A Travellerspoint blog

Apie tai, kad Dievas lunatikus myli

Posakis - kad jei užsitrenkė tau kokios durys gyvenime prieš nosį - nepanikuok, o ramiai apsižvalgyk ir pamatysi, kad Dievas tuo metu kitur langelį tau pravėrė. Svarbu tik pačiam žinoti, ko tu nori, kur tavo tikslas ir kryptis į jį. Taip iriamės per gyvenimo jūras : durys - langas, durys - langas... Tas langas nebūtinai tiksliai į tą kryptį, kur tau, atrodo, būtiniausiai reikia, gali būti šiek tiek kitur, kuriam laikui gali būti visiškai atgal... Tačiau nuojauta, tas vidinis GPS, tau visada pasako, ar tą bendrą krypties vektorių į savo tikslus tu išlaikai, ar ne.

O dar vėliau, jei kryptį savo išlaikei - tas žiburėlis tunelio gale artėja vis, ryškėja... priartėja, viskas nušvinta dangiška šviesa, ir ten, kitoje pusėj, pasirodo, viskas tik dar įdomiau... ;o) Sakiau jau, durys - langas...

large_13241_1993..005457098_n.jpg

Rimą Melešių jums pristačiau dar pernai. Tvirtai išlaiko kryptį Rimas. Tuomkart šis 61-metis laimės kūdikėlis kažkokiu stebuklu išliko gyvas šiaurinių jūrų štorme. Mažulį jo laivelį stipri banga pakėlė, permetė per akmeninį rifą ir švelniai padėjo į smėlėtą pliažą negyvenamoje Aliaskos saloje. Ten padėjo, kur jokie gelbėtojai priplaukti ir laivelį nuo smėlio nukrapštyti negalėjo; taip ir liko bei sunyko Rimo jachta ten, ant šalto pliažo.

Atrodė, užsitrenkė durys Rimui į gyvenimo svajonę - vienam apiplaukti apie svietą nedicka 7.32m ilgio burine skiedrele San Juan 24. Ir ne bet kaip Pasaulio vandenynus kirsti, o prieš plauką, kad Pasaulio rekordas būtų su visais Ginesais, ne tais kurie alus, o knygos! Ir dar pakeliui Amerikos vėliavą į Antarktidą įsmeigti taip, kad niekam maža nepasirodytų! Planai be galo drąsūs, sakyčiau iki beprotybės - jei vertinant kiek diletanto Rimo jūreivystės sugebėjimus, tiek ir jo pasirinkto laivelio galimybes. Durys užsidarė, o langas atsivėrė. Ir tas langas paramstytas rusiškai atlapaširdišku reikalavimu aukoti. Jūs norit, kad aš plaukčiau? Prisidėsit prie rekordo? Tada aukokit pinigais, daiktais, pagalba. Aš jums įrodysiu, kad aš galiu. Gerai, kad jums aukoti būtų įdomiau - surinktas lėšas skirsiu vaikų onkologijos tyrimams... tipo... Kas nors čia prieš vaikus?
Mūsiškiam Pupų Dėdei - slėptis, nes Rimas - keliom galvom aukštesnė labdaros kareivių lyga.

Tačiau Rimas ne vien šneka savo kampuota greitakalbe - Rimas daro. Kaip sako pats - Okeanas mane visko išmokins. Ir tai Amerikos aukotojams daro stiprų įspūdį, todėl sponsorius pakelti lengva. Rimas gauna kitą tokio pat tipo SanJuan24 laivelį, pavadinimu PIER PRESSURE. Geri žmonės nori rekordo su Amerikos vėliava ir nuoširdžiai padovanoja minimalią navigacijos bei saugumo įrangą, gelbėjimo plaustą, pakabinamą variklį, bures, maisto atsargų visiems metams ir t.t.

Ir tada startuoja Rimas vakarine JAV pakrante, iš Oak Harbour, netoli Sietlo (mano best of da best feel good miestas Amerikoje), Washington valstija. Tikslas pasiekti Meksikos krantus, leistis vis žemyn, iki Horno Rago, Antarktidos, smeigti vėliavą, iš ten sukti kiek kairiau. Pietų Vandenynu kastis link Afrikos kantų... ir taip toliau, solo, susukti pilną ratą apie gaublį. Su laiveliu, standartine štampofffke, skirtu tik vidaus vandenims ir priekrantės buriavimui, savaitgalio kelionėms - Pietų Vandenyne??? Ir Antarktikos leduose??? Neklauskite manęs, ką aš apie tai galvoju... Bet Rimui dzin, ką aš galvoju, nes kol aš prie kompo sėdžiu - Rimas plaukia. Ir jis teisus.

Nutolus apie 400 mylių nuo SanFrancisco, kerta žiaurus štormas, plyšta nerifuotos burės, trūkinėja vantai, kajutėje visur vanduo... o jam išsemti tik nedidelis puodelis maistui ruošti... Matyt, supanikavęs Rimas buvo, ir daug kas jo vietoj išsigąstume - kad pripučia gelbėjimo plaustą, trimis virvėmis riša jį prie laivo, velka... Matyt, šunmazgiais pririšo, nes neužilgo plaustas atsiriša ir plaukia sau... Nebėra plausto. Nebėra antro šanso. Banga pakabinamą variklį nuplėšia ir paskandina... Variklio irgi nebėra... Šiaip taip suramsto Rimas stiebą, bet plaukti tik pavėju ir tik su staksesiu begali, tai suka link Havajų, kur vėjas neša. Kas dėl jūrlapių - teturi tik automobilio GPS , kur Havajų gatvės pažymėtos... Saulės baterija yra, maisto ir vandens yra (vandens dar prisigaudo iš lietaus). Ir po 84 dienų plaukimo švartuojasi Hilo uoste, Havajuose. Aloha... Pavargęs ir laimingas. Truputį šlapias.

Ir vėl piaras tiems geriems žmonėms. Ginesas/rekordas, drąsumas begalinis. Siaubai pavojai jūroj baisūs, o aš ten vienas toks, tačiau drąsus... Atseit, pirmoji atkarpa, JAV - Havajai įveikta, tiesa, su nuotykiais, bet man visai patiko...
Aukoja žmonės noriai, padeda kuo gali. Rimo planas - koreguoti situaciją, t.y. grįžti iš Havajų iki Kaliformijos ir iš ten tęsti rekordinį plaukimą. Hornas, Antarktida, Pietinis Vandenynas, Afrika ir taip toliau...

Tie keli buriuotojų balsai, raginantys Rimą atsipeikėti, rimčiau tokiai kelionei pasiruošti, tam tinkamą laivelį susirasti, pačiam jūreivystės įgūdžių pramokti, juk nuo to saugesnis, žmogau, būsi, nepražūsi jūroj ir savo tikslą gal pasieksi... Tie balsai skęsta egzaltuotų rėmėjų chore, be to ir Rimas užsivedęs į istoriją įplaukti šiandien... Išplaukia iš Hilo 2014 vasario pradžioj ir po 56 (!) dienų, balandžio 9 d. švartuojasi San Franciske. Ne be nuotykių, bet gyvas, sveikas, tik šiek tiek padrėkęs.

Ir vėl piaras, darbas su rėmėjais... Tik apie vaikų onkologiją kažkaip pamiršęs jau. Matyt, nereikia, nes ir taip tauta aukoja, monetos byra.

Ką pamatyti sau šitoj istorijoj galėčiau? Kad iš tiesų drąsiau svajonių siekti reikia. Tinkamas laikas yra dabar, nes pilnai pasiruošęs niekada nebūsi. Kaip tas diletantas Rimas sako - Okeanas mane išmokins. Kažin, ar beturiu teisę tą lunatiką diletantu pavadinti - juk suplauktų jūrmylių pas jį tūkstančiais daugiau, negu pas mane. Įsimylėjo žmogus jūrą, tai gal ji to žmogaus nežudys, nors aš ta abipuse meile smarkiai abejoju.

Jeigu rimtai ir be ironijos - tai Rimui 62 ir galimybės rasti darbą krante labiau negu ribotos. Prieš kelis metus atsitiktinai buriuot pabandė ir patiko. Išėjo į jūras, laisvės vėjo paragavo, saulėlydžius pamatė, ir tai jį užkabino. Tik vietoj to, kad buriuoti savo malonumui, nusprendė stebinti pasaulį. Nes , pasirodo, tai apsimoka. Amerikos visuomenė aukoti linkus, jeigu su ja nuoširdžiai bendrausi, į pagalbos šauksmą vistiek kas nors atsilieps. Tuo labiau, jei padėkoti moki. Matyt, todėl ir plaukia žmogus, vietoj to, kad prie to labdarinio katilo sriubos rytais kur nors Atlantoje ar Portende su tokiais pat bėduliais bomžais trintis. Nes jūroje geriau.

Palinkėkim jam sėkmės, nes jos prireiks, ir daug. Gaila man, kad jis taip skuba - juk reikalingas laivas, tokį plaukimą kad atlaikyt galėtų, kad Rimo neišmanymą bent savo saugumu pridengtų. Reikia ir pačiam buriavimo pramokti, kad net be kibiro laive apie Pasaulį netyčia neišplauktum, ar bent suvoktum kada rifus rišti; nekalbant apie kitus jūreivystės dalykus, kurių Okeanas gali staiga nuspręsti tavęs nemokinti.

Jei kas užsipageidausit pinigėliu paremti Rimo odisėją - tai padaryti galit čia.

Klasiškas Rimo piaras čia.

Posted by gramas 22:45

Email this entryFacebookStumbleUpon

Table of contents

Be the first to comment on this entry.

Comments on this blog entry are now closed to non-Travellerspoint members. You can still leave a comment if you are a member of Travellerspoint.

Enter your Travellerspoint login details below

( What's this? )

If you aren't a member of Travellerspoint yet, you can join for free.

Join Travellerspoint