A Travellerspoint blog

Apie tai, kad reikia Seniui įpilti. Archipelago naujienos-5

neptune.jpg
Tradicija - reikalas rimtas, ypač jūrinė, nes čia savo gyvybes patikime savo laivui ir stichijai. Todėl ir ne dyvai, kad buriuotojai, išplaukdami į jūrą, įpila jūros valdovui Neptūnui, nors mes dažnai jam sakom Seni. Pila laivo kapitonas, bet vien įpilti yra nemandagu. Reikia dar ir žodį pasakyti. Žodis yra laisvos formos - ką tuo metu nori kapitonas jūros valdovui pasakyti - tą ir pasako, jei paprašyti ko nori - to ir paprašo. Čia yra asmeniški dalykai, kiekvienas juos susitvarkom taip, kaip atrodo tinkamai.

Jei laive yra šmaikštuolis, tuo sakralinu momentu pasišaipantis - ką čia dabar, kapitone - su vandeniu kalbi? Toks be diskusijų yra metamas už borto, ir dažniausiai nebegelbstimas - tegu pats ir pakalba su vandeniu. Praktika rodo, kad šiuo iškilmingu momentu kapitono atkemšamas tauraus gėrimo butelis taip sukausto įgulos dėmesį, kad vietos jokiems šmaikštams nebesiranda.

Tačiau yra ir kita dialogo pusė - Neptūnas, a.k.a. Senis. Senis su žalia barzda. Manau, kad kiekviena jūra turi savo Senį, nes kitaip būtų neįmanoma jam suvokti, įpylė kiekviena atskira pasaulio jachta ar ne, ką įpylė, pasakė žodį, ar ne, ir ką pasakė... Todėl, iš vienos jūros įplaukiant į kitą, įpylimo ir žodžio ritualas yra kartojamas. Šitaip prisiduodam kito Senio valiai.

Baltijos Senis bet kuriuo momentu gali būti bet kur (tai aišku, kad ten, kur pila), tačiau jo namai yra pačioje giliausioje Baltijos vietoje - tokiam šuliny netoli Landsort salos, prie Švedijos krantų.
Daugybei žmonių esu uždavęs klausimą - kaip manai, koks didžiausias Baltijos gylis? Atsakymai svyruoja nuo atsargaus 150 iki paties drąsiausio maždaug 250m. Visi nustemba išgirdę teisingą atsakymą - 459m. Pats kadaise lygiai taip pat nustebau, locijoje apie tai perskaitęs.
large_3E0BC40E2219AC6817965E71A678CF19.jpg

Šioje foto matome Baltijos batimetrinį maketą (Štralzundo jūros muziejus) - jis rodo dugno reljefą. Stebina, ant kiek tas mūsų jūros dugnas raižytas, pilnas stačiausių šlaitų lyg jaunuose kalnuose ir visai nepanašus į pakrančių reljefą. Kaip sumažintos Alpės, tik apverstos ir į smėlį įspaustos. Būtų kokie alpinistai, tik atvirkščiai, nes po vandeniu - turėtų ką čia veikti.

Virš to šulinio, kur Senis gyvena, mes ir praplaukėm, kai keliavom nuo Landsort į Gotlandą.
Normali buriavimo diena, be jokių nuotykių ir įvykių, jei ne tie Senio namai. Negera čia vieta Senio namams, oi negera. Jų koordinatės 58.35,120N / 018.13,862'E, ir jūs užsukit, būtinai užsukit, jei būsit netoli ir Seniui įpilkit.

Pajudėjom liepos 13d. iš Ankerruden žvejų uostelio 1022 val. Turim pilną štilių nuo pat ryto, todėl plaukiam varikliu. Kanaluose tarp salų dar pilna visom kryptim plaukiojančių jachtų, tačiau, vos pasitraukiam už salų - ir liekame vieni. Švedai į jūrą plaukti nenori.
Iki mums švartuojantis nakvynei Ankerruden uostelyje, jau pačiame Archipelago pakrašty, buvo aplankyti Karslund, Nynashamn uostai, buvo nakvynė laukinėj inkaruotėj nuostabiam fjorde tarp Rano ir Uto salų. Visur matėm daug buriavimo veiksmo, sutikom begalę gražiausių laivų ir įdomių žmonių. Tačiau šiandien - iki pat Gotlando - plaukėm vieni, taip ir nesutikom jūroj jokios kitos jachtos. Švartuojamės Visbio uoste, liepos 14d. , 01.20val.

Buriuotojų liaudies padavimai ir legendos byloja, kaip Baltijoj atsiranda Tikros Bangos. Dėl tų mažų, įprastinių bangų - viskas aišku, elementari fizika - jas sukuria vėjas. Vėjas perduoda kinetinę energiją vandens paviršiaus molekulėms, tos ima svyruoti smarkiau apie savo įsivaizduojamą ašį, ir viena kitai perduoda tą energijos impulsą. Vėjas dar vis pastumia, judesio amplitudė didėja. Galiausiai turime energijos bangą, keliaujančią vandens paviršiumi. Kaip žinia, tos vėjo sujudintos vandens molekulės kaip ir lieka savo vietoje, gal šiek tiek keliauja dėl srovės, bet ne dėl bangavimo. Keliauja tik bangų energija, tais mums matomais vandens volais šonus velėdama, kai vasarą lendam į jūrą pasimaudyt. Tik čia, pakrantėje, kur bangos lūžta, kartu su purslais ima judėti ir vandens paviršius, tačiau giliau esančios vandens masės tik siūbuoja, energiją perduodamos, bet lieka vietoj. Tos lūžtančios bangos ir išmeta į krantą visokį šlamštą, įskaitant ir tuos, kurie iš kapitono šaipytis norėjo, jei ką...

Tačiau retkarčiais Baltijoje kyla tokio dydžio bangos, kurių fizikos mokslas paaiškinti jau nebegali. Buriuotojų liaudis joms turi vardą - Tikros Bangos.
Tikras Bangas daro Senis, kai grįžta namo, į tą savo duobę tarp Landsort ir Gotlando. Yra dvi bėdos - Senis yra alkoholikas, ir antroji - kad švedai neplaukia į jūrą. Todėl ir sakau, kad tie Senio namai yra visai ne vietoj. Kad jis, vargšas, alkoholikas - čia nieko nuostabaus, žinant kiek laivų kasdien išplaukia į jūrą, atitinkamai kiek kapitonų atkemša tauraus gėrimo butelį ir įpila. Patikėkit - jūs nenorit būti Senio vietoj.
O ta kita bėda - kad švedai buriuoja tik savo pakrantėse, tarp salų, ir į atvirus vandenis praktiškai nosies nekiša, todėl ir neįpila. Šioms dviems aplinkbėms nesėkmingai sutapus, Seniui nutinka abstinencijos sukelti siaubingi nučiuožimai nuo normos. Žemiškas nučiuožimas Iki Baltų Arklių čia netinka, nes čia Balti Uotai. Jis, nevilties ir pykčio apimtas, griebia už uodegos patį didžiausią uotą, ir tvoja juo per jūrą. Paskui vėl tvoja. Ir vėl. Ir kyla Tikros Bangos.
O va, plauktų švedai į jūrą, įpiltų Seniui - taigi viskas būtų kitaip.

Posted by gramas 04:45 Archived in Sweden

Email this entryFacebookStumbleUpon

Table of contents

Comments

Super straipsnelis :)

by Marius

Comments on this blog entry are now closed to non-Travellerspoint members. You can still leave a comment if you are a member of Travellerspoint.

Enter your Travellerspoint login details below

( What's this? )

If you aren't a member of Travellerspoint yet, you can join for free.

Join Travellerspoint