A Travellerspoint blog

Kaip daryti pinigus buriuojant

large_moneyboat.jpg

Anksčiau šiame bloge minėti kruizinio buriavimo kaštai - laivo įsigijimo, išlaikymo išlaidos ir pačios kelionės kaštai daug kam sukėlė minčių, kad toks gyvenimo stilius neįmanomas paprastam mirtingąjam, nes tai pasakiškai brangu. Blogos jūsų mintys.

Kiekvienas surandame būdą išgyventi, kol esame sausumoje, o keliaudami jachta per Pasaulį sau išleisime tiek pat, arba mažiau, nei buvome įpratę namie. Tuo labiau, kad save jau esam ištreniravę neblogai verstis gana brangioje šalyje - Lietuvoje.
Laivo kaštai - kažkokio bendro vardiklio nėra, kiekvienu atveju bus skirtingi. Labai gali būti, kad jūsų pragyvenimo kaštai net su Lietuvoje įprastu vartojimo krepšeliu, plius laivo kaštai - nėra tokia jau į gilią depresiją varanti suma.

Tarkim, dviejų žmonių įgulai mėnuo keliaujant laivu kainuoja apie Eur1000 all in - gal kam nors tikrai bus mažiau, kam nors daugiau, dar kam nors žymiai daugiau - tačiau tai šios temos kontekste nėra svarbu. Svarbu tai, kad jūs žinotumėte, kiek jums reikia pinigų ir kaip tą reikalingą sumą finansuoti tokiu būdu, kad kelionė nenutrūktų vos prasidėjus ir kad gyvenimas keliaujant būtų malonumas ir kelias į asmeninę laimę, o ne katorga virstantis ekstremalaus išgyvenimo eksperimentas.

Pabandysiu atskleisti kelias galimybes, kaip kiti kruizeriai finansuoja savo keliones. Neverta iš anksto atmesti nei vienos jums tinkamos galimybės uždirbti keliaujant, jeigu yra visiškai aišku, kad ji negalėtų generuoti visą kelionei reikalingą biudžetą. Kaip iš daug smulkių šaltinėlių formuojasi upelis, taip iš kelių jums tinkamų būdų uždirbti keliaujant susidarys tas finansinis srautas, kuris apmokės jums svajonę.

Ko nei sekundei nereiktų pamesti iš galvos, planuojant savo veiklas, kaip būsimo uždarbio keliaujant kanalus - kas tai bebūtų, ta pasirinkta veikla turi patikti. Taip pat dar gerokai prieš iškeliaujant verta pamąstyti - koks yra tavo pajamų keliaujant planas "B", jeigu pagrindinis planas kaboom susilankstys ir išnyks kaip dūmas.

Santaupos.
Šiais finansinio ir politinio neapibrėžtumo laikais, besikeičiant nusistovėjusiai Pasaulio "tvarkai" daug buriuojančių šeimų išparduoda verslus, visą nuosavybę krante, perka laivą ir visa šeima keliasi gyventi į Okeaną. Su planu sugrįžti į krantą po kelionės, bet kiek laiko ji užtruks tiksliai ir patys nežino. Kaip bebūtų keista, bet daugelis kruizerių sutiks, kad Okeanas tikrai yra saugesnė vieta, kad išlaukti visus kataklizmus, kuriais mus nuolat gąsdina žiniasklaida, jei tie prasti ir visai blogi scenarijai imtų realizuotis dėl bet kokių priežasčių. Tokie fulltimer'iai kruizeriai gerai žino kiek turi pinigų iš viso, kiek jiems reikės grįžtant į krantą būstui įsigyti ir pragyventi, kol adaptuosis vėl gyventi "kaip kiti". Jie maždaug nujaučia, kiek bus vertas jų laivas parduodant, nors žino, kad parduos su nuostoliu, nes buriavime taip dažniausiai yra. Dar kažkokia suma reikalinga kaip savotiška pagalvė atvejui, jei reikalai iškryps iš numatyto farvaterio, ar kelionė užsitęs, ar nutiks kokia nelaimė, sveikatos problemos ir panašūs negerumai. Visa kita santaupų dalis skiriama kelionei be streso. Jei pakeliui pradės lieknėti kelionės biudžetas - ne bėda, juk yra visi kiti žemiau išvardinti būdai užsidirbti.

Ką daryti buriuotojui, kuris turi šiek tiek santaupų, bet ne tiek, kad užtektų visai kelionei? Nebūtina likti ant kranto. Tarkim, savo buriavimo nuotykiui ketinate skirti 5 metus. Jeigu iš santaupų tenka vos 300 pinigų per mėnesį, vadinasi likusius 700 iki to aukščiau minėto sąlyginio 1000 teks uždirbti kitais būdais, gal net keliaujant. O kad jau 700 yra tikrai mažiau už 1000, tai ir pati užduotis lengvesnė.

Pasyvios pajamos.
Pajamos yra aktyvios ir pasyvios. Einame į darbą, kasdien parduodami savo laiką, savo darbo jėgą bei intelektą, gauname atlyginimą - pajamos, kurių nebūtų be tiesioginio mūsų dalyvavimo. Tai yra aktyvios pajamos. Pasyvios pajamos - tai kai uždirbi pats tiesiogiai procese nedalyvaudamas. Išplauki 5 metams, išnuomoji savo būstą - tarkim, už 500 pinigų per mėnesį ir nuomininkas moka visus su namo nuosavybe susietus mokesčius bei paslaugas. Į tavo kelionės biudžetą krenta 500 minus patento verstis nuoma kaštai, jeigu sumanysit tokį įsigyti. Nekilnojamo turto nuoma yra gana dažno kruizerio pajamų šaltinis. Kai kurie visą gyvenimą kryptingai dirbo, investavo į namus, butus, komercines ir sandėliavimo patalpas nuomai ir žinojo, kad ateityje nuomos pajamomis finansuos savo kelionę. Nuomininkų paiešką, atranką, nuosavybės valymą, priežiūrą vykdo nekilnojamo turto agentūros, su kuriomis kruizeris dalinasi nuomos pajamas.
Daugelis kruizerių savo kelionės biudžetą suformuoja vien iš dividendų, kuriuos gauna iš verslo, kurio nuosavybėje vis dalyvauja, bet yra pasitraukę iš aktyvios veiklos ant visai, arba laikinai. Dividendai iš verslo, ar akcijų nuosavybės - taip pat pasyvios pajamos.

Investavimas.
Bangų ir peilių gaudymas akcijų, prekių ir valiutų rinkose. Daugybė investavimo kursų, knygų, mokslų yra prieinami internete ir gyvai. Pažįstu buriuojančius žmones, kurių pagrindinės pajamos yra iš Forex prekybos, žaidimų bitkoinais, dienos prekyba akcijų bei fondų biržoje. Visi jie turi savo metodus, strategijas, žino ką daro ir vargo nemato, arba kartais mato. Kartais išloši, kartais praloši - tačiau svarbu kryptis, kur tu judi ilguoju laikotarpiu. Jei į minusą - pagalvok, kuo dar galėtum užsiimti anksčiau, nei baigsis pinigų kiekis, kuriuo bandei rizikuoti.
Ir jie, tie investuotojai - nėra kažkokie genijai nuo prigimties, ir mes kiekvienas galime išmokti šitaip uždirbti. Mokintis, pradėti klijuoti praktinių įgūdžių bagažą virtualioje sąskaitoje, po to realiai investuoti smulkiom sumom, o jei seksis ir patiks toks aukštos rizikos būdas uždirbti - imtis reikalo rimčiau. Buriuotojai turi fragmentišką prieigą prie interneto, tad lošimas trumpomis pozicijomis dienos prekyboje, ar visų pozicijų nusimetimas jei išplauki ir kelias dienas ar savaites būsi be ryšio - gal ir ne visai kvaila strategija.

Buriavimas "atvykstant".
Aš, mano šeima esame tipiški commuter - atvykstantys kruizeriai. Dalį metų mes buriuojam, dalį grįžtam į krantą, o ten ir į darbus. Tarkim, išplauki su tikslu apkeliauti Pasaulį savo jachta. Pakeliui pradeda išsekti finansai - visai ne problema, nes tu tampi commuter kruizeriu. Iškeli laivą ant kranto toje šalyje, kur tuo metu randiesi, nuimi bures ir visą įrangą, kuri gali nunykti ir saugiai sudedi laivo viduje, ant denio viską ką reikia uždengi, pritvirtini, grįžti namo ir eini į darbą tol, kol užsidirbsi sekančiam kelionės etapui. Laikui bėgant, šitaip apiplauksi tą pat Pasaulį, kaip ir non-stop keliaujantis buriuotojas, tik užtruksi žymiai ilgiau. Toks keliavimo su pertraukomis būdas labai populiarus, nes netgi finansų spaudimo nejaučiant, norisi ir iš tos amžinos vasaros bent trumpam pabėgti į žiemą, dar kitiems buriuotojams būtinai reikia laikas nuo laiko su artimais žmonėm pabūti. Toks štai sluoksniuotas buriavimas atvykstant - kaip tortas: jūra-darbas-jūra-darbas...

Buriavimas su kaštų dalybom.
Visi jau žinot apie Lietuvoje plintančią pavėžėjimo paslaugą - panašiai tai veikia ir buriavime. Nori buriuoti apie Pasaulį, ar per Atlantą į Karibus, bet neturi tam tinkamo laivo? Ne problema. Tampi pakeleiviu, keliauji kaip kaštuose dalyvaujantis įgulos narys - ir smagių tau kelionės įspūdžių. Škiperiui tai irgi naudinga - juk realiai sutaupai kelionės kaštuose, kai su įgula daliniesi naudojimosi uostais, dyzelio pirkimo, maisto užpirkimo kaštais ir kitais kaštais, kuriuos škiperis sutaria su pakeleivinga įgula. Vieni kitus jie - pakeleiviai ir škiperiai - suranda specialiuose įgulų paieškos portaluose. Jų daug, nei vieno čia nereklamuosiu, paieškose įsiveskit Crew Search Sailing ir gausit nuorodas. Dažniausiai teks registruotis kaip vartotojui, bet tai nekainuoja ir neskauda. Šitokiu būdu pažįstamas škiperis dažnai sau pakeleivių ieško, nes vienam dideliu laivu buriuoti jam nuobodu. Sakė, internetas pilnas "crazies", tad labai nesunku ant tokio užsirauti. Kas tada? Kaip ir nieko tokio - jei su įgula nesutari, išlaipini artimiausiam uoste ir plauki sau toliau. Taip kad yra abipusis interesas prieš nuo kranto atsirišant gerai visiems pasikalbėti, aptarti kas ir kaip ten, už uosto vartų bus, kaip kartu reikės nedidelėje erdvėje kartu ilgokai sugyventi.
Kitas būdas kaštais dalintis - laivo jungtinė nuosavybė. Suformuojamas bičiuliškas konsorciumas laivui kur nors Tailande, ar Prancūzijoje įsigyti apjungiant draugų ar bendraminčių finansus. Po to konsorciumo dalyviai aptaria kas ir kada tuo laivu keliaus su savo šeima, ar draugais regione, kur tuo metu laivas yra, o kai ten atsibosta - laivas perplaukia kažkur kitur, į kitą įdomesnį regioną. Dalintis laivo nuosavybe, dalintis priežiūros ir remonto kaštais, o jei ką - ir savo dalį laisvai parduoti. Jeigu konsorciumo dalyviai asmeniškai linkę visi bendradarbiauti - pasirašoma sutartis, ir tai gali būti puikus būdas neskubant apiplaukti tą pat Pasaulį, ar ištyrinėti pačias įdomiausias Okeano vietas ženkliai mažesniais kaštais, nei kainuotų laivo čarteris iš nuomos kompanijos.

Darbas krante.
Kai esi svetimoje šalyje ir reikia užsidirbti monetų, kad galėtum judėti toliau. Lipi į krantą, ieškai įdarbinimo agentūros, o dar geriau - prisiduodi kelioms skirtingoms, ar pats eini nuo durų prie durų ir bandai parduoti savo laiką, savo kvalifikaciją, ar savo darbo jėgą. Jei pavyks - parduosi visus dalykus drauge, jei pavyks mažiau - ir uždirbsi mažiau, nes nekvalifikuotas darbas - tai, ko nelabai nori daryti vietiniai. Agentūroje sužinosi, kokių dokumentų, registracijos ar leidimų reikia norint toje šalyje darbintis legaliai, bet beveik visur egzistuoja ir "pilkoji zona". Sardinijoje teko sutikti buriuotoją kruizerę, kuri gyveno savo laive marinoje, o kasdien imdavosi darbų šalia esančioje jachtų remonto įmonėje. Darbai ne patys lengviausi - valyti nuo korpusų seną antifulingą, tepti naują, ar gelkouto remonto ir poliravimo darbai. Yra visokių sezoninių darbų - prie derliaus nuėmimo ir pan. žemės ūkyje, statybos, viešojo maitinimo, sandėliavimo ir gamybos verslai, transportas... Atsisėdi pats su savimi pasitarti - ką gi tu, žmogau su dviem universitetų diplomais, esi pasiruošęs padaryti dėl savo kelionės? Mėnesį pavežioti picą, ar padirbėti prie autostrados statybos galėtum? Ir kodėl gerokai prieš išplaukdamas į savo kelionę, tu profesinėj mokykloj nebaigei suvirintojų kursų, ar neįgijai "fūros" vairuotojo kategorijos - galvojai tų dviejų universitetų užteks?
Bent keliose inkaruotėse teko matyti kruizinių jachtų, kurių škiperiai kaip laikrodukas kasdien ryte dingiu išplaukia į krantą, o grįžta vėlai vakare. Dirba žmonės.
Internetu prieinama visa šalies informacija, jei reikia greitai sužinoti ko tau, kaip šalies svečiui, reikia, norint įsidarbinti - tikrinkit "expat" svetaines, ten rasit viską tiksliai į klausimus, koncentruotai.

Buriavimo darbas.
Tai - kai buriuoji ne vien savo malonumui, o todėl, kad tai tampa darbu, nes reikia dineros. Įdarbink savo laivą. Panaudok savo žinias. Įsidarbink škiperiu, ar įgulos nariu kitame laive. Visas šias idėjas tuojau aptarsim.

Pernai Balearuose, gyvendami inkruotėje šalia Pollenca, Mallorca - matėm, kaip britų pora aktyviai pildė savo kelionės biudžetą, vasaros sezoną paaukoję turistų vežiojimui. Jie savo jachtą stato ant inkaro šalia uosto, guminiu RIB'u susiveža apie 10 poilsiautojų iš miesto, sutupdo juos kokpite ir ant denio, ir jie išplaukia iš įlankos į atvirą jūrą trumpam, po to ratu apiplaukia įlanką, sustodami pasimaudyti. Grįžę po poros valandų, turistus vėl RIB'u gabena į krantą ir grįžta su sekančia turistų grupe. Pora kartų mačiau, kaip poilsiautojams linksminti kartu plaukė ir gitara ginkluotas muzikantas.
Ko reikia tokiam verslui? Vietinės valdžios leidimo, kažkokio patento ir kontrakto su agentūra, kuri gatvės kioskuose vilioja nuobodžiaujančią minią ir siūlo nusipirkti įvairiausių pramogų vaučerius. Romantiška išvyka burine jachta stebėti delfinų, pasimaudyti jūroje ir palydėti saulę su taure putojančio Cava rankoje. Koks nuobodulio nukamuotas turistų geto gyventojas atsispirtų tokiam pasiūlymui, jei kaina žmogui yra vos 40 pinigu? Britai, dirbdami nuo maždaug 15.00 , varė po 3-4 reisus stabiliai kasdien, įskaitant savaitgalius. Jei per dieną laivas uždirba vidutiniškai po 500 po mokesčių - gal ir verta aukoti vasarą Balearuose, bet uždirbti tiek, kad užteks 3-4 sezonams plaukioti ten, kur pats nori.
Teko matyti vokiečių buriuotojus, savo laivais dirbančius pagal kontraktą su čarterio kompanija. Kompanija aprūpina škiperius klientais, norinčiais per 10 dienų išmokti buriuoti ir pasirengti škiperio egzaminui, ar testams.
Kitas varijantas - įdarbinti savo žinias, ar sugebėjimus - sezoninis darbas vaikų buriavimo mokyklose, ar kurortuose burvalčių ir Hobby Cat nuomos, PADI nardymo instruktoriais.
Buriuotojui darbinantis laivų pristatymo įgulos nariu, ar škiperiu, jei yra tinkama kvalifikacija - savo laivas paliekamas kur nors marinoje, o pasisamdęs škiperis gali tikėtis uždirbti apie Eur1 už kiekvieną nuplauktą mylią svetimu laivu. Na taip, tą 1 ar 1.5 pinigo nuo mylios dalinsis visa įgula, taip kad labai turtingu iš šio jachtų pristatymo darbo netapsi, bet badu irgi vaduotis neteks, delta bus.

Kad jau apie čarterį anksčiau užsiminiau, tai jis įmanomas ne tik iš tų plėšikų - čarterio kompanijų - nuomojantis laivus savaitei, ar dviems, jei pinigas kišenę plėšo. Yra ir toks dalykas, kaip privatus čarteris. Reklamuokis, siūlykis internetu, ar per pažįstamus, kad jiems tereikia atskristi į Kanarus ir tu 10 dienų plukdysi svečių šeimyną apie salas už vos pusę kainos, kurią jie sumokėtų komercinio čarterio kompanijai. Žinoma, yra du dalykai - verslo leidimas ir draudimo polisas, leidžiantis čarterio veiklą. Šitaip padirbėjęs bent pora mėnesių, savo taupyklę škiperis papildys tiek, kad jo paties kelionei užteks vos ne iki kito sezono jau Karibuose. Tie svečiai, kuriems patiko kartu plaukioti Kanaruose - tie atvyks ir į Karibus.

Visiškai atskiras buriavimo pasaulis - superjachtos. Va, čia buriuotojas, tinkamai pasiruošęs, gali tikrai gerai uždirbti. Yra daug mokyklų, kuriose galima įgyti jachtos koko, bocmano, denio jūreivio, ar net kapitono sertifikatą. Be sertifikato, ar profesionalo diplomo į superjachtų pasaulį nepapulsi. Pinigai ten uždirbami geri, bet darbas sunkus, reikalavimai aukšti. Daugybę kartų teko matyti, kaip greta inkaruotėje stovinčios jachtos komanda blizgina laivą ne todėl, kad jis nešvarus, o todėl, kad yra priežiūros reglamentas, kurio vykdymas privalomas. Tie 5-6 įgulos nariai kiaurą dieną pluša rankų nepadėdami, tačiau vakare pasidabina firminiais laivo marškinėliais ir plaukia į kranto klubus atsiplėšti. Savininkai su savo svečiais ta superjachta patys naudosis gal mėnesį ar du per metus, likusį laiką laivas bus naudojamas čarteriui, arba plukdomas iš vieno Pasaulio krašto į kitą, kad vėl savaičiukei atvykstantis savininkas pasidžiaugtų vasara pats, arba surengtų savo laive dalykinį susitikimą, o po pusdienio išskris namo. Samdyta įgula liks toliau vykdyti priežiūros reglamentus. Tik pagalvok - keliauji super prabangiu laivu, tave su pilnu išlaikymu rengia, girdo, maitina ir dar pinigus už tai gerus moka!

Distancinis darbas.
Digital Nomad - tiesiog pats madingiausias gyvenimo stilius keliaujančio jaunimo tarpe. Nieko apie tai nežinot, o aš jau privargęs tiek raidžių rašyti? Ta--daaam - į sceną jums mentorius, kaip ant distancijos nuo vargo gyventi - Tim Ferris į sceną!
Jei nekantraujat gauti labai įtikinamo proto plovimo, pagerti savo šlapimo ir kitokias nesąmones išmėginti - pirmyn pas Timą.
Jei smegenų praskalbimo metodas ne jums - leiskitės ant žemės, junkitės į internetus ir galvokit, tyrinėkit, bandykit, eksperimentuokit kaip juose uždirbti. Ir visa tai turit padaryti dar prieš savo kelionę, nes tai yra namų darbai.

Senų senovėje kruizeris, t.y. save gerbiantis riteris, gyvenantis iš pelningų ar nelabai pasirodymų turnyruose, keliaudavo su dviem/trim koviniais žirgais ir bent vienu mulu mantai, ginklams, šarvams nešti. OK, dar vienas mulas buvo reikalingas ginklanešiui gizeliui, t.y tarnui kartu su ponu joti. Jie buvo nomad, gal ne digital, bet irgi keliavo nuolat. Jums, kaip on-line norinčiam uždirbti buriuotojui, irgi reikalingas mulas, o dar geriau kokie keturi mulai. Visa banda mulų, sorry, kaimenė. Mulas - tai nedidelis versliukas, pageidautina internetinis, leidžiantis vos truputį uždirbti, gal pragyventi. Net nelabai skaudėtų, jei vienas kuris iš tavo mulų užsilenktų.
Ar mulą galėčiau pavadinti pasyviomis pajamomis? Tikrai ne, nes dalyvavimas procese yra būtinas. Tarkim aš susiradau labai gero gaminio, ar produkto gamintoją. Manau, tiksliau nuojauta man sako, kad sugebėčiau tą produktą parduoti. Tai verta pabandyti - darai užpirkimą internetu, apmoki e-banku, pasirašai on-line sutartį su logistikos centru ir siuntinių kurjerių bendrove, pasidarai e-šopą su pirkimais per PayPal, ar pavedimu į tavo IBAN - ir stebėk, gyvas tai reikalas, ar ne.
Kas tas produktas, ar gaminys? Kažkas, ką tu žinai, kurio gamybą išmanai, arba žinai, kad kiti žmonės tai parduoda. Tada tu parduok geriau, su kažkokia pridėtine verte pirkėjui. Net asmeninis dėmesys ir profesionalus patarimas potencialiam klientui - tai irgi pridėtinė vertė.
Jau supratai - visa tai galima daryti fiziškai nedalyvaujant procese - tu gali būti savo laive Karibuose, ar Balearuose, o prekyba, pristatymas ir paskirstymas gali vykti Lietuvoje, tau diriguojant procesui internetu. Šitaip aš sugebu retkarčiais parduoti rąstinius namus, kartais labai brangius. Įmonės juos gamina viename Pasaulio krašte, kiti žmonės jų nori kitame, dar kažkas juos perveža, kažkas juos stato, o aš surišu viską į vieną ir sėkmingą procesą, kad tie visi žmonės gautų ko nori, o aš nedidelius komisinius. Pajamos nereguliarios, bet tai yra vienas iš mano kelių mulų - labiau gal muliukas.
Kas svarbu, ką minėjau anksčiau - kad procesas tau patiktų ir kad žinotum, ką darai, nes diletantams sunku visada ir visur. Žinoma - inerneto reikia.

Paslaugos buriuotojams.
Yra vietų įvairiuose regionuose, kur buriuojantys kruizeriai sustoja praleisti žiemos sezoną. Viduržemio jūroje tokių vietų yra daug, bet viena iš jų Marina di Ragusa, Sicilija. Marina duoda gerus tarifus žiemojantiems vandenyje laivams, uosto infrastruktūra yra pakankamai gera - kruizerių žiemojimui ten susikaupia nemažai. Kruizeriai yra labai socialios būtybės, todėl tokiuose kruizerių taboruose diena prasideda nuo laivų radijo ryšio sutartu kanalu, kur galima sužinoti kur ir kas vyks, kas kur krante keliaus, kam kokios pagalbos prie laivo ar patarimo reiktų, kur ką galima šiandien pigiau krante nusipirkti, ar kieno šventė ar gimtadienis bus švenčiamas marinos bare.
Tokiose spontaniškai susiformavusiose bendruomenėse žmonės vieni kitiems teikia ne tik pagalbą, bet ir mokamas paslaugas, kurių spektras gali būti begalinis - burių remontas, matavimai ir užsakymai, variklių ir kitos įrangos remontai, takelažo darbai, siuvimo paslaugos, "grožio darymo" paslaugos, net maisto gamyba.
Picerija laive - puiki idėja, kaip pavyzdys, kad mąstant nestandartiškai, out of the box - galima prigalvoti įdomiausių verslo ir paslaugų buriuotojams galimybių.

Dar viena nestandartinė paslauga, įmanoma gyvenant inkaruotėje, arba marinoje - ja teko pačiam pasinaudoti Greifswald marinoje, Vokietija. Dienos metu aplankai kuo daugiau laivų, surinkdamas jų įgulų užsakymus karštoms pusryčių bandelems (kiek, kos įdaras) anksti iš ryto. Gauni apmokėjimą iš karto, pėdini į artimiausią kepyklėlę ir sutari kurią valandą sekančios dienos ryte tavo užsakymas bus tau pristatytas - meleonas bandelių, sudėtų į popierinius maišelius su užrašytu laivo pavadinimu. Kas lieka - savo valtele kiekvieną užsakymą išvežioti inkaruotėje stovintiems laivams, ar išnešioti marinoje užsakovams. Ta kelių centų delta nuo kiekvienos šitaip parduotos bandelės tau gali apmokėti dieną, jei ne daugiau stovėjimo marinoje, arba savaitės maisto raciono užpirkimą gastronome - o užtruksi vos valandą, gal dvi.

Dar viena matyta paslauga buriuotojams - filmavimas dronu. Dauguma buriuotojų turi didelį poreikį gražioms fotografijoms jų laivo, išdidžiai pilnom burėm skriejančio jūra. Juk pats dažniausiai sėdi savame laive - ir lieki be nuosavo laivo foto. Kolega, turintis ir įvaldęs droną, už nedidelį atlygį tikrai gali tau padėti.

Mūsų planas "B", jeigu tektų uždirbinėti iš paslaugų buriuotojams - tai laive su mumis keliaujanti profesionali siuvimo mašina SAILRITE ir žmonos profesionalūs sugebėjimai bei patirtis moterų grožio darymo srityje. Jau kai inkaruotėje priplauksiu prie jūsų laivo ir pasisiūlysiu persiūti UV apsaugą genujai, paremontuoti burių siūles, pagaminti, ar sutvarkyti vėjo skydelius jūsų laivo kokpite, ar spayhood'ą, ar saulės apsaugas ir moskitų tinklelius liukams, saulės tentus visam deniui, gervių ir burių užvalkalus - žinokite, kad mes tai darysime ne veltui.

Apgyvendinimo paslaugos.
Paversti savo laivą nedideliu viešbučiu? Kodėl ne! Tai jau laisvai įmanoma per www.airbnb.com ar per www.booking.com - ar kaip jūsų sekantis internetinio verslo mulas, panašus į amerikonišką www.boatbnb.com
Internetuose galima ir patarimų rasti - kaip savo laivą pritaikyti Bed&Breakfast paslaugų teikimui.
Minėtos apgyvendinimo platformos patogios tuo, kad gali pats skirstyti laikus, kada tu nori priimti svečius, o kada ne. Tie, kas praktiškai išbandė apgyvendinimo jachtoje paslaugų teikimą - sako, kad iš pradžių įdomu, nes sutinki daug naujų žmonių, bet ilgainiui ta būtinybė nuolat įtikti svečiams tampa savotiška našta.

Rankdarbiai ir Amatai.
Skirkit laiko, nerkit į www.etsy.com ir ten rasite milijonus idėjų rankdarbiams bei amatams, visų reikalingų įrankių bei detalių tiekimą ir patogią pasaulinę pardavimų platformą. Bus lengviau ateityje, jei įvairias amatų galimybes išbandysite ir bent po truputį uždirbti pradėsite dar prieš savo kelionę jachta ir išsirinksite tai, kas tinka prie gyvenimo keliaujant. Įrankius, detales ir medžiagas galima atsisiųsti į bet kurią mariną, kurioje (ar šalia kurios) randasi laivas, o parduotus gaminius pirkėjui pasiųsite paštu, ar per kurjerių tarnybas. Šitaip ta svečių kajutė laive virs dirbtuvėle.
Sakai, tau ne lygis vaikštant pliažu pririnkti tų rausvų kriauklelių, užsiregistruoti Etsy ir suformuoti pardavimo skelbimą? Gal kas nors tų kriauklių ieško, kaip žaliavos savo rankdarbiams?
Ne, tai ne - žiūrim, ką dar čia turim.

Kūryba
Kūrybiški ir talentais apdovanoti žmonės niekur nepražus. Buriuodami keliauja ir iš to pragyvenimui uždirba ne tik dailininkai, muzikantai bei kompozitoriai, bet ir fotografai, rašytojai, programuotojai ir appsų kūrėjai, ar interneto projektų su mokamu turiniu autoriai. Jeigu turite įvaldę tuos talentus ir kvalifikacijas - labai tikėtina, kad ir dabar tuo užsiimate, geriau už mane žinote, kaip iš to uždirbti ir tuos sugebėjimus įdarbinti laive.

Projektas / Labdara
Savo buriavimo finansavimas per gerai išreklamuotą ir visuomeniškai patrauklų projektą, ar aiškiai labdaros projektą, ar paprasačiausiai per Patreon stiliaus telktinio finansavimo projektą - kaip ir rečiau sutinkami kelionės finansavimo būdai.

Mums visiems žinomas ir mano nuomone pats sėkmingiausias Lietuvos buriavimo projektas - Ambersail 1000'mečio Odisėja - rėmėjų, dalyvių telktinis finansavimas su verte šalies visuomenei ir projekto dalyviams.

Kitas mano matytas (senokai) britų žurnalisto buriuotojo projektas, tuo metu vadinęsis, jei teisingai pamenu - "Where 2 Next?". Buvo parengta ir gerai išreklamuota buriuotojo vienutininko buriavimo apie Pasaulį svetainė su gerais projekto, plaukimų ir nuotykių aprašymais, su laivo pozicijos on-line sekimo galimybe ir su svetainės lankytojų balsavimo moduliu. Buriuotojas nurodydavo uostus, į kuriuos registruoti svetainės vartotojai galėjo balsuodami nukreipti laivą ir taip neakivaizdiniu būdu lyg patys pabuvoti tame uoste, aplankyti jame bei apylinkėse esančias įdomias vietas, video reportažuose stebėti vietinių bedruomenių gyvenimą. Keliautojas neturėjo tikslo Pasaulį apiplaukti per kažkokį ribotą laiką, todėl neskubantis laivas plaukė ten, į kur iš trijų-keturių galimų varijantų jį nukreipdavo kelionės stebėtojų balsuojanti dauguma. Kiekvienas balsas tada kainavo gal pora, gal penkis svarus - nykstamai maža suma balsuotojui - bet jei balsuotojų iš viso Pasaulio buvo bent tūkstantis, tai lėšų tikrai užteko plaukimui finansuoti, kelionėms krante, už tai su rėmėjais atsiskaitant labai įdomiais kelionės aprašymais ir bendravimu svetainės forume. Žinoma, didžiulį lankomumą turinčioje svetainėje pageidavo reklamuotis ir pačios įvairiausios buriavimo įrangos bei paslaugų pardavėjai - papildomos pajamos buvo iš reklamos. Deja, šis patrauklus projektas buvo sustabdytas ir ne dėl lėšų trūkumo. Britas neskubėdamas nuplaukė uostas-nuo-uosto iš Anglijos iki PAR, o Keiptaune "įkrito į meilę" žaviai muzikantei, sukūrė su ja šeimą ir visiems jo projekto stebėtojams padėkojo už dėmesį, paramą bei draugystę.
Nežinau, gal šio projekto idėja ir buvo vėliau atgaivinta, bet mano manymu idėja yra tiesiog puiki, net man pačiam kyla vis paties nugesinamų pagundų tokį padaryti, tik be vedybų PAR, žinoma :)

>>>>>>

Manau, kad yra dar daugybė būdų uždirbti keliaujant; čia buvo paminėti tik keli.

Kaip minėjau anksčiau - net jeigu kiekvienas atskiras verslas ar veikla nepajėgi generuoti tiek, kad užtektų visiems kelionėms kaštams - derinant kelis uždarbio kanalus vienu metu - tikrai galima savo tikslą pasiekti. Ir niekada nepamiršk - buriuotojui problemų nėra - yra tik užduotys.

Būtų įdomu komentaruose išgirsti ir skaitytojų nuomones, ar kitas, čia neminėtas, uždarbio keliaujant idėjas.

Posted by gramas 05:40 Archived in Lithuania

Email this entryFacebookStumbleUpon

Table of contents

Comments

Dar 2 būdus galima paminėti, kurių pagrindas tas pats: pasakok skaitytojams apie kelionę, o jie lai moka už pasakas.

Jei tait txt blogas, galima uždirbti $ per Patreon skaitytojų aukas arba Amazon afliatus. Bet prieš tai reikia susirinkti daug skaitytojų. Matau kruizerių blogų, kuriuos skaito tik autorius ir aš. Yra tokių, kur audiencija 100k skaitytojų.

Jei tai video vlogas, pinigai uždirbami taip pat: aukos arba reklama. Populiariausi cruisinimo vlogai gauna po 7k$ už filmuką. Tada jie gali nusipirkti katamaraną už lemoną. Ir susitaikyti su tuo, kad filmuoti save ir rodyti yra tavo darbas.

by Rokas Arbušis

... menkepolova.lt skaito vien Arbušis ir autorius. Jei susimestume - ir aš ką nors brangaus nusipirkčiau :)

Svetaines su mokamu txt ar video turiniu buvau paminėjęs, ties "Kūryba".

by gramas

Pagal feisbuko pamėgtukų skaičių matau, kad skaitytojų daugiau :)

Uždarbis iš jutūbo ir afliatai iš amazono per skystai paminėti. Tiesa, tam reikia geros anglų kalbos. Ar kinų, ispanų, vokiečių, prancūzų. Ir turinio ta kalba. Kad mokėtojų daugiau būtų.

by Rokas Arbušis

Silpnai minėti, kad vilčių didelių nekelti. Iš tūkstančių buriuojančių įgulų vos keli realiai iš youtube ir amazon kažką uždirba. Jau geriau buriavimo temos (ir ne tik) marškinėlių gamyba, kaip on-line mulas, nors irgi idėja ne nauja.

by gramas

Taip, tu teisus, retas uždirba iš jutūbo, feisbuko ar amazono.
Kaip ir menkai uždirba paslaugas kitiems buriuotojams teikdami: kruiseriai yra DIY filosofijos apologetai, patys viską darosi.
Ir kai tu priplauksi su savo Sailrite 700$ kainuojančia kašina, aš sakysiu, kad sprayhoodą pats susitvarkysiu 1$ kainuojančia adata, nes neturiu bablo tau mokėti, nors tikiu, gerai padarytum.

by Rokas Arbušis

Nu matau tau nieko neparduosiu. Gal bulkutę pirksi?

by gramas

visai neblogas, smagus ir ganėtinai įdomus būdas, tai uždirbti pinigėlius per AirBnb sistemą, priimant į jachtą gyvenimui. Susipažįsti su įvairia, įvairių kraštų publika, nesi įsipareigojęs, pats gali pasirinkti.....aišku pinigai nuo apgyvendinimo paslaugų ne milijonai, bet būnant biudžetiniu kruizeriu tikrai didžiulė parama. aišku svarbu, kad būtum pakankamai komunikabilus.....

by andrius

Comments on this blog entry are now closed to non-Travellerspoint members. You can still leave a comment if you are a member of Travellerspoint.

Enter your Travellerspoint login details below

( What's this? )

If you aren't a member of Travellerspoint yet, you can join for free.

Join Travellerspoint