A Travellerspoint blog

Viduržemiai. Myliu Nicą

large_1C057249B2918819395BFE961CFB5570.jpg
Nica yra nuostabi ir gyva, su charakteriu - kaip žmogus.
Šeštadienio popietė, keliauju antrą kartą tarp SFR kontoros ir Tabac kiosko, kuris vakar man pardavė telefonui tinkamą 1Gb interneto pratęsimą, o ne tabletei, kaip prašiau. Pirmas vizitas buvo į SFR - jie siunčia ten, kur bilietas parduotas, kad grąžinčiau ir gaučiau teisingą. Tabac'e dirba nebe vyrukas greituolis, kuris kala baro prekes ir lošimų bilietus į kasą trigubai greičiau, nei aš kada nors baksnosiu iPadą, o pusamžė namų kankintoja, kuri moka gūžtelėti putlokais pečiais ir labai prancūziškai prasiviepti, nes nekalba angliškai nei gu-gu. Skarelę ant galvos ji užsirišus mazgu į priekį - kaip Freken Bok. Ji nekalba angliškai, bet supranta viską, ką jai sakau, ko noriu, o paskui reikalauju. Jai dzin, sako kalbėk prancūziškai ir kreipiasi į sekantį eilėje, norintį įmušti lošimų statymą. Niekas eilėje atseit nekalba angliškai, suka akis į šalį ir mataruoja galvom, kai paklausiu. OK, aš irgi būsiu mažiau malonus. Pastumiu visą eilę šalin, juos užstodamas, nes matau, kad visi looser'iai kažkokie nuvėsę, tikrai į plaukus man nepuls. Na, potencialo turėtų gal pora juodų veidų iš West Indies toliau eilėje, bet, manau, ant alkūnės man patys nelips.
Sakau pardavėjai, kad dabar spręsim mano reikalą. Ginčijamės pora minučių, ji prancūziškai aiškina, kad turiu kalbėt su tuo, kas pardavė, aš - kad kalbu su įmone, kuri pardavė. Baigiasi tuo, kad vienas kitam jau labai pakeltais balsais palinkim turėti gerą dieną, visokeriopą sėkmę asmeniniame gyvenime ir santarvės šeimoje. Dar pridedam, kad abudu esame labai malonūs žmonės. Išeinu gatvėn, visiškai nieko nepešęs, bet dar pasipykęs su baro durimis, nes jos kažkodėl atsidarė į vidų, o ne laukan. Jau buvau bepamanąs, kad užrakino, rupkės, ir dabar duos į kailį.
Atvėsęs nuo ginčo gatvės popietinėje kaitroje, plieskiančioje nuo šaligatvio betono, save sugėdinau, kad klausimo vertė tik vos 10 Eurų ir tokio jausmingumo tikrai neturėčiau sau leisti. Kas čia man ką tik atsitiko? Ir dar ta gestikuliacija rankom ginčo metu - čia gal Italijoj išmokau?
Jau ramiai pėdinant iki SFR biuro šalia Garibaldi aikštės, kur pirksiu teisingą interneto bilietą, matau kaip šaligatviu žingsniuojanti ir užsikalbėjusi su pašnekove dama įmina į didžiulį šuns šūdą, kurių šiaip jau netrūksta Prancūzijoj. Didelis toks šūdas, ne mažiau kaip dogo, ar mastifo. Dalis jo apkabina basutę ir pakimba damai ant kojos, dalis su tvarkingai atspaustu pado raštu lieka ant betono. Moteris supyksta ir sakyčiau agresyviai užsipuola netoliese buvusią kitą moteriškę su nedideliu taksiuku ant pavadžio. Aš gi nusimanau apie šunis, juk niekaip taksiukas vienu tūpimu tiek neprišiktų... Kažkokios blogos energijos šiandien mieste tvyro; jei ir mane ji užkabino, ne tik vietinius - gal laikas jau plaukti iš čia?

Posted by gramas 01:10 Archived in France

Email this entryFacebookStumbleUpon

Table of contents

Be the first to comment on this entry.

Comments on this blog entry are now closed to non-Travellerspoint members. You can still leave a comment if you are a member of Travellerspoint.

Enter your Travellerspoint login details below

( What's this? )

If you aren't a member of Travellerspoint yet, you can join for free.

Join Travellerspoint