A Travellerspoint blog

Apie tai, kaip gavom žuvį

Praėjusį šeštadienį kroviau baterijas jūroje. Abiem prasmėm kroviau - tiesiogine, nes dėl vėjo nebuvimo be proto ilgai varikliu plaukti teko. O netiesiogine - atostogaujančius darbuotojus pavaduojant, teko daug darbo per paskutines dvi savaites daryti. Kai pasibėdavojau vienam draugui, kad pramogoms laiko nelabai lieka, tas pasišaipė, kad nuo darbo net arkliai dvesia.
Be galo susirūpinau tokia baisia perspektyva, ir išplaukiau atsakymo ieškoti jūroje.
large_P8250404.jpg

Šeima jau priprato - man laikas nuo laiko būtina vienam į jūrą išplaukti, kad bent trumpam iš matricos pabėgti. Per tas kelias valandas vėjas galvą prakedena, visokiu runkulių aplesiotus neuronus atgaivina, ir vakarop namo grįžtu tikrai gerai pailsėjęs.

Šį kartą grįžau ne tik pailsėjęs, bet netgi žmonių pasiilgęs, todėl prisikalbinau Lolitą ir Joną sekmadienį išplaukti kartu. Žinojom, kad prognozė bus visai prasta, kad tik vienai dienai į Kuršmares išplaukęs, apsisuksi jei ne prie Mirusių Kopų, tai dar prie Juodkrantės - bet mums tą dieną norėjosi paplaukiot drauge.
Kad plaukimas būtų tiesiai į tikslą, t.y. labai prasmingas, nusprendėm, kad plaukiame pietums suvalgyti šviežiai rūkytos žuvies Juodkrantėje. Pilnamečiai netgi gaus šiek tiek alaus.

Išplaukiame iš uostelio 10 val. tilteliu, ir, vos priartėję prie Kiaulės Nugaros, turime vėją tiesiai į nosį, ir sočiai lietaus. Įgula susikrausto į kajutę, pats sėdžiu tarpduryje ir po stogeliu, iš kur per autopiloto pultelį galiu valdyti laivą - tai lietus kaip ir netrukdo. Plaukiame varikliu ir su grotu. Maždaug nuo Alksnynės galima ir paburiuoti, nors kartais gūsiuose vėjas pasisuka, ir nedirbančią genują tenka suvynioti. Lyjant eiti į kiemą ir sportiškai plaukti laviruote man šiandien visai nesinori.
large_IMG_0263-001.jpg

Oij, nebe vasara jau, nebe vasara - lietus jau rudeniškai piktas, toks šlapias visas, šilumos tik apie 17 laipsnių. Kartais įsilyja taip, kad į priekį turiu žiūrėti blakstienom prisispaudęs prie kokpito stoginės "stiklo", vis kursą tikrindamas pagal GPS.

Tik užplauk už raudonų bojų į kairę nuo Juodkrantės farvaterio - ir turėsi visai įdomią pramogą. Žinom - bandėm. Va, šitą vietelę visada prisimenu, pro šalį plaukdamas... Šiemet čia žvejai savo gaudyklės kuolus sukalę. Mintimis persikeliu atgal į 2009 pavasarį.
Tądien plaukėm link Klaipėdos. Lolitai vairuojant kažkaip užsipliurpėm, ir pajutom vieną švelnų stuktelėjimą į dugną, po to antrą, bet tokį ilgesnį. Kažkur vairą pasukom, ir tada jau kad sėdom ant seklumos, tai sėdom - minkštai, bet užtikrintai. Vėjo tądien turėjom tiek, kad, man kabant ant vantų kad laivą kiek galima užverst, o Lolitai varikliu bandant laivą link farvaterio pasukti, vėjas genujoj pradėjo tiesiog šaudyti. Keliolikos sekundžių tos triukšmingos peklos rezultatas - atplėšta genujos kraštinės juosta. Super - sėdim ant seklumos marių vidury, burę suplėšėm, gegužės pradžia ir vanduo dar šaltas. Kitaip sakant, kaip smagu - dabar galėsim pasimaudyt.

Išsirikiuojam denyje, skaičiuojamės pirmais/antrais, ir maudytis tenka, spėkit, kam? Teisingai - man.
Gylio šiek tiek virš bambos, braidau aplink laivą, stengdamasis susivokti, kuria kryptimi link farvaterio plono vandens bus mažiausiai, t.y. į kurią pusę turime bandyti laivą stumti. Kryptį randu, šiaip taip Scorpio pasukame link farvaterio, bet išjudinti jo niekaip nepajėgiam. Variklis dirba pilnom apsukom, bet kaip nejudam - taip nejudam. Kraustausi atgal į laivą, visas jau melsvas nuo malonumo - kad bent kiek sušilti. Čia matau, kad, bangoms siūbuojant Scorpio, vairo plunksna vis daužosi į dugną, ir tai gali privesti prie to, kad iš denio bus išplėšti balerio lizdo tvirtinimo varžtai. Arba pati plunksna gali nulūžti - bet kuriuo atveju, Scorpio liktų be valdymo. Ramybės tai nepriduoda, tiesiog neįmanoma taip sau sėdėti, ir į tai žiūrėti - tai vėl kopėtėlėm lipu vandenin, bandau iš visų jėgų laivą stumti - na kur tau, 3,5 tonos, beviltiška... Tik skaisčiai mėlynais antifulingo dažais visas išsiterlioju ir pasidarau gražus kaip Smurfas. Vėl lipu į laivą, susirenku visas virves kiek tik yra, surišu jas į vieną ilgą, kabinu prie topenantės, kuri prasideda nuo stiebo viršūnės. Žygiuoju mariomis į šoną nuo laivo, jau nešinas ta virve, atstumas gaunasi apie 50 metrų. Įsispiriu kojomis į dugną taip, kad virš vandens jau tik galva vos bekyšo, iš visos sveikatos ir pasiutimo bandydamas laivą kiek įmanoma labiau užversti ir taip grimzlę sumažinti. Lolita tuo metu pilnu pajėgumu užbirbina variklį. Labai lėtai, centimetras po centimetro, lyg ir pradedam judėti reikiama kryptimi. Įsispiriu į dugną, įtempiu virvę, ir žvilgsniu laivo nosį sutapatinu su orientyru ant kranto - matau, kad vos vos, bet tikrai kasamės link farvaterio. Tačiau viskas vyksta tiek lėtai, kad nejuokais šalta vandeny pasidaro, ir rūpi, kad variklis neperkaistų. Laikas nuo laiko grižtu į laivą apšilti, vis pasitikrinu variklio temperatūrą... Vėl vandenin, vėl už virvės, vėl kasamės storesnio vandens link.
Taip mudviem besilinksminant, net nepastebėjau, kaip iš kažkur atsirado kateris "Roberta". Matyt, labai egzotiškai aš jiems su ta savo virve vidury marių įsitempęs atrodžiau, kad nutarė plaukti arčiau, ir keletą fotografijų mūsų akvaparke pasidaryti. Paskui mačiau, kaip man vėl ant Scorpio lipant, damos nuo Robertos aptarinėjo mano skaisčiai mėlyną organizmą. Reikėjo gelbėt laivo garbę, tai įtraukiau mėlyną pilvą, ir parodžiau joms pusmetrį virvės. Beužsimezgantį tarpusavio supratimą išardo Robertos škiperis - iškart pasakė, kad jei va dabar atiduosiu tą virvagalį jam, tai nutemps mus nuo seklumos.
Savo echolotu jis pasitikrina optimaliausią nutempimui kryptį, nors arčiau laivo priplaukti jie negali. Tvirtinu virvę prie švartavimo klampės Scorpio priekyje, brendu link katerio. Numetu kiek galėdamas toliau švartavimo virvę, ir jie šiaip taip kobiniu ją pasigauna.
Labai jau optimistiškai iš pradžių jie truktelėjo mus, taip, kad švartavimo virvė ėmė ir nutrūko. Vėl iš naujo - bristi, mesti, kabinti. Antras bandymas jau atsargesnis, ir įrodantis, kad anglų posakis - slowly slowly catching the monkey - yra šventa tiesa. Žodžiu, jei su mano virve norite ką nors tokio nuveikti - darykite tai lėtai. Va, mes jau plaukiam. Robertos škiperis grąžina mums virvę, atsisveikina, trinkteli per savo variklio akseleratoriaus rankeną - ir tiek juos tematėm.

Barškindamas dantimis į stiklą, kalu romą tiesiai iš kakliuko - nuoširdžiai, ir Nie Pjanstva Radi, a Zdorovja Dlia. Juk buriuotojas turi būti stiprus - čia jums ne juokas, čia išgyvenimo situacija, jei ką... Užtat paskui nuo peršalimo nei vienas snarglys taip ir nenutįso.

Vėliau, nešinas Granto 0.7 dar pora savaičių ieškojau to katerio "Roberta" Pilies uostelyje, buvau nuplaukęs paklausinėti budinčio tada dar vegetavusiame Smiltynės jachtklube - niekas negalėjo pasakyti, kur man tą Robertos škiperį surasti. Besibaigiant antrai savaitei, Grantas išsigėrė, ir ieškojimai nebeteko prasmės.

O šiandien lyja, vidurdienis, bet aplink prietema lyg vakare... Pagaliau lietus ima ramintis, nors dar krapnoja, vėjas sustiprėja.
Virš kranto miškų lekia suplėšyto rūko juostos, vos pakilę virš pušų viršūnių, jos įsipainioja į žemus debesis ir pranyksta. Gražu labai, ir dinamikos daug - tokių dalykų nuo sofos namie niekaip nepamatysi.

Iš kajutės pasigirsta nedrąsiai retoriška apeliacija į sveiką protą, ir nuomonė, kad šviežiai parūkytos žuvies įmanoma gauti ir turguje, Klaipėdoje. Čia Jono verbalinis kerštas už tai, kad nuo kompiuterio atplėšėm. Atseit, gal sukimės namo, ir beveik nuo Juodkrantės grįžkime atgal. Kurgi ne... Paklausiu geimerio kiek dar gyvybių turi, ir, kad nereikėtų tuščiai ginčytis, lendu laukan ir išvynioju genują.
large_IMG_0264-001.jpg

Su pilna genuja verčia smarkiai, be to ir Juodkrantės "vartų" bojos jau čia pat. Jonas imasi vairuoti, pats tvarkau bures, ir netrukus prisirišam prie Vella Bella krantinės. Beje, jie save laiko respektabiliu restoranu, nors, statydami savo pastatus, savininkai deklaravo, kad stato jachtų klubą. Todėl jachtininkai - ne visi, bet daugelis - laiko, kad turi teisę nemokamai naudotis "klubo" WC, kas kartais kažkodėl nervina "klubo" padavėjus. Tada reikia mandagiai paaiškinti, kad jų reikalas yra padavinėti, o "klubai" ant kranto yra statomi tam, kad į juos jachtos galėtų atplaukti. Jeigu jie kažką iš savo projektinės dokumentacijos ir statybos leidimo pamiršo - bet kada gali išeiti laukan, ir paskaityti, kas vitrinoj užrašyta. O ten aiškiai rašoma "Jachtų klubas"...
large_IMG_0269-001.jpg

Nereikia mums šiandien nei jų Bellos, nei Vellos - mes čia su misija surasti žuvį. Žuvies parduotuvių gatvėje išsirenkam dar šiltą, iš teisingos rūkyklos kilusį upėtakį ir skumbrę. Karšio šiuo metu geriau nepirkti, nes nelabai skanus ir sausokas bus. Statomais tinklais jų šiuo metu negaudo, ir žuvininkai rūkina dar liesą pavasarinį ir vasaros pradžios laimikio, t.y. šaldytą, atvežtą iš Lenkijos. Čia išdarinėja, prieskoniuoja ir rūkina - vieni normaliai, kiti - su chemija, bet greitai. Jei paklausi - žuvininkas jums tikrai sakys, kad pagautas širyt, ir kad jokios chemijos... Dar rusų caras Petras I-asis savo dekrete buvo surašes : "Torgovlia ryboj - delo sugubo vorovskoe. A po semu veshat po odnomu v god, chtoby drugim ne povadno bylo." Bet juk vietiniams čia per vasarą uždirbti reikia tiek, kad per žiemą nereiktų apsnigtoj Juodkrantėj letenos čiulpti, o galetų žmoniškai Kanaruose vasaros sulaukti. Jų vietoj būdami, mes turbūt irgi tam pravažiuojanciam klientui visokias pasakas suokti išmoktumėm.
large_IMG_0266-002.jpg

Upėtakis buvo super. Metų žuvies nominacija - absoliučioj įskaitoj ir beveik be konkurencijos. Nedaug, bet reitinguose šiek tiek atsiliko iki šiol sezono topuose buvusi pažįstamo norvego mums suruošta ir padovanota lašišos file - pats tikrasis tradicinis skandinavų gravlax'as. Skumbrė šiandien - tik šiaip sau, šiek tiek persūdyta. Bet prie alaus kažkaip pritiko.

large_IMG_0271-001.jpg
Namo grįžome tikrai smagiai ir pavėjui. Klaipėdoje, netoli spinakerių fabriko, radom paliktą krepšininkų laivą. Šalis dėl jų stengiasi, va, ir laivą treniruotėms išskyrė - o jie mums per žaidynes ką?
large_IMG_0276-001.jpg
Visdėlto - kokia vienpusiška sporto finansavimo politika Tėvynėje - mūsų visų trijų nuomonės šiuo klausimu sutampa, kaip ir dėl to, kad šiandien buvo dar viena puiki buriavimo diena.
O vakare vėl švietė saulė.

Posted by gramas 02:17 Archived in Lithuania

Email this entryFacebookStumbleUpon

Table of contents

Be the first to comment on this entry.

Comments on this blog entry are now closed to non-Travellerspoint members. You can still leave a comment if you are a member of Travellerspoint.

Enter your Travellerspoint login details below

( What's this? )

If you aren't a member of Travellerspoint yet, you can join for free.

Join Travellerspoint