A Travellerspoint blog

Apie tai, kad ne visos bobos gerai dega

large_blynai.jpg
Šventėms reikia tinkamai pasiruošti, nes niekur neparašyta, kad ekspromtas turi baigtis gerai. Užgavėnėms normalią Morę reikia turėti.

Taip jau nutiko, kad į mūsų kaimą Giruliuose susikraustėm maždaug to paties amžiaus šeimos, ir ilgainiui natūraliai išsivystė visai padorūs ir jaukūs santykiai su dauguma kaimynų. Tai niekas per daug ir nenustebo, kai iš anksto visi gavome sms pranešimus nuo Pirmininkės, kad kaime bus švenčiamos Užgavėnės.

Tas visas bendras švenčių paminėjimas išsivystė apie mūsų pastatytą tinklinio aikštę - pradžioje vien vyrai po tinklinio pasilikdavom prie alaus skarbutės reikalus aptarti, po to ėmė ir žmonos bendrauti... Metai po metų - ir , žiūrėk, jau Jonines, Žolines, Kalėdas ir kitas šventes kartu pašvenčiam. Kai švenčių pritrūksta - visu kaimu visokias žuvienes ungurienes verdam, šašlus prakepam, žinot, talkos ir viskas kas po jų priklauso, na - įprastas kaimo bendruomenės gyvenimas...

Jei Užgavėnių nešvęsi - nuo bėdų visus metus neatsiginsi - reikalas čia rimtas. Paruošėm stalus, didelį laužą, portatyvinę dujinę karštam vynui šildyti, ant mangalo su žarijomis uždėjom didžiulio špižinio katilo dangtį, kad būtų kur moterų suneštus blynus pašildyti...

Tas suneštinis vakaras visai smagiai įsilingavo. Prisiminėm, kad blynas dar nuo pagoniškos Lietuvos laikų buvo per žiemą pasiilgtos saulės simbolis...

Kaimo intelektualai aiškinosi Kanapinio ir Lašininio pašlijusius santykius ir bandė juos sureguliuoti įprastiniais metodais.

Dainos šokiai estrada.

Stebėjomės mūsų moterų fantazija, kad susitarę vietoje kaukių tokius įdomesnius makijažus pasidarė. Džiaugėsi jos dėmesiu ir pasisekimu improvizuotuose šokiuose, dar nesuprasdamos, kokią taktinę klaidą daro...

Šiandien nebesvarbu, kas, vakarui lyg ir į pabaigą rutuliojantis, pasakė - Taigi dar reikia kokią bobą sudeginti!
Tuo metu jau visos Morės gražios buvo, tai vėl prisiminėm pagoniškus ritualus. Nei šiaudinės, nei iš bėdos guminės Morės nebuvo, tai bailesnės dar bandė bėgti, bet buvo sugaudytos, ir apeigos prasidėjo. Kiekviena iš mūsų Morių turėjo būti imamos už rankų/kojų ir pamojuojamos virš laužo, kad tą Užgavėnių naktį šventas Girulių laužo dūmas visą pasiutimą iš jų išvalytų ir jos, mūsų brangiosios, į naują pavasarį žymiai smagesnės įžengtų.

Viskas vyko linksmai sklandžiai ir pagal improvizuotą planą, iki Pirmininkė nepareiškė, kad ją būtina mojuoti ne užpakaliniu fasadu į laužą kaip visas, o kniūpsčią, t.y. priekiu į laužą. Matyt, Pirmininkė kažkokių įdomesnių planų dėl artėjančio pavasario turėjo, bet juk laisvoj šaly gyvenam...
Bemojuojant, ji užsidegė. Kailiniai ir antakiai nusvilo. Užgesinom kaip mat, bet tas kvapas - kaip kanibalų puotoj - jis mums sakė, kad gal per toli nuo tautinės tradicijos nutolom.

Užgavėnėms reikia šiaudinę Morę turėti.

2620474_original.jpg

Posted by gramas 01:25 Archived in Lithuania

Email this entryFacebookStumbleUpon

Table of contents

Be the first to comment on this entry.

Comments on this blog entry are now closed to non-Travellerspoint members. You can still leave a comment if you are a member of Travellerspoint.

Enter your Travellerspoint login details below

( What's this? )

If you aren't a member of Travellerspoint yet, you can join for free.

Join Travellerspoint