A Travellerspoint blog

Likti ant kablio

large_20150516_123947.jpg

Ką matom foto?

Teisingai - geras laivas gerai plaukia.

O ką jūs matote šiose?

large_IMG_1778.jpg
large_IMG_1774.jpg
large_90_IMG_1773.jpg

... o aš matau vien blogus inkarus.

KODĖL KABLYS?
Kruizinis buriavimas - tai iš esmės gyvenimas burinėje jachtoje, tuo pat metu ja keliaujant po svečias šalis. Jachta tampa namais, kuriuos kilnoji iš vietos į vietą kaip kokia sraigė. Pagyveni vienoje vietoje, patyrinėji pakrantės miestus ir kaimus, susipažįsti su vietos žmonių gyvenimu. Autobusais, traukinais, dviračiu arba nuomotu auto, ar kokiu šiknabirbiu aplankai ir toliau esančias vietas, nes ten žmonės įdomesni, jų vynas geresnis ir duona baltesnė. Paskui, kai vieta pradeda atsibosti, perplauki kur nors kitur, ir vėl viskas iš naujo, tik visada kitaip.

Į uostus laivą statai tik iš reikalo - įplauki trumpam vien dyzelio ir vandens užsipilti, produktų atsargų papirkti, arba jau ilgesniam laikui slepiesi nuo audros, jei netoliese nėra saugios įlankos, kur galėtum ją išlaukti. Jeigu laive yra pakankamai įrangos elektros generavimui - saulės baterijų ūkis ir vėjo malūnas - gali ištisomis savaitėmis nelįsti į brangius uostus. Jeigu yra dar ir jūros vandens gėlintuvas - į uostą galėtum eiti tik ištikus bėdai, o kol viskas gerai - uostai tau išvis nereikalingi. Stojiesi ant inkaro netoliese miesto ar kaimo, o į krantą išsilaipini pripučiama valtimi. Tikrai daugelis nustebtų, kaip smagu ir pigu yra šitaip keliauti. Pigumas čia sąlyginis - jei nevertini jachtos įsigijimo kaštų ir jei per durną galvą neprisidirbi remonto išlaidų. Antra vertus - juk kai automobiliu važiuoji pakeliauti - paties automobilio kainos juk irgi į kelionės kaštus neskaičiuoji...

Šios dvi temos - inkaravimasis ir valtis, dinghy arba tender'iu vadinama - yra vienos iš dažniau aptarinėjamų buriuotojų kruizerių tarpe, nes nuo šių dalykų labai smarkiai priklauso kruizerio gyvenimo kokybė. Niekur tiek nesiskiria kruizerių nuomonės - kaip dėl inkaravimosi, visi čia specialistai - bet visi sutinka, kad gera įranga ir derami inkaravimosi įgūdžiai yra absoliučiai esminiai dalykai, kuriuos turi įsigyti ar išmokti, jei nori keliauti burine jachta. Jei kruizinį buriavimą skaidyti pagal veiklos sritis - tai gal vos 5% viso kelionės laiko sudarytų plaukimas, visa kita - laikas inkaruotėse, arba marinose. Buriuojant pakrantėmis Viduržemio jūroje, dažniausiai pavyksta išvengti naktinių plaukimų - paburiuoji kokias 5 valandas dienos metu, ir jau esi kitoje vietoje, kurią norisi patyrinėti. Tad stojiesi ant inkaro ir išsilaipini į krantą.

Pabandysiu šį tą surašyti iš to, ką šiemet teko suprasti ir išmokti apie inkaravimąsi, keliaujant jachta BILLABONG 2 po Viduržemio jūrą - Prancūzijos ir Italijos pakrantėmis, apie Korsiką, Sardiniją, Elbą, Capraia salas.

Prieš išvykdamas į Viduržemius pačioje šių metų balandžio pradžioje, apie inkaravimąsi žinojau tiek pat, kaip ir dauguma kitų Lietuvos buriuotojų, mėgstančių pakeliauti. Kaip inkaruotis Kuršių mariose - nusižiūrėjau nuo Kuršmarių žvejų. Mesdavau CQR inkarą nuo laivo priekio. Išleisdavau visą 8mm cinkuotą grandinę (jos ant SCORPIO yra 8m), dar apie 10m virvės (jos pilnas ilgis 32m) ir variklį paleidęs atgaline eiga, įkirsdavau CQR inkarą į dugną. Tik po to išleisdavau visą likusią virvę, žinoma, ją tvirtai užpynęs ant klampės. Tada nuo laivagalio mesdavau sudedamą keturių nagų inkarą ir eidavau įtempinėti pagrindinio inkaro virvę. Bent pora tokių inkaravimo dviem inkarais momentų rasite filmuke apie SCORPIO savaitgalį Nemuno deltoje:

Deltoje lengviau surasti užkaborį ramiai inkaruotei, kur joks vėjas nepatrukdys išsitraukti inkarų. Viską darai atvirkštine tvarka - vėl pilnai išleidi priekino inkaro virvę, išsikeli galinį inkarą, po to pakeli priekinį CQR. Mariose reikalai gali per naktį tapti gana sudėtingi - ir vėjas gali sukilti, banga, ir srovės kryptis gali pasikeisti. Kai abi inkarinės virvės pilnai įtemptos, taip paprastai abiejų inkarų neišsikelsi, ypač jeigu iš vakaro stojaisi žvejybai - t.y. inkarus metei skersai srovės. Tada prie laivagalio inkaro virvės galo pririšdavau krancą ir visą virvę kartu su juo išmesdavau už borto. Vėjas ir srovė netrunka pastatyti laivą išilgai pagrindinio inkaro virvės, mauniesi pirštines sunkiam darbui, išsikeli inkarą, o po to užplauki, kad su kobiniu pasigauti tą krancą, plūduriuojantį vidury marių - ir be jokios dramos pasikeli laivagalio inkarą.

Klajojant Stokholmo archipelage, kur yra apie 30.000 salų ir salelių, susirasti gerai nuo vėjų pridengtą įlanką yra nesunku. Ten dažniausiai SCORPIO stovėdavo ant vieno inkaro, žymiai rečiau ant dviejų. Ten ir pradėjau abejoti, kad CQR kaip ir nėra tas inkaras, su kuriuo esi saugus. Pradėjau norėti kito inkaro, tik dar nežinojau, kokio.
Archipelago įlankose dugnas arba žolių prižėlęs, arba uoliena su nestoru dumblo sluoksniu, arba vien dumblas, kurio ir ieškai, jei nori ramiai išsimiegoti. Tai kartais ir privargdavau, kol pavykdavo tą CQR į dugną įkirsti. Ir trys, ir penki bandymai užsiinkaruoti, o kitąkart kantrybė baigdavosi ir tekdavo kitos įlankos ieškoti. CQR, kai jį nuleidi į dugną, gulasi ant šono, o dėl konstrukcijos su lanksčia jungtim tarp koto ir galvos - inkaras šliaužia jei ne keliolika, tai bent kelis metrus. Momentaliai užsivelia žole ir tu jo niekaip į dugną tada neįkirsi. Plauki sau atbulas, velki tą inkarą, o paskui pakeli dumblinų, dvokiančių dugno žolių kupetą. Valai žoles nuo savo kablio, vėl užplaukinėji į inkaruotę - ir viskas vėl iš naujo. Tuo metu jau esi visas piktas, nes išsiterliojęs ta smirdinčia koše, visas laivo priekis atitinkamai pripėduotas kaip juodas takas nuo priekio iki kokpito - visas laivo denis dumblinas. Kur čia tas buriavimo, kaip užsiėmimo, grožis, galvoji ir niekaip nesupranti. Nuomonę apie CQR galutinai suvartė naktis archipelage, kai atsibudom visai ne ten, kur užsiinkaravom, bet visai šalia kranto uolų. Į jas ir būtų laivas subyrėjęs, nes naktį sukilęs vėjas apsisuko 180 laipsnių, išrovė mūsų CQR ir labai toli tempė jį dugnu, kol tas vėl į dugną įsikirto. O juk laisvai galėjo ir dar bent 20 m pačiuožti, ir būtume turėję labai rimtų reikalų.

Deja, Kuršmarėse gauti inkaravimosi įgūdžiai vėliau Viduržemiuose nelabai padėjo...

Sakyk kaip nori, bet CQR vis dar yra pats popliariausias pagrindinis jachtos inkaras Lietuvos buriuotojų tarpe. Jis atgyvena visiška, nuimkit jį nuo laivo priekio ir kiškite giliai į triumą, kad CQR nebūtų jūsų pagrindinis, o taptų tik atsarginiu, kurį naudosit, jei prarasit savo pagrindinį. Pats žinau, kad dauguma to nedarys, nes per visą sezoną nei nakties ant inkaro taip ir nepraleidžia, o plaukia vien į Nidą, kur rišasi prie kranto, arba regatose, kur inkaras tik bereikalingas svoris ir neretai paliekamas krante. Bet šitas tekstas skirtas kruizeriams ir norintiems jais tapti, o ne poilsiautojams ir sportininkams - todėl verta pagaliau suvokti, kad inkaras yra labai svarbu.

KURIS KABLYS?
Yra daugybė tyrimų, kuriais bandoma įrodyti kuo vienas inkaras geresnis už kitą, bet visuose tyrimuose CQR totaliai suvaromas, kaip niekam tikęs. Kiek ekspertai, tiek patyrę kruizeriai sutinka, kad šiuo metu patys efektyviausi yra "spade", t.y. kastuvo tipo inkarai. Jų (kaip ir patikimų gamintojų) yra keli ir jie nuo geriausio iki blogiausio galėtų būti reitinguojami maždaug taip:
SPADE
Spade.jpg

ROCNA
large_rocna.jpg

Čia kruizerių nuomone yra du vienodai geriausi pagrindiniai inkarai, abu gerai subalansuoti, su išgaubta ir išplatinta viršutine galvos plokštės kraštine, kas ženkliai padidina inkaro laikymo galią įvairiuose gruntuose.

Trečias inkaras, dar tinkamas kaip pagrindinis - DELTA, jis į dugną įsikerta taip pat greitai ir patikimai, kaip aukščiau minėti geriausi, bet jo laikymo galia yra mažesnė dėl plūgo formos ir mažesnio menčių posvyrio kampo.
delta.jpg

Du geriausi atsarginiai inkarai, kurių pataria turėti laive bent vieną - tai FORTRESS
large_fortress.png

ir/arba išardomas į tris dalis žvejų (fisherman) tipo inkaras, dar vadinamas LUKE.
large_luke.jpg

O blogiausi inkarai, kurių, kaip sako autoritetai, šiuolaikinio kruizerio laive kaip ir nebeturėtų būti - tai CQR,
CQR_anchor.jpg
BRUCE,
Bruce.jpg

DANFORTH
danforth.jpg

... ir toliau visokie kiti inkarai iš reputacijos dar neuždirbusių gamintojų ir naujovės rinkoje dar neišbandytos, ir tų geresnių inkarų kopijos, neaišku kieno gamintos, ir iš kokio metalo, ir t.t.

Žodžiu, kad rinkoje esanti marga įvairovė nesuvartytų, atsiminkit tiek:
Pagrindinis - SPADE / ROCNA / DELTA. Jo vieta ant laivo priekio, inkariniam kliuze. Nes jie geriausi. Period.
Atsarginis - FORTRESS (patikimas, bet lengvas, išardomas)
Atsarginis pagalbinis - LUKE. Jį naudosi, jei laivą labai ilgam paliksi dviem arba daugiau kablių užinkaruotą.

Ir tai viskas, iš ko verta sekantį inkarą rinktis...

PO KIEK KABLYS?
Kodėl CQR, jau beveik visuotinai pripažintas blogiausiu ir mažiausiai patikimu inkaru, vis dar populiariausias Lietuvoje?
Priežastys, manau, tik trys:
- mačiau ant kitos jachtos tokį
- jis pigus
- koks skirtumas, nes nenaudoju.

Kas dėl kainos, tai griežta taisyklė skamba maždaug taip - išlaidos, patirtos perkant ir įrengiant visą inkaravimosi įrangą - tai solidi, bet ilgalaikė investicija į laivo bei įgulos saugumą. Pridėčiau dar, kad tai faktorius, lemiantis gyvenimo laive kokybę. Teisingas inkaras yra brangus, gera grandinė taip pat, teisingas inkaro suktukas irgi nepigus žaislas, gera inkarinė gervė kainuos padoriai, o dažniausiai ir pats jos neįsirengsi - samdysi specialistus. Visas inkarinis ūkis yra ta laivo įrangos dalis, kur tikrai nepritaupysi. Bet tai būtinos ir svarbesnės išlaidos, nei tas naujas spinakeris, apie kurį svajojai...

MANO KABLYS
Galima kelias banginio odas primarginti, kuo vienas inkaras nuo kito skiriasi ir kuo geresnis ar blogesnis. Nori, kad tave troliu apšauktų kokiam kruizerių forume - užpilk alyvos į ugnį, kategoriškai pasisakydamas apie kokį nors inkarą. Būtinai atsiras būrys kruizerių su kitokia nuomone ir savo argumentais. Todėl aukščiau pateiktas reitingas yra dalykas, dėl kurio galima diskutuoti, bet dėl jo sutiko dauguma kruizerių, susibūrusių į virtualią Attainable Adventure Cruising kajut-kompaniją. Aš tikiu jų šimtais tūkstančių jūrmylių (visų kartu sudėjus) viso Pasaulio vandenynuos, todėl man jų patirtis ir nuomonė gyvent netrukdo. Jau daug metų šis kruizerių portalas išlieka geriausiu keliaujančių buriuotojų patirties resursu ir jų nuomonė man daug reiškia.

Nežiūrint į tai, aš neskubu keisti savo pagrindinio DELTA į vieną iš tų dviejų geresnių, nes DELTA dugną pasigauna greitai, o laikymo galios kaip ir užtenka, nes mano inkaras yra didesnis, nei pagal gamintojų rekomendacijas priklausytų mano dydžio laivui. Gal tik įpusėjus sezonui aš išmokau ramiai miegoti, kai laivas supasi ant inkaro, t.y. reikėjo laiko, kad išmokti juo pasitikėti. Tiksliau, ne tik inkaru patikėti, bet ir pačiam pramokti inkaruotis saugiai.

Patikėti inkaru labai padėjo vaizdas, kurį mačiau panėręs, kai draugas tuo metu atgaline laivo eiga įtempė inkaro grandinę, įkirto iki tol ant šono gulėjusį inkarą į dugną, o galiausiai taip truktelėjo varikliu, kad inkaras akimirksniu visai pranyko, įsirausdamas į gruntą.
Du rimti Mistraliai, išlaukti inkaruotėse, taip pat padėjo patikėti. Kelios naktys ant 1,5m bangos iš atviros jūros - kai inkaras atlaikė puikiai - tap pat prisidėjo. Šiandien žinau, kad moku savo DELTĄ įkabinti taip, kad atlaikys ir rimtą štormą, praktiškai į bet kokį dugną - smėlis, dumblas, akmenys, ar žolės. Kad tas tikėjimas atsirastų - reikia netingėt panardyt. Išmeti inkarą, įkabini jį, duodi jam grandinės, išjungi variklį - ir pūkšt už borto. Atseki pagal grandinę, kur inkaras yra ir matai, kiek jis šliaužė, kol į dugną įsikirto. Tie pėdsakai, kol šviežūs, skaidriam vandeny matosi puikiausiai, bet vėliau išnyks. Šitaip, stebint inkaro elgesį įvairiuose gruntuose, po truputį atsiranda pasitikėjimas, ir vietoj nardymo pradedi paimti alaus skardinę, o naktimis pradedi miegot ramiai.

Mistralio dienos, išlauktos ant inkaro šiaip labai saugioje Porto Vecchio (Corsica) įlankoje - atrodė taip:
large_IMG_1789.jpg

Tos dvi virvės, nuo laivo klampių einančios iki kablio, įkabinto į inkaro grandinę - aš jas vadinu ūsais, nors angliškai tai snubber. Trijų vijų virvė yra elastinga, gerai amortizuoja bangų smūgius, nuima apkrovą nuo inkarinės gervės. Inkaro grandinės kilpa, nuleista į vandenį, savo svoriu irgi amortizuoja bangų smūgius ir padeda sumažinti grandinės kampą į inkarą. Kuo tas kampas mažesnis - tuo inkaras saugesnis, atitinkamai ir laivas ir jo įgula. Tokie ūsai, ar jau bent elastingos virvės kokie 3m su specialiu kabliu grandinei - privalomas laive turėti dalykas.

Ant Billabong yra 7 įvairaus dydžio inkarai, plaukiojančių, štorminių bei didžiulės dragos neįskaitant... 20 kg Delta inkaro kliuze su 75m cinkuotos grandinės "garaže", 20 kg Fortress ant kokpito relingo, 20 kg Bruce su grandine 20m plius 100m virvės pagalbinėje inkaradėžėj paruoštas greitam išmetimui, 2 x Danforth (vienas didesnis 16kg "garaže", kitas mažas tūzkui skirtas), 35kg Luke išardytas į tris šmotus ir triume pakavotas, ir dar sudedamas keturšakis mažulėlis runduke - svaidymui ant lengvos virvės, jei tektų dugne grandinę arba tinklą gaudyt...Vertikali inkaro gervė Lofrans.

Gylių, kuriuose stojau inkaruotis praeito sezono metu, diapazonas buvo nuo 2.4m iki 14m. Dažniausiai pasitaikęs gylis - apie 6-7m. Turiu 75 metrus grandinės ir bent kelis kartus norėjau, kad jos būtų gerokai daugiau. Kartais taip nutinka, kad konkrečioje vietoje yra tik viena nuo vyraujančių vėjų uždengta inkaruotė, o tau atvykus zona su komfortišku 4-7 m gyliu jau užimta. Nieko nepadarysi - stojiesi ten, kur giliau, juk ant sprando kitiems laivams nelipsi... O jei slėpeisi nuo štormo, ir jis kraštu tą inkaruotę užkabina, turėsi išleisti bent 7 kartus tiek grandnės, kiek toje vietoje yra gylio. Taip ir gaunasi, kad atsistoji, tarkim, ant 10 metrų gylio, o rimtai vėjui įsismarkavus, išleidi visą savo grandinę (75m) ir jokio rezervo atsargai (bendram grandinės svoriui dugne, plius inkaro laikymo jėga) tu nebeturi. Tada būna šiek tiek nejauku, tenka inkaruotėje budėti, kad jei inkarą užvilksi, galėtum įsijungti variklį, išlaikyti laivą prieš bangą, pasikelti inkarą ir užeiti išmetimui iš naujo. Kai viskas aplinkui kaukia, šokinėja, o vanduo apie ausis skraido - yra reikalų. Buriavimas, deja, ne vien saulėlydžio Mojito.

Atrodytų, viskas čia aišku - atvyksti į inkaruotę, neskubėdamas prasitikrini gylius laisvuose plotuose, pasižiūri, kur dugno smėlis šviečia, o kur žolių laukai, ar akmenys dugne. Išsirenki tą geriausią vietelę, protingu atstumu nuo kitų laivų - ir meti inkarą. Bet praktikoje ne viskas taip jau aišku. Kai nėra vėjo - tu matai, kur yra kiti laivai, bet visai neaišku, kur yra jų inkarai. Visi, esantys inkaruotėje, tave stebi įtariai, jiems daugiau, negu įdomu, ką tu toliau darysi. Dažnai jie patys tik labai apytiksliai žino, kurioje vietoje yra jų inkaras - nes kai nėra aiškaus vėjo, laivas stovi ne tiek ant inkaro, kiek ant grandinės svorio, o ji gali būti bet kaip po dugną išsirangius. Tas neužtikrintumas kruizerius daro šiek tiek nervingus - jei kitas laivas, jų nuomone, bando inkaruotis per arti, arba maždaug ten, kur yra kitas inkaras, kaimynai eina ant savo laivo denio ir mostais rodo, kad tau čia ne vieta. Kad to išvengti, visai netrukdo juos pakalbinti, kai plaukinėji aplinkui, dar tikrindamas gylius. Paklausi, kur jų inkaras yra, koks dugnas, kiek jis grandinės vandeny turi - tai bent žinai, kad kai inkaruotis pradėsi, jie nepuldinės po savo denį, rodydami jau į kitą pusę (nors yra ir taip nutikę).

Kai dėl inkaravimosi vietos su kaimynais diskusijų nėra - vistiek visiems labai įdomu, jie stebi, kaip tu inkaruojiesi, kiek grandinės duodi. Jiems tai tai kaip savotiškas atvykėlio kvalifikacijos testas. Čarterinį buriuotoją dažnai pažinsi iš to, kad jam atrodo, jog kai inkaras vos palietė dugną, jo laivas jau užinkaruotas, t.y. daugiau grandinės beveik nebereikia. Jis duoda atbulinę eigą ir stebėsis, kad jo inkaras nelaiko, o laivas jau beveik lipa ant tavo jachtos. Kitas gudragalvis išmes inkarą ir visą grandinę, kiek tik jos yra, suvarys dugne į krūvą tiesiog ant savo kablio ir taip paliks.

Jei nori, kad visi nusiramintų ir iš tavęs pramogos nepasidarytų, gali elgtis maždaug taip:
1. Randi sau vietą inkaruotėje, saugiu atstumu ne tik nuo kitų laivų, bet ir nuo jų inkarų. Taip, kartais vien intuicija, deja.
2. Sustabdai laivą visai, kad inkaru pataikyti į tą properšą žolių lauke ir duodi grandinės kokius 2-3 ilgius gylio toje vietoje (2G) .
3. Pačia lėčiausia eiga atgal paduodi laivą, tuo pat metu išleidžiama grandinė gulasi ant dugno, o ne į krūvą ant inkaro, kur susipainios mazgu ir pakelti brašpiliu jos nebegalėsi.
4. Kai, judant laivui atgaline eiga, būsi išleidęs apie kokius 3, gal 4 gylius, sustabdai inkaro gervę (brašpilį) ir ant šono dugne gulintį inkarą šiek tiek įkerti į dugną. Variklis dirba mažiausiomis apsukomis atbuline eiga. Stebi grandinę, matai, kad ji įsitempia, po to dar kiek stipriau įsitempia - vadinasi, inkaras pagavo dugną. Jo nagas jau įsmigo į dugną, bet tik pats smaigalys, visas inkaro galvos plotas dar nedirba.
5. Vėl pradedi išleidinėti grandinę; jei oro sąlygos geros, vėjo ne per daug ir banga proto ribose - užteks išleisti 5G (penkis gylius). Jei supa arba pučia smarkiau, ar kolkas ramu, bet lauki štormo - leisk 7G.
6. Palengva didini variklio apsukas, stebi, kaip vėl įsitempia grandinė, o laivas nustoja judėti paviršiumi, nors variklis stengiasi kiek gali. Tai inkaro laikymo patikra, jis dabar kaip reikiant įsiraus į dugną. Kiek tų apsukų reikia duoti? Ogi tiek, kad vėliau ramiai miegotum - man užtenka kiek daugiau, nei pusės variklio galios, ir aš žinau, kad mano inkaras jau dirba.
7. Pasitikrini, kiek esi grandinės išleidęs ir ten, kur dabar yra tavo inkaras, užsidedi ploteryje tašką. Vėliau, kai paros bėgyje kaitaliosis vėjas, visada žinosi, kur tavo inkaras yra, ar grandinė išsitiesus, ar apie akmenų galvas nuvingiavus, per kiek maždaug atstumo inkaras vėl į dugną įkabino, kai laivas apsisuko.
8. Dar geriau -jeigu, variklį išjungęs, su kauke ir plaukmenimis panersi, kad inkarą patikrint - nuo kiekvieno aplink esančio kruizerio gausi po keturis karmos taškus ir jau galėsi atsidaryti tą savo skardinę alaus. Jie visi ką tik įsitikino, kad grybo tu nepjauni ir tavęs jie nebebijo.

Beje, kai inkarą jau į dugną įkirtai, pasitikrink dar kartą atstumus iki kitų laivų. Koks tas atstumas bus, jeigu sukiltų vėjas ir išleistum visą grandinę, kiek jos turi? Jeigu atrodo, kad tada atsidurtum per arti kitos jachtos - gal geriau pakelti inkarą dabar ir inkaruotis iš naujo, bet kiek toliau, nei daryti tai audros metu.
large_IMG_1647.jpg

Kad visada žinotum, kiek grandinės esi išleidęs, ją reikia markiruoti.
Kas naudoja specialius spalvotus plastmasinius markerius, įspraudžiamus į grandis, tas yra gal ir gerai, bet tai papildoma detalė laive, kurią reikia pirkti, kontroliuoti ar nepametei, vežiotis atsargines, ieškoti tokio pat tipo markerių parduotuvėse... per daug vargo.

markers.jpg

... kiti kas penktą ar kas dešimtą grandinės metrą dažo spalvotų dažų juostomis, kas yra pigu ir gerai, bet nelabai...
large_chain-40m-60m.jpg

... o ant Billabong naudojam spalvotus užveržiamus dirželius, kas man yra ir pigu ir gerai.
MarkingChainComputerTies.jpg

Dažymas man netinka, nes aš grandinės ilgį nuo inkarinės dėžės iki vaterlinijos neįskaičiuoju. Inkarinės dėžės ant BILLABONG yra dvi - pagrindinio inkaro grandinę gervė suleidžia į "garaže" (garažu vadiname papildomai įrengtą inkarinę duobę - kuo žemiau ir kuo arčiau stiebo sunki grandinė - tuo stabilesnis laivas, tuo mažiau audroje į šonus nosis maskatuoja.

Galima ją spalvų kodu sudažyti juostomis kas penkis metrus, bet prieš kitą sezoną teks senus dažus nuplauti ir dažyti iš naujo - nes grandinę bent jau kas antrą sezoną reikia apsukti, kad ji dėvėtųsi tolygiai. Todèl su spalvotais dirželiais grandinę žymėti lengviau. Prieš sezoną, kol laivas krante, išleidi visą grandinę, nupjauni senus dirželius, sudėlioji ją po 5 metrus ir suraišioji naujus dirželius. Easy-peasy... Spalvotų dirželių kodas atrodo taip:

Depth (m) Colours Depth (m) Colours
5 B 40. BR
10 . G . 45 . GB
15 . Y . 50 . GG
20 . R . 55 . GY
25 . BB . 60 . GR
30 . BG . 65 . YB
35 . BY . 70 . YG

5 metrai - juodas dirželis. 10 - žalias. 15 - geltonas. 20 - raudonas. Ir taip toliau, bet jau po du dirželius ant grandies, žyminčios reikiamą grandinės ilgį, o grandinė, suruošta žymėjimui, atrodė taip:
large_image.jpeg

Posted by gramas 02:53

Email this entryFacebookStumbleUpon

Table of contents

Comments

O aš turiu kitą nuomonę :)
Aišku patirties daug mažiau. Praeitas savininkas paliko man du CQR - 16kg ir 12kg (nerūdijančio plieno, niekaip nesuprantu kam) ir vieną Danforth. Man iš kituose laivuose kiek bandžiau Bruce labiausiai patiko.

Tai ir naudoju aš tą didesnį CQR kol neprasikeikiau.
Per kažkur 2.5mėn nuo La Coruna iki Gibraltar marinose prasedėjau 13 dienų.
Sedėjau upėse, kur srovės dėl potvynių keturis kartus per parą keičia kryptį iki 3 mazgų per "Springs" nuo 0.0m po kyliu iki 10 metrų (nors tada mane labiau laikė šis džiaugsmas - http://alka.link/2015/10/probably-the-most-difficult-puzzle-yet/). Ir turėjau gūsių iki 40 mazgų. Porą naktų berods stačiau žadintuvus, bet dažniausiai atsikeliu automatiškai patikrinti.
Buvo ir atvejis, kai dėl gilinimo darbų iš vakaro upėje įgrūdo mane tarp katerio pririšto prie bojos ir priinkaruoto šliupo. Apsisukus srovei turėjau savo laivo nosį per metrą nuo kito laivo galo.

Ir atlantinis vanduo netoks skaidrus - dažniausiai 2 metrai matomumo max.

Visada įtvirtinu inkarą su varikliu. Kartais šiek tiek pasivelka, bet įsilupa. Labiausiai patinka, kai yra vėjo arba srovė, tada išleidžiu 2x gylio. Šiek tiek palaukiu ir dar kokį 1-2 gylius ir beveik visada inkaras jau būna įsikabinęs, reikia tik užsitvirtinti psichologiškai su daugiau apsukų.

Turiu 40 metrų 10mm grandinės. Prastesnėmis sąlygomis leidžiu 5-6x, visais kitais atvejais apie 3x. Aišku leidžiu ilgį, lyg būčiau per aukščiausią vandenį, tad papildomai gaunu 2-4 metrus. Ir dar porą, kol nuleidžiu snubber'į. Tai gal ir gaunasi visada daugiau :) Bet upėse nepatinka daug, nes ten beveik visada padarysi 360 laipsnių ratą, tada kokia šalia esanti boja pradeda erzinti. Užtat po 12 valandų žinai, kad inkaras laiko.

O grandinę aš bandžiau dažyti moterišku nagų laku, bet rupūžė greitai nusidaužo :) Reikės irgi pradėti spalvotus "zip ties" dėti.

Bet jaučiu ateis tas metas ilgesnei grandinei ir kitam inkarui.

by Julius

Skirtumai palyginant aiškėja. Internetas pilnas filmukų su tampomais inkarais, kur filmo autorius ir inkaro gamintojas yra tas pats. Tai ir aišku, kad jo inkaras geriausias. Tą reitingavimą, kur nurodau, sugalvojo daug keliaujantys kruizeriai, kurie daug inkarų patys išbandė ir žino, ką sako. Bruce dėl formos (kablys su vidun užlenktom žiaunom) akmenis mėgsta pasigauti, tai jo pagrindinė problema. Nauji Spade tipo dizainai šiuo metu patys pažangiausi dėl gero balanso, ploto ir kampo, kuriuo dirba į gruntą, iš čia ir ta laikymo galia. Sako, kad Mantus inkarai irgi geri, bet kad gamintojas labai jau agresyvų marketingą varo, tai neaišku kaip ten iš tikro yra. Reikia palaukti, kol autoritetai tą inkarą pastebės ir išbandys. Kai pats prinoksiu naujam Spade pagrindiniam inkarui, Delta taps atsarginiu, o Danforth ir Bruce išvis nuo laivo nuimsiu, kam tas svoris. Jei Rocna, tai reikia žiūrėt, kad ant Kinijoj gaminto neužsirauti, nes buvo trumpam gamyba į ten perkelta. Kitajozai pradėjo makles su metalo sudėtim ir Rocna reputacija buvo smarkiai nukentėjus. Tai buvo 2011 metais, metų pabaigoj permetė gamybą į Kanadą.

by gramas

Labai naudinga informacija, nes kaip tik ir norisi Rocna'os.
Tik kainos nelabai gražios. Gal pradžiai reikės dar pabandyti kokį Kobra 2.

by Julius

Kobra yra plūgo formos, Deltos kopija. Kad gauti tokią pat laikymo galią kaip Spade ar Rocna, turi rinktis Kobra bent vienu dydžiu didesnį, nei gamintojas rekomenduoja tavo laivui. Dar AAC pataria rinktis dviem dydžiais didesnį, kad taip dažnai naktį iš lovos nešokinėt, bet kad kaina tada labai didėja.

by gramas

kuomet užsirauni inkaruotėje ant 30 ar 40 knatų vėjo ir dar gerą bangą, mes visuomet naudojome du inkarus maždaug 30 -45 laipsniu kampu tarp jų. Ir labai ramiai miegasi tuomet....sutinku tikrai, kad esamu metu COR inkarai yra atgyvena, sukurti dar tuomet kuomet nebuvo kompiuterinių programų.....

by andrius

Andriau, o kaip išvengti, kad nesusipintų grandinė su antro inkaro virve, jei vėjas apsisuktų po pusdienio, ciklonui praeinant? Būtų problemos ištraukti abu inkarus tada?

by gramas

inkaravimasi dviem inkarais su dviem grandinėm naudoju tik tais išskirtiniais atvejais, kuomet tiksliai žinau, kad storm vėjas nei srovės nesisuks, ir tai tikrai keletą kartų fantastiškai suteikė ramų miegą, o vienį kartą išgelbėjo nuo miego ant koralų. čia dar radau truputį info :http://www.cruisingworld.com/anchor-like-pro?image=7

by andrius

Va, čia atkasiau stiprų resursą apie inkaravimą. Gaila, neturėjau jo prieš darydamas šį straipsnį. Panašu, kad Rocna kaip ir tinkamiausias pagrindinis inkaras, nes turi specialų tvirtinimo tašką tandemui. Palukštenkit, kam aktualu, yra daug naudingų dalykų:
http://www.petersmith.net.nz/boat-anchors/tandem-anchoring.php

by gramas

Comments on this blog entry are now closed to non-Travellerspoint members. You can still leave a comment if you are a member of Travellerspoint.

Enter your Travellerspoint login details below

( What's this? )

If you aren't a member of Travellerspoint yet, you can join for free.

Join Travellerspoint