Apie tai, kaip užmušti ją duše
12.02.2014
Darbinė foto nuo Hičkoko siaubiako "Psycho". Tikrai matėt, juk atsimenat, baisu buvo? Tačiau šiame tekste taip pat bus baisu.
Kartą nuvykstame į Angliją, kad apsilankyti kompanijoje, neseniai pradėjusioje prekybą mūsų gaminamais mediniais statiniais. Prie mūsų nuomoto automobilio, kuriame laukėme susitikimo kažkokioje kaimo degalinėje, pridudena urgzdamas visais žemais dažniais tamsiai žalias naujutėlaitis Aston Martin db9. Pliktelėjusi galva, šiek tiek panaši į Phil Collins, pro langą sako Hi, now you guys follow me, ir už kelių minčių jau esame labai tvarkingai atrodančioje įmonėje. Pasisveikinam, dairomės kur papuolėm. Administracinis pastatas, kažkokios dirbtuvės, laboratorija. Angaras kieme jau užkrautas mūsų gaminiais pardavimui ir pavyzdžiais, bet įmonė man atrodo keistai - na, ne medinukai jie, tikrai kažkuo kitu užsiima, nors tu ką. Klausiu šefo, kas per verslas pas tave... Sako, mes visokias vandens sistemas prižiūrim. Visam pasauly. Kaip, sakau, jeigu plamberiai santechnikai pas jus jau Aston Martin'ais raižo, tai aš ryškiai ne į tą verslą būsiu nuėjęs! Tas juokiasi, bet aiškiai patenkintas kad į brangią mašiną (she-is-his-baby-babupaloola....) dėmesį atkreipiau, ir klausia - girdėjai ką nors apie Legionierių ligą? Girdėjau... žmonės miršta nuo jos. Tai va, sako, miršta nebūtinai, bet ją sukelia tokia bakterija vardu Legionella. O mes ją užmušam, ir tai yra mūsų pagrindinis verslas. Dirbam, važinėjam po visur, ne vien Britanijoj... Paslaugos, tyrimai, patikros, prevencijos sistemų instaliavimas, chemija... Kondicionavimo sistemos, baseinai, vandentiekio sistemos, pramonė, mokyklos, ligoninės, viešbučiai, laivai - visur, kur yra vanduo iš krano, naudojamas žmonių - visur mes galim būti reikalingi ir paklausa mūsų darbui leidžia padoriai uždirbti.
Senokoka tai istorija, bet ją iš atminties užkaborių iškapstė tuokart paminėti laivai ir ne tiek seniai buriuotojų spaudoje paminėta bakterija Legionella, kaip potencialus pavojus ne tik didžiuliuose kruiziniuose laineriuose, bet kad ir mūsų jachtose.
Mūsų SCORPIO geriamas vanduo teliūskuoja plastikiniame rezervuare ir per siurblį, vamzdyną ir plėtimosi indą su spaudimu paduodamas į dvi laive esančias kriaukles. Būtų dar ir dušas - tai jis Legionellai patiktų labiausiai - juk ji, bestija klastingoji, plinta aerozoliniu būdu, kai smulkūs drėgmės lašeliai, sklandantys ore, įtraukiami į plaučius. Bakterijomis užteršto vandens gali atsigerti - kaip ir nieko nenutiks. Sergantis Legionieriais žmogus kosėdamas kito žmogaus užkrėsti taip pat negali.
Tačiau įkvėpk aerozolio į plaučius, kad ir duše, ar iš oro kondicionavimo sistemos - ir rimti nemalonumai, galintys pasibaigti liūdna švente, kurioje pats būsi labai pasyvus dalyvis - tikrai galimi.
O kad ponia Legionella mėgsta apsigyventi, veistis ir maitintis ta plonyte slidžia bioplėvele, kuria jachtų gėlo vandens bako vidus apauga - va, šito aš nežinojau. Baką iš vidaus kempine išvalau ir išskalauju gal tik kas pora sezonų, ir - akurat - ta plėvelė ten būna atsiradus. Vadinasi, ir Legionella ten užsiveisti gali, jei tam sąlygos bus. O sąlygų jai labai sudėtingų nereikia. Jai reikia deguonies, kurį pasiimti moka iš vandens. Sausuma ją žudo. Ir dar jai reikia tinkamos temperatūros.
Gerai, kad šaltas žiemas turim - nes Legionella suvisam dvesia minusinėje temperatūroje. Aktyviai daugintis ji pradeda nuo 25C - o jachtoje vasarą būna ir aukštesnė temperatūra. Pats vandens bakas tiek gal ir neįšyla, nes užbortinis vanduo, bent jau Baltijoj, šiek tiek aušina, bet vamzdynas, čiaupai, sklendės, siurblys - tai tikrai. Tuo labiau, kad dalis SCORPIO vandentiekio vamzdyno pravesta per variklio skyrių, kur temperatūra būna aukšta - tikras šiltnamis ir inkubatorius. Žodžiu, temperatūros intervale nuo 25C iki 40C ji dauginasi pasižvygaudama iš džiaugsmo. Nuo 55C ir daugiau - ji vėl miršta.
Dabar prisimenu, kaip sezono metu tą vandens atsargą jachtoje papildome. Vandens žarna tvarkingai pakabinta ant posto tiltelyje, arba numesta ant pontonų. Ji pilna vandens ir ramiai šildosi saulėkaitoj. Išsivyniojam tą žarną, nešam į laivą, galą įkišam į vandens tanko angą, grįžę ant tiltelio atsukam čiaupą. Tą visą pabuvusį vandenį, esantį žarnoje - gal litrą gal du - susipilam sau. Ne, taip negerai. Pradedam iš pradžių - atsukam vandenį, pildami tą šiltą buizą ant liepto, nešamės varvančią žarną ant laivo. Kišam galą į baką, prisipilam, kai bakas pilnas - užsukam čiaupą ir, stovėdami vėl prie posto, ištraukiam žarną, ją iškart kabindami ant kabyklos. Tas ištraukiamas galas pliūkšteli į uostelio akvatorijos maurus ir užsipildo tomis uosto pamazgomis. Patikėkit, jose visokios gyvybės yra daug. Sekantis jachtsmenas, imantis vandenį uoste, gaus tą visą pikantišką nesamonę į savo gėlo vandens tanką, jei nebus atsargus.
Jeigu tai jūs nebuvote atsargus, o vasara karšta - galite pradėti laukti Legionierių ligos simptomų. Jei tikrai papulsit į glėbį Legionella'i, simptomai bus panašūs į įprastus plaučių infekcinių ligų požymius. Temperatūra, kosulys, snarglys...Tuo momentu bėgti ir darytis tyrimus bus jau per vėlu maždaug 10-30% infekuotųjų - jie vistiek numirs. Jiems prasidės įvairios komplikacijos - kaip infekcijos apie širdį ir smegenyse, pūlingos opos gali formuotis ant vidaus organų, o kepenys atsisakys darbuotis organizmo gerovės labui... Tiems, su atsparesniais organizmais ir kas ligą išsityrė ankstyvuoju laikotarpiu, dar pavyks išsigydyti rimtomis antibiotikų dozėmis.
Kol kas tikrai nesigirdi, kad jachtininkai kaip kėgliai virstų nuo šitos ligos. Bet tuo pirmuoju būti niekas ir nenori, o potencialų ligos inkubatorių turime kiekvienoje jachtoje. Todėl gal ir praverstų žinoti, kaip tą savo vandentiekį tinkamai valyti ir prižiūrėti, nes vien patrinti kempine tiek, kiek pasieki per atsuktą vandens rezervuaro angą - tiek negana.
Kaskart, iš naujo užpildęs vandens baką, įpilu šiek tiek Yachticon dezinfektanto, parduodamo jachtinių žaislų parduotuvėje. Jis padeda vandeniui neįgauti kvapų, išmuša visokius mikroorganizmus, tačiau Legionella bakterijų, pasislėpusių toje bioplėvelėje, jis nenaikina. Kad ją užmušti, reikia stipresnio brudo ir rimtesnės tvarkos.
Jachtos kapitonas turi nustatyti tvarką, kaip dažnai ir kokiu būdu yra valomas ne tik vandens bakas, bet ir visa sistema bei vamzdynai:
- Išpilti sistemoje esantį vandenį, paliekant pusę vandens lygio bake.
- įpilti į baką tinkamos koncentracijos chemikalo:
-- H2O2 Vandenilio Peroksidas, Hydrogenii Peroxidum Dilutum, 3% koncentracija (pvz. jei bake turite 40 litrų vandens, supilkite apie 1 litrą peroksido). Tiks vaistinėje pirktas tirpalas.
-- arba NaOCl - Natrio Hipochloritas. Tirpalas 12%, skaičiuokite tirpalo kiekį kad gauti 200 ppm, kas atitiktų 2 litrus tos smarvės 1000 litrų vandens sistemoje, tiks ir 5 mgr chemijos vienam litrui vandens, tada chloras negadins varinių vamzdyno elementų.
Su chemikalais būkite labai atsargūs - degins, dirgins odą ir akis (akiniai, pirštinės), jokiu būdu neragauti, nebent esat aktyvus Kretingsodžio čempionatų babatuko rungties dalyvis.
- dabar, kai savo vandens rezervuare turite tinkamos koncentracijos dezinfektantą, reikia jį pravaryti per visą sistemą. Atsukate visus čiaupus, dušą ir leidžiate nutekėti gal po 5 litrus skysčio. Kartojate procedūrą, jei turite ir karšto vandens sitemą, bet pro čiaupus tegul išbėga dvigubai daugiau skysčio, nei telpa į karšto vandens boilerį. Užsukite visus čiaupus.
- užpildytą dezinfektantu sistemą išlaikykite ne mažiau 4 valandų, bet ilgiau nei 24 val. irgi nereikia - nes chemija šiek tiek veikia sistemos metalus.
- užpildykite sistemą vandeniu pilnai, atidarykite visus čiaupus. Skystis gali išbėgti gerokai murzinas, smarkiai putoti. Taip ir turi būti.
- pilnai išleidus visą vandenį iš sistemos, atsukite rezervuarų aptarnavimo angas ir pilnai išdžiovinkite jų vidų. Galima naudoti plaukų feną, karšto oro srovė; bet užtikrinkite, kad rankomis niekur neprisiliesite prie rezervuaro vidinių paviršių. Tos vietos gali tapti naujomis bakterijų kolonijomis.
- užsukite ir užsandarinkite aptarnavimo angas, atsukite visus čiaupus ir užpildykite bei plaukite visą sistemą švariu vandeniu maždaug valandą.
- užpildykite sistemą geriamu vandeniu, į jį įlašinkite reikiamą kiekį AquaClean dezinfektanto.
- viskas, jūsų jachtos vandens sistema jau vėl švari.
Reikalingas ne tik periodinis sistemos valymas tokios šoko terapijos būdu, bet ir prevencija.
Jeigu jachtoje turite dušą, bet juo nesinaudota savaitę ar ilgiau - nusukti dušo galvą ir lanksčią žarną, ir švariai išplauti virtuviniu dezinfekuojančiu skysčiu. Iškart po kiekvieno naudojimosi dušu - pilnai nusausinti patalpą ir nepalikti jokių balučių ar drėgmės vandens surinkimo duobėje su siurbliu.
Skaidrūs plastikiniai vamzdžiai, naudojami jachtų vandens sistemose - blogis. Skaidrios sienelės praleidžia šviesą, o tai stimuliuoja tos dumblių bioplėvelės, kurioje bakterijos tarpsa, susidarymą. Teisingiau yra vandens sistemoje naudoti juodo plastiko, dar geriau - vien varinius vamzdžius ir armatūrą.
Paliekant laivą žiemojimui ant kranto, o ir sezono metu - jeigu ilgiau neplauksite - pilnai išleisti visą vandenį iš sistemos ir atsukti rezervuarų aptarnavimo angas, visus čiaupus, kad bako vidus išdžiūtų. Ką nors kiekvienas sugalvokim, kad bako vidus nepridulkėtų, ar kad musių neprisiveistų... Juk buriuotojas turi būti sumanus.
Na, ar labai baisu buvo? Legionella, žinoma, ekstrymas, bet jei švari ir prižiūrima gėlo vandens sistema bent nuo trydos per atostogas apsaugos - vadinasi, ne veltui čia skaitydami gaišot...
Sveiki,
Seku Jūsų blogą, tad nutariau ir šio to paklausti. Kaip tik pažiūrėjau filmą "All is lost", kuriame buriuotojas Indijos vandenyne susiduria su pamestu konteineriu ir yra priverstas gelbėtis plaustu. Mane sudomino gelbėjimosi priemonės - plaukiojantis inkaras, signalinės raketos, vandens atsargos ir net sekstantas. Norėjau paklausti kokia gelbėjimosi įranga paprastai apsirūpina mūsų buriuotojai, plaukiojantys po Baltijos jūrą. Googlas meta per daug opcijų, tad klausiu profesionalų
by Donatas