Apie tai, kas matuojama nidais

Reiks kažkaip susikaupt įrašui apie puikų plaukiojimą Lenkijos pakrante, Štetino mariomis, po to vidiniu Riugeno salyno praėjimu, ir atgalios namo. Lolita šioje kelionėje neplaukė, tai dalinės kompensacijos vardan dviese šeštadienį pajudėjom link Nidos.
Devintos valandos tilteliui atsivėrus, keliam grotą, vėjas "priamo v xariu", ir nuobodžiai varikliuojam iki Pervalkos švyturio. Nuo ten marios platesnės gylio prasme, ir plaukimas darosi įdomesnis, nes galime buriuoti. Vėjas S/SW, apie 12m/s, gūsiuose ir gerokai daugiau. Vos dešiniu halsu pradėjom plaukti kiek dešiniau Ventės farvaterio, tapo aišku, kad pilnų burių lengvai nepanešam (kam tos kančios, gi ne varžybas plaukiam) ir tenka į grotą įkalti pirmą rifą. Dviem vendais pasiekiam Nidą, vos spėjam parsinešti pora šviežiai rūkytų skumbrių, ir prasideda lietus, žaibai - gerai kad toli, ir Nidoj dundulis nesidaužo. Bet kokiu atveju - planas Nidoje susiruošti visą atsivežtą BBQ žlugo. Vakarojam jachtoj, skaitymas, internetas, arbata ir šiek tiek romo prie jos, ir pokalbiai. Apie 24 val. dar stovim abu tarpdury, ir spoksom į žaibus, pasakiškai gražiai kažkur virš Klaipėdos besispardančius liūties debesyje. Gražiau nei fejerverkai, ko gero... Parsisiunčiu šviežiausius GRIB'us, ir tampa aišku, kad štormas užsitęs, t.y. iš ryto miegoti galėsime kiek telpa. Panašu, kad sekmadienį iš Nidos bus galima išplaukti apie 15 val., iki tol bus apie 15m/s pastovaus SW, kuris vėliau suksis į W ir kiek raminsis.
Rytas giedras ir vėjuotas, turim tvirtą W; vaizdas iš prausyklos Nidos marinoje: nedideliu laiveliu vakar po mūsų atplaukęs olandas ieško, kur pasidėti krepšelį su tualetiniais reikmenimis. Be reikalo - tai Nidos marinoje nenumatyta. Pasideda ant grindų. Nusivelka marškinius, vėl ieško kur juos pakabinti. Vėl be reikalo. Olandas tuo negali patikėti, atsidaro duris į koridorių, ir vėl ieško bent kokio kablio, kur rūbą pakabinti. Grįžta nepakabinęs, sugrūda į tą krepšį, kuris ant grindų. Matau, kad jau piktas. Stumdomės kokie 4 diedai prie tų dviejų varganų kriauklių, kažkam skustis, kažkam dantis praskalauti... ir man kiek gėda dėl tos varganos infrastruktūros, kurią buriuotojui tegali pasiūlyt prestižiniu kurortu save laikanti Nida. Vargas ir ubagynas tai, o ne prestižas... Kopos gražios, bet juk investuoti irgi reikia, jei plėtros tikiesi, turistų srauto nori. Nėr laisvų pinigų? Juk visi susimokam už laivelių stovėjimą uoste, bet metai po metų Nidos marinos situacija nei kiek negerėja. Kabliukas šikinyke juk ne karvę kainuoja, oij ne piniguose čia reikalas, tikrai ne...
ČiliPicos gaspadorius Gintaras karstosi stogais, remontuodamas vėjo nudrėkstą tentą, mes sulapnojam po omletą su graikiškom salotom, kol grįžtam į laivą - vėjas Čilio tentą vėl nuplėšęs...
Nelabai yra ką čia veikti, po Nidą slampinėti irgi jokio noro, nagai niežti plaukti. Atsirišam apie 13 val., vien truputis genujos duoda pastovaus greičio 6.4 KN, o slįstant nuo bangos ir gerai virš 7. Saulė švieč, laivs plauk, smagumėlis grynas. Taip smagiai ir parčiuožiam namo, groto net nekėlę, prisirišam Pilies uostely 1800.
Nuplaukta apie 50 NM, kas yra lygiai du nidai. Vienas nidas Lietuvos buriuotojams yra toks nuotolių mato vienetas, lygus vienam atstumui nuo Klaipėdos iki Nidos, t.y. 25 jūrmylės. Didesnį atstumą jūroje buriuojant, ypač link namų, vis pasitikrini ploteryje kada tą krantą pasieksi. Tarkim, matai kad yra likę kokie 100 jūrmylių, atrodo smarkiai daug - bet perskaičiuoji nidais - taigi vos keturi nidai gaunasi - kas yra ne daugiau 20 val. plaukimo - ir jau kažkaip namai arčiau atrodo...