A Travellerspoint blog

By this Author: gramas

Škotų šantė

Šantės - tai jūreiviškos dainos, bet nelabai panašios į mūsuose labiau paplitusias raudas ir būrų darbo dainas. Šantes dainavo burlaivių jūreiviai darbo ir poilsio metu, dainos ritmiškos, dažniausiai linksmos, tekstai šmaikštūs ir su jumoru, nesudėtingi ir lengvi išmokti. Iš šančių galime nemažai sužinoti apie to meto jūrininkų buitį, darbus, džiaugsmus ir liūdesius.

Nesu ypač didelis šio žanro entuziastas, nes vokalas tikrai nėra mano stipriųjų gebėjimų sąraše. Tačiau net aš esu pastebėtas kitų buriuotojų kompanijoje linksmai betraukiant Lietuvos buriuotojų šante virstančią Rimiškio dainą, tą kur "einu per pievas, o aplink vanduo"... Na, jūs žinote.
Labai informatyvi daina Lietuvos buriavimo kontekste - prisiminiau, vaikštinėdamas Girulių pajūriu nuostabiai smagų šeštadienio rytą ir dar nuostabesnį sekmadienio rytą, ir nematydamas anei vienos burės horizonte. Neįtikėtina ramybė tų, kurie nuolat skundžiasi per trumpu buriavimo sezonu Lietuvoje. Gal atsikelt reiktų valandžiuke anksčiau - ir nebus tas sezonas per trumpas? Bet žinoma, jei ne - tai ne... Tik kam tuos laivus pirktis, jei plaukti jais nesinori... Mes Vyrai - Vandens Stiklinėj Neieškom Audros... Na, ko ieškom, tą ir randam.

Lenkai, mūsų kaimynai buriuotojai - jie tai tikrai išsaugoję šantes kaip žanrą, ne tik laiveliuose vakarodami dainuoja, bet ir didžiulius šantės festivalius organizuojantys. Gal šiemet vėl per Tall Ships, ar Jūros šventės renginiuose kaimynų lenkų puikiais šantės bandais Klaipėdoje pasidžiaugsim.

O tuo tarpu - galima susipažinti su šantės grupe iš Australijos The Lost Quays. Vienuolikos linksmų plaučių diedelių choras, dažniausiai dainuojančių A-Capella (be instrumentų), bet kartais pasitelkia gitarą, ar mandoliną arba akordeoną, ar bet ką, kas tuo metu po ranka pakliūva ir tuo bet kuo galima ritmą mušti...

large_The_Lost_Quays.jpg

Pasižiūrim ir paklausom, kaip australai buriuotojai šantes ne tik dainuoja, bet ir žaidžia - net ne tiek publikai, kiek dėl savo pačių malonumo.

p.s. The Lost Quays - tai choras iš Australijos, o ne iš Škotijos, kaip šiame straipsnyje buvo skelbta... Klaidą ištaisyti padėjo Bill, ankstesnis mūsų BILLABONG savininkas. The Lost Quays video, kur vyrai bokalais pasimėto - buvo filmuotas bare, netoli kurio Bill ir Caroline gyvena, bei kuriame dažnokai apsilanko...

Posted by gramas 00:26 Archived in Lithuania Comments (5)

Sukąsti dantis...

... ir iškentėti.

large_IMG_2334.jpg

Buriuotojas privalo būti stiprus. Jis privalo iškęsti mėnesį krante - net per patį buriavimo sezoną. Liko tik dvi savaitės ir aš stiprus.

Matau internetuos vietinius jachtų čarterius išpardavinėjant papigintai laisvus laivadienius Kuršmarėse. Jau, jau, jau - artėja ir mano laivadieniai, laivanaktės, laivadarbiai, laivavargiai ir ištisinė, vientisa laivalaimė Atlante.
Tačiau neapsigaukim - ne viskas yra toks širdagraužis ir rankągražis, kaip čia ką tik išsireiškiau, kaip kokia kilminga fyfa. Yra cool pasitikrinti savo kranto įgūdžius, padalyvauti verslo dantračiuose, vėl sutikti brangius žmones ir į mazgan surištus marškinėlius pririnkti puskilį voveraičių ant Litorinos tako šlaito. Dar liko išlenkti bokaliuką pas Kavolį ir iš Girulių iki Centro pavažiuoti miesto autobusu, jei išsiaiškinsiu kur gauti bilietėlį.

Klaipėda - Kaunas - Varšuva - Budapeštas - Porto - Povoa De Varzim. Ir jau tada aš ir laivas vandenyne.

Niekas ir nesakė, kad bus lengva.

Posted by gramas 10:13 Archived in Lithuania Comments (3)

Gyvenimo Menas

large_kamsciai.jpg

Nežinau, ar egzistuoja visiškai sausas laivas. Sausu buriuotojai vadintų laivą, kuriame niekada nėra ir kuriame niekada nevartojamas alkoholis. Jeigu toks yra - septynios pėdos jam po kyliu ir visokeriopos sėkmės kaip išimčiai, patvirtinančiai taisyklę.

Priklausomai nuo asmeninių preferencijų - bet alus, ar vynas, ar kažkas stipresnio - tai yra buriavimo kultūros dalis. Net škiperis abstinentas savo laive dažniausiai turės gėrimo, kuriuo brangų svečią pavaišins, o dažnas, jeigu ne kiekvienas buriuotojas, eidamas svečiuotis į kitą laivą, krepšyje tikrai turės tą balto vyno butelaitį. Kodėl balto? Nes pralietas ant jachtos denio ar kokpite jis dėmių nepalieka - toks jau tas etiketas - bet nelabai griežtas, tad jei ateisit į mūsų BILLABONG su raudonu, nuo trapo niekas nenuvys.

Taip, laivuose vartojama. Kiekvienas škiperis turi savo taisykles ir jos gali būti įvairios. Pažįstu ir škiperių-abstinentų, kurie nevartoja todėl, kad jiems nereikia, o ir noro nėra. Todėl reiktų verygiškai didelę burną turėti, kad alkoholio tema garsiai kalbėti už visus buriuotojus - taigi toliau bus tik mano taisyklės. Geros mano taisyklės ar blogos - jokios įtampos prašau nepatirti, nes tai yra mano laivas su mano įstatymais ir mano taisyklėm.

Alus, vynas, romas. Trys alkoholio rūšys - esančios, toleruojamos ir kultivuojamos mūsų laive. Mūsų laivas, skirtingai nei Lietuvos valstybė, propaguoja ne draudimų ir alkoholio demonizavimo politiką, o saikingo vartojimo, kaip Gyvenimo Meno dalies, kultūrą. Ne taip jau lengva pasakyti, kas yra tas saikingas vartojimas. Kad tai suprasti, yra keli būdai. Galima - kaip čia pasakius - padauginti, kad būtų su kuo lyginti. Apgraibom išsiaiškinti ribą, kurios tau nedera peržengti. Kitas, kiek protingesnis būdas saiko ribas sužinoti - patikėti tais, kurie žino ką šneka, nes kalba iš savo patirties bei remiasi objektyviais ir patikimais informacijos šaltiniais. Mąstantis vartotojas geriau anksčiau nei vėliau supras, kad gėrimo vien tam, kad apsinešti romantizavimas yra visiška nesąmonė ir fikcija. Jei nesupras laiku ir savo galva - kepenys patars. Jei neklausys to patarimo - aplinka paprotins. Jei ta aplinka (buriuotojo atveju) yra jūra vandenynas - paprotins dar įtikinamiau, arba nuleis visai į dugną - visom įmanomom prasmėm, nes natūralioji atranka veikia kaip gamtos dėsnis, kuriems mes visi pavaldūs. Taip kad saikas - dalykas rimtas, o be jo buriuotoju pabūsi neilgai. Šiame kontekste nereikėtų buriuotojo tapatinti su pijokėliu, kuris nuo eilinio degrado skiriasi vien tuo, kad nusitašo jachtoj. Sumanus buriuotojas vartoja saikingai ir atsakingai, t.y. tada ir tiek, kad tai nekeltų pavojaus įgulai, laivui ir kitiems vandens eismo dalyviams.

Jau keli metai buriuojam vyno šalyse. Sukeliautas beveik visas Viduržemio jūros regionas, šiuo metu tyrinėjamos pietinės europinės Atlanto pakrantės - Portugalija, Ispanija... Stebim vietinius, jų kasdienybę ir šventes, mokomės ir bandom juos suprasti bei atrinkti kas mums tinka, o kas ne. Vynas čia yra gyvenimo, kultūros ir dietos neatskiriama dalis, o pati vyndarystė - turbūt lygiom dalimis kiek menas, tiek ir mokslas. Kelionės keičia žmogų, jo gyvenimo stilių bei pažiūras - todėl keičiasi ir mūsų alkoholio vartojimas, labai tikiuosi, kad protinga saiko linkme.

Jachtoje BILLABONG alaus kartais yra, o kartais ne. Įvairiuose uostuose perkame vietinės gamybos alaus rūšis, fasuotas skardinėse. Jeigu vietinis netenkina - tada olandų Amstel, kurio yra visur. Viduržemio baseine populiariausia tara yra 0.33L skardinės - labai patogus ir optimalus kiekis, reikalingas troškuliui numalšinti karštą dieną. Maisto parduotuvėse neteko matyti vietinių, perkančių alų pilnomis pakuotėmis, labai retas pirkėjas išvis ima alaus vartojimui namie. Užtai lauko kavinėse bei restoranų terasose bus pilna klientų bet kuriuo paros metu, prieš pietus taip pat, besišnekučiuojant prie taurės alaus. Jie neskuba, antros dažniausiai neprireikia. Tokių rimtų bokalų kaip Lietuvoje, UK ar Vokietijoje, čia nerasi - taurės čia nedidelės 0.33L, arba dar mažesnės, bet jei paprašysi - gausi ir mums įprastą 0,5L. Per šventes, kai vyksta lauko prekyba, alus publikai pilstomas į vienkartines 0,2L taures, po Eur1,- . Pritempusių virš normos per šventes viešoje erdvėje beveik nebūna, gal vos vienas kitas... Tačiau naktiniuose klubuose nuo 02.00 iki 06.00 vaizdai bus labai kitokie.

Būna pasitaiko, kad alus vargsta jachtos šaldytuve, nepatirdamas jokio įgulos dėmesio ištisą savaitę - labai tikėtina, kad tuo laiku "kieme" temperatūra laikosi gerokai virš 30C ir alaus vartoti nėra prasmės - vos išgertas, jis kaip mat prakaitu iššoka per odą, o troškulys po minutėlės sugrįžta. Tokioje karščio pekloje troškulį numalšinti įmanoma tik vandeniu skiestu vynu. Jeigu tai baltas sausas ir šaldytuve gerai atvėsintas vynas - o karštyje toks ir turi būti - skiedžiame jį lygiomis dalimis su šaltu vandeniu, arba pilame ant ledo, jeigu šaldiklyje tokio yra. Rausvą - Rose - vyną taip pat vartojame atvėsintą, kai karšta - irgi skiedžiame vandeniu, bet Rose ant BILLABONG atsiranda tik vasarą, gerai įšilus orams. Prie maisto, arba vakarojant jachtoje - bus raudonasis, mūsų mėgstamiausias, todėl be jo atsargos triume laivas jaučiasi nepilnai sukomplektuotas. Havana Club - jo irgi turi būti visada, bet vartojimo statistika šį sezoną turi aiškią mažėjimo tendenciją, koks puikus gėrimas šis romas bebūtų. Šlakelis į Sangria, ar stiklas vakarojant maždaug valandžiukė prieš įsirausiant į šiaudus - dar niekam žalos tikrai nepadarė.

Ką mes matome, bandome išmokti ir pritaikyti savo gyvenime - iš vyno šalių kultūros? Lietuva nuėjo gąsdinimo, nuobaudų, draudimų, reklamos ribojimo ir mokesčių didinimo keliu, siekdama mažinti alkoholio vartojimą. Teisingą tikslą Lietuva bandys pasiekti apgailėtinai klaidingomis priemonėmis ir neabejotinai patirs eilinį nusivylimą. Ką gero šioje temoje gali nuveikti šarlatanai, kurie patys sako, kad gyvenime ragavę nėra, bet už visus geriau žino, kaip ištiesinti visus kitus? Manyčiau, kad be triukšmo - tikrai nieko. Apmaudu už šalį, bet kaip jau sakiau - mūsų laive kvailiems įstatymams vietos nėra. Vyno kultūros šalys šitokios teisinės, biurokratinės ir administracinės priespaudos savo žmonėms sau leisti negali, nes ten valdžia žino, kad už tai gaus nuo savo rinkėjų per ausį. Pabandyk, suvaryk portugalus į gardus per Šv.Petrą, arba ispanus per Jonines - ir pamatysi, kas bus. Pietų ir Vakarų Europos šalys pasirinko švietimo, saiko ir atsakingo vartojimo propagavimo kelią, o vynui daugelyje šalių netaikomas akcizas, dėl ko jis ženkliai pigesnis, nei Lietuvoje. Tai ne Lietuvos pasirinkta "kampaneiščina", o ilgalaikis procesas, kuris duoda apčiuopiamus rezultatus. Per paskutinius 20 metų (nuo 1996m) bendras suvartojamas vyno kiekis sumažėjo 20%, o būtent vyno kultūros šalyse - net daugiau. Tuo pat metu pastebima, kad Europoje nuolat didėja brangesnio aukštos kokybės vyno pardavimai ir vartotojai vis labiau linksta į būtent saikingą ir atsakingą vartojimą namų bei restoranų aplinkoje. Brangų vyną jie skanauja mėgaudamiesi, o ne sprogsta springdami.

Vyno kultūra Europoje išplito ir yra puoselėjama nuo Antikos bei Romos Imperijos laikų, o vyndarystė ypač suklestėjo įsigalėjus krikščionybei. Dauguma garsiausių ir seniausių vyno ūkių, vynuogynų kadaise priklausė vienuolynams, o viduramžiais vyną gerdavo dažniau nei vandenį, per kurį plisdavo įvairiausios infekcijos. O mūsų laikų gerai informuoti žmonės žino, kad saikingas vyno, ypač raudonojo, vartojimas yra naudingas sveikatai - mažina mirties dėl širdies kraujagyslių ligų riziką, stabdo senėjimo ir destrukcinius procesus organizme. Peržengus saiko ribas, nuolat piktnaudžiaujant, procesai verčiasi atvirkščiai - niekas neabejoja, kad piknaudžiavimas atves į priklausomybę su didžiule rizika sveikatai ir gyvybei.

Taigi vėl - kas tas saikas, kad galėtum alkoholį vartoti, bet nekenktum sveikatai ir gyventum ilgiau bei kokybiškai? Dauguma šalių turi savo rekomendacijas kiek gryno alkoholio vienetų, ar gėrimo taurių galima gerti per dieną, ar per savaitę, kad išliktum saiko ribose. Painiava didžiulė, nes beveik visi skirtingai supranta kas tas vienetas, o taurių įvairovė gali būti begalinė. Panašiai kaip kad yra su žmonija, nesugebančia susitarti dėl vienodo telefono kroviklio, ar vienos sistemos batų dydžiams, nors visi juos nešioja.

Nesileisim į postringavimus, todėl iškart atskleisiu, kad jachtoje Billabong mes atlikome ilgamečius ir išsamius praktinius tyrimus, apibendrinom įvairių šalių rekomendacijas ir nustatėm ne daugiau kaip 4 taurių vyno per dieną normą, kurios viršyti nerekomenduojama. Mažiau - labai prašom, bet daugiau - geriau ne. Taip pat ne mažiau kaip vieną dieną per savaitę leidžiame kepenims ir alkoholio pramonei nuo mūsų pailsėti.
So far so good, bet jei kas pasikeis - būsite informuoti, arba ne.

Posted by gramas 23:29 Archived in Spain Comments (3)

Atlantas. Būna visko - ir Sanxenxo atsitinka

Nakvynė inkaruotėje ties Combarro miestelioku, Pontevedra įlankoje... Šuo vidurnaktį ima aršiai skalyti - sliuogiu skubinai iš lovos žiūrėti, kas čia į mūsų laivą kėsinasi, nes Barlis be priežasties netriukšmauja. Dairausi nuo denio - ramu aplink, jūra lygi, jokio kito laivo, jokių žmonių šalia. Barlis lojimu rodo kryptį, iš kur jis jaučia pavojų. Už 30-40 metrų nuo laivo neskubėdamas plaukioja didžiulis delfinas, kartas nuo karto nesmarkiai pliaukštelėdamas uodega per ramų mėnulio vandens paviršių - tas nevidonas specialiai erzina šunį.

Artėjant prie Marin miestelio, pasižiūriu į kilvaterį - taigi mus vejasi didžiulis povandeninis laivas. Venduojam, sukam į dešinę, kad jis mus lenktų iš kairio borto - tai turim galimybę apžiūrėti šį geležinį daiktą ir per žiūronus matau, kad ant kapitono tiltelio įrengtos trys kėdės laivo vadams - lygiai tokios, kokias buvau įrengęs ant tuo metu dar mūsų jachtutės Scorpio galinio relingo. Akivaizdu, kad Ispanijos laivyno žvalgyba bus apsilankius Baltijoj ir nuo Scorpio persibraižę relingo kėdžių dizainą.
Įplaukėm į uostelį, kur matėsi keli didesnių burlaivių stiebai, sakom, prisirišim ir eisim miestelioką patikrinti. Gal net autorines kėdžių dizaino teises ir intelektinę nuosavybę apginsim, nes tą povandeninį buksyrai visai netoli uostelio pririšo.
Vietos mūsų laivui čia nekažką, sukinėjamės tarp burlaivių ir jachtų ieškodami kur čia gal antru bortu prisišlieti, bent trumpam, o viena akim stebiu krantą. Kažkas ne taip šioje marinoje - jūrlapyje ji pažymėta, locijos netikrinau, nes kažkaip impulsyviai čionai užsukom - bet kiek žmonių krante bematau - visi uniformuoti. O vienas karininkas va, jau atbėga iš kažkokio pastato krantine link mūsų, kažką labai nedraugiškai rankytėm mojuodamas. Ossstiaaa.... greitai greitai apsisukom ir pabėgom. Tas povandeninis nesivijo. Į karinio laivyno akademijos uostą netyčia buvom užblūdinę, o ta jūrlapyje pažymėta marina - tai visai greta akademijos esantis baseiniukas, kuriame visi tilteliai per trumpi mūsų laivui, tinkami tik kateriukams.
O tas povandeninis irgi ne šiaip sau ten buvo atplaukęs - kitą dieną Securite pranešimais buvo padiktuotos koordinatės taškų, kurie navigacijai uždarė didelį rajoną, kuriame vyko laivyno pratybos. Ten sukiojosi visa grupė karinių laivų, link kurių skubėjo labai greitas lėktuvnešis. Tai lėktuvnešį irgi apžiūrėjom. Pajutęs apžiūrėjimą, lėktuvnešis pradėjo piktai laidyti lėktuvus, tie ratais sukti apie mūsų stiebą- ir mes pasitarę nusprendėm jiems nieko dėl mūsų kėdučių dizaino nebesakyti. Mat juos pikis...

IMG_2287

IMG_2287

large_IMG_2293.jpg
large_IMG_2317.jpg

Žvejyba šiemet nieko gero. Matyt, tunai, pelamidės vėl pasirodys tik rudeniop. Užtai skumbrės gali prigaudyti greitai ir sočiai. Kartais meškeres tenka suvynioti po 20min., nes tas 10-12 mums reikalingų skumbrelių sugaudai - ir viskas, sandėliuoti šaldyti neverta, nes kai tik reiks - Atlantas šviežių pilnas. Skumbrės mėgsta smulkių masalų girliandas su svareliu ant galo, ar nediduke vartikle, ar apie pora metrų neriančiu vobleriuku, tempiamas paskui jachtą maždaug 3 mazgų greičiu. Tos mažosios skumbrytės - iki 20cm ilgio - pačios skaniausios, o ir kauliukai smulkučiai, valgant visai netrukdo.
Užtat kitokia žuvis kol kas vien tik per turgų, o pasirinkimas ten tikrai platus.

O kad jums nepradėtų manytis, kad kruizinis buriavimas - tai vien egzotiški malonumai, giedras saulėtas dangus ir akvamarino bangos, žaidimai su delfinais ir undinėm visokių palmių paunksmėse, romantiškas saulėlydžio šampanas ir rytmetinis pūkštelėjimas į šiltą jūrą... Taip, visa tai yra, tačiau visiškai teisingai žmonės sako, kad ir gudri višta kartais subinę išsidilgina. Taip ir mums sušvietė į Ispanijos vasaros turizmo perlą - Sanxenxo atplaukti. Kad čia yra gerai - žinojom dar po vizito gegužės mėnesį - miestelis įdomus, pliažai fantastiški, pulpo ir arroz con mariscos puikus, superinė karališkoji marina nakčiai vos 17 pinigų, nes ne sezonas dar. Buvo jau ir tada marinoje Buddha klubas kiek patriukšmaujantis, bet saikingai. Nu bet ne 10 klubų vien marinoje, vienas už kitą garsiau pavarančių tropniai iki pat 6:00 ryto!!!

Nors... negali sakyti, kad nenujaučiu, už ką į šitą skaistyklą papuoliau.
Atplaukėm, prisirišom penktadienį - ir koks kipšas mane ant posūkio registruojantis užmetė, kad sumokėjau iškart už tris naktis, iki išplaukimo pirmadienį?! Tik kai sąskaitą išrašė, pasirodė, kad kaina jau High Season, tris kartus aukštesnė... kitą kartą žinosim, kad mokėti registruojantis reikia tik už pirmą naktį, o už kitas - tik prieš išplaukiant. Nes nuo šeštadienio popietės iki pirmadienio 9:00 marinos biuras išvis nedirbs, bus vien budintys marineros, jie pinigus priims, bet anksčiau sumokėtų tikrai negrąžins.

large_IMG_2325.jpglarge_IMG_2326.jpg

Bet kad nebus to kito karto, nes nieko mes šitame turistų gete nepamiršom, kad sugrįžti. Kai atsiranda proga su kuo palyginti - tik tada žmogus supranti ir įvertini kokį gėrį, gyvenimo kokybę, ramybės ir dvasinio komforto oazę gyvendamas jachtoje turi. Tie restoranais apsimetę spąstai turistams; kad papult ir jiems atsiduot kad paturėtų tu, kliente, ir eilėje dar pastovi... pamačius realiai, lengva save įsivaizduoti tame kvadratiniam smėliuko metre ant prakaituotais kūnais perpildytos gulyklos šalia primyžto vandens. Na, ir pakrantės bulvaras, per kurį vos ne vos tik alkūnėm prasiirti, nes ispanai yra naktiniai gyvūnai ir tik temstant absoliučiai visi, senas jaunas, iš savo kertelių į čia susigrūda. Net su mažyčiais vaikais iki 2 val. ryto dūzgia. O kas be vaikų, turbūt visi į tuos marinos klubus vėliau sugužės pasitrinti kumpiais iki ryto.
Jonas irgi laivan grįžta tik rytais.
Jei ne Jonas ir kiti į jį panašūs personažai, marinos klubai užsidarytų ir dori žmonės galėtų normaliai išsimiegoti - vienas toks senas krienas piktai bamba panosėj, 11 ryto bukai spoksodamas į lunatiko sumuštinį ir niekaip nesuvokdamas ko labiau dabar nori - eiti miegoti, ar gurkšnio kavos...

Jums naujas žodis į arsenalą - agorofobija - kaip daugybę viso Pasaulio jachtininkų kruizerių vienijantis bruožas. Agorofobija - tai minios baimė. Eilinį kartą sau įrodžiau, kad esu užgyvenęs ne visai lengvą šio disbalanso formą...

Posted by gramas 06:50 Archived in Spain Tagged parties boats billabong buriavimas jachta jūra žvejyba ispanija Comments (0)

Atlantas. Sugrįžimas.

Jau du mėnesiai, kaip mūsų jachta Billabong niekur neskubėdama sukinėjasi po Galicijos rias - didžiulius, pušų ir eukaliptų giriomis, kalnais aprėmintus, įlankom išvingiuotus, salom apkabinėtus fjordus Atlanto pakrantėje. Toks ir buvo sezono, prasidėjusio dar Portugalijoje, tikslas - neskubėti ir pajusti Galiciją - vieną įdomesnių daugiabriaunės Ispanijos regionų. Tai mes ir neskubam, nors kartais pasibėdavojam, kad laikas skuba per greitai. Tik švyst - ir savaitės nebėra.
Tai kaip tą laiką - svarbiausią gyvenimo turtą - mes švaistom, kad jis mums byra nesustodamas ir banaliai kaip smėlis tarp pirštų?

Tenka pripažinti, kad kruizinis buriavimas yra idealus laiko švaistymo būdas. Dažniausiai vakare dar nežinom, kur mes plauksim išaušus rytui. Ryte atsibudęs, nusprendi dar pamiegoti. Kartais todėl, kad naktį nepavyko, nes vėjas ir bangos bandė laivą nuo inkaro nurauti ir buvo ką veikti - bet dar dažniau ilgiau pamiegam todėl, kad elementoriškai niekur skubėti nereikia. Ryte pasitikrini prognozes ir tampa aišku plauksim į Šiaurę, ar į Pietus, nes kitur labai daug vandens, arba kalnai. O gal toje pat įlankoj į kitą miestelį ar inkaruotę peršoksim, nusileisim valtelę su pakabinamu varikliu ir plauksim krantą patyrinėti. Ryte keliauju į panaderia - artimiausia kepyklėlė - kur pardavėjos vis šypsosi nuo mano labai pažengusios ispanų kalbos. Bet kažkaip susikalbam, todėl pusryčiams vis ką nors pavyksta nupirkti. Žuvies turguje man įvyksta kažkokia meditacija ir transas, gal net didesnis, nei žūklės reikmenų ir jachtinių žaislų parduotuvėj (čia Lolitos nuomonė) - tokia žuvų įvairovė. Žiūriu, ką perka vietiniai, stengiuosi suprasti kodėl, įdomu stebėti, kaip pardavėjai kiekvieno pirkinio žuvį išdarinėja, dar paklausia kaip ruoši namo parsinešęs - tada ir sukapoja, ar pjausto atitinkamai.

Taip ir keliaujam visas taboras - trys žmonės, du šunys.

large_IMG_2323.jpg

Dažnai net prognozių čia nereikia - pažvelgi į dangų, jei giedras - vadinasi, vėjas maždaug nuo 10 val. ryto iki pietų bus iš Šiaurės, popiet iš Šiaurės-Vakarų. Laikas nuo laiko trumpi, nelabai grėsmingi katabatiniai, pakrantės kalnuose suraityti škvaliukai bet kuriuo paros metu gali stuktelėti, bet naktimis dažniausiai ramu. Tačiau laikotarpiai, kada nuo Atlanto link žemyno ima spaustis didesnis ciklonas, bus su stipriais trumpalaikiais lietumis, stipriais ir nuolat besisukiojančiais vėjais. Jei tuo metu esi jūroje - nuobodu tikrai nebus, bet tie Atlanto ciklonai prognozėse matosi iš anksto, tai juos išlaukti uoste, ar užsiglaudus kur ant inkaro visai nesunku. Didelių meteorologinių sistemų privalumas - orų prognozės appsai jas mato iš tolo, yra laiko pagalvoti ko tu nori, ką gali ir ką darysi. Žodžiu, vyrauja N ir NW - Portuguese Trades. Klimatas čia mums žymiai artimesnis, nei Viduržemio kaitros. Šiemet gegužės mėnuo Galicijoj buvo vėsokas, gal nuo vidurio temperatūra dienomis virš 20, bet iki 25, naktys be vėjo, atvėsta iki 16-17. Birželį jau šilta kaip reikiant, iki 28C dieną, naktimis apie 20, bet kaitra nekamuojanti, nes vėjas nuo Atlanto gaivus. Mums, šiauriečiams - čia pats tas.

Neseniai įvyko šioks toks sugrįžimas į praeitį, man labai tolimą. Krantinė Vilagarcia uoste, prie kurios medienos krovinio dalį atidavė motorlaivis Kretinga, kuriame tuo metu aš, studentas, atlikinėjau jūrinę praktiką, dirbdamas motoristu trečio mechaniko vachtoje. Pjautos medienos paketus pasikrauti vykdavome į Igarką, kurią pasiekdavome iš Šiaurės jūrų kildami Jenisiejaus upe. Po to vėl, lanku apie visą Europą, su sustojimu Norvegijoje kuro užsipilti, vežėm krovinį kapitalistams ir nedidelėmis partijomis barstėm jį Ispanijos uostuose.
large_180_IMG_2308.jpg

Įplauka į Vilagarcia mariną kaip tik šalia tos "mano" krantinės, tik tais 1983 metais ant jos dar nebuvo mūrinio sandėlio uosto kroviniams saugoti, vien aikštė, kur ir buvo sukrautos rietuvės mūsų atvežos Sibiro medienos.

Užtai pats uostas ir miestas pasikeitęs labai, nors kadaise buvo išvaikščiotas skersai-išilgai, šio vizito metu buvo visiškai neatpažįstamas. Vilagarcia išgražinta, sukura daugybė erdvių ir gatvių vien publikai, be transporto, o to seno kinoteatro man taip ir nepavyko surasti. Jame pirmąkart pamačiau filmą The Wall su Roger Waters. Tuo metu, 1983-iais, man tai buvo kolosalus įspūdis, tiesiog kaip tuo Pink Floyd plaktuku per smegenis, privertęs mąstyti kitaip ir pajusti žymiai aštriau tą visą sovdepijos dusulį, į kurį vėl panirau, grįžęs iš jūros į krantą. Tai buvo seniai seniai, prieš tūkstantį metų, kai alaus upės tekėjo tarp sūrio krantų, o kepti karveliai patys į burną skrido.

O šiandien - dar viena gera diena. Vigo įlanka, vėl nuostabi inkaruotė nakvynei prieš pliažą ties Cabo de Vela. Ryt plauksim į Pontevedra įlanką, lankysim Sanxenxo kurortą. O gal tik poryt, bet savaitgaliui tikrai, nes atžala ketina per Sanxenxo klubus prasieiti. Nors toj palangos šiuo laiku kasdien savaitgalis jau.

Jau nuspręsta - liksime Portugalijos ir Galicijos pakrantėse ir ateinančiais metais. Nes čia vis dar per gerai, kad kur nors kitur skubėti.

Posted by gramas 07:33 Archived in Spain Tagged landscapes boats sailing galicia billabong buriavimas kelionė jachta jūra Comments (0)

Kaimas prie Atlanto. Boat Porn

Atplaukėm į Sanxenxo - kaip ir geriausias Galicijos, jeigu ne visos atlantinės Ispanijos pakrančių kurortas. Sanxenxo yra Rias Baixas (Žemutinės Įlankos) sostinė, esanti Pontevedros fjorde. Visame Sanxenxo rajone yra 36km Atlanto pakrantės su 24 nuostabiais pliažais ir šis rajonas jau šešis metus iš eilės gauna daugiausiai Ispanijoje Mėlynų Vėliavų - 13. Žodžiu, paplūdimių kokybe Sanxenxo neša visus viduržemius. Kad būtų suprantama visiems - 10-ties palangų skalėje Sanxenxo iš mūsų gauna aštuonių palangų įvertinimą.

Visai šalia mūsų marinoje vyksta šurmulys - jachtos ruošiamos regatos startui. Startas atidedamas, nes nėra vėjo, tad yra laiko pasivaikščioti ir pasidalinti vaizdais:

large_90_IMG_4519.jpglarge_90_IMG_4530.jpglarge_90_IMG_4522.jpglarge_IMG_4521.jpglarge_90_IMG_4523.jpglarge_90_IMG_4524.jpglarge_90_IMG_4526.jpglarge_90_IMG_4518.jpglarge_90_IMG_4533.jpglarge_90_IMG_4515.jpglarge_90_IMG_4496.jpg

Šitaip prasideda dar viena gera diena jachtoje Billabong

Posted by gramas 03:04 Archived in Spain Comments (1)

Kaimas prie Atlanto. Polpo Gallega.

Po trumpo vizito Baiona, apsistojom Cangas marinoje, priešingoje fjordo pusėje prieš auksinį Vigo. Kartais vakarėjant debesys taip suvaikšto, kad besileidžianti saulė Vigo padaro išties žibantį auksu. Tai kaip patvirtinimas legendos apie indėnų aukso pilnus galeonus, kuriuos anglų laivynas sudėjo į dugną būtent šioje įlankoje. Sakoma, ne visi nuskendę laivai iki šiol yra surasti ir nuolat kyla ginčai bei svarstymai, kam turėtų priklausyti auksas, pakeltas lobių ieškotojų - jiems, ar valstybei, ar kažkaip reikėtų dalintis?
Iš Cangas į Vigo keliamės greitaeigiu keltu, kelionė per įlanką trunka 15min., kaina asmeniui 2,20. Vigo įdomus, su charakteriu, bet žmonių tirštuma bei šurmulys ne mums - užteko mums ir vienos kelionės į miestą.

Keliaujam po apylinkes automobiliu, nakvoti grįžtame į laivą. Toks ir yra šio sezono, bent jau iki liepos mėnesio, tikslas - kuo labiau patyrinėti nuostabiąją Galiciją, laikas nuo laiko perplaukiant vis į kitą įlanką. Įlankose daug gerai nuo bet kokių vėjų apsaugotų inkaruočių, nors ir marinų kainos kol kas nesikandžioja; infrastruktūra gera, verta tų Eur20 už naktį marinoje; po pinigui alkano Viduržemio kainų visai neskauda. Idealus buriavimo regionas buriuotojui, nes įlankų ramybę galima įvairinti plaukimais į atvirą Atlantą, kuris savo nuotaikų kaita tikrai neleis nuobodžiauti. Kranto linija raižyta ir vaizdinga, su įspūdingais skardžiais, tarp kurių įsprausti nedideli ir jaukūs smėlio pliažai. Krantuose tai pušynai, tai geltonai žydintys nepraeinami kadagių brūzgynai, kaimeliai, miesteliai dar neuždrožti pramoninio turizmo. Gamtos atžvilgiu Dievas šiam kraštui davė ir dar dribtelėjo, kad maža nebūtų: vandenynas pilnas gyvasties visokios, upės, karštos versmės, kalnai, miškai, minkštas klimatas. Visa kita susikūrė žmonės.

Galicijoj gyvena gãlai. Jie save laiko atskira valstybe Ispanijos karalystės sudėtyje, turi savo kalbą, kultūrą ir net išvaizda kiek skiriasi nuo kitų Ispanijos regionų gyventojų. Kresnas, vidutinio/žemo ūgio, stiprių kaulų, niūrokos išraiškos tamsiaplaukis garbanius kalnietis. Ji - nedidelė, dažnai apvalokoka, plačiastrėnė garsiabalsė moteraitė. Toks būtų labai schematiškas ir apibendrintas gãlų gymio apibūdinimas, labai artimas portugalams, sakyčiau. Žmonės, nežiūrint atšiaurokos išvaizdos, labai šilti, atviri bendravimui; mes čia jiems kaip ant delno padėti šiauriečiai lyg du ilgakojai gandrai su dar dviem šunimis, bet visai nesijaučiam izoliuoti. Vietiniai net pastangų kalbėti angliškai nerodo, bet ispaniškai mes bent šiek tiek gaudomės. Na, taip un poco gaudomės. Labai un poco. Kai jie su mumis galego - savo kalba - ima šnekėti, mes su jais kalbam iš pradžių savo labai un poco español, jei jie nepasijungia, tada lietuviškai - ir jokių bendravimo problemų iki šiol nebuvo.

Kasdien ragaujam vis kitą žuvies rūšį - vis neatsibosta, bet kad ir tų rūšių pabaigos dar nesimato. Vietiniame turgelyje pasirinkimas milžiniškas, o žuvies prekiautojus pirkėjai apgula žymiai labiau, nei mėsininkus. Perkamą žuvį pasveria, pasako kiek kainuos, jei tinka -nuvalę bei išdarinėję sudeda į maišelį. Valydami dar paklausinėja kaip ketini žuvį gaminti - atitinkamai ir supjaustys, sudėlios į plastikinį padėkliuką. Turime turgelyje jau "savo" pardavėją, iš tolo kviečia kad pasigirti ką šiandien turi geresnio, o pakeliui mus bando pervilioti ir kitos moteros - viena krabą didžiulį mums beturinti, kita sepijas, dar kita savo jūros liežuviais atsidźiaugti negali. Bėda, kad abu su Lolita mokam ir mėgstam skaniai jūros baisybes gaminti - tai vis rečiau į vietinius restoranus beužsukam...

Kad kulinarinės teisybės balansą šioje planetoje pagerinti - vakar sumanėm nieko patys nekepti ir netroškinti, o pasikrauti šunis ir važiuoti gilyn į žemyną nuotykių ieškoti. Radom aštuonkojų festivalį apie 130km nuo kranto - Ourense mieste. Festivalis - tai Polpo Gallega (aštuonkojis galicijietiškai) valgymas ir visokia kitokia kaimiška prekybos mugė - nuo sportbačių iki sodinukų, medaus ir hamono. Kai atvykom, buvo pietų metas beprasidedąs, tai ir nusprendėm tą polpo ragauti.

Polpo festivaliams įrengta didžiuliausia pavėsinė su stalų eilėmis. Prieš kiekvieną stalų eilę stovi dujomis kaitinamas katilas, kuriame verdami aštuonkojai. Ant katilo padėta lenta, kur aštuonkojis žirklėmis karpomas į lėkštę, gausiai apšlakstomas alyvuogių aliejumi ir apibarstomas raudonos ir šiek tiek aštrios paprikos miltais. Vyriausiasis karpytojas šlakstytojas paklausia ar labai picante, ar nelabai. Lėkštės klientui neštis pačiam neduos jokiu būdu, nes tai šeimos verslas ir tai daro speciali moterėlė. Už aštuonkojų katilo stovi grilius su mėsomis ir jo operatorius, už jo vyno statinės ir visokie kiti rakandai - tada jau stalai prasideda. Vos atsisėdęs, gauni pabendrauti su dar kita moteraite, kuriai įdomu kiek vyno tamstos pageidaujat, tikriausiai visą ąsotėlį? Si, claro, kad ąsotėlį... Kartu su vynu atsiranda ir moliniai dubenėliai, iš kurių jis šiame krašte geriamas, ketvirtis kepalo šviežios duonos ir peilis jai raikyti. Servetėlės griežtai normuotai - po vieną žmogui ir viena duonai. Polpo griežinėliai iš lėkštės imami smeigtukais, tokie pagaliukai vos platesni už dantų krapštuką, o užkąsti duona, maktelėta į aliejaus ir polpo syvų mišinį, o užgerti kuo? Raudonu vietiniu vynu, taigi claro. Žmogui apie 10 pinigų tokie pietūs kainuoja. Tiesa, šeimininkė mūsų stalų eilės neprašyta šunims virtos mėsos gabaliukų atnešė, para perritos guapos. Tai va, jei su šunim būsit - ir mėsos gausit, carne inclusivo, taip sakant. Niekas ten nekontroliuoja pats mėsą sušveitei, ar šunims atidavei.

Aštuonkojo galicijietiškai receptas elementarus. Jei aštuonkojis šviežias - išvalius jį teks gerokai primušti, kad išvirtas būtų minkštas, todėl dažniausiai naudojamas šaldytas ir atitirpintas - tada bus minkštas be jokio mušimo. Užvirinti puodą vos pasūdyto vandens, galima įmesti lauro lapą, kelis kvapiųjų pipirų grūdus - ir tada bus laikas aštuonkojį "gąsdinti". Mantiją užmauti ant šaukšto, laikom - čiuptuvai žemyn, ir įmerkiam į verdantį vandenį penkioms sekundėms. Ištraukiame, palaikome virš puodo keliolika sekundžių ir vėl trumpam užmerkiame - šitaip gąsdiname kokius 5 kartus. Išsigandęs jis labai taisyklingai suries davo čiuptuvus ir išviręs gerai atrodys dubenyje. Virti apie 20 minučių, jei aštuonkojis didelis - gal kiek ilgiau. Bakstelėjęs šakute suprasi, kada jau nebeguminis - ir viskas, bet geriau nepervirti, nes gausis tešla, o ne aštuonkojis. Jei Polpo Gallego ruošiamas kaimiškai - tame violetiniame vandenyje kartu su aštuonkoju virėte ir bulves su lupena. Bulves nulupti, pjaustyti griežinėliais ir iškloti jais lėkštę. Virš bulvių pjaustyti aštuonkojį, viską gausiai užlieti visiškai nekaltu alyvuogių aliejumi ir gausiai barstyti paprikos miltais.
Mugėje mums davė be bulvių, bet vistiek buvo skanu estupendo.

large_4C18EE3BB3C22528442FCD1AA310079B.jpglarge_IMG_2270.jpglarge_IMG_2269.jpglarge_IMG_2271.jpglarge_90_IMG_2268.jpg

Posted by gramas 09:26 Archived in Spain Tagged people sailing galicia billabong jachta jūra Comments (0)

Kaimas prie Atlanto. Šuniškas gyvenimas.

Jau savaitė, kaip išplaukėme iš Portugalijos, atsisveikinę su labai kruizeriams draugiška Marina Povoa De Varzim, Portugalija. Per maždaug dvylika valandų trukusį plaukimą atburiavome iki Baiona kurorto Ispanijoje, kur inkaruotėje pralaukėme prasiritusį stiprų štormą.

Netoliese stovėjusią lietuvišką jachtą Diana audra naktį nutempė į įlankos vidurį, kur nuo bangos nebesaugojo uosto molas. Gerai, kad bent ten inkaras dugną tvirtai pasigavo, nes krantai uolėti ir būtų jachta sukočiota į šipulius. Samdytas jachtos parplukdymui iš Kanarų kapitonas inkaravosi 10m gylyje su vos 25m grandinės; metalinis laivas tiek sunkus, kad vien burėm beveik neplaukia, o variklio elektronika sugedus. Va, toks pas žmogų labai kapitoniškas supratimas ir sprendimas. Patariau naująjam savininkui nebesiginčyti su savo kapitonu, netampyti likimo už ūso ir sekančiai nakčiai duoti visą grandinę, kiek turi - 60m, nes prognozė nebuvo stabili, štormas galėjo trinktelėti iš naujo. Bet apsiėjo viskas be ekstrymo, naktis nusidavė beveik rami.

Baioną apžiūrėti norėjosi, taip pat ir išmiegoti be supimo ir inkarinio budėjimo buvo ne pro šalį - todėl mes vienai nakčiai užėjome į mariną. Kiek pavargom, kol su labai stipriu šoniniu vėju atsistojom prie pontono nebaladodami laivo, bet vargus atpirko pasivaikščiojimas mieste - Baiona yra nuostabi. Vandenyno ir didžiulių bangų, talžančių pakrantės uolas vaizdai, stebimi nuo tvirtovės sienų ir bokštų - veikė kaip kažkokios malonios hipnozės seansas.

Vakare, jachtos kajutėje susėdę taurei vyno, su Lolita prisiminėm Povoa marinos šunis. Savo turim net du laive, bet jai ir tų marinos bėdžių gaila. Rūpi jai, ar marinos jūreiviai sulašina kalaitėms Honey ir Maria vaistus nuo ausų uždegimo. Prisižadėjo marineriai - du kartus dienoje, po kelis lašus į kiekvieną ausį...

Marinoje yra keturi šunys, visi mišrūnai, visi su savo istorijom ir likimais. Vos pamatę, jie mūsiškius pradėjo statyti į vietą, visu būriu vis užpuldami parodyti, kas čia valdo. Barlis jaunas dar, vieni metai tik, todėl iš pradžių bėgdavo nuo tos gaujos dideliausiu lanku per visą mariną, po to link manęs spaustis prie kojų. Vėliau, kai suprato, kad vietiniai taip tik parodo atėjūnams, kad čia jiems ne vieta, bet nesuvalgys - juk marinos svečius toleruoti reikia, jei nenori kad marineris pyktų - tada Barlis bėgioti nustojo, tik pora žingsnių šalin pasitraukdavo... O mažasis Pypas nuo pirmos dienos, kai jį gauja užpuolė, suprato, kad dabar jau tikrai žūsiu, tai nuo tada ir kaskart vėliau tik atstatydavo kuprą likimo smūgiams ir likdavo kaip pralyžiuotas vietoj. Toks nebėgantis ir pasimušt nenorintis jis iškart pasidarė niekam neįdomus.

large_IMG_4322.jpg

Gaujos vadas yra Huka. Portugališkai tai reiškia per kekšes einantį vyrą - na, kurvininkas liaudiškai sakant. Vardą Huka užsitarnavo savo žygiais pas Povoa kales. Vienas žygis jam baigėsi tragiškai - pakliuvo po mašina ir buvo taip stipriai suluošintas, kad tapo beveik negyvas. Marinos kapitonas sumokėjo veterinarui 150 pinigų už operaciją. Liko Huka gyvas, bet tik su trim kojom ir didžiuliais randais ant nugaros. Dešinio borto laivagalinės neteko. Toliau varo trikojis Huka per kales, o neseniai vienos savininkas iš miesto buvo atėjęs reikalauti kompensacijos iš marinos už sugadintą štai šią labai kilmingą kalytę, va tas jūsų nevidonas kaltas... Kol marinos kapitonas ginčijosi ir aiškino, kad kalytės savininkas pats turėtų atidžiau prižiūrėti savo augintinę, ypač rujos metu - Huka kur buvęs, kur nebuvęs ją pasistatė dar kartą čia ir dabar, žmonėm karštai besiginčijant...

Kitą šunelį, kurio vardo portugališkai mes nesugebėjom įsiminti, mes pavadinom Geltonu Rudžiu. Kartais pavadindavom ir Pimpaliniu, nes jis serga labai stipriai pažengusiu vėžiu, kuris sudarkė vargšiukui genitalijas. Geltonas Rudis pats nesupranta kad serga ir kad greitai numirs, todėl dalyvauja procese, kartu su gauja gainioja mūsų šunis, saugo perimetrą, skaito ir pasirašo šunų dienraščius, sekioja marinerius, arba tampa geriausiu draugu, kada kaulija kaulų, kai mes su kitais marinoje apsistojusiais kruizeriais susiorganizuojam BBQ baliuką.

Honey - geltonplaukė blondinė, mes spėjam, kad turinti kokius 80% korgių kraujo - panašu, kad likimas šiandien jai šypsosi, nors taip buvo ne visada.
Ją kažkokios jachtos įgula paliko marinoje, kai tapo aišku, kad ji tuoj atsives šuniukų. Ji apsišuniavo krūmuose, bet pieno trūko dėl streso ir bado, ir ji atėjo pagalbos ieškoti pas marinos žmones. Kai marineriai rado jos lizdą krūmuose, jau buvo vėlu ir nei vienas šunelis neišgyveno. Taip ir liko Honey marinoje, kur ją globoti ėmėsi Violeta ir Maikas - lietuvės iš Klaipėdos ir brito iš Devono pora, jau šeši metai atvykstantys iš Valensijos savo jachtoje vasaroti ir plaukioti Portugalijos bei Galicijos pakrantėmis. Jie Honey laikas nuo laiko nuveda grožio procedūroms, maudynėms ir pedikiūrui, parodo veterinarui, pasiima į laivą paburiuoti. Violeta sako, kad jie su Maiku ketina Honey vežtis į Valensiją ir vėliau keliauti kartu, nes Honey akivaizdžiai yra laivo šuo. Violeta ir nupirko tuos ausų lašus bei paprašė prieš išvykdama Lolitos, kad savaitę pagydytų Honey, kaip buvo pataręs veterinaras.

Vaistų buvo pakankamai, tai Lolita ėmėsi gydyti ir juodmargę Mariją - kitą kalaitę, kuriai akivaizdžiai irgi buvo ausų infekcija - nuolat kratė galvą ir vaikščiojo vingiais, pakreipus iš skausmo vieną ausį į priekį. Perkarus sena tarka Marija, bet jau po kelių dienų, kai pradėjo gauti ausų lašus, tapo žymiai žvalesnė, linksma ir vaikšto tiesiai, nebepurtydama savo makaulės.

Kokie suvargę bėdžiai tie marinos šuniukai bebūtų - marineriai jais rūpinasi, visada netingi paglostyti ir žodį pasakyti, o marinos garaže šunims įrengtas karališkas guolis, kokio net mūsų lepūnėlis Barlis jachtoje neturi. Maisto šunims irgi niekada netrūksta. Dar svarstėm, kad prieš išplaukdami iš Povoa, Lidle nupirksim ir marineriams perduosim didelį maišą sauso maisto šunims - bet vėliau pamatėm, kad visai nereikia čia samariečių vaidinti - to sauso maisto bei vandens ten nuolat pilni bliūdai ir taip.

Na, o mes ką - keliaujam toliau, du žmonės, du šunys laive ir žiūrim Pasaulį.

large_90_IMG_4328.jpg

Posted by gramas 05:39 Archived in Spain Tagged people animals buriavimas kelionė jachta Comments (0)

Kaimas prie Atlanto. Kontrabandos laivynas.

Čia, Povoa De Varzim marinoje, ant kranto stovi kelios policijos areštuotos burinės jachtos. Policija portugalų, o jachtos iš viso svieto. Šiais laivais plukdė kontrabandą ir jiems (laivams) nepavyko.

Pradėsiu nuo jauniausios ir geriausios, ir taip judėsim link labiausiai sukiužusios, bet kontrabandos verslo prasme kaip ir labiausiai pažengusios.

Burinė jachta SCHATJE - Beneteau 39, registracija olandiška.
large_270_IMG_2254.jpg
Matyt, ją kontrabandistai pirko vienam reisui. Pasikrovė to, ko vežti negalima - gal daiktus, gal žmones - atplaukė vidury nakties tyliai ramiai paslapčia į mariną ir prisirišo prie tiltelio. Niekas nieko nematė kaip ir ką ir kas iš jachtos iškrovė, bet ryte marinos jūreiviai ją rado tuščią. Kai dieną niekas į jachtą negrįžo, marinos vadovai informavo policiją. Policija pasidarė tyrimus, kurie jai reikalingi, instruktavo mariną kelti laivą ant kranto ir saugoti iki kitų nurodymų. Taip ir riogso šitas Oceanis čia. Kas toliau? Jei galai ir sąsajos neišlįs kitose bylose - laivas bus pripažintas bešeimininkiu turtu ir kas nors jį už grašius nusipirks aukcione - labiausiai tikėtina, kad tai padarys patys marinos vadai. Jie labai pigiai nusiperka jachtas, kurių savininkai smarkiai įsiskolina už jachtų laikymą. Suremontuoja, padailina, parduoda - ir neprastai uždirba.

Policija marinoje lankosi gana dažnai - niekur kitur to matyti neteko. Kartais vaikšto uostelio pontonais dviese ir tikrina pagal sąrašą kokie laivai uoste stovi. Kai atvykusi į mariną jachta registruojasi, jos škiperio ir laivo dokumentai, škiperio užpildyta laivo deklaracija skanuojami ir siunčiami policijai (pakrančių apsaugai). Jie savo ruožtu bet kada gali atvykti į uostą ir informaciją, o jei norės ir laivą bei jo įgulą pasitikrinti. Marina yra priešingame įlankos krante, nei žvejų uostas. Teko marinoje sutikti pareigūnus, kurie per žiūronus kažką labai įdėmiai ten, kitoj pusėje pas žvejus, stebėjo. Eiti klausti ką čia veikiat man kažkaip nesinorėjo.

Kitas laivas - jachta Lullaby. Jos istorija jau kiek įdomesnė.
large_270_IMG_2255.jpg
Dar gerokai prieš jachtai pasirodant uoste, atvyko sutiktuvių delegacija. Pareigūnai išsislapstė visuose marinos užkaboriuose kas su ginklais, kas su video kameroms. Lullaby atplaukė kaip ir visi, per vhf prasinešė marinos budėtojui, tas pasitiko ant tiltelio, padėjo prisirišti. Jachtos įgula registravosi marinoje, neskubėdami susitvarkė laivą, susirinko savo mantą, išsikvietė taksi ir ruošėsi išvykti. Čia juos klop ir susėmė krante su narkotikais krepšiuose. Jachtoj patikra - pareigūnai, šuo - nieko ypatingo nerado, bet ten piršto antspaudėlis, ten plaukelis su visais DNR - vis šis tas bylos medžiagos... Jachta keliama ant kranto, apžiūrima povandeninė dalis - vėl marina įpareigota saugoti areštuotą laivą. O sekančią naktį ir prasidėjo linksmybės. Marinos sargui atvykę vyrukai su kaukėmis davė pastovėti prieš pistoleto vamzdį, mandagiai pakalbino, nuvedė į wc ir liepė ten pabūti iki ryto. Ten, wc patalpose, visai lengva pabūti iki ryto, nes ten prie dušų yra kabyklos rūbams, šalia suoliukai - gali prigulti sau ir nusnausti. Sargas visai protingai taip ir padarė, o ryte paskambino policijai. Marinero man sakė, kad šis reikalas buvo nuo pat pradžių organizuotas taip, kad visi būtų laimingi. Na, beveik visi, nes durnių ir bažnyčioj muša. Kažkuriame Pasaulio krašte buvo nupirktas laivas, gebantis kirsti vandenynus, pasamdyta kažkokių durnelių įgula, kuri sutiko vežti narkotikus į Europą už abiem pusėm priimtiną honorarą, plius va tau laivas kaip bonusas, jei viskas ok. Kažkur kažkas kažkaip informavo policiją kas ir kaip. Policija pasigavo nusikaltėlius su kg narkotikų, o užsakovas naktį išsipjovė iš laivo pagrindinį krovinį, nes puikiai žinojo, kad policija jo nerado. Visi laimingi. Na, beveik visi...

Jachta Unforgettable - man jos gaila labiausiai.
large_180_IMG_2260.jpglarge_270_IMG_2259.jpg
Visą jos istoriją dar reikia iškamantinėti iš vietinių. Šiuo metu tik žinau, kad ji areštuota policijos, nes jos škiperis buvo sulaikytas su didžiule deimantų kontrabanda. Jahta didelė, pagaminta dar tais laikais, kai statytojai statė laivus, o ne čarterio platformas. Tokiu laivu gali bet kur nuplaukti, bet šiandien jis ėdamas osmozės, nes akivaizdu, kad drėgmė kiaurai denį patenka į vidų ir graužia korpuso plastiką. Panašu, kad šis laivas jau niekur neplauks.

Posted by gramas 06:28 Archived in Portugal Comments (1)

Kaimas prie Atlanto. Naujienos - 1

large_IMG_2235.jpg

Jau beveik mėnesį gyvename šalia Porto esančioje marinoje, kur žiemoti buvome ant kranto iškėlę bei palikę savo jachtą. Jau prieš pora savaičių būtume išplaukę į Galicijos rias, bet laivo darbai sustabdė.

Per žiemos štormus vėtros išklibino ir išpūtė skeveldrom velniop vieną iš penkių kokpito stoginės langų. Tiesą pasakius, juos visus jau buvo laikas pakeisti, nes Plexiglas'ą anksčiau ar vėliau saulė sugraužia, dėl milijonų mikroskopinių įtrūkimų jis tampa vos permatomas. Senieji langai laivui tarnavo 15 metų, o aš juos išlupau ir nuvežiau į Porto mieste esančią įmonę, kur pagamins naujus. Tam sudaužytam langui pagaminau formą iš miestelyje nupirkto virtuvinės ceratos gabalo. Būtų langus padarę per 5 darbo dienas, bet atsitiko Velykų Didžioji savaitė - todėl užsakymo vykdymas ištįso į begalybę. Kol jie ten mums naujus langus drožia, mes remontavom variklį, iš Vokietijos atsisiuntėm, pastatėm ir pajungėm naujutėlaitę dujinę viryklę, iš Anglijos atvyko nauji Trojan akumuliatoriai, atnaujinom galjūno grindų ir sienų dangas, išdažėm stoginės vidų, poliravom laivo bortus, susitvarkėm bures bei rangoutą ir jau nagai niežti plaukti...

Važiavom dienai į Portą senamiestyje paslampinėti, nuostabaus porto paragauti, dar vyksim į Lisaboną, o šiaip - bimbinėjam Povoa De Varzim miestelyje ir marinoj, stebėdami kas vyksta aplinkui. Mūsų kaimas gyvena savo ritmu - Marina Da Povoa pilnas laivų, įdomių žmonių, šunų ir visokiausios veiklos. Du iš tų šunų yra mūsų Barlis ir Pypas.

Šiandien jums naujiena - apie Lietuvoje dar nematytą buriavimo dimensiją.
Čia, Portugalijoj, kaip normalioje jūrinėje valstybėje, buriavimas prieinamas visiems - žmonėms su negalia taip pat.

Ant vieno iš pontonų įrengtas kranas, kuriuo neįgalūs buriuotojai įkeliami į nedidukes jachtutes ir plaukioja sau po uosto akvatoriją, lydimi instruktoriaus motorinėje valtyje. Geresniu oru jie išlenda už uosto molų į vandenyną. Tie laiveliai - tai Access 2,3 arba Hansa 303 tipo jachtutės, tinkamos ne tik buriavimo pradžiamoksliui kiek suaugėliams, tiek vaikams, bet pritaikytos ir negalią turintiems buriuotojams. Visą jachtos valdymą galima vykdyti sėdint patogiame šezlonge, burių valdymo virvės atvestos ten pat, o vairavimas - kaip lėktuve - su vairalazde, kurią kur lenksi - ton pusėn suksis ir laivelis.

Kiekvieną savaitgalį šitaip paburiuoti atvyksta bent kelios grupelės, nuo 2 iki 5 asmenų.

large_180_IMG_2251.jpglarge_180_IMG_2250.jpglarge_IMG_2246.jpglarge_IMG_2245.jpglarge_IMG_2244.jpglarge_IMG_2242.jpglarge_IMG_2241.jpglarge_IMG_2240.jpg

Posted by gramas 09:58 Archived in Portugal Tagged billabong buriavimas jachta jūra Comments (2)

Jūroj inkaruotis galim - ir anksčiau galėjom.

... Šios istorijos pradžia yra čia...

Žemiau pateikiama informacija, mano darytos įstatymo interpretacijos prieš čia publikuojant buvo patikrintos VSAT Vyr.Specialisto p. Roko Pukinsko, todėl drįstu teigti, kad informacija yra pakankamai patikima, ją galima platinti, dalintis, jei kas nuspręs taip daryti.

Pramoginei laivybai aktualūs teisiniai aspektai Lietuvos teritorinėje jūroje yra svarbūs ne tik buriuotojams, bet ir motorinių laivų škiperiams, žvejams, kurie dirba priekrantės vandenyse.

Šio straipsnio tikslas yra paneigti pramoginių laivų škiperių tarpe gyvuojantį mitą, kad laivą statyti ant inkaro Baltijos priekrantėje draudžia ten galiojantis pasienio režimas, jį vykdantys pasieniečiai ir įstatymai. Ne visi tuo mitu tikėjo ir vadovavosi, bet didelė mūsų, laivininkų, dalis klydom.

Kad "įvažiuoti" į temą - skaitom Valstybinės Sienos ir Jos Apsaugos įstatymą

Verta skirti šiek tiek laiko ir dėmesio - skaitykite visą 8 straipsnį, o jo 5 punktą ypač atidžiai. Juk laivui "sustoti" kur nors netoli kranto, prieš pliažą - tai tas pat, kaip inkaruotis, todėl iki šiol buvo traktuojama, kad inkaruotis yra draudžiama by default pagal LR įstatymus (su išimtimi dėl avarinės situacijos, nelaimės atveju ir pan.). Bent jau taip mane mokino per buriavimo kvalifikacinius kursus.

Beje, rašydamas šį straipsnį, apklausiau keturis buriuotojus ir vieną kateristą, užduodamas tą pat klausimą - Ar tu gali savo laivu išplaukti iš uosto ir atsistoti ant inkaro prieš Smiltynės pliažą? " Iš penkių žmonių tik vienas pasakė "Taip, jau kelis kartus sau privatų pliažą prieš Smiltynę darėm, stodami mano jachta ant inkaro 4-5 m gylyje. " Ir ką pasieniečiai?- klausiau. "Nieko" - sakė jachtos Reflex škiperis.

Visi kiti apklausti škiperiai buvo šventai įsitikinę, kad inkaruotis prie Lietuvos krantų griežtai draudžiama. Beje, iki šios istorijos finalo aš irgi buvau tuo įsitikinęs (silly me). Tai jeigu priekrantėje draudžiama būtų inkaruotis - kodėl jokiam jūrlapyje tai nepažymėta? Kodėl locijoje tai nepaminėta? Nepažymėta - reiškia galima! Vadinasi, patys susigalvojom baubą, kad inkaruotis neleidžia pasieniečiai - ir patys to baubo jau daugybę metų bijom.

Taigi - prieš sezoną gaivinam atmintį ir mokomės, kada galim jūroj inkaruotis:

1. Plaukiant į jūrą, tiksliau pro Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vartus - visi laive esantys asmenys privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

2. Plaukdami uosto akvatorijoje link Kopgalio posto, įsijungiame VHF 73 kanalą laivine racija ir paklausome kas vyksta eteryje, kada galėsime megzti ryšį netrukdydami kitiems. Iškviečiame pasieniečių postą, pvz.:
"Impuls 3, Impuls 3, čia jachta SCORPIO, jachta SCORPIO".

... darom pauzę, klausom kanalo, kol pasienis atsilieps, dažniausiai laisva forma, paminėdami kvietusio laivo pavadinimą, pvz. "Taip, SCORPIO, klausom jūsų". Daugiau oficialumų pagal VHF ryšio protokolą ir nelaukim, nes čia jų dedikuotas kanalas, jie elgiasi jame kaip nori. Jeigu neatsilieps, savo iškvietimą kartojam vėl, po to vis palaukdami atsakymo. Tarkim jau atsiliepė, tai varom toliau, pvz.:

"Čia Jachta SCORPIO, LTU1596, plaukimas teritorinėj jūroj, įgula 2, keleivių nėra, dokumentus turim."

Tada jie arba padėkos, nes informacija jiems pakankama, arba paprašys patikslinti kur konkrečiai plauksi ir kada planuoji grįžti. Tada vėl kalbame į orą:

"Impuls 3, čia jachta SCORPIO, planuojame dienos plaukimą Palangos kryptimi ir atgal, pakeliui gal bandysim pažvejoti kur, į Klaipėdą grįžti numatome apie 19.00. Ryšio pabaiga".

2. Žinokime, kad pasieniečiai vykdo pasirinktinę laivų kontrolę ir čia jiems spręsti, kurį laivą ir kokiu būdu tikrinti. Nes tai yra jų darbas. Jeigu jie nurodys per VHF, kad jūs turite švartuotis Kopgalyje, prie krantinės 41 - vadinasi, taip reikia ir daryti. Pareigūnai tikrins įgulos ir keleivių asmens tapatybės dokumentus, gali paprašyti pateikti laivo registracijos dokumentus. Gali patikrinti laivo patalpas ir daiktus. Jeigu pareigūnai nori lipti į laivą - mes jiems duosime polietilenines batų įmautes, o jie mielai pasinaudos jomis, kad savo batais nepalikti ženklų ant gelkouto. Nusimauti batus ir basi šlepsėti po laivą jie neprivalo; jei škiperis neturi tų įmaučių batams - pats kaltas, visas piktas padirbės vėliau su šepečiu - ir praeis.
:)

3. Tarkim, išplaukėte į teritorinę jūrą, pasiplaukiojot, paburiavot savo malonumui kol yra vėjo, o kai vėjo neliko - dar grįžti namo nesinori? Ką veikti? Pasirodo, esant tinkamoms meteo-sąlygoms ir jūros stoviui, galime išmesti inkarą kur nors prieš Girulių arba Smiltynės pliažą, pasimaudyti, pasideginti, palydėti besileidžiančią saulę, o po to grįžti į uostą. Arba panardyti jūroj ir nušauti tą riebų pusmetrio uotą ir tada grįžti į uostą. Neblogai, ne?

Mes galvojom, kad iki šiol pasienio tarnyba to daryti neleido, bet pasirodo - klydom. Gyvenom savo pačių sugalvotom baimėm. Dabar inkaruotis priekrantėje tampa normalia praktika, kaip bet kur kitur Pasaulyje.

Tačiau ne viskas taip paprasta. Pagal galiojantį "Valstybinės Sienos ir jos apsaugos" įstatymą toli gražu ne kiekviena jachta ar kateris gali laisvai stotis ant inkaro Baltijos priekrantėje, nes ten galioja pasienio teisinis režimas. Jeigu jachta gali būti laikoma "kertančia valstybės sieną" - ji negalės inkaruotis priekrantėje, nes jai įsigalios visi LR valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 8 str. draudimai, kurie apima ir inkaravimąsi (kaip būdą laivui sustoti).

Kad būtų aiškiau ir viskas tvarkoje bei legalu - išplaukdami iš Klaipėdos uosto, prasinešam nustatyta tvarka Kopgaliui, plaukdami teritorine jūra neprisiartinam prie sienos (12 jūrmylių), stojamės ant inkaro priekrantėje - viskas tvarkoje, jokių taisyklių ir įstatymų mes nepažeidžiame. Dar būtų geriau, jeigu apie savo planą stoti ant inkaro praneštume Kopgalio postui (kad jiems siurprizų nebūtų) bet galima ir neprasinešti, nes tokio teisinio reikalavimo nėra. O dar geriau - jei viso plaukimo metu ir stovint ant inkaro turėtume įjungtą AIS transponderį, nuolat rodantį mūsų poziciją visiems, kam tai įdomu - tada net VHF prasinešti apie inkaravimąsi tikrai neverta.

Kaip minėjau, reikalavimo prasinešti Kopgaliui apie inkaravimąsi nėra - bet reikalas toks, kad pasieniečių naudojama integruota jūros stebėjimo sistema gali nematyti labai arti kranto esančio laivo (dėl kranto linijos tam tikrų apvalumų) ir toks laivas gali būti pasikviestas patikrinimui Kopgalyje, grįžtant į uostą. Tu būsi taškas, kuris dingo pasieniečių ekrane, o paskui vėl atsirado. Kad tų tikrinimų išvengti - geriau būti jiems (pasieniečiams) matomu, arba laikyti AIS'o siūstuvą įjungtą. Aš laikau jį įjungtą visur - ir patikėkit, visai neskauda. Tu privalai būti "aptiktas ir atpažintas". Tiems, kam knieti paspirgėti apie asmens laisves, duomenis ir privatumą, kodėl čia jiems reikia žinoti kad į jūrą plaukiu - raminkitės, nes pasieniečiai gali būti tie žmonės, kurie pirmi kels pisinį, jei bandysi savo laivu nuskęsti. Neseniai taip buvo Baltijoj, žmogus žuvo, o kas į jūrą plaukia - tie źino, kad pirmieji negrįžtančio į uostą katerio pasigedo būtent pasieniečiai.

Tačiau jeigu kertame sieną, t.y. buvome išplaukę iš teritorinės jūros ribų (12 jūrmylių) kad ir šiaip pasiplaukioti, ar pažvejoti, ar grįžinėjam namo iš Liepojos, Lenkijos ar Gotlando ir pan. - jau esame pagal įstatymą "kertančia valstybės sieną" plaukiojimo priemone - inkaruotis priekrantėje negalim, turim plaukti į uostą, apie tai Kopgalyje informuodami Impuls 3. Taip pat, jeigu išplaukiame iš uosto į plaukimą su valstybinės sienos kirtimu - mes negalim kažkur pakeliui (tarkim, plaukdami į Gdanską) stotis ant inkaro Lietuvos priekrantės zonoje ir po to kirsti sieną, nebeužplaukdami į Klaipėdos uostą.

Antra vertus - kaip VSAT ketina visą šitą mūsų įstatymais įtvirtintą abrakadabrą apie "kertantis sieną" išaiškinti užsienio škiperiams, jeigu jokie apribojimai inkaravimui priekrantėje nėra paminėti nei locijoj, nei jūrlapyje? Išskyrus zonas apie Būtingės plūdurą ir vamzdyną į krantą, kur nubraukti inkariukai labai aiškiai jūrlapyje pažymėti.

Tokie štai reikalai. Galim inkaruotis.
Kabooom griuvo mūsų sugalvotas mitas apie "inkaruotis draudžiama", su kuo ir sveikinu visus.

Belieka Lietuvos pramoginių laivų škiperiams išmokti saugiai inkaruotis. Dabar dar kartą pasakysiu - SAUGIAI inkaruotis, nes Baltija labai pikta. Kaip tai daryti, koks turi būti inkaras - jau rašyta šiame bloge ir ne kartą.
>>>>>>>>>>>>>>>>>

Visas VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės atsakymo tekstas:

VSAT Pakrančių apsaugos rinktinė teikia nuomonę apie socialinių tinklų vartotojų išdėstytus pastebėjimus:

1. Vadovaujantis 2002 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 598 „Dėl pasienio teisino režimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – PTR taisyklės) 31 p. Visi laivuose ir kitose plaukiojimo priemonėse esantys asmenys privalo turėti šių Taisyklių 6−8 punktuose nurodytus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.. Atsižvelgiant į tai, išplaukdami pro Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vartus asmenys privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, tačiau pateikti kontroliuojančioms institucijoms nereikia, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis rizikos faktoriais ar kita informacija, laivas ar kita plaukiojimo priemonė tikrinama Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ar teritorinėje jūroje.

2. Vadovaujantis PTR taisyklių 26 punktu Lietuvos ar kitos valstybės laivas, neturintis automatinės identifikavimo sistemos (AIS) arba žvejybinės laivų stebėjimo sistemos (FVMS), norėdamas įplaukti į Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir sustoti reide, įplaukti į uostą ar vidaus vandenis, nedelsdamas apie tai turi informuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir pateikti jos prašomą informaciją. Pagal šią nuostatą pramoginiai laivai, prieš įplaukdami į teritorinius vandenis, apie tai informuoti VSAT privalo patys.

3. Vadovaujantis 2000 m. gegužės 9 d. Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (toliau – įstatymas) 15 str. 2 punktu Valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimais nelaikomi atvejai, kilę dėl nenumatytų aplinkybių: nelaimingo įvykio, avarijos, stichinės nelaimės, grėsmės laivo (orlaivio) saugumui, sugedusių laivų buksyravimo, neatidėliotinos medicinos pagalbos suteikimo, išgelbėtų žmonių pristatymo arba dėl kitų priverstinių priežasčių.>> Taigi asmenys pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką dėl nelaimingo įvykio, avarijos, stichinės nelaimės, grėsmės laivo (orlaivio) saugumui, sugedusių laivų buksyravimo, neatidėliotinos medicinos pagalbos suteikimo, išgelbėtų žmonių pristatymo arba dėl kitų priverstinių priežasčių nėra traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Per pastaruosius 20 metų nei vienas pilietis nėra patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn už valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimus teritorinėje jūroje. Kuršių mariose kiekvienas valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimas yra nagrinėjamas individualiai.

4. Šaukinys „Impulsas-3“ Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste naudojamas jau daugiau nei 20 metų. Poreikio jo keisti nėra, kadangi į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą atplaukiantiems laivams jis jau yra gerai žinomas. Taipogi tai yra tarptautinis žodis, naudojamas ir kitose kalbose. Šaukinys „Impulsas 3“ yra patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 3-327 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo“ 2 priede.

5. VSAT netaiko draudimų ar apribojimų sustoti ir išlipti pasimaudyti Baltijos jūroje, išskyrus užsienio valstybėms priklausančius karo ar valstybinį statusą turinčius laivus ir laivus, taikiai plaukiančius teritorine jūra su tam tikromis išimtimis, nustatytomis, PTR taisyklių 22 punkte: Laivų ir kitų plaukiojimo priemonių kapitonams (škiperiams) ir laivavedžiams teritorinėje jūroje, Kuršių mariose ir kituose vidaus vandenyse draudžiama laipinti (išlaipinti ar įlaipinti) žmones, leisti pakilti ar nutūpti orlaiviui, atliekančiam tarptautinį skrydį, krauti prekes, krovinius į (iš) laivus (-ų), plaukiančius (-ų) tarptautiniais maršrutais nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos iki Lietuvos Respublikos jūrų, vidaus vandenų uostų ar atgal, arba į (iš) laivus (-ų), plaukiančius (-ų) teritorine jūra, taip pat priplaukti arba švartuotis prie šių laivų, arba juos vilkti,<...>.

Taigi, esant anksčiau nurodytiems atvejams, yra pagrindo įtarti,kad galėjo būti vykdoma teisės aktais draudžiama veikla, radijo ryšiu gali būti susisiekta su laivu ar kita plaukiojimo priemone dėl informacijos patikslinimo, o į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą grįžtantys laivai ar kitos plaukiojimo priemonės gali būti patikrintos. Jei yra priimamas sprendimas dėl laivo ar kitos plaukiojimo priemonės patikrinimo, tai laivas ar kita plaukiojimo priemonė siunčiami į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą prie 41 krantinės, kurią Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra skyrusi pramoginių laivų pasienio tikrinimas atlikti. Atskirais atvejais, kad pramoginių laivų kapitonams būtų patogiau švartuotis, jų tikrinimas gali būti atliekamas ir prie bet kurios kitos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinės.

VSAT, pagal deleguotas funkcijas ir suteiktus įgaliojimus užtikrina priimtų teisės aktų įgyvendinimą ir jų laikymąsi. Dėl teisėkūros tobulinimo ar visuomeninių santykių teisinio reguliavimo poreikio sprendžia teisės aktą priėmusi institucija (LR Seimas ar Vyriausybė) įvertinusi nacionalinius saugumo, ekonominius ir socialinius interesus bei kitų suinteresuotų pusių siūlymus.

Papildomi paaiškinimai:

prie 2 punkto: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 642 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 914 „Dėl Valstybės sienos jūroje ir teritinės jūros apsaugos sistemos funkcionavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.3 punktu, siekdami užtikrinti Lietuvos Respublikos politinius, nacionalinio saugumo ir ekonominius interesus jūros rajone ir sukurti Lietuvos Respublikos integruotą jūros stebėjimo sistemą, kuri užtikrintų vieno nacionalinio atpažinto jūros paveikslo sudarymą, Vidaus reikalų, Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministrai 2012 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-828/1V-542/3-490 patvirtinimo Objektų jūros rajone ir Kuršių mariose atpažinimo tvarkos aprašą (toliau – instrukcija). Instrukcijos 5 punktas reglamentuoja, kad siekdami sukurti nacionalinį atpažintą jūros paveikslą, Integruotos jūros stebėjimo sistemos operatoriai atlieka objektų aptikimo ir atpažinimo veiksmus visame jūros rajone ir Kuršių mariose. Taigi nepriklausomai, ar laivas ir kita plaukiojimo priemonė, kertant valstybės sieną, plaukia iki atvirų tarptautinei laivybai Lietuvos Respublikos jūros, vidaus vandenų uostų, kuriuose yra pasienio kontrolės punktai, ar atgal, ar plaukia taikiu plaukimu teritorine jūra, ar išplaukia iš priekrantės žvejoti į teritorinę jūrą, jis turi būti aptiktas ir atpažintas.

Prie 5 punkto: Vadovaujantis PTR 29 punktu Laivų ir kitų plaukiojimo priemonių (išskyrus užsienio valstybėms priklausančius karo ar valstybinį statusą turinčius laivus ir laivus, taikiai plaukiančius teritorine jūra), esančių teritorinėje jūroje, Kuršių marių ir kituose vidaus vandenyse, uostuose, prieplaukose ar kitose laivų ir kitų plaukiojimo priemonių nuolatinės dislokacijos vietose, kapitonai (škiperiai) ir laivavedžiai Valstybės sienos apsaugos tarnybos, muitinės ir kitų įgaliotų pagal kompetenciją atlikti patikrinimą valstybės institucijų pareigūnų reikalavimu privalo sustoti ir leisti šiems pareigūnams įlipti, pateikti laivo ar kitos plaukiojimo priemonės, įgulos, gabenamų prekių, krovinių dokumentus, leisti apžiūrėti laivo ar kitos plaukiojimo priemonės patalpas, gabenamas prekes, krovinius, vykdyti kitus teisėtus pareigūnų reikalavimus.

---TEKSTO PABAIGA---

Posted by gramas 03:14 Archived in Lithuania Comments (7)

Diskusija su pasieniečiais - ar galime inkaruotis jūroje?

Neseniai įvyko toks retas dalykas, kai feisbukinis pasitaškymas emocijomis staiga virto dalykiška diskusija su VSAT (Valstybės Sienos Apsaugos Tarnyba) atstovu. Diskusija, atvedusi prie labai kokybiškų išvadų. Klausimas buvo užduotas, tiksliau užduota buvo daug klausimų - dėl pasienio režimo taikymo pramoginiams laivams Lietuvos teritorinėje jūroje, priekrantės ir vidaus vandenyse.

Jei kam tolimesnis tekstas pasirodytų nelabai rimtai surašytas - neapsigaukite , nes bus kalbama apie rimtus dalykus, labai svarbius pramoginei laivybai Baltijos jūroje.

Nuorodos į pačią feisbukinę diskusiją skelbti neketinu, nes emocijomis ten pasitaškėm ir ten nebuvo nieko, kuo reikėtų didžiuotis nei buriuotojams, nei VSAT (Valstybės Sienos Apsaugos Tarnyba). Trumpa tos diskusijos esmė, jeigu be emocijų - buvo tokia:

1. Arbušis vienu ypu šovė keturias raudonas raketas:
(citatos pradžia)
- ar ne pertekliniai VSAT reikalavimai turėti/rodyti dokumentus išplaukiant pro Klaipėdos uosto vartus pusei jūrmylės/pusdieniui
- ar ne perteklinė VSAT norma pasitikti radijo ryšiu pramoginius laivus 16 kanalu vos jiems įplaukus į LR teritorinius vandenis
- ar ne pertekliniai VSAT veiksmai baudžiant vandens sienos pažeidėjus, kai pažeidimas (kirtimas) įvyko dėl stichijos.
- ar Kopgalio užkardos šaukinys "Impuls" likęs nuo sovietmečio, jei taip, tai kas dar liko pasienio tvarkose iš CCCP laikų, jei ne, ar nekenkia Lietuvos įvaizdžiui šoks LR pasieniečių šaukinio panašumas į Rusijos Federacijos Kaliningrado pasienio tarnybos šaukinį.
Va tokia diskusija čia užvirė. Mane tie klausimai seniai kamuoja, bet ne gyvybės ar mirties reikalas.

(citatos pabaiga)

2. Bronius K., šiuo metu buriuojantis Kanaruose, šliukštelėjo į internetus savo alyvos, su nuoskauda pasakodamas, kaip bandė burinę jachtą, pilną svečių, valandžiukei užinkaruoti prieš Smiltynės pliažą ir kas po to buvo. Škandalas didelis kilo, vos ne jachtos gaudynės po visą uostą, VSAT Klaipėdos rinktinės pareigūnų abordažas į jachtą, krata ir kiti nemalonumai. Bronius pats tai papasakos, kai tai padaryti nuspręs. VSAT pareigūnų nuomonė dėl šio incidento nelabai sutampa su kitų įvykio dalyvių nuomone, bet protokolų už ką rašyti nebuvo, jokios nuobaudos skirtos nebuvo, jokių nusiskundimų dėl pareigūnų veiksmų per beveik metus nuo įvykio irgi nebuvo - todėl gal viską dedam į lentyną ir pamirštam.

3. Ten ir aš neužtrukau įsikabinti į VSAT munduro skverną, nes gi "savus muša", va tuoj kulkosvaidžiais uosto vartuose suvarpys :) bet jei iš tikro - tai labai seniai man kirba pasiekti, kad Lietuvoje buriuotojai gražią dieną galėtų laisvai išplaukti iš uosto su šeima ir draugais, atsistoti ant inkaro priešais pliažą, pasimaudyti, pasideginti, plekšnes pažvejoti, palydėti saulę ir ramiai grįžti į uostą. Žodžiu - daryti tai, ką daro buriuotojai ir kateristai visame civilizuotame Pasaulyje laisvai ir ką bandė daryti Bronius su redakcijai žinomomis pasekmėmis - negalima nors tu ką, pasienio režimo pažeidimas, booo kaip baisu.

Kasmet po pusmetį buriuoju Viduržemio jūroje bei Atlante, kur irgi yra tokios pat ES sienos, kaip Lietuvoje, o nelegalų bei visokių substancijų judėjimas kontroliuojamas nei kiek ne mažiau, o komercinės bei pramoginės laivybos ten šimtus kartų daugiau. Tačiau jokių suvaržymų pramoginei laivybai ten nėra, išskyrus jūrlapyje bei locijoje pažymėtas bei aprašytas zonas, kur laivyba išvis draudžiama, kaip kad prie mūsų Būtingės bačkos. Pasienio kontrolė yra, ir nuolatinė, bet tu jos nejauti, o kai tave ir laivą pareigūnai tikrina - tai vyksta be jokių abordažų, gaudynių ir streso, korektiškai, išrašant patikros protokolą, kad galėtum jį kitiems tikrintojams parodyti, kad su tavim jie nebevargtų.

4. Tie mundurai, kuriuos mes taršėm, diskusijos pradžioje atsimojavo tuo, kad jūs ten pramogaujat, o mes valstybę saugom, viskas yra ir bus taip, kaip yra - įstatymai, taisyklės, ar kažkaip panašiai. Čia paaiškėjo, kad tolimesnį dialogą, jeigu jo norim - galima būtų vesti su VSAT Vyr.Specialistu Roku Pukinsku. O jeigu ketinam toliau tik kaltinimais ir emocijom taškytis - tai kaip ir viskas jau feisbuke buvo pasakyta ir geriau nebegaiškim. Taigi toliau bendraujam adekvačiai, arba nebvarkim.

Tada ginčą perkėlėm į elektroninį paštą, nebe viešai - dalyviai Rokas P. nuo VSAT ir Arbušis, Bronius K. ir šias liūdnas raudas rašantis šio blogo autorius - kaip buriuotojų bendruomenės eiliniai nariai. Perkelt perkėlėm, bet mes, buriuotojai, kaip tie gyvūnai kažkokiam turguj - vėžys, gulbė ir lydys - vistiek kiekvienas savo pusėn vežimą traukėm ir bendros krypties diskusijai suteikti nesugebėjom. VSAT'as iš pradžių nelabai veržėsi kalbėtis su buriuotojais su kiekvienu atskirai, nes interesų sklaida buvo per didelė. Sako - duokit jus atstovaujančią organizaciją, jeigu tokia yra ir jos klausimus. Puolėm juos raminti visaip, kad mūsų visų buriuotojų mama LBS irgi labai labai rami natūra, kad jai įdomiau sportinis pavarymas su valstybės finansavimu, o tas mūsų jūrinis pramoginis buriavimas visai nelabai. Juk kitaip LBS būtų jau seniai pačius svarbiausius pasieniečius už sagos ten Vilniuje pasigavus ir pasiaiškinus, kodėl šie buriuotojų taip nemyli.

Žodžiu, VSAT atstovaujantis Rokas P. pasirodė gerai. Net labai pažangiai, nes tame mūsų prastai koordinuotame burbėjime ir piktame šnypštime sugebėjo įžvelgti galimybę prelegentams Arbušiui, Broniui ir man - žinoma, ir kitiems buriuotojams - susitikti su VSAT Klaipėdos Rinktinės specialistais ir visus rūpimus klausimus aptarti. Tačiau Bronius Kanaruose, aš išplaukiu balandžio mėn. ir to susitikimo malonumų galėjom nebepatirti. Tada Rokas P. pažadėjo, kad Klaipėdos Rinktinė atsakys į mums rūpimus klausimus raštu mums visiems, o gal būt ir atskiru laišku Broniui K. dėl jau minėto konkretaus incidento reikalų.

Bendraujant e.paštu su Roku Pukinsku, atstovavusiu diskusijoje VSAT, šitaip suformulavau man labiausiai įdomų klausimą ir diskusijos tikslą:

(Citatos pradžia)
"Mano tikslas yra pasiekti, kad atsirastų aiški tvarka, pagal kurią Klaipėdos ir Palangos pakrantėje būtų išskirtos zonos, kur pramoginiams laivams, išplaukusiems iš uosto (ne kirtusiems sieną) leidžiama inkaruotis, jeigu jie nesiartindami prie sienos po to grįžta į uostą (Klaipėdą). Išplaukdami tie laivai savo ketinimus dėl inkaravimosi prasineštų Impuls-3.
Nidoje, kur GALIMA prieš kopas ir bet kur mariose iki plūdurų inkaruotis laisvai ir be derinimų su pasieniečiais, siena vandeny ir siena sausumoje yra vos už kelių šimtų metrų nuo laivo. Klaipėdoje - negalima, nors tu ką. Tačiau Valstybės Sienos ir jos Apsaugos Įstatyme aiškiai parašyta, kur yra siena teritorinėje jūroje "... linija ir šia linija einantis vertikalus paviršius, apibrėžiantis Lietuvos Respublikos teritorijos ribas sausumoje, žemės gelmėse, vidaus vandenyse, teritorinėje jūroje ir jos gelmėse." Niekur ten nerašo, kad sieną kertame uosto vartuose.
Taip pat 8 straipsnis ir jo draudimai gali būti taikomi plaukiojimo priemonei tik tada, jeigu ji yra "kertanti valstybės sieną". Įstatyme draudimo inkaruotis priekrantėje nėra, jei laivas tik išplaukia ir grįžta į Klaipėdos uostą. Gal draudimas kur nors kitur yra įteisintas ir kokiu pagrindu?"

(citatos pabaiga)

Kovo 14 d. buvo pateikti VSAT atsakymai buriuotojams. Pasienio režimo taikymo teritorinėje jūroje klausimai yra aktualūs ne tik buriuotojų bendruomenei, jau retkarčiais pavadinamai buriuomene, tačiau visai pramoginei laivybai ir priekrantės žvejams. Kad ši svarbi informacija neužsiveltų aukščiau išdėstytam minčių sraute - ji bus paskebta atskiru įrašu, kartu su VSAT atsakymų į užduotus klausimus tekstu.

Stay tuned.

Posted by gramas 00:46 Archived in Lithuania Comments (4)

Kaip daryti pinigus buriuojant

large_moneyboat.jpg

Anksčiau šiame bloge minėti kruizinio buriavimo kaštai - laivo įsigijimo, išlaikymo išlaidos ir pačios kelionės kaštai daug kam sukėlė minčių, kad toks gyvenimo stilius neįmanomas paprastam mirtingąjam, nes tai pasakiškai brangu. Blogos jūsų mintys.

Kiekvienas surandame būdą išgyventi, kol esame sausumoje, o keliaudami jachta per Pasaulį sau išleisime tiek pat, arba mažiau, nei buvome įpratę namie. Tuo labiau, kad save jau esam ištreniravę neblogai verstis gana brangioje šalyje - Lietuvoje.
Laivo kaštai - kažkokio bendro vardiklio nėra, kiekvienu atveju bus skirtingi. Labai gali būti, kad jūsų pragyvenimo kaštai net su Lietuvoje įprastu vartojimo krepšeliu, plius laivo kaštai - nėra tokia jau į gilią depresiją varanti suma.

Tarkim, dviejų žmonių įgulai mėnuo keliaujant laivu kainuoja apie Eur1000 all in - gal kam nors tikrai bus mažiau, kam nors daugiau, dar kam nors žymiai daugiau - tačiau tai šios temos kontekste nėra svarbu. Svarbu tai, kad jūs žinotumėte, kiek jums reikia pinigų ir kaip tą reikalingą sumą finansuoti tokiu būdu, kad kelionė nenutrūktų vos prasidėjus ir kad gyvenimas keliaujant būtų malonumas ir kelias į asmeninę laimę, o ne katorga virstantis ekstremalaus išgyvenimo eksperimentas.

Pabandysiu atskleisti kelias galimybes, kaip kiti kruizeriai finansuoja savo keliones. Neverta iš anksto atmesti nei vienos jums tinkamos galimybės uždirbti keliaujant, jeigu yra visiškai aišku, kad ji negalėtų generuoti visą kelionei reikalingą biudžetą. Kaip iš daug smulkių šaltinėlių formuojasi upelis, taip iš kelių jums tinkamų būdų uždirbti keliaujant susidarys tas finansinis srautas, kuris apmokės jums svajonę.

Ko nei sekundei nereiktų pamesti iš galvos, planuojant savo veiklas, kaip būsimo uždarbio keliaujant kanalus - kas tai bebūtų, ta pasirinkta veikla turi patikti. Taip pat dar gerokai prieš iškeliaujant verta pamąstyti - koks yra tavo pajamų keliaujant planas "B", jeigu pagrindinis planas kaboom susilankstys ir išnyks kaip dūmas.

Santaupos.
Šiais finansinio ir politinio neapibrėžtumo laikais, besikeičiant nusistovėjusiai Pasaulio "tvarkai" daug buriuojančių šeimų išparduoda verslus, visą nuosavybę krante, perka laivą ir visa šeima keliasi gyventi į Okeaną. Su planu sugrįžti į krantą po kelionės, bet kiek laiko ji užtruks tiksliai ir patys nežino. Kaip bebūtų keista, bet daugelis kruizerių sutiks, kad Okeanas tikrai yra saugesnė vieta, kad išlaukti visus kataklizmus, kuriais mus nuolat gąsdina žiniasklaida, jei tie prasti ir visai blogi scenarijai imtų realizuotis dėl bet kokių priežasčių. Tokie fulltimer'iai kruizeriai gerai žino kiek turi pinigų iš viso, kiek jiems reikės grįžtant į krantą būstui įsigyti ir pragyventi, kol adaptuosis vėl gyventi "kaip kiti". Jie maždaug nujaučia, kiek bus vertas jų laivas parduodant, nors žino, kad parduos su nuostoliu, nes buriavime taip dažniausiai yra. Dar kažkokia suma reikalinga kaip savotiška pagalvė atvejui, jei reikalai iškryps iš numatyto farvaterio, ar kelionė užsitęs, ar nutiks kokia nelaimė, sveikatos problemos ir panašūs negerumai. Visa kita santaupų dalis skiriama kelionei be streso. Jei pakeliui pradės lieknėti kelionės biudžetas - ne bėda, juk yra visi kiti žemiau išvardinti būdai užsidirbti.

Ką daryti buriuotojui, kuris turi šiek tiek santaupų, bet ne tiek, kad užtektų visai kelionei? Nebūtina likti ant kranto. Tarkim, savo buriavimo nuotykiui ketinate skirti 5 metus. Jeigu iš santaupų tenka vos 300 pinigų per mėnesį, vadinasi likusius 700 iki to aukščiau minėto sąlyginio 1000 teks uždirbti kitais būdais, gal net keliaujant. O kad jau 700 yra tikrai mažiau už 1000, tai ir pati užduotis lengvesnė.

Pasyvios pajamos.
Pajamos yra aktyvios ir pasyvios. Einame į darbą, kasdien parduodami savo laiką, savo darbo jėgą bei intelektą, gauname atlyginimą - pajamos, kurių nebūtų be tiesioginio mūsų dalyvavimo. Tai yra aktyvios pajamos. Pasyvios pajamos - tai kai uždirbi pats tiesiogiai procese nedalyvaudamas. Išplauki 5 metams, išnuomoji savo būstą - tarkim, už 500 pinigų per mėnesį ir nuomininkas moka visus su namo nuosavybe susietus mokesčius bei paslaugas. Į tavo kelionės biudžetą krenta 500 minus patento verstis nuoma kaštai, jeigu sumanysit tokį įsigyti. Nekilnojamo turto nuoma yra gana dažno kruizerio pajamų šaltinis. Kai kurie visą gyvenimą kryptingai dirbo, investavo į namus, butus, komercines ir sandėliavimo patalpas nuomai ir žinojo, kad ateityje nuomos pajamomis finansuos savo kelionę. Nuomininkų paiešką, atranką, nuosavybės valymą, priežiūrą vykdo nekilnojamo turto agentūros, su kuriomis kruizeris dalinasi nuomos pajamas.
Daugelis kruizerių savo kelionės biudžetą suformuoja vien iš dividendų, kuriuos gauna iš verslo, kurio nuosavybėje vis dalyvauja, bet yra pasitraukę iš aktyvios veiklos ant visai, arba laikinai. Dividendai iš verslo, ar akcijų nuosavybės - taip pat pasyvios pajamos.

Investavimas.
Bangų ir peilių gaudymas akcijų, prekių ir valiutų rinkose. Daugybė investavimo kursų, knygų, mokslų yra prieinami internete ir gyvai. Pažįstu buriuojančius žmones, kurių pagrindinės pajamos yra iš Forex prekybos, žaidimų bitkoinais, dienos prekyba akcijų bei fondų biržoje. Visi jie turi savo metodus, strategijas, žino ką daro ir vargo nemato, arba kartais mato. Kartais išloši, kartais praloši - tačiau svarbu kryptis, kur tu judi ilguoju laikotarpiu. Jei į minusą - pagalvok, kuo dar galėtum užsiimti anksčiau, nei baigsis pinigų kiekis, kuriuo bandei rizikuoti.
Ir jie, tie investuotojai - nėra kažkokie genijai nuo prigimties, ir mes kiekvienas galime išmokti šitaip uždirbti. Mokintis, pradėti klijuoti praktinių įgūdžių bagažą virtualioje sąskaitoje, po to realiai investuoti smulkiom sumom, o jei seksis ir patiks toks aukštos rizikos būdas uždirbti - imtis reikalo rimčiau. Buriuotojai turi fragmentišką prieigą prie interneto, tad lošimas trumpomis pozicijomis dienos prekyboje, ar visų pozicijų nusimetimas jei išplauki ir kelias dienas ar savaites būsi be ryšio - gal ir ne visai kvaila strategija.

Buriavimas "atvykstant".
Aš, mano šeima esame tipiški commuter - atvykstantys kruizeriai. Dalį metų mes buriuojam, dalį grįžtam į krantą, o ten ir į darbus. Tarkim, išplauki su tikslu apkeliauti Pasaulį savo jachta. Pakeliui pradeda išsekti finansai - visai ne problema, nes tu tampi commuter kruizeriu. Iškeli laivą ant kranto toje šalyje, kur tuo metu randiesi, nuimi bures ir visą įrangą, kuri gali nunykti ir saugiai sudedi laivo viduje, ant denio viską ką reikia uždengi, pritvirtini, grįžti namo ir eini į darbą tol, kol užsidirbsi sekančiam kelionės etapui. Laikui bėgant, šitaip apiplauksi tą pat Pasaulį, kaip ir non-stop keliaujantis buriuotojas, tik užtruksi žymiai ilgiau. Toks keliavimo su pertraukomis būdas labai populiarus, nes netgi finansų spaudimo nejaučiant, norisi ir iš tos amžinos vasaros bent trumpam pabėgti į žiemą, dar kitiems buriuotojams būtinai reikia laikas nuo laiko su artimais žmonėm pabūti. Toks štai sluoksniuotas buriavimas atvykstant - kaip tortas: jūra-darbas-jūra-darbas...

Buriavimas su kaštų dalybom.
Visi jau žinot apie Lietuvoje plintančią pavėžėjimo paslaugą - panašiai tai veikia ir buriavime. Nori buriuoti apie Pasaulį, ar per Atlantą į Karibus, bet neturi tam tinkamo laivo? Ne problema. Tampi pakeleiviu, keliauji kaip kaštuose dalyvaujantis įgulos narys - ir smagių tau kelionės įspūdžių. Škiperiui tai irgi naudinga - juk realiai sutaupai kelionės kaštuose, kai su įgula daliniesi naudojimosi uostais, dyzelio pirkimo, maisto užpirkimo kaštais ir kitais kaštais, kuriuos škiperis sutaria su pakeleivinga įgula. Vieni kitus jie - pakeleiviai ir škiperiai - suranda specialiuose įgulų paieškos portaluose. Jų daug, nei vieno čia nereklamuosiu, paieškose įsiveskit Crew Search Sailing ir gausit nuorodas. Dažniausiai teks registruotis kaip vartotojui, bet tai nekainuoja ir neskauda. Šitokiu būdu pažįstamas škiperis dažnai sau pakeleivių ieško, nes vienam dideliu laivu buriuoti jam nuobodu. Sakė, internetas pilnas "crazies", tad labai nesunku ant tokio užsirauti. Kas tada? Kaip ir nieko tokio - jei su įgula nesutari, išlaipini artimiausiam uoste ir plauki sau toliau. Taip kad yra abipusis interesas prieš nuo kranto atsirišant gerai visiems pasikalbėti, aptarti kas ir kaip ten, už uosto vartų bus, kaip kartu reikės nedidelėje erdvėje kartu ilgokai sugyventi.
Kitas būdas kaštais dalintis - laivo jungtinė nuosavybė. Suformuojamas bičiuliškas konsorciumas laivui kur nors Tailande, ar Prancūzijoje įsigyti apjungiant draugų ar bendraminčių finansus. Po to konsorciumo dalyviai aptaria kas ir kada tuo laivu keliaus su savo šeima, ar draugais regione, kur tuo metu laivas yra, o kai ten atsibosta - laivas perplaukia kažkur kitur, į kitą įdomesnį regioną. Dalintis laivo nuosavybe, dalintis priežiūros ir remonto kaštais, o jei ką - ir savo dalį laisvai parduoti. Jeigu konsorciumo dalyviai asmeniškai linkę visi bendradarbiauti - pasirašoma sutartis, ir tai gali būti puikus būdas neskubant apiplaukti tą pat Pasaulį, ar ištyrinėti pačias įdomiausias Okeano vietas ženkliai mažesniais kaštais, nei kainuotų laivo čarteris iš nuomos kompanijos.

Darbas krante.
Kai esi svetimoje šalyje ir reikia užsidirbti monetų, kad galėtum judėti toliau. Lipi į krantą, ieškai įdarbinimo agentūros, o dar geriau - prisiduodi kelioms skirtingoms, ar pats eini nuo durų prie durų ir bandai parduoti savo laiką, savo kvalifikaciją, ar savo darbo jėgą. Jei pavyks - parduosi visus dalykus drauge, jei pavyks mažiau - ir uždirbsi mažiau, nes nekvalifikuotas darbas - tai, ko nelabai nori daryti vietiniai. Agentūroje sužinosi, kokių dokumentų, registracijos ar leidimų reikia norint toje šalyje darbintis legaliai, bet beveik visur egzistuoja ir "pilkoji zona". Sardinijoje teko sutikti buriuotoją kruizerę, kuri gyveno savo laive marinoje, o kasdien imdavosi darbų šalia esančioje jachtų remonto įmonėje. Darbai ne patys lengviausi - valyti nuo korpusų seną antifulingą, tepti naują, ar gelkouto remonto ir poliravimo darbai. Yra visokių sezoninių darbų - prie derliaus nuėmimo ir pan. žemės ūkyje, statybos, viešojo maitinimo, sandėliavimo ir gamybos verslai, transportas... Atsisėdi pats su savimi pasitarti - ką gi tu, žmogau su dviem universitetų diplomais, esi pasiruošęs padaryti dėl savo kelionės? Mėnesį pavežioti picą, ar padirbėti prie autostrados statybos galėtum? Ir kodėl gerokai prieš išplaukdamas į savo kelionę, tu profesinėj mokykloj nebaigei suvirintojų kursų, ar neįgijai "fūros" vairuotojo kategorijos - galvojai tų dviejų universitetų užteks?
Bent keliose inkaruotėse teko matyti kruizinių jachtų, kurių škiperiai kaip laikrodukas kasdien ryte dingiu išplaukia į krantą, o grįžta vėlai vakare. Dirba žmonės.
Internetu prieinama visa šalies informacija, jei reikia greitai sužinoti ko tau, kaip šalies svečiui, reikia, norint įsidarbinti - tikrinkit "expat" svetaines, ten rasit viską tiksliai į klausimus, koncentruotai.

Buriavimo darbas.
Tai - kai buriuoji ne vien savo malonumui, o todėl, kad tai tampa darbu, nes reikia dineros. Įdarbink savo laivą. Panaudok savo žinias. Įsidarbink škiperiu, ar įgulos nariu kitame laive. Visas šias idėjas tuojau aptarsim.

Pernai Balearuose, gyvendami inkruotėje šalia Pollenca, Mallorca - matėm, kaip britų pora aktyviai pildė savo kelionės biudžetą, vasaros sezoną paaukoję turistų vežiojimui. Jie savo jachtą stato ant inkaro šalia uosto, guminiu RIB'u susiveža apie 10 poilsiautojų iš miesto, sutupdo juos kokpite ir ant denio, ir jie išplaukia iš įlankos į atvirą jūrą trumpam, po to ratu apiplaukia įlanką, sustodami pasimaudyti. Grįžę po poros valandų, turistus vėl RIB'u gabena į krantą ir grįžta su sekančia turistų grupe. Pora kartų mačiau, kaip poilsiautojams linksminti kartu plaukė ir gitara ginkluotas muzikantas.
Ko reikia tokiam verslui? Vietinės valdžios leidimo, kažkokio patento ir kontrakto su agentūra, kuri gatvės kioskuose vilioja nuobodžiaujančią minią ir siūlo nusipirkti įvairiausių pramogų vaučerius. Romantiška išvyka burine jachta stebėti delfinų, pasimaudyti jūroje ir palydėti saulę su taure putojančio Cava rankoje. Koks nuobodulio nukamuotas turistų geto gyventojas atsispirtų tokiam pasiūlymui, jei kaina žmogui yra vos 40 pinigu? Britai, dirbdami nuo maždaug 15.00 , varė po 3-4 reisus stabiliai kasdien, įskaitant savaitgalius. Jei per dieną laivas uždirba vidutiniškai po 500 po mokesčių - gal ir verta aukoti vasarą Balearuose, bet uždirbti tiek, kad užteks 3-4 sezonams plaukioti ten, kur pats nori.
Teko matyti vokiečių buriuotojus, savo laivais dirbančius pagal kontraktą su čarterio kompanija. Kompanija aprūpina škiperius klientais, norinčiais per 10 dienų išmokti buriuoti ir pasirengti škiperio egzaminui, ar testams.
Kitas varijantas - įdarbinti savo žinias, ar sugebėjimus - sezoninis darbas vaikų buriavimo mokyklose, ar kurortuose burvalčių ir Hobby Cat nuomos, PADI nardymo instruktoriais.
Buriuotojui darbinantis laivų pristatymo įgulos nariu, ar škiperiu, jei yra tinkama kvalifikacija - savo laivas paliekamas kur nors marinoje, o pasisamdęs škiperis gali tikėtis uždirbti apie Eur1 už kiekvieną nuplauktą mylią svetimu laivu. Na taip, tą 1 ar 1.5 pinigo nuo mylios dalinsis visa įgula, taip kad labai turtingu iš šio jachtų pristatymo darbo netapsi, bet badu irgi vaduotis neteks, delta bus.

Kad jau apie čarterį anksčiau užsiminiau, tai jis įmanomas ne tik iš tų plėšikų - čarterio kompanijų - nuomojantis laivus savaitei, ar dviems, jei pinigas kišenę plėšo. Yra ir toks dalykas, kaip privatus čarteris. Reklamuokis, siūlykis internetu, ar per pažįstamus, kad jiems tereikia atskristi į Kanarus ir tu 10 dienų plukdysi svečių šeimyną apie salas už vos pusę kainos, kurią jie sumokėtų komercinio čarterio kompanijai. Žinoma, yra du dalykai - verslo leidimas ir draudimo polisas, leidžiantis čarterio veiklą. Šitaip padirbėjęs bent pora mėnesių, savo taupyklę škiperis papildys tiek, kad jo paties kelionei užteks vos ne iki kito sezono jau Karibuose. Tie svečiai, kuriems patiko kartu plaukioti Kanaruose - tie atvyks ir į Karibus.

Visiškai atskiras buriavimo pasaulis - superjachtos. Va, čia buriuotojas, tinkamai pasiruošęs, gali tikrai gerai uždirbti. Yra daug mokyklų, kuriose galima įgyti jachtos koko, bocmano, denio jūreivio, ar net kapitono sertifikatą. Be sertifikato, ar profesionalo diplomo į superjachtų pasaulį nepapulsi. Pinigai ten uždirbami geri, bet darbas sunkus, reikalavimai aukšti. Daugybę kartų teko matyti, kaip greta inkaruotėje stovinčios jachtos komanda blizgina laivą ne todėl, kad jis nešvarus, o todėl, kad yra priežiūros reglamentas, kurio vykdymas privalomas. Tie 5-6 įgulos nariai kiaurą dieną pluša rankų nepadėdami, tačiau vakare pasidabina firminiais laivo marškinėliais ir plaukia į kranto klubus atsiplėšti. Savininkai su savo svečiais ta superjachta patys naudosis gal mėnesį ar du per metus, likusį laiką laivas bus naudojamas čarteriui, arba plukdomas iš vieno Pasaulio krašto į kitą, kad vėl savaičiukei atvykstantis savininkas pasidžiaugtų vasara pats, arba surengtų savo laive dalykinį susitikimą, o po pusdienio išskris namo. Samdyta įgula liks toliau vykdyti priežiūros reglamentus. Tik pagalvok - keliauji super prabangiu laivu, tave su pilnu išlaikymu rengia, girdo, maitina ir dar pinigus už tai gerus moka!

Distancinis darbas.
Digital Nomad - tiesiog pats madingiausias gyvenimo stilius keliaujančio jaunimo tarpe. Nieko apie tai nežinot, o aš jau privargęs tiek raidžių rašyti? Ta--daaam - į sceną jums mentorius, kaip ant distancijos nuo vargo gyventi - Tim Ferris į sceną!
Jei nekantraujat gauti labai įtikinamo proto plovimo, pagerti savo šlapimo ir kitokias nesąmones išmėginti - pirmyn pas Timą.
Jei smegenų praskalbimo metodas ne jums - leiskitės ant žemės, junkitės į internetus ir galvokit, tyrinėkit, bandykit, eksperimentuokit kaip juose uždirbti. Ir visa tai turit padaryti dar prieš savo kelionę, nes tai yra namų darbai.

Senų senovėje kruizeris, t.y. save gerbiantis riteris, gyvenantis iš pelningų ar nelabai pasirodymų turnyruose, keliaudavo su dviem/trim koviniais žirgais ir bent vienu mulu mantai, ginklams, šarvams nešti. OK, dar vienas mulas buvo reikalingas ginklanešiui gizeliui, t.y tarnui kartu su ponu joti. Jie buvo nomad, gal ne digital, bet irgi keliavo nuolat. Jums, kaip on-line norinčiam uždirbti buriuotojui, irgi reikalingas mulas, o dar geriau kokie keturi mulai. Visa banda mulų, sorry, kaimenė. Mulas - tai nedidelis versliukas, pageidautina internetinis, leidžiantis vos truputį uždirbti, gal pragyventi. Net nelabai skaudėtų, jei vienas kuris iš tavo mulų užsilenktų.
Ar mulą galėčiau pavadinti pasyviomis pajamomis? Tikrai ne, nes dalyvavimas procese yra būtinas. Tarkim aš susiradau labai gero gaminio, ar produkto gamintoją. Manau, tiksliau nuojauta man sako, kad sugebėčiau tą produktą parduoti. Tai verta pabandyti - darai užpirkimą internetu, apmoki e-banku, pasirašai on-line sutartį su logistikos centru ir siuntinių kurjerių bendrove, pasidarai e-šopą su pirkimais per PayPal, ar pavedimu į tavo IBAN - ir stebėk, gyvas tai reikalas, ar ne.
Kas tas produktas, ar gaminys? Kažkas, ką tu žinai, kurio gamybą išmanai, arba žinai, kad kiti žmonės tai parduoda. Tada tu parduok geriau, su kažkokia pridėtine verte pirkėjui. Net asmeninis dėmesys ir profesionalus patarimas potencialiam klientui - tai irgi pridėtinė vertė.
Jau supratai - visa tai galima daryti fiziškai nedalyvaujant procese - tu gali būti savo laive Karibuose, ar Balearuose, o prekyba, pristatymas ir paskirstymas gali vykti Lietuvoje, tau diriguojant procesui internetu. Šitaip aš sugebu retkarčiais parduoti rąstinius namus, kartais labai brangius. Įmonės juos gamina viename Pasaulio krašte, kiti žmonės jų nori kitame, dar kažkas juos perveža, kažkas juos stato, o aš surišu viską į vieną ir sėkmingą procesą, kad tie visi žmonės gautų ko nori, o aš nedidelius komisinius. Pajamos nereguliarios, bet tai yra vienas iš mano kelių mulų - labiau gal muliukas.
Kas svarbu, ką minėjau anksčiau - kad procesas tau patiktų ir kad žinotum, ką darai, nes diletantams sunku visada ir visur. Žinoma - inerneto reikia.

Paslaugos buriuotojams.
Yra vietų įvairiuose regionuose, kur buriuojantys kruizeriai sustoja praleisti žiemos sezoną. Viduržemio jūroje tokių vietų yra daug, bet viena iš jų Marina di Ragusa, Sicilija. Marina duoda gerus tarifus žiemojantiems vandenyje laivams, uosto infrastruktūra yra pakankamai gera - kruizerių žiemojimui ten susikaupia nemažai. Kruizeriai yra labai socialios būtybės, todėl tokiuose kruizerių taboruose diena prasideda nuo laivų radijo ryšio sutartu kanalu, kur galima sužinoti kur ir kas vyks, kas kur krante keliaus, kam kokios pagalbos prie laivo ar patarimo reiktų, kur ką galima šiandien pigiau krante nusipirkti, ar kieno šventė ar gimtadienis bus švenčiamas marinos bare.
Tokiose spontaniškai susiformavusiose bendruomenėse žmonės vieni kitiems teikia ne tik pagalbą, bet ir mokamas paslaugas, kurių spektras gali būti begalinis - burių remontas, matavimai ir užsakymai, variklių ir kitos įrangos remontai, takelažo darbai, siuvimo paslaugos, "grožio darymo" paslaugos, net maisto gamyba.
Picerija laive - puiki idėja, kaip pavyzdys, kad mąstant nestandartiškai, out of the box - galima prigalvoti įdomiausių verslo ir paslaugų buriuotojams galimybių.

Dar viena nestandartinė paslauga, įmanoma gyvenant inkaruotėje, arba marinoje - ja teko pačiam pasinaudoti Greifswald marinoje, Vokietija. Dienos metu aplankai kuo daugiau laivų, surinkdamas jų įgulų užsakymus karštoms pusryčių bandelems (kiek, kos įdaras) anksti iš ryto. Gauni apmokėjimą iš karto, pėdini į artimiausią kepyklėlę ir sutari kurią valandą sekančios dienos ryte tavo užsakymas bus tau pristatytas - meleonas bandelių, sudėtų į popierinius maišelius su užrašytu laivo pavadinimu. Kas lieka - savo valtele kiekvieną užsakymą išvežioti inkaruotėje stovintiems laivams, ar išnešioti marinoje užsakovams. Ta kelių centų delta nuo kiekvienos šitaip parduotos bandelės tau gali apmokėti dieną, jei ne daugiau stovėjimo marinoje, arba savaitės maisto raciono užpirkimą gastronome - o užtruksi vos valandą, gal dvi.

Dar viena matyta paslauga buriuotojams - filmavimas dronu. Dauguma buriuotojų turi didelį poreikį gražioms fotografijoms jų laivo, išdidžiai pilnom burėm skriejančio jūra. Juk pats dažniausiai sėdi savame laive - ir lieki be nuosavo laivo foto. Kolega, turintis ir įvaldęs droną, už nedidelį atlygį tikrai gali tau padėti.

Mūsų planas "B", jeigu tektų uždirbinėti iš paslaugų buriuotojams - tai laive su mumis keliaujanti profesionali siuvimo mašina SAILRITE ir žmonos profesionalūs sugebėjimai bei patirtis moterų grožio darymo srityje. Jau kai inkaruotėje priplauksiu prie jūsų laivo ir pasisiūlysiu persiūti UV apsaugą genujai, paremontuoti burių siūles, pagaminti, ar sutvarkyti vėjo skydelius jūsų laivo kokpite, ar spayhood'ą, ar saulės apsaugas ir moskitų tinklelius liukams, saulės tentus visam deniui, gervių ir burių užvalkalus - žinokite, kad mes tai darysime ne veltui.

Apgyvendinimo paslaugos.
Paversti savo laivą nedideliu viešbučiu? Kodėl ne! Tai jau laisvai įmanoma per www.airbnb.com ar per www.booking.com - ar kaip jūsų sekantis internetinio verslo mulas, panašus į amerikonišką www.boatbnb.com
Internetuose galima ir patarimų rasti - kaip savo laivą pritaikyti Bed&Breakfast paslaugų teikimui.
Minėtos apgyvendinimo platformos patogios tuo, kad gali pats skirstyti laikus, kada tu nori priimti svečius, o kada ne. Tie, kas praktiškai išbandė apgyvendinimo jachtoje paslaugų teikimą - sako, kad iš pradžių įdomu, nes sutinki daug naujų žmonių, bet ilgainiui ta būtinybė nuolat įtikti svečiams tampa savotiška našta.

Rankdarbiai ir Amatai.
Skirkit laiko, nerkit į www.etsy.com ir ten rasite milijonus idėjų rankdarbiams bei amatams, visų reikalingų įrankių bei detalių tiekimą ir patogią pasaulinę pardavimų platformą. Bus lengviau ateityje, jei įvairias amatų galimybes išbandysite ir bent po truputį uždirbti pradėsite dar prieš savo kelionę jachta ir išsirinksite tai, kas tinka prie gyvenimo keliaujant. Įrankius, detales ir medžiagas galima atsisiųsti į bet kurią mariną, kurioje (ar šalia kurios) randasi laivas, o parduotus gaminius pirkėjui pasiųsite paštu, ar per kurjerių tarnybas. Šitaip ta svečių kajutė laive virs dirbtuvėle.
Sakai, tau ne lygis vaikštant pliažu pririnkti tų rausvų kriauklelių, užsiregistruoti Etsy ir suformuoti pardavimo skelbimą? Gal kas nors tų kriauklių ieško, kaip žaliavos savo rankdarbiams?
Ne, tai ne - žiūrim, ką dar čia turim.

Kūryba
Kūrybiški ir talentais apdovanoti žmonės niekur nepražus. Buriuodami keliauja ir iš to pragyvenimui uždirba ne tik dailininkai, muzikantai bei kompozitoriai, bet ir fotografai, rašytojai, programuotojai ir appsų kūrėjai, ar interneto projektų su mokamu turiniu autoriai. Jeigu turite įvaldę tuos talentus ir kvalifikacijas - labai tikėtina, kad ir dabar tuo užsiimate, geriau už mane žinote, kaip iš to uždirbti ir tuos sugebėjimus įdarbinti laive.

Projektas / Labdara
Savo buriavimo finansavimas per gerai išreklamuotą ir visuomeniškai patrauklų projektą, ar aiškiai labdaros projektą, ar paprasačiausiai per Patreon stiliaus telktinio finansavimo projektą - kaip ir rečiau sutinkami kelionės finansavimo būdai.

Mums visiems žinomas ir mano nuomone pats sėkmingiausias Lietuvos buriavimo projektas - Ambersail 1000'mečio Odisėja - rėmėjų, dalyvių telktinis finansavimas su verte šalies visuomenei ir projekto dalyviams.

Kitas mano matytas (senokai) britų žurnalisto buriuotojo projektas, tuo metu vadinęsis, jei teisingai pamenu - "Where 2 Next?". Buvo parengta ir gerai išreklamuota buriuotojo vienutininko buriavimo apie Pasaulį svetainė su gerais projekto, plaukimų ir nuotykių aprašymais, su laivo pozicijos on-line sekimo galimybe ir su svetainės lankytojų balsavimo moduliu. Buriuotojas nurodydavo uostus, į kuriuos registruoti svetainės vartotojai galėjo balsuodami nukreipti laivą ir taip neakivaizdiniu būdu lyg patys pabuvoti tame uoste, aplankyti jame bei apylinkėse esančias įdomias vietas, video reportažuose stebėti vietinių bedruomenių gyvenimą. Keliautojas neturėjo tikslo Pasaulį apiplaukti per kažkokį ribotą laiką, todėl neskubantis laivas plaukė ten, į kur iš trijų-keturių galimų varijantų jį nukreipdavo kelionės stebėtojų balsuojanti dauguma. Kiekvienas balsas tada kainavo gal pora, gal penkis svarus - nykstamai maža suma balsuotojui - bet jei balsuotojų iš viso Pasaulio buvo bent tūkstantis, tai lėšų tikrai užteko plaukimui finansuoti, kelionėms krante, už tai su rėmėjais atsiskaitant labai įdomiais kelionės aprašymais ir bendravimu svetainės forume. Žinoma, didžiulį lankomumą turinčioje svetainėje pageidavo reklamuotis ir pačios įvairiausios buriavimo įrangos bei paslaugų pardavėjai - papildomos pajamos buvo iš reklamos. Deja, šis patrauklus projektas buvo sustabdytas ir ne dėl lėšų trūkumo. Britas neskubėdamas nuplaukė uostas-nuo-uosto iš Anglijos iki PAR, o Keiptaune "įkrito į meilę" žaviai muzikantei, sukūrė su ja šeimą ir visiems jo projekto stebėtojams padėkojo už dėmesį, paramą bei draugystę.
Nežinau, gal šio projekto idėja ir buvo vėliau atgaivinta, bet mano manymu idėja yra tiesiog puiki, net man pačiam kyla vis paties nugesinamų pagundų tokį padaryti, tik be vedybų PAR, žinoma :)

>>>>>>

Manau, kad yra dar daugybė būdų uždirbti keliaujant; čia buvo paminėti tik keli.

Kaip minėjau anksčiau - net jeigu kiekvienas atskiras verslas ar veikla nepajėgi generuoti tiek, kad užtektų visiems kelionėms kaštams - derinant kelis uždarbio kanalus vienu metu - tikrai galima savo tikslą pasiekti. Ir niekada nepamiršk - buriuotojui problemų nėra - yra tik užduotys.

Būtų įdomu komentaruose išgirsti ir skaitytojų nuomones, ar kitas, čia neminėtas, uždarbio keliaujant idėjas.

Posted by gramas 05:40 Archived in Lithuania Comments (7)

Kas tas BILLABONG?

Kad pirkdamas seną laivą ir tapdamas penktuoju jo savininku nuo 1986 m turėtum jo pilną istoriją su beveik visų ankstesnių savininkų vardais pavardėmis, su jų plaukiojimo maršrutais ir laivo remontų bei modifikavimo istorija - laikyk, kad tau pasisekė. Ir privalai tai vertinti bei atsiminti.

Kai žmogus parduoda laivą, jis anksčiau ar vėliau uždaro savo svetainę internete, kuri atspindėjo laivo ir juo keliaujančių žmonių gyvenimus. Šitaip prapuola dalis laivo istorijos. Man labai gaila, kad išnyko www.sailbillabong.com, www.creativecruising.com, iš kur aš tiesiog visom savo odos poromis siurbiau kruizinio buriavimo išmintį dar net nesvajodamas, kad kažkada tapsiu tos pat jachtos Billabong savininku, apie kurią tuo laiku skaičiau. www.attainableadventurecruising.com tuo metu dar nebuvau sau atradęs, o gal jų ir nebuvo? Chris ir K.T. Miles - mano neakivaizdinių kruizinio buriavimo mokslų mentoriai - savo tuo metu geriausiose visam tinkle kruizinio buriavimo svetainėse visiems parodę ką ir kaip daryti, kokie metodai ir įranga veikia, kad tavo kelionė būtų sėkminga.
Jie išplaukė kelionėn apie Pasaulį iš Kalifornijos į Vakarus, kelis metus praleido Ramiojo vandenyno salynuose, Australijoj, bet pasiekus Turkiją jiems gimė sūnus ir jie nusprendė grįžti į krantą. Kai jie išstatė Billabong pardavimui, aš tik seilėm pasitaškyt tegalėjau, nes tuo metu USD110.000 pas mane nebuvo. Laivą nupirko Bill ir Caroline - australiečiai buriuotojai - tuo metu Europoje ieškoję kruizinės jachtos savo gyvenimo nuotykiui buriuojant. Savo keliones jie gražiai aprašo svetainėje- bloge https://yachtbillabong.wordpress.com. Jie ir pardavė man savo laivą Prancūzijos uoste, kai jų kelionė turėjo baigtis dėl to, kad atsirado anūkai.
Tokiu štai būdu gimstamumas planetoje ir ypač buriuotojų bendruomenėje mane žingsnis po žingsnio tiesiog stūmė link Billabong.

Ką parašysiu žemiau - skirta tam, kad išsaugoti mano laivo istoriją. Man tai rūpi, bet jei kam įdomu - tai kartu pažiūrėkim kas ten žinoma apie burinę jachtą Billabong2.

Nuobodi techninė dalis su specifikacija anglų kalba man reikalinga, kad reikiamą informaciją visada turėti po ranka. Gal kam nors pravers ir padės suprasti, koks platus ir sudėtingas yra kruizinės jachtos ūkis ir kiek reikia darbo įdėti, kad jis visada būtų paruoštas darbui. Jūs man papasakokit apie baltas uniformas ir šampaną non-stop besiliejantį į krištolo taures buriuojant.

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

Modelis - GibSea 126 Master
Pastatyta 1986 m Marans, Prancūzija, statykloje Gibert Marine S.A.
Projektas parengtas architektų Michael Joubert ir Bernard Nivelt.
Projekto "master" modifikacija yra kaip evoliucija iš Europos rinkai skirto GibSea126. Master modelis sukurtas Amerikos rinkai ir plaukiojimui Atlante su visais jo kaprizais. "Master" modelis buvo pailgintas iki 13,6m, šiek tiek paplatintas ir vidaus planas pakeistas į dvivietę "Master cabin" prieš saloną, o dvi svečių kajutės - gale. Laivas, sukurtas Atlanto audroms - šitaip jį kadaise reklamavo gamintojai. Vienas pagrindinių šio modelio privalumų - ištisinė sandari pertvara korpuse 3 m nuo laivo "nosies". Kaip dažnai tokį saugumo elementą rasime šiuolaikinės statybos tokio pat dydžio jachtose?

Billabong buvo ankstesnių savininkų prižiūrėtas ir patobulintas taip, kad yra nuostabus laivas ir šiandien. Taip, būtent laivas. Daug kas burines jachtas (tai tik laivo tipas) naujadariškai vadina laivėmis, bet Billabong yra tiesiog geras laivas, nes tai charakterio klausimas, o ne kalbos nacių prajovai. Norint kur nors nuplaukti - jūrininkui reikia laivo, o dar geriau ir moters laive, bet tikrai ne laivės.

Billabong istorija?

Pirmasis savininkas, kurio vardo nežinau, laivą pavadino Miff III ir parplaukė juo iš Prancūzijos į Floridą, JAV. Apie pirmojo laivo savininko keliones, trukusias 11 metų, žinių nėra. Tačiau žinau, kad Gibert Marine visus "Master" serijos laivus, statomus būtent Amerikos rinkai, plukdė į Rytinę JAV pakrantę, kur dileriai laivus perduodavo užsakovams. Labai tikėtina, kad pirmąją transatlantinę kelionę šiuo laivu atliko ne pats pirmasis savininkas, o pristatymo komanda. Žemėlapyje šis pristatymo plaukimas pažymėtas raudona spalva.
large_IMG_2176.jpg

1997 m. lapkričio mėn. jį įsigijo Steve ir Lynne Marshall ir suteikė vardą Billabong, kas Australijos aborigenų kalba reiškia ežeras, kuris atsirado upei pakeitus vagą. Įsigiję laivą, Lynne ir Steve pradėjo tobulinimo darbus, nes turėjo rimtų planų, o pakeliui jie daug plaukė Rytine JAV pakrante nuo Floridos Intercoastal kanalu į Chesapeak akvatorijas, po to Atlanto pakrante kilo iki New York, Hudson upe per Erio kanalą iki Didžiųjų Ežerų. Pasiekus Green Bay, Wisconsin, laivas buvo pakrautas ant treilerio ir per visą Ameriką pervežtas į Vakarų pakrantę iki Seattle. Ten vėl paruoštas kelionei Šiaurėje, suplaukiojo iki Alaska ir grįžo į Ventura, California.
... because it never rains in California...

2002m spalio mėnesį laivą įsigijo Chris ir K.T. Miles - IT specialistų pora, nusprendę padovanoti sau kelionę burine jachta apie Pasaulį. Laivo paruošimas kelionei, papildomos įrangos montavimas, variklio bei rangouto kapitaliniai remontai truko metus. Išplaukė jie 2003 m. gruodžio mėn. iš Ventura, Califonia. Sekančius penkis su puse metų jie praleido Ramiojo Vandenyno salose, N.Zelandijoje, Australijoje, Azijoje, Indijos Vandenyne, Raudonojoje jūroje ir taip atvyko į Viduržemio jūrą. Jie suplaukė 33 000 jūrmylių, o kelionę baigė Finike marinoje, Turkija. Keliavo neskubėdami, ilgam sustodami patyrinėti vietinių bendruomenių gyvenimus, o kadangi vienoje iš svečių kajučių buvo įsirengę biurą su visa įmanoma IT įranga, tai pakeliui ne tik uždirbdavo nuotoliniu būdu, bet aktyviai pildė keletą savo internetinių svetainių. Jei blogas buvo kaip kelionės maršrutų bei patirtų įspūdžių dienoraštis, tai kitos svetainės buvo pats tuo metu geriausias kruizinio buriavimo dalykinės informacijos resursas. Įrangos aprašymai, praktiniai patarimai, žvejybos buriuojant patirtis ir daugybė kitos buriavimo informacijos. Šiuo metu veikia vien Billabong'o blogas, kur dar galima rasti tikrai nemažai įdomių bei vertingų dalykų.
large_IMG_2177.jpg

2003m - kruizas US, Mexico, French Polynesia, Cook Islands, Tonga, NZ . Nuplaukta 9130 nM.
2004m. - NZ, Fiji, Tuvalu, Kirabati, Marshall Islands. 3700nM.
2005m. - Marshalls, Fiji, Vanuatu, New Caledonia, Australia. 4300nM.
2006m. - Australia, Indonesia, Malaysia and Thailand. 5750nM.
2007-2008m. - Thailand, Maldives, Oman, Yemen, Eritrea, Sudan, Egypt and Turkey. 5400nM.

2009 m. gegužės mėnesį b/j BILLABONG buvo parduotas australiečių porai Bill ir Caroline. Jie, registruodami laivą Australijos registre, suteikė vardą BILLABONG 2, nes vardas be skaičiaus jau buvo kažkieno panaudotas. Bill ir Caro buriavo Turkijoje savo pirmąjį sezoną, besimokindami laivo sistemas ir valdymą bei šiaip pramogaudami. Kasmet laivas buvo keliamas ant kranto, užkonservuojamas, o savininkai grįždavo namo arba į darbus Arabijos pusiasalyje. Bill&Caro blogas.

large_IMG_2178.png

2010-2011m. Neskubus kruizas Turkijos vandenyse, Dardanelai, Juodosios Jūros prieigos ir po to į Graikiją, žiemojimui vėl grįžtant į Kusadasi, Turkija.

2012m. palieka Turkiją, kruizas Egėjo jūros salose, po to kylant šiaurėn į Jonijos jūrą, paliekant laivą žiemoti Preveza marinoje, Graikija.

2013m. sezonas buvo skirtas Adrijos jūrai - Albanija, Juodkalnija, Kroatija, po to plaukimas į Italiją, kur laivas liko žiemoti.

2014m. Pietų Italijos kruizas, po to plaukimas į Port Napoleon, kur laivas buvo iškeltas į krantą ir per brokerius Ancasta aš jį ten nusipirkau.

Laivą įsigijau spalio mėnesį, iškeltą ant kranto ir paruoštą, užkonservuotą žiemai. Į Prancūziją prie laivo atvykau 2015m. balandžio mėnesį ir BILLABONG tolimesnės kelionės su nauju škiperiu tada ir prasidėjo.

2015m. sezonas truko nuo balandžio iki spalio mėnesio. Prancūzijos Viduržemio jūros pakrantė, Korsika, Sardinija, Elba, Kaprera ir Roma, kur laivas buvo iškeltas žiemai.

2016m. balandis-spalis. Korsika, Sardinija, Balearų salos, Ispanijos pakrantė kiek Viduržemio jūroj, tiek Pietinis Ispanijos krantas Atlante, Portugalija. Laivas paliktas žiemai Povoa de Varzim marinoje.

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

large_270_B0FFBD74E8ACAA014190EDA2FAA89E94.jpeg

large_745A57DDC2E09C15F102B97E27BF7EB6.jpg

BILLABONG 2
Radijo šaukinys PI8786
MMSI 244830779
Namų uostas: Amsterdam
Bermudų šliupas
Ilgis: 13.6m (44′ 8″)
Plotis: 4.1m (13′ 4″)
Grimzlė: 2.0m (6′ 6″ matuota Finike, Spalis 2009 – projektinė 1.8m arba 5′ 11″)
Vandentalpa 14,000kg (matavimai Whangarei 2008 – projektinė 11,400kg)
Balastas: 3,100kg (plieninis peleko tipo falškylis su vairo plunksna ant skego)

>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>

Construction: The hull is solid fibreglass, constructed with a very heavy layup. The bulkheads are glassed in. The deck and cabin top are balsa cored. The hull to deck joint is bolted and glassed. Prior to us buying the boat the hull below the waterline had been subjected to anti osmotic protective treatment with epoxy based barrier coats several times. We added a treatment of International GelShield 200 to the hull plus epoxy primer to the keel in April 2012. There has been no hint of osmosis in the boat.
Keel: Fin keel.
Rudder: Skeg-hung rudder – both the rudder and stock were renewed in 2001.

Specifications – Mechanical
Engine: Perkins 4-108 51HP 3000 hours. Engine and transmission were removed from the boat in 2002/3 and overhauled.
Engine Alternator: Balmar 75 Amp with multistage regulator.
Prop: 3-bladed Max Prop 48cm (19”), feathering blade.
Line cutter: Shaft Shark
Shaft Seal: Syntef Dripless packing with Teflon Flax
Shaft skeg/cutlass bearing replaced 2015.
Fuel filter: Two Racor pre-filters (only one selected at a time, on-the-fly switchable) each with transparent inspection bulb. Vacuum gauge attached.
Water pump seal: QuickSeal cover for easy raw water pump impeller inspection and changes
Engine room cladding: Perforated aluminium sheets over sound proofing material to facilitate easier mounting of equipment and cleanup.
Engine room access: Removable companionway steps plus the panels above them provide very good access to fuel and raw-water filters, and to the top of the engine; sole-level panels near the door in each of the aft cabins provide access to both sides of the engine, gearbox and prop shaft.
Watermaker: Little Wonder 250. 25L/hour. 370 hours. Installed 2002/3. Pump overhauled 2009. Membrane new 2014. When we rely on the watermaker for our water we run it for two hours every second day and the solar panel charging system was easily up to providing the required energy.
Central Heat: Dickinson diesel heater installed in main saloon with day tank in heads and supply line and pump from main tanks.

Specifications – Electrical
Electrical Monitoring: Xantrex link 200 monitoring system (2 battery bank monitoring).
Battery Charger/Inverter: Victron MultiPlus pure sine wave inverter/charger new in 2016.
Shore power: The wiring was setup for 120V power in the USA, so is over-specified for 240V (120V needs much heavier wiring than 240V because higher amperages have to run to provide the same power). USA style shore power inlet and wall plug outlets (twin wall outlets in the galley, navigation station, both aft cabins, and the forward berth area; and a single outlet in the ‘front shed’). Three separate mains power cords are included, with different plugs to suit a range of situations. In addition, multi-country power boards are included to allow any plug from any country to attach to the mains system.
Solar panels: 6 panels totalling 610 watts: 4 Siemens 75W; and 2 Sharp 80W.
Solar charge controller: Victron BlueSolar MPPT , new in 2016.
Wind generator: Rutland 913 (nice and quiet).
Wind generator charge controller: Marlec HRSi Regulator 12/24V, new in 2016.
House batteries: 4 Trojan T105 wet cell batteries (new in 2012) in 2 banks, each containing two 6V batteries 225Ah each battery.
Engine starter battery: 1 Exide Tudor TA1000 gel cell battery (new in 2013).
Lighting: Most lighting below decks is double switchable from white (normal) to red (for night vision).
Anchor Light: Automatic with dawn/dusk sensor.
12 volt outlets: 12V outlets in main cabin, navigation station, forward head, plus 2 in the cockpit for fans and other 12v devices.
Fans: Each cabin has at least one 12-volt fan. The galley has a Hella fan which can draw air in or out. Movable Hella Turbo fan (with cigarette lighter cord) can be relocated anywhere (useful in the cockpit on hot, still nights).
Lightning protection: Strikeshield lightning protection.

Specifications – Electronics
Autopilot: Simrad/Robertson AP11 with below-decks electric/hydraulic actuator.
Instruments: Nexus repeater for viewing at the helm (next to the Autopilot control) provides data from the Nexus transducers (masthead Wind, Depth and Log) and repeats NMEA data from the GPS. Two other wired remote repeater instruments. One in the navstation can be taken up to the cockpit for viewing when sitting under the protection of the dodger. The repeater in the master cabin can be viewed at night or run to the bow for use when anchoring or conning through difficult passages.
Handheld compass: Autohelm digital hand bearing compass. Also a Marlin 2000 (analogue) handheld puck compass.
Radar: Simrad Anritsu 24 mile radar with a low-draw LCD display (model RA772UA).
Cockpit navigation: Primary navigation is using plotter Garmin GPS700 Map (with two Garmin GPS76 as backup) on a RAM mount at the helm. The RAM mount can be swivelled to be viewable from anywhere in the cockpit.
2nd networked GPS: Garmin GPS45XL mounted at the nav station (2015). 3rd navigation aid: iPad with iNavX software with yearly updated Navionics charts (2015).
4th navigation aid: Lap top with NV Digital sofware and charts
Paper Charts of various regions
Sextant for astronavigation
SSB/Ham radio: Kenwood TKM707 SSB with AT50 Auto Tuner. Backstay antenna.
VHF Radio: Standard Horizon Intrepid VHF with a remote ‘command’ RAM microphone at the helm.
AIS primary: VESPER VISION transponder, new in 2015.
AIS backup: Miltech SR161 AIS receiver with dedicated antenna at stern. This needs to connect to a computer with appropriate software.
Stereo: Panasonic Car CD Stereo wired to speakers in the saloon and in the cockpit, 2015.
Barometer: Speedtech electronic 24 hour tracking barometer.
Water quality meter: HM Digital Aquapro water tester model AP-2.

Specifications – Galley
Stove: 2 burner gimballed propane stove with oven
Sink: twin sinks and hot and cold water and a seawater foot pump spigot with a folding stainless drying rack above.
Refrigerator: Technautics Cool Blue installed in main ice box in about 2000.
Freezer: Engel Fridge/Freezer (38L capacity). Can be used as a fridge or freezer and runs off of 12V, 24V, or 240V.

Specifications – Head
Aft Head: Lavac head with ceramic bowl, valved for overboard or holding tank.
Holding Tank: 90L (24 US gal) high density polyethylene plumbed to the aft head.
Shower: Within the aft head compartment. A shower curtain pulls across to protect the head and basin from splashes.
Forward head: Raritan manual head. The head and all its plumbing have been kept installed while part of the the space in the forward head area was converted to a pantry in 2002/3. The conversion is easy to remove to return the head to its original purpose.

Specifications – Tankage
Fuel: 200L (53 US gal). 4 20L (5 US gal) jerry cans with UV covers and webbing attachments for secure storage on-deck.
Water: 350L (92 US gal) in two tanks under the main cabin floor. Hoses and fittings (including one long hose) for connecting to marina water supplies.
Gas: Current: 5 aluminium LPG bottles: 3 larger (4.5 kg capacity, for galley) plus two smaller (3kg capacity, for barbecue and cockpit burner), all with Australian/US connections. Also on board adaptors to use standard European camping gaz bottles.
Holding: see head specifications.

Specifications – Deck Gear
Mast: Aluminium Sparcraft deck-stepped, double spreader. Spinnaker pole track. 5.3m (17’5”) aluminium spinnaker pole and 3.6m (11’10”) aluminium whisker pole. Outer stays to the masthead and upper spreader. Fore- and aft-shrouds to the lower spreader. Forestay and backstay to the masthead, the backstay with a Barbarossa adjuster. An inner forestay and running backstays from the upper spreader. In 2002/3 new standing rigging was installed. The mast was un-stepped and the shrouds and aft/forward chain plates were replaced with new ones. Originally a twin spreader masthead sloop, she is now rigged as a cutter with running back stays.
Boom: Aluminium Francespar with three internal single line reefs. Lewmar stoppers for reefing lines where they emerge at the forward end of the boom. Stowable lazyjacks. Permanently mounted dual preventers run to the cockpit. Vang runs to the cockpit. Traveller in front of the dodger.

Sail specifications: I=50 J=16.9 Is=34.75 Js=11.3 P=45.3 E=15.
Mainsail: Loose footed, fully battened 32 sq m (340 sq ft) with 4 reef points, the smallest at 11 sq m (121 sq ft) New 2015. (There are 2 spare old mainsails as well).
Furling genoa: Selden Furlex 300s Furler with a 53 sq m (566 sq ft) genoa (1 reef at 36 sq m, or 390 sq ft) with Sunbrella UV strip (new 2012).
Jib: 33 sq m (360 sq ft) jib for heavy weather areas or serious weather.
Staysail: 15 sq m (165 sq feet) Hank on.
Storm Staysail: 9 sq m (95 sq ft).
Spinnaker: with sock
Running rigging: All blocks are solid stainless Gauhauer (2003 refit). The mainsheet attaches by a 4:1 triple block system to the traveller forward of dodger, then forward along the boom and aft across the cabin roof to the cockpit. There are seven halyards: 2 headsail; 1 staysail; 1mainsail; 1 topping lift; and 1 spinnaker.
Mast-base sail handling: All winches are self-tailing Barlow. On separate combings, are two self tailing 24 winches and two self tailing 23 winches. These are used for the main halyard, the staysail halyard, the genoa halyard, and the spinnaker halyard or spare headsail halyard. Attached to the mast beneath the boom is a self tailing 23 winch for for reef lines and the outhaul line.
Cockpit Sail Handling: All winches are self-tailing Barlow. The two primary winches are 32s (genoa sheets) and the two secondary winches are 25s (spinnaker sheets, genoa furling line, etc). In addition under the dodger are 23 winches for handling the vang or topping lift (port) and the main sheet (starboard). Line clutches to port (vang, topping lift) and starboard (main halyard, unused); turning blocks for genoa sheets; reefing line for the genoa furler. Line clutches at each lower edge of the hard dodger for the running backstays.
Steering: Engine controls at the wheel. Cable steering (serviced annually). Wind Pilot windvane self steering (vane not currently installed, stowed in workshop with spare blades).

Cockpit Amenities:
Cockpit shower w/hot and cold water; binnacle cup holder; folding cockpit table; lighting under the dodger; cockpit cushions and backrests; Bose speakers; hard dodger; full bimini; retractable mesh shades to provide near-all-round shelter; mesh sun shade as lee cloths; outboard lifting arm and tackle built into radar arch; a full boat awning for use at anchor or in marinas is made from breathable shade fabric in two sections, one for the bow area (lightly used) and one for the area from the mast to the radar arch (well-used but regularly maintained); Dickinson barbecue grill (small); removable gimballed single burner with mounting near barbecue;
Ground Tackle: Lofrans vertical capstan and chain gypsy electric windlass with hard wired up foot switch and hand-held remote. Primary anchor 25kg (55 lb) Delta Primary with 75m (250’) of 9.5mm (3/8”) High Test chain. A chain snubber bridle (stainless plate with slot with two lines to the deck) with 7m (25’) of 12mm (½”) lines is used. The secondary anchor is a 20kg (44 lb) Bruce with 22m (75’) of 9.5mm (3/8”) chain and 100m (315’) of 22mm (7/8”) nylon rode. Additional anchors include: a Fortress FX55 Anchor (stowed on the outside of the starboard cockpit rail); a West Marine Performance 35 Danforth Type Anchor (stowed in the ‘front shed’); and a Bronze Fisherman Type Anchor (stowed in the starboard aft cabin). Spare rode and chain includes: 2 sections of 90m (300’) 19mm (3/4”) rode; 45m (150’) of 22mm (7/8”) rode; 135m (450’) 19mm (5/8”) parachute anchor rode (pre-stretched); 3 sections of 15m (50’) 11mm (3/8”) chain with 12mm (1/2”) stainless steel shackles and Quick links to match the load rating of the high test chain; 1 section of 11mm (3/8”) high test chain for Danforth to Bruce or Delta in short scope or mud situations.
Hatches: Seven Lewmar deck hatches provide access and/or ventilation. Most lenses were replaced with new during the 2003 refit. Additional ventilation is provided by 3 cabin side Lewmar opening ports; 2 cockpit Goiot opening ports; and 3 cowl-type ventilators (2 with dorade boxes, all with stainless steel protective frames). Shade and insect screens are installable on all the opening ports (and the companionway). Waterproof wind-catchers can be placed over the front cabin and main saloon hatches to direct extra breeze in and keep rain out.
Deck wash down: Located in anchor rode compartment (with Y valve for salt or fresh water selection)
Mooring: Forward, midship, and aft cleats are all 25cm, and are through-bolted with extra large backing plates. There are fairleads at all cleats.
Dock access: Additional removable side-boarding stairs for dockside use.

Specifications – Dinghy
Force 4 NZ Dinghy: 3.15 meter (10.4’) aluminium hulled RIB. Force 4’s are unique in that the inflatable tubes are held to the hull by a bolt-rope system. This allows the tubes to be removed easily for stowage, repair, or replacement. The dinghy is equipped with a manual bilge pump and comes with a set of removable wheels for easy beaching. Dinghy weight (without engine) is a manageable 38 (85 US lb).
Outboard : Tohatsu 3.5HP four-stroke (model NlFS3_5AS, new in 2010). Mass 18kg (40 US lb). Fuel tank 1.0L (0.26 US gal) capacity.
Davits: Incorporated into cockpit arch with two lifting blocks and tackle (6:1).
On-deck stowage: On-deck the dinghy stows between the mast and the inner forestay during passages. On deck, we tie it down around the deck rails aft, and one around the windlass forward.

Specifications – Safety Gear
Lifelines: Plastic coated, stainless steel lifelines run around the boat at 36cm and 72cm height, supported by the stern rail, the bow rail (refitted in 2000 using 32mm diameter, thick-wall stainless steel tubing), tapered stanchions (refitted in 2000) and gates on both sides.
Handrails: Two stainless steel handrails on the dodger roof and four on the cabin top (refitted in 2000).
Jacklines: Webbing jacklines run on each side from the cockpit to the anchor roller.
Life vests: 6 inflatable and 4 rigid vests.
Liferaft: Seago Offshore 4 person.
EPIRB Primary: Ocean Signal SafeSea E100G with GPS.
EPIRB backup: GME Accusat MT406G-h503E. (battery replacement due April 2017)
Storm-tactic equipment: Drogue, Storm Parachute Anchor, plus rode.
Lifesling: Lifesling POB recovery system stowed in case on starboard cockpit rail.
Bilge Pumps: High capacity, manual bilge pump in cockpit. Automatic/manual, electric bilge pumps in engine compartment, aft cabin sole, midships cabin sole, aft head, and ‘front shed’.
Crash Bulkhead: Bulkhead between ‘front shed’ and foreward berth/head.
Smoke and fume Alarms: Smoke alarms in foreward berth and aft end of main cabin. Carbon monoxide detector/alarm in main cabin.
Cupboard and drawer safety catches: Every cupboard door is provided with either a hook-latch or a line loop around the door knob to prevent the doors from bouncing open in rough conditions. Drawers in the galley are secured by bungee and hooks in addition to the door latch.

Specifications – Extras
Sailrite sewing machine & accessories
Deck wash down, located in old anchor compartment (marked ‘1’ in the layout diagram) with Y valve for salt or fresh water selection.
Mast climbing gear including a Tom Taylor bosun’s chair and Gibbs Ascender
Magma Flopper-Stopper: minimises roll at anchor.
Spare 3-blade fixed propellor.
Hooka – surface-air supplied diving system powered from 12V system. Great for working on the hull.
Tools, electic tools, stocks of ss fittings, electric paraphernalia, gas and plumbing stuff.
Toys, including surfboard, kayak, snorkeling gear, speargun.
Library of Cruising books
Instructions and service manuals on everything installed.
And much more

Posted by gramas 11:18 Archived in Lithuania Comments (4)

Naujas senas būdas buriuoti

large_Billabong-Rome.jpg

Lietuvos buriuotojus , t.y. buriuotojus-keliauninkus, bet ne sportininkus, galėčiau skirti į tris tipus:

1. Protingus.
2. Išradingus.
3. Labai drąsius.

Kaip ir daug kas gyvenime yra susimaišę - kaip kad nėra tokių dalykų kaip visiškai grynai juoda ir balta, ar absoliutus blogis ir gėris - taip kiekvieno buriuotojo sąmonėje bei gyvenimo būde įvairiom proporcijom yra susimaišę visi trys, ar tik du tipai tuo pat metu.

Kiekvienas buriuotojas, kaip sako jau visiems atsibodęs kalambūras, džiaugiasi du kartus - pirmą kartą kai įsigyja jachtą ir antrą - kai ją parduoda. Tačiau žmogiška natūra mums liepia siekti gyvenime džiaugsmo ir malonumo, todėl vieną jachtą pardavęs, buriuotojas anksčiau ar vėliau nusiperka kitą. Lipa žmogus ant to paties grėblio, nors tu ką... Vien jachtos turėjimas, kaip požymis, jo nedaro protinguoju buriuotoju. Lietuvos protingasis buriuotojas atpažįstamas ir pagal savo plaukiojimo regioną - jis plaukia vien Kauno užtvankoje, apie Trakų pilį, ar vien iš Klaipėdos arba Mingės į Nidą. Nida yra labai svarbus atskaitos taškas Lietuvos buriavime. Neprotingai brangu yra toliau Nidos plaukti. Sakyk, ką nori - bet savo - yra savo. Niekur jam nėra taip smagu, kaip savo laive. Jis įsimyli tą savo laivelį ir iš jo išvilioti protingąjį buriuotoją yra labai sunku. Tas emocinis ryšys jį verčia kasmet triūsti prie to savo laivelio ilgiau, nei juo plaukia ir slėpti nuo šeimos informaciją, kiek jam kainuoja ta nuosavybė. Jam pačiam vistiek atrodo, kad jis plaukia už dyka - juk vėjas varo laivą, ir vėjas nieko nekainuoja. Tiesą pasakius, protingu jis laiko tik pats save, nes visi kiti Lietuvos žmonės galvoja kiek kitaip. Tuo pagrindu, nenorėdami nieko įžeisti, žodį "protingasis" šiame kontekste nuo šiol rašysime kabutėse.

Išradingasis buriuotojas šiaip yra netgi protingesnis už "protingąjį" buriuotoją. Jis susidraugauja su "protinguoju", kad šis nuolat jį kviestų plaukti kartu. O kaip pačią tikriausią gyvenimo šventę išradingasis buriuotojas nuomojasi laivą iš čarterio kompanijos egzotiškose Pasaulio vietose, įgulon prisikviesdamas kiek kitus išradinguosius, tiek ir "protinguosius" buriuotojus, kurie kadaise kvietė jį plaukti kartu, o dar geriau - išvis neburiuojančius, bet turinčius daug pinigų žmones... Kaip pagrindinis išradingojo buriuotojo požymis galėtų būti įvardintas išmanusis laivo neturėjimas. Taigi galima buriuoti kitų žmonių laivais! Jis moka skaičiuoti ne tik pinigus, bet ir laiką, sąmoningai atsisako tų dviejų aukščiau minėtų gyvenimo džiaugsmų, kurie yra laivą pirkti-parduoti, bet jis gali aplankyti viso svieto vandenis ir džiaugtis kažkuo kitu. Blogoji naujiena - čarterinis buriavimas yra labai brangu, todėl išradingasis buriuotojas po trumpos atostogų išvykos į egzotiškus vandenis grįžta į "protingojo" buriuotojo laivelį ir nuleidęs ausis kantriai tampo virves, vėl klusniai vykdydamas "protingojo" komandas.

Labai drąsius buriuotojus kiltų pagunda pavadinti be galo drąsiais, bet tai būtų didžiulė neteisybė, bent jau vyriškosios buriuotojų bendruomenės dalies atžvilgiu, nes galus jie turi. Jie panašūs į "protinguosius" tuo, kad turi savo laivą, bet plaukia juo visai neprotingai toli nuo Nidos, o žodis čarteris jiems yra kaip keiksmažodis. Todėl nesuklysim, jeigu šiuos buriuotojus mes suvoksim kaip labai drąsius, bet nelabai protingus. Ir žinoma, kad visai neišradingus.

Save priskiriu vienam iš dviejų šio trečiojo tipo buriuotojų porūšių, kurie yra tokie:

1. Nuolatos labai drąsūs. Šie nuo pat jaunų dienų žino ko nori, prasimano pinigų laivo pirkimui, kažkiek pragyvenimui - pasako krantui "adios" ir išplaukia į jūras vandenynus, gyvendami savo laive kaip namuose, nes geresnių namų kaip Okeane jie net neįsivaizduotų. Pasaulyje tokie žinomi anglišku liveaboard cruisers terminu - nuolat gyvenantys laive kruizeriai.

2. Rečiau labai drąsūs - viskas beveik taip pat, bet jie laive keliaudami pilnavertį gyvenimą gyvena tik dalį laiko, nes ne sezono metu laivą kelia ant kranto, o patys grįžta namo į sausumą, kur vargsta kiaurą žiemą su visais kitais sausainiais. Buriuotojų pasaulyje, kur oficiali radijo ryšio palaikymo kalba yra anglų, jie vadinami commuter cruisers, t.y. reguliariai atvykstantys į laivą kruizeriai. Jei žinot, kas yra baltas pavydas, tai commuter'ių pavydas liveaboard'ams yra dar baltesnis.

Kadangi mano šeima nuolat kursuoja tarp Girulių ir mūsų laivo Billabong, paliekamo žiemoti įvairiose Pasaulio vietose, mes esame tie rečiau labai drąsūs - commuter, arba atvykstantys kruizeriai.

Iki šiol šis tekstas buvo neva tai su juokais, bet patikėkit - buriuotojų kruizerių gyvenimas irgi pilnas visokių juokų, o bendruomenėje realiai sugyvena šie du tipai - liveaboard ir commuter kruizeriai, apie ką 99% Lietuvos piliečių niekada nėra nei karto pagalvoję, o 98,9% nepagalvos net perskaitę šį straipsnį. Nors iki šios vietos jie ir taip nepaskaitė...
Tačiau, įgimto optimizmo vedini, vistiek pabandykim iš arčiau pažiūrėti kuo šie buriuotojai panašūs bei skirtingi.

Nuolatiniai kruizeriai, kaip ir visi kiti buriuotojai, tą poilsio ant vandens bacilą pasigauna dar vaikystėje. Tačiau jų organizme ši bacila sukelia komplikacijas, vedančias į gyvenimą ant vandens, keliaujant burine jachta. Priklausomai nuo savo ateities finansinio plano, šie žmonės parduoda ar išnuomoja savo namus ir turtą krante, sukrauna savo šeimyną, augintinius ir knygas į laivą ir išplaukia kas apie Pasaulį, kas tiesiog į vietas, kur tuo metų laiku yra jiems gerai. Pasikeitė metų laikas - jie perplauks ten, kur jiems vėl bus gerai... Kai kurie šį 5-10-visą gyvenimą trunkantį nuotykį finansuoja investicijomis, santaupomis ir pajamomis iš turto krante nuomos/pardavimo, kiti kelionės kaštus dengia užsidirbdami pakeliui. Jeigu tai šeima su vaikais, šiais laikais yra begalė distancinio mokymosi galimybių atestatui ir diplomams gauti. Beje, yra pastebėta, kad kelionėje augęs ir subrendęs jaunimas įgyja tiek gyvenime esminių įgūdžių, kad vien mokyklos suolą trynę ir sausumos šiltnamio sąlygom augę žmonės toli gražu ne kiekvienas jiems gali prilygti.

Dažniausiai užduodamas klausimas, kai užsimenama apie nuolatinius kruizerius - o iš ko jie gyvena? Taip, laivo nuosavybė ir pati kelionė kaip gyvenimo būdas kainuoja. Jie uždirba keliaudami - taip, tai yra įmanoma, nors ir nelengva. Kaip ir iš ko uždirbti keliaujant - didelė tema, tikrai verta atskiro įrašo šiame bloge, kas ir bus padaryta netolimoje ateityje.

Kas kruizerių gyvenimą daro tokiu ypatingu? Mano nuomone, tai yra laikas - ta pati svarbiausia gyvenimo valiuta, kurios tiek daug ištaškom kranto gyvenimo šurmuly ir visai kitaip suvokti imam, kai protas ir kūnas įsijungia į gyvenimo jūroje ritmą. Laikas ir laisvė. Kokybiško laiko ir laisvės kruizeris turi daugiau, nei kranto rutinose ir įsipareigojimuose užsivėlęs sausumos žmogus.

Kai gyvenimo saulėlydžiui artėjant pavargęs nuo kelionės kruizeris išropoja iš jūros į krantą, jo veide yra patenkinta šypsena, nes gyvenimas jau pavyko.

Koks esminis skirtumas tarp nuolatinio ir atvykstančio kruizerio? Ne taip lengva tą skirtumą pastebėti, jei vertinti tik pačius žmones, ar jų laivus. Abu labai gerai suvokia laiko (gyvenimo) kokybės ir laisvės svarbą, o jų laivai atrodo identiškai - pilnai paruošti ir aprūpinti kiek tolimiems plaukimams, tiek ilgiems periodams gyvenant ant inkaro toje įlankoje su palmių giraite, kurią esate matę ant atviruko.

Atvykstantis kruizeris laikas nuo laiko iškelia savo laivą ant kranto šalyje, kurią tyrinėja tuo metu, kažkur už tūkstančių mylių (neprotingai toli) nuo Nidos. Saugiai suslepia, susandėliuoja ir pritvirtina visą įrangą, kad šiai neužaugtų kojytės - o pats sėda į lėktuvą ir švyst-zoom iš namų laive namo parlekia. Namo - tai į krantą, kur jo laukia kiekvienam sausainiui įprasti darbai, transporto kamščiai, visokie "reikia", ir "tu privalai". Yra tame grįžime ir pozityvo daug - ir su giminėm bei draugais socialinius ryšius atstatai, kranto džiaugsmais pasidžiaugi, jei pasiseks - spėsi vėl kokius būrus į valdžią išrinkti, o nuo įvairesnio maisto ir mažiau judesio ir pats didesnis pasidarai, nes gero žmogaus juk turi būti daug, ar ne?

Užkalęs šiek tiek dineros krante - tiek, kad galėtų finansuoti sekantį normalaus gyvenimo laive etapą, kruizeris vėl švyst-zoom grįžta namo į laivą, vėl jį nuleidžia į vandenį, paruošia kelionei ir išplaukia. Va taip, su pertraukomis, jis irgi gali visą gaublį apiplaukti, kaip ir nuolatinis kruizeris kad daro - tik per žymiai ilgesnį laikotarpį.

Taigi, ryškėja skiriamasis bruožas tarp nuolatinio ir atvykstančio kruizerio - gebėjimas papildyti savo finansus plaukiojant. Nuolatinis kruizeris kelionę finansuoja santaupomis, arba savo sugebėjimu uždirbti keliaujant.

Atvykstantis kruizeris lėšas uždirba krante, o išleidžia keliaudamas. Tai va toks yra šis naujas senas būdas buriuoti - jau dešimtmečiais praktikuojamas kitų šalių buriuotojų, tačiau gana naujas bei mažiau vartojamas Lietuvoje.

Kaip jau minėjau, sekantį kartą aptarsim kaip uždirbti keliaujant.
Stay tuned...

Posted by gramas 23:18 Archived in Lithuania Comments (0)

(Entries 1 - 15 of 244) Page [1] 2 3 4 5 6 7 8 9 10 .. »