A Travellerspoint blog

Apie tai, kaip baigti sezoną, įsukti lempą ir tapti laimingu

large_photo.jpg

Tiek čia to laiko praėjo nuo sezono pabaigos. Ir ruduo šiemet kaip reta smagus, ilgiau paburiuoti netrukdė tiems, kas norėjo... Tačiau, kas anksčiau, kas vėliau - keliam laivus poilsiui ant kranto, o patys pradedam kito sezono laukti.

Mintyse rikiuojam darbus, kuriuos vėl reikės laive padaryti. Brazdinam internetus, važinėjam po parodas žiūrėti, kokiais čia dar buriavimo žaislais jie bandys iš mūsų monetą išspausti. Ir skaitom knygas, šlaminam jūrlapius ir dėliojam kitų metų keliones. Čia toji pati smagiausia laukimo dalis. O visi tie, kas šitokiais paprastais būdais nesugebės tos savo neramybės valdyti, kol čia vanduo kietas - tie skris ten, kur šilta ir nuomosis baltus laivus. Ir turės savo nuostabiausias atostogas.
Buriavimo abstinencija, krantligė, vienžo... lomkės, ir kaip nuo jųjų gintis.

O kaip visiems, kaip normaliam žmogui - kodėl tau (man) negerai? Eitum į darbą, kuris nuobodžiai nuo-iki, bet su Feisbuku. Grįžęs ant sofos, kas vakarą serialą alum užsigertum. Pora kart per savaitę klube geležį patampytum, ar su draugais paskui kokį tai kamuolį pasibėgiotum... Jei prie progos ir padaugintum penktadienį, tai per sekmadienį atsigavęs, vėl šviežus į darbą sugrįši... Vaikams dėl pažymių profilaktiškai smegenis kartais palesi, o kad žmona neburbėtų, laikas nuo laiko kokią rozetę prisuksi, sniegą nukasi, lemputę pakeisi ir tą vinį įkalsi. Ir visi bus laimingi.

Tai ne, tau normaliai gyventi netinka. Juk žinai, kad vos ledas ištirps, ir tau vėl plaukti reikės. Ir būtinai dar į jūras vandenynus, jei ką... O ko tu ten ieškai, ką ten pametęs? Sakai, savęs vis paieškai, jūra tau draugas, žmonijos lopšys ir visko pradžia? Gal baik jau, kas tu - poetas? Juk, už borto iškritęs, nuskęsi. Koks jau čia draugas... Gal ne visai atvirkščiai, gal ne priešas, o tau abejinga vieta su daug vandens, kurią žmonija savo talentais ir sugebėjimais vis dar mažiau pagadinus.

Kosminėje stoty beveik nuolat kas nors nuskraidintas gyvena, va, neseniai vėl kažkoks palydovas nuo dangaus nugriuvo; takas į Everestą sušalusiais ekskursantų lavonais kaip kelio ženklais išsipuošęs, Antarktidoje poliarininkai ištisus kaimus išstatę... O va, kad kas nors Marianų įduboj gelmių tyrimų stotį turėtų - kažkaip nesigirdi. Visur žmonės lenda ir pralindę pagal save viską sujaukia, o į Pasaulio Vandenyną - dar vis kažkaip nelabai. O kol kas, kol nevėlu - kai nuo žmonių ir jų kuriamos laimės pavargstam - mes plaukiam į jūrą.

Jūroje keičiam charakterį, nes nugalėtoju čia nepabūsi. Miškus, kalnus ir dykumas mes mokam pakeisti taip, kad galėtumėm patogiai gyventi. Arba viską sušikti taip, kad niekam nesinorėtų gyventi. O vandenyno pavergti vis dar nemokam, nors bandom. Todėl nugalėtoju pabūsi kitur - o čia, jūroje, teks prisitaikyt.

Sausumos žmonės sako - sprendimų laukas. Čia kaip bulvių lauke, kur lauko kraštai gerai matyti - viskas dažniausiai vyksta plokštumoje ir sprendimai paviršiuje, kažkur negiliai. Kiek pasikapstęs - surasi. Tuo tarpu buriuotojas turi bekraštę sprendimų jūrą. Čia dimensijų žymiai daugiau, nei bulvių lauke - ir kaip tavo laivas paruoštas, ir ką orai žada, kas gelmėse slypi, kur plaukti, jei to lauko kraštų nesimato, ir, kas svarbiausia - kaip tu pats pasirengęs savo kelionei. Išplauki į tą jūrą savo mažu laiveliu - ir tik nuo tavęs priklauso, kokius sprendimus pasirinksi. Dažniau pasirinksi teisingus, nei blogus - sugrįši į krantą. O jeigu ne - tai ne.

Dabar iki gegužės pabūsim normalūs. Tiek čia to kalendoriaus beliko... Įsuksim lempą ir tapsim laimingi.

Posted by gramas 00:50 Archived in Lithuania

Email this entryFacebookStumbleUpon

Table of contents

Be the first to comment on this entry.

Comments on this blog entry are now closed to non-Travellerspoint members. You can still leave a comment if you are a member of Travellerspoint.

Enter your Travellerspoint login details below

( What's this? )

If you aren't a member of Travellerspoint yet, you can join for free.

Join Travellerspoint