Apie tai, kur buriuotojui jūrinės kultūros gauti

Jūrinė kultūra didžiąjai daliai Lietuvos gyventojų šiai dienai yra tik Palangos paplūdimys su šiltu alumi ir smėlėtu beliašu. Ir nėra ko labai stebėtis - tie dešimtmečiai "po rusu" paliko tautai ne tik šlykščią rievę ant smegenų, iki šiol matomą daugelyje gyvenimo sričių . Toks dalykas, kaip jūrinė kultūra, tuo laikotarpiu išvis neegzistavo, nes sovdepijai toks jūreiviškai laisvamaniškas dalykas atrodė per daug pavojingas. Vakarais pliažą suakėdavo, rytais patikrindavo, ar daug švedų špionai pėdų ten paliko - va tuo jūrinė kultūra ir apsiribojo.
Na, okay, buvo šiek tiek tos kultūros, buvo... Buvo restoranas Ržavaja Vilka ir tam vakarui be galo turtingi žvejai - pats vienam taksi, o kepurė būtinai kitame, važiuojančiame iš paskos... Buvo 16-ta divizija, tos intymo darbininkės, apie kurias visų klaipėdiečių visada paklausdavo žemyno gyventojai, nes juk smalsu ir šitoks miesto koloritas... Boninė buvo, jei kas dar žinot, kas tai... Ir visiems dėl tos jūrinės kultūros gerai buvo tada, gerai ir į antrą dešimtmetį LT neprigulnybės įsigyvenus.

Jūrinė kultūra vos prieš pora metų įgavo teisę būti paminėta viešai - daugiausiai Jūrinės Kultūros Koordinacinės Tarybos, sukurtos Klaipėdos šviesių galvų, dėka. Ši Taryba, kaip ir priklauso normaliam sovietui, nuo pat pradžių savo gyvavimo ėmė presuoti Vilniaus valdžiažmogius, atseit, štai mes - uostas ir jūra, su savo kultūra! Todėl būkit malonūs mus pastebėti, o pastebėję mums priklausančią eilutę biudžeto išlaidų skiltyje suraskit. Norim proginės monetos uosto atgavimo 90 metų proga, norim pašto ženklų su jūrine tema. Dar norim pinigų renginiams, programoms ir opijui liaudžiai. Matyt, tikėta, kad pinigas ir pašto ženklas pasklis kaip virusas ir jūrine kultūra užkrės kiekvieną šalies užkaborį. Ženklus po truputį leidžia kasmet, gal net su virusu, bet monetai Vilniaus koridorių planktonas pasakė ryžtingą NE. Pinigų kalvės planai sudaryti iki 2015, patvirtinti, keičiami nebus. Kultūrinkitės kitaip.

Nes pinigas pinigui nelygus - tas pinigas, tiksliau, jų srautas, kurio užvaldymui einama į rinkimus ir po to ministerijų portfeliai parceliuojami yra ženkliai smagesnis pinigas už tą, kuris iš biudžeto išplauktų į kažkokią kultūrą. Reikalai pastrigo kultūriniam ceitnote - visi nori, visi už, visi labai supranta, bet procesas nevyksta. O gal vyksta, tik niekas nemato.

Savivaldybė kaip rengė Jūros ir labiau Alaus Šventę, taip ir rengs. Universitetas kaip nardė, taip nardys, rašė ir rašys. Brabandreris irgi kažkiek jūrmylių gal suplauks... Buriuotojai pasimaivys prieš krantines per laivų paradą - ir būsim padarę kultūrą. Jeigu mums tiek užtenka - jiems tuo labiau. Vilniui dzin, o tam LT užkaboriui - ir tuo labiau. Jei pagalvojus - tai labai gerai, kad jiems dzin. Nes Vilnius šiuo jūrinės kultūros klausimu ir turi būti pats giliausiais užkaboris. Jei ne, jei apsileisim - tokios dvi hiperaktyvois damos viską čia nugriaus ir gubojom užsės. Na, gal tokį lenktą, gražiai kabančio formos vamzdį, kaip prie Neries, dar įsmeigs - ir bus jums kultūra a'la Vilnius. Jokios kultūros Vilnius į Klaipėdą neatneš, nes jie ten turi kitų rūpesčių, kurie pinigas pinigui nelygu.

Jūrinė kultūra yra Klaipėdos reikalas ir kada nors išspręstas bus būtent čia. Ir nereikia sau statyti užduočių apie jūrinės kultūros nešimą į užkaborius. Užkaboriai savo problemas ir gatvių lenteles tegu išsisprendžia - ir mes jiems netrukdykim, nes mes jiems tikrai nerūpim. O jūrinė kultūra yra mūsų, nes tai Klaipėdos kultūra. Džiugu, kad ta jūriškai kultūringa Taryba šitą galiausiai suprato.

Jei klausimas siaurėja iš šalies lygio iki miesto ir jo žmonių - gal ne taip jau sudėtingai viskas ir atrodys. O jei tą visumą dalykų, iš kurių ta kultūra jūrinė susideda, pabandžius įvardinti, susirašyti, po to prioritetus, užduotis ir darbus pamatyti... Juk pasirodys, kad beveik visa tai Klaipėdoje vyksta, bet kažkodėl tik po kilimu, tyliai ir niekam apie tai nežinant. Ir pasirodys, kad pagrindinė problema yra mūsų galvose. Vienos galvos, kurios šiuo metu tą Klaipėdos kultūrą daro - apie tai kuklinasi viešai pasisakyti, o galvos, kurios nedaro - apie tai nežino, nes nesidomi.
Tuoj paaiškinsiu, kodėl man taip atrodo...

Prieš keletą dienų susibėgom su kolegom buriuotojais pora picų pasidalinti, alum užgerti, miestelio naujienom pačiauškėti. Žodis po žodžio, ir tą jūrinę kultūrą, jos skatinimą ir puoselėjamą patys buriuotojai kažkodėl ima traktuoti kaip kažkokį su mumis nesusijusį dalyką, apie kurį kažkokia taryba laikas nuo laiko susitikus pasikalba. Pasikalba, protokolą savivaldybės svetainėje paskelbia ir laukia sekančio posėdžio. Taryba sprendžia pačius įvairiausius klausimus, apie buriavimą taip pat, tik mes, buriuotojai, apie tai nieko nežinom, nes nesidomim. Bet tai mūsų problema, tikrai ne tarybos. Paskaitinėkit protokolus - gali nebūti visai nuobodu.

Š.m. vasario 11 d. savivaldybės "Akvariume" Taryba svarstė ir kažką tikrai nusprendė dėl buriavimo. Buriavimo aktualijas pristatė - surprise/surprise!!! - Žvejų ir Žuvies Perdirbėjų Konfederacijos vadas A.Aušra ir Brabander kapitonas V.Vizbaras. Žuvininkai, suprantama, apie viską Klaipėdoje žino geriausiai, nes dar Petras Pirmasis neapsikentęs dekretą išleido su sakraline fraze - "Torgovlia ryboj - dielo sugubo vorovskoe. A po semu veshat' po odnomu v god, chtoby drugim ne povadno bylo." Tačiau kpt. Vizbaras Taryboje atstovauja jūrinių profesijų mokymo įstaigas. Pats buriuotojas, viską apie buriavimo reikalus žinantis - ar jis tikrai negalėjo bent jau per Pilies uostelio kepą Vilių, jei kitaip nesigauna, informuoti Klaipėdos buriuotojus, kad yra klausimas, yra proga susibėgti tiems, kas neabejingi - ir pasikalbėti kokiam tai Ryžių Malūne prie kaušo alaus, jei Brabanderyje tai neįmanoma. Gal pas ką aktualijų yra, kas Tarybai irgi įdomu...
Net tokiais visiems buriuotojams "nuobodžiais" klausimais, kaip
a) vaikų buriavimo mokykla;
b) jachtų uosto perspektyva;
ir papildomai - Saugi laivyba ir jachtingas.

Ne - tai ne, matyt, ir be mūsų apie viską pagalvota, ir mums nebereikia... Protokolą paskelbs, tada sužinosim. Jei Taryboj kapitonas mus, Klaipėdos buriuotojus, kartu su mokymo įstaigom (??WTF??) atstovauja, tai, manyčiau, galėtų tokiais klausimais ir pasikalbėti, kepurė, manau, nenukristų. Jei atstovauja tik Brabander įgulą - tada, žinoma, ne Klaipėdos buriuotojų nosies tai reikalas. Mes, buriuotojai, turėsim kultūrintis kažkaip kitaip. Tik jūs, ponai iš savivaldybės Akvariumo, nekultūrinkit mūsų taip, kaip žvejams ir žuvies perdirbėjams reikia.

Dar pamąstysim, kaip ta kultūra kitaip galėtų atrodyt - todėl gal bus netgi įdomu, stay tuned...

p.s. Mąsčiau, kol visai kultūringai gavosi, bet ... nebus toliau čia nieko apie jūsų jūrų kultūrą. šiaip susibiesinau, kad kažkokie žuvies rūkytojai staiga buriuotojų balsu pragydo, ir tiek. Bet dabar jau praėjo. Ne mano tai žąsys, tegu jie ten "dirba" kaip nori.
Pavasaris jau, tuoj ledai nutirps ir mes plauksim.