A Travellerspoint blog

Apie tai, ką į krepšį dėti

large_ditch.jpg
Čia ne tas krepšys, kuris krepšinis.
Čia tas, kurį nelaimės atveju iš skęstančio laivo su savimi pasiimame, į gelbėjimo plaustą ar pagalbą suteikiantį malūnsparnį (laivą) persikeldami. Taip jau yra, kad pagal jūreivių gyvenimą reguliuojančias konvencijas, nelaimės atveju besąlygiškai ir neatlygintinai yra gelbėjama tik žmogaus gyvybė, o ne turtas. Jeigu tavo jachta skęsta ir tau pavyksta prisišaukti pagalbą, gelbėtojai stengsis nuo skęstančios jachtos nukelti ir išgelbėti tik žmones. Laivas liks skęsti arba dreifuoti nešamas vėjo ir srovių pats sau, o jeigu jis, tapęs kliūtimi laivybai, keltų realų pavojų kitiems laivams - jis bus skandinamas. Ne taip jau retai nutinka, kad, gelbėtojams atvykus, škiperis griežtai atsisako palikti savo laivą ir stengiasi priversti gelbėtojus išgelbėti ne tik gyvybes, bet ir turtą, t.y. laivą. Šiuo metu mes nesigilinsim, kaip tokie scenarijai gali vystytis toliau, nors tema be galo plati ir įdomi. Šiandien dėmesio centre - tas nelemtas krepšys, kurį kiekvienas privalome turėti laive, bet niekas nenorim atsidurti situacijoj, kai tektų juo pasinaudoti.

Bėdos krepšį jūrinių terminų lietuvintojai entuzijazistai vadina griozdiška fraze Išgyvenimo Daiktų Rinkiniu, nebandydami ieškoti atitikmens iš angliškojo Ditch Bag, ar Grab Bag, kur žino ir naudoja visas pasaulis. Tikriausiai, kad mūsų kalbininkai būtų patenkinti. Įsivaizduojate štormui šėlstant, vėjui kaukiant, jūrai ūžiant, bangoms talžant - įgula iš gelbėjimo plaustelio bando išrėkti vis dar skęstančiame laive besiblaškančiam škiperiui, kuris gal dar ir giku ką tik per mamonėlį gavo - "paimk Išgyvenimo Daiktų Rinkinį!!!". Tas rėkia "Ką sakai?" "Rinkinį sakau išgyvenimo daiktų paimk!!!" "Ką? Daiktų? Kokių daiktų???" . Na, supratot.... komunikacijos greitis ir frazės, terminai... O stresui surakinus išvis dar neištarsi "išgyvenimo", pabandyk, garsiai garsiai surikti žodį "išgyvenimo". Kaip rėkiasi? Ypač tas "Išg.." Nekaip? Tai ir gerai, nežadink bendradarbių...

Koks skirtumas, galiausiai, kaip vadinsit, svarbu, kad tokį krepšį turėtumėt iš viso. Vadinkit kad ir Laimės Krepšiu, man jokio skirtumo... Juk Lietuvos buriavimo šaknys kyla iš sporto, kur smarkiausiai buriuojama jei ne Kauno užtvankoj, tai Kuršių mariose, o kiekvienas daiktas, bent kiek sveriantis, prieš varžybas yra iš laivo išnešamas į sandėliuką. Nes svoris - tai greitis. Kad ir nereikia to krepšio mariose, krantai čia pat, saugu, jei su liemene. Bet jeigu žmogus ketina su jachta jūromis keliauti, o ne mariose sportuoti - jam to sandėliuko išvis nereikia, nes jachta tampa ir namais ir plaukiojančiu sandėliuku, kuriuose jei ką nors turi - tai turi, o jeigu ne - tai ne.

SCORPIO bėdos krepšys - tai nemažas neperšlampamas maišas, pirktas Armijai ir Civiliams parduotuvėje. Talpus, berods 50 litrų tūrio, užvyniojama anga su sagtimi ant tvirto diržo. Tik reiktų dar ryškiom, refleksinėm juostom apklijuoti, nes iš prigimimo jis pas mane žalias. Jei užrakini neišleidęs viduje esančio oro - gali naudoti kaip gelbėjimo ratą, nenuskęsi... Pradžioje jame laikydavau vien tik signalines raketas, dūminius užtaisus ir fakelus. Vėliau, kai toliau nuo kranto į jūrą ėmėm plaukti, tada ant denio ir plaustas atsirado. Buriuodamas tą plaustą nori-nenori pastebėsi, prieš akis juk styro. Todėl kartais imi visokius galimus jo panaudojimo scenarijus mąstyti.

Kai laivas skęsta, reikalai gali vykti labai greitai - gali nebūti laiko pamiegoti, kaip kad holivudai mums rodo komedijoj All Is Lost. Labiau tikėtina, kad imsi blaškytis po kajutę, bandant surasti daiktus, kurių norėsis plauste, arba svetimam krante, kuriame gelbėtojai paleis tokį, koks stovi - vien su šlapiom kelnėm, na, gal karšto buljono ir anklodę gausi, bet kažką daugiau - tai nelabai... Nuo tokių neramių minčių turėtų didėti Bėdos Krepšys, t.y. jame turi pradėti kauptis geri daiktai. Sakau - turėtų, nes realiam gyvenime visi buriuotojai yra užkietėję optimistai. Juk visos bėdos ir nelaimės atsitinka kitiems žmonėms, tikrai ne mums!

Todėl, nuo to optimizmo, raketos krepšy yra, o žibintuvėlis, pageidautina be elementų, o su prisukamu akumuliatoriumi - kažkur kitur. Čia žibintuvėlis - tik vienas menkas pavyzdys tų daiktų, kurie randasi kitur, o turėtų būt krepšy. Tų daiktų, kurių galėtų prireikti, yra daug, bet sąrašą savųjų turėtume susidaryti patys, atsižvelgdami į tai, kur plaukiam ir kiek laiko - jei reikalai atsivers ta prastesne puse į viršų - teks pagyventi plauste. Jei keliaujam Baltijoje, ar Europos šalių priekrantės vandenyse - mažai tikėtina, kad plauste tabaluoti teks ilgiau, nei pora-trejetą dienų. Net jei pagalbos negalėsi šauktis - srovės ir vėjas jei prie kranto neprineš - tai bent praplaukiantis laivas tavo plaustą kada nors pastebės. Beje, jei tu matai laivą kažkur toli nuo krantų, tai toli gražu nereiškia, kad jis tavo plaustelį mato... Labiau tikėtina, kad jis plaukia autopilotu, o tas filipino prie šturvalo tokį įdomesnį žurnalą varto, ar laikus feisbuke dėlioja.

Avarinių daiktų sąrašą darant, verta galvoti ne vien apie sąlygas plauste, bet ir apie bent kiek pakenčiamą funkcionavimą krante, į kurį gelbėtojai tave iš malūnsparnio paleis. O jei kur Botnijos įlankoj, ar net Stokholmo archipelago užkaboryje į negyvenamą salą pats išsigelbėsi - kas žino, kiek laiko ten prasėdėsi, juk vietos ten ne kažką civilizuotos...
Ką nuolat krepšyje laikyti, o ką tikrai sugebėsi skęstančio laivo jovale surasti - spręsti tau škiperi pačiam, čia joks LBS tau nenurodys...

Raketos, fakelai, dūmai, signalinis veidrodėlis

EPIRB - avarinis palydovinis švyturys, jei tokį turit. Veikiantis, patikrintas, registruotas Radijo Dažnių tarnyboje.

Minimali, sandariai pakuota vaistinėlė

Receptiniai vaistai, jeigu tokius naudojat

Atsarginiai akiniai - kiek saulės, tiek su dioptrijom, kad kaip akla musė plauste, ar po suomių mišką neropinėtum

VHF racija, atspari vandeniui, pilnai pakrautais akumuliatoriais, dar geriau - ir su atsarginiu.

Nešiojamas GPS su atsarginių baterijų rinkinuku.

Atsarginiai pakrovėjai telefonui, GPS ir VHF. Yra kažkokios universalios portatyvinės saulės baterijos, gal reiks pasidomėt...

Plausto remontinį rinkinuką, tiktų toks kaip pripučiamai valtelei kad paruoštas, tik papildomai reiktų tokį staliaus spaustuviuką pasirūpint. Pabandyk ant pripūsto baliono skylės lopą uždėti, sako, greit suprasi, kam tas spaustuvas reikalingas... Gal reiks kada pabandyt ant pripūsto tuziko tą raukšlę suspausti?

Geriamo vandens atsarga (kiek žmonių? Bent po litrą kiekvienam, atskirais mažais buteliukais ... arba daugiau... kiek tilps... ar kiek paneši)

Negendančio smarkiai kaloringo maisto atsargėlė - saugiai supakuoti Mars ar Snickers gerai veža, esu matęs lašinių bryzą, sumanaus buriuotojo tam visada paruoštą. Maistą dėk į sandarius maišelius ir į uždaromą hermetišką indelį - jį galėsi panaudoti vandeniui iš plaustelio semti.

Paso, škiperio ir vairuotojo teisių kopijos, užlaminuotos. Įgulos pasų kopijos.

Laivo dokumentų kopijos, laminuotos

Svarbiausių telefono numerių sąrašas, nebent mintinai žinot viską, ką turit tlf - irgi laminuotas.

Pinigai, ar banko kortelė su pakankamu limitu, kad namo iš užsienių sugrįžti.

Žibintuvėlis - LED su prisukama baterija.

Peilis, geriau multifunkcinis įrankis, su bent viena saugia geležte, kad savo plausto neprasidurtum

Dujinis žiebtuvėlis

Nestoros, bet tvirtos virvės rimtas gabalas

Blizgi termo antklodė - ne tik kūnelio šilumą pasaugo, bet tinka ir signalizuoti, ar stoginę krante pasidaryti...

Pačiame plauste yra irgi šioks toks bėdos rinkinukas, bet kad jis uždarytas hermetiškame konteineryje, kurio nepatikrinsi, ir ko trūksta - papildomai ten nieko neįdėsi.

Tiems, kas plaukia labai toli - jiems ir bėdos sąrašas atitinkamai ilgesnis. Čia jau ir žvejybos priemonės, ir saulės kremai, ir kepurė, rūbai ir daug kitų egzotiškų dalykų rasit, ko Baltijos keleiviui nelabai ir reikia.

Ne visi aukščiau minėti daiktai nuolatos tame Bėdos Krepšyje laikomi. Pavyzdžiui, neblogas įprotis būtų, prieš išplaukiant į jūrą ilgesniam laikui - visos įgulos asmens dokumentus ir pinigines į Bėdos Krepšį susidėti ir tik krante, jei reikia, išsiimti. VHF stotelės irgi nuolat krepšyje nelaikau - nes tada reiktų dvi nešiojamas, neskaitant stacionarios, turėti. EPIRB'as irgi ne maiše, o ant sienos kajutėje savo dienos laukia... gal nesulauks. Na, ir kur dešra padėta, tą irgi visada žinau.
Šiaip jau, nekenktų įgulos telefonus, kai nuo krantų nutolsti, irgi į tą krepšį sausai ir saugiai susidėti, bet kad žaidimai, foto, filmai, muzika ir t.t. ... No Life , išmanūs baisiai juk visi, net ten, kur mobilus neveikia...

Kas dar svarbu... Prieš sezoną, o nekenktų ir prieš sudėtingesnį plaukimą - krepšį pasitikrint, ką reikia pasikeisti. Atsarginiai elmentai, raketų datos. O dar svarbiau - kad įgula gerai žnotų, kur tas krepšys laive yra, kada jį pasiimti - ir kaip naudotis tuo, kas ten sudėta.

Posted by gramas 23:25 Archived in Lithuania

Email this entryFacebookStumbleUpon

Table of contents

Be the first to comment on this entry.

Comments on this blog entry are now closed to non-Travellerspoint members. You can still leave a comment if you are a member of Travellerspoint.

Enter your Travellerspoint login details below

( What's this? )

If you aren't a member of Travellerspoint yet, you can join for free.

Join Travellerspoint