A Travellerspoint blog

Apie tai, kaip smagu rojaus rūmuose gyventi

large_coupephot.jpg

Kai kranto žmonėms pasakoju apie mūsų buriavimą ir keliones po burėmis, neretai krenta toks klausimas - ar neankšta ten jums, nedideliam laivelyje (8,5 x 3), kai reikia pora savaičių net tik įgulą, bet ir mantą bei atsargas sutalpinti? Tada skubu juos nuraminti - taigi nei kiek ne ankšta, juk SCORPIO - tai 4 kambariai ir kiemas! Forpiko kajutė priekyje su dvigule lova bei lentynomis mantai, po to wc su dvejomis durimis pilnai nuo viso pasaulio atsiriboti ir kūrybingoje vienatvėje pabūti - vėlgi ten yra sieninė spinta su kabykla rūbams, prausykla ir spinta po kriaukle ir virš; po to kajutė su sulankstomu stalu centre ir gultais šonuose, vienas gultas lengvai virsta dvigule lova, kitas gultas - viengule; su pakankamai sandėliavimo erdvės po gultais ir sieninėse spintose; ir, žinoma, mano šturmaninis sulankstomas stalas (labai patogu, kai gali užversti jį stovint uoste) ir škiperio gultas, atsiprašau - kapitono miegamasis.. O kiemas juk kokpite, jei reikia, gali būti stogine ir papildomu tentu nuo kritulių apsaugomas. O dar... Dar kokpito runduke masė vietos kuro atsargoms, visokiai kitai mantai, virvėms, fenderiams ir kt. šlamštui, kurį vežiojiesi, nes kada nors juk gali prireikti. Dar variklio skyrius, kuriame irgi visokio bagažo telpa... Oij, mūsų tik trys keliaujam, tikrai ne ankšta, vietos viskam užtenka, ir dar svečiui liktų, jeigu prireiktų!
large_IMG_4517.jpg
large_Variklio_skyrius.jpg

Va šitaip aiškini tam abejojančiam, kad mūsų skiedrelė tikrai gali mūsų gyvenimą talpinti.

Taip jei atvirai - tai gerokai padailintos teisybės porcija mano atsakyme yra. Jachtose mes gyvename V Tesnote, Da Ne V Obide, kas lietuviškai reiškia subinėm trinamės, bet dar nesimušam. Mums ant SCORPIO dar lengva nesimušti, nes šeimos įgula esam. Tačiau, jei dvi savaites reikia su svetimais žmonėmis laivelyje sugyventi - tai nori nenori, bet atsiranda kiek psichologinio, tiek dalykinio pobūdžio reikalų.
Problemomis tų dalykų nevadinu, nes tai labiau užduotys, kurias privalai išspręsti, nes jeigu neišspręsi - kitos alternatyvos yra tik dvi. Arba tu pats pasitrauki, arba sukeli laive maištą, ir pašalini tą, kuris tau labiausiai savo buvimu ten trukdo. Čia jau tokio lygio kraštutinumai, kad jei tokius net svarstyti galėtum - tu geriau lik namie, ir niekur plaukti tau nereikia.

Psichologinio pobūdžio užduotys labiau susiję su taip vadinamu suderinamumu. Kartais gal ir žinai, kad žmogaus, su kuriuo įguloje plauksi, nelabai "virškini". Tai čia dar krante tau nelabai sekasi su juo bendrą kalbą rasti - tai turi žinoti, kad laive, įpusėjus jei ne pirmai, tai antrai savaitei buvimo kartu mažoje erdvėje, tas kalbos neradimas gali virsti visai kita nesugyvenimo ir nesuderinamumo dimensija.

Prieš plaukimą verta pačiam ramiai pamąstyti, ką tu ketini daryti, kai pats būdamas arti ribos - pervargęs, gal alkanas, gal sergantis - pajusi, kad ką tik tave be galo be krašto užkniso viskas. Komanda, jūra, lietus, prirūgę niekad neišdžiūvančios kojinės, kiaurai permirkę šturmės kelnės, kurios dar naujos, kainavo XXX ir turėjo būti sausos; nuovargis, chroniškas miego trūkumas ir lėtai kaip smala varvantis budėjimų laikas.
Ir tada po savo budėjimo pamainos lendi į kajutę poilsiui, ir randi kieno nors pribezdėtus kalsonus ir maikes-šmaikes ant tavo lovos išdraikytas... ar vidury aslos ant praėjimo nudrėbti kažkieno batai, ant kurių tamsoje būtinai basas užsirioglinsi... tada paimi tą batą, užsimoji juo, jau žiebsi įsivaizduojamam priešininkui... Ir va čia reikia mokėti kitą bangą savo galvelėje, kuri dar valdo tą ranką su batu, įjungti. Smulkmena, batai ant tako - bet svarbus momentas tuo pat metu, nes dabar ir paaiškės, ką ketini su ta savo smulkmena toliau daryti. Gali ją išpūsti iki globalaus konflikto, kurio metu visiems paaiškinsi kas yra kas, o jie tau irgi paaiškins... Bet gali ir sutaupyti kokius 25.000 savo nuosavų neuronų, kurių atsargos, kaip žinia, mūsų smegenėlėse yra baigtinės ir nelabai atsistato. Sveika žinoti, kad kas benutiktų - tu visada turi galimybę rinktis. Ir jeigu pats, būdamas išsekęs kiek morališkai, tiek fiziškai, dar sugebi kažkur savyje tą likutį jumoro jausmo surasti - kabiniesi į jį kaip į šiaudą, kad iš savo tamsos išplaukti. Ir visada išplauki.

Daugiau už mane buriavę žmonės labai įdomių istorijų gali papasakoti, kaip ir ką tokiose ir panašiose situacijose žmonės renkasi, ir kokie tų pasirinkimų rezultatai būna; tik paklausti netingėkim.

Dalykinio pobūdžio reikalai - dažniausiai susiję su įgulos narių kvalifikacija, ir jei kas nors kažko nemoka, tai kapitonas gali pamokinti. Jei kažkam atrodo, kad jau moka ir gali jis viską, ir jau gali kitus to visko išmokinti - vėlgi kapitonas tam galėtojui paaiškins, kur reikia atsipalaiduoti ir savo nosies nekišti... Man atrodo, šie dalykiniai reikalai žymiai lengviau už psichologinius sutvarkomi.

SCORPIO receptas bendram sugyvenimui - kuo mažiau siurprizų. Žmonės nemėgsta siurprizų. Mes tik per gimtadienius ir Kalėdas norime siurprizų, nes naiviai tikime aplinkinių sveiku protu ir palankumu mums. Mes norime ir laukiame siurprizo, nes nujaučiame, kad šventės proga kiaulės jie mums nepakiš. Kartais nepakiša.

Todėl SCORPIO škiperis prieš plaukimą labai kantriai aiškina taikaus sugyvenimo taisykles. Kad būtų kuo mažiau siurprizų. SCORPIO taisyklių yra labai daug, nes gyvenimas margas. Jums reiktų kartu plaukti, ir kartu pagyventi, kad jas visas sužinoti. Jei kapitonas ėmė elgtis ne pagal taisykles - įgulos narys turi teisę paklausti, kodėl kapitonas taisykles pažeidžia. Kartoju - paklausti; jaučiat skirtumą? Gerasis Kapitonas dažniausiai viską supranta teisingai, ir ima elgtis pagal taisykles. Jeigu ne - vadinasi, situacija yra nestandartinė, ir visi privalome būti kantrūs bei išmintingi.

Valdžios piramidė ant SCORPIO yra labai sudėtinga, nes Kapitonas tuo pat metu yra ir Tėvas, bei Vyras. Kapitonas visada teisus. Bendrąja prasme, vyras visada teisus, ir jei moteriai atrodo, kad vyras yra neteisus - tai čia yra ne jos vyras. Ant SCORPIO Moteris irgi yra Jūreivis, todėl Kapitonas vėlgi už ją atsakingas ir visada teisus. Tėvas irgi visada teisus, nes yra atsakingas, bent jau iki jūreiviui 16 sukaks. O kai sukaks 16 - atsakomybė vėl pereis Kapitonui, ir Jūreivis vistiek elgsis pagal taisykles. Žinau - siaubas ir diktatūra, bet niekas ir nesakė, kad bus lengva!

Kаs yra lengva ir kas ne - atsakymų yra dabar skaitomoje Clay Blair knygoje "Hitler's U-Boat war: The HUnters, 1939-1942". Šios knygos imtis paskatino šią vasarą Peenemunde , Vokietija, aplankytas rusų povandeninis raketinis laivas. Tai čia buvo praktiškai mūsų laikų laivas, o II Pasaulinio Karo išvakarėse juk povandeniniai laivai ne tik mažesni, buvo, bet ir techniškai mažiau pažengę. Apie įgulos komfortą ten nė kalbos būti negalėjo.
Mūsų SCORPIO yra rojaus rūmai, lyginant su tuo, ką to meto povandenininkai po mėnesį ir daugiau reise išgyvendavo.

Dar prieš karą į vandenį nuleistas U-30, vidutinio dydžio VII Tipo povandeninis laivas - tokio tipo laivai buvo Denico pagrindinė smogiamoji jėga vaikantis sąjungininkų konvojus.
Išoriniai matmenys 63m ilgio, ir 5.7m pločio.
Vidinis korpusas, su reguliuojamu slėgiu - apie 43m ilgio ir apie 3m pločio (platus tiek pat, kaip mūsų SCORPIO).
Įgula 44 jūreiviai ir karininkai.
large_DWWilhelmshaven.jpg

Priekinėje vidinio korpuso dalyje buvo keturi torpedų aparatai, ten pat buvo ir 10 torpedų - keturios aparatuose, ir šešios sandėliavimo talpose po grindimis. Toje pat patalpoje gyveno apie 25 žmonės - torpedų aparatų operatoriai ir žemesnio rango matrosai bei mechanikai. Jie dalinosi 12 sudedamų lovų išilgai bortų ir 4 nuo lubų pakabinamus hamakus. Miegamų vietų mažiau, nei skyriuje gyvenančių - bet darbas juk pamaininis, ir galima dalintis. Valgydavo jie nuo atlenkiamų staliukų, sėdėdami ant apatinių gultų. Patalpa tiek užgrūsta turpedomis, įranga ir žmonėmis, kad atsistoti pilnai išsitiesiant neįmanoma, ir judėti yra sudėtinga. Jūrininkai juokais patalpą vadino urvu. Kaip ir visuose povandeniniuose laivuose, priekinis skyrius būdavo labiausiai supamas ir daužomas jūroje, bet jame nebuvo "praeivių" judėjimo, kaip kituose laivo skyriuose.

Sekančiame skyriuje link laivo centro - buvo vienas iš dviejų akumuliatorių skyrių. Jame gyveno 9 vyrai - kapitonas turėjo slankiojančia sienele atribojamą kajutę, kiti 3 vyresnieji karininkai, ir 5 žemesnio rango, mičmanai. Prieš kapitono kajutę, dešiniame borte, buvo sonaras (matėt filmuose, kaip su ausinėm visokius "tinnng-tinng" klauso) ir radisto vieta. Karininkai maitinosi prie nedidelio sulankstomo stalo, sėdėdami ant apatinių gultų, praleisdami praeivius iš ir į priekinį skyrių. Kad šis skyrius būtų jaukesnis - kai kurie paviršiai jame buvo padengti lakuoto medžio faneruote. Na, labai elegantiškai ir prabangiai atrodė, tikriausiai...

WC laive buvo du, abudu labai primityvūs, vietos juose kaip telefono būdelėse. Vienas buvo greta su karininkų skyriumi. Kitas - laivagalyje. Laive labai trūko vietos maisto atsargoms, todėl laivagalio wc buvo naudojamas kaip sandėlis, o visi 44 įgulos nariai naudojosi vienu wc. Būdavo eilės prie wc. Dažnai ilgos. Gėlo vandens gamyba laive buvo silpna, o atsargos ribotos. Todėl gėlu vandeniu praustis buvo draudžiama griežtai, o barzdos skatinamos. Kūno kvapus maskavo losjonais, kurių saldi smarvė per reisą įsigrauždavo iki kaulo smegenų.

Sekantis skyrius - praktiškai laivo viduryje - vairinė ir valdymo centras, atitiktų normalaus laivo kapitono tiltelį. Patalpa apie 6m ilgio, bet čia suvestos visų laivo sistemų ir komunikacijų valdymo sklendės, rankenos, svirtys, pultai ir visa kita, kas vos leisdavo 1,8m ūgio žmogui atsistoti, bet tik vos-vos išsitiesus. Visa erdvė buvo užimta vamzdynų, sklendžių, laidų, kabelių ir prietaisų raizgalyne. Patalpos centre dominavo apatinis kraštas didelio vamzdžio - tai šachta, su kopėčiomis, kuriomis galima pakilti į viršutinį kovinį valdymo punktą su laivo vairavimo svirtimis, atskiru kompasu, taikikliu ir koviniu periskopu, kuris mažai sujudindavo paviršiaus vandenį ir leisdavo ilgiau išlikti nepastebėtiems. Ta šachta buvo ir avarinio įgulos gelbėjimo sistemos dalis, buvo numatyta procedūra kaip ją užtvindyti, kad galima būtų slėgiui viduje ir išorėje susilyginus, atidaryti išėjimo liuką.

Dar toliau link laivagalio buvo antrasis akumuliatorių skyrius. Po grindimis buvo akumuliatrių ūkis, o patalpoje - 8 integruoti gultai ir 36 nedidelės spintelės, kuriose įgula laikė savo asmeninius ir vertingus daiktus. Čia gyvenantys irgi valgė nuo pastatomų praėjime staliukų, susėdę ant apatinių gultų ir duodami kelią "praeiviams", kurių šioje laivo dalyje netrūko. Patalpos gale buvo kambuzas, kuriame ruošė maistą visai įgulai: miniatiūrinė elektrinė plytelė 3 puodams su gaubtu, dvi mažos orkaitės, ir dubenėlio dydžio kriauklė. Virėjai turėjo pagamintą maistą išnešioti į skyrius, ir po to surinkti naudotus indus.

Laivyne buvo kalbama, kad povandenininkai maitinami tiesiog puikiai. Tiesa - maisto buvo daug, bet asortimentas skurdokas, nes nebuvo daug maisto sandėliavimo vietos ir šaldytuvų. Kiekvienas užkaboris laive būdavo prikemšamas bulvių, sūrio (jo laivas turėdavo bent kelias rūšis), nesukaičiuojamų dėžučių su konservuotomis daržovėmis, vaisiais ir daug saldumynų. Džiovintos juodos duonos maišai buvo sukabinami tinkliniuose hamakuose palubėje. Laivas pasiimdavo daug duonos, uždarytos konservų dėžėse, kuri turėjo būti negendanti - bet ta negendanti vistiek supelydavo nuo nuolatinės drėgmės. Visas laivas būdavo prikabinėjamas daugybe rūkytų dešrų, lašinių ir įvairiausių kumpių - įspūdis pašaliečiui būtų lyg pakliuvus į mėsininko parduotuvę.

Sekantis laivo skyrius - penktas skaičiuojant nuo priekio - mašinų skyrius. Čia yra du galingi dyzeliai po 1.160AJ kiekvienas. Oras dyzeliams buvo tiekiamas specialiu metaliniu kanalu, kuris ėjo į bokštelį su periskopais, ir tas kanalas galėjo būti iškeliamas į paviršių, laivui liekant po vandeniu. Išmetimo dujos specialiuose rezervuaruose buvo maišomos su užbortinu vandeniu, kad neliktų jokių burbulų ir tik tada išpumpuojamos lauk. Čia buvo kompresorius suspausto oro sistemoms, gėlo vandens gamybos aparatas - bet jo gamybos vos užtekdavo akumuliatorių papildymui, kurie vandenį nuolat nugarindavo.

Paskutinis, laivagalio skyrius - taip vadinamas elektros skyrius. Jame yra du 375AJ galios elektriniai varikliai-generatoriai. Per jų centrus buvo išvesti pagrindiniai velenai, einantys nuo dyzelinių variklių iki varymo sraigtų. Kai dirbdavo dyzeliai, vienas arba abu elektriniai varikliai galėjo būti prijungti prie velenų ir gaminti laivui elektrą, kraudami akumuliatorius. Taupydami kurą, jie dažnai jungdavo varikllius taip - vienas dyzelis dirba, sukdamas vieną generatorių. To generatoriaus gaminama elektros energija perduodama į kitą elektrinį variklį, ir šis suka antrąjį varomąjį veleną.
Laivui panėrus, dyzeliai išjungiami, ir laivas plaukia vien elektrinių variklių eiga.

Laivo bokštelis - iškilęs virš korpuso, su kapitono tilteliu. Laivui keliaujant paviršiumi, pagrindinis avojus buvo lėktuvai ir kiti laivai, kurie gali pastebėti ir surengti ataką. Todėl tiltelyje nuolat budėjo 4 stebėtojai su stipriais 7x50 ZEISS žiūronais, nuolat skenuodami savo sektorius oro erdvės ir horizonto. Joks stebėtojų išsiblaškymas ar neatidumas nebuvo toleruojamas, nes laivo saugumas nuo to priklausė. Nepastebėjei grėsmės - įvykis formaliai nagrinėjams, ir gali neabejoti, kad turi griežtą nuobaudą. Geru oru budėjimas tiltelyje buvo laikomas vos ne kurortu - proga pabėgti nuo prasmirdusio gyvenimo apačioje ir pakvėpuoti grynu oru; ypač rūkoriai tokio budėjimo norėjo, nes tai buvo vienintelė vieta laive, kur galima prisidegti. Tačiau prastu oru ir esant audrai, ten nelabai parūkysi, o gali būti ir pavojinga, nes bangos risdavosi per tiltelio viršų. Stebėtojai budėjo prisirišę diržais, ir vis tiek grįždavo apačion apsibrozdinę ir apsilamdę šonus. Beje - taisyklė - kai laivas iškildavo po sėkmingos atakos, kad patranka pribaigtų priešo laivą, ar kad transportinį susistabdytų patikrai - stebėtojams būdavo draudžiama žiopsoti į aplink vykstantį veiksmą ar net mūšį - jie turėjo stebėti savo sektorių kiekvienas, net jei apie ausis skraidytų priešo kulkos.

Naujokui, ar keleiviui, pakliuvusiam į povandeninį laivą, sąlygos būtų atrodę neįmanomos. Įgula neturėjo atsarginių drabužių, rūbai greitai išsitepdavo. Plaukai ir barzdos netrukdavo išsitepti jei ne dyzkuru ar tepalais, tai riebalais ir purvo bei prakaito koše. Laivo vidus visas prasmirdęs dyzeliu, nuolat užimtu wc, prakaitu, gaminamu maistu ir vemti verčiančiu saldžiu losjonu. Kai plaukdavo paviršiuje - laivas nuolat supasi, vartosi ir šokinėja ant bangų tiek, kad viduje stovėti ar judėti neįsikibus neįmanoma. Viskas, kas nepritvirtinta - skraidydavo aplinkui. Šildymo ir ventiliacijos sistemos buvo per silpnos - laivo viduje nuolat buvo arba per šalta, arba labai karšta ir tvanku - tačiau drėgna buvo nuolatos. Ta nuolatinė drėgmė gadino maisto atsargas, įrangą ir žmones. Dyzeliniai varikliai nuolat sugesdavo ir juos tekdavo remontuoti jei ne vieną, tai kitą...

Tačiau jauna įgula sunkumus pakeldavo nedejuodama. Šis laivas - tai kovos mašina, o ne namai. Jie didžiavosi savo tarnyba, save jie laikė specialia elitine Kriegsmarine jūreivių veisle; kaip taisyklė visi savanoriai. Skirtingai, negu laivyne, povandenininkų kapitonai įgulos tarpe be reikalo valdžios nedemonstruodavo, lygiai su visais dalinosi vargus ir džiaugsmus, draugiški santykiai tarp karininkų ir jūreivių buvo skatinami. Komanda buvo kaip vienos rankos kumštis, ar kaip šeima... Povandeninių laivų kapitonai buvo atskiras elitinis klubas laivyne, vienas kitą visi pažinojo asmeniškai, ir galėjo vienas kitu besąlygiškai pasitikėti. Denicas žinojo ką daro, o jo vyrai vadą vadino Liūtu.

Ir dabar - Ta-Daaaa ... Konkursas!

Įvardinkite 10 ryškiausių panašumų tarp gyvenimo jachtoje ir povandeniniame laive, ir 10 ryškiausių skirtumų - ir laimėsite kiekvienam buriuotojui būtiną patį geriausią pasaulyje karabiną, kurių daugybę mano paprašytas pagrobė iš savo darbovietės mano draugas. Jie ten kaip gamybos atliekos, todėl prašiau pagrobti kokius 2-3, bet pagrobė tikrai daug. Ta proga šis burinės jachtos buities panašumo į povandeninį laivą konkursas vyks tol, kol baigsis karabinai.
large_IMG_4529.jpg

Posted by gramas 04:23

Email this entryFacebookStumbleUpon

Table of contents

Be the first to comment on this entry.

Comments on this blog entry are now closed to non-Travellerspoint members. You can still leave a comment if you are a member of Travellerspoint.

Enter your Travellerspoint login details below

( What's this? )

If you aren't a member of Travellerspoint yet, you can join for free.

Join Travellerspoint