A Travellerspoint blog

Atlantas. Iš kur atsiranda žuvis

Faktas, kad esame valstybė, kuri pati, savo noru, niekieno neverčiama ir vien savo nuosavų valdininkų ir politikų pastangomis sunaikino didžiulį žvejybos laivyną. Ne vien žvejybos laivus, plaukiojančias bazes, refrižeratorių laivyną išdrąskė, bet ir ištisas įmones, aptarnavusias laivyną krante. Visą didžiulį jūrinį pramoninį kompleksą, kurį gal ir tikrai reikėjo pertvarkyti, modernizuoti, bet grupė draugų nusprendė kitaip. Griebė - kaboom - ir nebėra. Kodėl sunaikino? "Ai, tai kad neapsimoka" ,- sakė mums nedidelis pulkelis labai labai gudrių draugų, tą naikinimo ir drąskymo darbą labai mitriai suplanavusių ir įvykdžiusių. Todėl, jei kas lietuvio paklausia "iš kur atsiranda žuvis?" - tautietis kaip taisyklė atsako "žinoma, kad iš Norvegijos!", o geriau informuotas mūsų jūrinės valstybės pilietis dar paminėtų ir Valinsko prūdą.

Keliaudamas burine jachta Ispanijos ir Portugalijos pakrantėmis, vis užsuku ir į vietinius žvejų uostelius pasitikrinti kada gi jie pradės naikinti savo laivyną ir žuvies pramonę. Nes gi neapsimoka - juk Lietuva tai įrodė! Na, bet jie kaip nepradeda, taip nepradeda kažkodėl. Netgi priešingos tendencijos ryškėja - ypač Ispanijos žvejų laivynas sparčiai modernėja, o patys ispanai kasmet žuvies sušveičia tiek, kiek likusios ES šalys visas kartu sudėjus. Statistika nutyli į kur tas šalis kartu sudėti, tačiau į bet kurį Ispanijos turgų užėjęs matau, kad žuvies prekystaliai tiesiog apgulti pirkėjų, o prie mėsos prekeivių vos vienas kitas klientas prieina. Žuvis čia brangi, brangesnė ir už kiaulytės, ir už jautuko mėsą - žvejų darbas čia tikrai labai aukštai įvertintas.

large_IMG_5286.jpg

Šiandien galime kartu pasivaikščioti po nedidelio Galicijos miestelio Santa Uxia de Ribeira žvejybos uostą ir pabandyti suprasti kodėl jiems apsimoka, o mums, lietuviams, semti žuvį iš jūros ir vežti į krantą visiškai neapsimoka.

Kokiu metodu laivas žvejos - matosi pagal laivo architektūrą ir jame sumontuotą įrangą.

Labiausiai paplitęs žvejybos būdas čia, Atlanto priekrantės zonoje - tralavimas. Tralas - tai toks iš labai tvirto tinklo nunertas didžiuliausias maišas, kurį laivas nuleidžia į vandenyno dugną ir tempdamas skraidina virš dugno, visą gyvastį į maišą susemdamas. Laivą tralerį iš tolo atpažinti lengva - laivagalyje tralo slipas, virš jo iškelta tralo krano arka, o denyje stovi labai galingos būgninės gervės su galybe tvirto plieninio lyno ir suvyniotais tralais.

large_IMG_5367.jpglarge_IMG_5372.jpglarge_90_IMG_5373.jpg
Dažnai ant tralerio galinio borto pastebėsite užkabintas tralo duris - tai specialios plokštės, kurių pagalba tas tralo maišas išlieka plačiai atvertas, kai dirba dugne. Tralo durys ganėtinai sudėtingas įrenginys - kruopščiai skaičiuojama jo hidrodinamika, lynų tvirtinimo taškai - jos tiek pat svarbios, kaip vairas automobilyje. Tralo vairuotojo profesija - tralmeisteris. Jis žvejybiniame laive ne mažiau svarbi persona už kapitoną, nes nuo jo sugebėjimų ir net intuicijos priklauso laimikio gausa ir atitinkamai visos įgulos bei laivo savininko uždarbis.

Kitas plačiai naudojamas žvejybos būdas - gaubiamieji ir statomi tinklai. Gaubiamuoju tinklu žvejojantis laivas echolotu suranda žuvies būrius, meta vieną tinklo galą su plūduru ir inkaru, o pats plaukia ratu apie žuvingą vietą, leisdamas tinklą. Atplaukęs prie tinklo pradžią žyminčio plūduro, pasikelia tinklo trosus, deda juos ant gervių ir kuo skubiau "užraukia" tinklo dugną. Vėliau renka tinklą į laivą, o pabaigoje laimikį kranu pakelia ant denio. Šitaip dažniausiai gaudomos paviršiuje ir mažuose gyliuose gyvenančios žuvys - tunai, pelamidės, skumbrė, stauridės, sardinės, ančiuviai.

large_IMG_5371.jpg

Kaip taisyklė, statomų/gaubiamųjų tinklų laivas visą denį užsikrovęs tuščia tara - plastiko dėžėmis ir didžiuliais tinklų ryšuliais, plūdurais su margaspalvėm vėliavom. Grįždamas iš jūros, dėžes, užpildytas žuvimi, bus sukrovęs triumuose.

Statomi tinklai ištiesiami virš dugno, pažymimi plūdurais ir paliekami dienai, dviem. Tie plūdurai ir padaro buriavimą naktį labai sudėtingu. Iki 100 metrų gylio izobatos priekrantėje pilna tų plūdurų, jie prastai pažymėti, neapšviesti, dažniausiai be radaro atšvaitų. Gelbėjimo tarnybos dažnai turi darbo - siunčia katerį, kad partemptų į uostą jachtą ar kitą pramoginį laivą, kuris ant sraigto užsivyniojo tinklo inkaro virvę. Tada pokalbiui su jachtos škiperiu prisistato ir uosto policijos atstovai. Rašomas protokolas, fiksuojamos aplinkybės, spėju, kad bus skaičiuojami laivo gelbėjimo kaštai, nuostoliai žvejo, netekusio savo įrangos. Įplaukti į net prastai pažymėtą tinklą gali būti labai brangi pramoga.

large_IMG_5376.jpglarge_90_IMG_5377.jpg

Čia, fotografijose aukščiau - dar vienas specializuotas žvejybai ūdomis laivas. Ūdos - tai kelių šimtų metrų, ar net kilometrais matuojami ploni sintetiniai trosai su kas pora metrų ant valo pavadėlių pririštais kabliais. Ūdos laive laikomos suvyniotos ant didelių būgnų, o leidžiant ūdas į dugną, ant kiekvieno kablio žvejai užmauna jauką - pusę sardinės, ar kitokios žuvies gabaliuką. Ūdos naudojamos giliavandenei žvejybai. Ten, amžinoje tamsoje, ant ūdos kimba visokie monstrai - rinkoje populiariausi labai skani žuvis-velnias, ispaniškai Rape, žuvis kardas, juodas kaip smala jūros karšis, unguriai kongeriai. Keldami iš jūros ūdas su laimikiu, žvejai neturi laiko knebinėtis atkabindami kiekvieną žuvį - dažniausiai nukerpa pavadėlį, tai tos žuvys ir riogso ant turgaus prekystalio su visu kabliu dantyse.

Yra ir daugiau specializuotų laivų - aštuonkojų gaudymui gaudyklėmis, naktinei kalmarų žūklei ir milžiniškas laivynas nedidelių katerių, skirtų įvairiausiems žvejybos būdams sekliuose pakrančių vandenyse. Yra ir didelių okeaninės žvejybos laivų, kurie žvejoja Afrikos, Islandijos pakrantėse, Arktyje, Antarktyje - jie šitaip nebėgioja į uostą žuvies priduoti. Didelio laivo įgulos nario reisas tęsiasi kelis mėnesius, o pats laivas į namų uostą gali negrįžti metų metais. Laimikį jis parduoda užsienio uostuose, arba jūroje perkrauna į specialius laivus - transporto refrižeratorius, iš jų gauna reikalingą ir iš anksto užsakomą tiekimą.

large_IMG_5350.jpg

Kiekvienas žvejų uostas miestelyje sukuria daug pagalbinių verslų ir darbo vietų. Čia bus įvairiausios mechaninės dirbtuvės - nuo akumuliatorių serviso ir elektros ar elektronikos dirbtuvių iki variklių remonto įmonių, tinklų ir tralų, gaudyklių gamybos ir remonto įmonės, ledo generatoriai, žuvų aukcionas, laivų aprūpinimo ir tiekimo įmonės - vadinami šipčandleriai, žuvies dėžių plovimo ir pakavimo specializuotos įmonės, kuro kolonėlės ir daugybė visokių kitų smulkių verslų. Visi sukasi kaip vijurkai, kad žvejybinis laivas grįžęs į uostą atiduoti laimikį, uoste užtruktų kuo trumpiau ir nedelsiant vėl skubėtų į žvejybos rajoną.

large_90_IMG_4777.jpglarge_IMG_5389.jpglarge_90_IMG_5378.jpglarge_IMG_5348.jpg

Aukcionas - tai erdvus pastatas šalia krantinės, kur nuo vandens pusės iš laivo iškraunamos žuvies dėžių pilni padėklai, o iš kitos pusės yra pakrovimo į auto transportą rampos. Laivo kapitonas į aukcioną praneša kiek dėžių ir kokios žuvies jis sugavo ir ketina parvežti į krantą. Laivui dar vis esant jūroje, krovinį superka aukciono dalyviai - prekybininkai ir žuvies perdirbėjai. Pradėjus laivą iškrauti, kiekvienas pirkėjas gauna savo įsigytą aukcione dėžių kiekį ir mato, kaip jis pakraunamas į pirkėjo transportą.

large_IMG_5351.jpglarge_IMG_5352.jpglarge_IMG_5356.jpg

Iš laivo iškraunant žuvies pilnus padėklus, tuo pat metu vyksta tuščių dėžių pakrovimas, ant kiekvienos dėžių rietuvės uždedant šipčandlerių pristatytą maistą įgulai - taupomas krovos laikas. Lygiagrečiai vyksta remontuotinos įrangos atidavimas dirbtuvėms (ča matome kažkokias metalines duris iš laivo iškraunamas), naujų tinklų pakrovimas ir daug kitų darbų.
large_90_IMG_5358.jpglarge_IMG_5388.jpg

Aukciono pastate įrengtas specialus balkonas, kur laivų įgulų šeimos nariai ateina pamatyti savo vyrus ir tėvus - nes jie tuoj pat apsisukę grįš į jūrą.

Ir viskas vyksta bėgte, bet sakyčiau linksmai. Visi tie dalykai - dėžės, maistas, tiekimas, tinklai - prie laivo privežami būtent tada, kai to reikia, nes už valandos prie krantinės jau švartuosis kitas laivas ir ten dirbs jau kiti tiekėjai, rangovai, pirkėjai, o šis laivas jau stovės prie ledo generatoriaus ir pils į savo saugyklas smulkintą ledą, arba pilsis kurą prieš vėl išskubėdamas į jūrą.

Stebuklų stebuklas - čia, Ispanijoje, visa tai apsimoka, o pas mus Lietuvoje kažkodėl ne. Net už ES lėšas įrengtas žuvies aukcionas su žuvies perdirbimo cechu dirba nuostolingai ir yra subsidijuojamas valstybės iš visų mūsų kišenės. Jau gal geriau vėl tos labai gudrios grupės draugų reikia prašyti, kad kaip laivyną su visa jo kranto pramone kadaise patvarkė - taip ir tą aukcioną su cechu tegul tvarko. Nes "ai, tai kad neapsimoka."

Posted by gramas 01:54 Archived in Spain

Email this entryFacebookStumbleUpon

Table of contents

Be the first to comment on this entry.

Comments on this blog entry are now closed to non-Travellerspoint members. You can still leave a comment if you are a member of Travellerspoint.

Enter your Travellerspoint login details below

( What's this? )

If you aren't a member of Travellerspoint yet, you can join for free.

Join Travellerspoint