A Travellerspoint blog

January 2014

Apie tai, kaip atsimerkę nardėm

large_IMG_0620-001.jpg
Vokietijoj nebuvau pora metų, bet čia viskas tvarkoj. Jie kaip ir anksčiau, prie bokalo alaus ima stikliuką baltos. Tik bokalai restoranuose sumažėję - populiariausias standartas jau tik 0,33, o kaina kaip seniau už 0,5. Nes gyvenimas gerėja, patamūšto...

IMG_0596-001.jpg

Vykom į Düsseldorf BOOT-2014, mano kuklia nuomone, pačią didžiausią jachtingo bei džiaugsmo ant vandens parodą pasaulyje. Keliavom dvi šeimos - mudu abudijo su Lolita ir jachtos Lokiukas įgula, atstovaujama laivo kapitono ir pirmojo padėjėjo, gal net admirolo.

Kelionę sumąstėm dar spalį, viską užsisakėm, o prieš pat išvažiuojant, pasigirdo jau parodą aplankiusių buriuotojų "nieko gero" ir "šiaip sau"... Ką aš žinau, kaip dažnokai sako jachtos Lokiukas škiperis Artūras...
Mano galva, tie "nieko gero" po tą visą su vandeniu susijusį pasaulį užsimerkę skubiai pranėrė ir per mažai matė, arba kažkokių revoliucijų ir radikalių naujovių iš jachtingo tikėjosi... Gal renginio kaip visumos ir reiškinio jie nepamatė... Arba išvis ten nebuvo, o tik pliurpalais susireikšminti bando? Nes tokio gilaus jūrinės kultūros klodo, ką vokiečiai sudėjo į tą parodą, nepastebėti gali tik provincijoliškai plačiai užmerktos akys ir nesuvokti galėtų tik kažkur nelabai vietoje prisiūta galva.
Kaip ir visur - yra geri dalykai jachtinge, greta blogų - bet juos visus ir reikia matyti, suprasti ir savo nuomonę turėti.

Atskridom antradienį ir vakarą praleidom mieste. Pačioj parodoj atidirbom dvi pilnas dienas. Vieną dieną, penktadienį, skyrėm smagiai kelionei į Kelną ir Acheną. Šeštadienį anksti ryte - namo.

Parodoje gerą pusdienį bendravau su burių meistrais. Rinkau jų pasiūlymus naujam Scorpio grotui. Kainos svyruoja, bet kanda visos, o juk pigiau, nei su parodos nuolaida, niekados nebebus. Pramonė atsigauna, paklausa kyla, kainos irgi. Kur pirkt, dar spręsim, o kol kas - prasinešim per parodos paviljonus.

Jei trumpai - tai visa, kas matosi internetuose, kai ieškote daiktų ir įrengimų savo laivui - visa tai parodoje ir buvo. Stenduose už daiktų stovėjo juos gaminantys ir parduodantys žmonės. Jie man sakė, kad ši paroda jiems yra super. Metai po metų ir kasmet - vis geriau. Ir taip - nuo 2008, kurie buvo liūdesys. Finansinis Global Shit tada sudrebino pasaulį, jachtingo pramonė, kaip ir visi, tai pajautė smarkiai. Teko iki skausmo užsiveržti diržus. Nors Vokietijoj žmonės kaip buvo iki 2008, taip ir toliau liko prie pinigo, bet jie tada prabangos prekėms buvo pasakę NE. Išlaidauti ir skolintis niekas neskubėjo, nes tvirtai nežinojo, į kurią pusę ta nestabili pusiausvyra virs. Nuvirto šūdinąja puse į dugną, blizgančia į viršų, to biš ekonomika vėl atsigauna. Todėl jachtų statyklų užsakymų knygos jau pilnos ir visi šios drėgnos industrijos veikėjai pasižvygaudami iš laimės spurda pirmyn.

BOOT2014 gerai parodė, kuo kvėpuoja pramoginių laivų statybos industrija (jau išaugo iš verslo sąvokos), ją papildanti laivinės įrangos, prietaisų ir įrankių pramonė, poilsiui prie ir ant vandens skirti skudurai, avalynė ir žaislai, nardymo įrangos, jėgos aitvarų, burlenčių ir banglenčių verslai, jachtų nuomos ir kelionių vandeniu organizatoriai, mėgėjiška žvejyba, įvairiausi marinistikos menai.

Tai ką per klodus tos jūrinės kultūros ten mes pamatėm?

Nors dauguma prekybininkų stenduose turi kasos aparatus ir pasirengę bet kurį tau patikusį eksponatą parduoti, akivaizdu, kad ši paroda - tai ne turgus ir ne mugė. Ne vien pardavimų pajamos ten svarbu, ten yra kuriama ir galinga pridėtinė renginio vertė. Parodos organizatoriai didžiulį dėmesį skyrė švietėjiškai veiklai, mokymo ir jaunimo įtraukimui į vandens pramogų pasaulį.

Kiekviename paviljone įrengta erdvė seminarams ir pristatymams, su staliukais, baru lankytojams ir scena bei multimedija pranešėjams. Šiaip visuose paviljonuose beveik nėra įrengtų vietų, kad prisėsti ir pailsinti nustekentas lankytojo kojas. O tokioje aikštėje su ekranu patogiai prisėsi, aplankysi bariuką su gaivinančiais/svaiginančiais ir ten bus jau daug kitų lankytojų, įdėmiai besiklausančių eilinio pranešimo. Ir ten esi labai welcome. Scenos laikas vokiškai tiksliai suskirtytas įvairiems pranešėjams. Kuriam tai pranešėjui labai įsijautus į, tarkim, savo klajonių po burėmis Ramojo Vandenyno salose pristatymą, ar kelionę kanojomis Pomeranijos kanalais - programos koordinatorius ima šmėžuoti jam prieš akis, subtiliai rodydamas užsirutulioti ir duoti sceną kitam pranešėjui. Kai niekur neskubi, yra laiko tokiam pasėdėjimui su turiniu. Jeigu vien non-stop kiaurą dieną mintum pro stendus ir laivus, iš salės į salę - viskas pradėtų lietis į margą blankstančių įspūdžių mišrainę, o paskui atbunki, nuvargsti ir paroda nebetenka prasmės. Todėl pauzes daryti būtina, ypač, kai jos užsipildo tau netikėtu pristatymo turiniu.
IMG_0643-001.jpg

Daugelyje vietų įrengti praktinių įgūdžių poligonai. Gali į baseinėlį tau patikusį voblerį pamėtyti, naujo modelio ritę ar meškerkotį išmėginti. Gali su jėgos aitvaro treniruokliu į paviljono palubę suskraidyti, didžiuliame baseine Optimisto jachtute, vindserfingu pasiplaukioti, ar wakeboard'u prasilėkti, gali upelyje kanoją, SUP'ą (Stand Up Board) ar kajaką išmėginti, ar jūrinio trolingo kėdėje prisegtas, gali didžiulį marliną, ar kardžuvę iš stipraus treniruoklio "išpumpuoti", naujų jūrinių mazgų mokyklėlėje pramokti... Kiekviename poligone dirba to reikalo profai - instruktažas, patarimai, priežiūra, pagalba...
IMG_0627-001.jpg

Ir visur ten dūzgia vaikai bei jaunimas - šitaip pramonė investuoja į rinkos plėtrą, nes garantuotai dalis naujus žaislus išbandančiųjų infekciją pagaus ir tai taps jų gyvenimo poilsiu, pomėgiu, aistra ar net profesija. Tada tik laiko klausimas, kada jie sugrįš ir užsirašys į buriavimo kokyklą, ar privers savo tėvus nupirkti tą pirmąjį laivelį, ar SUP'ą, kurie tampa naujo pamišimo, tinkančio ir Baltijai, įrankiu.

Buvo malonu stebėti, kaip sąžiningai ir kantriai tuose poligonuose dirba instruktoriai. Nežinau, kiek jiems mokama, bet tie žmonės atidirba kiekvieną centą. Kai visi stendus brangiai užsisakantys parodos dalyviai gerai žino, kad dalį jo sumokėtų pinigų parodos organizatoriai investuos į jo verslo plėtrą, populiarinimą ir klientų bazės auginimą - tada gal ne taip ir sunku su ta suma išsiskirti.

Jachtų pristatymuose ypatingų naujovių nebuvo. Kaip ir jau daug metų, ši pramonė priversta augti, gyventi ir mirti žiaurios konkurencijos sąlygomis. Visi vienas kitam alsuoja į sprandą. Reikia gaminti kuo daugiau, kuo greičiau, kuo pigiau ir laimėti klientą. Tai ir matosi laivuose. Tik vienas kitas gamintojas beturi laiko ir sąžinės sraigto išvedimui per veleną, su visais korpuso tvirtinimais ir centravimais... Saildraivo koja juk žymiai pigiau ir greičiau; na ir kas, kad įgulą nuo žuvų skiria tik nuolat vibruojančios gumos lopas. Pabandyk tą lopą pasikeisti kur nors didelio vandens vidury...

Visi vantai, net nuo dvigubų zalingų, jau daug metų vedami į vieną tašką kiekvienam borte, ne tris, kaip anksčiau. Nes kiekvienas įtvirtintas taškas denyje, su apkrovų nuvedimu į korpuso struktūrą kainuoja, ir brangiai.

Jeigu statykla jachtos korpusą klijuoja iš stiko audinio lakštų, tai tą savo "Hand laid" būdą pristato kaip vos ne esminį tvirto korpuso garantą. Kodėl man atrodo, kad stiklo audinys būtent tokiai technologijai ir buvo sukurtas?! Žinoma, stiklo pluošto siūlus karpyti į šiaudus, bačkoj maišyt su derva ir pistoletu tą košę purkšti į korpuso pusformes juk ženkliai pigiau ir greičiau... Viską paslėpsi gelkouto sluoksniais, gražiai išblizginsi, viduje prikabinsi gražių spintelių, ir tavo chaltūros nesimatys...
IMG_0594-001.jpg

Ir tie vitrinos dydžio langai per visą borto aukštį, iki pat vaterlinijos? Burinėj jachtoj?! Mada aiškiai pertempta iš motorinių sportbačių, bet kam tokią nesamonę į burinio laivo bortą reikia klijuoti? Nebent ta jachta su burėmis niekad neplaukia, vien varikliu ir ant lygaus kylio, arba išvis reikalinga tik tam, kad savininkas su savo boba uoste labiau pastebėti būtų. Kai savo laivo dydžiu pasaulio nebenustebinsi, gal reikia bandyti langais per visą bortą?
IMG_0592-001.jpg
IMG_0591-001.jpg
Labai norėjau surasti metalinių jachtų gamintojus, dirbančius su plienu ir aliuminiu, kažką naujo apie metalo apsaugos ir dažymo technologijas iš jų sužinoti - tebuvo olandai su savo tradicinėm baržom. Plastmasiniai tupperware laivai pasiėmė burinių jachtų rinką.
IMG_0624-001.jpg

Gamintojai, pasilikę prie tradicinio suopročio apie jachtų statybą, savo laivus parduoda brangiai. Nes pigiai gaminti nemoka, arba nenori. Ir jie turi savo klientus, kurie vietoj pigaus laivo nori pirkti gerą laivą. Tokiems lėtieji estai ir siūlė Folkbotus už Eur60.000,- Beje, greitųjų lietuvių kažkodėl tarp gamintojų man ten nesimatė...

... ir dar - ypatingai šilta dūšia spinduliuojantys mediniai laivai...

Parodoje matytos jachtų statybos tendencijos man tik sutvirtino išankstinį nusistatymą: nori patikimo laivo, laivo sau - tai pirk naudotą senesnės statybos gero gamintojo laivą, smarkiai nenudrožtą, jei pasiseks. Rinkoje jų dar yra, ir daug. Pasilik pinigų jo atnaujinimui ir naujesnės įrangos komplektavimui, kas užtruks jei ne du, tai gal metus... Ne, su paskola tu laivo neperki, nes ji tave ilgam pririš krante.
Nori tik gražaus laivo, kad gerai uoste atrodytum, ar didelės platformos mokiems klientams po Karibus vežti - laižymo būdu, atleiskit, lizingu, imi tiesiai nuo masinio štampuotojo konvejerio ir kas pora/trejetą metų kontraktą perkeli vis ant naujesnio laivo. Du tris metus tas štampuotas laivas puikiausiai laikys, byrėti pradės tik paskui. O ir langai bus vis didesni ir geriau pro juos matysies iš pavydo dūstančiam pasauliui.

Dar ten sužinojau, kad senų, net suplėšytų burių mes neišmesim. Iš seno dakrono reikia siūti kelioninius krepšius ir rankines damoms, stilingas striukes - su visom senom siūlėm, trimingo juostom ir senais numeriais... O iš senų burių ir spinakerių skiaučių koliažo technika padaryti buriavimo temos tapybos darbai išvis sužavėjo...
large_IMG_0649-001.jpg

Labai patenkinti grįžom, kad aplankėm BOOT-2014 ir pabandėm neužsimerkę į tą pasaulį panerti.

Daugiau vaizdų bus čia

... ir dar daugiau čia...

Posted by gramas 04:43 Archived in Germany Comments (6)

Apie tai, kaip šiandien perplaukiau Atlantą

Normaliai pavariau šiandien. Tiesa, išplaukiau ne iš Lietuvos, o iš Airijos. Baltijoj šiom dienom vėjas-morda, tai labai nepaburiuosi...
Nuo Airijos per Biskają nešė dešinio borto pusvėjis, visai smagiai, jei ne ta išardyta paprastai būnanti aukšta, bet didelio periodo ir lygi banga, zybe vadinama. Zybė niekur nedingus, alsuoja Atlantas, bet kad tarp zybės kalvų tokių įstrižų ožių prikaišiota. Tos smulkesnės ir aštrios bangos laikas nuo laiko laivą supurto, kas malonumo plaukiant neprideda. Tuos ožius išvarė maždaug Atlanto viduriu link Islandijos kylantis labai stiprus oro srautas, ties pusiauju įšilęs. Į jį atsitrenkia labai platus šaltas frontas, link Europos skubantis nuo Š.Amerikos krantų ir toje oro masių susidūrimo zonoje joks buriuotojas šiandien būti nenori - vėjo stabilaus 35 ir iki 40 mazgų gūsiuose, durna ir lūžinėjanti banga iš visur...

Kirtę Biskają, nuo Ispanijos judam į Pietvakarius, vėjas sukiojasi iš Šiaurės / Š.Rytų, tai nuleidžiam grotą visai, keliam dvi genujas, jas suramstom spinaker-gikais ir pasileidžiam pavėjui. Šitaip autopilotas puikiausiai susitvarko su darbu, virvėm dirbti nereikia - ne taip, kaip jei plauktum su spinakeriu.

Kanarų salas paliekam tolokai kairiame borte, nes ties Kanarais formuojasi šviežias ciklonas. Mat, nuo Sacharos plūstantis į Atlantą karštas oras prieš laikrodžio rodyklę užsuka mus nešančio šiaurinių krypčių srauto dalį, kuri arčiau žemyno. Ta karuselė per pora dienų gali įsisukti stipriau ir pajudės aukštyn, link Skandinavijos. Ties Britų salom ciklonas įgaus daugiau sveikatos, virš Danijos susidurs su įprastiniais nuo Islandijos link Europos judančiais vėsaus oro balvonais ir tada bus matyt - arba prasineš išilgai Baltijos, arba užkils virš Švedijos ir ten išsikvėps.
Taip judėjom iki Cape Verde salų, nuo ten sukom dešiniau, išardėm savo genujų peteliškę, kėlėm grotą ir dešinio borto stabiliais bakštagais kaip traukinys ant bėgių atlingavom iki pat Karibų. (Iš tikro, nuo sausio 11 d. Atlante viskas bus kur kas baisiau - tai jeigu dar galit, atidėkit savo plaukimą...)

Airija - Karibai gal per 15 minučių, vietoj 3-4 savaičių, ko prireikia visiems kitiems laivams. Gal todėl, kad mano laivas tai ant kranto, tipo, žiemoja.

large_1387401915..mediumlarge.jpg
Tai ir plaukiau ant naujo vėjų gaublio, kurį sukūrė Cameron Beccario. Žmogus specialiai tuo tikslu įsigilino į Javascript, sukūrė kodą, kuris Global Forecast System duomenis transformuoja į mane užhipnotizavusį visų Žemės vėjų žemėlapį.

Mokinuosi šiuo nauju žaislu naudotis, nes tai bus kaip ir galingiausias vėjų prognozės įrankis buriuotojams. Jei tai pasiteisins - kiekvienoje jachtoje turėtų būti įrengtas nedidukas altorėlis Cameron'nui, naujam vėjų dievui. Jis padarė stebuklą. Jachtos įgula, įeidama į kajutę, turės nusiimti vyrai kepurę, moterys liemenėlę, o kapitonas privalės vėjų dievui įpilti, kaip ir Neptūnui.

Žemėlapyje galima išsididinti bet kurią planetos vietą, bakstelėti į bet kur, ir gausime vėjo duomenis tam regione, atnaujinamus kas tris valandas. Gali bakstelėti ant užrašiuko EARTH ir užsimesk valandas ir paras į priekį nuo dabarties... Bakstelėk ant ABOUT, sužinosi daug about. Galima pasireguliuoti, kokiame aukštyje tu nori vėjus stebėti. Tas vadinamas Jetstream (250 hPa) - tai be proto greitai judantys aukštuminiai atmosferos sluoksniai, smarkiai įtakojantys Žemės paviršiuje esančius orus. Tik stuktelėk pele į žemėlapį bet kur - gausi vėjo duomenis bet kurioje pozicijoje, bet kur planetoj. Tie žali srauteliai, iš kurių susiformuoja oro masės - tai buriuotojų mėgiami brizai. Kuo spalvos darosi ryškesnės ir skaistesnės - nuo raudonos iki violetinės - tuo vėjai ten vis stipresni.

Bandykit, pasižaiskit, mokinkitės - tiems, kas supranta - tikrai patiks.

Posted by gramas 02:13 Archived in Lithuania Comments (2)

Apie tai, kaip prasilėkti Apokalipsės žirgais

... Arba kaip buriuoti daugiau

large_1FF43E8E2219AC6817F992FA4D0ACBEE.jpg
Okay, tai sakai, nori ištrūkt iš kasdienybės ir nutrūkt nuo grandinės? Pavaryt ant Apokalipsės žirgų? Tikrai sakai, jokios bobos su arkliais nepažįsti? Na, ne taip jau ir svarbu... Vienžo, nori valdyti pasaulį?
Tikriausiai jau žinai, ką pasakysiu - turėsi išeiti burine jachta į jūrą. Pasaulis susitrauks iki laivo kraštų, ir tu jį valdysi.
Patetiška, ar ne - bet juokas juokais, o šiuo metu daug kas imame dėliotis artėjančio sezono keliones po burėm.
Pasidėliosim, ir neužilgo jau plauksim.

Neatsargus pažadas gali virsti tuo, ką čia netrukus paskaitysit. Anądien gana šviežias buriuotojas Stepas turėjo neatsargumo kažkurio įrašo komentuose paklausti - o ką daryti žmogui, kuris lyg ir turi pradines buriuotojo "teises" išsilaikęs, lyg ir savo kiemo kūdroj jau prasiplaukęs, bet kad jūra su horizontais šaukia, o vienam ten išplaukt baisokoka... Lengva ranka aš Stepui atrašiau, mol pažadu, kad ilgais žiemos vakarais į klausimą bus atsakyta. Va šitaip Stepas ir užvedė tiesiai ant rifų, t.y. ant minčių ir atminimų, o kaipgi man pačiam taip ėmė ir nutiko, kad nei iš šio, nei iš to kiti žmonės ėmė manęs tokių keistų patarimų klausti. Ką aš su savo gyvenimu dariau ne taip? O gal dariau taip? Ir kodėl ta žiema taip ilgai neateina? Ar turiu ką atsakyti Stepui, kad jis galėtų buriuoti daugiau ir užvaldyti pasaulį?

Apie buriavimą kažką ypatingo pasakyti kažin, ar aš sugebėsiu. Užtat, gerbiamas Stepai - apie pasaulio užvaldymą kreipėtės tiksliai tuo adresu...
Vienok, juokai čia ir baigiasi, taip kad nuo šitos eilutės būsime žiauriai rimti.

Yra dvi sistemos, tarpusavy glaudžiai susiję. Pirmoji - tai tu. Tavo asmenybė, patirtis ir pasaulėžiūra su tais marškiniais, kurie arčiau kūno - tos tavo patirties, auklėjimo ir išsilavinimo suformuota. Tai esi tu. Arba aš. Ir kartais reiks už save pakovoti, net jeigu tenori išplaukti į jūrą. Nes tavo sistema, t.y. tu arba aš - veikiame išoriniame Pasaulyje, kuris yra antroji sistema. Ji yra be galo didelė, nuolat besikeičianti, ne visada draugiška, daugialypė ir marga, todėl jos visos per tau skirtą ribotą laiką pažinti nelemta. Nes ji yra visas Pasaulis. Bet stengtis verta. Pažinti ir išmokti naviguoti savo pasaulyje gali dalimis. Tos dalys - tai aplinka, tai šeima, darbas, laisvas laikas ir dar nepažinti dalykai. Visose paminėtose tos didelės sistemos srityse - visur savi COLREGS'ai, locijos, jūrlapiai ir papročiai... Pas tave II eilė, juk žinai, apie ką aš kalbu. Bet jeigu taip nutiko, kad pasirinkai buriavimą - tavo išorinėje sistemoje painiai susivijo tavo asmeniniai laisvas laikas ir nepažinti dalykai. Jie abu tave laikas nuo laiko gerokai nustebins, kartais nuplėš nuo šeimos ir - geroji naujiena - nuo darbo taip pat. Patikėk, tu nenori, kad tavo nepažinti dalykai susiplaktų su šeima, arba darbu. Laisvalaikis - pats tas.

Mane kažkada jie nuplėšė ir nei sekundei to nesigailėjau, tikrai niekada... Nes ta pirmoji mano sistema - t.y. aš, niekada tiesioj linijoj nuo šeimos iki darbo nemokėjo gyventi, visąlaik į trikampį įsimušdavau kažkaip instinktyviai. Manau, tai savisaugos instinktas - nes mačiau žmonių, kurie tiesėje darbas- namai save ir nužudė, visi anksčiau laiko. Mano trečiais taškais buvo pradžioj kaip kiekvienam statistiniam litvancui - krepšinis, po to regbis, žvejyba, parašiutizmas, šiandien - buriavimas ir tinklinis. Kas bus vėliau ir dar vėliau - aš nežinau, bet jeigu tai bus Bingo, ar durnius, su chebra lošiamas senelių namuose - ir tebūnie, kad tik tai nebūtų vienintelis taškas mano gyvenimo geometrijoj. Kad tik sveikata tuo laiku man tai leistų.

Tai va, Stepai - yra Pasaulis ir pasaulis. Pasaulis - tai kur tu naviguoji pagal savo supratimą, ir jei pasiseka - randi patogų uostą, jeigu žinai, kas tai yra. O pasaulis - čia jau iš mažosios raidės - tai jachta, kuri ten, kur krantų nesimato. Išplaukdamas į jūrą, tu sumažini Pasaulį, jis tampa pasauliu. Ten yra jūra, įgula, laivas ir visa tai, ką gamta ant tavęs gali numesti ir tu - škiperis, su savo sistema, kuri arčiau kūno. Visa kita lieka krante, jei telefoną nepamirši išjungti. Mažesnis pasaulis - lengviau naviguoti, iš čia ir tas jausmas, kad tu jį valdai. Jeigu sakiau kažkur aukščiau, kad išmoksi Pasaulį valdyti - turbūt aš suklydau, nes nė velnio tu nevaldysi. Laivą valdysi (kiek jis duosis valdomas), įgulą, jei sugebėsi - bet jūros - tikrai ne. O kad ją gerbti išmoktum - reikia plaukti dažniau. Internetuose to neišmoksi. Tiek žinių apie pasaulio užvaldymą per buriavimą. Visą abrakadabrą apibendrinant - plaukti reikia. Didysis Mao buvo teisus.

Jei savo laivo kol kas neturi - teks plaukti kitais laivais. Tam reikės bendravimo ir pažinčių su kitais žmonėmis - su tais, kurie turi laivus. Geroji naujiena - tai kad tie, kurie turi laivus, gana lengvai pasiduoda prakalbinami nuo tiltelio. Taip nuo tiltelio uoste esu prakalbintas lietuviškai, angliškai ir rusiškai. Visais atvejais kalbintojams baigėsi gerai, ypač jeigu jie turėjo alaus. Kalbintojui pasibaigtų dar geriau, jeigu prie manęs prieitų, kai remontuoju laivą, jį plaunu, dažau, šveičiu, blizginu, poliruoju... Tačiau tuo metu tie visi plaukti norintys prie manęs neina, bet, tikriausiai, tai mano problema.

Stepai, jeigu jūra šaukia, tau iš Kauno ar Vilniaus teks kartais atvažiuoti prie jūros. Žinok, teks, nes reikia. Nėra tos centrinės valdybos, kuri tavo buriavimu pasirūpins, nuo sofos nukels ir ant laivo jūroj padės. Jei mėgsti spontaniškus procesus - geriausia būtų uostelyje atsirasti trečiadieniais, prieš 1800. Ten rasi bent kelias jachtas, besirengiančias startuoti PaPa regatoj. PaPa paskyroje Facebook'e prieš pora dienų pamatysi, koks veiksmas yra projektuojamas, kokie laivai ruošiasi plaukti. Iš anksto registruojasi mažai, bet realiai į startą atplaukia žymiai daugiau. Ne, vien internetu pasisiūlyti ir pasiprašyti neužteks, reikia uostely pasirodyt gyvai. Jei nuspręstum turėti ne alaus, o vyno - turėk baltą, nes jachtoj vynas visada praverčia, o nuo balto nelieka dėmių. Duodu devynias menkes iš dešimties galimų, kad kai tokiam kontekste pasakysi kas esi ir kad nori stropiai padirbėti šotais - tave priims ne tik regatai, bet ir į BBQ anos pusės jachtklube, ar prie bendro stalo uostelio restorane.
Va, ten ir pasirodys, kaip esi sumoderuotas bendravimui, pažinčių mezgimui ir savo paties galimybių buriavime plėtrai. Nors tą vakarą virves būsi tampęs tik Kuršmarėse - susipažinsi su žmonėmis, kurie eina į jūrą. Jie plaukia ir keliauja patys, jie ieško žmonių, kas su jais plauks, jie plukdo savo ir kitų žmonių pirktus laivus iš viso Pasaulio, jie tau pasakys kas ir kada. Tada bus kelionės, regatos, pramogos ir, kai nepagydomai šiuo procesu susirgsi - nuosavas laivas ir jau tavo pasaulis. Tada jį ir valdysi. Arba atrodys, kad valdai.

Trečiadieniais vakare atvažiuoti iš kitur gali būti sudėtinga. Sakai, savaitgalis tau tiktų labiau. Tačiau trečiadienių regatos - visiškas ekspromtas, todėl pažintys mezgasi lengvai. Tuo tarpu savaitgalį uostelyje ekspromtinės laimės gali ir nerasti - visi škiperiai savaitgalius planuoja iš anksto, dažnai su nakvyne. Jei nesi bičiulis, draugas, giminė ir artimasis, bent jau pažįstamas - matyt, kad į laivą pakviestas nebūsi.

Dar verta Vilniuje po baltu tiltu į Bitlo buriavojimus nueiti, galima lbs.lt vėliavos jūrinių ir ne tik regatų tvarkaraštį pažiūrėti ir jame per kiekvieno renginio organizatorius sudalyvauti, į klubinės klasės laivus dažnai įsodinami tokie norintys plaukti... Galima prie Minija.com klubo pasistengti pritapti, ypač kai jie pavasarį talką organizuos. Nepamiršk ir ostmarina.info - ten bus jachtos Lietuva komanda, su daug darbo prie laivo ir gerom kelionėm. Visur rasi labai daug jūrų suplaukusius žmones. Prieisi ir pakalbėsi, kad į jūrą nori, šiaip jau plaukęs esi, bet kad jūrmylių va šitaip reikia... ir nieko blogo tau nenutiks. Vienžo - nelik ant sofos, įsijunk į procesą, ieškok gyvų žmonių.

Šauk raketą, jei vis dar neatsakiau į tavo klausimą, Stepai.

Posted by gramas 11:08 Archived in Lithuania Tagged buriavimas jachta jūra Comments (6)

(Entries 1 - 3 of 3) Page [1]