A Travellerspoint blog

III - MONEY TALK !!! Kintami kaštai

large_1-IMG_2838.jpg


I - dalis MONEY TALK !!! Įėjimo kaštai

II - dalis MONEY TALK !!! Pastovūs kaštai

Kintamais jachtingo kaštais sutarkim vadinti išlaidas, patiriamas tada, kai laivu naudojamės, t.y. jame gyvendami keliaujame. Mano Pasaulyje - burinės jachtos tam ir skirtos. Welcome labai.

Kas yra absoliučiai svarbu - savo "bėgamų" išlaidų biudžetus reikia ne tik mokėti pasiskaičiuoti, bet ir realiai turėti reikalingas lėšas kortelėje, kad taip išsvajota kelionė laivu nepasibaigtų vos tik prasidėjus. Na, nebūtinai ji turi pasibaigti, bet jei nuolat privalai spaustis ir atsisakyti dalykų, prie kurių esi įpratęs - tai pradeda kaip dilde pjauti kelionės aurą. Net jeigu turi kelionei paruoštą laivą, būtų didžiulė klaida atsirišti nuo kranto neturint "cruising kitty" - kelionės kaštų biudžeto. Tai nereiškia, kad būtent tiek išleisi - bet turėti reikia.
Tikiuosi, šis straipsnis padės pradedančiam kruizeriui numatyti savo biudžeto rėmus, kuriuos galim įsivaizduoti kaip didžiulę spintą su daugybe lentynų. Aptarsim pagrindines lentynas, o ten jau kiekvienas ir spręskim - norim jos savo spintoje, ar ne.

Maistas. Gėrimai. Žinoma, kad kiekvieno iš mūsų gyvenimo stilius skirtingas, kas atsispindi ir pragyvenimo išlaidose. Nuo asmeninio pasirinkimo priklauso kaip jūs suprantate savo gyvenimą laive. Tai gali būti kaip stovyklavimas su palapine ir laužu ant ežero kranto, maitinantis dar namie suteptais sumuštiniais, užkandant agurkėliais iš stiklainiuko. Tačiau prie to pat ežero galima gyventi ir vasarnamyje su visais civilizuoto žmogaus patogumais ir panašiu komfortu, kaip esi įpratęs namie. Mes esame išbandę abu kruizinio buriavimo tipus - su jachta SCORPIO gana spartietiškom sąlygom išmaišėm įdomesnius Baltijos regionus. Su BILLABONG - pernai baigėm "tikrinti" Viduržemio jūrą ir ištrūkom į Atlanto platybes - Portugalija, Ispanija - gyvendami ir keliaudami su žymiai daugiau prabangos, nei mažame laive. Tačiau abiem atvejais mes jutom tą pat naujų vietų atradimo džiaugsmą ir patvirtinu, kad saulėlydžiai tikrai vienodai gražūs kiek nuo mažo, tiek nuo didelio laivo. Tas pat ir su asmens pravalgomais kaštais - vienodai per mėnesį išleisit dideliam laive ar mažam, o keliaujant laivu vergavimui savo skrandžiui išleisit tiek pat, kiek įpratot išleisti gyvenant ant kranto. Mums neteko keliauti labai pigiose šalyse, kur galima prasimaitinti dienai skiriant vieną-du eurus. Kaip ir gyvenant namie, mes perkame produktus krante, dažniausiai ruošiam maistą laive, o kad namie esam įpratę jį užgerti vynu - kodėl neturėtumėm taip elgtis ir laive? Ką pastebėjom - laivo šaldytuvas ir šaldiklis padeda sutaupyti maisto biudžetą. Jei šių patogumų nėra (SCORPIO nebuvo) parduotuvėse lankaisi žymiai dažniau ir jei laive trūksta vien sviesto ar dešros, vistiek prisipirksi pilną krepšį ir kitų dalykų, be kurių galėjai išsiversti.

Keliaujant mums nesigauna išvengti restoranų ir kavinių krante, bent kartą savaitėje, jei ne dažniau į juos užsukti norisi - patyrinėti vietinės virtuvės ypatybes. Kuo daugiau jūroj ir inkaruotėse laiko praleidi - tuo mažesnis restoranų biudžetas bus reikalingas. Galima ir visai be jų apsieiti. Tačiau tikrai verta planuoti, kad bent kartą per savaitę ragausit kranto virtuvę, nes tai vienas iš kelionės malonumų. Pagrindiniam patiekalui krante išleisite vidutiniškai Eur15,- , užkandžiams apie Eur7,- o alus ir vynas kainuos Eur2 - Eur4. Žuvį ir jūros baisybes greitai išmoksit patys pasigauti, ar nusipirkti jei ne tiesiai iš žvejų, tai vietiniam turgelyje; ten pat ir daržoves. Ir netingėkit vietinių paklausinėti kaip jie savo tradicinius valgius gamina - ir greitai suprasit, kad net laive paruoštas maistas gali būti žymiai skanesnis už restorano. Tai tiek apie maistą - jis laive kas mėnesį kainuos tiek pat, kaip ir gyvenant krante. O ten išmokti vietinio maisto receptai liks su jumis visada.

Buitis. Skalbimo ir higienos priemonės kainuoja visur panašiai. Drąsiai dėkit į šitą biudžeto lentyną tiek pat, kaip kad dedat namie, arba mažiau. Laive gyvenam nedidelėje erdvėje, todėl nekyla pagundų prisipirkti daugybę visokių valymo priemonių, tikrai užtenka vien pačių būtiniausių. Laive gyvenant, FAIRY butelio užtenka visam sezonui, o krante trumpiau. Tą agresyvų koncentruotą brudą po kelis lašus skiedžiame kitame butelyje su purkštuku, kad aplinką teršti mažiau. Indams plauti naudojam sūrų užbortinį vandenį, o gėlą tik praskalauti. Skalbti laive, ar savitarnos skalbyklose krante? Mes darom ir taip, ir kitaip. Kai kur (retai) marinose yra skalbimo mašinos, kuriomis pasinaudojęs gali nieko nemokėti, o gali tuos pora eurų už skalbimą nunešti į registratūrą, kaip kad siūlo lapelis ant sienos... Tačiau dažniausiai automatinė skalbykla įsijungs jai sušėrus tuos tris-keturis eurus tiesiogiai, o kai kur specialų žetoną teks įsigyti marinos biure. Tikrai verta įdėmiau pasižiūrėti - monetos ar žetonai - prieš sukemšant savo skudurus ir patalynę į mokamą skalbyklę ir sulaistant skalbikliais-minkštikliais, ypač jei vakaras ir marinos ofise jau nieko nėra. Neklauskit, iš kur tai žinau.

Gėlo vandens atsargas visada papildome prieš išplaukiant iš marinos. Laive turėti pačių įvairiausių antgalių, jungčių šlangams ir štucerių iš sodininkų parduotuvės, kad neslampinėt pontonais ieškant kur pasiskolint. Kartais vandens galima užsipilti ir nestojant marinoje nakvynei. Jeigu ne - gyvenant inkaruotėje, viena iš pramogų bus tūziku vežioti vandens kanistrus iš kranto į laivą. Retkarčiais vanduo kuro kolonėlėse yra mokamas - automatinė kolonėlė mums beveik 300L supildavo už 6-7 eurus. Tokiu būdu, jei keliaujant pakrantėse, vandens gėlintuvo neapsimoka įjungti, nes jeigu jo nenaudoji bent pora savaičių ir daugiau - sistemą reikia specialiais chemikalais "užmarinuoti", kitaip brangią membraną galima sugadinti.
Kruizeriai barzdas ir plaukus kerpa-suka-dažo patys, todėl tas grožis nieko nekainuoja. Gyvenant inkaruotėje - maudynės vyksta už borto, vos truputį gėlo vandens panaudojant šampūnui suputoti ir į laivą sugrįžus sūrų vandenį nuo kūno nupilti. Užtat karštu karštutėliu dušu marinoje kruizeris mėgausis ilgai. Laivo dušą naudojame tik tada, kai vanduo jūroje per šaltas, ar marinos dušas pasitaikytų per prastas, arba jis randasi labai toli nuo laivo. Arba šiaip niekur eiti nesinori. Gal Eur20 per mėnesį žmogui - kažin, ar smarkiai daugiau dėtume į šią lentyną?

Rūbai. Avalynė Geroji naujiena - kruizeriams rūbai nieko nekainuoja! Šortai ir marškinėliai nešiojami tol, kol patys nukrinta. O kai nukrinta - labai lengva apsieiti ir be jų... Krante taip laisvai nepagyvensi. Juokauju, tačiau beveik neperkam mes rūbų, kol gyvename laive - ką atsivežėme iš namų, tuo ir apsieinam. Kad lėktuvais link laivo ar namo keliaujant neapsikrauti - visas plaukiojant pavasarį/vasarą/rudenį reikalingas garderobas paliekamas laive. Šioje biudžeto lentynoj drąsiai rašom nulį, arba kitą nelabai reikšmingą skaičių.

Komunikacijos. Kol roamingas nebuvo apkarpytas visoje ES, pirkinėdavau vietines duomenų perdavimo korteles iPad'ui ir jų savaitės limito papildymus - ir tai kainuodavo apie Eur50 kas mėnesį. Nuo pernai naudojausi tais pat lietuviškais planais telefonui ir iPadui, plius nemokamas WiFi krante ir marinose. Vistiek skaičiuosim, kad Eur50 lentynoje išliks.

Transportas krante. Galima sutilpti į maždaug Eur200,- žmogui per mėnesį, į tai įskaitant vietinio susisiekimo autobusus, metro ir traukinius, o gal ir gerai suplanuotai poros dienų kelionei kartu su tos kaimyninės jachtos įgula dalinantis kaštus nuomotam automobiliui, plius nakvynė su pusryčiais nebrangiam kaimo viešbutėlyje, jei sugalvosit sunakvoti kur nors krante. O jeigu kranto apylinkes visada nuspręsit apvažiuoti savo dviračiu sveikuoliškai - toks biudžetas, vistiek įkaltas į šią lentyną, leis kas kelis mėnesius suskraidyti namo ir grįžti į laivą, paliktą kažkur ES krantų marinoj.

Marinos. Čia neįmanoma visiems tinkamą biudžetą surasti. Šie kaštai labai priklauso nuo metų laiko (sezonas), nuo laivo dydžio, nuo laivo parengimo autonomiškam gyvenimui be kranto infrastruktūros, nuo plaukiojimo regiono ir nuo įgulos preferencijų. Rimtos investicijos į akumuliatorių ūkį, saulės baterijas, vėjo malūną ar 220V generatorių, inverterį, patikimą inkaravimosi įrangą, remonto detalių ir įrankių gerą bagažą ir kitą autonomiją užtikrinančią įrangą atsiperka per laivo nepriklausomybę nuo kranto, nes krantas kainuoja visada. Daugiau ar mažiau - bet visada. Man teko girdėti apie nemokamas miestelių krantines Graikijoje, ar Turkijoje, bet lankytis ten neteko, gal kada nors arčiau link senatvės į ten mes susiruošim. Savo sezoną pradedam balandžio mėnesį, kai marina parai kainuoja vidutiniškai Eur27,- už 45ft laivą. Prasidėjus vasaros sezonui gegužės mėnesį ir įsijungus vasaros tarifams (vos ne parašiau Fanfaroms), daug kur marinos kaina kils dvigubai, jei ne daugiau. Kruizeriai daugiausia laiko praleidžia ten, kur yra saugios inkaruotės, o į marinas įlenda tik labai kranto pasiilgę, ar kai štormas verčia inkarą kelti ir slėptis už uosto molų. Į laivo biudžetą kaip marinų kaštus mes turėtumėm dėti iki Eur300 mėnesiui, nes jei gyvensi vien inkaruotėse ir vos dienai, gal trim per mėnesį užsuksi į mariną, tiek tikrai neišleisi. Tinkamam regione ir protingai savo veiksmus planuojant pagal orų prognozes, marinos kaštų galima nepatirti mėnesių mėnesiais. Bet jei esi regione be saugių inkaruočių, o nori ilgiau patyrinėti krantą, ar stoji laivo remontams - perkant visą mėnesį marinoje iš karto, gauni geras tarifo nuolaidas ir mes daugiau kaip Eur350 niekur, išskyrus Sardiniją, nesumokėjom. Jei ką nors šioje lentynoj ir sutaupysi (kas labai tikėtina) - tuos sutaupytus vistiek galėsi išleisti laivo remontams ir priežiūrai, ar pramogoms - ką netrukus ir aptarsim.

Laivo remontas ir priežiūra. Tie buriuotojai, kuriems rankos auga tiesiog iš subinės, laive nieko nedaro patys, nes nemoka. Kiekvienam, net pačiam paprasčiausiam laivo darbui jie samdo kranto meistrus. Tokių buriuotojų yra tikrai labai mažai. Tų nagingųjų, kurie moka absol viską ir niekada jokių meistrų nesamdo - tų yra žymiai daugiau. Juos pačius kartais samdo, ar pagalbon kviečia. Tačiau tų, kuriems rankos auga kažkur per vidurį nuo subinės iki ten, kur tiems nagingiems jos išaugę - tokių, įskaitant ir mane, yra daugiausiai. Mes mokam beveik viską, bet samdomų meistrų - ar tai elektrikas labiau atsakingiems darbams, ar mechanikas labiau patyręs reikalingas, rigeris, šaldytuvo ar burių meistras - visiškai be jų apsieiti nesigauna, gal ne kasmet, bet samdyti tenka. Ši kaštų lentyna bus labai sunki jūsų biudžete, jei laivas prastai paruoštas kelionei, nes pataupėt Įėjimo Kaštais, t.y. susidėvėjusios įrangos neatnaujinot laiku, prieš pradedant kelionę. Arba laivo eksploatacijos metu jums vis knieti ką nors pačiam sulaužyt (apie mane). Ką negali suremontuoti pats - nuo kranto prisikviesti meistrai darys už maždaug nuo 100 iki 300 pinigų per dieną, plius perkamos įrangos ir detalių kaštai - priklausomai nuo darbų sudėtingumo. Ne veltui kruizeriai sako, kad rimtam laive neturi būti nieko, ko tu nemoki sutaisyti pats. Net jei laivas paruoštas kelionei labai gerai - į šią lentyną mėnesiui įdėti Eur200 tikrai reikėtų, nes jei pora mėnesių neišleisi visai nieko, tai dar kitą vistiek kokią virvę keisti teks, variklio tepalus ir filtrus, gal raketų datos pasibaigę, o gal naują antifulingą dugnui duoti prieš sezoną, ar kokį elektronikos guru iš kranto pasikviesti. Apie 1000 sezonui turėtų gautis... Plius kuras laivo varikliui ir tūziko pakabinamai birbynei - gal apie Eur200 mėnesiui, gal kiek mažiau - niekas nepasakys iš anksto kiek dienų be vėjo gausi, ar kiek toli bus nuo inkaruotės iki kranto plaukti, o gal nei saulės nei vėjo nebus tiek, kad akumuliatorius įkrauti ir teks jachtos variklio generatorių pasukti. Dujų balioną teks užpildyt bent kartą per mėnesį ir tai kainuos ne mažiau Eur20,- Taigi - turim apie 400+ per mėnesį šioje lentynoj, bet jei nieko nelaužysim, ar mokėsim patys susitaisyti - tada tiek neišleisim.

Žiemojimo kaštai. Šios lentynos savo pinigų spintoj išvengs nuolat laive gyvenantys, o tokie "pusmetiniai" kruizeriai kaip mes - deja, bet nelabai. Tenka pusmečiui grįžti į krantą ir namo, kad monetų kitiems metams užkalti. Tikiu, kad plastikinis korpusas kasmet turi ant kranto pradžiūti - tada ilgiau jis tarnaus. Iškeltą ant kranto laivą niekada nestatau ant abejotinos kokybės kilbloko, ant surenkamų tripodų ar medinių baslių - tuo labiau No-No. Ne kiekviena marina turi techniką, kad saugiai didesnius laivus iškelti, ne visos man tinka ir saugumo požiūriu. Žiemojimas krante kainuoja įvairiai, priklausomai nuo regiono, bet kaip vidurkį galima naudoti apie Eur2000 pusmečiui, arba apie Eur300 per mėnesį sezono metu. Į kainą įeina laivo iškėlimas, dugno power wash, laikymas ant krantinės, kilbloko nuoma, nuleidimas atgal į vandenį.

Locijos, jūrlapiai, vėliavos. Reeds almanachas, šviežias regiono Cruising Guide, navigacijos softo atnaujinimai, vienas kitas jūrlapių rinkinukas visam sezonui, o gal ir porai metų - kas pasakys? Kad daug negalvoti, dedam apie Eur50 mėnesiui ir tikrai užteks viskam.

Kitos išlaidos. Tikėtina, kad bus dar kažkokie pramogų kaštai, ar bilietai į muziejus ir parodas. Pocket Money. Bet kad aukščiau pakankamai atsargiai, konservatyviai ir su rezervu viską suskaičiavom, tai lėšų savaime nubyrės ir į šią lentyną, nes ji apačioje. O jeigu ne - ne taip sudėtinga šių kranto pramogų atsisakyti, nes pats geriausias kino teatras yra laivas inkaruotėje, saulėlydis horizonte virš to raudonai banguoto tako, taurės vyno ir tau brangus žmogus šalia.

Aukščiau vardinti pagrindiniai kaštai - tai tik biudžetas, bet ne faktiškai patirtos išlaidos. Mes neturime tiek finansinės disciplinos, kad sąžiningai užsirašyti kasdien patirtus kaštus, tvarkingai skaičiukus išdėstant po biudžeto lentynas. Manau, kad dviem žmonėm keliaujant 45 pėdų dydžio laivu, tikrai neišlaidaujant ir labai netaupant, kas kelis mėnesius sukeliaujant pirmyn-atgal nuo laivo iki namų - sąlyginai saugus kintamų kaštų biudžetas yra nuo Eur1600 iki Eur2000,- per mėnesį. Tai, kaip sakyta, nereiškia, kad būtent tiek išleisit, bet tiek kortelėje kiekvieno mėnesio pradžioje turėti reikia, kad vos įpusėjusi svajonių kelionė jachta nevirstų sofa prieš televizorių namie.

Kas skaičiavime nebuvo įvertinta - tai visi sausumoje likusių namų mokesčiai, jeigu būsto nesate pelningai išnuomavę, ar medicinos reikalų ir sveikatos palaikymo biudžetas, ar šiaip jau kiekvienam žmogui būtina finansinė pagalvė bet kokios nelaimės atveju, nes draudimo lėšas sėkmingai ginčams pasibaigus pamatysite tik smarkiai vėliau, o sąskaitos ateis iš karto.
Turėti laivą kainuoja, o keliauti kainuoja taip pat. Nieko nepadarysi, kaip sako geras mano prietelius Kurtas Vonegutas.

Ne vienas kruizeris, galintis sau tai leisti, tvirtins, kad minimalus biudžetas turėtų būti ne mažiau Eur5000,- mėnesiui gerame laive, švariom rankom baltom kelnėm, pakankamai prabangiame regione. Kam varžytis, juk kartą gyvenam, ypač savo svajonę, o dar vaikai su anūkais nori kartu pramogauti... Gal būt kas nors taip gali, tačiau Pasaulis labai margas, o kruizerių gyvenimas - dar margesnis.

Visai priešingas ekstrymas - pernai Portugalijoj teko susipažint ir pabendrauti su viso Pasaulio piliečiu olandu Martijn Dijkstra, kuris tvirtino, kad jo biudžetas yra iki Eur2000,- metams. METAMS, Karlai !! Martijn'as labai geras mechanikas, savo patikimu ir prižiūrimu dideliu (51ft) plieniniu laivu PRINSES MIA sukantis jau 3, jei ne 4 ratą apie Pasaulį per paskutinius 10 metų. Kai pritrūksta pinigų - užtenka pasivaikščiot pontonais artimiausioje marinoj, o kad yra lengvai bendraujantis - tai be vargo suranda sau darbelio kitų žmonių laivuose, ar krante. Man pradėjus abejoti jo "bėgamų" kaštų skaičium, paaiškino, kad dyzelio pirkti jam nereikia, nes krante bet kur randa kavines ir restoranus, kurie nori naudoto aliejaus atsikratyti. Laive Martijn turi paprastutę kuro filtravimo įrangą a'la keli sluoksniai skudurų leikoj, o kai esi geras dyzelistas - žinai kaip savo laivo širdelę prižiūrėti, kad neužlinktų. Tūzikui kuro jam nereikia, nes yra kajakas ir kanoja su irklais, o maisto krante pirkti reikia visai minimaliai, nes moka žuvį pasigauti; marinomis nesinaudoja niekada - vien inkaruotės. Ypatingų pramogų jam irgi pirkt nereikia - nusileidai kajaką ant vandens, apiplaukei visus laivus inkaruotėj - ir prisibendravęs būsi sočiai, o neretai dar linksmas, nes pagirdytas beigi pamaitintas.

Nieko nepadarysi, Pasaulis margas indeed ir tai smagu.

Posted by gramas 08:50 Archived in Lithuania

Email this entryFacebookStumbleUpon

Table of contents

Comments

Tai Gramai taikai į truputį aukštesnius nei vidutiniai cruizeriai.
Jei skaičiuoti pagal labai apibendrintą, bet pakankamai aiškų skaičiavimą:
http://www.distantshores.ca/boatblog_files/budget-for-cruising.php
Kiek teko skaityti cruizerių biudžetų, pinigai priklauso nuo nuo laivo, regiono, pasiruošimo, norų ir dar balažin ko. (Kas šiame poste irgi paaiškinta.)

by Rokas Arbušis

Teisingai jie rašo, Šardai tiek patirties turi, kad jų žodžiu gali tikėti. Jie dar didesnius skaičius nei aš nurodo, kaip "bėgamus" kaštus, jei įsigilinsi ką jie rašo ir kaip skaičiuoja. Į niekur aš netaikau, bet senesnis laivas ir padrožta įrangos kondicijos palaikymas reikalauja daugiau dėmesio ir lėšų atitinkamai, nors naudojiesi kiekviena proga, kad sutaupyti. Noras gyventi patogiai bent kartais, o ne vien askezėj, skausme ir kančioje nuolatos, tas irgi nepadeda kortelės balansą aukštai laikyti. Bet jei mano didžiausia euforija būtų nuo kiekvieno sutaupyto cento, o ne plaukiojimo - man šiemet nereiktų naujos dujinės viryklės, nes sena surūdijo, bet dar veikia, bet nelabai aišku, kada sprogs. Man nereiktų naujų šiuolaikinių saulės baterijų, nes senos dar kažkiek bezda, bet jų 6 ir sveria daug, o norisi laivą pasilengvinti ir krovos laiką pasitrumpinti... Ko gero, ir naujų akumų man nereiktų, juk laivas dėl to nenuskęs... Tikras jūrininkas ir be akumų moka plaukiot. Nors seni jau baigiasi, bet dar pupsi, bet jau tuoj pasakys "puff, basta, neminėkit bloguoju"... Tai va toks tas mano "truputį aukštesnis nei vidutiniai kruizeriai" realiam gyvenime.

by gramas

Paskaičiau su malonumu. Labai gerai "nufeirina" rožinį įsivaizdavimą, kad vėjas yra nemokamas :) Visiems buriuojantiems (o ne jachtuojantiems) yra žinoma, kad nuosava jachta, skirta ne dieniniam, o kreiseriniam buriavimui, yra didelis ūkis. Ir išmanyti tūlas buriuotojas privalo daug. Ir nesibodėti kitą kartą mėšlą iškuopti prieš persirengiant baltomis kelnėmis :)

by Nekaltybių plėšėjas

Pas mane Perkins'as triume, o jie dar vadinami Leaky-teaky, tai mano baltos kelnės kur nors vakarieniaujant restorane labai smagiai kontrastuoja su tepalu panagėse giliai tiek, kad atplaut neįmanoma.

by gramas

Matyt daktarui reikia įprasti mūvėti gumines pirštines darbuojantis :) Žinau, nepatogu. Kaip medų laižyti per stiklinę. Ir nuo rankų nesklinda dyzelio aromatas, sumyštantis su kepintų omarų skleidžiamais fliuidais.

by MNekaltybių plėšikas

solarus ir deep cycle akumus patarčiau pasižvalgyti "broliškoje" Lenkijoje....jau pasitaupys kažkiek centų....

by andrius

Trojan T-105 naudoju, 6V sujungtus į 12. Geriausias dylas su atsiuntimu į Portugaliją rastas Anglijoj. Saulės baterijų jau visur yra, tikriausiai ten vietoj pirksiu, bent ant transporto ekonomija bus.

by gramas

O kiek gaunasi išleisti dyzeliui per sezoną? Juk motoravimas nemaloni, tačiau neišvengiama išlaida.

by Kestis

Viduržemio jūroj motoruoti teko dažnokai, Atlante variklis jungiamas žymiai rečiau. Kai išdeginu pusę bako, paprastai užpilu iki pilno - per sezoną (balandžio pradžia - spalio pradžia) apie 300L gaunasi, gal kiek mažiau. Akumų krovimui dyzelio niekad nedeginu, tik plaukimui. Palikdamas laivą, baką užpilu pilnai, kad kuo mažiau erdvės kondensacijai būtų. Italijoj kuras apie 1,5 už litrą, Prancūzijoj ir Portugalijoj apie 1,3 , Ispanijoj 1,1 Kartais verta kainas pasižiūrėti ir auto degalinėse, būna kad marinos kaina gerokai aukštesnė ir apsimoka kanistrais iš kranto degalinės valtele parsiplukdyti.

by gramas

Comments on this blog entry are now closed to non-Travellerspoint members. You can still leave a comment if you are a member of Travellerspoint.

Enter your Travellerspoint login details below

( What's this? )

If you aren't a member of Travellerspoint yet, you can join for free.

Join Travellerspoint