A Travellerspoint blog

Viduržemiai. Tarpinis finišas

large_GOPR1023.jpg

Baigėsi mano 5 mėnesiai gyvenimo laive ir Viduržemio jūroje. Laivas ant kranto šalia Romos, mano organizmas - Giruliuose. Prasideda adaptacija krante.

Per tuos mėnesius jūroj neblogai suvėliau sūrius vandenis Prancūzijos pakrantėje nuo Saint Louis du Rhone iki Nicos, apie Korsiką, Sardiniją, Elbą, Capraia ir kontinentinės Italijos pakrantėse nuo salų iki Romos. Kiekviena kelionės diena, net tos blogesnės ir sunkios - buvo kaip dienos rojuje. Žiauriai teisingas jausmas, kai kažką darai, ir esi nuo to laimingas.

Protingas žmogus pasakė, kad Pasaulis - tai knyga. Tie, kas nekeliauja - lieka perskaitę tik vieną puslapį.
Per šį sezoną įveikiau bent kelis gerus tos knygos puslapius. Tikiuosi, man dar daug jų liko.

Tai koks buvo šis sezonas jachtoje Billabong 2 ?
Įvairus jis buvo, bet dažniausiai geras, arba labai geras.

Nuplaukta 2208 jūrmylės.

29 dienos marinoje, arba rišantis prie mokamo plūduro reide. Įskaičiuota ir savaitė prie krantinės, kai dėl mirties šeimoje turėjau vykti namo. Visos kitos nakvynės - inkaruojantis įlankose arba uostų prieigose. Į krantą iš inkaruotės plaukdavom tūziku - pripučiama motovaltimi.

Atstumai tarp įdomių vietų Viduržemio jūroj nedideli, tai ilgesnių plaukimų, kai plaukiama ir naktį - buvo nedaug, tik 8 naktys atviroje jūroje. Tik Viduržemio jūroje ir tik naktį pamatysi tokio ryškumo Paukščių Taką, kad jis net turi savo atspindį vandens paviršiuje, kuriam nesutrukdo net ryškiausias Mėnulis.

Išmokau saugiai inkaruotis, bet tai ne tik mokslas, bet ir menas. Nežiūrint į tai, ramia naktimi ant inkaro vadini tokią, kai naktį kėleisi reikalus patikrinti tik kokius 2-3 kartus, nes kai pučia pavojingai, ar banga bjauresnė - kelsies ir 7, ar 10, ir tiek, kiek reikės. Nes inkaruojiesi įlankose, netoli kranto, kur uolos, seklumos ir kiti malonumai - kad laivą į krantą bangos išridentų, norisi nelabai... Dabar, krante ir savo miegamąjame, naktį vis tiek atsikeliu, po to nelabai suprantu, ką čia pro langą matau - juk turi būti vanduo, o aplinkui medžiai... Kaip pas Rimiškį, tik atvirkščiai- ..."einu per pievas - aplink vanduo"... Jūros refleksai dar dirba, pačiam įdomu, kiek ilgai. "Mes vyrai, todėl vandens stiklinėj neieškom..." - toliau žinot patys, galit pavaryt.

Gyvenimas laive išmoko daug dalykų, tarp jų - įvertinti savo poreikius iš naujo. Gyveni mažoje erdvėje, su ribotais resursais. Vandens turi 300 litrų ir nevisada aišku, kur ir kada galėsi vėl užsipilti. Todėl viską plauni jūros vandeniu, o gėlu tik praskalauji. Skalbinius prastai išskalausi ir liks juose jūros druska - skalbiniai ir liks visąlaik drėgni, niekada neišdžius, iki supelys. Elektrą gamina saulės elektrinė ir vėjo generatorius. Nežiūrint į tai, kad akumuliatorių bankai galingi, nori-nenori pasidarai energetinis nacis. Išjunginėji kiekvieną lemputę, kai jos nenaudoji, kontroliuoji kiekvieną bent kiek elektros siurbiantį prietaisą, kad nedirbtų tuščiai. Visada pagalvoji, kad šaldiklį geriau pilna galia paleisti, kai vidurdienis ir elektros generacija smarkiausia, o nakčiai geriau išjungti... Laivo įgula iš pradžių stebisi, ko čia tas kapitonas slankioja iš paskos ir viską išjunginėja kaip koks manijakas - bet paskui apsipranta ir ima suprasti, kad čia ne krantas ir daug kas matuojama kitaip. Ampervalandes iš akumuliatorių nudrožti lengva, bet kas bus, jei teks staiga kelti inkarą ir visą naktį buriuoti, o energijos net navigacijos prietaisams neužteks, tuo labiau inkaro gervei, ar autopilotui - pas juos apetitas elektrai žymiai didesnis. Visąlaik esi toks susirūpinęs optimistas - džiaugiesi gyvenimu ir savo laisve, bet esi realiai pasirengęs patiems liūdniausiems scenarijams.

Kai gyveni laive - lengva išmokti nepirkti nereikalingo šlamšto - ne taip, kaip krante. Čia, laive, prieš daiktą įsigydamas, gerai pagalvoji, ar tau jo tikrai reikia, ar jis būtinybė, ar prabanga, ar jis nedubliuoja jau esamo daikto funkcijos, ar tu turi vietos tam pirkiniui laikyti. Krante - dažniausiai perki, nes noriu - o gyvenant laive yra kiek kitaip. Mūsų jachtoje trys dvivietės kajutės, salonas, kambuzas ir dušas/galjūnas. Yra specialūs įrangos ir atsargų sandėliai, bet vistiek viena iš kajučių turėjo virsti visokių žaislų (banglentė, dviratis, burės, nardymas, žvejyba ir t.t.) sandėliu. Tobulėti savo norų ir poreikių suvaldymo prasme dar turim kur.

Manau, kad šiemet susipažinau su pačiu prabangiausiu buriavimo regionu planetoje. Tik čia ir niekur kitur, manyčiau, rasi tokią išvystytą infrastruktūrą ir kolosalų istorinį paveldą krante, o vandenyje tokią pramoginės laivybos įvairovę vienu metu. Monake stovi Monte Carlo marinoje, sausakimšoje super ir mega jachtų - ir protu nebesuvoki, kiek milijardų eurų tu čia dabar matai. Man tiek nulių į galvą netelpa. Kaip suprasti mega jachtą, kurią visur lydi Yacht Support Vessel - specialus didelis atskiras laivas mega jachtos žaislams vežioti - bent keli kateriai užkrauti, vandens motociklai, submarinos/batiskafai, helikopteris, you name it... Nuomos kaina savaitei (už abiejų laivų laivyną) nei daug, nei mažai - apie meleonas eurų. Beveidžiai corporate clients, tikriausiai, nes man sunku įsivaizduoti tokį iki kvailumo purvinai turtingą asmenį, kad sau tokią nesamonę leistų. Jei tokius pinigus žmogus padarė, kad galėtų šitokius pramogų kaštus sau leisti - reiškia, jis negali būti toks kvailas, kad tai darytų. Juk mes, stovintys ant inkaro šalia tos mega jachtos, gėrimės tuo pačiu salėlydžiu, šilta jūra, aksominiu vėju ir atvėsintu vynu, kaip tie už milijoną savaitei... OK, gal jų vynas ir gerokai brangesnis, bet saulėlydis, jūra, kalnai ir va, tas miestelis su tvirtove krante - tikrai ne. Tai kam mokėti daugiau?

Jei rinksitės, kur pakeliauti, ir negalėsit abiejų salų į kelionę sutalpint - Sardinijos ir Korsikos... Rinkitės Korsiką. Sardinija, kiek gerai ji būtų dėl savo pliažų išreklamuota - visa užstatyta viešbučių turistams ir privačių vilų getais, kurie iš šalies visi vienodi atrodo. Pamatei vieną - ir jau per daug, tu jau žinai juos visus. Tourist trap. Salos viduje nelabai ką įdomaus ir surasi. Verti dėmesio miestai, kur šiek tiek daugiau istorijos matysi - tik du - Kaljaris ir Alghero.

Tuo tarpu Korsikoje - gamta kur kas labiau dramatiška - kalnai, miškai, upės, salos pakrantės mažiau nulaižytos. Beveik kiekvienas miestas turi daug istorinio paveldo, pilys įspūdingos, senamiesčiai žavūs. Yra kur (ir būtina) keliauti į salos gilumą, ir ne tik į turistams sumoderuotus amatų kaimus kalnuose, bet ir į provinciją, kur gyvenama daug paprasčiau.

Ir žinoma, Prancūzijos Rivjera, su nuklydimais į Prancūzijos gilumos miestelius - čia tikras rojus žemėje, bet jame rasi visko, tik netingėk ieškoti - ir prabangos, ir istorijos, ir kasdieninio paprastų žmonių gyvenimo, kuris kitoks, nei mes įpratę.

Patarimas čarteriniams buriuotojams, kasmet nuosekliai besidrožiantiems Graikijoj ir Kroatijoj. Čarteriuokit Italijos kompanijose, iš ten vien dienos buriavimais suplauksite Capraia, Elbą, Korsikos rytinį krantą gal net, jei pasiseks, iki Porto Vecchio, ar Bonifacio - ir paskui non stop, arba su nakvyne Bastia marinoje grįžimas į čarterio bazę. Kiek kitokią savaitę paturėsit. Nors ir vien Elba visą savaitę drąsiai užpildyt galėtų, jei neskubant.

Tas neskubus gyvenimas laive, kai tavęs joks laikrodis ir kalendorius nespaudžia - ir buvo ta nauja dimensija mano buriavime, ką teko pamėgti. Kai atsibundi ryte ir vietoj to, kad pulti lėkti, nes "reikia"- pasiimi paskaityti knygą. Arba dar pamiegoti, o tik paskui paskaityti. Arba, kaip tik - atsikelti vos brėkštant, kad tuos vaizdus vėl pamatyti. Vėliau, po pusryčių kavos, pasitikrinęs prognozes, galėsi sau nuspręsti - nori tu šiandien kur nors plaukti, ar ne. Kaip sakiau, atstumai čia nedideli ir dienos planas keičiasi greitai. Lengva keisti suplanuotą maršrutą, nes gal ten, toje kitoje saloje, irgi kas nors bus įdomaus.

Į Viduržemius mums norėsis sugrįžti, kai į pensiją išeisim. Tada bus lėtas, tingus kepenų sodinimas Turkijoj, Graikijoj, gal Kroatijoj. Šiuo metu dar kiek daugiau veiksmo ir egzotikos norisi, nei Viduržemiai man gali duoti.

Ateinantį sezoną - Sicilija, Balearai, Ispanija ir Atlantas, kuris dar po metų/kitų - neskubant, palengva namo, į Baltiją, parves.

Posted by gramas 06:06 Archived in Lithuania

Email this entryFacebookStumbleUpon

Table of contents

Comments

Ir skaitau kiekvieną įrašą godžiai ir pavydžiu vis labiau. Tokiu sūriu pavydu :)
Atplauksiu kada nors...

by Deividas

Tie įrašai iš dalies tam ir skirti - kad plaukti norėtum.

by gramas

Grįžtant namolei gali bandyt kanal de MIDI, jei grimzlė ne daugiau 1,6m. Įspūdžiai nenusakomi....

by andriusa

1,9 pagal popierius ir 2,0 kai fully loaded su viskuo. Netelpu į Midi, bet jei pavyks - 2017 sezone bus Caledonian su įdomesnių bravorų tikrinimu.

by gramas

Puikiai rašai, buvo įdomu skaityt. Lauksim kito sezono :) Ačiū

by karolis

Comments on this blog entry are now closed to non-Travellerspoint members. You can still leave a comment if you are a member of Travellerspoint.

Enter your Travellerspoint login details below

( What's this? )

If you aren't a member of Travellerspoint yet, you can join for free.

Join Travellerspoint