A Travellerspoint blog

I - MONEY TALK !!! - Įėjimo kaštai

large_1C4083D0AAE3C273701A21B13326C582.jpg

Pinigai... Vienas iš labiausiai mums įdomių dalykų, net kalbant apie buriavimą. Žmonės man sako - būkim atviri, arba kiek turi pinigų? Arba noriu buriuoti, bet tai labai brangu, todėl... Vieni iš smalsumo, kiti patys besimatuodami ar planuodami savo ateitį - visi domisi už kiek pinigų galima įsipirkti į šį laisve, romantika ir prabanga tviskantį gyvenimo būdą, vadinamą kruiziniu buriavimu. Dėl laisvės - sutinku, dėl tviskėjimo romantika ir prabanga nelabai, bet viskas reliatyvu, nes priklauso nuo to, kiek tam skirsite ko? Pinigų, žinoma! :)

Klaidingas stereotipas, kad kruizinis buriavimas ( kai laivas yra tavo namai ir transporto priemonė mėnesių mėnesiais ar metais, o ne čarterio savaitę) yra tik turtingųjų pramoga. Laivo nuosavybė Lietuvoje laikoma prabanga, prieinama tik turtingiesiems? Ne, visiška nesąmonė. Pasakysiu dar aiškiau - NESĄMONĖ. Paprasčiausiai dalis žmonių vietoj to, kad įsigyti sodybą kaime, nusipirko jachtą. Visi pažįstame ne vieną šeimą, kuri gyvena mieste, bet poilsiui turi sodybą kaime, ar sodą užmiestyje. Arba parsiduoda butą mieste ir visą laiką gyvena kaime įsigytame name su ūkeliu. Arba gyvena bet kur, o turi butelį vasarai kur tai Palangoj arba Šventojoj, nes mėgsta poilsį prie jūros. Galime tuos žmones įvardinti kaip kažkokius super-turtuolius ir oligarchus? Vargu, nes bet kuriai vidutinių pajamų šeimai toks gyvenimo stilius visiškai prieinamas. Kaip sako, velnias ne detalėse, o prioritetuose. Taigi, jachtininkas - tas pats sodininkas, tik vietoj žemės knisimo jis vagoja bangas.

Kalbant apie kaštus ir kainas buriavimo kontekste, svarbu išvengti jovalo skaičiuose, nes šioje aritmetikoje yra daug kintamų dydžių:
- laivo tipas ir dydis,
- laivo kondicija,
- laivo komplektacija,
- buriavimo regionas ir sezono metas,
- škiperio kvalifikacija,
- įgulos gyvenimo stilius.

Kaip ir kiekviename hobyje, ar gyvenimo stiliuje yra būtina kaštus grupuoti pagal kategorijas. Yra taip vadinami įėjimo kaštai (įsigijimas ir paruošimas, komplektavimas), po to yra pastovūs kaštai ir yra kintami kaštai. Vėlgi - šie visi kaštai yra labai individualus dalykas, nes kalbant apie įėjimo kaštus - viena sodyba labai sena ir nudrengta, todėl galima ją įsigyti už next from veltui. Kita sodyba dar gera, bet reiks remonto artimiausių 2 metų bėgyje, o va naujos statybos kotedžas Nidoje brangus be proto, bet pirkti apsimoka, nes laikys kainą kaip investicija, o ir pats su šeima jame ilsėsies, jei nenorėsi išnuomoti ir tos investicijos kaštus per kokius tris šimtus metų atmušti...

Pastoviais kaštais sutarkim laikyti šlaidas, kurias patiriame nepriklausomai nuo to, sodyba naudojamės, ar ne - pvz draudimo kaštai, ar sutarties su apsaugos bendrove kaštai, ar kokie nors abonentiniai mokesčiai, kurie tiksi nuolatos, nepriklausomai nuo to, gyveni tuo metu sodyboj, ar ne... Ir galiausiai kintami kaštai - visos pragyvenimo išlaidos - įskaitant lesalą kanarėlei, ar vėjo padraskytos tvoros remontą ir pan. Suprantama, apie sodybą kalbu specialiai, nes visi lietuviai yra nekilnojamo turto ekspertai, kuris brangzzz. Tačiau labai panašiai kaštai grupuojami ir buriavime.

Mes pirkome senesnės statybos apie 45 pėdų (13,6m x 4.05m) kruizinę jachtą, kas atitiktų visiems suprantamą chruščiovkės standartą, t.y. senos statybos butelis, kokių 50 kv.m. dydžio. Pagal kainas ne visai kur tai New Akmenėj, bet gal labiau gyvoje Plungėj.

large_IMG_1286.jpg

Visos tolimesnės kaštų indikacijos bus tokio dydžio laivui, nes jei laivas mažesnis - kaštai labai dažnai bus irgi mažesni. Gal geriau sąlyginai objektą vadinkim ne chruščiovke, o alytnamiu - bus tiksliau. Jei atsimenat, buvo jie kelių tipinių projektų, tai mūsų tas pats mažiausias, vieno aukšto kuris... Į mūsų 50 kv.m. alytnamį telpa trys dviviečiai miegamieji, du WC su dušais, vienas salonas jungtas su virtuvės zona ir nedidele ofiso zona, viena terasa su neįtikėtinais vaizdais, vienas atskiras sandėliukas, integruotas į pagrindinį pastatą, bet su atskiru įėjimu ir nedidukas, aptvertas apie 40 kv.m. kiemelis, pilnas visokių ūkio padargų, na bet užtenka vietos kiek šunį palakstyti, tiek pačiam pasivaikščiot... Norėtume - net vištas galėtume laikyti. Sakiau "mažiausias", nes mažesniu laivu keliauti mes nenorėtume - patogumas, talpumas, komfortas ir saugumas mūsų supratimu yra labai susiję su laivo dydžiu. Visi su laivo nuosavybe kaštai didesniam laivui yra atitinkamai didesni - bet jei už tai gauni daugiau saugumo ir komforto - mums tinka.

Kokį, kur ir kaip laivą - kruizinę jachtą išsirinkti, čia neaiškinsiu, nes tai atskira tema, jau daug kartų šiame bloge aprašinėta.
Jeigu perkate naudotą laivą - viso biudžeto pačiam laivui įsigyti neišleiskite, nes nuo 30 iki 50 proc. nuo laivo kainos dar vėliau išleisite papildomam komplektavimui, kad laivas tiktų gyvenimui juo keliaujant. Perkant naują laivą tiesiai iš gamintojo - irgi bus papildomo komplektavimo kaštai neišvengiamai. Naujas laivas - tai kaip naują kotedžą su daline apdaila pirktum - dar mokėsi už vidaus pilną įrengimą ir baldus.

Tarkim, perkate naudotą "pliką" laivą, iš kurio pardavėjas nuėmė viską, ką tik galėjo ir nusinešė į savo kitą laivą. Tai nieko blogo, nes jis nusinešė jau naudotus daiktus, kurių remontui vėliau išleistumėt nemažai savo lėšų, todėl pirkti naują šiuolaikinę įrangą savo laivui yra ne taip jau blogai. Tačiau jei matote, kad iki išplaukiant teks dar įdėti daugiau, nei 50% "pliko" laivo kainos - aš turbūt apsisukčiau ant kulno ir eičiau kito laivo ieškoti. Nes kol tu papildomai komplektuoji ar remontuoji savo jachtą, ir tai gali užtrukti sezoną, jei ne ilgiau - tu juk niekur neplauki, o visą tą laiką jau patiri fiksuotus ir kintamus kaštus ir tai gali būti brangu. Labai tikėtina, kad įsigytas laivas bus iškeltas ant kranto gana brangioje vietoje ir nori-nenori, bet visus marinos kaštus teks prisiimti tau. Žinok, kad marina pareikalaus laivo draudimo kontrakto, kurio negali pasidaryti neužregistravęs laivo - visa tai kainuoja lėšas iš tavo biudžeto. Gali būti, kad pats nelabai pasitiki savo žiniomis, vertindamas laivo ir įrangos būklę ir tau reikia profesionalaus nepriklausomo siurvejerio paslaugų - tai kainuos nuo 1000 iki 3000 pinigų. Plius tavo kelionės išlaidos į ten, kur laivas yra - juk ir pats nori jį apžiūrėti prieš pirkdamas - lėktuvo bilietai, viešbučiai, gal ir mašinos nuoma. Laivo pirkimo kaina ir visi šie papildomi kaštai dedasi į nemažą krūvą kaip įėjimo kaštai, kuriuos detaliai išsiaiškinti būtina gerokai prieš laivo pirkimą.

Naudotų jachtų rinka visada yra Pirkėjo Rinka - tą labai svarbu suprasti ir netingėti ieškoti, jokiu būdu neįsimylėti kažkokio vieno varijanto. Tokią klaidą labai lengva padaryti, nes kelias į buriavimą prasideda nuo svajonės. Svajonė ir meilė abu tokie emociniai dalykai - protą niaukiantys... O pirkdamas laivą privalai būti pragmatiškas ir mokėti skaičiuoti.

Mums pasisekė, nes pavyko įsigyti laivą iš pagyvenusios šeimos, kuri baigė savo gyvenimą Okeane ir grįžo į krantą šviežiai atsiradusius anūkus supti. Jie mums pardavė pilnai sukomplektuotą ir gerai prižiūrėtą laivą, pilnai paruoštą kruiziniam buriavimui su labai minimaliais papildomais įdėjimais. Vistiek Išplaukėm tik po pusės metų nuo laiko, kai buvo įsigytas laivas. Vien už laivo sandėliavimą marinoje 6 mėnesius, nuleidimą į vandenį ir kilbloko nuomą teko suploti truputį daugiau, nei Eur3000. Sakyčiau, tai yra labai brangu, nes už laivo sandėliavimą ant kranto niekur brangiau, nei Port Napoleon man mokėti vėliau neteko. Draudimas, kurio marina pareikalavo iškart, buvo apie Eur1000 metams - trys polisai iš Pantaenius - civilinė atsakomybė, casco laivui ir plius įgulos sveikatos/gyvybės ir daiktų, kelionės išlaidų jei laivą prarastum draudimas. Registracija Olandijoje, įskaitant MMSI ir Call Sign priskyrimą ir registraciją tarptautinėje gelbėjimo/paieškos tarnybų bazėje - apie Eur600.

Tai kiek jūsų būsimas laivas kainuoja? Kainos čia. Arba čia. Arba dar meleone dilerių ir pardavėjų websaitų... Kad akį šiai rinkai "primušti" ir joje pradėt orientuotis, per paieškos filtrus rinkitės tokius pat laivus (Gamintojas, modelis, gal ir metai panašūs) ir bandykit suprasti, kodėl jų kainos skirtingos. Kaip kad darot naudoto automobilio su pribumbasais ieškodami...

Kiek kainuoja? - Kiek dar reiks papildomai įdėti? - Kaip greitai tai įvyks ir galėsiu išplaukti? Va, čia yra trys įėjimo kaštų banginiai ir tokia mąstymo matrica perkant laivą manau esant labai teisinga.

Tiek apie įėjimo į kruizinį buriavimą kaštus - amen.
Stay tuned, pratęsimas velkasi...

Posted by gramas 22:34 Archived in Lithuania

Email this entryFacebookStumbleUpon

Table of contents

Comments

Kaip buriavęs ne vienus metus ir turintis sodybą pasakysiu, kodėl jachtos turėjimas yra prabanga, o sodybos - ne.
Tai laikas. Turtingi žmonės gali leisti sau nedirbti ilgiau, nei tūlas mokesčių mokėtojas. O turėti jachtą, kuria mėgautis gali sau leisti kas antrą savaitgalį (nes yra ir kitų socialinių reikalų/pareigų) nėra prasmės. Jachta dalykas neskubrus ir reikalaujantis nuolatinės priežiūros.
Vertinant pinigais jachtas daugelis gali įsigyti. O štai turint jachtą galėti ja mėgautis neskubant jau yra prabanga, kurią turi nedaugelis.
Sodyba šiuo klausimu yra paprasčiau ir jos sezonas ilgesnis. Deja (sakau tai su giliu liūdesiu).

by regis

Vis daugiau žmonių nuo pat jaunystės savo gyvenimą vairuoja taip, kad jų darbas keliautų kartu su jais. Arba kad dirbti reiktų kelis mėnesius per metus tam, kad likusį laiką buriuoti. Dar kiti iš aktyvaus dalyvavimo versle išeina tam, kad galėtų keliauti buriuodami. O dauguma kruizerių dieduko/bobutės įgulų išeina į pensiją ir išplaukia sau. Bet jie ruošiasi tam dešimtmečiais, ir tam jiems reikalingas laivas, kad fotelyje prie tv neliktų. Viskas prioritetuose, kaip sakiau, velnias irgi. Ne visi gali sau leisti prabangą turėti sodą, kažkoks kipšas jiems neleidžia įsikabint į akmenį lauko gale ir jam paaukoti savo gyvenimą.

by gramas

Nėra vienos formulės, kad ir norėtųsi. Va tu, Gramai, didelis žmogus. Tau ir laivo didelio reikia. Aš mažesnis, gal į 40+ tilpčiau.
O Varnas laivo dydį dar kitaip skaičiuoja: kad tu pats ir tavo pati gebėtų burę pakelti.
Dar pries 30 metų kruizinimui optimalu buvo 36 pėdos, dabar jau 60 norma.

by Rokas Arbušis

Mes 28 pėdų laivelyje puikiausiai tilpom, kol po Baltiją plaukėm. Bet po 3 savaičių laive labai smagu būdavo namo grįžti, nes per didesnį laiko šmotą ta maža erdvė šiek tiek spausti pradeda. Ypač jei lietaus kelias dienas iš eilės pavaro. Mažu laivu gali bet kur nuplaukti, bet gyvenimo patogumo prasme tai kaip stovyklavimas palapinėj prie laužo. Gera, smagu, bet po savaičiukės namo traukia. Dideliam laive turi daug vietos visokiam autonomiją užtikrinančiam ir komfortą duodančiam šlamštui sudėti, svečius kur apgyvendinti, asmeninės erdvės daugiau ir pojūtis kad gyveni, o ne stovyklauji. Saugumo aspektus ir kitokį laivo elgesį jūroj jau minėjau. Kas tas vidurkis laivo dydžio prasme, ar lygintis matuotis su kitais - nesąmonė didžiausia, nes esmė ne laivo dydis, o tai, kad užsiimi tuo, ką nori daryti ir esi dėl to laimingas, pavargęs, išsigandęs, patenkintas - visoks esi.

by gramas

Ta laivo erdvė toks kintantis dalykas. Pamenu užlipau ant Ambersail denio pirmąsyk - koooks didelis laivas! 60 pėdų! Suplaukiau Odisėjoje, darsyk Atlanto gabaliukas. Per kelias dienas laivas iš didelio tampa normaliu ar net mažu.
Kita istorija. Gosail pirmieji laivai - 36 pėdų. Pirmas kartas prie šturvalo išplaukti iš uostelio. Baimės pilnos akys: kaip tookį didelį laivą išvairuoti kai tiek mažai vietos? Sezono pabaigoje švartuotis jau buvo patogiau vienam, kai niekas netrukdo.
28 pėdos tai vis tik ne tas dydis, kuriame noėtųsi gyventi. Laivas, pamenu, jaukus.

by Rokas Arbušis

Aciu uz teisinga teksta.
Kaip ir nieko ka jau anksčiau butum rases nepasakei , bet viskas gražiai sudeta I viena vieta.
Sau asmeniskai matau 46 pedas optimalu standarta. Daugiau gamintu didesnius nei reikia kitamus kastus. Bet kiekvienam turi savo bottel neck. Mano atveju laikas. Dar mažiausiai 3 metus turėsiu buti buriavimo savaitgalio buriuotojas.
Manau kol kas is viso nieko nekeisiu. Su 30 pėdų Baltijoje visai gerai, o kitur užteks charterių. Atostogoms netgi 50 pėdų charterių gaunasi visai racionalu

by Tauras

Taurai, po visų pinigų bus straipsnis apie laiką. Lyginsim fulltimer ir commuter cruiser buriavimo/gyvenimo stilių. Apie čarterius nieko neišmanau, bet kad su jais nori-nenori visur susiduriu, tai nuomonę irgi turiu.

by gramas

Comments on this blog entry are now closed to non-Travellerspoint members. You can still leave a comment if you are a member of Travellerspoint.

Login