulio vandenynus ir buvo namais tas keliones patyrusioms kruizerių šeimoms. Dvi kraštinės (ne paskutinės!!) juo keliavusios sutuoktinių poros - amerikiečiai ir po jų australai - vedė savo svetaines ir kelionių blogus:
Chris ir K.T. Myles svetainė
Chris ir K.T. kelionės blogas
Bill ir Caroline Porter kelionių blogas

Ankstesni šeimininkai puikiai pasirūpino savo laivu, o šis - jais. Ir ne dėl prietarų, o vien iš pagarbos laivo istorijai ir šiems žmonėms, kurių gyvenimo dalimi buvo b/j BILLABONG - laivo vardas keičiamas nebus. Nes BILLABONG - laivas su gera aura...
large_IMG_1153-001.jpg

Beveik pilna laivo specifikacija ir įrangos sąrašai yra čia.
Ten visko gerokai daugiau, nei surašyta - laivas ne tik paruoštas rimtam autonomiškam plaukimui, bet mums atitenka su solidžiais atsarginių dalių ir medžiagų sandėliais, įrankiais, vandens pramogų žaislais ir namų rakandais... kap saka, sėdi ir plauki...

Šis laivas jau pasirengęs plaukti bet kur. Dabar mokinsimės ir rengsimės mes, jo įgula. Mūsų šeima iš svajonių apie didesnes keliones žengia į jų planavimą.

Dabar jau plauksime ten, kur dažniau už menkę sutiksim delfiną.

large_IMG_1119-001.jpg
large_IMG_1123-001.jpg

Posted by gramas 03:05 Comments (5)

Apie tai, kaip laivynas užaugo

Besibaigiantis šių metų buriavimo sezonas jachtos SCORPIO įgulai buvo nykus, tačiau tam buvo ir priežasčių. Idant nykuma neapimtų visai, ją skaidrinti ėmiausi netradiciniais, tačiau labai veiksmingais būdais. Havajai!!!!

Klejodamas po visą Europą, nukakau iki pat Antibų, kol suradau banglentę, kokios Jonas jau seniai trokšta.
Ji atrodo taip.
IMG_1133-001.jpg

Tiesą sakant, kartu su banglente teko "ant priekabos" pirkti ir vieną Surf Cayak ir dar vieną Sit-on tipo kajaką, nes ji viena neparsidavė. Gaunasi, kad į Havajus galėsim plaukti visi trys - Jonas pramogaus su banglente, aš su surf kajaku, Lolita su tuo, kuris ramiam vandeniui skirtas. Tie geltoni kajakai irgi matosi vaizduose.
IMG_1132-001.jpg
IMG_1131-001.jpg

Savaitgalį, matyt, einam į baseiną prasibandyti ir kažką išmokti. Nes nebeHavajai čia.
;o)

Posted by gramas 01:20 Comments (0)

Apie tai, kaip ją surakinti

large_vakar.jpg

Vakar jūroj buvo šventė. Daug vėjo iš Rytų - tikra dovana norinčiam buriuoti jūroj. Priekrantės zonoje vanduo beveik lygus, o kai vėjo daug - galima visai smagiai prasilėkti po burėm. Išpuoliau prasivėdinti vienas pats. Atsitraukus toliau nuo kranto - ten jau atsiranda banga, o vėjas tampa lygesnis. Taigi buvo jūra pilna buriavimo bet kokiam skoniui.

Pora valandų pačiuožęs bangelėmis, pasijutau lyg norėčiau kavos. Tai šia proga vėl prisiminiau, vėl išbandžiau ir su jumis pasidalinsiu retokai buriuotojų naudojamu būdu pilnomis burėmis lekiančią jachtą akimirksniu sustabdyti ir paguldyti į dreifą. Tam priežasčių gali būti pačių įvairiausių - pailsėti, rimtus pietus, ar bent kavos puodą ramiai išsivirti, į wc sulakstyti, ar ką nors suremontuoti, jeigu sulūžo. Gali ir pamiegoti, jei pavargęs ir ne laivų kelyje bei saugiam atstume nuo kranto esi. Prietaisai pabudės, kol parpsi... Sakyčiau, šį metodą būtina įvaldyti, jeigu nori buriuoti vienas, kai nėra kam duoti pavairuoti, kol "tuoj grįšiu".
Kiekvienas laivas tokiame dreife elgiasi skirtingai, todėl iš anksto verta pasibandyti ir surasti tam laivui reikalingas burių bei vairo padėtis, kad laivą "surakinti". Net nežinau, koks yra teisingas lietuviškas terminas tokiam manevrui - anglai sako "to put in irons", kas reikštų "sukaustyti". Į geležis sukaustyti.

Kaustymo esmė tame, kad tu priverti laivo bures ir vairą dirbti vienas prieš kitą. Laivas nebežino ką daryti - bėgti ten, kur burės neša, ar sukti ten, kur liepia vairas. O kai nežino - tai laivelis nieko ir nedaro, o gulasi į dreifą. Vos tik burės pabando įvaryti greitį, gauna srautą ir ima dirbti vairas, kuris laivą kiek pasuka į vėją ir jį išleidžia iš burių. Beatsirandantis greitis iškart užgęsta. Taip ir krypuoja laivelis, 1 ar 2 mazgų greičiu pavėjui, lengvai ir stabiliai besisupdamas ant bangos.

Surakinant SCORPIO, mano veiksmai atrodo taip:
- jachtai plaukiant, groto šotas centruojamas ir įtempiamas pilnai.
- venduojame, t.y. laivo nosimi kertame vėjo krypties liniją, tačiau genujai verčiantis į kitą pusę, pavėjinio šoto neatleidžiame ir, laivui pasisukus, jis tampa priešvėjiniu. Burės pilvas išvirsta į pavėjinį bortą, o šotinis genujos kampas lieka priešvėjiniam. Burė persikreipia.
- iškart po laivo posūkio persivertus genujai, vairo plunksna fiksuojama kraštinėje padėtyje posūkiui į vėją. Mano atveju rumpelis pilnai nusuktas į dešinį bortą, jeigu dirbantis šotas yra kairiame.
- jeigu vėjo daug ir laivo pokrypis didesnis, nei tau norisi, kad viduje jaustumeis patogiai - kiek pamažink genujos plotą, privyniodamas furleksu.

Tai nuostabu, kaip toks paprastas manevras varymą bangomis su ribiniu posvyriu, pilnu tempu ir skambančiomis nuo įtampos burėmis tavo laivelį pavers ramybės oaze netgi gana rimtai banguojančioj jūroj.

Video ant šio teksto dugno pamatysite, kaip sukaustyta jachta atrodo.
Galite atkreipti dėmesį į tai, kad labai verta pritvirtinti furlekso virvę - neduokdie, nelauktai išsivyniotų. Šaudanti genuja virstų skarmalais per pora minučių, jei ne greičiau. Staigus genujos smūgis gali ir priešvėjinius vantus nutraukti, nes šotas visu svoriu guli ant jų. Rumpelis pririštas mėlynu švartavimo lynu, meškos (autopiloto) rankelė atgulus poilsio. Šalia priešvėjinio borto - sūkuriai nuo falškylio šiaušiamo vandens, laivui judant šonu. Šie sūkuriai gesina supimą ir neblogai prislopintų net lūžtančią bangą, atpuolančią įkibti į laivo bortą. Laivas išlaiko šiek tiek posvyrio, bet tikrai nedaug, lyginant su tuo, ką turėjau plaukimo į vėją metu. Supimas nuo bangos taip pat žymiai mažesnis ir švelnesnis. Dreifuodamas su nuleistomis burėmis, tokios ramybės negausi, nes prie bangos neprispaustas laivas tabaluoja žymiai smarkiau.

Puikus metodas trumpam poilsiui jūroj. Kyla pagunda ramiai sau nusnausti, bet kai prisimeni, kad esi netoli judraus uosto - greitai praeina. Todėl, kavos atsigėręs, užsidėjau ant meškerės patį sunkiausią pilkerį ir maždaug per valandą sugavau 5 menkes. Bet nedideles...

Posted by gramas 23:22 Archived in Lithuania Comments (2)

(Entries 1 - 15 of 141) Page [1] 2 3 4 5 6 7 8 9 10 »