A Travellerspoint blog

Apie tai, kaip drąsuoliu netapti ir filmų scenarijus kurti

Dar praeitam gyvenime, kai šokinėjau su parašiutais, aerodromuose dažnai pasišaipydavom iš žmonių, kurie teigia nieko nebijantys. Sakydavom - tu arba labai drąsus, arba nelabai protingas.
Iš pradžių juokinga, bet vėliau, įgaudamas patirties, imi suprasti, kad tu tikrai nenori nei tuo drąsuoliu, nei tuo durnium būti.

Parašiutizme įskiepijamos labai tvirtos saugumo procedūros, griežta licenzijavimo sistema pagal kvalifikaciją, atestacijos, aukšti reikalavimai technikai, kasmetinės patikros ir papildoma įrangos inspekcija prieš renginius, nuolatiniai saugumo mokymai ir instruktažai. Nuolat esi mokomas mąstyti pagal scenarijų "o kas, jeigu...". Ir tų JEIGU - visokio lygio pavojingų situacijų - gali būti begalė. Turi stengtis bent daugumą tų situacijų nuolat sugroti savo galvoje - tas pratimas vizualizacija vadinamas - ir pasistengti praktiškai įtvirtinti pratybų metu. Laisvame kritime, ar po kupolu - greičiai dideli tiek, kad mąstyti kaip elgtis tu neturi laiko. Turi paprasčiausiai daryti - viskas nugludinta iki refleksų lygio - atpažinti situaciją, veiksmai, jų eiliškumas - geram parašiutininkui net galvoti apie tai nereikia, atrodo kad stuburo smegenys pačios visa tai padaro.
Pradėtų koks Šumacheris, lėkdamas 300 km/h, galvoti "kur čia pas mane gazas, a, va - po to jungsiu pavarą" - nebūtų jis joks šumacheris. Ten reikia varyti. O parašiutininkai pavaro gerokai greičiau už visus f1 šumacherius - virš 400km/h laisvam kritime freefly stilumi nieko labai nebestebina.
large_klaipeda.jpg
Padaryk ilgesnę pertrauką tarp šuolių - ir pats pajusi, kad tie tavo refleksai bei įgūdžiai atbunka, ir sudėtingesniam grupiniam šuoliui į kompaniją nebūsi kviečiamas. Niekas ir nepyksta, nes ten savo gyvybę, kalbant ne vaizdžiai o tiesiogiai, tu savo kolegoms patiki. Jeigu tu, ar kitas rimtai supjaus grybą - pasekmės bus liūdnos. Todėl pasitikėjimas vienas kitu yra su kvalifikacija labai susietas dalykas. Jei atsilikai - prasišokinėji kurį laiką aktyviau, visi įgūdžiai atsistato, ir vėl esi lygiavertis partneris savo kolegoms.
Kvalifikacija kyla kartu su patirtimi. Parašiutizme įtvirtintos laipsniškos progresijos esmė - sveikas baimės jausmas. Pabandyk jį prarasti, t.y. tapk labai drąsus arba durnas - ir tavo "o kas, jeigu..." scenarijų kiekis sumažės, tu nustosi jais domėtis, pradėsi mokėti ir žinoti viską, ir pagal dėdulės Merfio dėsnį kažkada vistiek atsitiks tai, ko tu labai nenori.
Todėl parašiutizme reikia dažniau šokinėti, o buriavime - daugiau plaukti. Tada nei drąsuoliu, nei tuo durnium nereiks būti.

Kai išmoksti savo baimės jausmą kontroliuoti ir skatinti tuo pat metu, pradedi galvoti, kad nuo tų atseit ekstremalių smagumų tavo bendras rizikos tolerancijos lygis pasidaro gal kiek aukštesnis, nei kitų žmonių. Jie sako - "tu turbūt labai drąsus, aš (daryt tą/šitą/aną) bijočiau" - bet savęs kažkokiu drąsuoliu tu savęs tikrai nelaikai. Pradėjęs aktyviau buriuoti, dažnai pagalvodavau - o kas čia buriavime tokio jau pavojingo, kad visuomenėje buriuotojas paišomas toks save, jūras vandenynus nugalintis jūrų vilkas drąsuolis? Pasikalbėjau su Andrium Varnu apie jo plaukimą aplink Pasaulį. Na, jūrų vilkas, bet labiau paprastas žmogus kaip žmogus, ir nejoks ne drąsuolis. Jūrų vilkai sako - stichiją gerbti reikia. OK, kas dar?

Dėl parašiutizmo baimės to vidutinio statistinio piliečio galvoje dar kažkiek suprantu - na bet buriavimo - ko čia jo bijoti? Jei tu neturi įgimtos vandens baimės, prieš kurią tavo psichologas bejėgis - taigi jokio "ekstrymo" buriavime nėra - sėsk į jachtą, ir plauk. Pradžioje gal plauk kaip keleivis ar įgulos narys, kad pasitikrinti, ar šitas užsiėmimas tau išvis įdomu. Eik į mariną, trinkis ten, kalbėk su žmonėmis, sakyk kad labai plaukti nori - ir pakvies. Jeigu nepatiks - nevark. Jei patiks - išsilaikyk vairininko licenziją, pirk arba nuomokis laivą ir plauk pats. Savarankiškai plaukdamas, daug išmoksi, klaidų darysi, bet su kiekvienu plaukimu tavo žinių ir įgūdžių bagažas didės, vis daugiau "o kas, jeigu..." dalykų apmąstysi, ir išmoksi savo baimes nuo realios rizikos atskirti.

Neseniai pradėjau ieškoti duomenų apie realius rizikos faktorius buriavime, apie nelaimingų atsitikimų statistiką, ir supratau, kad pačios įvairiausios mūsų baimės ir realus rizikos buriavime lygis yra labai skirtingi dalykai. Žmonės bijo vandens, bijo jūros ligos, bijo atsidurti audringoj jūroj, bijo savęs - bet čia juk tik psichologija. Realus rizikos lygis matosi statistikoje. Baimės kažkodėl daug, bet reali rizika labai maža. Ta nelaimingų įvykių statistika man įrodo, kad buriuoti yra saugu.

regata.jpg
Amerikiečiai paskaičiavo mirtinus atvejus, tenkančius 100.000 užsiimančių tokia veikla, įvertinant laiką, kurį individai praleidžia užsiimdami tuo tiriamu dalyku. Mėgėjiškam buriavime tas skaičius yra 0.03. Tai reiškia, kad buriavimui, kaip mūsų hobiui, tenka 0.03 mirtino atvejo iš 100.000 užsimančių ta veikla. Kitaip sakant - jei esi vienas iš 100.000 buriuotojų, yra 0.03 tikimybė, kad užsilenksi būtent buriuodamas. Man ji atrodo žiauriai maža. Statistika to nepaskaičiavo, bet, jeigu iš šito skaičiaus atmesime kad ir insultus, įvykusius buriuojant, ar kitas medicinos problemas, kurios vistiek būtų įvykę krante - spėju, kad tas 0.03 tikimybės skaičiukas yra gerokai per aukštas. Tiek to, palyginimui tebus buriavimui 0.03

Žiūrim kitas veiklas, už buriavimą pavojingesnes:
Važiavimas automobiliu - 30
Nardymas - 2
Mėgėjiška aviacija - 1
Komercinė aviacija - čia kai skrendam kaip keleiviai - 0.04
Baidarės, kanojos - 0.12
Motociklai - 0.09
Vandens motociklai - 0.06
Sportinis jūrinis buriavimas - Ocean Racing - 0.35

Tačiau buriavimas yra labiau pavojingas už:
Vaikščiojimas į darbą pėsčiomis - 0.025 (aijnana - net 0.005 tikimybės punktų saugiau už buriavimą!!)
Važiavimas autobusu - 0.02
Plaukimas keltu - 0.01
Važiavimas traukiniu - 0.01
Jodinėjimas žirgais (gal ir kumelėm?) - 0.01

Skaičiai iš 2004 metų, spręskit patys, ar galėtų būti ženkliai pasikeitę. Gal, jei pro skulptūrų parką iš darbo šiemet nebeinat...

Kitas statistinės informacijos pjūvis - pagal avarijose/įvykiuose nutikusių sužeidimų ir traumų, kurioms tiesinti buvo būtina medicinos pagalba, mirtinas baigtis:

Futbolas - vienas mirtinas atvejis iš 65.000 traumų
Golfas - 1 : 33.000
Buriavimas - 1 : 200
Alpinizmas - 1 : 16
Aviacija - 1 : 2

Tai kas ta reali rizika buriavime? Kodėl važinėjimo į darbą automobiliu nebijom, o buriuoti daug kam baisu? Mes priprantam prie tos kasdienės rizikos, todėl jos suvokimo slenkstis paaukštėja ir ją lengvai toleruojam. Pripratimas - kaip ir baimė - tik psichologija, nes vistiek 30 iš 100.000 mirsime vairuodami...

Buriavime yra paskaičiuotos 5 pačios didžiausios rizikos, kada gali įvykti potencialiai pavojingi dalykai:
1. Susidūrimai su laivais arba konstrukcijomis plaukiant (plūdurai, tiltai ir t.t.) - 62%
2. Seklumos ir krantas - 9%
3. Apsivertimas (overkilis) - 8%
4. Iškritimas už borto - 4%
5. Gaisras - 4%

Visa kita - kitos priežastys su mažais procentais.

Smagu, kai žinai ko labiausiai buriuojant saugotis reikia...
Mane sudomino tie iškritimai už borto su 4%, nes plaukdamas vienas, iškristi labai nenoriu - pasirodo, statistiškai didžioji jų dalis (pas britus) nutinka ne kažkur atviroje jūroje, o visiškai kasdienėje situacijoje, laivui esant ant inkaro, ar prie plūduro prišvartuotam.

Įsivaizduok, esi paprastas statistinis britų ponas Džonas Smitas, savo laivą laikantis rišdamas prie specialaus plūduro upės žiotyse, nes tai ženkliai pigiau, negu prie tiltelio marinoje. Upėje yra potvyniai ir atoslūgiai; na ir kas - jie visada buvo, ir bus... Į laivą nuo kranto tu patenki pripučiama valtele su pakabinamu varikliu; jei vakare - tai dažniausiai susileidęs pora pintų su draugais pabe. Bet vieną dieną, belipant iš tuziko į laivą, tu nepastebėjai praplaukiančio katerio sukeltos bangos, nusivertei į vandenį. Kaip ir nieko baisaus, va tuoj užsikabinsi už kopėtėlių ir viršun užsliuogsi... Suskiai kateristai... Pikta ir ant savęs dėl tokio nerangumo, gerai, kad niekas ir nematė. Ranka, pasiekus kopetėles, šliurpt nuslydo , srovė tave pagavo, šalin nunešė, bandai jau į artimiausią krantą kapstytis... Paskui pajunti, kad vanduo šaltas be galo... Kodėl be liemenės buvai? Todėl kad kasdien į laivą savo tuziku plaukei, ir jos niekad nereikėjo. Paskui filmas lėtėti ima, kaip ir širdies ritmas nuo šalčio, netyčia vandens sriūbteli, iškosėt bandai ir dar sriūbteli... Ir po kurio laiko jau blūdinėji tame tunelyje, kur šviesa pabaigoj matosi...
Čia vizualizacijos pratimas buvo, jei ką... Man toks scenarijus "o kas, jeigu..." yra visai įmanomas.
Dėl to ir kala britai kasmet savo buriuotojams - LIEMENĖS, LIEMENĖS, LIEMENĖS... ne tik tada, kai viskas aplinkui švilpia ir kunkuliuoja, o ir tokiose trivialiose situacijose kaip plaukimas tuziku, ar švartavimasis, ar šliuzuose...

Tai turim penkias pačias didžiausias buriavimo rizikas, ir ką dabar su jom daryt? Jas reikia valdyti - t.y. surasti būdus rizikos mažinimui. Tie rizikos mažinimo būdai bendrai vadinami saugumu. Saugumo buriavime elementai yra šie:

  • Kvalifikacija ir žinios
  • Patirtis
  • Technikos stovis, parengimas ir naudojimo įgūdžiai
  • Tinkamas elgesio modelis

Atkreipiu dėmesį, kad apie tinkamą elgesio modelį čia pats labai kultūringai pasakiau, nes apie tai beveik niekur nerašo. Normalių žmonių kalba tarp kitų dalykų toje sąvokoje yra ir "neprisliuobti iki pajolų graibymo". Žinau, ką sakau - esu naudojęs netinkamą elgesio modelį ir dėl to kažkaip pikantiškai pakibęs ant lejerių. Gerai, kad uoste, kur draugai atgal ant denio greitai partempė. Nebūtų suspėję - kas žino, gal būtų tekę į greta stovintį laivą pakaušiu barkštelėti ir į statistiką papulti. OK, lyrika į šalį, judam toliau...

Ne viskas taip parasta su tuo saugumu - nes jis visada juda kartu su numatoma ir numanoma rizika. O rizika nėra konstanta, ji kaitaliojasi priklausomai nuo besikeičiančių oro sąlygų, nuo laivo, kuriuo plauki, nuo įgulos kuri patyrus arba ne ir jos savijautos, nuo plaukiojimo regiono ir kiek tu jį pažįsti... ir dar daugybės kitų dalykų. Kas įdomu - iš tų visų riziką sąlygojančių veiksnių, buriavime 89% priklauso nuo žmogaus, ir tik likusioji nežymi dalis - nuo technikos. Būtent žmogus buriavime - silpnoji grandis, ne laivas.

Siekdami suvaldyti tą savo besikeičiančią buriavimo riziką ir ją sumažinti iki sau priimtino lygio, turime išmokti kaskart įvertinti situacijos rizikingumą. Kaip pavyzdžius turime du ekstremaliai skirtingus varijantus.

Žema rizika - buriuotojiška palaima:
Silpnas ar vidutinis vėjas ir bangavimas
Vandens teperatūra tokia, kad įmanoma ilgokai mirkti jame be pavojaus sveikatai
Laivas puikiame techniniame stovyje
Nuolatinė, apmokyta ir patikima įgula
Pažįstamas plaukimo regionas

Aukšta rizika - buriuotojiškas vargas ir nelaimė:
Sudėtingos ar labai sudėtingos oro sąlygos
Neparuošta įgula - nepatyrus, nepažįsta laivo, mažai kartu plaukus, įgulos fizinis pasirengimas silpnas
Laivo komplektacija - nėra būtinų įrengimų ir prietaisų, arba jų stovis prastas, arba įgula nemoka jais naudotis
Dirbtinis spaudimas - dažniausiai sportininkams būdingas varymas ant laivo ir įgulos galimybių ribos nes reikia nugalėt; turistams - varymas vėlgi ant ribos, nes būtinai reikia ten kažkur nuplaukti ir būtinai dabar.

Taigi - turime aukščiau išvardintas rizikas, saugumo faktorius ir galimus buriuotojiškos laimės ir vargo varijantus. Žaisdami šiais besikeičiančiais dalykais, galime sukurti sau begalę buriavimo scenarijų "o kas, jeigu..." stiliumi. Kažką kaip filmą galvoje prasuksim, kažką praktiškai pasitikrinsim ir savo įgulą pamokinsim, kažką kitiems papaskosim, ir gal apie jų "o kas, jeigu..." sužinosim.
Žodžiu, bijokim į sveikatą, savo riziką valdykim, ir žinokim, kad baimė - tai tik psichologija, o buriavimas yra ne tik smagu malonu, bet ir saugu.

Taigi, jeigu ruošiatės gyventi amžinai - pats laikas automobilį parduoti, persikraustyti gyventi į jachtą, ir iš jos į darbą jodinėti žirgu.

Posted by gramas 06:54

Email this entryFacebookStumbleUpon

Table of contents

Be the first to comment on this entry.

Comments on this blog entry are now closed to non-Travellerspoint members. You can still leave a comment if you are a member of Travellerspoint.

Enter your Travellerspoint login details below

( What's this? )

If you aren't a member of Travellerspoint yet, you can join for free.

Join Travellerspoint