Apie tai, kaip nuskandinti 200 vaikų, arba SEWOL tragedija
24.04.2014
Kai tik buvo paskelbta apie P.Korėjos kelto SEWOL tragediją š.m. balandžio 16d. , buvo teigiama, kad laivas užplaukė ant povandeninių uolų ir, pramušęs dugną, ėmė skęsti. Kažkaip visi jau įpratę esam, kad keltai skęsta, todėl stebėjomės ir piktinomės, kad kapitonas su keliais karininkais vėl pirmieji palieka laivą, pasmerkdami vargšus keleivius saviveiklai gelbstint savo sielas patiems ir beveik neabejotinai mirčiai... Tačiau pasirodo, viskas buvo ne visai taip, kaip teigta anksčiau.
Iki šiol suskaičiuota 104 žuvusieji iš 198 dingusių be žinios katastrofos metu. Akivaizdu, kad šiandien tai tik techninis klausimas kada iš nuskendusio kelto bus iškelta daugiau aukų kūnų, kad pripažinti oficialiai kaip nuskendusius, o ne dingusius. Ir didžioji dalis keleivių - vaikai, kuriems keltui skęstant buvo liepta iš kajučių niekur neiti. Toks įdomesnis gelbėjimo iš skęstančio laivo metodas...
Ir dabar save pabandykim įsivaizduoti tų vaikų vietoje. Tu vykdai kapitono nurodymus, nes tau baisu. Tu tiki, kad dėdės, kurie gerai žino ką daro, tave išgelbės. Kai keltas pasvyra tiek, kad į tavo kajutę ima tvinti šaltas vanduo, tu skambini pagalbos telefonu ir šaukiesi, kad tave gelbėtų. Juk viskas vyksta ryšio zonoje, apie 25 km nuo kranto, kur salose GSM antenos yra. Ir mamai tu skambini ir tėčiui. Kiti dėdės iš to pagalbos telefono tave bando nuraminti, nes jie tuo metu kalba su laivo kapitonu. Dar po pusvalandžio laivas pakryps labiau ir tu plūduriuosi vis retėjančio oro pūslėje ir tada jau suvoksi, kad mirsi. O paskui tai ir atsitiks, nes oras baigsis, o jokia pagalba pas tave neateis.
Pakrančių apsauga, apie katastrofą informuota ne kapitono, o pagalbos telefono (skambino skęstantys vaikai) kelis kartus klausė kapitono, ar pasirūpinta, jog visi keleiviai būtų su gelbėjimo liemenėm ir pasiruošę evakuacijai. Tuo metu jau buvo organizuojami visi kateriai, laivai ir sraigtasparniai, kad kuo greičiau pasiektų nelaimės vietą ir surinktų keleivius. Kapitonas nuo atsakymo vis išsisukdavo, suktu apvalainu klausimu pakrančių apsaugai "ar galite išgelbėt keleivius" - nes jis, bestija, gerai žinojo, ką daro.
Jis taip pat puikiai žinojo, kad laivas skęsta ne dėl į uolas pramušto dugno, o dėl staigaus posūkio. Jūrinis keltas skęsta dėl atlikto staigaus posūkio!!! Bangavimas vos pusė metro, oro ir laivybos sąlygos geros. Laivas nepilnai pakrautas, nes pagal dokumentus gali imti 900 keleivių, o realiai plaukia kiek mažiau, nei 500. Triumuose yra apie 3600 tonų kito krovinio - automobiliai, sunkvežimiai ir konteineriai, kaip įprasta. Žmonės kajutėse ir keleivių salonuose. Gylis toje vietoje 37-43m ir laivybos kanalo plotis apie 3 km, jokių uolų ir kitų pavojų ar kliūčių laivybai nėra. Tik plauk ir džiaukis... Laive yra 46 gelbėjimo valtys ir plaustai, bet skęstant ant vandens buvo nuleista tik 2.
Išgelbėti liudininkai sakė, kad laivui pasvirus, buvo girdimi smūgiai į korpusą - iš čia pirminė info apie pramuštą dugną. Ne, ne dugnas tai buvo - tai krovinys laive pasislinko. Foto žemiau parodo ant denio sukrautus konteinerius, suvirtusius ant vieno borto.
Tas pat įvyko su automobiliais ir sunkvežimiais krovinio deniuose - su trenksmu suvirto ant vieno borto, laivo posvyris tapo nebeištaisomu ir tapo aišku, kad laivas grįžti į vertikalią padėtį, ar bent sumažinti posvyrį nebegalės. Kapitonas tada visiems liepė sėdėti kajutėse, o pats tepė slides. Kodėl? Jei liemenėm pasidabinę keleiviai ir vaikai būtų pakilę iš kajučių į viršutinius denius - nuo jų svorio laivo stovumas dar sumažės ir pokrypis tik padidės, laivas apsivers iškart... Kaip tada kapitonui ir jo karininkams reiktų nuleisti gelbėjimo valtį? Matyt, toks buvo jo veiksmų planas - laivas pasmerktas, aš noriu likti gyvas, visi sėdės kajutėse, todėl laivas gal ir išsilaikys paviršiuje, kol pakrančių apsauga viskuo pasirūpins. Vėliau aš visų atsiprašysiu...
Dalį kapitono plano sugriovė keli likę įgulos nariai ir kiti keleiviai, ne vienas savo gyvybių sąskaita bent pabandę išgelbėti vaikus. Dalį persigandusių vaikų jiem pavyko išvaryti iš kajučių žemutiniuose deniuose ir iššokdinti iš skęstančio laivo, kur juos surinko atvykstantys gelbėjimo laivai.
Visiškai teisinga, kad kapitonas ir jo parankiniai eina į teismą, kur jų nusikalstamas elgesys bus įvertintas. Tik ar nebus jie padaryti vieninteliais atpirkimo ožiais, nes dalis ( ir labai labai didelė) atsakomybės už šią tragediją bei aukas kybo ant laivo savininko. Jūriniai keltai neturi skęsti dėl atlikto posūkio. O šitas nelemtas SEWOL ėmė ir nuskendo. Kodėl?
Todėl, kad tyrimas dar tik išsiaiškins (tikiuosi) kaip laivo savininkas gavo leidimą naudoti SEWOL po rekonstrukcijos, kurios metu buvo padidintas keleivių vietų skaičius laivo viršutiniuose deniuose iki 900. Daugiau keleivių - daugiau pajamų. Gal ir paaiškės, ar/kaip tas papildomas kajučių ir atitinkamai antstatų svoris buvo kompensuotas papildomu balastu laivo dugne, kaip buvo tvirtinamos transporto priemonės ir konteineriai, kad nelakstytų belekur laivu pakrypus... ir dar daug kitų kaip ir kodėl...
Ši istorija aukų skaičiavimu ir kapitono teismu dar nesibaigia - jei išlaikysim dėmesį jai, dar turėtume išgirsti visokių įdomių dalykų apie laivo savininko, rekonstrukciją atlikusių ir ją sertifikavusių bendrovių vaidmenį šioje tragedijoje. Tikiuosi, apie jų atsakomybę taip pat.
Apie tuos dalykus kitąkart prisiminsim ir patys, lipdami į Kylio, ar Stokholmo keltus ir labai norėsim, kad jie plauktų tik tiesiai...
Posted by gramas 05:22 Comments (2)