Apie tai, kad ten jau vėl gražu
21.04.2013
Senasis Pilies uostas - vėl gražiausia Klaipėdos vieta. 
Šiemet ji atsibunda lėtai - balandžio pabaiga jau, o dar tik viena kita jachta vandeny. Visos kitos - į jokias baltabures dar nepanašios, miega sau ant kranto, dauguma dar žieminėm antklodėm užklotos. 
Sekmadienį, sako, švęsk... todėl vakar uoste dirbo tik užkietėję bedieviai, visi kiti jachtų šeimininkai dorieji katalikai, tikriausiai, bažnyčioje mišias klausė.
Vilius, uostelio kapitonas, aną dieną sakė, kad šią savaitę jachtinio judesio jau bus, daug laivų bus ant vandens padėta. Tikiuosi, kranas prie SCORPIO galės privažiuoti taip pat. Vadinasi, šį savaitgalį jau plauksim.
Laivelio dugną dar prieš savaitę paruošiau, o vakar bortus nupoliravau tiek, kad tie kaip veidrodis uosto vaizdus parodė. Ne vien dėl grožio tas poliravimas jachtai reikalingas. Jachtos korpuso kieta dažų danga - gelkoutas - laikui bėgant dėvisi ir pasibraižo, ir tie mikroskopiniai įbrėžimai ima nuo vandens visokias taršalus ir nuosėdas pritraukti. Mūsų marių vanduo, lyginant su Štetino mariomis ir Riugeno salyno vandenim - dar palyginti skaidrus. Ten, pas vokiečius, ypač ties Penemiunde, vanduo buvo toks durpingai rudas, kad net laivo bortus šviesiai rudu atspalviu padažė. Tą atspalvį ir reikėjo šiemet su chemija išplauti, ir, kad vėl bortai visokio brudo mažiau trauktų, teko daug poliruoti. Poliravimo pasta - tokia švelniai šiek tiek abrazyvinė košė, ji padeda tuos mikroįbrėžimus pašalinti, ir po tokios grožio procedūros laivo korpusas tampa atsparesnis užteršimui.
Nelygis būtų šią vasarą į švedus geltonais bortais atplaukti.
pala, pala - kaip čia tokia panoraaaminė nuotrauka gavosi, kokiais burtais pagražinta?
Dėl poliravimo - ne visai teisybė, manyčiau. Ta prasme, kad nupoliruot, žinoma, verta, lygiai kaip ir nuplaut. Tik kad gaunasi toks dalykas - tas gelkoutas yra porėtas (kažkiek), visi nešvarumai ten sulenda, gaunasi spalvos efektas. Jei jį gerai perbrauki kokiu grėbliu - subraižai, gaunasi nelygumų efektas.
Taigi - nešvarumus plauname pasta/muilu/chemija/vandeniu. Kuo daugiau chemijos - tuo greičiau nuplauna, bet - tuo labiau tas poras "atidaro".
Nelygumus lyginam - kaip ne keista, mažesniais nelygumais, t.y. "škurke"/poliravimo pasta/veiloku(?)/delnu(jei laiko pakanka...). Tai yra - vėl tą blizgantį uždarytą sluoksnį atidarome.
Prieš porą metų ir aš taip dariau - nuplauni, nupoliruoji - balčiau už sniegą, ir net blizga. Numetėm ant vandens, pora savaičių - ir kažko ta šypsena "chaziaino" vis mažėja, į bortus žiūrint...
O pernai, po plovimo ir poliravimo (beje, poliravimo pastų yra keli tipai, pagal abrazyvinių grūdelių dydį, netgi mūsų Osvaldas tai žino) paėmiau ir nepatingėjau vašku padengt, tai yra tas skylutes (poras) užkamšyt. Ir dar nublizgint. Nepasakysiu, kad panacėja (nes galbūt technologijos klaidos...), bet skirtumas tai o-ho-ho-koks!
Šiemet irgi taip darysim.
by boa