Apie tai, kaip vyną ger(in)sim

Idėją sugeneravo tai, kad nesame abejingi vynui, ir neseniai pasitaikę trupiniai informacijos apie komercinio burinio transporto laivyno atgimimą.

Dar labai seniai, kai tik pradėjau verslo ryšius su anglais, po geros vakarienės "Skandale" kai kurie svečiai mėgdavo pasakoti apie vyną. Tuo laiku, apie 1992 metus, dar retas tautietis žinojo kas yra tas someljė, poskonis, ar ką reiškia kai vynas "verkia", ar "keliauja". Aš pats nežinojau. Žinodavom, kad raudonasis yra prie mėsos, baltas - prie žuvies, ir to užtekdavo. Jei tu žinojai, kad baltasis dar ir prie vištienos tinka, arba Tokajų nuo Riesling'o atskirdavai - tu buvai vos ne vyno ekspertas ir gurmanas. Todėl tokios vyno kultūros krislai tuo metu žarstomi svečių, man pasirodė labai įdomūs.

Kartą tiems anglams-gurmanams suraičius firminį Skandalo steiką, klausausi diskusijos, kodėl kai kurie vynai keliauja, o kiti - ne. Tarkim, viešėdamas Australijoje, esi vaišinamas nuostabiu vynu, ir, grįždamas į Angliją, parsiveži keletą butelių vakarėliui su giminaičiais ar draugais.
Pristatai jiems kaip nuostabų ir absoliučiai ypatingą vyną, vaišini, išpilstai į taures, ir po to pats neatsistebi - lyg kitas vynas, kur dingo tas skonis, kurį jautei Australijoje?

Pasirodo, vyndarystės mokslas, nors labiau menas - dar neturi tikslaus atsakymo, kodėl kai kurie vynai keliauja, kai kurie - ne. Specialistai sako - kelionės metu vyne kažkas pasikeičia. Ir tas "kažkas" vyną gali arba ženkliai pagerinti, arba pabloginti. Visi supranta, kad kelionės metu vynui teliūškuojant talpose - seniau amforose, statinėse, dabar dažniau buteliuose - molekuliniame lygyje vyksta kažkokios permainos, turinčios įtakos vyno skonio savybėms. Bet kokie tai procesai, kaip juos prognozuoti ir sukelti - čia klaustukų daugiau, nei atsakymų.

Kelionės efektas stipriesiems gėrimams yra žinomas nuo seno - žinome apie akvavitą, kraunamą į laivus ir du kartus kertantį pusiaują, romas keliauja, žinome apie ekskliuzyvinius konjakus, kraunamus į konteinerius ir vežamus laivais apie visą pasaulį... O kaip tokios kelionės veikia įvairias vyno rūšis - entuziastai dar tik tyrinėja. Visai neseniai sužinojau ir apie tradiciniu burlaiviu "TresHombres" be variklio, vien burėmis gabenamas vyno siuntas iš Prancūzijos į Angliją ir Daniją. Taip pat plukdo vyną iš Prancūzijos per Atlantą į Karibus, atgal į Prancūziją ir po to į Daniją pardavimui restorane. Kiekvienas butelis, tokią kelionę po burėmis patyręs, gauna specialų sertifikatą su nurodytu butelio numeriu, nuplauktu jūrmylių kiekiu, pridedama kortelė su informacija ir fotografijomis apie vyno kelionę. Žinoma, tokio vyno kaina irgi pasidaro ypatinga. Bet visada atsiranda ypatingas klientas, pasirengęs mokėti tą ypatingą kainą, nes jaučiasi jos vertas.

Kad vynas, tokiu būdu neseniai pristatytas Kopenhagos restoranui NOMA (pripažintas pačiu geriausiu Pasaulyje restoranu 2012 ), yra geresnis už autotransportu atvežtą tokį pat vyną, patvirtino nepriklausomų profesionalių vyno specialistų komanda aklos degustacijos metu. Svarbus šio vyno marketingo aspektas - ne tik skonis buriavimu pagerintas, bet jis yra ekologiškai švarus, t.y. vien atplukdant apie 10 tonų siuntą į Kopenhagą, buvo sutaupyta beveik 5 tonos CO2 emisijų. Šią pirmą siuntą į Daniją suruošė Prancūzijoje taip vadinami biodinaminiai vyndariai - skrupulingai besilaikantys tradicinių technologijų, nenaudojantys jokios chemijos auginant vynuoges ir gamybos procese. Kai kurie netgi traktorių atsisako ir teigia vynuogynų žemės apdorojimui bei vynuogių pervežimams naudojantys tik kinkomąjį tansportą.

Ekologija yra gerai, bet emisijas skaičiuoti kažkaip nuobodu. Man šiame kontekste tie vyno savybių pokyčiai, sukeliami supimo ant bangos, labiau įdomu.
Todėl jachta Scorpio atliks eksperimentą su įgulos labai vertinamais ispaniškais vynais iš Tempranillo vynuogės. Šiemet - Tempranillo.
Perkame keletą butelių to paties išpilstymo vyno, vieną butelį atidedame į komodą namie, kitus saugiai dedame į jachtą žemiau vaterlinijos, kur temperatūra pastovesnė, ir plukdome visur kartu iki sezono pabaigos. Pasibaigus sezonui - darome degustaciją, t.y. palyginame vyną iš komodos su buriavusiu vynu - ir tikriname, ar skonis skiriasi kuo nors. Ir taip - kasmet.

Būtų visai įdomu, jei kitos Klaipėdos jachtų įgulos padarytų eksperimentą su savo mėgiamomis vyno rūšimis, ir sezono pabaigos degustacija būtų nuo to tik įdomesnė. Per eilę metų ir išsiaiškinsim, kurie vynai keliauja, kurie - ne. Ragausim vyną, skaičiuosim jūrmyles, pasakosim apie keliones, kuriose vyną vežėm, žiūrėsim foto ir video iš tų kelionių ir regatų...

Toks buriavusio vyno butelis, specialioje dėžutėje su išdegintu laivo pavadinimu, dėžutės vidus dekoruotas laivavirve, ar seno burinio audeklo skiautėmis, kortelė su laivo fotografija ir trumpu vyno kelio aprašymu - toks buriavimo suvenyras ar dovana tikrai būtų neeilinė ir stilinga.

O kas dėl degustacijos sezonui pasibaigus - manau, Eglė į savo restoraną marinoje PaPa regatų dalyvius tokiam renginiui tikrai įsileis. Beje, ir pačios Eglės idėja bei pasiūlymas mums dėl buriavimo fotografijų parodos ir geriausos metų buriavimo foto rinkimų jos restorane taip pat vertingas.

In Vino Veritas!