January 2015

Balandžio pradžioje bus laikas judėti. Jei skristi kažkur arčiau laivo, tai gaunasi Marselis.
Ten prisigalvojau šiokių tokių darbų, matyt, teks mieste nakvoti, o ne tiesiai iš aerouosto prie laivo važiuoti. Žiūrinėjant perspektyvai nebrangios nakvynės varijantų per AirBnB, atsivertė kažkokio prancūzo jachta, pačioj Marselio širdy Port Vieux, to biš Senasis Uostas, už durną kainą. Buriuotojas įdarbino laivą, kad šis kol neplaukia, pinigą kaltų. 110 Amerikos rublių už naktį, kai mieste pilna gerų varijantų nakvynei už dvigubai, arba dar pigiau! Ir ne jis vienas - vien Marselyje tokių pasiūlymų nakvynei burinėj jachtoje radau bent du:
https://www.airbnb.com/rooms/2042126?checkin=01%2F26%2F2015&checkout=01%2F27%2F2015&s=P_qb

https://www.airbnb.com/rooms/3151721?checkin=01%2F26%2F2015&checkout=01%2F27%2F2015&s=A5K5

Ir dar vienas, nakvynė prabangiame kateryje, už visai kostminius USD167 už vieną akių sumerkimą ir galvos padėjimą:
https://www.airbnb.com/rooms/2562141?checkin=01%2F26%2F2015&checkout=01%2F27%2F2015&s=L9LM

Beje, katerio nakvynės aprašyme minimos jachtos ir kateriai jau kaip daugiskaita - ar tik nebus tai kokia nors agentūra ir jos verslas?

Patikrinus dar kelias didesnes marinas Prancūzijoj, matau, kad nakvynių jachtose yra visur! Vadinasi, tame biznis yra, tai mintis gena mintį ir....

Gal, sakau, kas nors Klaipėdoje norėtų tokį startapinį versliuką pasukti? Tikrai ne meleoninis verslas, bet jaunam žmogui kaip pradžiamokslis ir savarankiškas žingsnis į kažką rimtesnio - visai neblogai.
Laivų, kurie mažai plaukia - Klaipėdos Pilies Uoste kiek tik nori, žiūrėk, savininkai gal ir sutiktų bendradarbiauti... Laivą ir Nidoje galima vasarai, arba vien reikiamoms datoms pastatyti. Žinoma, jeigu jie ten Nidoje normalų wc ir dušus buriuotojams kada nors sugebės įrengti.

Agentūra, t.y. vienui vienas komunikabilus startaperis entuzijazistas, pasirašo sutartis su laivų savininkais, pasirūpina veiklos rizikų draudimu, pasireklamuoja per tą patį AirBnB ir dar daug kur kitur po visą internetą... Kiekvienam laivui paruošia po atmintinę svečiui - kaip ką atsukti, užsukti, atrakinti ir uždaryti... Kaip nerūkyti, dujom nenusitručyt, netriukšmauti, netyčia nuo kranto neatsirišti, nepijokauti, o tyliai ramiai sau ištvirkauti... Nes tūlo statistinio būro suopročiu jachta yra savaime ištvirkimas.

Atsiliepia klientas, pasirezervuoja ir atvyksta. Tada, prieš pradėdamas nakvoti, susimoka kelis šimtus Eur kaip saugumo depozitą - jį visą gaus atgal, prieš išvažiuojant, jei nieko jachtoj nesulaužys ir neprikiaulins. O nakvynės kaina, tarkim, kokie Eur30 už naktį, bent jau Nautic romantikos trokštančių užsieniečių tikrai nenustebins, nes ką matau internetuose, ten pas juos pietiniuose Europos pakraščiuos, jie moka kelis kartus daugiau, drąsiai moka keliašimtinius depozitus ir lieka romantiška nakvyne uostely labai patenkinti! Beje, už nakvynę susimokama iš anksto, kartu sumokant ir aptarnavimo mokestį - už tuos Eur 20 papildomai, pasidengs ir tas nedickas svetingumo butelaitis vyno ir jachtos tvarkymas svečiams išvykus. Aha, dar kontramarkė svečiams su pusryčių meniu uostelio lestorane - pakramtę atsiskaitys patys... Nes dujos laivo kambuze užsuktos bus ir po raktu, kad svečiai su visu laivu į dangų neišlėktų.

Ir dar, kaip pridėtinė tokio verslo reikšmė - manau, kad atsirastų jachtų savininkų, kurie sutiks agentūrai sumokėti keliasdešimt Eur per metus vien už bendradarbiavimo sutartį. Sutarties /aptarnavimo mokestis. Galbūt, realiai jachtoje niekas ir negyventų, tačiau taip atsirastų legalus langas jachtos pirkimui ir eksploatavimui ne savo, o įmonės vardu. Savo laiku man buhalterė patarė taip nedaryti, nes tada reiktų įmonėje registruoti atitinkamą veiklą ir gauti pajamas iš tos veiklos. Nieko geriau, kaip galimą mergvakarių ir šiaip pijokų plukdymą tuo metu nesugalvojau, o tokia nesamone užsiimti ir į įmonę kaip veiklą įdėti tikrai aš nenorėjau. O būtų buvus tokia nakvynės agentūra - manau, kad man ji būtų atrodžiusi visai įdomi. Juk nesunku per metus vieną sąskaitą kokiam savo prieteliui išrašyti, kad į įmonę kažkokios minimalios nuomos pajamos pareitų - o nuo laivo pirkimo ne savo, o įmonės vardu juk didžiulis PVM atšoktų, o šimtukas ir daugiau Eurų kas mėnesį už laivo laikymą uoste, dar šimtukas kitas kaip laivo priežiūros kaštai - viskas irgi per įmonę su grįžtančiu PVM...
Kaip jachtos savininkas, tax-menui paverksi ant peties, kad jo, ta nuoma tikrai nekažką pelninga, netgi žiauriai atvirkščiai; ir kaip čia gaunasi, kad ta prakeikta agentūra lėtai dirba, o pasirašant tiek žadėjo... - na, bet kam prie recesijos lengva?

Nors ir be jokios agentūros taip laivo kaštus pasitvarkyti galima, tai ta agentūros popierinė paslauga kažkaip abejotina. Užtai realiai dirbančiai agentūrai su apnakvydinimo laivuose paslaugomis - erdvės pasireikšti rinkoje tikrai yra. Retas jachtos savininkas norėtų pats nuolat mieste būti, kad su visokiais svečiais bendrauti ir jiems išvykus, patalynės užvalkalus keisti. Sezoniškumas, aišku, problema, todėl pigus apgyvendinimas privačiame sektoriuje nuomai paruoštuose būstuose - turėtų būti matomas kaip pagrindinis agentūros verslas, o laivai romantikams tik vasarą ...

Tai va, dabar sudainuokit man tą savo dainą, kad Lietuvoj absol neįmanoma jokio verslo pradėti, jei neturi didžiulio maišo pinigų...

Dar prieš vykstant į Port Napoleon, buvo viskas apgalvota ir detalūs sąrašai padaryti. Ant popieriaus lapų sugulė visi vežami į laivą daiktai, visi iš laivo parvežtini daiktai, visi numatyti trumpo vizito laikui darbai ir pradėtas sąrašas darbų, kuriuos teks daryti sugrįžus Lietuvon.

Laivo "garaže" yra aliuminio kopėčios, kurios dubliuojasi kaip pakeliamas trapas, specialiu šarnyru tvirtinamas achteryje, arba "tripeliuojasi" kaip laiptai patekimui į "garažą", ar "kvadrupliuojasi" užlipimui ant laivo galinės platformos, kai laivas iškeltas ant kranto. Kovinės, daug profesijų įvaldę tos mūsų kopėčios.

Billabong šiuo metu sandėliuojamas krante, todėl dar prieš išvykstant į Prancūziją, užgimė planas. Planas kaip užlipti ant didelio laivo.

Galinė platforma, laivui stovint ant "ožio" (teisingas kilbloko vardas), yra maždaug 2,5m aukštyje nuo žemės. Pasišokėjęs viena ranka kabinuosi už platformą juosiančio vamzdžio ir kita ranka pasiekiu bei atlenkiu maudymosi kopetėles. Prie kopetėlių apatinio skersinio prisirišu tam atsivežtą virvę su dviem kilpom. Į kilpą statau vieną koją, pasikeliu, į aukštesnę kilpą - kitą koją, rankom prisitraukiu ant platformos ir aš jau ant laivo! Ten atsidarau liuką į "garažą", išsitraukiu kopėčias, kabančias ant pertvaros, nešu jas ant platformos ir nuleidžiu, atremdamas į maudymosi kopetėles. Nulipdamas žemyn, konstrukciją dar fiksuoju virve - dėl saugumo, kad pirštais nerodysim niekas nenuslystų, niekas nenukristų aukštielninkas ant akmenų ir niekas jeknų nenusitrenktų. Tada ir susinešam visą atvežtą mantą, įrankius, o ir patys su Lolita tuo improvizuotu trapu saugiausiai vaikštom aukštyn / žemyn kiek širdis geidžia.

Mes čia, Klaipėdoje, kas laikom savo kopėčias grandine nuo vagių prie kilbloko prirakintas, kiti kompaktiškas teleskopines arba sulankstomas automobiliu atsivežam, kai sugalvojam žiemojantį laivą uoste aplankyti. Beveik kiekvieną sezoną uostelyje atsiranda dar tokios bendros medinės suklypę klajojančios niekieno kopėčios - jos neprirakintos ir jas reikia kaskart vis nuo kito laivo pasivogti. Kartais prisivaikštai, kol jas surandi.

Juk nesiveši kažkokių sumautų kopėčių skersai per visą Europą... Teks improvizuoti, ne pirmas kartas - juk buriuotojas privalo būt sumanus.

Tai va, toks buvo planas, kuris, deja, tuoj paaiškės, kaip įsigyvendino...

Atvykstame automobiliu, jį paliksim parkinge prieš marinos vartus. Vartai su video-kontrole ir šlagbaumu; reikalingas leidimas mašinai, kurio neturim, o savaitgalį jo niekas ir neišduotų. Ne problema - laivas netoli, daiktus į teritoriją nusinešime patys.

BILLABONG stovi šalia marinos restorano terasos, savaitgalio popietę artipilnės lankytojų. Bimbinėja buriuotojai, ilsisi žmonės, melancholiškai atsileidę vyniuką siurbčioja, saulutėje prisimerkę mus, nešuliais apsikarsčiusius, abejingai apžiūrinėja.

Dalykiškai žingsniuojam pro šalį, nes mes žinom, ko ir kur einam. We're on a mission from God. Todėl mums vynas - vėliau. Sumetam nešulius į krūvą, ir šast! - išsitraukiu savo stebuklingąją virvę su karabinu ant galo. Akies kraštu matau, tiems restorane jau įdomu, kas gi čia bus. Jie dar nesuvokia, kad tai tik preliudija į daugiau ekstremalaus veiksmo.

Visai mitriai pašoku, kabinuosi ant apatinio platformos skersinio - juk nebūtume krepšinio tauta. Persimetu per jį virvę ir fiksuoju karabinu. Mano virvinės kopėčios žygdarbiui parengtos.
Darau taktinę pertraukėlę, kad giliau pakvėpuoti ir suderinti veiksmus su Lolita. Ji kažkodėl nuo pat pradžių skeptiška, - Kad kažin, ar užlipsi...
Tavo darbas laikyt ,- duodu jai apatinį virvės galą, - O mano - užlipti. Žinoma, kad užlipsiu!

Nuo terasos matau jau daug veidų, dauguma jau visai nebeatrodo liūdnai. Jie kažkaip žvaliau tarpusavy kažką aptarinėja.
Iš stiebų meistro angaro išeina kažkoks juodadarbis, užsirūko ir, žinoma, irgi spokso ten, kur vyksta veiksmas.

Jaučiu, kad laikas man lipti, nes jei užtempsiu dar kiek ilgiau - tie visi prancūzai tuoj pradės daryti bangą, ploti ritmą ir skanduoti BIL - LA - BONG !!!
Dėl to jų tarimo, žinoma, jiems gautųsi koks nors BI - LIO - BONN , geriausiu atveju, na, bet ok, man laikas veikti.

Sugriebiu virvę abiem rankom kiek pasiekdamas aukščiau, kairę koją šiaip taip įstatau į kilpą.
Lolita laiko.
Velnias, stipriai per aukštai tą kilpą surišau, na, bet kaip nors. Pradedu perkelti svorį ant kairės kojos, Lolita kažką užrypuoja, kad kažkas yra sunku ir kad viskas turėtų vykti greičiau. Man nėr kada klausytis, nes reikia kažkaip greičiau įtaikyti dešinę koją į kitą kilpą. Taikau vis, taikau ir nesiseka kažkaip įtaikyt.
Prilaikyk kilpą,- jau su šiokia tokia įtampa šnypščiu Lolitai, kuri kažkodėl jau prunkštauja juokais. Jai tai kas - ji, žinoma, paleidžia virvės galą ir ima kilpą.
Svorio centras pas mane juk subinėj, o gravitacija padaro savo - pakimbu iš karto kaip tinginys po palme, su kaire koja tiesiai į restoraną, dešine nusitabalavusia žemyn ir abiem rankom į viršų. Lolita stropiai bando išlaikyt pakilusią kilpą, tai įgaunu sukimo momentą ir galiu taip patogiai išsiskėtęs, galvą atkraginęs sau suktis ant virvės ir stebėti, kas vyksta aplink. Pasaulis buvo aukštyn kojom, kaip ir priklauso matyti tinginiui.
Terasoje linksma, o juodadarbis pro angaro duris garsiai kviečiasi chebrą ateiti.

Po to buvo du dar mažiau sėkmingi bandymai lipti, abu sužlugdyti vien todėl, kad Lolita jau kvatojo balsu ir tokioj būsenoj nulaikyt virvės visai negalėjo.
Kraštinio bandymo metu vėl pasiekęs tinginio pozą, pamatau, kad nuo terasos link mūsų ateina vyrukas. Su vargu valdydamas žvengą ant veido, sveikinasi tiesdamas man ranką ir sako - Hi, I'm Brian. Are you guys sure you don't want to get one of them ladders that are stored behind this hangar here?
Viskas aišku - britas.
Hi,- sakau užsikybojusio tinginio balsu,- I'm Gintaras.
Pasipurtome rankom. Ir jau visai kvailai dar perklausiu, - This hangar?

Nupėdinam už angaro, o ten - Klaipėdoj neįmanomas dalykas - pilnutėlis stelažas lengvučių aliuminio kopėčių, kokio tik nori ilgumo, tik imk ir neškis. Lakoniškas plakatėlis virš stelažo dviem ES žinomom kalbomis, - Maloniai prašome pasinaudojus grąžinti atgal. Dėkui.

Na, ir kas - juk vistiek kada nors ir pats būčiau užlipęs...

Kaip dažnokokai sekmadienio rytais - taip ir šiandien - švintant pasiėmėm šunis ir išėjom prie jūros.
Visą naktį daužėsi įsismarkavęs štormas, miške pušys lyg botagai mojuoja, kas turėjo nulūžti - viskas nulūžo, o prie jūros pamatėm, kad pliažo nebėra. Didžiulės bangos plaka į kopas, mūsų tvirtovė ruošiasi plaukti, o visa jūra balta kiek tik akys užmato.

Kodėl šiandien pučia? Todėl, kad šiąnakt senis Atlantas sumanė pas mergų eiti. Tos mergos - nelabai ir mergos, labiau jau senmergės - Šiaurės jūra ir Baltija. Nežinau, kaip ten Šiaurės jūroj, bet tas senis Baltijai visus sijonus šiąnakt suvėlė.

Žieminiai štormai Baltijoj visai normalu, su vėjais apie 25 m/s ir gūsiuose apie 30m/s. Dažniausiai būna taip... Nuo Islandijos, dar vadinamos ciklonų fabriku, pajuda stiprus šlapio vėjo sūkurys link Škotijos. Virš Atlanto tą šlapią pūslę ima veikti plati aukšto slėgio zona nuo pusiaujo ir ciklonas ima sukti per Šiaurės jūrą link Skandinavijos. Dažniausiai, pasiekęs Daniją, jis susilpnėja tiek, kad mus bepasiekia tik kokie 15m/s vėjo stiprumas, jei ne mažiau. Dažnai, jei ties danais nenusilpsta, ciklono centras ima kilti rytiniu Švedijos krantu. Ciklono sūkurys sukasi prieš laikrodžio rodyklę, todėl jam pasiekus maždaug Stokholmo archipelagą, mes į savo krantą ir gaunam tą vakarinių krypčių štorminį vėją.

Tačiau šiandienos audra yra kitokia. Šiandien savo krante turime patį tikriausią Atlanto vėją, jokių tarpinių ciklonų nesujauktą ir jokių aukštų slėgių nesuvairuotą.

Šiame vėjo žemėlapyje matome sąlygas Baltijos jūroj, netoli mūsų krantų. Čia turime pastovaus vėjo stiprumą apie 24m/s - ten, kur fotografijoje šiek tiek matosi žalias burbuliukas:

Tuo pat metu Atlanto vidury - lygiai tiek pat kaip ir Baltijoj - irgi 24m/s pastovaus vėjo:

Ties Pirėnų pusiasaliu virš Atlanto kybanti šilta aukšto slėgio zona formuojasi į pagal laikrodžio rodyklę besisukantį anticikloną. Jo periferijoj, pačiame Atlanto viduryje, iš Pietų užkylantis šilto oro srautas maišosi su nuo Grenlandijos krentančiu šaltu srautu ir su dvigubu pagreičiu puola link Skandinavijos. Srautas tiek stiprus, kad jo nebeiškraipo smulkūs žemo slėgio sūkuriukai, nuolat klaidžiojantys Šiaurės jūros pakrantėmis Danijos ir Norvegijos prieigose. Šiandien tiesiai nuo Atlanto, be jokių kliūčių, stiprus šiltas srautas smogia į Baltiją, į Girulių pliažą, kurį jau nuplovė ir atrodo, kad Juodoji tvirtovė tuoj nutrūks nuo kranto ir išplauks savo keliais.

Virš Alandų salyno pakibęs ciklono ventiliatorius dar tik sustiprina tą Atlanto vėją prie mūsų krantų, o pačiuose Alanduose, pačioj ciklono aky - beveik štilius, su vėju iki 2,5m/s ir byra šaltas lietus:

Baltijoj, tikiu, visi laivai spėjo saugius uostus pasiekti, nes apie šį pareinantį štormą visi žinojo gerai. Tuo tarpu tie, kas toli nuo krantų Šiaurės jūroj, Atlante - visi tie turi prastą dieną, kurių nei vienam jūreiviui išvengti nelemta. Tegul viskas gerai jiems ten pasibaigia ir vyrai saugiai namo tesugrįžta.