A Travellerspoint blog

Krantas. Nabašnykų kutenimas kvailais klausimais

Į daug krante vykstančių dalykų reaguoju ramiai, lėtai, ypač jei ne tiek seniai esu persijungęs iš gyvenimo laive į šitą sausumoje besisukančią man per greitą karuselę. Tas gyvenimas be streso, laivo ir jūros aiški tvarka, ramybė dūšios ir gamtos harmonija padaro tai, kad kelias pirmas savaites krante - jautiesi kaip labai nerangi žirafa. Net supykti ant ko nors pastangų reikia... Bet visai smalsu ir įdomu stebėti, su kokiu vikrumu įvairūs personažai moka įsikabinti į sparčiai besisukančią valstybės karuselę, gerai atidirbtais judesiukais susigrupuoti, staigiai prisitraukti ir su palengvėjimo atodūsiu klestelėti į "savo" kėdę. Kartais - netgi vienu tiksliu veiksmu kitą karuselininką iš jos ištrenkiant. Profesionalai ir šiaip vikruoliai. Jiems gerai - o man irgi neblogai, toliau nuo viso balagano be streso ir aiškiu ritmu savo trikampiu kinkuoti darbas-namai-tinklinis... Kasdien darau tai, ką turiu daryti, į šalis per daug nesidairydamas - ir man gerai. Darbo yra, duonos irgi - o kalendorius sukasi ir su kiekviena diena artėja laikas, kada vėl pusmečiui atsirišime nuo žemės. Į trikdžius iš kranto aplinkos reaguoju tiek žirafiškai lėtai, kad iki šiol dar nesu labai išsigandęs nei valdžią nušlavusių blaiviųjų būrų, ar pasiryžusio už dyka Pasaulį pagal save perdaryti Trump'o. Kai bus baisu - gal tada ir išsigąsiu, piktintis pradėsiu, į darnų nuolat zyziančios tautos chorą ir savo baritoną įliesiu. Gal ir neįliesiu, nes jei kas ne taip - mes sėsim į laivą ir išplauksim ten, kur tuo metu norėsim būti.
Jei mums nepatiks jūsų planas A, mes tikrai turim savo B.

Tačiau vienas dalykas, šiandien spaudoj pamatytas, iš mano ramaus letargo ištraukė ir gerokai supykdė. Vėl jie, bestijos, tie portfelių pilotai (taip,"Antis") vaikus ir buriavimą skriaudžia ir kaip karštas bulves vienas kitam svaido.

Kalba eina apie sunaikintą Klaipėdos vaikų buriavimą ir kaip neva tai neįmanoma niekuo jam padėti. Plačiau apie problemą rypauja dienraštis KLAIPĖDA. Jei šiandien dar niekuo nesipiktinot, tai dar galite situaciją pakeisti: "Į buriavimo mokyklą – per galvas".

Kad šis reikalas niekaip neįdomus Lietuvos Buriuotojų Sąjungai (LBS) - aš dar galiu suprasti, nes jai dar daug kitų dalykų jau seniai nebeįdomu, kaip, manyčiau, ir pats buriavimas. Taip jau yra, tai jau įvykęs faktas, todėl apie vaikų buriavimą Klaipėdoje ir kalba ne Lietuvos buriuotojų svarbiausias organas, o Klaipėdos žvejai. LBS priimtini vaikai buriuoja sau laimingi Kaune, Trakuose, Elektrėnuose, o kam to reikia Klaipėdoje - gal kas žinot? Ta proga elbėeso šiam straipsnyje nebeminėsiu.

Taigi, Klaipėdos žvejai kažkodėl užsibizino, kad vaikai buriuotų, buriavimu susirgtų, vandens energiją pajutę jūrą pamiltų ir galbūt kada nors bent vienas kitas savo gyvenimą su jūra surištų. Va, koks toli žvelgiantis planas, kad jaunimą į jūros verslą pritraukti, nes savo seniukus žvejai į tą kalnelį sunešti baigia. Nori žvejai labai, kad jauni vyrai irgi į jūrą plauktų ir žvejybos verslas nesunyktų.

Klaipėdos žvejai šią idėją stumia per Jūrinės Kultūros Koordinacinę Tarybą, kuri veikia šalia miesto valdžios, kaip galinti patarimus valdžiai formuluoti visuomeninė organizacija. Gal ir turi kokių slaptų minčių tie gudragalviai žvejai, bet šiame etape man tai net neįdomu. Šiandien nesvarbu, kas ir kaip taps objekto operatorium - tą dalyką žiūrėsim, kai dugną dėsim. O šiandien - aš keliu kepurę ir lenkiu žilą galvą prieš žvejus ir Koordinacinę tarybą už šią teisingą iniciatyvą. Nes tai vaikai ir buriavimas. Ir didžiulė mūsų, klaipėdiečių gėda, kad vienintelis Lietuvos uostamiestis neturi ir negali sukurti, ar surasti vietos, kur miesto vaikai galėtų buriuoti.

Pagal žanro taisykles - dabar turėčiau garsiai piktintis, visaip taškytis kūno skysčiais ir ilgai vardindi, cituoti ką ir koks karuselininkas į temą pasakė ir kaip ta tema lieka įstrigus, o vaikai ant kranto.
Praleisiu visa tai, nes kol aukščiau esančias raides rašiau - man visas pyktis dingo, o superpilnaties išvėdinta galva parodė paprastą ir aiškų sprendimą.

Kad mieste turi atsirasti vaikų buriavimo mokykla - tai labai aiškiai suformuluotas visuomenės interesas. Šimtąkart teisūs žvejai - būsimus jūrininkus prie to sūraus vandens pratinti reikia nuo pat vaikystės. Tarybos darbas - komunikacija, platinimas - kad kiekvienas šuo mieste žinotų šitą problemą kaip miesto visuomenės interesą.

Kad uostas išdūrė miestą, buriavimui skirtą irklavimo bazės uostą Smeltės pusiasalyje užšikęs ir palikęs užteršto grunto sąvartynu - tai jau įvykęs faktas.

Kad augantis uostas išstūmė vaikų buriavimą iš akvatorijos - taip atsitiko ir kalti tikrai ne vaikai. Nabašnykas mūsų miestelio vaikų buriavimas, deja...

Kad miestas neturi lėšų, reikalingų vaikų buriavimo klausimui spręsti - suprantama, nes yra begalė dalykų, kuriuos apmokėti ir išspręsti reikia jau šiandien, o dar geriau vakar.

Kad uostas Klaipėdos visuomenę nenori prie vandens prileisti - tokia realybė, nes kiekviena kranto pėda - tai verslas ir labai dideli pinigai. O kad jau apie pinigus kalba, tai vaikų buriavimui pakelti reikalingos lėšos yra juokingai mažos uoste esančiai pramonei, bet šiuo metu tikrai neįkandamos miestui, ar tai pačiai nuo vandens nustumtai visuomenei.

Kad jau turime tokius pradinius lygties duomenis, tai aš be jokių trigonometrijų ir painių schemų matau visiškai aiškų klausimo sprendimą:

Savivaldybės rūme įvyksta miestelio galvos su gera dūda susitikimas su Uosto Direkcija, žvejais, nes šiai dienai jiems labiausiai vaikų buriavimas rūpi, ir (vis dar tikiuosi) buriuotojais, kur aptariama net ne "reikia-nereikia", o apytikslė klausimo kaina ir galimi sprendimai.

Antras susitikimas - jau Uosto Direkcijoje - būtų didelis. Su krovos kompanijų, terminalų, laivybos kompanijų, krovinių ir laivų agentavimo firmų, laivų remonto ir statybos įmonių vadovais, uosto infrastruktūros vystytojų įmonėmis, Lietuvos Geležinkeliais - kur aptariama kiek į klausimą krenta Direkcijos ir geležinkelio lėšų, o kiek iš verslo ir per kokį laikotarpį.

Ir tik tada... Tik tada, jei uosto verslas pasirodytų toks juokingai naivus, kad leistų sau pyptelt "o mums tai neįdomu" - tik tada miestas įdarbina galios svertus, kurių turi labai daug, nors tai neigia, vis rodydamas į Vilnių. Ne Vilnius, o mes, klaipėdiečiai, savo automobilius laužom uosto kroviniais išmuštose gatvėse ir gaištam pervažų kamščiuose, per mūsų kiemus rieda uosto geležinkelio vagonai dieną ir naktį, tai mes naktim klausomės uosto koncertų, o mūsų sveikatoje nusėda uosto generuojama ir po miestą su vėju keliaujanti tarša. Tai ne emocijos ir ne abstrakcijos, tai nesunkiai įrodomi ir pamatuojami dalykai ir patikėkit, verslas žino ką daro ir kalbėtis su miestu norės. Jie žino, kaip viskas susiję...

Va, šita kryptimi Jūrinės Kultūros Koordinacinei Tarybai klausimą aktyviau "koordinuoti" reikia. Šiek tiek stuburo ir dantų savyje surasti reikia. Ne vien savivaldybei patarimus ir klausimus dalinti, o šiek tiek pradėt ir į miesto visuomenę dirbti, į tai pajungiant ir Seimo karuselėj besisukančius klaipėdiečius, nepriklausomai nuo partijos spalvos.

Kurie du iš dabartinio šviežio Seimo narių yra profesionalūs vaikų buriavimo treneriai - redakcijai žinoma. Jūs irgi žinokit, kad kaskart, klaipėdietį sutikę, galit sulaukti klausimo "ką tu asmeniškai ten, Seime, darai, ar jau padarei, kad Klaipėdos vaikai galėtų išmokti buriuoti?" Ne apie geresnį gyvenimą ant Lietuvos, kas yra graži abstrakcija ir siekiamybė, o kada Klaipėdos vaikai buriuos... Žinoma, bus ir kitų klausimų.

Kas dėl darbo su visuomene - jums ten visiems kranto karuselėse geriau matyti kaip "koordinuoti", bet jei prireiktų prie trumpo, mandagaus pasiūlymo uostui ir "galažynkaliams" pridėti grafiką kada naftos produktų ir trąšų sąstatai gali per Girulius važiuoti, o kada negali, nes žmonės miego nori - aš tikrai galiu padėti. Kaip trąšų hoperiai ir cisternos turi būti nuvalyti, kad pakeliui nedulkėtų bei nevarvėtų ir nesmirdėtų - irgi galiu patarti, jei ką, ar fotografijom padėti, kaip priedu prie baudos protokolo... Nes mūsų mažam mieste viskas yra labai glaudžiai susiję. Net kažkoks vaikų buriavimas su uosto verslo didybe yra susijęs! Jei iki balandžio mėnesio gražiuoju susitarti nepavyks ir kokią naktį organizuosit įspėjimo piketą ant bėgių, ar prie uosto vartų, kad rimtesnį tankerį, ar Panamax'ą į prastovą įstumt - šaukit raketą ir aš ateisiu, ir daugiau žmonių atsivesiu. O nuo balandžio - sorry - pats būsiu per toli, bet kaimynai tikrai ateis.

Just kiddin' - visiems nesijaudinti, atsipalaiduot ir likti ant sofos - tikrai tikiu, kad jokių skandalų, nesusipratimų ir piktumų mūsų mieste vaikų buriavimo klausimu nebus. O buriavimas - bus...

----------------------------------------------------------------------------------------------------
----------------------------------------------------------------------------------------------------

P.S. Jei kam pramoginės laivybos tema nenuobodi...

STATUS QUO šiai dienai...

... techninės sąlygos...

... planai, planai...

... galit pasvarstyti sau viešai...

Posted by gramas 02:42 Archived in Lithuania

Email this entryFacebookStumbleUpon

Table of contents

Comments

„Drevernoje viskas gerai, bet jūrinė kultūra negimsta besimaudant vonioje. Ir tai, kad vonia ne Klaipėdoje, o Drevernoje...“, - dėstė A.Aušra, pridurdamas, kad siūlydamas idėją atkurti buriavimą Klaipėdoje, jokiu būdu nenorintis pakenkti Drevernos vaikų buriavimo mokyklai.
Tai kaip čia išeina, kad kuo arčiau jūros buriuojama tuo daugiau Jūrinės kultūros gimsta? Niekaip nesuprantu kuo uosto akvatorija pranašesnė šiuo atžvilgiu, labai norisi krovininių laivų plaukiančių pro šalį?
Kita citata:
„Klaipėdoje ir prieškaryje ir dabar su buriavimu yra problemos. Žinome, kad regatose dažniausiai dalyvaudavo kauniečiai. Prisimenu laiką, kai kilnojantis į darbą Jūrų muziejuje mačiau buriuojančius vaikus. Be vaikų buriavimo Klaipėdoje nebus tų, kurie toliau ką nors darys, nebijos vandens, laivo, buriu“, - svarstė Olga Žalienė.
Dabar palyginkime kiek privačių jachtų uoste stovėjo prieš 20, 10 metų. Taip "mažėja" buriuotojų, kad net statyti pontonų nespėjama nei Klaipėdoje nei Nidoje....
Eilinis Lietuviškas straipsnis ant kiek viskas blogai. Nu gal ne tiek apskritai viskas tragedija?

by Dovydas

Dovydai, tai tavo nuomonė. Palauksiu kiek, gal bus ir kitokių - o vėliau pratęsim.

by gramas

Oho! Jau antra buriavimo mokykla ketina Klaipėdoje kurtis! Vienas džiaugsmas!
Gal kokie ES pinigai tam yra?
Be įronijos: būtų gerai. Aš pats pradėjau uoste - ten, kur dabar nevalia. Optimistu, žinoma.
Vasarą buvau treneris trumpai Drevernoje. Gal kiek pabosdavo dusyk perdien važiuoti, bet sąlygos mokytis buriuoti ten puikios. Būčiau už Drevernos bazės stiprinimą, vaikų įtraukimą, trenerius naujus, vietoje naujos mokyklos.

by Rokas Arbušis

Niekas ir neridena ant Drevernos, tegul tik ji vystosi ir auga kiek gali. Ji per toli, kad klaipėdietis vaikiukas savarankiškai galėtų ten saugiai nuvykti bet kuriuo dienos metu, jeigu abu tėvai yra darbe. Gal kas žinot Klaipėdos dydžio kitą uostamiestį Europoje, kur nebūtų buriavimo mokyklos? Kiek plaukiojau - visur mačiau trenerių tampomas vilkstines vaikiškų jachtų į saugias akvatorijų, ar uostų prieigų vietas. Visur tai įmanoma, bet tik ne Klaipėdoj. Beje, net dabartinės uosto naudojimo taisyklės leidžia vaikų buriavimą akvatorijoj, jei treneris palaiko radijo ryšį su VTS, tai kur problema, kas sako, kad "dabar nevalia?" Manau, kad Smiltynėj, ar Smeltės pusiasalyje, ar kitur turi atsirasti ne tik mokykla, bet ir moderni marina, ką uostas yra skoloj miestui jau 10 metų ir nieko ta kryptim realiai daryt nesiruošia.

by gramas

Esminis klausimas: ar nenori KLP savivaldybė įrengti vaikų buriavimo mokyklos, ar neturi tam ir "neturės" lėšų ir todėl nenori.
Spaudžiant privatų sektorių iš valstybės institucijų pusės su pozicija "ką duosit?" nepadės. Jei neturi ką duoti - kaip duoti? Panaudojant prievartą, manau, dar niekas niekam nieko nedavė ir nenori duoti(neabsoliutinant), o jei davė - tai jau reketas ir baudžiamo kodekso straipsniai.
Kito kampo požiūrio reikia: kad savo iniciatyva susitiktų patys privataus verslo atstovai, turintys krantines ir aptartų, ką jie galėtų duoti, kada ir kaip, aptardami tai su KLP savivaldybe, LSLA ir kitais suinteresuotais rezultatu valstybiniais "dariniais". Va tada reikalai ir pajudės. O kada - priklauso nuo sąmoningumo. Visų. Ir pasiruošimo ne tik imti, bet ir duoti už tai nieko neprašant mainais.

by Kristina

Kristina - be abejo, tik per sąmoningus sprendimus tų, kam Klaipėda bent kiek rūpi ir priminimą duotų pažadų tiems, kas labai jais moka žarstytis. Nors pats esu klaipėdietis, bet mano įmonė veikia Kretingoje. Prieš kelis metus sukvietė meras įmonių atstovus ir, problemą pristatęs, normaliai ir žmogiškai pasakė, kad jei ne jūs, tai Kretingos motobolo klubo nebeliks. Ir niekas akių ten nevartė, visai normaliai įmonės reagavo. Ir stadijono remontas įvyko, ir piniginė parama klubo veiklai atsirado - viskas tada pajudėjo.
Klaipėdos miestelio valdžia lygiai taip gali sutelkti pastangas, lėšas ir visa kita, ko trūksta, savo biudžeto nenaudojant. Sinergija vadinasi... Uosto pramonėje ne tik pinigų yra, jie irgi savo miesto patriotai, kaip ir bet kuris kitas klaipėdietis. Jei nenuslops ta tema, gal kada reikalai ir pajudės.

by gramas

Šaunu, kad yra didelis noras suteikti sąlygas mažiems buriuotojams mokytis buriuoti Klaipėdoje. Tačiau kaip bebūtų gaila, reali situacija, jog uosto akvatorijoje buriuot nesaugu vaikams ir praktiškai tų sąlygų nėra ir nebus. Jei ir įkūrtumėte mokyklą Smiltynėje, uosto akvatorijoje mokyti vaikus buriuot?? Ar bent supranta teksto autorius, kokia akvatorija reikalinga distancijai išmesti? Ar kiekvieną kartą treneris su kateriu tampys už kiaulės nugaros vaikus pirmyn atgal? Tai tas pats kas juos nuvežt į Dreverną pirmyn atgal. Tik tempiant su kateriu dažniausiai vaikai sušąla.
Beje, klaipėdiečiams tėvams nereikia vežioti vaikų į Dreverną. Juos nuveža ir parveža treneriai su mokyklos autobusiukais. O jeigu yra noras padėti, siūlau prisidėti prie Klaipėdos krašto buriavimo mokyklos "Žiemys" gerinimo, laivelių ir įrangos atnaujinimo, papildymo ir t.t.
P.s. Kauno marios tokia pat bala kaip ir Kuršių marios ties Dreverna ar kiaulės nugara (tik vėjo daugiau čia nei Kaune:). Tai tik pirmieji žingsniai į profesionalumą. Kauniečiai rezultatus rodo ne dėl Kauno marių. O dėl to kad ištisus metus "sėdi" Ispanijoj ar kituose šiltuose kraštuose darydami stovyklas jūrose, vandenyne, pastoviai dalyvaudami varžybose.

by Agnė

Na ir gerai, kad neridenate bačkų ant Drevernos. Man reikalas tas, kad ten ir yra miesto buriavimo mokykla. Klaipėdos savivaldybė jai skyrė pinigus. Kartu su rajono savivaldybe. Dar uostas prisideda, keli verslininkai.

Nuvykti į Dreverną, kai veža treneris busiku, lengva ir patogu. O ir laiko sugaištama bemaž tiek pat, kiek atvažiuoti autobusu iki kelto, persikelti į Smiltynę, iš ten nuplaukti (veikiau treneris kateriu nutempia) iki už Kiaulės nugaros, kur jau buriuoti galima.

Aš, pasikartosiu, buriuoti pradėjo uoste. Ir skeptiškai žiūrėjau į Dreverną - toli. Bet patyriminė praktika man sako: ne taip jau ir toli.

Tataigi, formaliai Klaipėdos miestas vaikų buriavimo mokyklą turi. Jei susikurs dar viena (bent viena iš dviejų norinčių) - super. Galiu treneriu eit dirbti nors dabar.

Tiesa, man nerimtos atrodo kalbos, kad per buriavimą įtraukti vaikus į žvejybą. Panašiai, kaip prekybininkų pasakymas, jog prieš parduodant degtinę/alų/vyną ėmė reikalauti dokumento iš visų, kad išvengtų žmogiškos klaidos - neva pardavėja tikrai neapsiriks dėl amžiaus. Pezalai visa tai.

Ir dar pasikartosiu; aš už vaikų buriavimą. Po šios vasaros - ypač už vaikų buriavimą.

by Rokas Arbušis

O kodėl tik apie 20 vaikų iš Klaipėdos ten buriuoja? Gal daugiau į trenerio busiką netelpa? Čia toks maksimalus jungtinio miesto ir verslininkų finansavimo efektyvumas Klaipėdos vaikų buriavime? Net 20 vaikų ?! - nors aišku, geriau, nei nei vieno. Bet jeigu tikrai buriavimo treneriai, per mokyklų klases kasdien eidami daugiau norinčių buriuoti neprivilioja - tada tikrai nereikia kažkokios tuščios mokyklos.
Mano nuomone, buvo padaryta didelė klaida užverčiant užterštu gruntu praktiškai gatavą pramoginių laivų uostą - ten būtų ideali ir mokyklos vieta, ir marinai, nes miesto autobusu būt galima bet kuriuo dienos metu atvykt/išvykt. Prieinamumas to buriavimo vaikams būtų visai kitas, nei per trenerio autobusiuką.
Klysti žmogiška, bet klaidoje pasilikti kvaila - čia apie sąvartyną uoste.

by gramas

Ne todėl, kad vaikai netelpa į busiką. Norinčių vaikų buriuoti yra daug. Deja, mokykla visų priimti negali ne dėl to, kad vaikų trūksta. O dėl nepakankamo finansavimo iš miesto ir rajono savivaldybių, rėmėjų (kaip žinia buriavimas itin brangi techninė sporto šaka). Matematika elementari - papildomas trenerio etatas, papildomiems 10 vaikų po "Optimist" jachtą (1 laivelis apie 4000 Eur), kateris (20000 Eur), mikroautobusas su priekaba.
Čia mums, buriavimo entuziastams, atrodo, kad tai buvo klaida užversti gruntu uostą, deja kai kuriems tai verslo planas, politika...

by Agne

Kas jau beveik paruoštą mariną šiukšlėmis užvertė - aš dar pasitarčiau teisininkais, gal čia ne klaida, gal čia nusikalstamas aplaidumas?

by Rokas Arbušis

Vistiek užbetonuos tą seną uostelį, kai Pietinę uosto ribą skersai marias molu atskirs, vartus įrengs, Kiaulės nugaros salos nebeliks, bus ro-ro ir sandėlių aikštelės ten... tada ir nauja marina atsiras, tikėtina iki 2040m, kas numatyta Bendrojo Plano koncepcijoj. Kadangi prioritetas bus terminalams, nes tik per juos judantys kroviniai investuotų lėšų grąžą užtikrina - spėk, ar ta nauja marina Klaipėdoje išvis iki 2040m atsiras. Todėl ir reikia kuo garsiau kalbėti ir apie vaikų buriavimo mokyklą, kad problema matoma taptų - nes visa bandanti plėstis pramoginė laivyba yra presuojama lauk iš Klaipėdos jau šiandien, o visi planai apie naujų marinų vystymą, ar Šventosios normalų įrengimą yra vien paistalų lygyje, be niekieno tvirtų įsipareigojimų su datomis ir parašais ant popieros.

by gramas

Na tai ką, turime bent du buriavusius klaipėdiečius Seime. Tegul gėdos nepadaro!

by Rokas Arbušis

Jūros platybės yra nesuprantamos ir bauginančios dažnam Lietuvos žmogui, todėl jis ir sukasi nugara į jūrą, o veidu - į tvirtą žemę, ant kurios jaučiasi saugiai ir ramiai... Pamačiau šiandien Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos šių metų kalendorių, kabantį vienoje vidurio Lietuvos gimnazijų kaip ir su reklamine misija. Nėra jame jūros, nėra jai vietos net tokiame leidinyje... Kažkas net tokioje mokymo įstaigoje stovintis užpakaliu į jūrą jo dizainą patvirtino, pinigus pervedė. Todėl ir visi kiti jūros reikalai mūsuose tik begalinio pavienio entuziazmo dėka dar kažkiek kruta, nors pliažo jau seniai nebeakėja...

by dvi_žuvytės

Klausykit, aš ~1990-1993 metus žaidžiau tinklinį, į treniruotes ėjau, už mokyklą žaidžiau.
Jei mane ryt į seimą, tai sakysit, kad yra klaipėdietis tinklininkas seime?..
Beje, buriuot pradėjau tame pačiame uoste, ir dar optimisto laikais patys nuplaukdavom už Kiaulės nugaros, patys grįždavom, pasitreniravę. Ir nesušalę. Jau nekalbant apie Luč laikus, kai Klaipėdos komanda dažniausiai iki pačios Nidos į varžybas plaukdavo "savo chodu".
Visa tai prie ko? O gi prie to, kad tas, kas nori pradaryt - ieško būdų kaip tai padaryt, o tas, kas nori nedaryt, ieško tam priežasčių... Dažniausiai priežastis rasti lengviau.

by boa

Visi sprendimai Pasaulyje jau yra, visai nereikia jokių amerikų atradinėti. Daug kur užsienio uostuose teko matyti, kaip mokyklos dirba. Ryte išmetama distancija akvatorijoj, optikai sukabinami apie plūdurą netoliese. Treneris ribu atsiveža vaikų grupę, sutupdo į optimistus ir jie apie pora valandų daro tai, ką turi daryti. Po to treneris ribu nuskraidina vaikus atgal į mariną, po pusvalandžio grįžta jau su kita grupe. Vakare paskutinė grupė patys buriuoja, ar tempiami grįžta laiveliais į bazę, jokiam uosto trafikui netrukdydami. Niekapi nesuprantu, kodėl Klaipėdoje tai neįmanoma. Kodėl Melnragėj nedidelį elingą Fevoms įrengt neįmanoma - irgi nesuvokiu. Treneriui per toli pro vartus su ribu išplaukt, ar vargšas sušalt gali?

by gramas

Gera idėja, gramai. Taip dabartinėmis sąlygomis Žiemio mokykloje galima 2x ir daugiau vaikų treniruoti.
O naujos mokyklos - ar Smiltynėje, ar mieste kur - irgi tą patį principą naudoti galės. Tik plukdys vis tiek už Kiaulės nugaros. Mažiau vargo, kai prie W-E krypčių vėjų distanciją išmetus skersai uosto farvaterio, reikės nuolat sekti, kad koks komercinis laivas nepervažiuotų.

Aš tik vieno nepagaunu: ar gramas žino, kad uostas atsižada savo pažadų vietoje užpilto uostelio kitą statyti?

by Rokas Arbušis

Įrašo p.s. įdėjau šiek tiek info apie uosto plėtros planus, skaityk ir ieškok kas, ką ir už kiek. Piešinukus apžiūrėk. Uosto pažadai yra, vystymo vizija iki 2040 yra, bet daugiau nieko nėra. Tai pakankama priežastis ir proga vaikų buriavimui atsigauti Klaipėdoje nelaukiant naujos marinos komplekso 2040-aisiais. Uostas vilkina, šeria miestelį pažadais, išstūmė lauk vaikų buriavimą - tegu finansuoja reanimaciją.
Net toje uosto vizijoje nėra atsakymų ir modeliavimo, tyrimų rezulatų ar naujos marinos netraiškys ledų sangrūdos, ar marios į Pietus nuo naujo molo netaps katastrofinių potvynių zona pavasariais... Niekas neskaičiavo (bent jau info nebuvo viešinta) kiek reikės vietų naujoj marinoj, jei kasmet Lietuvos pramoginis laivynas didėtų bent jau 100 jūrinių/priekrantės laivų per metus ir ten pat dar turi tilpti irkluotojų bazė, buriavimo mokykla, laivų žiemojimo aikštelės su remonto/paslaugų zona. Iš vizijoj pateikiamos schemos matau, kad niekaip viskas netelpa... Mano žiniom, niekas nėra matęs išsamios pramoginės laivybos Klaipėdoje studijos su vystymosi perspektyvom ir ateities poreikiais, viskas darosi "iš lempos", kaip kad buvo Šventosios uoste. Jeigu klystu - norėčiau susilaukti argumentuotos kritikos su nuorodomis į šaltinius spragų lopymui.

by gramas

Comments on this blog entry are now closed to non-Travellerspoint members. You can still leave a comment if you are a member of Travellerspoint.

Enter your Travellerspoint login details below

( What's this? )

If you aren't a member of Travellerspoint yet, you can join for free.

Join Travellerspoint