Apie tai, kad Mičiurinas galėjo būti teisus

Mičiurinas buvo sovietų proteguotas agronomas, bandęs kergti visai tam nepasiruošusius augalus. Vienas iš tų pamišusių mokslininkų, kurie bandė nugalėti gamtą ir iki soties pašerti nuolat alkaną Rusiją. Tačiau gamta nugalėjo juos, o Mičiurino puoselėtas bulvinis pomidoras, vienu metu vedantis ne tik siciliana ir carbonara padažo žaliavą, bet po žeme auginantis ir bulvių derlių kugeliui kepti - neprigijo taip pat. Matyt, dėl to, kad pomidorai - tai vienoki augalai, o bulvės - kitokie, todėl jiems ne pakeliui. Beje, ir kugelis valgomas su grietine, o ne pomidorų padažu...

Tokia agronomija ir Mičiurinas buvo paminėtas ne atsitiktinai, nes jo žemiški bandymai yra suprantami mums, būrų artojų tautai, todėl lengviau bus suprasti, kaip jie gali būti įdiegiami į sveiku protu nepaaiškinamą buriavimo pasaulį. Ne būriavimo, nes buriavimo, jei ką. Būriuoja tik būrai žemės kirminai.

Visos jachtos, kuriomis bent kiek daugiau man teko plaukioti iki šiol - buvo su rumpeliu. Rumpelis yra didelis patogumas, o žinom, kad genialumas yra paprastume. Priešingai, nei šturvalas, rumpelis prie balerio jungiamas paprastai, tiesiogiai, be jokių tarpinių momento perdavimo įrengimų - čia nereikia nei trosų, skriemulių, sektoriaus, ir dar begalės kitų detalių, kurių kiekviena turi teisę sulūžti. Rumpelis - tai paprastumas ir patikimumas ir autopilotas prie jo jungiamas tiesiai, be jokių hidraulikos stebuklų.
Yra tas nedidelis nesmagumas, kol įpranti, jog norint laivo nosį pasukti į dešinę, rumpelį reikia lenkti į kairę. Kurį laiką vairininkas pradžiamokslis gali painiotis, bet nieko tokio - kurį laiką suka į kairę, po to kitą kairę, ir viskas pasidaro easy-peasy.

Tuo tarpu jachtą su šturvalu vairuoji taip pat, kaip automobilį - plaukti į dešinę, tai ir suki į dešinę - ir atvirkščiai. Teko man ir šturvalu vairuoti; kai įpranti visai neblogai, tačiau rumpelis - vistiek smagiau. Smagiau ir įdomiau, nes visai negesina vandens srauto darbo į vairo plunksną. Su rumpeliu jauti kiekvieną srauto vibraciją, bangos stuktelėjimą, tuo tarpu su šturvalu - tik bendrą apkrovą, be smulkesnių judesių. Ir dar vienas, taip pat svarbus rumpelio privalumas - tai galimybė vairinkui sėstis ant borto. Tam dažniausiai naudojama rumpelio prailginimo rankena, būna teleskopinė. Tad vairininkas taip pat savo svoriu ant priešvėjinio borto padeda atsverti laivą, kad posvyrio kampas būtų mažesnis ir burės didesniu plotu dirbtų į vėją.
Man vairavimas sėdint ant borto užtikrina ženkliai geresnį matomumą - ant denio antstato dažnai tvirtinamas gelbėjimo plaustas, ar pripučiama valtis - be to, ir stiebo konstrukcija trukdo matomumui. Buriuodamas prastesniu oru, su rumpelio prailginimo rankena - pats galiu slėptis po kokpito stogine nuo lietaus, arba bangos purslų. Kai reikia buriuojant vienam padirbėti su virvėm venduojant - dažnai rumpelį pasilaikau paprasčiausiai užmetęs koją ant jo, kol gerve priveržiu šotą ir vėl galiu vairuoti ranka. Šiais laikais rumpelis yra ne vien mažų jachtų atributas - nebe retenybė pamatyti ir 12 m jachtą, su rumpeliu kokpite, o ne šturvalu.

Jachta BILLABONG turi didžiulį metalinį šturvalą, trosine pavara sujungtą su baleriu, ant kurio tvirtinama vairo plunksna.


Konstrukcija gana sudėtinga, bet tvirta. Tikiu, kad ją prižiūrėdamas, laiku inspektuodamas, sutepdamas ir reguliariai tikrindamas trosų ir mechaninių jungčių kokybę - didesnių problemų galiu ir išvengti.

Stovint kokpite, įsitvėręs šturvalo ir drąsiai atstatęs snukį į vėją ir aštrius bangos purslų botagus - atrodau visai herojiškai. Anksčiau juokiausi iš tokių herojų - dabar pats tokiu tapau... Kol stoviu, matomumas priekyje ir į šonus neblogas. Tačiau viskas keičiasi, jei atsisėdu. O kiek tu žmogus jūroje stypsosi atsistojęs? Denio priekyje, ant bako, kniūpsčias laikomas tūzikas - pripučiamas 3.1m ilgio RIB'as aliuminio dugnu. Ten jo vieta jachtai plaukiant. Jis smarkiai gesina regos lauką, jei vairininkas sėdi kokpite ant suolo. Yra speciali gervė su dviem stiebais laivagalyje, tam pačiam tūzikui iš vandens pasikelti, bet plaukimo metu jis trukdo vėjo vairui, todėl galinė gervė naudojama tik gyvenant inkaruotėje, kai vėjo vairas nuimtas ir paslėptas "garaže". Kita problema - ant BILLABONG buriuojant vienam, labai erdvus kokpitas tampa kaip ir problema - sunku pasiekti genujos šotų gerves, jei negali vairo palikti autopilotui. Autopilotas, kaip laivo elektronikos dalis, turi moralinę teisę bet kada išeiti į užtarnautą poilsį, o tada laivą teks vairuoti ranka. Galima genują valdyti ir mažesnėmis, antrinėmis, gervėmis, jeigu plaukiama be stakselio ant vidinio kuterinio štago, tačiau noriu, kad laivas būtų paruoštas bet kokiems įmanomiems atvejams. Bent jau tiems, kuriuos ribota patirtis leidžia man numanyti.

Tai ką daryt? Pasirodo, nieko man daryt nereikia, nes jau iki manęs ant laivo pasidarbavo kažkoks mičiurinas. Jis sukergė rumpelio prailginimo rankeną su šturvalu. Ir tas jo skiepas prigijo!

Pasimatavęs pamačiau, kad galiu BILLABONG vairuoti sėdėdamas ant borto - mano mėgiamiausia vieta. Su tokia pailginta ranka, aš galiu kontroliuoti šturvalą, nuo bangos slėptis po stogine ir pasiekti genujos šotų gerves tuo pat metu.

Teisinga Ronstan teleskopinė rumpelio prailginimo rankena su Velcro dirželiu - tiek ir tereikia, kad šturvalinis laivas virstų mano mėgiamu rumpeliniu!
Genialumas paprastume.

Tik patart galėčiau kiekvienam šturvalinio laivo škiperiui pavažiuoti į miškelį, išsidrožti lazdyno pagaliuką, ir išmėginti šį stebuklą pačiam.
O rumpeliniams škiperiams - tai jiems niekur važiuoti ir nereikia - jie ir taip turi gerai.