Apie tai, kaip kaimynui švedui su žmona nepavyko

Švedai mūsų artimi kaimynai - jei iš Klaipėdos išplauki jachta maždaug apie vidurdienį, plauki per naktį - tai kitą dieną jei ne ryte, tai vidurdienį jau gali švartuotis Gotlande. Kažkodėl tuos kaimynus mes labai skirtingais nuo savęs laikom, bet kažin, ar tai labai tikslu. Taip, kultūros skirtingos, alus jų silpnas, moterys rimtai pažeistos emancipacijos, bet žmonių mentalitetas labai panašus - abi tautos - jie ir mes - esame atsargūs ir rezervuoti su nepažįstamais, bet užstalėje dainuojam, esame godūs pinigui, taupūs ir galime sunkiai dirbti, jei už tai gerai sumokama. Taip pat mokame laikas nuo laiko netikėtais dalykais nustebinti ne tik kitus, bet net patys save.

Ši neišgalvota istorija nutiko Švedijoje, bet lygiai taip pat sėkmingai galėjo nutikti ir Lietuvoje. Pernai, ramią birželio popietę, jūrų gelbėjimo centras gavo pranešimą iš buriuotojo, jachtoje dreifuojančio jūroje netoli Kalmar uosto. Jis pranešė, kad iš jachtos iškrito ir jūroje dingo jo žmona. Vargšas buriuotojas įsitikinęs, kad jo brangioji nuskendo. Gelbėtojai, kateriu atvykę į jachtą, ten rado sielvarto apimtą ir visiškai girtą buriuotoją; jachta dreifuoja, nes tapo nevaldoma dėl sulūžusio rumpelio. Buriuotojo žmonos iš tikrųjų jachtoje nebebuvo.

Vėliau gelbėtojai išsiaiškino, kad žmona ir negalėjo būti jachtoje, ar nuskendus, nes tuo metu ji visiškai sveika ir gerai nusiteikus leido laiką krante, t.y. niekur ji išplaukus ir nebuvo.
Gelbėtojai sutaisė jachtos vairą, ir savo kateriu nubuksyravo į uostą, kur girtas buriuotojas buvo perduotas policijai. Policija iškart davė papūsti į alkotesterį, ir areštavo buriuotoją už laivo valdymą apsvaigus nuo alkoholio.

Švedijos buriuotojai žino - žinokim ir mes, Lietuvos buriuotojai, ten besilankantys: 2010 metais kaimynams buriuotojams ir motorinių laivų škiperiams buvusi leidžiama 1.0 promilės riba buvo sumažinta iki 0.2 promilių, t.y. iki normos, galiojančios Švedijos automobilistams. Taipogi įstatymu Švedijos pakrančių apsaugos ir policijos pareigūnams yra suteikta teisė atlikti girtumo testus škiperiams, jei yra įtarimas, kad šie gali būti padauginę.

O švedai kažin ar žino, kad Lietuvos laivybos inspektoriai taip pat mano turintys teisę tikrinti mažųjų laivų vairininkų girtumą alkotesteriu, taikydami 0.4 promilių automobilistams taikomą normą. Kaip teisiniuose aktuose yra reglamentuotas Lietuvos škiperių tikrinimas - dar aiškinuosi. Vandens transporto priemonių vairuotojai yra paminėti šiame dokumente, bet tikrinimą tegali atlikti tik policijos pareigūnai, arba medikai - laivybos inspektoriai ten nepaminėti. Tačiau gali būti, kad mūsų painioje teisinėje sitemoje yra koks nors poįstatyminis aktas, ar ministro įsakymas, suteikiantis vidaus vandenų inspektoriams mus tikrinti kaip policijos keliukams... Dėl visa ko, pasidomėkit įstatymais ir patys, jei kam aktualu.

Prieš 3 metus (taip, jau daug alaus nutekėjo) nemaža bauda buvo nubaustas mano draugas kateristas, nors tą dieną nieko vartojęs nebuvo. Buvo vartojęs iš vakaro, bet tikrai žinau - nevdrebezgu, nes kartu jamėm. O tikrinimo dieną tikrai nė lašo... Laivybos inspektoriai užlaužė ir papūsti davė tiesiog ant vandens. Parodymai buvo nerealiai dideli, kaip tą dieną nieko nevartojusiam. Protokolą jis pasirašė, kitą dieną po svarstymo inspekcijoje oficialiai pavedimu sumokėjo tą didelę baudą, nes žmogus nėra konfliktinis... Po kelių dienų jam paskambino kitas laivininkas, taip pat nubaustas už laivo valdymą padauginus, ir bandė prikalbinti kartu duoti inspektorius į teismą apskundžiant administracinį teisės pažeidimą, nes tikrai buvo panaudotas patikra nesertifikuotas alkotesteris. Apie tolimesnę šių reikalų eigą, jeigu tokia buvo - istorija nutyli.