A Travellerspoint blog

Apie tai, kaip į laisvę buriuoti ant kuino

large_cat.jpg
Ką tik pradėjau Ilja Laurs'o knygą apie naują verslą, kuriamą naujų žmonių su nauju mąstymu ir naujai visuomenei. Respect, mintys kabina. Įspūdį daro tai, kiek daug buvusio taip anksčiau vadinto tradiciniu verslo, paslaugų ir veiklos sričių ima keltis į virtualią erdvę, ir ši gyvenimo bei darbinės veiklos stiliaus migracija kasdien tik didėja ir didės ateityje.

Ir dar galvoju - kiek daug galimybių tai atveria mums, buriuotojams, kurie kasdien pasvajoja kas apie kelionę į egzotiškas jūras ir salas, kas apie kruizą apie pasaulį, o kas kad ir apie sezoną tinginystės, praleistą neskubiai buriuojant po Kuršmares ir Nemuno deltą. Pasvajojam, tačiau esam savanoriška vergyste įkalinti savo versluose, savo darbuose nuo-iki, įsipareigojimuose, rutinoje. Ir tai šimtais švartlynių pririša mus krante ir į tą savo didžiąją kelionę mes niekada neišplauksim. Todėl ir plauksim savaitgaliais tiktai į Nidą...

Čia net ne vien apie buriuotojus kalba, kurie savo laisvės troškimą realizuoja buriavime. Tu išplauki į visus metus lauktą ir planuotą kelionę - ir 2-3 savaitėms nukerti nuo savęs tuos voratinklius į darbus, namų rūpesčius, įsipareigojimus, rutiną. Ir laisvė veža... Kaip smagu, ir kaip norisi dar...

Taigi kiekvienas be išimties žmogus nori būti laisvas ir užsiimti tuo, ką iš tikro mėgsta. Tačiau visi žino - laisvė kainuoja brangiai.
Ta visuomenės dalis, kiek labiau už kitus linkusi pati vairuoti savo likimą, nuo seno kuria verslus. Kiti įgyja esmines darbo rinkoje kvalifikacijas ir jas sėkmingai parduoda, tapdami svarbiais ir gerai apmokamais tų verslų samdomais darbuotojais. Čia mes pilni veiklos adrenalino ir kūrybos, uždirbam, išleidžiam, prarandam ir investuojam, bankrutuojam ir vėl atsigaunam, o paskui tik Bims!, ir nugaištam nuo streso.
Kiti - tie, kur atsargesni (gal net protingesni?) ir linkę vengti įtampos, rizikingų sprendimų gyvenime, renkasi valstybės tarnybą. Čia, jei per daug nespirgėsi, savo darbą pakenčiamai darysi ir gerai valdžios piramidėj orientuosies - ramiai dirbsi tautos labui, kasmet turėsi 3 savaites atostogų Palangoje, sėkmingai sulauksi pensijos, kurį laiką dar pavegetuosi ir po to jau galėsi numirti.
Tokia jau ta mūsų laisvė - kad ją užsidirbti, aukojam viską, ariam kaip jaučiai, bet paskui nebelieka laiko arba sveikatos ta laisve pasidžiaugti.

Tačiau vis labiau įsigalinti globali naujoji ekonomika sukuria naują ir laisvesnį už mus žmogų, kuris mums visiems sako - Jūs visi smarkiai klystat, kad laisvė kainuoja brangiai. Taip iš tikro - nieko jie mums ir nesako, nieko jie neįtikinėja ir nemokina - jie paprasčiausiai gyvena kitaip. Jie neigia tradicinį verslo modelį, kad kiekvieno verslo svarbiausias tikslas yra maksimalus pelnas. Jiems verslo svarbiausias tikslas ir paskirtis - uždirbti tik tiek, kad užtektų apmokėti pasirinktam gyvenimo stiliui. Maksimali rinkos dalis, didžiausias įmanomas pelnas? F%£k that, tam to reikia, ir kokio velnio plėšytis?

Visų pirma - verslas turi būti mobilus, nes jo steigėjas ir savininkas irgi mobilus. Jis keliauja nuolatos, ar pastoviai prasuka ratą per tris-keturias šalis kasmet. Taip ir knieti prasižioti, kad jis buriuoja ir į uostą su interneto ryšiu patenka tik kas kelios, ar keliolika dienų :)
Bet ne, jis nebūtinai buriuotojas - jis šiaip žmogus, bet kuris iš jūsų.
Antra - tai mažo pradinio biudžeto verslas, nes jo steigėjas neima paskolų iš bankų ir investuotojų. Paskolos pririša, varo į depresiją ir neleidžia švęst. Juk gyvenimas - tai šventė.
Jis verslo prasme perka iš šalies viską ką gali, įskaitant ir paslaugas, kad kuo mažiau verslo funkcijų darytų pats. Iš esmės - outsourcingas viskam, o sau pasilieka tik kontrolės ir naujų idėjų generavimo funkciją. Kaip pirkti, jei esi mažo biudžeto? O kam tada klientai, su apmokėjimu on-line?
Viskas, kas įmanoma - paslaugų ir produktų pristatymas, reklama, pardavimai, paskirstymo organizavimas - viskas automatizuota ir maksimalia apimtimi vyksta internetu.
Be savininko - gal viena, gal dvi naujos darbo vietos samdomam personalui. Nes daug darbuotojų - daug problemų.
Tai mažo pelno verslas - kaip galutinį rezultatą savininkas gauna savo 1-2 tūkstančius pinigų per mėnesį, ir tai jau skaitosi gerai.

Šitokį verslo modelį jie vadina kuinu. Tai greitas verslas - netai, kad padaromas greitai ir daug, bet kad pajamas pradeda generuoti iškart po įsteigimo ir pradinio galų sutampymo, be kelių ar keliolikos metų inkubacinio ir palaipsnio augimo ciklo.

Mūsų Vikė sako, kad kuinas - tai "menkas, silpnas, liesas arklys". Tačiau reikalas tame, kad arti jis dar gali, o šitoks verslininkas turi ne viena kuiną, o kelis ar dar daugiau. Kiekvienas versliukas silpnas, todėl užsilenkti gali bet kada, ir tikrai anksčiau ar vėliau užsilenks. Tai ir gerai, nes tuo metu kiti to verslininko kuinai dar generuos pinigų srautą, kol vietoje padvėsusio bus įsteigtas sekantis versliukas. Naujų idėjų kitam kuinui generavimas - nuolatinis kūrybos procesas, naujų galimybių žvalgyba, naujų dalykų mokymasis, kitų žmonių kuinų sveikatos stebėjimas ir mąstymas, kaip tai padaryti geriau. Kam pasiseka labiau - kuinas generuoja pajamas turtingoje pasaulio dalyje, o savininkas tą savo rezultatą išleidžia pigesnėje - taip reikia mažiau, o ir užtenka ilgiau. Va, kodėl keliauti jiems reikia...
Jei tavo kuinas atsiganė ir tapo arkliu, netgi žirgu - t.y. kuris nors versliukas nejučia įsisuko ima sparčiai augti - meti jį į rinką ir parduodi, o pats steigi kitą. Nes jo augimas tavo laisvę nužudys.

Apibendrintas tokio kuinų tabūnėlio savininko(-ės) portretas - amžius iki 40, nesukūręs ir nesiruošiantis kurti šeimos, išsilavinęs, be įsipareigojimų, lengvai bendraujantis "multikultūristas" ir aktyvus žinių visuomenės dalyvis. Juk nelabai panašu į tipišką vidutinį statistinį lietuvį, su jo šeimos vertybėm ir meile tam berželiui arba akmeniui gimtojo tėviškės lauko gale...

Naujosios pasaulio ekonomikos dalyviai tarpusavyje bendrauja ir mokosi venas iš kito idėjų. Tame jų bendravime ištirpsta sienos tarp valstybių ir skirtumai tarp kultūrų. Tos kuiniško verslo idėjos yra nebūtinai tradicinio mąstymo žmogui sunkiai įkandamos mintys. Na taip, taip - apps'ų kūrimas dabar pakilime. Tačiau didžioji dauguma tų verslų yra paprasti, nes padiktuoti rinkos, t.y. mus supančio gyvenimo poreikių ir galimybių tuos poreikius tenkinti. Juk pasikeitus pasauliui, net paprasti verslai gali būti padaromi kitaip, nei iki šiol.

Stebėk gyvenimą , ir pamatysi...
Mokymo (bet ko - mokyklos ir studijų dalykų, muzikos, krepšinio, jogos, mezgimo, gyvenimo - bet ko) paslaugos per Skype? Pirmyn - būk ta vieta internete, kur susitiks šimtai mokytojų ir ekspertų su šimtais tūkstančių klientų, ir tegul tau byrės centai nuo kiekvienos svetainėje nupirktos sesijos... kol pats vartaliosies po palme Balyje.
Idėjų grafinio dizaino ir užsakymą imančio 3D Printerio paieškos paslaugos? Kodėl ne. Ne, tu pats neprivalai būti grafikos dizaineriu, ar investuoti į printerį.
Prekyba bet kuo, kad ir batraiščiais ar žuvies taukais internetu, su per logistikos centrą "automatizuotu" paskirstymu po batraištį ar buteliuką į adresą? Kodėl ne. Jei šaldytuvai mums SMS'u jau pasako, kokio produkto jau trūksta, tai gal ir batai tuoj informuos apie nusidėvėjusį batraištį?
Tėvų/Vaikų santykių psichologinė konsultacija internete? Ne, nereikia tau pačiam būti nei vaiku, nei tėvu, nei psichologu.
Aplink yra tūkstančiai, jei ne milijonai tokių mažyčių kuinų vardu "Kodėl ne". Ar jais iš tiesų daugelis galėtume išburiuoti į savo asmeninę laisvę - gal, aš dar nežinau, bet nuojauta sako, kad taip...

Neabejotinas malonumas ir pramoga yra matyti tuos verslo idėjų aptarinėjimus įvairiausiuose verslo startuolių saituose ir diskusijose - aišku, tūkstančiai verslo idėjų, bet kiek procese jumoro jausmo ir netradicinio požiūrio į dalykus! Va, ko reikia mokintis - netradicinio požiūrio ir rinkos matymo. Va čia yra verslo kūryba, o ne makroekonomikos ir vadybos zubryjime, į kur visa mokymo sistemos energija nukreipta...

Tarkim, šiandien juoko nesuvaldęs, vos nuo kėdės nenugriuvau nuo situacijos ir tokios minčių gimnastikos: juk visi šaipomės iš katukų fotografijų epidemijos Facebook'e ir kt. socialiniuose tinkluose. Ir čia kai kas vos ne juokais išvairuoja paprasto, bet šiuolaikiško verslo idėją - rūbelių katėms nuomos kompanija. Klientui - vieni pliusai už protingą kainą - kojos iš namų nekėlę, internetu išsirenkate ir išsinuomojate įdomesnį rūbelį savo katės fotosesijai, ir jau turite kuo nustebinti pasaulį, bei rinkti laikus Facebook'e. Neblogai, ne? Kažkas prideda - kodėl tik katėms - taigi rūbelius galima nuomoti fotosesijoms ir su kitais namų gyvūnėliais taip pat! Aha, jorkšyriukai ir triušiukai! Arba jūsų katytė, aprengta kaip vėžliukas - cool, kaip miela... Kodėl ne, gal visai neblogas kuinas... Ir čia atsiranda šmaikštuolis, kuris dar toliau pastumia idėją - rūbeliai katėms, ir plius katės rūbai jų šeimininkams - bendroms fotosesijoms!!!
Ir dabar jūs, Facebook snukiaknygės gyventojai, man sakykit - Kodėl Ne?

Posted by gramas 03:52

Email this entryFacebookStumbleUpon

Table of contents

Be the first to comment on this entry.

Comments on this blog entry are now closed to non-Travellerspoint members. You can still leave a comment if you are a member of Travellerspoint.

Enter your Travellerspoint login details below

( What's this? )

If you aren't a member of Travellerspoint yet, you can join for free.

Join Travellerspoint