Kaip jį rasti

Kiekvienas buriuotojas anksčiau ar vėliau pasiekia tašką gyvenime, kai jam prireikia kito laivo. Jei tiksliau - beveik kiekvienas buriuotojas nuolatos nori kito laivo. Gyventų sau, kaip normalus žmogus, bet ne, va, nori jis, matot, laivo... Ir čia ne tas norėjimas, kur tu nori savo pirmo laivo, kad tik būti ant vandens - norėjimas kito laivo yra žymiai rimčiau, sunkiau ir lėčiau.

Vasara, inkaruotė netoli Nicos. Lolita baisiausiai nustebo, kai į klausimą, ar norėčiau štai šios supa-dupa motorinės jachtos, gal 60m ilgio ir su viskuo - net jacuzzi ir sraigtasparnio aikštelė laive... Kai jai aš atsakiau, kad žinoma, norėčiau, tik duok - ji labai nustebo, juk mes buriuotojai, o ne motoristai! Bet viskas netrukus atsistojo į vietas, kai paaiškinau, kad tą motorinį daiktą mes kaipmat parduotume, o sau pirktume geresnę burinę jachtą. Dar bandė užsisukti kalba apie tai, koks gi būtų tas geresnis laivas, bet čia pat nuslopo, nes abu sutikom, kad ir taip turim gerai. Taip ir likom be tos motorinės jachtos... Tačiau į tą gerumą ateiti lengva nebuvo.

Manau, kad sportininkui buriuotojui žymiai lengviau yra apsispręsti, koks turėtų būti jo sekantis laivas, nei kruizeriui. Sportininkui reikia gero balo ir pjedestalo. Vargšas kruizeris turi šimtus pageidavimų ir lūkesčių ir begalybę valandų prastyro internete ant kampo, laukdamas, kol į jo radarų regos lauką paklius kas nors, vertas dėmesio.

Kai kurie buriuotojai, ieškodami sau kito laivo, pasidaro labai ilgą ir detalų reikalavimų sąrašą ir metų metais vargsta rinkoje, ieškodami pasiūlymo, maksimaliai tą sąrašą atitinkančio. Logikos yra, nes laivas negali būti impulso pirkinys - tai apgalvota ir ilgalaikė šeimos investicija. Kitas ir namus ant kranto parduoda, kad įsigyti laivą ir su šeima gyventi jame, keliaujant Pasaulį.

Autoritetai iš AAC irgi sako, kad į laivo pirkimą reikia žiūrėti rimtai, todėl susirašai savo reikalavimų sąrašą ir tik tada eini žvalgytis į turgų. Perki tik laivą, kuris maksimaliai atitinka tavo sąrašą, kitaip nusipirksi neaišku ką ir ateity pasigailėsi. Kas tas "pasigailėsi" nelabai man aišku, bet visi jachtininkai žino, kad buriuotojas džiaugiasi du kartus - pirmą, kai nusiperka sau laivą ir antrą - kai jį parduoda.

Aš nelinkęs kibti į plaukus autoritetams, bet šįkart manau, kad jie per daug kategoriški. O gal mums tik pasisekė. Mes vis dar pirmo džiaugsmo fazėj ir gerai, kad tik dabar sužinojau, ką autoritetai dėl pirkimo sako, nes mes iki šiol nebūtume sau kito laivo radę. Mano kuklia nuomone, naudotų laivų rinka - tai per didelė įvairovė, kad į ją su tiksliu sąrašu ateiti. Kaip žmogus kiekvienas skirtingas, taip ir laivai skirtingai pastatyti bei įrengti, kad atitiktų konkretaus savininko poreikius. Tikslus reikalavimų sąrašas su ketinimu 100% jį įvykdyti gal ir geras metodas užsakinėjant gamykloje naują laivą, bet naudotų laivų rinkoje jis veda į niekur.

Mes nevargom rinkoj kelis metus, užteko vienerių, nes į laivo paieškas žiūrėjau kiek laisviau. Žinojau, kad vistiek nerasiu tokio, kuris absoliučiai visus mūsų šeimos lūkesčius atitiktų, tuo labiau, kad Baltijos krantais apribota kruizinio buriavimo patirtis man nelabai ir leido labai tiksliai žinoti, kokia turi būti to kito laivo specifikacija, įranga, koks tas vienintelis gamintojas ir t.t. Viskas buvo apgaubta tokiu romantišku paslapties šydu, škess...

Į rinką mes įšokom su pluoštu eurų saujoj ir labai atvirom opcijom - nes ieškojom laivo tik kaip platformos tolimesniam mokymosi procesui, kaupti praktinę kruizinio buriavimo patirtį, kad keliauti ir gyventi tuo stiliumi, kurį jūroje ketiname surasti. Vietoj tikslios laivo specifikacijos, turėjom tik labai neaiškų įsivaizdavimą, vos kelis kriterijus, kurie savo ruožtu irgi buvo nelabai apibrėžti ir todėl gana lankstūs.

Šeima mane įpareigojo savarankiškai blaškytis rinkoje, o surastus kito laivo varijantus pateikti griežtam šeimos teismui. Taip ir buvo - blaškiausi, į procesą įjungiau bent kelis brokerius visoje Europoje, o paskui šeimoje vakarais ginčijomės, svarstėm ir aptarinėjom gautus ir surastus pasiūlymus. Mūsų kriterijai buvo tokie:

- Saugumas. Laivas turėjo būti pakankamai tvirtas, tegul sunkus ir nelabai greitas, bet sąžiningai statytu ir prižiūrėtu korpusu, patikimu varikliu ir rangoutu, bei esminėmis sistemomis. Laivas plauks visur, kur tik vanduo nebus kietas. Tai, kas pasakyta apie korpusą ir rangoutą, iš man įperkamo laivų segmento praktiškai išjungė modernaus dizaino jaunas jachtas ir padeda mane ten, kur yra laivai su sąžiningai rankomis gamintais korpusais, sraigtas ant normalaus veleno, teisingai suvestais vantais ir tiesiais zalingais. Plastikas, plienas, aliuminis - įdomu, siūlykit... Sąlyginai senos statybos, bet gerai prižiūrėtas laivas - tik kur man tokį rasti?

- Autonomija. Laivas turi įrangą ir yra architektūros, kuri leidžia gabenti daug atsargų, įskaitant kuro; pats gaminasi savo elektros energijos poreikius, jam nereikia uostų, ar didelės įgulos, vien diedukas ir bobutė turi galėti juo buriuoti ten, kur tik nori ir džiaugtis gyvenimu, stovėdami ant inkaro.

- Komfortas ir X-Faktorius. Kelionėje laivas yra namai, kuriuose norisi būti. Saugus jūroje ir patogus kambuzas maisto gamybai, šaldytuvas šviežiems produktams saugoti. Jaukus salonas su vieta kompanijai susėsti, ar pačiam išsidrėbti su knyga rankoj. Salonas - tai bendra erdvė, kurioje niekas nemiega, nes turi savo kajutes...Patalpų planas leidžia užsidaryt kokiam užkaboryje ir pailsėt nuo supančio pasaulio, kad nereiktų eiti prie stiebo sėdėti... Higienos poreikiai - normalus WC, kuris kasdien negenda ir būtinai dušas, septinis tankas, kad savo paties kakutyje inkaruotėje nenardyt. X-Faktorius - tai tavo galėjimas įsimylėti tą laivą, pageidautina nuo pirmo kontakto. Kai kurie kabina, o kai kurie, net geresni - ne, ir nors tu ką... Aplankai laivą, ir visada sužinai - yra tarp jūsų ta chemija, ar kibirkštis ir X-as, arba ne.

-Ekonomija. Kai perki laivą second hand rinkoje, tik dalį savo lėšų išleidi laivui, o kita dalis teks remontams ir komplektacijai iki tau reikalingos specifikacijos. Ta antra sauja pinigų tikrai bus ne mažiau kelių K, bet gali išvirsti ir į dešimtis tūkstančių. Gali nusipirkti pliką laivą, kur pardavėjas pasiima su savimi visą jam reikalingą įrangą, o gali nupirkti ir pilnai sukomplektuotą, bet vistiek seną šlamštą teks keisti nauju - navigacija/elektronika, buitis, saugios laivybos įranga, elektros instaliacija, sistemos ir t.t. Šie pirkimo kaštai ir papildomi įvedimo į naudojimą kaštai - vadinkim juos pradine investicija. Todėl kito laivo beveik niekas neperka už "visus, ką turi". Reikia palikti biudžetą laivo pritaikymui ir įrengimui, kitaip sububinsi visas šeimos santaupas į laivą, kuris taip ir liks ant kranto. Ar tau to reikia?

Neišvengiamai yra ir "bėgami" laivo kaštai - kinamos išlaidos. Už didesnį laivą mokėsi brangiau, kol uoste prisirišęs. Eksploatacijos metu laivas dėvisi ir pastoviai pirkinėsi naujas detales, retkarčiais net labai brangias. Žiemai laivą kelsi ant kranto, keliaudamas ieškosi nuolat kur tai galėtum padaryti pigiau, bet vistiek labiausiai tikėtina, kad daugumoj regionų skaičiai bus su trim nuliais.

Ar mums pavyko nusipirkti savo "mūsų geriausias, mūsų geriausias" laivą? Ar jis atitinka mūsų kriterijus, išdėstytus aukščiau? Manau, kad mums pavyko. Nors laivas jau plaukia ir mes juo keliaujam, bet vis dar vyksta antroji pradinės investicijos dalis. Keičiam pavargusius dalykus naujais, darom kompromisus, kai visko iškart padaryti negali ir ne viskas laive veikia taip, kaip veikti turėtų, ir nesukam sau dėl smulkmenų galvos. Kas dėl kriterijų atitikimo - pagal kiekvieną skyrių visi laivai lūkesčius atitinka tik iš dalies, bet juk laimingas ne tas, kuris turi daug, o tas, kuriam užtenka.

Kas dėl "Saugumas" - mes nebijom savo laivu nutolti nuo kranto, nors ir stipriausias štormas pasigautų ir šis sezonas išmokino juo pasitikėti. Laivas mumis pasirūpins, nes turi viską, ko reikia net blogiausioms sąlygoms nutikus. Tačiau palengva artėja laikas rangouto keitimui, kita saugumo įranga atnaujinimų ir dėmesio neužilgo norės, elektros instaliaciją jau dabar reikia tvarkyti - taigi, ta mūsų laimingų žmonių šypsena, kai pamąstai apie netolimus įdėjimus - jau darosi šiek tiek ištysus. Kriterijų vykdom apie 70%, gal šiek tiek daugiau, bet laikui bėgant ir nieko nedarant, šis skaičius linkęs mažėti.

"Autonomija" - jei ne niekaip normaliai veikti nenorintis jūros vandens gėlintuvas - uostų mums nereiktų išvis, nes dyzelį ir maistą galima valtele susivežti. Visa kita yra. Kol vykdom tik pakrančių laivybą ir vandens netrūksta, šį kriterijų mes turim pilnai. O šiaip - vykdom 90%.

"Komfortas ir X-Faktorius" - vykdom pilnai, 100% tikrai, net su perteklium. Kaskart, prie laivo inkaruotėje artėdami valtele, abu pasidžiaugiam - Koks jis gražus... Dėl to nelemto X-o nebuvimo - ieškojimų procese buvo atmesti trys neblogo laivo varijantai. Dar kelis praradom, nes aš galvojau per ilgai.

"Ekonomija" - praktika parodė, kad ekonomija ir pramoginė laivyba kartu niekada nevaikšto. Deja. Plaukiok kaip nori taupiai, bet vistiek gulėti ant sofos yra žymiai pigiau.

Tai va, tokios plaukiojančios ir į visas puses išskydę yra laivo paieškų nuostatos pas mus. Bendrąja prasme - mums pavyko.
Jei kas dabar esate ieškojimų kely - išsivaduokit iš labai smulkių sąrašų, nes laivo prisijaukinimas ir pritaikymas būten sau - tai lankstus procesas, kurio tikslas yra atsirišti nuo kranto, o ne kažkokį sąrašą laimingu padaryti.

O jeigu kas vaikštot po turgų ir ieškot sau pirmo laivo - galite padaryti mus antrąkart laimingais, nes mes kaip tik parduodam mūsų mažulį su charakteriu ir gera aura - SCORPIO.