A Travellerspoint blog

Apie tai, ką gali veikti vienas

large_90_IMG_0919.jpg

Andrej Tarkovkij, vienas iš geresnių XX a. kino režisierių, yra pasakęs:

Kiekvienas žmogus dar vaikystėje turi išmokt būti vienas. Tai nereiškia būti vienišu. Tai reiškia, kad pačiam su savimi nebūtų nuobodu.

Retkarčiais prisimenu šią protingo žmogaus mintį, jachta išplaukdamas paburiuoti vienas. Bent pusdieniui ištrūkus už uosto vartų, visada stengiuosi pastebėti tą ribą vandenyje, kur drumzlinas marių vanduo pasibaigia ir prasideda melsvai skaidrus tikras vanduo. Būna dienų, kai riba būna tokia ryški, lyg Neptūnas kulnu tą liniją būtų užbrėžęs. Kelias akimirkas laivo nosis gali būti jau jūroj, o laivagalis - dar vis žalsvai rusvoje marių bangoj. Ir visa tai - toli nuo uosto vartų, dvi ir daugiau jūrmylės nuo kranto...
Ta vandens riba - man slenkstis nuo kranto į jūrą. Krante ir marių drumzlėse lieka bėgimas ir šurmulys, žmonių ir miesto keliamas triukšmas, stresas, nerimas, purvas ir dulkės. Paskui - tik jūra, vėjas, laivas ir aš - kaip banaliai tai beskambėtų. Lyg ir vienas, lyg ir nevienas - bet čia man tikrai nenuobodu.

Išsiruošus plaukti toliau - laivo buitis, budėjimai ir darbų rutina buriuotojo mintis surikiuoja jūrai ir laivui reikalinga tvarka. Kai laive atsiranda tvarka, ir jūra tai leidžia - tada, žmogus, gali imti ilsėtis. Kad tu gerai pailsėjai, suprasi tik grįžęs į krantą. Kol jūroj - dalis tavęs visą laiką budės, jeigu nesakyti bijos. Ne tiek baimė, kiek nerimo būsena tai - kad laivui ir įgulai viskas būtų gerai ir kad tu, škiperi, tų abiejų aukščiau paminėtųjų įgulos bei laivo nenuvestum ten, kur bus jiems blogai.
Užtai, kai išplauki vienas - tų atsakomybių ryškiai mažiau. Todėl plaukiant vienam, atsipūsti pavyksta labiau. Žinoma, su sąlyga, kad tavo laivas "vienarankiams" plaukimams paruoštas, o tu moki miegoti kaip zuikis - bet kuriuo paros metu, nusmingant po 15-20 minučių, prieš tai gerai apsidairęs ir prietaisų aliarmus pasitikrinęs...

Vienas pirmųjų dalykų, ko nori laivas ir škiperio akis, ištrūkus pakeliauti po jūrą - taip vadinamas "marafetas", arba laivo tvarkymas. Jeigu to nepadarei prieš pat išplaukimą, žinoma. Kai sąlygos jūroje leidžia laisvai judėti ant denio - laivas turi būti nuplautas. Stovint Pilies uoste, ilgesniam laikui užtikrinti laivo švarą praktiškai neįmanoma. Gali numazgoti visas dulkes, išvalyti visus užkaborius, o kitą dieną atėjęs, vėl rasi visas miesto dulkes ant denio ir dvokiančias šiukšles plūduriuojant aplinkui. Jūroje nupraustas laivas išliks švarus iki pat pasiekiant kitą uostą. Ten gausi jau kito miesto dulkes.
Denyje apsikuopęs, lendi vidun ir įsiklausai į burėmis plaukiančio laivo garsus. Jei kas nors prastai pritvirtinta ir ant bangos tabaluoja laivo podėliuose - pats ir pasisakys, o tu išgirsi. Laivo garsai daug sako apie laivo sveikatą. Yra įprastiniai garsai - kaip vandens srautas, aptekantis korpusą ar banga, teškianti į bortą, ar įvairiausi virpesiai, plazdėjimai ir girgždesiai, sukelti dirbančių stiebo, burių ir virvių. Juos ausis fiksuoja kaip nuolatinį garsinį foną, kuris sako, kad laive viskasi gerai.
Buriuotojai vienutininkai - kaip delfinai, kuriems miegant, vienas smegenų pusrutulis lieka budėti. Tam įprastiniam garsiniam fonui staiga pasikeitus - net iš kiečiausio miego pabusi. Vos nukrypsti nuo kurso, ar vėjas staiga pasikeičia, ar autopilotas sudurniuoja - visų pirma tai išgirsti, o tik po to pajunti. Burė užšaudys, ar kitaip plazdėti pradės, laivo posvyris pasikeis, virvės į denį belsti pradės. Ir tuos įvykio garsus dažnai patvirtina pasikeitęs supimas, ir kitoks bangos žaidimas apie laivo korpusą. Kitą kartą AIS'o sirena užbliaus, ar autopilotas riksmu apie pamestą kursą išrėks, ar echolotas pavojingą gylį praneš... Tada pašoki nuo kokpito suolo, kur prisnūdęs buvai - nes kažkas atsitiko. Dar nežinai tiksliai kas čia nutiko, bet žinai, kad privalai tai išspręsti. Dažniausiai imi ir išsprendi. Bures rifuoji, ar tik pareguliuoji, kursą autopilotui koreguoji... Buvo situacija, bet tu vėl nugalėjai. Kartais kiek rimtesnių pergalių reikia - įrangos gedimai, ir juos neatidėliotinai remontuoti tenka, navigacinės situacijos ir jų sprendimai, staigios orų permainos į tą prastesnę pusę.
Iš kiekvienos tų smulkių pergalių ir susideda sėkmingas plaukimas.
Taip ir buriuoji pats vienas - nuolatos smulkiai pergalei pasirengęs, kaip tas delfinas iš palaimos šiek tiek išsiviepęs. Argi gali kam nors su savim ir savo laivu jūroje būti nuobodu?

Posted by gramas 23:43

Email this entryFacebookStumbleUpon

Table of contents

Be the first to comment on this entry.

Comments on this blog entry are now closed to non-Travellerspoint members. You can still leave a comment if you are a member of Travellerspoint.

Enter your Travellerspoint login details below

( What's this? )

If you aren't a member of Travellerspoint yet, you can join for free.

Join Travellerspoint