A Travellerspoint blog

March 2014

Apie tai, kaip nusprendėm nuo ruso niekur nebėgti

vzad.jpg

Gerai žinomam Kremliaus šutvės paūmėjimui nutikus, visiems kyla įvairių minčių; ne išimtis ir jachtininkai. Susitinkam retkarčiais, pasikalbam, tai apibendrinant galima sakyti, kad Klaipėdos jachtininkai į prasidėjusį LT-Rusijos karinį konfliktą reaguotų pakeldami bures. Taip, taip - atseit, išgelbėti laivyną ir imtis karo jūroje, taip sakant... Klaipėdos uostas, matyt, bus blokuotas kokiu paskandintu trantu, bet juk uosto vartų neužtversi taip, kad net jachta nepralįstų... Na, prasimušime kaip nors..

O mudu su sūnum nusprendėm iš Lietuvos nebėgti. Mes turim priežasčių tam. Kad nuo savęs ir nenubėgsi niekur, tai kam spurdėti? Dar šiandien, va, paskaičiau geopolitikos eksperto Egidijaus Motiekos mintis apie galimus Rusijos veiksmus prieš Lietuvą karinio konflikto atveju. Dabar jau aišku man, kad su jachta niekur nenubėgsit. Per Kaliningrado pleištą, jau tvirtai įkaltą, mus bandys paimti, vadinasi, tikrai ne vien krantu, iš jūros pusės ims taip pat. Taip kad išplauks pabėgėlių jachtutės baltaburės, o ten, jūroj, rusų jūreiviai kaip tire jas kulkom pasitiks.
large_navy_ships.jpg

Tai va, susėdom anądien su sūnum ir tarėmės, o koks tas mūsų planas karui. OK, sako, taigi snaiperiais mes būsim. Vos atkalbėjau, blemba... Eik jau, kada tu šaudei, juk tas žaidimas telefone nesiskaito. Ne diletantų darbas tai, sakau, juk mes tik su oriniu, tiesa, su optika, tešaudėm prieš N metų. Tai būtent, sako, aš žinau - ten viskas juk taip pat - tik suvedi taikinį su tuo šviečiančiu kryžiuku optikoj, ir šauni. Paprasta.
Apsiginklavau kantrybe.
Pasikalbėjom pradžioj apie snaiperio darbui reikalingas kvalifikacijas, gebėjimus, charakterio savybes, įrangą ir taktiką... Po to aptarėm Lietuvos kariuomenės koncepciją ir galimą NATO pajėgų dalyvavimą joje... Padiskutavom, koks mūsų matymas ir galimi reikalų scenarijai kariniam konfliktui bei okupacijai perėjus (neduokdie) į ilgalaikę fazę - dėl bet kokių priežasčių... Bus ginkluotas pogrindis, kažkas panašaus į airių IRA, bet kol susiformuos ir sąveikos ryšius sureguliuos - kažkiek užtruks... Va, tada galėsim jungtis. Oj, liepsnos tada žemelė po okupanto kojom...

Tai sutarėm, kad iki tol, kol dar nėra su kuo ten jungtis, mudu į karą kaip į darbą eisim. Kelsimės kiek prieš 7 , nes pusryčių reikės rimtų. Maždaug tokių, kaip žiemą, prieš ant ledo stintų einant: ant keptuvės užmeti ir pračirškini smulkiai pjaustytą svogūniuką, lašinukų... Kiaušinius gerai suplakti, be druskos, be pipirų - visa tai vėliau... Užpilti kiaušinius ant lašinukų... Kepti ant lėtos ugnies, per daug nemakaliuojant, kad omletas vientisas, o ne gabaliukais būtų... Patiekti su juoda duona, marinuotu agurkėliu, ketčupo šiek tiek, jeigu kam reikia... Po to, žinoma, kavos... Tai vieną kitą kraujagyslę toks pusrytėlis užkimšti gali, užtat baterijas pakrauna tropniai. Ką ten kraujagyslės - Tėvynė juk pavojuj... Po omlečiuko iki 15.00 gali kariaut kiek nori, apie maistą net nepagalvosi.
Į karą bus netoli eiti, visai čia pat, gali sakyti. Mes kontroliuosim geležinkelio ruožą Kretingalė-Giruliai. Okupanto traukinius vartysim, nors lengva ir nebus. Sorry, nieko daugiau apie tai negaliu dabar sakyti, patys juk žinot - karinė paslaptis.
Tačiau į mūsų ruožą nieks nelįskit.

Posted by gramas 02:50 Comments (2)

Apie tai, kas yra "Coca-Cola behaviour"

Kiek šunų bekartume ant tos Coca-Cola teisingos mitybos prasme, bet ji neabejotinai turi keletą teigiamų savybių. Ji yra šioks toks kantrybės ir subalansuotos elgsenos, rimties ir susikaupimo pavojaus akivaizdoje simbolis. Tokios savybės ir būsenos telpa į anglišką "cool", bet nuo šiol gali sakyti ir tautiškai - "keickapkuokakuola". Skamba kiek suomiškai, bet neimk į galvą - svarbu esmė. Tuoj paaiškinsiu, kodėl.

Pradžiai - naudingas patarimas kolegoms buriuotojams, plaukiantiems į Visbį Gotlando saloje. Juk patys žinote, kad rimtųjų gėrimų reikia pasirūpinti dar namų uoste tiek, kad užtektų ne tik kelionei pirmyn-atgal, bet ir vakarėliams Visbyje. Švediškas Aktiebolaget - labai komplikuota ir nepatogi vartotojui sistema, bet ji tam ir sukasi, kad atgrąsytų švedus nuo alkoholio vartojimo. Sekasi Aktiebolagetui nelabai - tą įrodo nuolatinės eilės prie to monopolio parduotuvių ir visiškai bet kur trūkusių švedų kūneliai, besivoliojantys rytais, po savaitgalio naktų Visbyje. O Visbyje visos naktys yra savaitgaliai, nes į ten švedai vyksta tik atostogauti. Švedų gastronomuose nerasite rimtųjų skyrių - alkoholis tik silpno alaus forma.
Buriuotojai taip pat žino, kad jeigu rimtuosius suskaičiuoti ir sunormuoti dar įmanoma, tai alus - kiek jo besiveši - vistiek baigsis anksčiau. Todėl nori-nenori, bet teks užpirkimą daryti ir Švedijoje. Scorpio buvo sąžiningai pakrautas Amstel lageriu, tačiau kelionė nutiko ilga, todėl surprise-surprise, bet alus baigėsi per anksti.

large_P7090154.jpg

Tai, va, kai ieškosite gastronomo Visbyje - nepirkit ICA, nepatingėkite nukakti iki PROMO centro gyvenamuose rajonuose, ant kalno. Ten viskas pigiau, nes smulkus urmas - duoda geras nuolaidas, jei imi dideles pakuotes. Ėmėm mineralinį, dietinę Coką ir Prippsą. Atseit, sutaupėm per XXL pakuotes, tai kiek vieno, tiek kito tiek trečio - bet liko po kelis vienetus laivo runduke ir kelionei pasibaigus, ir sezonui pasibaigus, liko ir laivą iškėlus ant kranto žiemoti. Matot, koks negerumas laivą laikyti senąjame Pilies uosto baseine - žinai, žmogus, kad runduke Prippso dar yra, bet juk gali visai šalia uosto knaipėje draftinio gauti... Tačiau šis niekingas likutis nekeičia buriuotojiška patirtimi įrodyto postulato, išdėstyto aukščiau - kad alus baigsis visada.

Žodžiu - atėjo šiemetinė gūdi žiema, ir nepamenu kurią ten dieną ji pas mus buvo nutikus, tačiau mano skardines laive šaltis išpūtė. Šąlant skystis plečiasi, todėl atrodytų, jos visos turėjo sprogti, juk į metalą uždarytos. Tačiau sprogo tik viena kokos skardinė, visos kitos improvizuotą eksperimentą atlaikė vyriškai. Formas paaukojo, bet charakterį išlaikė. Skardinės galas ir priekis išvažiuoja pirmyn, tūris padidėja ir slėgis į sieneles sumažėja - apie viską pagalvota, pasirodo. Toji sprogusi brokuota pliuškė išvarvėjo, orams atšilus, iš runduko ir ant kajutės kilimo. Dabar turiu saldų kilimą kajutėje. Jie tik sako ZERO SUGAR, iš tikro ji Sweet sweet super sweet... iki pat Happyendless... Marketingas, matafaka, tačiau matykim ir teigiamą reikalų pusę...

Gaila, kad alus išsigėrė dar prieš fotosesiją, nes labai magėjo patikrinti, ar tapo panašus į Klanapilio LEDO...
O vyriškai šalčius atlaikę ir ta trūkusi kokos skardinės atrodė va taip:
large_IMG_0718.jpg

large_IMG_0719.jpg

O dabar - kad jums viskas būtų aiškiau, dabar - apie kokos rimtį ir susikaupimą pavojaus aivaizdoje.

Vienas rimtas ir susikaupęs mokslo atstovas kokos skardinę įvedė į santykius su tekančia vulkano lava. Pirmas bandymas su pradurta skardine, todėl ji šitaip apsimyžo. Matyt, buvo bijota baisaus sprogimo. Kitu atveju - skardinė buvo sveika... Patys pažiūrėkit, kas iš to išėjo:

Tai aš ir sakau - keickapkuokakuola...

Posted by gramas 03:56 Archived in Lithuania Comments (0)

Apie tai, kad, matyt, nebūsiu aš pirmas lietuvis

large_B85AE51A2219AC6817F19E62AAF34F4E.jpg

O kiek buvo tyliai svajota, kiek internetų vartyta, kiek virš jūrlapių palinkus rymota, ploteryje atstumų skaičiuota... Nuotykis dviems metams ir kelionė po burėm, kurios nebebus. Jos nuotykių, įspūdžių į šias virtualių menkių odas surašyta taip pat nebebus.

Vos tik Putinui šis paūmėjimas atsitiko, visi Lietuvoje susirūpinom, o kas dabar bus. Visi jaučiam, kad galime būti to didesnio negero plano dalis, kad prasidėjusiam Pasaulio super-žaidėjų lošime mums jau numatyta Rusijos priešo korta. Rusijos draugu niekada nebuvau, bet karo nenoriu. Ir jums jo nereikia, bet man, kaip buriuotojui, to karo su rusais nereikia labiau.

Jie man davė viltį pernai, o šiemet, suskiai, atėmė. Nuo 2013m. Rusija pradėjo atidaryti savo vidaus vandenis užsienio šalių pramoginei laivybai. Visi Lietuvos buriuotojai ėmė krykštauti dėl padidėjusių Kuršmarių - jau kad plauks į Rasytę, tai plauks... Aš dar sovietmečiais Nerijos rusišką dalį su jachta SIMA ištikrinęs buvau, iki pat Zelenogradsko. Dar nevedęs buvau, tai visai gerai man ten buvo, na, tautų bendravimo ir multikultūrizmo prasme.. Nuo tų laikų iki šiol, kiek mačiau tas vietas, bet nuo kranto - jokių ypatingų buriuotojui aktualių pokyčių ten neįvyko. Be to, dabar ir šeimą turiu - tai man į tą pusę plaukti nelabai yra ko.

Todėl nuo pernai ir užgimdžiau savo planą-chuliganą - nei iš šio, nei iš to - o tapti pirmuoju Lietuvos buriuotoju, jachta apiplaukusiu visą Skandinavijos pusiasalį ratu. Nes kitos šalys jį plaukia, o lietuviai dar ne. Ne todėl, kad bijojo - o kad istoriškai beigi politiškai anksčiau galimybių nebuvo.

Maršrutas dviems metams. Pirmąjį sezoną, 2015 metais, plaukti iki Piterio, iš ten Nevos upe, kanalais ir per Ladogos, Onegos ežerus iki Belomorkanalo su visais šliuzais; ir taip išeiti į Baltąją jūrą. Aplenkiant Kolos krumplį, per Norvegijos šiaurę, nusigauti iki Lofotenų ir ten rugpjūčio mėn. pirmą etapą užbaigti. Ten laivą žiemai iškelti, muitinės kontroliuojamoj vietoj, kad vėliau netektų norgių PVM sumokėti - o pačiam iš Bodo skristi namo, tipo žiemoti. Na, žinote - namie rozetę klibančią prisukti, tvorą pataisyti, sniegus nukasti... Su chebra tinklinį pažaisti... Prieteliai ir artimieji atvežtų mane pas trolius 2016m birželį, laivą vėl konservais, lietuviškais kumpukais pakrauti, į vandenį padėti - ir neskubant, vis fjordus patyrinėjant, Danijos, Švedijos pakrantėm rudeniop iki Lietuvos namo parsiplaukti.

Geopolitinė situacija, matafaka... Kokios čia dar pramogos, kokios čia kelionės po įsiutusią dėl sankcijų šalį. Jeigu iš Piterio į Rasiejos gilumą ir ištrūksi - taigi pirmas sutiktas provincijos mentas-velikorosas, nors tu ir vizą turėsi - vistiek bent savaitėlei į areštinę padės, dlia vyjasnenija xüj znaet chego... A prapiska to gde? Kol jachtą po sraigtelį išnarstys, po to neva rimtai, bet su šypsenėle atsiprašys, kad nieko nerado, bet tu irgi daug ko nerasi... ir leis tau plaukti iki jo draugo už dviejų upės vingių. O ten - viskas iš naujo - kto takoj, pochemu i kuda... Kontrabanda/narkotiki/oruzhie jest? A pochemu?

Juk kare - kaip kare, esi priešas šiandien informacinis, o rytoj - realus. Kaip išsispręstų dabartinė- realiai prieškarinė situacija - su Kremliaus režimu draugais mes nebūsim. Iki šiol beveik padorius kaimynus vaidinom, o toliau nebereiks. O su rusais pyktis į jų namus patys neplauksim, nes, matyt, tuo metu žirgus balnosim. Nematau aš gerų scenarijų artimiausiam dešimtmečiui, visai nematau, kad galėčiau tuo pirmuoju lietuviu patapti.
Ne tai ne.
Teks į Lofotenus iš kitos pusės plaukti ir nuobodžiai tuom pat keliu namo grįžti.

Posted by gramas 05:35 Comments (6)

Apie tai, kaip krito Klausimai Buriuotojui. Andrius Varnas

large_andrius-va..mo-svajone2.jpg
Mačiau juos, Andrių Varną, jo dukrą Rasą su draugu Egoi - prieš beveik 4 metus ant RAGAINĖ II denio, kai be galo laimingi grįžo namo, apiplaukę Pasaulį. Pirmąkart aš tada regėjau lietuvišką jachtą , namo parvežusią tokią daugybę įvairiausių šalių vėliavų po dešiniu zalingu.
Tokia jūrinė tradicija ir vėliavos etiketas - įplaukdamas į svetimos šalies vandenis, po dešiniu zalingu stiebe iškeli taip vadinamą mandagumo vėliavą - tos šalies vėliavą, tik pamažinto formato. Atvyksti kaip svečias, iš svetur, bet su taikiais ketinimais ir gerbdamas šeimininkus. Tačiau, sugrįždamas į namų uostą, laivą papuoši ištisa virtine vėliavų - visos plaukimo metu aplankytos šalys parodomos vizitų į jas tvarka.
Kitas buriuotojas, tokį laivą pamatęs uoste, kiek ilgiau užkliūva žvilgsniu. Jis skaičiuoja tas vėliavas ir mintyse ant jūrlapio bando įsivazduoti maršrutą, kuriuo tas laivas plaukė, jam jau įdomu kiek šis kelionėje užtruko, kiek jūrmylių ant lago suvyniojo. O su buriavimu nesusijusiam praeiviui tokia jachta, visa išpuošta svetimų kraštų vėliavomis, tikriausiai, nieko ypatingo nereiškia - žmogus pagalvoja, laivas išpuoštas, gal šventė kokia, ir tiek... Ir jis teisus, nes tam buriuotojui, jūras perplaukusiam ir svetimus krantus aplankusiam, grįžimas namo ir yra šventė. Šventė - ir kito, jau sekančio plaukimo, kurio idėjos zvimbia galvoje, pradžia.

Andriaus didžioji kelionė apie Pasaulį truko du metus. Kažkada, sutikęs Nidoje, aš jo paklausiau - ar plauktumei dar kartą? O kam, sako - aš jau žinau, kur noriu būti. Į ten ir plauksiu.

Andrius Varnas - vienas iš nedaugelio lietuvių, ragavęs laisvųjų Vandenyno piliečių gyvenimo, gerai pažįstantis tą margą buriuotojų - jūros klajoklių gentį ir pats pasirinkęs tokiu būti.
=====================================

Klausimai Buriuotojui

Kokius svarbiausius reikalavimus keltum laivui ir įrangai, ruošdamasis tolimam plaukiojimui?
a. Svarbiausia - stiprus korpusas, jei plastikas, tai žemiau waterlinijos ypač stiprus ir gerai armuotas
b. kylis geriau ištisinis ar pusiau, priekinė kylio dalis nuskleista, kad niekas neužkibtų, o lengvai nuslystų.
c. BŪTINAI prieš vairo plunksną pilnas skegas, vairo plunksnos apsaugai
d. BŪTINAI variklio jėga perduodama į sraigtą per veleną, o ne „koja“, sraigtas paprastas dviejų ar trijų sparnų, bet NE sulankstomas.

Visa tai tam, kad jeigu turėsite problemų povandeninėje jachtos dalyje, Jums kai kuriose akvatorijose tiesiog nebus kur išsikelti jachtos ir susitvarkyti ar tai vairo plunksną ar variklio „kojai“ pakeisti riebokšlius, visi šie pastebėjimai tam, kad to išvengtumėte ir jaustumėtes saugūs
Rangautas: visas stovintis takelažas geriau dubliuotas( štagas ir baby štagas, achterštagas ir bakštagai ar dar papildomas achterštagas, dvi poros zalingių, top vantos atskirai, tarpinės vantos irgi atskirai. Visa tai tam atvejui, kad jeigu trūktų štagas ar dar kuris nors stovinčio rangauto trosas, stiebas turi išlikti sveikas. Taip pat privalu dubliuoti falus. Labai efektyvu, kuomet ant stiebo įrengiamas papildomas bėgelis triseliui, t.yra nenuėmes grotą, Jūs jau gali greitai pasikelti triselį.
Burės. Atsarginį grotą (su trim rifų eilėm) turėti privalu, o jei ilgas distancijas tenka plaukti pasatais, tai privalu turėti ir dvynius stakselius ir gikus jiems įremti, ir jų pakėlimas, nuėmimnas turi būti itin lengvas, kad vienas įgulos narys lengvai susitvarkytu.......aišku būtina turėti štorminės burės, geriau RYŠKIAI oranžinės spalvos. Svarbu tiksliai ir greitai mokėti pasikelti štorm bures ir žinoti autopilote, kaip takeluoti jachtą štormburėmis. Tuomet stiprūs vejai Jums nebaisūs ir Jūs žinote ką štormuojant reikia daryti ir Jūs mokate tai greitai daryti.
Galima dar kelias jaučio odas prirašyti apie kruizinės jachtos komplektaciją, bet tai kitam kartui.

Tavo mėgstamiausias patiekalas, kurį ruoši ilgesnio plaukimo metu? Gal receptuką....?
Kuomet kelias savaites vandenyne pusryčiams, pietums ir vakarienei valgai ištisai sugautas dorado ar tunus, tuomet visko prigalvoji: mūsų kulinarinis variantas,kuomet jau net nesinori matyti žuvies patiekalų: imamas file gabaliukas tuno ar dorado, įpjaunama į vidų česnako skilteles, po to šį gabaliuką apvynioji bulvių tarkiu su trupučiu miltų ir ant karštos keptuvės iškepi, na ir toks gaunasi „ale lietuviškas žemaitiškas blynas“ .
Vieno mano sutikto suomio Timo, daug metų gyvenančio jachtoje pasaulio vandenyse genialus atradimas, pačiam gaminti konservus: pagavai didelę žuvį ir į konservus, krante nusipirkai kokią vištą ar gabalą jautienos ir į konservus. Tereikia turėti stiklainių, dangtelių, greitpuodį ir pirmyn.....visuomet jachtoje turėsi gerą, kokybišką ir nebrangų maistą. Kitas sutiktas buriuotojas australas savo jachtoje destiliavo (varė) romą iš cukranendrių (turėjo pasigaminęs kažką panašaus į naminukės aparatą) .....pasaulis spalvingas...

Kas labiausiai „pramuša“ įgulos narių elgesyje, kai ilgesnio reiso metu pradeda jaustis tam tikra trintis ir įtampa?
Aišku, geriausia tolimuose reisuose buriuoti su šeima, tuomet „trinties ar įtampos“ problemos išnyksta. Patikėkite, apie 90 % plaukiojančių pasaulyje jachtų plaukioja šeimom, dažniausiai dviese, gi plaukdamas su įvairiausiom įgulom, stengiuosi būt tolerantiškas, bet turiu vieną „nikį“. Jeigu matau, kad kažkas iš įgulos darosi katastrofiškai nevaldomas, arba tampa „rakštimi“, įteikiu jam baltą popieriaus lapą, ir prašau, kad parašytų pats tai, kuo čia yra nepatenkintas...patikėkit, niekas nenori raštiškai ką nors apkalbėti, ar prisiimti atsakomybę .....

Kokias atsargines dalis visada turi savo laive?
Tikrai daug, nes puikiai žinau remonto ar ats.dalių kainas Europoje, na o trečiose šalyse turi būti viskam pasiruošęs....

Kurioje jūroje tau smagiausia buriuoti ir kodėl?
Namų Baltijos jūroje - Švedijos ir Suomijos archipelagai, rytų Vokietijoje Štetino marios ir Riugeno salynas – čia tiesiog labai jauku ir gera navigacijos mokykla. Pasaulyje – pietryčių Azija ir Raudonoji jūra – pigu, šilta, vaisiai, jūros gėrybės, budizmo religija pietr.Azijoje leidžia jaustis saugiai, ... Malaizijoje, Thailande pakankamai gerai išvystyta jachtingo infrastruktūra, nėra kosminių europietiškų kainų jachtų aptarnavimui....

Patark ką nors buriavimo naujokui, kuris jau nori, bet dar bijo.
Galiu patarti tik vieną - atsirišk švartovus ir išplauk, kelyje viskas susitvarkys ir visko išmoksi...nebijok...

Kodėl, tavo nuomone, žmonės nustoja buriuoti ir tampa kranto ar internetiniais „buriuotojais“?
Kažkaip tokių ‚buriuotojų“ nesutikau, gal kokiam Vilniuje ir smagu „buriuoti naktiniam klube“ ar Užupyje....bet čia Pamaryje, tai nepopuliarus užsiėmimas

Įdomiausia vieta, tavo aplankyta buriuojant?
Pasaulis...mėgstu keliauti, ar tai su jachta ar auto ar baiku ar pėstute....man didžiausias kelionių pasitenkinimas – tai sutikti žmonės, nauji draugai. Tad galėčiau atsakyti į šį klausimą taip: įdomiausia - tai sutikti kelyje žmonės.....

Didžiausia klaida, kurią padarei, kai dar buvai buriavimo naujokas?
Jaunystėje, aštriu beidevindu buriavome iš marių į Atmatos žiotis ir užmiršome ant kranto stovintį seną, menantį dar reicho laikus, švyturiuką. Na stiebu kabinau švyturiuką ...triokšt ir nulaužiau stiebą...

Tavo mėgstamiausias buriavimo posakis.
Easy, easy....arba ramiau, ramiau...

Koks klaidingiausias stereotipas, kurį apie buriuotojus susidariusi kranto visuomenė?
Mūsuose dažniausiai buriavimas tapatinamas vos ne su oligarchų užgaidom, gi normaliose jūrinėse valstybėse tai dalis šalies kultūros, su savo paveldu, istorija ....ir buriuoja tikrai ne oligarchai

Pradėdamas sezoną, išplauki į pirmą kelionę – kas yra tau sunkiausia, persijungiant iš kranto gyvenimo į jūros kasdienybę ir kas atrodo sudėtinga vėl adaptuojantis gyvenimui krante?
Tikrai neturiu problemų po žiemos išplaukdamas į jūrą, visada tai yra džiaugsmas. Kur kas sunkiau persijungti į tą beprotišką kranto gyvenimą, kuomet veik visą vasarą praleidi buriuodamas ir reikia grįžti į LT rudenį...tuomet pasijunti svetimas sausumoje...

Tavo svajonių šalis ar uostas, kur labai norėtum nuplaukti?
Tikrai noriu senatvę praleisti jachtoje, buriuodamas nuo vienos salos iki kitos, iš vieno vandenyno į kitą....savo kelionėse esu sutikęs ne vieną porą, taip leidžiančią senatvę. Kažkada kažkas ir iš lietuvių pradės irgi taip gyventi ....o gal kažkas jau taip ir gyvena, tik mes nežinom

Įvardink buriuotojo etiketo elementą(-us), kurių labiausiai stokoja mūsų buriuotojų bendruomenė?
Daugmaž viskas mūsų „ceche“ gerai, tik kartais koks „šaukštas deguto“ sugadina medų...pvz.: keiksmažodžiai...

Koks įgulos budėjimų grafikas tau labiausiai patinka ir kokia pamaina tau pačiam mieliausia?
Kuomet instaliavau į savo jachtą vėjo autopilotą, budėjimai arba „rumpeliavimas“ atkrito. Dabar daugiau tai būtų aplinkos stebėsena. Man patinka naktis, kuomet visa įgula miega, o tu gali ramiai sau klausytis kokio S.Getz,o arba Pink Floyd,ų. Auštant geriausiai jaučiasi mano dukra, tai jos svajonių valandos budint.

Kokia buvo pavojingiausia situacija, kurioje esi atsidūręs buriuojant?
Na tai buvo dvi nesmagios situacijos ankstyvos nepriklausomybės laikotarpyje (jos nebuvo kritiškai pavojingos, tai nebuvo mirties ar gyvybės klausimas, bet to kartoti tikrai nenoriu) ir abi susijusios su meteo prognozėm. Pirma- gavau Bornholmo salos prognozę, atrodo viskas OK, išplaukėm namo iš Nekso į LT ir už 12val. gavom 72 mzg W, SW ir 18 valandų lėkėm pavėjui tik su takelažu ir dar išleidę kokius 150m virvės iš achterio su pririštais gale medžiaginiais miegmaišiais, tiesa buvo spalio galas, ne pats geriausias oras Baltijoje (tuomet įsitikinau, kad Baltijoje gali būti ir 10m auščio bangos)...Antra – vėl Bornholmas, sausio mėn. pabaiga, varom namo b/j Žilviną, ir vėl vietiniai duoda OK prognozę, o naktį atšala iki -10C , užpučia stiprus NW ir jachtos denis pradeda dengtis ledu.....abiem atvejais nepatikrinau kitais kanalais prognozių, gi buvo galima tai nesunkiai padaryti .....dar ir dabar nejauku prisiminus..

Kokio atributo iš kranto gyvenimo labiausiai pasiilgsti kelionės metu?
Nemeluosiu, labiausiai pasiilgstu savo šuns Sailo....kartais net sapnuoju jį...

Ko labiausiai baiminiesi plaukimo metu?
Iš esmės, geras kepas yra bailys: jis pergyvena dėl navigacijos, dėl meteo prognozių, dėl laivo tech.stovio, dėl įgulos ir dar velnias žino dėl ko....kai man kas nors sako, kad jis jūroje nieko nebijo, aš dėl šio žmogaus išsigąstu....

Jei sėdėtum Dievo Tėvo dešinėje ir būtum atsakingas už buriavimą Lietuvoje – kokius tris dalykus sutvarkytum pirmiausia?
Pirmiausia visos jėgas skirčiau vaikų buriavimo vystymui, po to naujų marinų statybai ir...sostinę perkelčiau prie jūros...

Juokingiausias nutikimas, įvykęs tau buriuojant ?
Rincos saloje, Indonezijoje, kuo ramiausiai ant smėlėto kranto rengėme vos ne foto sesijas su Komodo drakonais(tokie 3 metrų ilgio „malonūs“ driežai), ir tik vėliau sužinome , kad jie minta ir žmogiena....tuomet jau buvo ne juokinga...

Ar kada nors susimąstei, kaip elgtumeis, jei tektų palikti laivą, o plauste trūksta vienos vietos?
Na tikrai pasielgčiau ne taip, kaip pasielgė lainerio „Costa Concordia“ kepas.....

Ko dažniausiai prašai Neptūno, jei palaikai buriuotojų tradiciją jam įpilti?
Kiekvieną kart išplaukdamas prašau saugiai sugrįžti ir saugiai buriuoti ....o grįžes visuomet „seneliui“ padėkoju...

Kaip buriavimas įtakojo santykius šeimoje?
Mano abu vaikai subrendo buriuojant Baltijoje, duktė jau savarankiškai buriuoja pasaulyje ir pagal nuplauktas mylias aplenkė mane, sūnus savarankiškai buriuoja po Baltiją, su žmona kiekvieną vasarą dviese išplaukiam savaitei ar dviem į Baltiją. Tiesiog buriavimas Varnų šeimoje, tai mūsų gyvenimas su visais malonumais ir nemalonumais...

Atsakyk į klausimą, kurį tu papildomai užduotum, jei rengtum tokį interviu?
Be ko Tu neplauktum į jūrą?????

Be orų prognozės.
Visada išplaukiu į jūrą turėdamas dvi ar tris nepriklausomas orų prognozes, o buriuodamas Baltijoje ar Šiaurės jūroje visuomet 4 kartus paroje klausausi per LW radijo bangas vokiečių orų prognozę buriuotojams. Plačiau apie šią vokiškai patikimą jūros prognozę buriuotojams http://www.deutschlandradio.de/seewetter.275.de.html

Su linkėjimais
andrius varnas

Posted by gramas 22:56 Archived in Lithuania Comments (0)

(Entries 1 - 4 of 4) Page [1]