Apie tai, kaip krito Klausimai Buriuotojui. Rimtautas Rimšas

Kadaise, dar prieš mesdamas TV kaip užsiėmimą, mačiau, kad Lietuva gyva projektais. Visi juos vagia vieni nuo kitų, visur jie vienodi, bet visiems jų reikia. Ir visi eina į projektus. Liub' šokt, Liub' dainiout...
Kad tamstų nenuvesti per toli nuo tautinių šaknų bei sofos, ir atkovoti nuo TV bent dalį jūsų laiko, esu priverstas duoti jums Projektą ir čia. Panašus šviesios atminties projektas buriuotojų bendruomenėje visai smagiai kadais sukosi JAV, bet sėkmingai numiro, kaip numiršta visi projektai. Šis irgi kada nors taps atminties šviesios, bet šiandien leis mums artimiau pažinti žmones, su kuriais sveikinamės ant vandens, matom besikuisiant savo laivuos, ar sutinkam ant marinos krantinių.

Projekto "Klausimai buriuotojui" metu bus laikas nuo laiko pakalbinami kruizinį buriavimą suvokiantys kaip teisingą gyvenimo būdą žmonės. Jiems bus pateikiamas pilnas rundukas įvairiausių klausimų, į kuriuos buriuotojai atsakys pasirinktinai, t.y. kurio klausimo nenorės - to iš runduko ir nekels. Atsakymai bus skelbiami čia. Kiekvienas kalbintas dalyvis į klausimų runduką įdės ir savo klausimą kitiems buriuotojams, į kurį pats ir atsakys. Šitokiu būdu klausimų daugės, atsakymų, tikiuosi, irgi.

RIMTAUTAS RIMŠAS. Kadaise, vos tik rusui nuėmus kordonus nuo Baltijos, kaip išpuolė į jūras vandenynus, tai širdimi ten ir liko. Į krantą grįžta tik tada, kai vanduo sukietėja, t.y. žiemai ir tik iš reikalo. Vienas kelių pirmųjų nepriklausomos Lietuvos buriuotojų vienutininkų "dalnobojščikų" kontrabandistų, sėkmingai išvengusių komplikacijų santykiuose su pačių įvairiausių šalių muitinės tarnybomis. Kitiems jo amžininkams pasisekė mažiau - tie prarado savo laivus ir ilgai negėrė to žadėto šampano. Šie padažnėję prasti pavyzdžiai Rimą įkvėpė iš naujo pamatyti jūrą - nebe kaip priemonę užkalti tam sekančiam ir didesniam laivui, o kaip įkvėpimo šaltinį ir kūrybos mūzą. Rimas tapo knygų autoriumi. ir buriuotojų mokytoju. Daug gerų buriavimo dalykų iš Rimo teko išmokti ir man, nes šiek tiek plaukėm kartu. Blogų dalykų, pvz. didelių blynų, liaudyje žinomų nalėsnykais, karpymo žirklėmis keptuvėje - labai stengiausi neišmokti. Iki šiol laikausi nuomonės, kad juos reikia vynioti.

Rimas jau išleido tris knygas, į kurias sudėjo daug ką iš savo gyvenimo, jausmų, patirties ir išminties. Šviežiausia Rimo knyga - VYRIŠKO TORTO RECEPTAS - skaityti mokantiems Klaipėdos buriuotojams bus pristatoma I.Simonaitytės Bibliotekoje Vasario 13 d., (Ketvirtadienis) 17.00 val.; Konferencijų salėje. Daugiau informacijos apie renginį transliuoja kolega Arbušis savo Dienoraštyje.
Bus puiki proga buriuojančiai Klaipėdai pavakaroti kartu.

KLAUSIMAI BURIUOTOJUI. Rimtautas Rimšas.

Kokius svarbiausius reikalavimus keltum laivui ir įrangai, ruošdamasis tolimam plaukiojimui?
Kad būtų kur susikabint dešras.

Tavo mėgstamiausias patiekalas, kurį ruoši ilgesnio plaukimo metu? Gal receptuką....?
Skaitykite „Vyriško torto receptą".

Kas labiausiai „pramuša“ įgulos narių elgesyje, kai ilgesnio reiso metu pradeda jaustis tam tikra trintis ir įtampa?
Savaitės šviežumo kojinės, užkištos palubėje.

Kokias atsargines dalis visada turi savo laive?
Tarpinę dujų balionui.

Kurioje jūroje tau smagiausia buriuoti ir kodėl?
Toje, kurioje yra vandens.

Patark ką nors buriavimo naujokui, kuris jau nori, bet dar bijo.
Vadinasi, dar nenori.

Kodėl, tavo nuomone, žmonės nustoja buriuoti ir tampa kranto ar internetiniais „buriuotojais“?
Jie niekada ir neburiavo. Tiesiog netyčia įlipo į ne tą traukinį.

Įdomiausia vieta, tavo aplankyta buriuojant?
Buvo tokia pievelė Amsterdame – atsimeni, kanale, kitoje pusėje, kur stiebą „Scorpio“ kėlėm. Jos jau nebėra, ten dabar metro. Joje buvo galima gulėt ir žiūrėt į debesis.

Didžiausia klaida, kurią padarei, kai dar buvai buriavimo naujokas?
Tempiau paskui save visokius netikšas – maniau, buriuos. Neatėjo porininkas į treniruotę kartą, neatėjo kitas – viskas, kuo toliau nuo jo.

Tavo mėgstamiausias buriavimo posakis.
Yra kaip yra.

Koks klaidingiausias stereotipas, kurį apie buriuotojus susidariusi kranto visuomenė?
Turtuoliai ir mergišiai.

Pradėdamas sezoną, išplauki į pirmą kelionę – kas yra tau sunkiausia, persijungiant iš kranto gyvenimo į jūros kasdienybę?
Ką perjungiant?

Tavo svajonių šalis ar uostas, kur labai norėtum nuplaukti?
Tokios nėra ir negali būti. Rojų ir pragarą susikuriame patys. Jie visad su mumis.

Įvardink buriuotojo etiketo elementą(-us), kurių labiausiai stokoja mūsų buriuotojų bendruomenė?
Džiaugčiaus, kad pasisveikindami nekilotų rankų su buteliais.

Kokia buvo pavojingiausia situacija, kurioje esi atsidūręs buriuojant?
Išsikepiau bulvinių blynų, o grietinės nebuvo. Paskui, pasirausęs kambuze, radau. Mėnesio naujumo, bet dar buvo valgoma. O jau maniau – viskas...

Kokio atributo iš kranto gyvenimo labiausiai pasiilgsti kelionės metu?
Krante nėra gyvenimo.

Ko labiausiai baiminiesi plaukimo metu?
Dundulio.

Jei sėdėtum Dievo Tėvo dešinėje ir būtum atsakingas už buriavimą Lietuvoje – kokius tris dalykus sutvarkytum pirmiausia?
Kas Dievo Dievui, kas ciesoriaus ciesoriui. Nenurodinėkim niekam. Tiesiog plaukim.

Juokingiausias nutikimas, įvykęs tau buriuojant.
Su tokiom daržovėm plaukėm per Šiaurės jūrą. Nuo pat Klaipėdos. Per savaitę jau ereliai, jūrlapį pažįsta. Padėjau sulankstytą Imray, tie net mylias suskaičiavo: nuo Ijmaudeno iki Lowestofto. O paskui tą jūrlapį aš ištiesiau.

Atsakyk į klausimą, kurį tu pats papildomai užduotum?
Ar kada nors susimąstei, kaip elgtumeis, jei tektų palikti laivą, o plauste trūksta vienos vietos?

======================================================================================

Į savo paties klausimą Rimas kažkodėl neatsakė. Paragintas tai padaryti, matyt, pyktelėjo, ir tėškė į runduką dar vieną:

Ar, kurį laiką pagyvenus jūros gyvenimą, neatrodo, jog krante labai daug žiurkių, 3.14zdagalvių ir dalbajobų? Ar, nežiūrint nuolat peršamo įvaizdžio, kad jūroje labai pavojinga, neramu, ekstremalu - išties yra atvirkščiai?