Apie tai, kaip atsirasti ekrane ir gyventi geriau

Šio blogo skaitytojo Tomo mano daržan įridentas akmuo skambėjo taip:

"... gal dar kokią užsakomąją temą galima? pvz., iki žiemos pabaigos reikia nuspręsti kas geriau: AIS tranceiver ar AIS via Ipad?"

Kas tas AIS? Kas tas Tranceiver, kas tas Via??? Nežino vidutinis statistinis lietuvis atsakymų į šiuos skaitytojo Tomo klausimus, nors puikiai suvokia, kas yra žiemos pabaiga ir, manau, tikrai žino, kas yra iPad. Pats Tomas, kaip suprantu iš klausimo formuluotės, puikiai viską žino, bet jo žodis kaip žvirblis jau išskrido ir akmeniu į mano daržą nukrito.

Taigi ir pabandysime paprastai ir populiariai užpildyti šias tautos žinių spragas - savo patirtimi ir internetuose išmokta informacija apie Automatinę Identifikacijos Sistemą - sutrumpintai AIS.

Jeigu laivo korpusas kaip noragas skrodžia bangas, t.y. plaukia vandeniu, tai visa viršvandeninė laivo korpuso dalis plaukia nematomoje ir sugrubusiais artojo nagais neapčiuopiamoje radijo signalų jūroje. Visu dažnių spektru apie laivą zuja radijo bangos, nešdamos tonas informacijos, reikalingos tų bangų transliuotojams, arba gavėjams, o dažnai kiek vieniems, tiek ir kitiems iškart. Šimtai laivų apie tave transliuoja ir gaudo įvairias radijo bangas, o tavo laivas narsiai braunasi per signalų jūrą.
Yra nuomonė, kad SCORPIO plaukia lėtai, o stiebo priekinė pusė dėl to ir neteko savo juodai anoduotos dangos - aišku, kad pasipriešinimas ir trintis į radijo bangas, ne kitaip... bet galbūt taip ir nėra... (labai juokinga... geras šmaikštas, juokiamės visi... ha-ha)

Bendraujame laivine radijo stotele, tuo pat metu čiupinėjam horizontą radaro spinduliu, navigacijos GPS tuo pat metu radijo bangomis prisirišęs prie Žemės orbitoje skriejančio palydovo, o AIS'as tuo metu saviškiame 25 kHz bangos ilgyje transliuoja arba gaudo specialiai laivų siunčiamas žinutes. Žinutėje yra informacija, identifikuojanti vandens eismo dalyvį - aš esu tas ir tas, tokio tai tipo laivas, esu ten ir ten, judu tokiu tai greičiu, vežu tą ir tą, plaukiu ten ir ten, paskirties uostą manau pasiekti tada ir tada mano pozicija čia ir čia.

Vien tik AIS siųstuvai gali transliuoti žinutes - jie gali siųsti, gauti ir skaityti, ir atitinkamai interpretuoti, todėl vadinami siųstuvais/imtuvais, arba transponderiais. Kita grupė AIS prietaisų - vien tik imtuvai, jie skaito ir interpretuoja kitų laivų siunčiamas žinutes, o patys jokio signalo ir žinutės nesiunčia. Taip gaunasi, kad laivas su AIS imtuvu mato kitų laivų, aprūpintų transponderiais, žinutes, tačiau pats išlieka tiems laivams nematomas.

Savo ruožtu transponderiai (siųstuvai) yra dviejų klasių - A ir B.

A - klasės AIS siųstuvai yra privalomi komerciniams vandens transportui, jeigu laivas yra 300 t vandentalpos, arba daugiau. Kelių sekundžių intervalais jie nuolatos automatiškai transliuoja trumpas žinutes, kuriose yra įprogramuota ši laivo informacija:
- laivo "asmens kodas" MMSI numeris iš devynių skaičių.
- laivo būsena - "under way using engine", arba "at anchor" ir pan.
- manevro greitis, arba posūkio greitis - į dešinę, ar į kairę, nurodant manevro greitį laipsniais nuo 0 iki 720 per minutę.
- judėjimo greitį Žemės atžvilgiu, mazgais.
- laivo pozicija, laipsniais/minutėm/sekundėm.
- kursas

Kita žinutė, to paties siųstuvo formuluojama ir transliuojama kas šešios minutės, neša šią informaciją:
- lavo septynių skaičių IMO numeris ( toks kaip valstybinis numeris automobiliui)
- laivo radijo šaukinys
- laivo pavadinimas
- laivo tipas
- gabenamas krovinys
- laivo ilgis, plotis, gramzda
- sekantis paskirties uostas
- ETA - estimated time of arrival - numatomas atvykimo laikas į paskirties uostą.

Aukščiau išvardintas formatas ne visada visas programuojamas į AIS'ą - esu matęs uoste pririštų laivų, kurių AIS'as vistiek rodė "under way"... ką veža dažnai nesako... Žodžiu, reikia viską tikrint.

Klasės B siųstuvai yra skirti mažesniems nei 300 t. laivams ir pramoginiams laivams. Jie nėra privalomi, kaip A klasės prietaisai, tačiau vartotojų tarpe plinta labai greitai, nes smarkiai palengvina škiperio gyvenimą. B-klasės siųstuvams nereikia transliuoti IMO numerio, krovinio, paskirties uosto, numatomo atvykimo laiko. Skiriasi ir siųstuvų galingumai - A klasė dirba 12,5 vatų galingumo ir jų signalas skaitomas dideliu atstumu. Tuo tarpu B klasės siųstuvai transliuoja vos 2 vatų galingumu ir signalas kokybiškai gaunamas apie 10 jūrmylių atstumu nuo siųstuvo antenos.

Skiriasi visi AIS prietaisai ir kainomis. Natūralu, kad stiprus A klasės siųstuvas yra dvigubai brangesnis už silpno signalo B klasės siųstuvą, o bet koks siųstuvas yra bent dvigubai ir daugiau brangesnis už vien tik imtuvą. Rinkoje prietaisų pasirinkimas yra labai didelis, kainos skiriasi taip pat smarkiai.

Kai sumąstai, kad laikas savo mylimai jachtai padovanoti AIS, pirmiausia sprendi, ar nori būti matomas, ar nori vien viską aplinkui matyti, pats išlikdamas nematomu. Tas buvimas matomu - tai kaip tapimas viešuoju asmeniu - politiku, arba aukšto rango valdininku - turi kiek privalumų, tiek ir minusų. Gyvenimas ženkliai, kaip kokiam politikui, pagerėja, tačiau reikalas tame, kad tave matys ne tik kiti vandens eismo dalyviai, bet ir visi, kas netingi savo telefone instaliuoti nemokamą programą Marine Traffic.

Labai gali nutikti, kad tu skambini į darbą pirmadienį ryte, sakai - šefas, kche-kche, kažkokia zaraza surietė, lieku lovoj šiandien, ramunėles, stodalį gersiu... ryt pas daktarą einu, jei nepagerės... gal aš emailus iš namų padirbėsiu, kaip šefas sakai...
O gudrusis šefas juk žino tavo jachtutės vardą, tai šmaukšt - programėlę įsijungia, ir mato tavo jachtutę Gotlande, ir galvoja, kad tu irgi Gotlande, o visai ne lovoj... Gali kilti klausimų.
Apie tai, ką tamsta gali savo žmonai pasakoti, kodėl tu staiga nakvoji ne namie - ir ką ji mato savo telefono ekrane - paliksim jūsų fantazijai...

Tiesos dėlei galima prisiminti, kad kiekvienas B klasės siųstuvas gali dirbti tyliame režime - t.y. nieko pats netransliuoti, o veikti vien kaip imtuvas. Tada gausi kitą grupę klausimų, kada sakysi aij-pamiršau-įjungti, sudegė saugiklis, ar dar kažkaip kitaip...

O jei visai rimtai - AIS siųstuvo režime - vien ištisinis gėris plaukiojimo saugumo prasme. Dzin tas piktas šefas, ar susiraukusi žmona, kai kalba eina apie laivo ir įgulos saugumą. Komerciniame laivyne pamažu įsigali laivavedžių praktika, kai budintis šturmaniukas vachtos metu susikelia kojas ant stalo, o pats atsiduoda angry birds, sms žinučių rašymui, ar panašiai veiklai. O ką - juk nieks nemato. Laikas nuo laiko jis apžvelgia horizontą, pažiūri ką rodo laivo prietaisai, ir grįžta prie to, kas jam maloniau. Vėl grįš prie darbo tik išgirdęs AIS'o, arba radaro pavojaus signalą - kad prietaiso budėjimo spindulyje atsiradai tu, jachtutė - mažytis šapelis, kurį nepastebėjęs tas konteinervežis pervažiuotų pats nepajutęs. Jeigu savo jachtoje turi vien tik AIS imtuvą ir esi toks goželis, kad jį palikai neįjungtą... Arba netyčia pamiršai aktyvuoti pavojaus sirenas, o pats tuo metu kajutėj pjaustysi agurką šaltibarščiams, ar ant gulto susiraitęs ramiai adysi kojines, kol autopilotas už tave vairuoja - tai tave ir pervažiuos patys nepajutę. Šitaip jūroje vyksta natūralioji atranka - labai žiopli buriuotojai nunyksta anksčiau už mažiau žioplus.

Jeigu turi AIS siųstuvą - tą neklaužadą šturmanioką iš krėslo pašokdins AIS'o sirena, vos tik tavo jachta atsidurs to konteinerio AIS'o budėjimo zonoje - apie 25 ar 30 jūrmylių atstumu, ir jo AIS'as mato, kad jūs galit susidurti. Savo ekrane jis matys, kad esi burinė jachta ir žinos, kad teoriškai pirmumas manevravimo prasme yra tavo. Taip pat jo AISas paskaičiuos atstumą ir laiką iki jūsų laivų numatomo susidūrimo taško. Labai tikėtina, kad tas laivas nežymiai koreguos savo kursą, kad to susidūrimo išvengti, bet dar labiau tikėtina, kad tai padarysi tu su savo jachta. Nes jūroje visada teisesnis tas, kuris didesnis. Tu savo AIS'o informacijoje irgi matysi paskaičiuotus numatomo susidūrimo laikus ir atstumą, todėl norėsi per DCS funkciją savo radijo stotele paskambinti tiesiogiai tam sms'iniam šturmaniukui į tiltelį. Ne tam, kad nežinotum ką daryti, bet gal tau paprasčiausiai nuobodu ir norisi su kuo nors papliurpti, naujausią orų prognozę gauti. Kai į jį kreipiesi tiesiogiai laivo pavadinimu - jie visada atsako ir bendrauja beveik visada maloniai. Jei kreipsiesi "large cargo vessel at approximate position bla-bla-bla" - dažniausiai neatsako. O šitaip nevykusiai tu ir bandysi megzti ryšį, jei neturėsi AIS'o...

Taigi - renkantis, AIS siųstuvas, ar AIS imtuvas - žiūri į savo biudžetą ir savo nuosavo saugumo preferencijas.

Taip jau nutiko prieš kelis metus, kad aš nusipirkau vien tik imtuvą. VESPER MARINE prietaisas WatchMate > Tais laikais tai buvo brangokokas prietaisas, bet savotiška revoliucija AIS imtuvų rinkoje. Jis turėjo savo nuosavą ekraną ir tiems laikams modernų procesorių, leidžiantį labai detaliai nufiltruoti visas šiukšles. Šiukšlės - tai signalai, kurie man neįdomūs. Man neįdomūs visi uoste pririšti laivai, aš nenoriu, kad mano AIS'as kauktų, jei laivas yra toli ir mūsų kursai niekada nesusikirs ir t.t. ir pan. Iš visos radijo signalų jūros mano Vesperiukas atrinkdavo tik tai, kas man naudinga ir ką man reikia žinoti. Į visa kita jis užsimerkia. Jis moka budėti trim iš anksto suprogramuojamais režimais - plaukimas uoste, priekrančių laivyba ir atviroji jūra. Kiekvienam režimui susidėlioju skirtingus atstumus, laikus, aliarmo signalus - ir gaunu AIS'o perspėjimo signalus tik apie laivus, kurie man tuo metu įdomūs, nes gali būti pavojingi. Į kiekvieną režimą peršoki lengvai, iš naujo visko neprogramuojant. Tais gūdžiais laikais ne visi imtuvai turėjo tokį modernų filtrą. Taip pat Vesperis beveik elektros nevalgo. Dar vienas režimas - inkaruotės budėjimas. Vesperis sujungtas su stacionariuoju GPS'u, tai kai lieki nakvoti ant inkaro, užduodi vesperiui atstumą, kuriame gali laivas sukaliotis, ir eini į šiaudus. Vos tik vėjas pasikeitė ir inkarui reikia iš naujo į dugną apsisukus įsikabinti, yra galimybė, kad jam tai iš karto nepavyks. Inkaras ims čiuožti, laivas nudreifuos už Vesperio budėjimo zonos ribų ir nuaidės labai bjauri sirena. Tada škiperis visas piktas susiraukęs lenda iš šiaudų ir eina žiūrėti, kas čia vyksta.

Čia ne Vesperio reklama, čia tik mano patirtis su juo. Šiuo metu AIS'ų pasirinkimas labai didelis, nors mano kuklia nuomone, VESPER MARINE iki šiol geriausi savo inovacijomis. Jei man šiandien reiktų spręsti - kokį AIS'ą rinktis - mano kriterijai prietaisui ir instaliavimui yra tokie:

- Atskiras prietaisas, su savo ekranu. Man nepatinka AIS informacijos išvedimas į navigacijai naudojamą ploterio ekraną, nes man tai trukdo. Man nepatinka AIS'as laptopo ekrane per WiFi arba laidu, ne kokpite, o kažkur kajutėj. Man nepatinka ir iPad'e AIS'as, kaip pagrindinis, nes iPad yra tik pagalbinis, trapus ir visai ne jūrinės specifikacijos žaisliukas, nors savotiškai jachtoje labai naudingas.

- Jūrinės specifikacijos prietaisas, tvirtas, saugiomis kabelių jungtimis, nebijantis pasitaškymų sūriu vandenėliu, galintis dirbti kokpite, kur kartais viskas skraido.

- Mano AIS'o ekrane bus bazinio žemėlapio vaizdas su kranto linija ir salomis, ir apie jas sudėliotais laivų ženklais. Skirtingo tipo laivai bus pažymėti skirtingomis spalvomis. Bakstelėjęs į bet kurio laivo ikoną ekrane, atidarai informacinį langą su jo transliuojama žinute.

- Atskira antena su kabeliu, arba integruota AIS'o korpuse. Man nepatinka pagrindinės laivinės radijo stoties antenos naudojimas radijo ryšiui ir AIS'ui per skirstytuvą. Skirstytuvas yra dar vienas prietaisas, kuris gali sugesti ir kuris kainuoja. Anksčiau ar vėliau, į tą anteną gali trenkti žaibas ir ji išgaruos kartu su tuo skirstytuvu. Jeigu turėsi atskirą anteną AIS'ui - yra šansas, kad ji bus tvirtinta kažkur žemai, izoliuota nuo kitų laivo gelžgalių ir gal žaibą išgyvens. Ji bus tavo atsarginė radijo ryšio antena, jei pati VHF radijo stotis dar neiškepus. Kad neiškeptų, tu ją būsi dar prieš štormą, arba palikdamas laivą žiemoti, atjungęs nuo antenos.

- Atskiras AIS'o pajungimas prie GPS prietaiso, pageidautina. Nors dabar jau daro atskirą AIS'o integruotą į korpusą GPS - tai dar geriau. Man nepatinka AIS'o jungimas prie darbinio GPS kokpite, jau sakiau, esu toks va ortodoksas ir visuotinės laivo prietaisų integracijos priešininkas. Todėl AIS'ą reikia jungti prie senoviško stacionaraus GPS šturmaninėje.

- Signalo filtrų sistema. Vienas iš svarbiausių kriterijų. AIS'as yra gerai, bet jis gali tapti škiperio košmaru, jei reikalaus dėmesio dėl kiekvieno laivo, pamatyto budėjimo zonoje. Aš programuoju kelių mylių dydžio betarpiško pavojaus zoną apie save (tada kaukia absol viskas, kas į ją papuola) ir velniop nufiltruoju visus toli esančius laivus, pririštus laivus, visus nejudančius laivus, visus laivus, su kuriais mano kursas niekad nesikirs, arba kirsis gal po 20 min., arba daugiau (jūriniam režime).

- Siųstuvas, o ne vien imtuvas. Šiandien pirkčiau siųstuvą, nes imtuvą jau turėjau ir tebeturiu. Noriu, kad mane matytų visi, kai aš to noriu.

- Mano AIS'as mokės signalą siųsti ne tik laidu, bet ir WiFi. Tada mano įgula kokpite budės prie prietaiso, o aš, dirbdamas su jūrlapiais, laivybos aplinką matysiu per iPad. Ar jau sakiau, kad tikras škiperis niekados nemiega - jis tik užsidaro kajutėj dirbti su jūrlapiais, jei ką...

- Mano AIS siųstuvas kainuos iki EUR1000,- ir ne brangiau. Vistiek brangu, bet ką darysi - reikalavimai aukšti, todėl ir kaina... Bet jis pilnai atsiperka pirmoj kelionėj.

- Savo sekantį AIS pirksiu čia, nes jie teisingai dirba. Šioje parduotuvėje gali išsirinkti bet kokį AIS pagal savo poreikius, nes jie žino ką daro ir paprastai turi viską, kas verta dėmesio. Jei ko paklausi, į laiškus jie atsako.

Paskutiniais metais ima labai populiarėti asmeniniai AIS siųstuvai su GPS. Tai mažiukas prietaisėlis, kurį galima įpakuoti į gelbėjimo liemenę. Įkritai į vandenį, plūduriuoji, o jachta nutolo ir tavo organizmui nesmagu bei šlapia. Kad ir be nuotaikos, bet įsijungi savo asmeninį AIS'ą ir jis ima transliuoti tavo pagalbos šauksmą ir poziciją visiems laivams, esantiems apie 4 jūrmylės aplinkui. Labai tikėtina, kad tave pametus jachta (jeigu plaukei ne vienas) sugrįš ir tave iš sūrymo išgriebs.
Šioks toks patogumas, ką besakyti, o ir dvasios ramybei pliusas.

Ir - taip, aš žinau, ką jūs pagalvojot apie tą mažesnę fotografiją aukščiau... Tai mes aptarsim kitą kartą.