Naujas senas būdas buriuoti

Lietuvos buriuotojus , t.y. buriuotojus-keliauninkus, bet ne sportininkus, galėčiau skirti į tris tipus:

1. Protingus.
2. Išradingus.
3. Labai drąsius.

Kaip ir daug kas gyvenime yra susimaišę - kaip kad nėra tokių dalykų kaip visiškai grynai juoda ir balta, ar absoliutus blogis ir gėris - taip kiekvieno buriuotojo sąmonėje bei gyvenimo būde įvairiom proporcijom yra susimaišę visi trys, ar tik du tipai tuo pat metu.

Kiekvienas buriuotojas, kaip sako jau visiems atsibodęs kalambūras, džiaugiasi du kartus - pirmą kartą kai įsigyja jachtą ir antrą - kai ją parduoda. Tačiau žmogiška natūra mums liepia siekti gyvenime džiaugsmo ir malonumo, todėl vieną jachtą pardavęs, buriuotojas anksčiau ar vėliau nusiperka kitą. Lipa žmogus ant to paties grėblio, nors tu ką... Vien jachtos turėjimas, kaip požymis, jo nedaro protinguoju buriuotoju. Lietuvos protingasis buriuotojas atpažįstamas ir pagal savo plaukiojimo regioną - jis plaukia vien Kauno užtvankoje, apie Trakų pilį, ar vien iš Klaipėdos arba Mingės į Nidą. Nida yra labai svarbus atskaitos taškas Lietuvos buriavime. Neprotingai brangu yra toliau Nidos plaukti. Sakyk, ką nori - bet savo - yra savo. Niekur jam nėra taip smagu, kaip savo laive. Jis įsimyli tą savo laivelį ir iš jo išvilioti protingąjį buriuotoją yra labai sunku. Tas emocinis ryšys jį verčia kasmet triūsti prie to savo laivelio ilgiau, nei juo plaukia ir slėpti nuo šeimos informaciją, kiek jam kainuoja ta nuosavybė. Jam pačiam vistiek atrodo, kad jis plaukia už dyka - juk vėjas varo laivą, ir vėjas nieko nekainuoja. Tiesą pasakius, protingu jis laiko tik pats save, nes visi kiti Lietuvos žmonės galvoja kiek kitaip. Tuo pagrindu, nenorėdami nieko įžeisti, žodį "protingasis" šiame kontekste nuo šiol rašysime kabutėse.

Išradingasis buriuotojas šiaip yra netgi protingesnis už "protingąjį" buriuotoją. Jis susidraugauja su "protinguoju", kad šis nuolat jį kviestų plaukti kartu. O kaip pačią tikriausią gyvenimo šventę išradingasis buriuotojas nuomojasi laivą iš čarterio kompanijos egzotiškose Pasaulio vietose, įgulon prisikviesdamas kiek kitus išradinguosius, tiek ir "protinguosius" buriuotojus, kurie kadaise kvietė jį plaukti kartu, o dar geriau - išvis neburiuojančius, bet turinčius daug pinigų žmones... Kaip pagrindinis išradingojo buriuotojo požymis galėtų būti įvardintas išmanusis laivo neturėjimas. Taigi galima buriuoti kitų žmonių laivais! Jis moka skaičiuoti ne tik pinigus, bet ir laiką, sąmoningai atsisako tų dviejų aukščiau minėtų gyvenimo džiaugsmų, kurie yra laivą pirkti-parduoti, bet jis gali aplankyti viso svieto vandenis ir džiaugtis kažkuo kitu. Blogoji naujiena - čarterinis buriavimas yra labai brangu, todėl išradingasis buriuotojas po trumpos atostogų išvykos į egzotiškus vandenis grįžta į "protingojo" buriuotojo laivelį ir nuleidęs ausis kantriai tampo virves, vėl klusniai vykdydamas "protingojo" komandas.

Labai drąsius buriuotojus kiltų pagunda pavadinti be galo drąsiais, bet tai būtų didžiulė neteisybė, bent jau vyriškosios buriuotojų bendruomenės dalies atžvilgiu, nes galus jie turi. Jie panašūs į "protinguosius" tuo, kad turi savo laivą, bet plaukia juo visai neprotingai toli nuo Nidos, o žodis čarteris jiems yra kaip keiksmažodis. Todėl nesuklysim, jeigu šiuos buriuotojus mes suvoksim kaip labai drąsius, bet nelabai protingus. Ir žinoma, kad visai neišradingus.

Save priskiriu vienam iš dviejų šio trečiojo tipo buriuotojų porūšių, kurie yra tokie:

1. Nuolatos labai drąsūs. Šie nuo pat jaunų dienų žino ko nori, prasimano pinigų laivo pirkimui, kažkiek pragyvenimui - pasako krantui "adios" ir išplaukia į jūras vandenynus, gyvendami savo laive kaip namuose, nes geresnių namų kaip Okeane jie net neįsivaizduotų. Pasaulyje tokie žinomi anglišku liveaboard cruisers terminu - nuolat gyvenantys laive kruizeriai.

2. Rečiau labai drąsūs - viskas beveik taip pat, bet jie laive keliaudami pilnavertį gyvenimą gyvena tik dalį laiko, nes ne sezono metu laivą kelia ant kranto, o patys grįžta namo į sausumą, kur vargsta kiaurą žiemą su visais kitais sausainiais. Buriuotojų pasaulyje, kur oficiali radijo ryšio palaikymo kalba yra anglų, jie vadinami commuter cruisers, t.y. reguliariai atvykstantys į laivą kruizeriai. Jei žinot, kas yra baltas pavydas, tai commuter'ių pavydas liveaboard'ams yra dar baltesnis.

Kadangi mano šeima nuolat kursuoja tarp Girulių ir mūsų laivo Billabong, paliekamo žiemoti įvairiose Pasaulio vietose, mes esame tie rečiau labai drąsūs - commuter, arba atvykstantys kruizeriai.

Iki šiol šis tekstas buvo neva tai su juokais, bet patikėkit - buriuotojų kruizerių gyvenimas irgi pilnas visokių juokų, o bendruomenėje realiai sugyvena šie du tipai - liveaboard ir commuter kruizeriai, apie ką 99% Lietuvos piliečių niekada nėra nei karto pagalvoję, o 98,9% nepagalvos net perskaitę šį straipsnį. Nors iki šios vietos jie ir taip nepaskaitė...
Tačiau, įgimto optimizmo vedini, vistiek pabandykim iš arčiau pažiūrėti kuo šie buriuotojai panašūs bei skirtingi.

Nuolatiniai kruizeriai, kaip ir visi kiti buriuotojai, tą poilsio ant vandens bacilą pasigauna dar vaikystėje. Tačiau jų organizme ši bacila sukelia komplikacijas, vedančias į gyvenimą ant vandens, keliaujant burine jachta. Priklausomai nuo savo ateities finansinio plano, šie žmonės parduoda ar išnuomoja savo namus ir turtą krante, sukrauna savo šeimyną, augintinius ir knygas į laivą ir išplaukia kas apie Pasaulį, kas tiesiog į vietas, kur tuo metų laiku yra jiems gerai. Pasikeitė metų laikas - jie perplauks ten, kur jiems vėl bus gerai... Kai kurie šį 5-10-visą gyvenimą trunkantį nuotykį finansuoja investicijomis, santaupomis ir pajamomis iš turto krante nuomos/pardavimo, kiti kelionės kaštus dengia užsidirbdami pakeliui. Jeigu tai šeima su vaikais, šiais laikais yra begalė distancinio mokymosi galimybių atestatui ir diplomams gauti. Beje, yra pastebėta, kad kelionėje augęs ir subrendęs jaunimas įgyja tiek gyvenime esminių įgūdžių, kad vien mokyklos suolą trynę ir sausumos šiltnamio sąlygom augę žmonės toli gražu ne kiekvienas jiems gali prilygti.

Dažniausiai užduodamas klausimas, kai užsimenama apie nuolatinius kruizerius - o iš ko jie gyvena? Taip, laivo nuosavybė ir pati kelionė kaip gyvenimo būdas kainuoja. Jie uždirba keliaudami - taip, tai yra įmanoma, nors ir nelengva. Kaip ir iš ko uždirbti keliaujant - didelė tema, tikrai verta atskiro įrašo šiame bloge, kas ir bus padaryta netolimoje ateityje.

Kas kruizerių gyvenimą daro tokiu ypatingu? Mano nuomone, tai yra laikas - ta pati svarbiausia gyvenimo valiuta, kurios tiek daug ištaškom kranto gyvenimo šurmuly ir visai kitaip suvokti imam, kai protas ir kūnas įsijungia į gyvenimo jūroje ritmą. Laikas ir laisvė. Kokybiško laiko ir laisvės kruizeris turi daugiau, nei kranto rutinose ir įsipareigojimuose užsivėlęs sausumos žmogus.

Kai gyvenimo saulėlydžiui artėjant pavargęs nuo kelionės kruizeris išropoja iš jūros į krantą, jo veide yra patenkinta šypsena, nes gyvenimas jau pavyko.

Koks esminis skirtumas tarp nuolatinio ir atvykstančio kruizerio? Ne taip lengva tą skirtumą pastebėti, jei vertinti tik pačius žmones, ar jų laivus. Abu labai gerai suvokia laiko (gyvenimo) kokybės ir laisvės svarbą, o jų laivai atrodo identiškai - pilnai paruošti ir aprūpinti kiek tolimiems plaukimams, tiek ilgiems periodams gyvenant ant inkaro toje įlankoje su palmių giraite, kurią esate matę ant atviruko.

Atvykstantis kruizeris laikas nuo laiko iškelia savo laivą ant kranto šalyje, kurią tyrinėja tuo metu, kažkur už tūkstančių mylių (neprotingai toli) nuo Nidos. Saugiai suslepia, susandėliuoja ir pritvirtina visą įrangą, kad šiai neužaugtų kojytės - o pats sėda į lėktuvą ir švyst-zoom iš namų laive namo parlekia. Namo - tai į krantą, kur jo laukia kiekvienam sausainiui įprasti darbai, transporto kamščiai, visokie "reikia", ir "tu privalai". Yra tame grįžime ir pozityvo daug - ir su giminėm bei draugais socialinius ryšius atstatai, kranto džiaugsmais pasidžiaugi, jei pasiseks - spėsi vėl kokius būrus į valdžią išrinkti, o nuo įvairesnio maisto ir mažiau judesio ir pats didesnis pasidarai, nes gero žmogaus juk turi būti daug, ar ne?

Užkalęs šiek tiek dineros krante - tiek, kad galėtų finansuoti sekantį normalaus gyvenimo laive etapą, kruizeris vėl švyst-zoom grįžta namo į laivą, vėl jį nuleidžia į vandenį, paruošia kelionei ir išplaukia. Va taip, su pertraukomis, jis irgi gali visą gaublį apiplaukti, kaip ir nuolatinis kruizeris kad daro - tik per žymiai ilgesnį laikotarpį.

Taigi, ryškėja skiriamasis bruožas tarp nuolatinio ir atvykstančio kruizerio - gebėjimas papildyti savo finansus plaukiojant. Nuolatinis kruizeris kelionę finansuoja santaupomis, arba savo sugebėjimu uždirbti keliaujant.

Atvykstantis kruizeris lėšas uždirba krante, o išleidžia keliaudamas. Tai va toks yra šis naujas senas būdas buriuoti - jau dešimtmečiais praktikuojamas kitų šalių buriuotojų, tačiau gana naujas bei mažiau vartojamas Lietuvoje.

Kaip jau minėjau, sekantį kartą aptarsim kaip uždirbti keliaujant.
Stay tuned...