February 2017

I - dalis MONEY TALK !!! Įėjimo kaštai
II - dalis MONEY TALK !!! Pastovūs kaštai

Kintamais jachtingo kaštais sutarkim vadinti išlaidas, patiriamas tada, kai laivu naudojamės, t.y. jame gyvendami keliaujame. Mano Pasaulyje - burinės jachtos tam ir skirtos. Welcome labai.

Kas yra absoliučiai svarbu - savo "bėgamų" išlaidų biudžetus reikia ne tik mokėti pasiskaičiuoti, bet ir realiai turėti reikalingas lėšas kortelėje, kad taip išsvajota kelionė laivu nepasibaigtų vos tik prasidėjus. Na, nebūtinai ji turi pasibaigti, bet jei nuolat privalai spaustis ir atsisakyti dalykų, prie kurių esi įpratęs - tai pradeda kaip dilde pjauti kelionės aurą. Net jeigu turi kelionei paruoštą laivą, būtų didžiulė klaida atsirišti nuo kranto neturint "cruising kitty" - kelionės kaštų biudžeto. Tai nereiškia, kad būtent tiek išleisi - bet turėti reikia.
Tikiuosi, šis straipsnis padės pradedančiam kruizeriui numatyti savo biudžeto rėmus, kuriuos galim įsivaizduoti kaip didžiulę spintą su daugybe lentynų. Aptarsim pagrindines lentynas, o ten jau kiekvienas ir spręskim - norim jos savo spintoje, ar ne.

Maistas. Gėrimai. Žinoma, kad kiekvieno iš mūsų gyvenimo stilius skirtingas, kas atsispindi ir pragyvenimo išlaidose. Nuo asmeninio pasirinkimo priklauso kaip jūs suprantate savo gyvenimą laive. Tai gali būti kaip stovyklavimas su palapine ir laužu ant ežero kranto, maitinantis dar namie suteptais sumuštiniais, užkandant agurkėliais iš stiklainiuko. Tačiau prie to pat ežero galima gyventi ir vasarnamyje su visais civilizuoto žmogaus patogumais ir panašiu komfortu, kaip esi įpratęs namie. Mes esame išbandę abu kruizinio buriavimo tipus - su jachta SCORPIO gana spartietiškom sąlygom išmaišėm įdomesnius Baltijos regionus. Su BILLABONG - pernai baigėm "tikrinti" Viduržemio jūrą ir ištrūkom į Atlanto platybes - Portugalija, Ispanija - gyvendami ir keliaudami su žymiai daugiau prabangos, nei mažame laive. Tačiau abiem atvejais mes jutom tą pat naujų vietų atradimo džiaugsmą ir patvirtinu, kad saulėlydžiai tikrai vienodai gražūs kiek nuo mažo, tiek nuo didelio laivo. Tas pat ir su asmens pravalgomais kaštais - vienodai per mėnesį išleisit dideliam laive ar mažam, o keliaujant laivu vergavimui savo skrandžiui išleisit tiek pat, kiek įpratot išleisti gyvenant ant kranto. Mums neteko keliauti labai pigiose šalyse, kur galima prasimaitinti dienai skiriant vieną-du eurus. Kaip ir gyvenant namie, mes perkame produktus krante, dažniausiai ruošiam maistą laive, o kad namie esam įpratę jį užgerti vynu - kodėl neturėtumėm taip elgtis ir laive? Ką pastebėjom - laivo šaldytuvas ir šaldiklis padeda sutaupyti maisto biudžetą. Jei šių patogumų nėra (SCORPIO nebuvo) parduotuvėse lankaisi žymiai dažniau ir jei laive trūksta vien sviesto ar dešros, vistiek prisipirksi pilną krepšį ir kitų dalykų, be kurių galėjai išsiversti.

Keliaujant mums nesigauna išvengti restoranų ir kavinių krante, bent kartą savaitėje, jei ne dažniau į juos užsukti norisi - patyrinėti vietinės virtuvės ypatybes. Kuo daugiau jūroj ir inkaruotėse laiko praleidi - tuo mažesnis restoranų biudžetas bus reikalingas. Galima ir visai be jų apsieiti. Tačiau tikrai verta planuoti, kad bent kartą per savaitę ragausit kranto virtuvę, nes tai vienas iš kelionės malonumų. Pagrindiniam patiekalui krante išleisite vidutiniškai Eur15,- , užkandžiams apie Eur7,- o alus ir vynas kainuos Eur2 - Eur4. Žuvį ir jūros baisybes greitai išmoksit patys pasigauti, ar nusipirkti jei ne tiesiai iš žvejų, tai vietiniam turgelyje; ten pat ir daržoves. Ir netingėkit vietinių paklausinėti kaip jie savo tradicinius valgius gamina - ir greitai suprasit, kad net laive paruoštas maistas gali būti žymiai skanesnis už restorano. Tai tiek apie maistą - jis laive kas mėnesį kainuos tiek pat, kaip ir gyvenant krante. O ten išmokti vietinio maisto receptai liks su jumis visada.

Buitis. Skalbimo ir higienos priemonės kainuoja visur panašiai. Drąsiai dėkit į šitą biudžeto lentyną tiek pat, kaip kad dedat namie, arba mažiau. Laive gyvenam nedidelėje erdvėje, todėl nekyla pagundų prisipirkti daugybę visokių valymo priemonių, tikrai užtenka vien pačių būtiniausių. Laive gyvenant, FAIRY butelio užtenka visam sezonui, o krante trumpiau. Tą agresyvų koncentruotą brudą po kelis lašus skiedžiame kitame butelyje su purkštuku, kad aplinką teršti mažiau. Indams plauti naudojam sūrų užbortinį vandenį, o gėlą tik praskalauti. Skalbti laive, ar savitarnos skalbyklose krante? Mes darom ir taip, ir kitaip. Kai kur (retai) marinose yra skalbimo mašinos, kuriomis pasinaudojęs gali nieko nemokėti, o gali tuos pora eurų už skalbimą nunešti į registratūrą, kaip kad siūlo lapelis ant sienos... Tačiau dažniausiai automatinė skalbykla įsijungs jai sušėrus tuos tris-keturis eurus tiesiogiai, o kai kur specialų žetoną teks įsigyti marinos biure. Tikrai verta įdėmiau pasižiūrėti - monetos ar žetonai - prieš sukemšant savo skudurus ir patalynę į mokamą skalbyklę ir sulaistant skalbikliais-minkštikliais, ypač jei vakaras ir marinos ofise jau nieko nėra. Neklauskit, iš kur tai žinau.

Gėlo vandens atsargas visada papildome prieš išplaukiant iš marinos. Laive turėti pačių įvairiausių antgalių, jungčių šlangams ir štucerių iš sodininkų parduotuvės, kad neslampinėt pontonais ieškant kur pasiskolint. Kartais vandens galima užsipilti ir nestojant marinoje nakvynei. Jeigu ne - gyvenant inkaruotėje, viena iš pramogų bus tūziku vežioti vandens kanistrus iš kranto į laivą. Retkarčiais vanduo kuro kolonėlėse yra mokamas - automatinė kolonėlė mums beveik 300L supildavo už 6-7 eurus. Tokiu būdu, jei keliaujant pakrantėse, vandens gėlintuvo neapsimoka įjungti, nes jeigu jo nenaudoji bent pora savaičių ir daugiau - sistemą reikia specialiais chemikalais "užmarinuoti", kitaip brangią membraną galima sugadinti.
Kruizeriai barzdas ir plaukus kerpa-suka-dažo patys, todėl tas grožis nieko nekainuoja. Gyvenant inkaruotėje - maudynės vyksta už borto, vos truputį gėlo vandens panaudojant šampūnui suputoti ir į laivą sugrįžus sūrų vandenį nuo kūno nupilti. Užtat karštu karštutėliu dušu marinoje kruizeris mėgausis ilgai. Laivo dušą naudojame tik tada, kai vanduo jūroje per šaltas, ar marinos dušas pasitaikytų per prastas, arba jis randasi labai toli nuo laivo. Arba šiaip niekur eiti nesinori. Gal Eur20 per mėnesį žmogui - kažin, ar smarkiai daugiau dėtume į šią lentyną?

Rūbai. Avalynė Geroji naujiena - kruizeriams rūbai nieko nekainuoja! Šortai ir marškinėliai nešiojami tol, kol patys nukrinta. O kai nukrinta - labai lengva apsieiti ir be jų... Krante taip laisvai nepagyvensi. Juokauju, tačiau beveik neperkam mes rūbų, kol gyvename laive - ką atsivežėme iš namų, tuo ir apsieinam. Kad lėktuvais link laivo ar namo keliaujant neapsikrauti - visas plaukiojant pavasarį/vasarą/rudenį reikalingas garderobas paliekamas laive. Šioje biudžeto lentynoj drąsiai rašom nulį, arba kitą nelabai reikšmingą skaičių.

Komunikacijos. Kol roamingas nebuvo apkarpytas visoje ES, pirkinėdavau vietines duomenų perdavimo korteles iPad'ui ir jų savaitės limito papildymus - ir tai kainuodavo apie Eur50 kas mėnesį. Nuo pernai naudojausi tais pat lietuviškais planais telefonui ir iPadui, plius nemokamas WiFi krante ir marinose. Vistiek skaičiuosim, kad Eur50 lentynoje išliks.

Transportas krante. Galima sutilpti į maždaug Eur200,- žmogui per mėnesį, į tai įskaitant vietinio susisiekimo autobusus, metro ir traukinius, o gal ir gerai suplanuotai poros dienų kelionei kartu su tos kaimyninės jachtos įgula dalinantis kaštus nuomotam automobiliui, plius nakvynė su pusryčiais nebrangiam kaimo viešbutėlyje, jei sugalvosit sunakvoti kur nors krante. O jeigu kranto apylinkes visada nuspręsit apvažiuoti savo dviračiu sveikuoliškai - toks biudžetas, vistiek įkaltas į šią lentyną, leis kas kelis mėnesius suskraidyti namo ir grįžti į laivą, paliktą kažkur ES krantų marinoj.

Marinos. Čia neįmanoma visiems tinkamą biudžetą surasti. Šie kaštai labai priklauso nuo metų laiko (sezonas), nuo laivo dydžio, nuo laivo parengimo autonomiškam gyvenimui be kranto infrastruktūros, nuo plaukiojimo regiono ir nuo įgulos preferencijų. Rimtos investicijos į akumuliatorių ūkį, saulės baterijas, vėjo malūną ar 220V generatorių, inverterį, patikimą inkaravimosi įrangą, remonto detalių ir įrankių gerą bagažą ir kitą autonomiją užtikrinančią įrangą atsiperka per laivo nepriklausomybę nuo kranto, nes krantas kainuoja visada. Daugiau ar mažiau - bet visada. Man teko girdėti apie nemokamas miestelių krantines Graikijoje, ar Turkijoje, bet lankytis ten neteko, gal kada nors arčiau link senatvės į ten mes susiruošim. Savo sezoną pradedam balandžio mėnesį, kai marina parai kainuoja vidutiniškai Eur27,- už 45ft laivą. Prasidėjus vasaros sezonui gegužės mėnesį ir įsijungus vasaros tarifams (vos ne parašiau Fanfaroms), daug kur marinos kaina kils dvigubai, jei ne daugiau. Kruizeriai daugiausia laiko praleidžia ten, kur yra saugios inkaruotės, o į marinas įlenda tik labai kranto pasiilgę, ar kai štormas verčia inkarą kelti ir slėptis už uosto molų. Į laivo biudžetą kaip marinų kaštus mes turėtumėm dėti iki Eur300 mėnesiui, nes jei gyvensi vien inkaruotėse ir vos dienai, gal trim per mėnesį užsuksi į mariną, tiek tikrai neišleisi. Tinkamam regione ir protingai savo veiksmus planuojant pagal orų prognozes, marinos kaštų galima nepatirti mėnesių mėnesiais. Bet jei esi regione be saugių inkaruočių, o nori ilgiau patyrinėti krantą, ar stoji laivo remontams - perkant visą mėnesį marinoje iš karto, gauni geras tarifo nuolaidas ir mes daugiau kaip Eur350 niekur, išskyrus Sardiniją, nesumokėjom. Jei ką nors šioje lentynoj ir sutaupysi (kas labai tikėtina) - tuos sutaupytus vistiek galėsi išleisti laivo remontams ir priežiūrai, ar pramogoms - ką netrukus ir aptarsim.

Laivo remontas ir priežiūra. Tie buriuotojai, kuriems rankos auga tiesiog iš subinės, laive nieko nedaro patys, nes nemoka. Kiekvienam, net pačiam paprasčiausiam laivo darbui jie samdo kranto meistrus. Tokių buriuotojų yra tikrai labai mažai. Tų nagingųjų, kurie moka absol viską ir niekada jokių meistrų nesamdo - tų yra žymiai daugiau. Juos pačius kartais samdo, ar pagalbon kviečia. Tačiau tų, kuriems rankos auga kažkur per vidurį nuo subinės iki ten, kur tiems nagingiems jos išaugę - tokių, įskaitant ir mane, yra daugiausiai. Mes mokam beveik viską, bet samdomų meistrų - ar tai elektrikas labiau atsakingiems darbams, ar mechanikas labiau patyręs reikalingas, rigeris, šaldytuvo ar burių meistras - visiškai be jų apsieiti nesigauna, gal ne kasmet, bet samdyti tenka. Ši kaštų lentyna bus labai sunki jūsų biudžete, jei laivas prastai paruoštas kelionei, nes pataupėt Įėjimo Kaštais, t.y. susidėvėjusios įrangos neatnaujinot laiku, prieš pradedant kelionę. Arba laivo eksploatacijos metu jums vis knieti ką nors pačiam sulaužyt (apie mane). Ką negali suremontuoti pats - nuo kranto prisikviesti meistrai darys už maždaug nuo 100 iki 300 pinigų per dieną, plius perkamos įrangos ir detalių kaštai - priklausomai nuo darbų sudėtingumo. Ne veltui kruizeriai sako, kad rimtam laive neturi būti nieko, ko tu nemoki sutaisyti pats. Net jei laivas paruoštas kelionei labai gerai - į šią lentyną mėnesiui įdėti Eur200 tikrai reikėtų, nes jei pora mėnesių neišleisi visai nieko, tai dar kitą vistiek kokią virvę keisti teks, variklio tepalus ir filtrus, gal raketų datos pasibaigę, o gal naują antifulingą dugnui duoti prieš sezoną, ar kokį elektronikos guru iš kranto pasikviesti. Apie 1000 sezonui turėtų gautis... Plius kuras laivo varikliui ir tūziko pakabinamai birbynei - gal apie Eur200 mėnesiui, gal kiek mažiau - niekas nepasakys iš anksto kiek dienų be vėjo gausi, ar kiek toli bus nuo inkaruotės iki kranto plaukti, o gal nei saulės nei vėjo nebus tiek, kad akumuliatorius įkrauti ir teks jachtos variklio generatorių pasukti. Dujų balioną teks užpildyt bent kartą per mėnesį ir tai kainuos ne mažiau Eur20,- Taigi - turim apie 400+ per mėnesį šioje lentynoj, bet jei nieko nelaužysim, ar mokėsim patys susitaisyti - tada tiek neišleisim.

Žiemojimo kaštai. Šios lentynos savo pinigų spintoj išvengs nuolat laive gyvenantys, o tokie "pusmetiniai" kruizeriai kaip mes - deja, bet nelabai. Tenka pusmečiui grįžti į krantą ir namo, kad monetų kitiems metams užkalti. Tikiu, kad plastikinis korpusas kasmet turi ant kranto pradžiūti - tada ilgiau jis tarnaus. Iškeltą ant kranto laivą niekada nestatau ant abejotinos kokybės kilbloko, ant surenkamų tripodų ar medinių baslių - tuo labiau No-No. Ne kiekviena marina turi techniką, kad saugiai didesnius laivus iškelti, ne visos man tinka ir saugumo požiūriu. Žiemojimas krante kainuoja įvairiai, priklausomai nuo regiono, bet kaip vidurkį galima naudoti apie Eur2000 pusmečiui, arba apie Eur300 per mėnesį sezono metu. Į kainą įeina laivo iškėlimas, dugno power wash, laikymas ant krantinės, kilbloko nuoma, nuleidimas atgal į vandenį.

Locijos, jūrlapiai, vėliavos. Reeds almanachas, šviežias regiono Cruising Guide, navigacijos softo atnaujinimai, vienas kitas jūrlapių rinkinukas visam sezonui, o gal ir porai metų - kas pasakys? Kad daug negalvoti, dedam apie Eur50 mėnesiui ir tikrai užteks viskam.

Kitos išlaidos. Tikėtina, kad bus dar kažkokie pramogų kaštai, ar bilietai į muziejus ir parodas. Pocket Money. Bet kad aukščiau pakankamai atsargiai, konservatyviai ir su rezervu viską suskaičiavom, tai lėšų savaime nubyrės ir į šią lentyną, nes ji apačioje. O jeigu ne - ne taip sudėtinga šių kranto pramogų atsisakyti, nes pats geriausias kino teatras yra laivas inkaruotėje, saulėlydis horizonte virš to raudonai banguoto tako, taurės vyno ir tau brangus žmogus šalia.

Aukščiau vardinti pagrindiniai kaštai - tai tik biudžetas, bet ne faktiškai patirtos išlaidos. Mes neturime tiek finansinės disciplinos, kad sąžiningai užsirašyti kasdien patirtus kaštus, tvarkingai skaičiukus išdėstant po biudžeto lentynas. Manau, kad dviem žmonėm keliaujant 45 pėdų dydžio laivu, tikrai neišlaidaujant ir labai netaupant, kas kelis mėnesius sukeliaujant pirmyn-atgal nuo laivo iki namų - sąlyginai saugus kintamų kaštų biudžetas yra nuo Eur1600 iki Eur2000,- per mėnesį. Tai, kaip sakyta, nereiškia, kad būtent tiek išleisit, bet tiek kortelėje kiekvieno mėnesio pradžioje turėti reikia, kad vos įpusėjusi svajonių kelionė jachta nevirstų sofa prieš televizorių namie.

Kas skaičiavime nebuvo įvertinta - tai visi sausumoje likusių namų mokesčiai, jeigu būsto nesate pelningai išnuomavę, ar medicinos reikalų ir sveikatos palaikymo biudžetas, ar šiaip jau kiekvienam žmogui būtina finansinė pagalvė bet kokios nelaimės atveju, nes draudimo lėšas sėkmingai ginčams pasibaigus pamatysite tik smarkiai vėliau, o sąskaitos ateis iš karto.
Turėti laivą kainuoja, o keliauti kainuoja taip pat. Nieko nepadarysi, kaip sako geras mano prietelius Kurtas Vonegutas.

Ne vienas kruizeris, galintis sau tai leisti, tvirtins, kad minimalus biudžetas turėtų būti ne mažiau Eur5000,- mėnesiui gerame laive, švariom rankom baltom kelnėm, pakankamai prabangiame regione. Kam varžytis, juk kartą gyvenam, ypač savo svajonę, o dar vaikai su anūkais nori kartu pramogauti... Gal būt kas nors taip gali, tačiau Pasaulis labai margas, o kruizerių gyvenimas - dar margesnis.

Visai priešingas ekstrymas - pernai Portugalijoj teko susipažint ir pabendrauti su viso Pasaulio piliečiu olandu Martijn Dijkstra, kuris tvirtino, kad jo biudžetas yra iki Eur2000,- metams. METAMS, Karlai !! Martijn'as labai geras mechanikas, savo patikimu ir prižiūrimu dideliu (51ft) plieniniu laivu PRINSES MIA sukantis jau 3, jei ne 4 ratą apie Pasaulį per paskutinius 10 metų. Kai pritrūksta pinigų - užtenka pasivaikščiot pontonais artimiausioje marinoj, o kad yra lengvai bendraujantis - tai be vargo suranda sau darbelio kitų žmonių laivuose, ar krante. Man pradėjus abejoti jo "bėgamų" kaštų skaičium, paaiškino, kad dyzelio pirkti jam nereikia, nes krante bet kur randa kavines ir restoranus, kurie nori naudoto aliejaus atsikratyti. Laive Martijn turi paprastutę kuro filtravimo įrangą a'la keli sluoksniai skudurų leikoj, o kai esi geras dyzelistas - žinai kaip savo laivo širdelę prižiūrėti, kad neužlinktų. Tūzikui kuro jam nereikia, nes yra kajakas ir kanoja su irklais, o maisto krante pirkti reikia visai minimaliai, nes moka žuvį pasigauti; marinomis nesinaudoja niekada - vien inkaruotės. Ypatingų pramogų jam irgi pirkt nereikia - nusileidai kajaką ant vandens, apiplaukei visus laivus inkaruotėj - ir prisibendravęs būsi sočiai, o neretai dar linksmas, nes pagirdytas beigi pamaitintas.

Nieko nepadarysi, Pasaulis margas indeed ir tai smagu.

Pirma dalis - MONEY TALK!!! - Įėjimo kaštai

Kaip jau buvau minėjęs anksčiau, jachtos nuosavybės kaštus skirstome į taip vadinamus įėjimo kaštus (kaip bet kurį kitą hobį pradedant, tenka prisipirkti žaislų), pastovius kaštus ir kintamus kaštus. Pirmame šios temos įraše tarp ktų dalykų įvardinau draudimo ir laivo registracijos kaštus. Nors jie glaudžiai susiję su įėjimo kaštais, juos turime priskirti prie pastovių kaštų, jeigu jie patiriami reguliariai ir nepriklausomai nuo to naudojiesi tu laivu, ar ne.

Taigi, plačiau apie laivo draudimą, kuris susideda iš trijų polisų: Korpusas (Hull), Civilinė atsakomybė (Third Party Liability) ir Asmens draudimas (Personal Incident). Visą draudimą tvarkiau ir pasirašinėjau su viena iš (tikėtina) patikimiausių pramoginio ir ne tik laivyno draudimo kompanijų - PANTAENIUS GmbH & Co. KG, Hamburg.

Draudimo kaštai yra individualūs kiekvienam kontraktui ir priklauso nuo laivo tipo, amžiaus, vertės, plaukiojimo regiono ir dar velniai ten žino ko tie draudimo vilkai yra prisigalvoję. Jie moka ir šiokių tokių siurprizų pateikti. Man, vos įsigijus laivą Prancūzijos pietuose, buvo panaikinta ankstesnė laivo registracija po Australijos vėliava. Kadangi uostas, kuriame laivas buvo sandėliuojamas ant kranto, iškart po laivo nosavybės perėjimo man pareikalavo Civilinės Atsakomybės draudimo, daug negalvodamas kreipiausi į Pantaenius ir prisidaviau jiems esąs Lietuvos pilietis, įsigijęs laivą Prancūzijoje ir į klausimą apie laivo vėliavos šalį nedvejodamas atsakiau LIETUVA. Tuo metu net nenujaučiau, kokios peripetijos laukia manęs, bandant užsienyje esantį laivą užregistruoti po mūsų šalies vėliava.

Trispalvės monopolį pas mus laiko Saugios Laivybos Administracija ir Buriuotojų Sąjunga ir abi šios organizacijos turi nuomonę kam iš Lietuvos piliečių leisti ir kam neleisti plaukti po Lietuvos vėliava. Protingi žmonės klausimą tvarkosi "per draugus", o aš naiviai tikėjausi normaliai. "Normaliai" ir kaip tai sekėsi viskas aprašyta čia ir dar čia.

Iki šiol nesuvokiamas Buriuotojų Sąjungos vado pareiškimas, kad problema yra ne laivų registracijos tvarkoje, nes tereikia parplaukti į Lietuvą ir laivas bus užregistruotas. Matyt, yra kažkoks man nežinomas būdas, kaip galima parburiuoti su jachta iš Viduržemio jūros į Klaipėdą be vėliavos, atitinkamai be registracijos ir be draudimo. Reziume - mūsų jūrinė valstybė savo piliečiams laivų įsigijimus užsienyje daro maksimaliai sudėtingu ir brangiu procesu paprasčiausiai todėl, kad.

Taigi, Pantaenius iš pusės žodžio suprato, kam man reikalingas draudimas dar neturint laivo registracijos, viens-du paruošė draudimo polisus kaip laivui su Lietuvos vėliava, kurią jiems buvau deklaravęs kad vos tik gausiu, atsiųsiu registracijos dokumento skaną. Vėliau nusiunčiau jiems skanuotą Nyderlandų vėliavos registraciją savo laivui, su paaiškinimu kodėl teko registruotis ne tėvynėj Lietuvoj, o Olandijoj - Pantaenius perskaičiavo ankstesnio HULL ir "civilinės" polisų kainą ir ją padidino Eur122,9 dėl kažkokių kitaip skaičiuojamų mokesčių, susijusių su registracijos vieta. Tokiu būdu pirmas polisų komplektas man kainavo Eur918,90

Vėliau, jei per metus įvykių nėra - draudimo suma mažinama po Eur91,- kasmet, bet kai kreipiesi į Pantaenius dėl plaukiojimo regiono pakeitimų - jie vėl skaičiuoja draudimą kitaip, žodžiu tie pastovūs draudimo kaštai man ir lieka tabaluotis kažkur apie Eur900,- per metus.

Kaip "sutaupyti" draudimo kaštus? Galima rinktis pigesnę draudimo kompaniją, turbūt. Šiek tiek pigiau mano kolegos yra laivus draudę Societe Generale, viskas ten veikia, yra kolegos buriuotojai gavę išmokas už laivo apgadinimus, nuo didesnių nelaimių likimas juos dar saugo.
Taupantiems agresyviai - galima pirkti vien tik taip vadinamą "Mėlyną Kortą", t.y. tik civilinės atsakomybės draudimą. Nes tik jis privalomas atplaukus į mariną nakvynei, ar paliekant laivą per žiemą kur nors iškeltą ant kranto. Vien Pantaenius "civilinė" man kainuoja Eur91 kasmet.
Kaip žinia, gyvenimas būna laimingas, arba nelabai. Kaip taisyklė, laimingas gyvenimas susideda iš gerų paties žmogaus sprendimų ir kiek mažiau priklauso nuo palankiai susiklosčiusių aplinkybių. Todėl ir perku kasmet kiek laivo, tiek įgulos draudimus taip pat, ne vien "civilinę". Laivas, aš ir visi, kas plaukia mano laivu kaip įgulos nariai - jų gyvybė, sveikata ir asmeniniai daiktai yra apdrausti pakankamai solidžiomis sumomis - įtikinau save, kad tai yra geras sprendimas, ir tiek. O kad dar ramiau man būtų - prieš kiekvieną rimtesnį plaukimą pašneku kažką Neptūnui ir įpilu jam kaušą romo. Jeigu su Seniu ne visai durnai pakalbi - tai suveikia kaip savotiškas draudimas. Tik nesakykit to Karbauskio būrams.

Laivo registracijos po Nyderlandų vėliava atnaujinimas kainuoja Eur181,50 kas du metus. Į tai įeina - naujo jachtos registracijos sertifikato paruošimas, mokesčiai, dviejų metų domicilė Nyderlanduose, TNT Courier Express sertifikato siuntimui. Dviejų metų periodas skaičiuojamas pagal kalendorinę pirmos registracijos datą, ne nuo sausio 1.

Nuo 2016 m olandiška Radijo Licenzija kainuoja po Eur50 kasmet, įskaitant MMSI numerio registraciją, radijo šaukinį, duomenų talpinimą tarptautinėje duom.bazėje, mokesčius valstybei ir brokerio atlygį už olandiško adreso suteikimą. Vėlgi - pamenat, geri sprendimai ir blogi, sėkmingas gyvenimas ir nelabai... Įtikinau save, kad turėti veikiantį EPIRB yra geras sprendimas, jei nori, kad tave iš sūrymo ištrauktų, jeigu nelaimės atveju ten teks pasimurdyt. Jei tiksliau, tai ant Billabong yra du EPIRBA'i, tai čia kaip diržas ir petnešos kelnėms, kad jau tikrai nenusmuktų.

Antra vertus - per mano praktiką niekas - nei įvairių šalių pakrančių apsauga, ar pasienio tarnybos kiek jūroje tiek krante mane tikrindamos, nėra paprašę parodyti radijo licenzijos, ar laivinės radijo stoties operatoriaus sertifikato. Tačiau jie yra privalomi kiekvienam už laivą atsakingam škiperiui - tai jūs ir spręskit patys, jums reikia jų, ar ne ir kiek ten atsakingi norit būti.

Taigi, ką turim kaip pastovius jachtos kaštus? 900+91+91+50 = 1132. Arba Eur94 kas mėnesį vien už tą džiaugsmą, laimę, rūpestį ir vargą, kad turi savo laivą. Matai, kaip gerai - turi laivą, kas mėnesį suploji Eur94,- ir net plaukti tau niekur nereikia, monetos pačios byra. Na, tiesiog kur tu rasi geriau...

Vos į tą laivą po žiemos atvykęs, pradedi skaičiuoti dar vieną kaštų kategoriją - kintamus kaštus. Jei tiksliau - tuos kaštus tu jau patirsi beveik visą laiką, kol laivas ramiai ilsėsis ant kranto - bet apie tai skaitysite vėliau.

Pinigai... Vienas iš labiausiai mums įdomių dalykų, net kalbant apie buriavimą. Žmonės man sako - būkim atviri, arba kiek turi pinigų? Arba noriu buriuoti, bet tai labai brangu, todėl... Vieni iš smalsumo, kiti patys besimatuodami ar planuodami savo ateitį - visi domisi už kiek pinigų galima įsipirkti į šį laisve, romantika ir prabanga tviskantį gyvenimo būdą, vadinamą kruiziniu buriavimu. Dėl laisvės - sutinku, dėl tviskėjimo romantika ir prabanga nelabai, bet viskas reliatyvu, nes priklauso nuo to, kiek tam skirsite ko? Pinigų, žinoma!

Klaidingas stereotipas, kad kruizinis buriavimas ( kai laivas yra tavo namai ir transporto priemonė mėnesių mėnesiais ar metais, o ne čarterio savaitę) yra tik turtingųjų pramoga. Laivo nuosavybė Lietuvoje laikoma prabanga, prieinama tik turtingiesiems? Ne, visiška nesąmonė. Pasakysiu dar aiškiau - NESĄMONĖ. Paprasčiausiai dalis žmonių vietoj to, kad įsigyti sodybą kaime, nusipirko jachtą. Visi pažįstame ne vieną šeimą, kuri gyvena mieste, bet poilsiui turi sodybą kaime, ar sodą užmiestyje. Arba parsiduoda butą mieste ir visą laiką gyvena kaime įsigytame name su ūkeliu. Arba gyvena bet kur, o turi butelį vasarai kur tai Palangoj arba Šventojoj, nes mėgsta poilsį prie jūros. Galime tuos žmones įvardinti kaip kažkokius super-turtuolius ir oligarchus? Vargu, nes bet kuriai vidutinių pajamų šeimai toks gyvenimo stilius visiškai prieinamas. Kaip sako, velnias ne detalėse, o prioritetuose. Taigi, jachtininkas - tas pats sodininkas, tik vietoj žemės knisimo jis vagoja bangas.

Kalbant apie kaštus ir kainas buriavimo kontekste, svarbu išvengti jovalo skaičiuose, nes šioje aritmetikoje yra daug kintamų dydžių:
- laivo tipas ir dydis,
- laivo kondicija,
- laivo komplektacija,
- buriavimo regionas ir sezono metas,
- škiperio kvalifikacija,
- įgulos gyvenimo stilius.

Kaip ir kiekviename hobyje, ar gyvenimo stiliuje yra būtina kaštus grupuoti pagal kategorijas. Yra taip vadinami įėjimo kaštai (įsigijimas ir paruošimas, komplektavimas), po to yra pastovūs kaštai ir yra kintami kaštai. Vėlgi - šie visi kaštai yra labai individualus dalykas, nes kalbant apie įėjimo kaštus - viena sodyba labai sena ir nudrengta, todėl galima ją įsigyti už next from veltui. Kita sodyba dar gera, bet reiks remonto artimiausių 2 metų bėgyje, o va naujos statybos kotedžas Nidoje brangus be proto, bet pirkti apsimoka, nes laikys kainą kaip investicija, o ir pats su šeima jame ilsėsies, jei nenorėsi išnuomoti ir tos investicijos kaštus per kokius tris šimtus metų atmušti...

Pastoviais kaštais sutarkim laikyti šlaidas, kurias patiriame nepriklausomai nuo to, sodyba naudojamės, ar ne - pvz draudimo kaštai, ar sutarties su apsaugos bendrove kaštai, ar kokie nors abonentiniai mokesčiai, kurie tiksi nuolatos, nepriklausomai nuo to, gyveni tuo metu sodyboj, ar ne... Ir galiausiai kintami kaštai - visos pragyvenimo išlaidos - įskaitant lesalą kanarėlei, ar vėjo padraskytos tvoros remontą ir pan. Suprantama, apie sodybą kalbu specialiai, nes visi lietuviai yra nekilnojamo turto ekspertai, kuris brangzzz. Tačiau labai panašiai kaštai grupuojami ir buriavime.

Mes pirkome senesnės statybos apie 45 pėdų (13,6m x 4.05m) kruizinę jachtą, kas atitiktų visiems suprantamą chruščiovkės standartą, t.y. senos statybos butelis, kokių 50 kv.m. dydžio. Pagal kainas ne visai kur tai New Akmenėj, bet gal labiau gyvoje Plungėj.

Visos tolimesnės kaštų indikacijos bus tokio dydžio laivui, nes jei laivas mažesnis - kaštai labai dažnai bus irgi mažesni. Gal geriau sąlyginai objektą vadinkim ne chruščiovke, o alytnamiu - bus tiksliau. Jei atsimenat, buvo jie kelių tipinių projektų, tai mūsų tas pats mažiausias, vieno aukšto kuris... Į mūsų 50 kv.m. alytnamį telpa trys dviviečiai miegamieji, du WC su dušais, vienas salonas jungtas su virtuvės zona ir nedidele ofiso zona, viena terasa su neįtikėtinais vaizdais, vienas atskiras sandėliukas, integruotas į pagrindinį pastatą, bet su atskiru įėjimu ir nedidukas, aptvertas apie 40 kv.m. kiemelis, pilnas visokių ūkio padargų, na bet užtenka vietos kiek šunį palakstyti, tiek pačiam pasivaikščiot... Norėtume - net vištas galėtume laikyti. Sakiau "mažiausias", nes mažesniu laivu keliauti mes nenorėtume - patogumas, talpumas, komfortas ir saugumas mūsų supratimu yra labai susiję su laivo dydžiu. Visi su laivo nuosavybe kaštai didesniam laivui yra atitinkamai didesni - bet jei už tai gauni daugiau saugumo ir komforto - mums tinka.

Kokį, kur ir kaip laivą - kruizinę jachtą išsirinkti, čia neaiškinsiu, nes tai atskira tema, jau daug kartų šiame bloge aprašinėta.
Jeigu perkate naudotą laivą - viso biudžeto pačiam laivui įsigyti neišleiskite, nes nuo 30 iki 50 proc. nuo laivo kainos dar vėliau išleisite papildomam komplektavimui, kad laivas tiktų gyvenimui juo keliaujant. Perkant naują laivą tiesiai iš gamintojo - irgi bus papildomo komplektavimo kaštai neišvengiamai. Naujas laivas - tai kaip naują kotedžą su daline apdaila pirktum - dar mokėsi už vidaus pilną įrengimą ir baldus.

Tarkim, perkate naudotą "pliką" laivą, iš kurio pardavėjas nuėmė viską, ką tik galėjo ir nusinešė į savo kitą laivą. Tai nieko blogo, nes jis nusinešė jau naudotus daiktus, kurių remontui vėliau išleistumėt nemažai savo lėšų, todėl pirkti naują šiuolaikinę įrangą savo laivui yra ne taip jau blogai. Tačiau jei matote, kad iki išplaukiant teks dar įdėti daugiau, nei 50% "pliko" laivo kainos - aš turbūt apsisukčiau ant kulno ir eičiau kito laivo ieškoti. Nes kol tu papildomai komplektuoji ar remontuoji savo jachtą, ir tai gali užtrukti sezoną, jei ne ilgiau - tu juk niekur neplauki, o visą tą laiką jau patiri fiksuotus ir kintamus kaštus ir tai gali būti brangu. Labai tikėtina, kad įsigytas laivas bus iškeltas ant kranto gana brangioje vietoje ir nori-nenori, bet visus marinos kaštus teks prisiimti tau. Žinok, kad marina pareikalaus laivo draudimo kontrakto, kurio negali pasidaryti neužregistravęs laivo - visa tai kainuoja lėšas iš tavo biudžeto. Gali būti, kad pats nelabai pasitiki savo žiniomis, vertindamas laivo ir įrangos būklę ir tau reikia profesionalaus nepriklausomo siurvejerio paslaugų - tai kainuos nuo 1000 iki 3000 pinigų. Plius tavo kelionės išlaidos į ten, kur laivas yra - juk ir pats nori jį apžiūrėti prieš pirkdamas - lėktuvo bilietai, viešbučiai, gal ir mašinos nuoma. Laivo pirkimo kaina ir visi šie papildomi kaštai dedasi į nemažą krūvą kaip įėjimo kaštai, kuriuos detaliai išsiaiškinti būtina gerokai prieš laivo pirkimą.

Naudotų jachtų rinka visada yra Pirkėjo Rinka - tą labai svarbu suprasti ir netingėti ieškoti, jokiu būdu neįsimylėti kažkokio vieno varijanto. Tokią klaidą labai lengva padaryti, nes kelias į buriavimą prasideda nuo svajonės. Svajonė ir meilė abu tokie emociniai dalykai - protą niaukiantys... O pirkdamas laivą privalai būti pragmatiškas ir mokėti skaičiuoti.

Mums pasisekė, nes pavyko įsigyti laivą iš pagyvenusios šeimos, kuri baigė savo gyvenimą Okeane ir grįžo į krantą šviežiai atsiradusius anūkus supti. Jie mums pardavė pilnai sukomplektuotą ir gerai prižiūrėtą laivą, pilnai paruoštą kruiziniam buriavimui su labai minimaliais papildomais įdėjimais. Vistiek Išplaukėm tik po pusės metų nuo laiko, kai buvo įsigytas laivas. Vien už laivo sandėliavimą marinoje 6 mėnesius, nuleidimą į vandenį ir kilbloko nuomą teko suploti truputį daugiau, nei Eur3000. Sakyčiau, tai yra labai brangu, nes už laivo sandėliavimą ant kranto niekur brangiau, nei Port Napoleon man mokėti vėliau neteko. Draudimas, kurio marina pareikalavo iškart, buvo apie Eur1000 metams - trys polisai iš Pantaenius - civilinė atsakomybė, casco laivui ir plius įgulos sveikatos/gyvybės ir daiktų, kelionės išlaidų jei laivą prarastum draudimas. Registracija Olandijoje, įskaitant MMSI ir Call Sign priskyrimą ir registraciją tarptautinėje gelbėjimo/paieškos tarnybų bazėje - apie Eur600.

Tai kiek jūsų būsimas laivas kainuoja? Kainos čia. Arba čia. Arba dar meleone dilerių ir pardavėjų websaitų... Kad akį šiai rinkai "primušti" ir joje pradėt orientuotis, per paieškos filtrus rinkitės tokius pat laivus (Gamintojas, modelis, gal ir metai panašūs) ir bandykit suprasti, kodėl jų kainos skirtingos. Kaip kad darot naudoto automobilio su pribumbasais ieškodami...

Kiek kainuoja? - Kiek dar reiks papildomai įdėti? - Kaip greitai tai įvyks ir galėsiu išplaukti? Va, čia yra trys įėjimo kaštų banginiai ir tokia mąstymo matrica perkant laivą manau esant labai teisinga.

Tiek apie įėjimo į kruizinį buriavimą kaštus - amen.
Stay tuned, pratęsimas velkasi...