Apie tai, kad tikrai nereikia šitiek plepėti

Nenustoju stebėtis uosto laivų eismo tarnybos (LET) dispečerių kantrybe. Darbas jų išties atsakingas, reikalingas ir be abejo, nelengvas. Pabandyk vienu metu sudaboti kelis ir daugiau didžiuliausių laivų, manevruojančių gana siauram uosto kanale, įvertindamas besikeičiančias meteo sąlygas. Tavo nurodyta tvarka jie užeis į uostą ar išplauks, švartuosis, ar saugiai prasilenks...Tuo pat metu radijo ryšiu pasitik skubančius link Klaipėdos laivus, vieniems parūpink locmaną reikiamu laiku ir sutartoj vietoj, kitus nukreipk į inkaravietę; dar sureguliuok uosto buksyrų darbą...

Ir čia dar, lyg tave nuobodulys baigtų uždrožti - visokie pramoginiai laiveliai, jachtos ir kateriai visi skuba su tavim, kaip tuo Rūpintojėliu Klaipėda Radijo-5 pabendrauti. Visi labai laba diena, ir prašom leidimo iš uostelio iki Kiaulės, ar į marias, ar į jūrą. Ar nuo Kiaulės iki uostelio, ar Dangės, ar į gastronomą, netrukdant laivybai. Eteris pilnas veikėjų pasmailintais balsais, o dispečeris vos spėja nuo jų atsimušinėti, t.y. tuos leidimus maloningai suteikti. Pasitaiko net tokių šnekorių eteryje, kad ima dispečeriui pasakoti, kiek žmonių laivu plaukia, kiek įgulos ir kiek keleivių, ir ką jūron išplaukę ketina veikti. Absol dzin dispečeriui, ar jūroj tamsta ilsėsies, deginsies, šaltibarščius srėbsi, vemsi, žvejosi, ar regatą stebėsi.

Geležinės kantrybės tai žmonės, su nervais kaip trosai. Vieną vienintelį kartą 9 kanalu girdėjau šiek tiek pykčio dispečerio balse, kai, matyt, užknistas buriuotojų ir kateristų "prašymo leidimo netrukdant laivybai", replikavo, kad jūs plaukit, nes aš neturiu įgaliojimo uždrausti.
Šiaipjau, manau, įgaliojimą jis turi - esant tam tikroms sąlygoms.

Ir kas per kalbos šiukšlė, būdinga vien Klaipėdos uosto radijo eteriui - "netrukdant laivybai". Gal tada galima prašyti leidimo plaukti ir trukdant laivybai, šiaip, dėl ekstrymo, for fun ir įvairovės? Niekur kituose uostuose - nei Lenkijos, Latvijos, Vokietijos, Danijos, Olandijos, Švedijos - kur teko plaukioti - jokio "not interfering with port traffic" niekas nenaudoja. O gal naudoja, tik man girdėti neteko, nežinau... Nu, pas mus - skamba šita nesąmonė "netrukdant laivybai" po kokius 30 kartų per valandą, jei ne daugiau. Jei tu esi uoste, esi pramoginis, mažasis ar burinis laivas - tai tu avtomatom esi ir netrukdant laivybai, ir pagal taisykles. Kitaip tu būti toj akvatorijoj negali. Kokias taisykles? Yra taisyklės.

Ką noriu pasakyti - mes, burinių laivelių škiperiai, visai neprivalom tiek daug dispečerių dėmesio sau reikalauti ir 9 kanalo eterį visokiais prašymais šiukšlinti. Skaitykit Klaipėdos Valstybinio Jūrų Uosto Laivybos Taisykles. Skaitei tu jas ar ne, žinai, ar ne - jos yra tau privalomos, jei esi uosto akvatorijoje.

Taisyklių p.59 aiškiai sako, kad plaukdami šalia farvaterio, ar kirsdami laivybos kanalą statmenai ir ne arčiau kaip 500m iki artėjančio laivo nosies - visa tai galime daryti neprašydami LET leidimo. Yra niuansas dėl tų 500 m. Kažkaip smagiau galvoti, kad tie 500 iki nosies - tai atstumas iki laivo, kertant jo kursą farvateryje. Iš tikro - tai ne. Taisyklės sako, kad 500m iki pakertamo laivo turi būti mums užbaigiant manevrą, t.y. kertant laivybos kanalo ribą kitoje farvaterio pusėje.

Dar daugiau - taisyklių p.58 aiškiai pasakyta, kad buriniu laivu galime plaukti ir laivybos kanalo pakraščiu, tik turime iškart sprukti iš kanalo LET nurodymu, kurį galime bet kada išgirsti 9 kanalu. Taisyklės taip pat mus įpareigoja tą 9 kanalą klausyti, kol esame uoste, ir būti pasirengus ryšiui su dispečeriu. Kas tas kanalo pakraštys, kuriuo visiškai legaliai turime teisę plaukti? Mano kuklia nuomone - pakraštys yra visas kanalo plotis iki vidurio. Tačiau naudokim akis ir sveiką protą, kas turim, ir įvertinkim savo greitį bei laivybos situaciją. Per daug įlysi į kanalą - tai kaip tą "nedelsiant pasitraukti" padarysi, jei LET staiga pareikalaus?

Beje, taisyklės nurodo, kad, net judėdami šalia laivybos kanalo, turime būti pasirengę vykdyti dipečerio nurodymus ir duoti kelią visiems kitiems uoste manevruojantiems bei darbą dirbantiems laivams, kurie gali išsprūsti iš to kanalo iš reikalo, tyčia, ar netyčia.

Kada reikia prašyti LET leidimo - tai jei norime buriuoti rytine akvatorijos pakrante, išilgai uosto krantinių. Esant pas mus vyraujantiems vėjams, toje pakrantėje dažniausiai gaunam mažiau Nerijos miško suveltą srautą. Taisyklių p.65 mums, visiems pramoginiams ir buriniams, draudžia be LET leidimo plaukti rytiniu kanalo kraštu ir šalia uosto krantinių, o nuo kruizinių ir karinių krantinių Nr.28-33 plaukti arčiau, kaip 60 m.

Dar įdomi detalė - viskas, ką veikiame uosto akvatorijoje, ne tik dispečerio stebima, bet visi mūsų veiksmai, visi pokalbiai radijo eteryje yra filmuojami bei įrašinėjami. Įrašai archyve saugomi 6 mėnesius. Stebėjimo sistema su gera optika, todėl, nesmagiai aplinkybėms susiklosčius, gali būti neįmanoma teigti, kad skardinėje, kurią susikratei, buvo duonos gira.

Taigi, va šitaip ir dar va kaip - į eterį pliurpkim mažiau, kontroliuokim ką darom, ir klausykim 9 kanalo.