Jūroj inkaruotis galim - ir anksčiau galėjom.

... Šios istorijos pradžia yra čia...

Žemiau pateikiama informacija, mano darytos įstatymo interpretacijos prieš čia publikuojant buvo patikrintos VSAT Vyr.Specialisto p. Roko Pukinsko, todėl drįstu teigti, kad informacija yra pakankamai patikima, ją galima platinti, dalintis, jei kas nuspręs taip daryti.

Pramoginei laivybai aktualūs teisiniai aspektai Lietuvos teritorinėje jūroje yra svarbūs ne tik buriuotojams, bet ir motorinių laivų škiperiams, žvejams, kurie dirba priekrantės vandenyse.

Šio straipsnio tikslas yra paneigti pramoginių laivų škiperių tarpe gyvuojantį mitą, kad laivą statyti ant inkaro Baltijos priekrantėje draudžia ten galiojantis pasienio režimas, jį vykdantys pasieniečiai ir įstatymai. Ne visi tuo mitu tikėjo ir vadovavosi, bet didelė mūsų, laivininkų, dalis klydom.

Kad "įvažiuoti" į temą - skaitom Valstybinės Sienos ir Jos Apsaugos įstatymą

Verta skirti šiek tiek laiko ir dėmesio - skaitykite visą 8 straipsnį, o jo 5 punktą ypač atidžiai. Juk laivui "sustoti" kur nors netoli kranto, prieš pliažą - tai tas pat, kaip inkaruotis, todėl iki šiol buvo traktuojama, kad inkaruotis yra draudžiama by default pagal LR įstatymus (su išimtimi dėl avarinės situacijos, nelaimės atveju ir pan.). Bent jau taip mane mokino per buriavimo kvalifikacinius kursus.

Beje, rašydamas šį straipsnį, apklausiau keturis buriuotojus ir vieną kateristą, užduodamas tą pat klausimą - Ar tu gali savo laivu išplaukti iš uosto ir atsistoti ant inkaro prieš Smiltynės pliažą? " Iš penkių žmonių tik vienas pasakė "Taip, jau kelis kartus sau privatų pliažą prieš Smiltynę darėm, stodami mano jachta ant inkaro 4-5 m gylyje. " Ir ką pasieniečiai?- klausiau. "Nieko" - sakė jachtos Reflex škiperis.

Visi kiti apklausti škiperiai buvo šventai įsitikinę, kad inkaruotis prie Lietuvos krantų griežtai draudžiama. Beje, iki šios istorijos finalo aš irgi buvau tuo įsitikinęs (silly me). Tai jeigu priekrantėje draudžiama būtų inkaruotis - kodėl jokiam jūrlapyje tai nepažymėta? Kodėl locijoje tai nepaminėta? Nepažymėta - reiškia galima! Vadinasi, patys susigalvojom baubą, kad inkaruotis neleidžia pasieniečiai - ir patys to baubo jau daugybę metų bijom.

Taigi - prieš sezoną gaivinam atmintį ir mokomės, kada galim jūroj inkaruotis:

1. Plaukiant į jūrą, tiksliau pro Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vartus - visi laive esantys asmenys privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

2. Plaukdami uosto akvatorijoje link Kopgalio posto, įsijungiame VHF 73 kanalą laivine racija ir paklausome kas vyksta eteryje, kada galėsime megzti ryšį netrukdydami kitiems. Iškviečiame pasieniečių postą, pvz.:
"Impuls 3, Impuls 3, čia jachta SCORPIO, jachta SCORPIO".

... darom pauzę, klausom kanalo, kol pasienis atsilieps, dažniausiai laisva forma, paminėdami kvietusio laivo pavadinimą, pvz. "Taip, SCORPIO, klausom jūsų". Daugiau oficialumų pagal VHF ryšio protokolą ir nelaukim, nes čia jų dedikuotas kanalas, jie elgiasi jame kaip nori. Jeigu neatsilieps, savo iškvietimą kartojam vėl, po to vis palaukdami atsakymo. Tarkim jau atsiliepė, tai varom toliau, pvz.:

"Čia Jachta SCORPIO, LTU1596, plaukimas teritorinėj jūroj, įgula 2, keleivių nėra, dokumentus turim."

Tada jie arba padėkos, nes informacija jiems pakankama, arba paprašys patikslinti kur konkrečiai plauksi ir kada planuoji grįžti. Tada vėl kalbame į orą:

"Impuls 3, čia jachta SCORPIO, planuojame dienos plaukimą Palangos kryptimi ir atgal, pakeliui gal bandysim pažvejoti kur, į Klaipėdą grįžti numatome apie 19.00. Ryšio pabaiga".

2. Žinokime, kad pasieniečiai vykdo pasirinktinę laivų kontrolę ir čia jiems spręsti, kurį laivą ir kokiu būdu tikrinti. Nes tai yra jų darbas. Jeigu jie nurodys per VHF, kad jūs turite švartuotis Kopgalyje, prie krantinės 41 - vadinasi, taip reikia ir daryti. Pareigūnai tikrins įgulos ir keleivių asmens tapatybės dokumentus, gali paprašyti pateikti laivo registracijos dokumentus. Gali patikrinti laivo patalpas ir daiktus. Jeigu pareigūnai nori lipti į laivą - mes jiems duosime polietilenines batų įmautes, o jie mielai pasinaudos jomis, kad savo batais nepalikti ženklų ant gelkouto. Nusimauti batus ir basi šlepsėti po laivą jie neprivalo; jei škiperis neturi tų įmaučių batams - pats kaltas, visas piktas padirbės vėliau su šepečiu - ir praeis.

3. Tarkim, išplaukėte į teritorinę jūrą, pasiplaukiojot, paburiavot savo malonumui kol yra vėjo, o kai vėjo neliko - dar grįžti namo nesinori? Ką veikti? Pasirodo, esant tinkamoms meteo-sąlygoms ir jūros stoviui, galime išmesti inkarą kur nors prieš Girulių arba Smiltynės pliažą, pasimaudyti, pasideginti, palydėti besileidžiančią saulę, o po to grįžti į uostą. Arba panardyti jūroj ir nušauti tą riebų pusmetrio uotą ir tada grįžti į uostą. Neblogai, ne?

Mes galvojom, kad iki šiol pasienio tarnyba to daryti neleido, bet pasirodo - klydom. Gyvenom savo pačių sugalvotom baimėm. Dabar inkaruotis priekrantėje tampa normalia praktika, kaip bet kur kitur Pasaulyje.

Tačiau ne viskas taip paprasta. Pagal galiojantį "Valstybinės Sienos ir jos apsaugos" įstatymą toli gražu ne kiekviena jachta ar kateris gali laisvai stotis ant inkaro Baltijos priekrantėje, nes ten galioja pasienio teisinis režimas. Jeigu jachta gali būti laikoma "kertančia valstybės sieną" - ji negalės inkaruotis priekrantėje, nes jai įsigalios visi LR valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 8 str. draudimai, kurie apima ir inkaravimąsi (kaip būdą laivui sustoti).

Kad būtų aiškiau ir viskas tvarkoje bei legalu - išplaukdami iš Klaipėdos uosto, prasinešam nustatyta tvarka Kopgaliui, plaukdami teritorine jūra neprisiartinam prie sienos (12 jūrmylių), stojamės ant inkaro priekrantėje - viskas tvarkoje, jokių taisyklių ir įstatymų mes nepažeidžiame. Dar būtų geriau, jeigu apie savo planą stoti ant inkaro praneštume Kopgalio postui (kad jiems siurprizų nebūtų) bet galima ir neprasinešti, nes tokio teisinio reikalavimo nėra. O dar geriau - jei viso plaukimo metu ir stovint ant inkaro turėtume įjungtą AIS transponderį, nuolat rodantį mūsų poziciją visiems, kam tai įdomu - tada net VHF prasinešti apie inkaravimąsi tikrai neverta.

Kaip minėjau, reikalavimo prasinešti Kopgaliui apie inkaravimąsi nėra - bet reikalas toks, kad pasieniečių naudojama integruota jūros stebėjimo sistema gali nematyti labai arti kranto esančio laivo (dėl kranto linijos tam tikrų apvalumų) ir toks laivas gali būti pasikviestas patikrinimui Kopgalyje, grįžtant į uostą. Tu būsi taškas, kuris dingo pasieniečių ekrane, o paskui vėl atsirado. Kad tų tikrinimų išvengti - geriau būti jiems (pasieniečiams) matomu, arba laikyti AIS'o siūstuvą įjungtą. Aš laikau jį įjungtą visur - ir patikėkit, visai neskauda. Tu privalai būti "aptiktas ir atpažintas". Tiems, kam knieti paspirgėti apie asmens laisves, duomenis ir privatumą, kodėl čia jiems reikia žinoti kad į jūrą plaukiu - raminkitės, nes pasieniečiai gali būti tie žmonės, kurie pirmi kels pisinį, jei bandysi savo laivu nuskęsti. Neseniai taip buvo Baltijoj, žmogus žuvo, o kas į jūrą plaukia - tie źino, kad pirmieji negrįžtančio į uostą katerio pasigedo būtent pasieniečiai.

Tačiau jeigu kertame sieną, t.y. buvome išplaukę iš teritorinės jūros ribų (12 jūrmylių) kad ir šiaip pasiplaukioti, ar pažvejoti, ar grįžinėjam namo iš Liepojos, Lenkijos ar Gotlando ir pan. - jau esame pagal įstatymą "kertančia valstybės sieną" plaukiojimo priemone - inkaruotis priekrantėje negalim, turim plaukti į uostą, apie tai Kopgalyje informuodami Impuls 3. Taip pat, jeigu išplaukiame iš uosto į plaukimą su valstybinės sienos kirtimu - mes negalim kažkur pakeliui (tarkim, plaukdami į Gdanską) stotis ant inkaro Lietuvos priekrantės zonoje ir po to kirsti sieną, nebeužplaukdami į Klaipėdos uostą.

Antra vertus - kaip VSAT ketina visą šitą mūsų įstatymais įtvirtintą abrakadabrą apie "kertantis sieną" išaiškinti užsienio škiperiams, jeigu jokie apribojimai inkaravimui priekrantėje nėra paminėti nei locijoj, nei jūrlapyje? Išskyrus zonas apie Būtingės plūdurą ir vamzdyną į krantą, kur nubraukti inkariukai labai aiškiai jūrlapyje pažymėti.

Tokie štai reikalai. Galim inkaruotis.
Kabooom griuvo mūsų sugalvotas mitas apie "inkaruotis draudžiama", su kuo ir sveikinu visus.

Belieka Lietuvos pramoginių laivų škiperiams išmokti saugiai inkaruotis. Dabar dar kartą pasakysiu - SAUGIAI inkaruotis, nes Baltija labai pikta. Kaip tai daryti, koks turi būti inkaras - jau rašyta šiame bloge ir ne kartą.
>>>>>>>>>>>>>>>>>

Visas VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės atsakymo tekstas:

VSAT Pakrančių apsaugos rinktinė teikia nuomonę apie socialinių tinklų vartotojų išdėstytus pastebėjimus:

1. Vadovaujantis 2002 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 598 „Dėl pasienio teisino režimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – PTR taisyklės) 31 p. Visi laivuose ir kitose plaukiojimo priemonėse esantys asmenys privalo turėti šių Taisyklių 6−8 punktuose nurodytus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.. Atsižvelgiant į tai, išplaukdami pro Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vartus asmenys privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, tačiau pateikti kontroliuojančioms institucijoms nereikia, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis rizikos faktoriais ar kita informacija, laivas ar kita plaukiojimo priemonė tikrinama Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ar teritorinėje jūroje.

2. Vadovaujantis PTR taisyklių 26 punktu Lietuvos ar kitos valstybės laivas, neturintis automatinės identifikavimo sistemos (AIS) arba žvejybinės laivų stebėjimo sistemos (FVMS), norėdamas įplaukti į Lietuvos Respublikos teritorinę jūrą ir sustoti reide, įplaukti į uostą ar vidaus vandenis, nedelsdamas apie tai turi informuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir pateikti jos prašomą informaciją. Pagal šią nuostatą pramoginiai laivai, prieš įplaukdami į teritorinius vandenis, apie tai informuoti VSAT privalo patys.

3. Vadovaujantis 2000 m. gegužės 9 d. Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (toliau – įstatymas) 15 str. 2 punktu Valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimais nelaikomi atvejai, kilę dėl nenumatytų aplinkybių: nelaimingo įvykio, avarijos, stichinės nelaimės, grėsmės laivo (orlaivio) saugumui, sugedusių laivų buksyravimo, neatidėliotinos medicinos pagalbos suteikimo, išgelbėtų žmonių pristatymo arba dėl kitų priverstinių priežasčių.>> Taigi asmenys pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką dėl nelaimingo įvykio, avarijos, stichinės nelaimės, grėsmės laivo (orlaivio) saugumui, sugedusių laivų buksyravimo, neatidėliotinos medicinos pagalbos suteikimo, išgelbėtų žmonių pristatymo arba dėl kitų priverstinių priežasčių nėra traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Per pastaruosius 20 metų nei vienas pilietis nėra patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn už valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimus teritorinėje jūroje. Kuršių mariose kiekvienas valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimas yra nagrinėjamas individualiai.

4. Šaukinys „Impulsas-3“ Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste naudojamas jau daugiau nei 20 metų. Poreikio jo keisti nėra, kadangi į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą atplaukiantiems laivams jis jau yra gerai žinomas. Taipogi tai yra tarptautinis žodis, naudojamas ir kitose kalbose. Šaukinys „Impulsas 3“ yra patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 3-327 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo“ 2 priede.

5. VSAT netaiko draudimų ar apribojimų sustoti ir išlipti pasimaudyti Baltijos jūroje, išskyrus užsienio valstybėms priklausančius karo ar valstybinį statusą turinčius laivus ir laivus, taikiai plaukiančius teritorine jūra su tam tikromis išimtimis, nustatytomis, PTR taisyklių 22 punkte: Laivų ir kitų plaukiojimo priemonių kapitonams (škiperiams) ir laivavedžiams teritorinėje jūroje, Kuršių mariose ir kituose vidaus vandenyse draudžiama laipinti (išlaipinti ar įlaipinti) žmones, leisti pakilti ar nutūpti orlaiviui, atliekančiam tarptautinį skrydį, krauti prekes, krovinius į (iš) laivus (-ų), plaukiančius (-ų) tarptautiniais maršrutais nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos iki Lietuvos Respublikos jūrų, vidaus vandenų uostų ar atgal, arba į (iš) laivus (-ų), plaukiančius (-ų) teritorine jūra, taip pat priplaukti arba švartuotis prie šių laivų, arba juos vilkti,<...>.

Taigi, esant anksčiau nurodytiems atvejams, yra pagrindo įtarti,kad galėjo būti vykdoma teisės aktais draudžiama veikla, radijo ryšiu gali būti susisiekta su laivu ar kita plaukiojimo priemone dėl informacijos patikslinimo, o į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą grįžtantys laivai ar kitos plaukiojimo priemonės gali būti patikrintos. Jei yra priimamas sprendimas dėl laivo ar kitos plaukiojimo priemonės patikrinimo, tai laivas ar kita plaukiojimo priemonė siunčiami į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą prie 41 krantinės, kurią Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra skyrusi pramoginių laivų pasienio tikrinimas atlikti. Atskirais atvejais, kad pramoginių laivų kapitonams būtų patogiau švartuotis, jų tikrinimas gali būti atliekamas ir prie bet kurios kitos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinės.

VSAT, pagal deleguotas funkcijas ir suteiktus įgaliojimus užtikrina priimtų teisės aktų įgyvendinimą ir jų laikymąsi. Dėl teisėkūros tobulinimo ar visuomeninių santykių teisinio reguliavimo poreikio sprendžia teisės aktą priėmusi institucija (LR Seimas ar Vyriausybė) įvertinusi nacionalinius saugumo, ekonominius ir socialinius interesus bei kitų suinteresuotų pusių siūlymus.

Papildomi paaiškinimai:

prie 2 punkto: Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 642 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. 914 „Dėl Valstybės sienos jūroje ir teritinės jūros apsaugos sistemos funkcionavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.3 punktu, siekdami užtikrinti Lietuvos Respublikos politinius, nacionalinio saugumo ir ekonominius interesus jūros rajone ir sukurti Lietuvos Respublikos integruotą jūros stebėjimo sistemą, kuri užtikrintų vieno nacionalinio atpažinto jūros paveikslo sudarymą, Vidaus reikalų, Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministrai 2012 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-828/1V-542/3-490 patvirtinimo Objektų jūros rajone ir Kuršių mariose atpažinimo tvarkos aprašą (toliau – instrukcija). Instrukcijos 5 punktas reglamentuoja, kad siekdami sukurti nacionalinį atpažintą jūros paveikslą, Integruotos jūros stebėjimo sistemos operatoriai atlieka objektų aptikimo ir atpažinimo veiksmus visame jūros rajone ir Kuršių mariose. Taigi nepriklausomai, ar laivas ir kita plaukiojimo priemonė, kertant valstybės sieną, plaukia iki atvirų tarptautinei laivybai Lietuvos Respublikos jūros, vidaus vandenų uostų, kuriuose yra pasienio kontrolės punktai, ar atgal, ar plaukia taikiu plaukimu teritorine jūra, ar išplaukia iš priekrantės žvejoti į teritorinę jūrą, jis turi būti aptiktas ir atpažintas.

Prie 5 punkto: Vadovaujantis PTR 29 punktu Laivų ir kitų plaukiojimo priemonių (išskyrus užsienio valstybėms priklausančius karo ar valstybinį statusą turinčius laivus ir laivus, taikiai plaukiančius teritorine jūra), esančių teritorinėje jūroje, Kuršių marių ir kituose vidaus vandenyse, uostuose, prieplaukose ar kitose laivų ir kitų plaukiojimo priemonių nuolatinės dislokacijos vietose, kapitonai (škiperiai) ir laivavedžiai Valstybės sienos apsaugos tarnybos, muitinės ir kitų įgaliotų pagal kompetenciją atlikti patikrinimą valstybės institucijų pareigūnų reikalavimu privalo sustoti ir leisti šiems pareigūnams įlipti, pateikti laivo ar kitos plaukiojimo priemonės, įgulos, gabenamų prekių, krovinių dokumentus, leisti apžiūrėti laivo ar kitos plaukiojimo priemonės patalpas, gabenamas prekes, krovinius, vykdyti kitus teisėtus pareigūnų reikalavimus.

---TEKSTO PABAIGA---