A Travellerspoint blog

Apie tai, kaip nuo žuvėdų kranto namo parbėgom. GOTLAND2011

GOTLAND 2011

Tęsinys. Anksčiau buvo I dalis. II dalis . III dalis. IV dalis. V dalis. VI dalis.

Visai smagiai laikas bėgo Lickeshamn marinoje - ramiai vakarojant jachtoje su taure vyno, slampinėjant pakrantės skardžiais. Bandėm su Jonu ir pažvejoti spiningu nuo marinos molų, bet žuvimi teko apsirūpinti uosto kapitono parduotuvėlėje. Krevetes, lašišos gabalus ir šaldyto tuno steikus čia perka jachtų įgulos ir po to griliuoja ant molo.

Sėdžiu ant krantinės, įrankais apsidėliojęs - reikia išardyti priekinę navigacinę šviesą, kuri kažkodėl mirkčioti buvo pradėjus. Randu išlaisvėjusį laido kontaktą, kurį tuoj sutvarkysiu - ir čia girdžiu žvalų "Hi Gintaras, how are you?" Net pašoku visas, Hi sakau, viskas gerai, o kaip jums einasi t.y. haudujuduju - ir šypsausi visas laimingas, lyg nerūdijantį šekelį radęs, nors ką tik už nugaros man krantine praėjusios porelės švedų visiškai nepažįstu. Bet jei jie žino mano vardą, vadinasi reikia apsimesti, kad pažįstu... "Ką tik atplaukėm, sako, einam pas kapitoną prisiduoti"... Pasižiūriu išilgai krantinės, į čia prišvartuotas jachtas, ir matau dar Burgsviko marinos kaimynus - jachtą O'Emilia. Kai jachtą pamačiau, tai ir žmonės lyg tai kažkur matyti atrodyti ėmė, dabar jau mojuoju kaip draugams geriausiems, nors daugiau sakyt nelabai yra ką... Keista - juk su šia porele krante gal pora kartų tik pasisveikinom, na prieš švartuojantis juos nuo jachtos pakalbinau apie gylius išilgai krantinės; jokių prisistatymo vardais ten nebuvo, nes jie ir negyveno jachtoje Burgsviko marinoje, o nakvojo kažkur krante, kol štormą reikėjo pralaukti, gal viešbutyje... Iš kur jie mano vardą sužinojo - iki šiol neaišku, gal motoristas Andreas, su kuriuo mano romą valgėm, jiems apie mus pripasakojo? Išdavė, kad ant SCORPIO Karibų romo yra? Neaišku, bet jei su buvusiais kaimynais jachtininkas netikėtai susitinka kitoje marinoje - to net santūriesiems švedams užtenka, kad tokį visai draugišką signalą bendravimui ištransliuoti. Taigi - marinoje su visais sveikintis reikia, ir ne tik laivus, bet ir žmones matyti bei įsiminti būtina - juk niekad nežinai, kur tu juos vėl sutiksi.

Iš Lickershamn marinos atisirišame Liepos 18 d. 0600 val. Šios dienos plaukimas bus trumpas - tik iki Lautershorn marinos, nes prognozė duoda tik nedidelį langą iki ateinančio štormo su liūtimis. Stipriai pučia nuo kranto, kuris neleidžia aukštai bangai sušokti, todėl visai spėriai lygiu vandeniu ir halfvindu judame pirmyn. Pasaka... Pakeliui nesusilaikau pagundai, ir iš to smagumo išbandau "heaving-to" - dreifą su burėmis. Šis dreifas naudojamas, kai atviroje jūroje reikia štormą išlaukti, kai įgulai nereikia laivo vairuoti, o gali visi saugiai į kajutę sulįsti, šilto maisto pasiruošti, pailsėti, retkarčiais išlendant pro kajutės duris, kad horizontą dėl kitų laivų eismo patikrinti... Šis metodas taip pat tinka, kai reikia staigiai burinę jachtą sustabdyti: laivo nosimi kerti vėjo krypties liniją, gerokai sumažinta genuja metasi į kitą bortą nei prieš tai buvo, tačiau genujos šoto nepermeti kartu su bure, o palieki kur jis buvęs. Laivas sustoja kaip įsmeigtas. Grotą statai centre, ir fiksuoji ten. Po to reikia surasti vairo padėtį, kad jis kiek įmanoma labiau kompensuotų genujos norą sukti laivo nosį pavėjui. Laivas sulėtėja, palengva atkrenta pavėjui, nepilnai persimetus genuja ir grotas pradeda dirbti didesniu plotu, laivas įgauna šiek tiek greičio, ir fiksuotas kiek susuktas vairas tada ima užvesti laivagalį pavėjui, priekį atsukdamas į vėją. Tada genujos trauka susilpnėja, iki ji vėl pradeda užsipildyti ir vėl lėtai truktelia laivą į priekį, ir vėl vairas išleidžia vėją iš burės... Priklausomai nuo vėjo stiprumo ir bangų, reikia paieškoti tos vairo padėties ir reikalingo burių dydžio - bet kai pavyksta viską subalansuoti, laivas ima zigzagu judėti lėtai, bangos pareina kampu - pasiūbuoja bet nedaužo, dėl sumažinto burių ploto apkrovos į korpusą ir rangoutą yra nedidelės - ir įgula gali sąlyginai saugiai išlaukti štormą, jei toks užklupo netikėtai. Gerai įvaldyta dreifo su burėmis technika yra vienas iš esminių elementų škiperio dvasios ramybei štormo jūroje metu. Kai tu žinai, kad gali bet kada sustoti ir saugiai pralaukti, kol visas tas jovalas nusiris šalin - jūroje jautiesi žymiai saugesnis.

1100 val. ir Lauteryje švartuojantis jau ima pilti kaip iš kibiro... Pusnuogiai strakaliodami lauke, kartu su Jonu pasijungiame kranto elektrą, įsijungiame kajutės šildytuvą ir džiovinamės rūbus - lauke šlapia, bet šilta - todėl visai nesinori štorminius kostiumus vilktis, kai reikėjo laivą pririšti, ar iki lauko išvietės krantu nurisnoti... Beje, Lautershorno marinos lauko išvietė puikiai tinka Microsoft testui. Jei ten nori įsidarbinti (ne, ne Lautershorno šikinyke, o Microsoft'e), turi praeiti keletą testų, kuriais nustatomos tavo loginio mąstymo ir kitokios savybės. Vienas iš klausimų yra kodėl lauko išvietės anga yra apvali? Gauni laiko pamąstyti, ir suformuluoti logiškai pagrįstą atsakymą. Tai dabar ir pamąstykit, o teisingą atsakymą rasite vėliau.
kelione_Scorpio_2011_371.jpg
kelione_Scorpio_2011_387.jpg
large_kelione_Scorpio_2011_389.jpg

Lauteris nedidelė marina, bet pilna prikimšta laivų. Mus paprašo persišvartuoti į seklesnę akvatorijos dalį, kad padarytume vietos didelei jachtai - visi nori nuo štormo slėptis... Lietui išsilijus, einame raukarų - kalkamenio uolų, panašių į vėjo ir vandens sukurtas skulptūras - ieškoti. Jų čia daugybė ir visai netoli marinos - trumpa kelionė akmenuota pakrante, ir tu jau čia. Vieta tikrai išskirtinė, gamtinės skulptūros atrodo labai neįprastai ir įdomiai. Kas netingi, karstosi tais gamtos šedevrais, netoliese įrengtos vietos automobiliams parkuoti, tarp skulptūrų pastatyti stacionarūs mangalai BBQ, vietomis įrengti suoleliai norintiems vaizdais grožėtis... Žmogus nėra bandomas išstumti iš šios unikalios vietos, kuri neabejotinai yra ir saugoma, ir paminklas, ir draustinis, ir dar kas tik nori...
kelione_Scorpio_2011_378.jpg
kelione_Scorpio_2011_383.jpg

Lauteryje, be raukarų, daugiau kaip ir ir nėra ką veikti, o kitas Faro salos lankytinas vietas pamatysim kitų kelionių metu, nes šis plaukimas bus skirtas vien Gotlando salos uostams lankyti. Taip nuspręsta įgulos susirinkime, įvertinus labai nestabilius orus. Aplinkui vis sukinėjasi lietingi ciklonai su labai stipriais vėjais, ir ilgesniam plaukimui link Stokholmo archipelago nesiryžtu. Įgula per mažai patyrusi. Iki archipelago persimestume pavėjui per maždaug 20 valandų buriavimo, bet prie tokių orų grįžimas atgal į namus būtų visai neįmanomas prognozuoti laiko atžvilgiu. Sutariame, kad kasdien judėsime nedideliais atstumais ir tik dieną - nuo uostelio iki uostelio rytine Gotlando pakrante, ir, vos pamatę prognozėje palankias sąlygas Baltijos kirtimui link namų - iškart ir plauksime, nesvarbu kuriame Gotlando uostelyje tuo metu bebūtume. Tokia laisva programa nuima "būtinai reikia" momentą iš plaukimų planavimo. Tas tariamas "reikia" dažnai tampa pirma bėdos dedamąja ir visai nereikalingu presu ant buriuotojo smegenų, kai atsiduria laivas netikusioj vietoj, su nepatyrusia įgula ir dar esant bjaurios sąlygoms - nes "reikia". Kai labai "reikia" - skrisk lėktuvu, ar važiuok traukiniu - burinė jachta ir "reikia" nelabai sutaria. Ir gerai, kad to "reikia" atsisakėm, nes kiek vėliau Lietuvoje uraganiniai vėjai net traktorių apvertę buvo ir medžių prilaužę - jau kirsdami Baltiją, mes tų vėjų likučius vidury jūros sutikom - su visais lietumis, škvalais ir žaibais... bet be traktoriaus... Šikinyko skylė apvali tam, kad dangtis neįkristų. Būtų stačiakampė ar ovalo formos - dangtis šūduose garantuotai anksčiau ar vėliau. O kai apvali - ne. Ir nesakykit, kad žinojot - bet dabar jau realiai galite į Microsoft'ą darbintis.

Liepos 19-ta, 0710 val. atsišvartuojame iš Lauterio, plauksime per Farozundo koridorių link rytinės Gotlando pakrantės, ir ten nakvynei stosime Slite uoste. Pusryčiaujame pakeliui - kramasnojam sumuštinius su kava, spoksodami į šalia slenkančius Farozundo kantus, miestelį ir keltų liniją tarp salų. Praplaukiam Farosund mariną - bent kelis Klaipėdos buriuotojus girdėjau jos kapitoną keiksnojant - labai tam žmogeliui nepatinka jachtos su mūsų vėliava kažkodėl, vos pamato - ir jau piktas avansu... Slite mariną sekančiam sustojimui renkamės, nes atstumas dienos plaukimui tinkamas - maždaug vienas nidas - apie 25 jūrmyles. Be to - ten yra kuro kolonėlė netoli uosto - bus galima dyzelio atsargas papildyti. 1500 val. švartuojamės Slitėje, kuri yra nuobodesnė skylė net už Lauterį. Jei Lauteryje buvo nuostabi, tokia atšiauraus grožio pilna gamta - tai Slitėje yra didžiulė cemento gamykla prie pat marinos, kiaurą naktį šalia ūžiantis laivas, iš kurio Putinas su Šrioderiu BlueStream'o vamzdžius krovė. Aplankom maksimą vardu ICA. Su degaline šalia marinos konfūzas gavosi - ji automatinė ir reikalinga speciali kortelė. Gelbsti senyva stokholmiečių pora - paveža iki kitos degalinės, ir atgal į mariną. Jie abu pensininkai, muzikantai ir iš fortepijono muzikos koncerto Slitėje važiuoja į savo vasarnamį, kuriame kasmet vasaroja... Labai stebisi, kad nedidele jachtute mes visa šeima jūromis plaukiam, net eina uoste laivelį pažiūrėti - ar tikrai aš čia jiems pasakų neporinu...
kelione_Scorpio_2011_399.jpg
kelione_Scorpio_2011_400.jpg

Liepos 20 d. 0820 val. išvykstame iš Slite, plauksime į Harrvik uostelį. Pakeliui gaunam škvalą į žandą, lietaus su saulėtom properšom... Harrvik marinoje prisirišame 11.30 val. Va, čionai reikėjo plaukti, aplenkiant Slite... Nedidelė, bet jauki vieta. Pietaujam Hamskrogen restorane, kur gaunam fantastiškai skanią flundrą ir jautienos troškinį. Flundra - tai plekšnė švediškai. Juokiamės, čiauškam, kad net nesitikėjom, kad ta flundra/šliundra dugninė bus tokia skani - padavėja klausia iš kur mes. A-a-a, sako - buvau Lietuvoj pernai, buvo super - vestuvės kaime prie Biržų. Jo, alaus ten tikrai buvo, bet kai vyrai prie stalo atsistoja ir kalbą sako, tai atrodo, kad jie labai pikti. Labai piktai kalba, rankom mojuoja... Iš pradžių išsigandom, bet paskui pripratom, visai smagu buvo... Dainuot tai mėgsta kaip švedai... Ne, gyvenu ne čia, tik vasaroms čionai atvažiuoju... Čia apylinkėj geriausias restoranas, nesvarbu, kad dabar tuščia - ateikit vakare - pamatysit, kiek čia lankytojų bus... Pavakare šalia uostelio esančiuose bendruomenės namuose lankome tapybos parodą. Pati dailininkė čia pat, salėje, ir nakvojanti - visą vasarą ji su savo darbais keliaujanti po pakrantės miestelius, dieną apylinkėse piešia, kai oras prastas - sėdi salėje, ir laukuose primestus eskizus dažais tepa... darbų šiek tiek parduoda... Vasarą dažniausiai piešia jachtas ir avis. Šiek tiek pasitaręs su Lolita, sakau, kad pirksim avį. Nes jachtą jau turim. Ne, ji nežino, kodėl salėje kabo originali laivo vardo lenta "Czar Peter". Gal ir rusų caras - bet ji nežino... Vėliau, jau namie pagūglinęs, sužinau, kad tai buvo keleivinis laivas CZAR PETER, nuskendęs kažkur netoli Gotlando krantų...
kelione_Scorpio_2011_401.jpg
kelione_Scorpio_2011_409.jpg
kelione_Scorpio_2011_413.jpg
kelione_Scorpio_2011_418.jpg
kelione_Scorpio_2011_422.jpg
kelione_Scorpio_2011_426.jpg
kelione_Scorpio_2011_429.jpg
kelione_Scorpio_2011_428.jpg
kelione_Scorpio_2011_427.jpg

Prognozė duoda pakenčiamo oro langą šuoliui per Baltiją. Pajudam iš Harrvik'o liepos 21 d. 1000 val. Vėjas NE apie 10 m/s, banga metras. Kai kirtom laivybos linijas, mus iš oro stropiai apžiūrėjo reaktyvinis bepilotis lėktuvas Du ratus apie stiebą apsuko, net ne iškart supratau kas čia ausyje zyzia... Lėktuvas gal 3-4 m ilgio, skrido maždaug 300m aukštyje. Matyt, optika galinga... Eismą jie mato radarais, bet jei kas reikalinga patikrinti realiai - jiems pigiau tokį lėktuvėlį pasiųsti, nei pakrančių apsaugos katerį. Katerį būtume mes sutikę, jei jiems būtų nepatikę tai, ką iš aukštai matė. Kelis škvalus pakeliui buvom sutikę, tik vieno nepavyko apeiti - spėjau bures numesti, vanduo visai gražiai virė aplinkui, tik žaibai labai nepatiko. Kai tą nesąmonę už nugaros palikom ir nutolom, nuo debesų pado nutįso pailgas piltuvas, nors jūros paviršiaus taip ir nepasiekė.

Vėlai vakare 2340 val. priartėjom prie Liepojos.

Klaipėdoje švartavomės liepos 22d. 1200 val.

Fantastiška kelionė ir atostogos buvo, tik rašyti man apie ją kaip ir atsibodo.
Nieko nepadarysi - per ploną galvą ir plunksnai nepakajus... Gal reikia išmokti trumpiau mintis dėstyti? O gal plaukti greičiau?

Tai tiek.

Gerų visiems Naujųjų Metų, o kolegoms buriuotojams - įdomių kelionių ir sėkmingų regatų.

Posted by gramas 06:11 Archived in Sweden

Email this entryFacebookStumbleUponRedditDel.icio.usIloho

Table of contents

Comments

quote:
Jachtos „Gera diena“ komanda inicijavo įsteigti Metų buriuojančios šeimos nominaciją. Ši nominacija, pasak iniciatorių, turėtų būti skirta propaguojantiems visos šeimos laisvalaikį ant vandens, kartu buriuojančias, keliaujančias šeimas. Vertinimo komisijos nariai siūlė Jurgelionių (Aleksandras Jurgelionis ir vaikai, kelionės po Baltijos jūrą, iki Estijos), Varnų (tėvas Andrius Varnas daug jėgų atidavęs Mingės jachtklubui, jo dukra Rasa su draugu taip pat buriuoja, jie trys apiplaukė aplink pasaulį), Ramašauskų (kelonės po Baltijos jūrą, į Gotlandą) šeimos. Taip pat Juškevičių bei Pajarskų (tėvas Saulius Pajarskas aktyviai buriuoja RS – 280 klasės jachtomis, sūnus Martis skina laurus tarptautinėse „Laser“ varžybose, mama Asta – vaikų buriavimo trenerė).

Metų buriuojančios šeimos idėjos iniciatoriai nusprendė nominuoti Ramašauskų šeimą už šeimyninio buriavimo propagavimą. Ramašauskai šiais metais keliavo jachta „Scorpio“ į Gotlandą ir patyrę daug nuotykių.

http://www.vejo3.lt/2012/12/metu-buriuotoju-apdovanojimai-neivardinti-pretendentai/

by boa

Čia tai bent siurprizas! Bet Gotlandas juk pernai buvo, o šiemet Lenkiją ir Vokietiją plaukėm. Reiks važiuoti Geradienai dėkoti.

by gramas

Comments on this blog entry are now closed to non-Travellerspoint members. You can still leave a comment if you are a member of Travellerspoint.

Enter your Travellerspoint login details below

( What's this? )

If you aren't a member of Travellerspoint yet, you can join for free.

Join Travellerspoint