Apie tai, kaip šiandien perplaukiau Atlantą

Normaliai pavariau šiandien. Tiesa, išplaukiau ne iš Lietuvos, o iš Airijos. Baltijoj šiom dienom vėjas-morda, tai labai nepaburiuosi...
Nuo Airijos per Biskają nešė dešinio borto pusvėjis, visai smagiai, jei ne ta išardyta paprastai būnanti aukšta, bet didelio periodo ir lygi banga, zybe vadinama. Zybė niekur nedingus, alsuoja Atlantas, bet kad tarp zybės kalvų tokių įstrižų ožių prikaišiota. Tos smulkesnės ir aštrios bangos laikas nuo laiko laivą supurto, kas malonumo plaukiant neprideda. Tuos ožius išvarė maždaug Atlanto viduriu link Islandijos kylantis labai stiprus oro srautas, ties pusiauju įšilęs. Į jį atsitrenkia labai platus šaltas frontas, link Europos skubantis nuo Š.Amerikos krantų ir toje oro masių susidūrimo zonoje joks buriuotojas šiandien būti nenori - vėjo stabilaus 35 ir iki 40 mazgų gūsiuose, durna ir lūžinėjanti banga iš visur...

Kirtę Biskają, nuo Ispanijos judam į Pietvakarius, vėjas sukiojasi iš Šiaurės / Š.Rytų, tai nuleidžiam grotą visai, keliam dvi genujas, jas suramstom spinaker-gikais ir pasileidžiam pavėjui. Šitaip autopilotas puikiausiai susitvarko su darbu, virvėm dirbti nereikia - ne taip, kaip jei plauktum su spinakeriu.

Kanarų salas paliekam tolokai kairiame borte, nes ties Kanarais formuojasi šviežias ciklonas. Mat, nuo Sacharos plūstantis į Atlantą karštas oras prieš laikrodžio rodyklę užsuka mus nešančio šiaurinių krypčių srauto dalį, kuri arčiau žemyno. Ta karuselė per pora dienų gali įsisukti stipriau ir pajudės aukštyn, link Skandinavijos. Ties Britų salom ciklonas įgaus daugiau sveikatos, virš Danijos susidurs su įprastiniais nuo Islandijos link Europos judančiais vėsaus oro balvonais ir tada bus matyt - arba prasineš išilgai Baltijos, arba užkils virš Švedijos ir ten išsikvėps.
Taip judėjom iki Cape Verde salų, nuo ten sukom dešiniau, išardėm savo genujų peteliškę, kėlėm grotą ir dešinio borto stabiliais bakštagais kaip traukinys ant bėgių atlingavom iki pat Karibų. (Iš tikro, nuo sausio 11 d. Atlante viskas bus kur kas baisiau - tai jeigu dar galit, atidėkit savo plaukimą...)

Airija - Karibai gal per 15 minučių, vietoj 3-4 savaičių, ko prireikia visiems kitiems laivams. Gal todėl, kad mano laivas tai ant kranto, tipo, žiemoja.

Tai ir plaukiau ant naujo vėjų gaublio, kurį sukūrė Cameron Beccario. Žmogus specialiai tuo tikslu įsigilino į Javascript, sukūrė kodą, kuris Global Forecast System duomenis transformuoja į mane užhipnotizavusį visų Žemės vėjų žemėlapį.

Mokinuosi šiuo nauju žaislu naudotis, nes tai bus kaip ir galingiausias vėjų prognozės įrankis buriuotojams. Jei tai pasiteisins - kiekvienoje jachtoje turėtų būti įrengtas nedidukas altorėlis Cameron'nui, naujam vėjų dievui. Jis padarė stebuklą. Jachtos įgula, įeidama į kajutę, turės nusiimti vyrai kepurę, moterys liemenėlę, o kapitonas privalės vėjų dievui įpilti, kaip ir Neptūnui.

Žemėlapyje galima išsididinti bet kurią planetos vietą, bakstelėti į bet kur, ir gausime vėjo duomenis tam regione, atnaujinamus kas tris valandas. Gali bakstelėti ant užrašiuko EARTH ir užsimesk valandas ir paras į priekį nuo dabarties... Bakstelėk ant ABOUT, sužinosi daug about. Galima pasireguliuoti, kokiame aukštyje tu nori vėjus stebėti. Tas vadinamas Jetstream (250 hPa) - tai be proto greitai judantys aukštuminiai atmosferos sluoksniai, smarkiai įtakojantys Žemės paviršiuje esančius orus. Tik stuktelėk pele į žemėlapį bet kur - gausi vėjo duomenis bet kurioje pozicijoje, bet kur planetoj. Tie žali srauteliai, iš kurių susiformuoja oro masės - tai buriuotojų mėgiami brizai. Kuo spalvos darosi ryškesnės ir skaistesnės - nuo raudonos iki violetinės - tuo vėjai ten vis stipresni.

Bandykit, pasižaiskit, mokinkitės - tiems, kas supranta - tikrai patiks.