A Travellerspoint blog

April 2015

Viduržemiai. Mistralio ir valdžios vizitas.

large_6D5967CDCA8983F31E6D9A06155A5227.jpg
Į Tuloną įplaukiau visai vakare, pasislėpti nuo stiprėjančio NW, čia pagarbiai vadinamo Mistraliu. Dar vidurdienį, visai smagiai buriuojant, danguje pasirodė aukštų Cirrus Altus debesų juostos, kurios rodo, kad ten susidarę stiprūs srautai iš aukštuminių atmosferos sluoksnių gali leistis žemyn. Jeigu juos besileidžiant stuktelės Atlanto orų virtuvė link Viduržemio jūros, tai ilgas Ronės upės slėnis tarp Pirėnų ir Alpių priekalnių ims veikti kaip oro vamzdis, toks vėjo greitintuvas. Jis nukreips Mistralį į Lyon įlanką ir ten pora dienų, jei ne ilgiau, bus tikra pekla buriuotojui.

Dar Port Napoleon, kai pas mane kajutėj ties Provanso vynu susėdom su vokiečių kruizeriais. Jie pasakojo, kaip mirtinai pavojingi gali būti šie Viduržemio kurortų vėjai, juos reikia išmokti ir suprasti ir gerbti.

Išplaukinėjant iš Port Napoleon marinos į Ronės deltos vandenis, pats mačiau netoli kanalo kyšančius iš vandens du jachtos, sorry kečo, stiebus, dar net su burėmis, tiesa jau padraskytomis, su antenomis... Kažkam nepavyko laiku nuo Mistralio pasislėpti, arba nuo inkaro audra nurovė.

Antra vertus, jeigu laivas gerai paruoštas bet kam, ką jūra gali tau užmesti - bet kokį štormą galima pasitikti sąlyginai saugiai ir jį išgyventi su minimaliais nuostoliais arba visai be jų. Mano laivas projektuotas ir statytas Atlanto štormams, jame yra štorminė įranga, bent 5 inkarai su begale grandinių, virvių ir kitokio bieso, kurį apžiūrėjau, bet išbandyti dar nebuvo progos. Didžiuliausias Para- Anchor, draga, plaukiojantis inkaras - vien turėti neužtenka, reikia gerai pasitreniruoti juos naudojant, kad jie kokią nors naudą per štormą jūroje turėtų. Šis laivas kol kas geriau už mane tiems štormams pasiruošęs, todėl vėjuotam vakarui ir sukam į Toulon.

Prancūzai turi puikų leidinį pramoginiams laivininkams - BLOC MARINE - savo gimtąja ir anglų kalbomis. Tai visų Prancūzijos pakrančių, English Channel, Š.Jūros, uostų ir uostelių planai, aprašymai, locija vienžo. Joje ir parodytas Tulono uosto Senasis Dokas Darse Vieile su ilgėliausia svečių krantine Accueil prancūziškai visur vadinama. Tik įplaukęs matau ženklą svečių laivams rištis prie tos Accueil ir niekur kitur. Krantinėje, kuri pagal uosto planą Accueil, stovi vietinės jachtos, tikrai šiandien neplaukę, kapitaliai prisiraišioję ant amortizatorių, aiškiai ne svečiai. Vadinasi, svečiams vieta kažkur kitur. Sukiojuosi po uostą, stengdamasis į labai siauras vietas neįlysti, nes be priekinio pavairavimo mano 13,6m vietoje apsukti būna sudėtinga. Nėra čia jokios Accueil, o ant uosto pontonų žmonių irgi nėra, nieko nepasiklausi. Rišuosi prie kuro kolonėlės krantinės, su stipriu vėju nešančiu nuo jos. Tik iš trečio bandymo pavyksta prieiti tiek, kad galiu užsimesti ant knechto špringą. Kažkoks arabas pačiu laiku prišoka padėti su virvėmis tvarkytis, už ką gauna skardinę alaus. Patenkintas apžiūrinėja mano laivą, kanoją, serfingus, sako - Surfing? Ne, sakau, sailing, bet surfing bus irgi... You are pirate, yeah... - man jis sako - Round the world? Ir rodo ranka, kad Pasaulis apvalus. Round sakau, žmogau, Round. Negi ginčytis aš čia atplaukiau?
large_6D702527BE5FF3A98BC9EA5F16994D4B.jpg
Ryte harbourmasteris klausia, kada atplaukiau. Vakar vakare sakau, bet kuro kolonėlė nedirbo, nors visur parašyta, kad 24/7. Dabar užsipilsiu kuro, mokėsiu cash ir išplauksiu, o už nakvynę čia nemokėsiu, nes jokių marinos paslaugų man nesuteikėt. Jam tinka.

Išplaukdamas dar apžiūrėjau Mistralius, dėl tokių prancūzai su rusais ginčijasi. Tulonas yra pagrindinė Prancūzijos karinio laivyno bazė - čia visokių laivų pilna. O vakar, įplaukiant, per Securite pranešimą buvo liepta niekam netrukdyti įplaukiantiems dviems povandeniniams laivams. Mačiau tik vieną, nes jį kanalu ir atsekiau į uostą kokių 300 m atstumu, o kito - ne. Matyt, tas kitas buvo dar labiau povandeninis.

large_6D8BE733CEB5BAB0849674D239BCEFEE.jpg

Kartu su ant denio tvirtintais kanistrais, kuro dabar turiu 280 litrų, jei nepiktnaudžiauti, tai beveik visai vasarai gali užtekt. Varikliu išplaukiu iš uosto, pakeliui užsitempiu grotą, o genujos išvynioti nėra prasmės, nes vėjas į nosį, o tik išplaukus į uosto prieigas jūroje, jis beveik išvis išsikvepia, pradeda sukiotis ir nuslopsta. Aš niekur neskubu, iki Porquerolles salos, kur yra gerų inkaruočių, netoli visai. Variklį išjungiu, nes čia gera proga pažvejoti. Viena kita vietinių valtis su žvejais kiek toliau sukinėjasi, su žiūronais stebiu ką ir kaip jie daro. Vieni mėto voblerius spiningais, matyt, vilkešerius gaudo. Kiti tampo pilkerius, skirtus dugno žuvims, dar kiti velkiauja, atseit trolingu užsiima. Pabandau viena, antra ir trečia - su vienodu rezultatu. Vienas nieko, du nieko ir trys nieko. Staiga vanduo už kokių 50m nuo Billabong užverda - tunas maitinasi. Dar po keliolikos sekundžių prisistato kirai. Tunų pulkas presuoja smulkių žuveliokų tuntą iš apačios, o būrys paukščių kerta juos iš viršaus. Užvedu variklį ir bandau pratempti voblerį tunams po nosim. Ketvirtas nieko. Bet pamoka akivaizdi - kaip jūroje surasti žuvį - stebėk, ką daro paukščiai. Jei ramiai tupi ant bangų - viskas ramu, žuvies nėra, paukščiai ilsisi. Vos tik juos pamatei ore - stebėk, kur jie pradės kapoti žuveliokus, smigdami į vandenį iš aukščio. Ten, po žuveliokais, visada yra tikra žuvis. Tik dar reikia išmokti ją pagauti. Labai noriu pagauti tuną, vardu Sashimi. Nors tiktų ir tas kitas, vardu Steikas.

large_6D9A42E8AD0BE7E22215310B78DB9A83.jpg

Matyt, kažkaip panašiai jūroje orientuojasi ir prancūzų pasieniečiai. Pakrančių apsauga ir muitinė čia Douanes vadinami. Jų kateris netruko prisistatyti prie nieko nepagaunančio, o paskui paukščius ratais plaukiojančio užsieniečio. Sėdžiu ant denio su spiningu rankoj, rodau jiems nykštį, viskas Cool atseit, dėl manęs neijaudinkit. Jie stebi mane pro savo laivelioko langus, ilgai dreifuoja šalia, matyt, per kompiuterius pramušinėja laivo pavadinimą ir namų uostą. Manęs Prancūzijos vandenyse dar niekas netikrino, man aišku - jie tai ir darys. Vynioju meškeres, jie priplaukinėja, vienas douanes ant katerio denio su didžiuliu krancu. Imu parišinėti savo krancus, klausiu - Are you guys boarding me? Sako, ne, bet duok laivo ir savo dokumentus patikrinimui. Išeina dar vienas douanes su tokiu dideliu žvejišku tinkleliu ant ilgo koto. Priplaukia, palaukia, kol dokumentus sudedu į hermetišką konteinerį, jį dedu į tinklą, jie visi patenkinti, o aš iš to strioko iš visų jėgų smagiu kojos mostu kažkodėl spiriu į lejerio stovą. Vėl trijų taškų taisyklę pažeidžiau... Dvi rankos ir viena koja laivui, jei nori žingsnį žengti; dvi kojos ir viena ranka laivui, jei nori kažką su ranka daryti. Laivas ant bangelės kryptelėjo, aš tuo metu su dokumentais vienoj rankoj, kita krancą kateriui pakišinėju - va, ir suspyriau į laivą.

Pasipila kraujas, mažojo dešinio piršto nagas keistai pakibęs, einu į laivo ligoninę gydytis. Kai susigydau, lipu vėl į viršų, ten jau mane jie prasigūglinę per duomenų bazes tiek, kad aš jiems nebeįdomus. Atiduoda dokumentus, paklausinėja kur ruošiuosi plaukti, ką šiaip normaliam gyvenime veikiu... Sakau, kad plauksiu, kur vėjai neš, nes laivas burinis, bet gal jie galėtų šitą patikrinimą į savo kompus įvesti taip, kad kiti Douanes dėl manęs taip nevargtų, juk atsivijot kokias 7 jūrmyles, iš pat Tulono. O pats galvoju, kad man nuo tų jūsų tikrinimų ir kojų pirštai šitaip gali baigtis. Įvesim, sako, įvesim, bet kiti Douanes tikrins tave tiek, kiek norės, mes jiems paliepti negalim...

Va, šitaip baisiai Prancūzijos valdžia elgiasi su lietuviu buriuotoju, plaukiančiu per viduržemius skersai išilgai, amerikoniškų varžtų pilnu laivu su olandiška vėliava.

Ir mažojo pirštelio labai gaila, visai nė už ką vargšas nukentėjo.

Posted by gramas 20:36 Archived in France Comments (2)

Viduržemiai. Žiauri akcija a'la Billabong.

-10 °C

Pats nebežinau, kaip įsigijau tą ėriuko koją. Kažkokia akcija Port Saint Louis du Rhone gastronome tuomkart buvo, labai pigiai ji man pasirodė lygininant su ėriena Lietuvoje, ir įmečiau ją į vežimą. Juk pravers kai nuplauksim kur nors, kur civilizacijos mažiau. Taip atrodė. O čia, prancūzų Viduržemio pakrantėj, civilizacijos tiek, kad jokių didesnių maisto atsargų laive nereikia. Turgeliuose bei parduotuvėse geriau viską šviežią pirkti - kaip kuriam miestely - kai kur kasdien, kitur pora dienų per savaitę - vyksta amatininkų/ūkininkų turgeliai. Jie tokie partizaniški turgeliai - nuo 8 val. staigiai užtveriama kuri nors miestelio gatvė, dažnai net pagrindinė, ir jie išstato savo prekystalius bei prekes. Visi, kas tą dieną būtų pirkę bulves, svogūnus ir kitokias cukinijas Maksimoj - tie nusiperka pigesnių ir geresnės kokybės turgeliuose. Sūriai, charcutterie, uogienės, boulangerie, žuvis, daržovės, visokio visko ten pilna. Tiesiai iš daržo, ar iš tinklo, iš kepyklos ir dirbtuvių, o ne Ispanijos. Šitaip ir mažiukams kvėpuoti prancüzai duoda, o ne vien Maksimoms vardu Intermarche ar Carrefour. Ir derėtis turgelyje galima, nes įdomu. Toks turgeliukas veikia 3-4 valandas, po to jis staigiai dingsta ir gatvė vėl virsta paprasta gatve.

Tai grįžtam prie kojos. Jachtoje yra didelis ir talpus šaldytuvas su pastovia 5C temperatūra. Yra ir šaldiklis, bet jo nenaudoju, nes nereikia. Jei kada viskį ant ledų lupti pradėsiu, tada ir įjungsiu. Arba kai toli plauksim. Koja tik per kelias dienas šaldytuve atitirpo ir suminkštėjo, nes buvo prispausta prie pat šaldymo plokštės. Kai suminkštėjo, skaitliukas jai ir pasileido. Vasara jau čia. Nieko geriau nesugalvojau, kaip supjauti ją į šašlyką. Foto viską parodys, receptus patys žinot. Egzotika vien tame, kad procesas vyko ant vandens, jachtai stovint ant inkaro. Šašlas gavosi skanus.

large_180_A1520EF7B5114A44FB51A49F7910C5F5.jpg

large_180_A15382D49E5823D5EF985735FE39A521.jpg

large_90_A154B6E8FF237E1A4D3E9F9A121D358A.jpg

large_90_A155F26BC4F6B42DA47D4A74FC268737.jpg

large_90_A15716D6AB19FC1D94D7E0341EB55DA1.jpg

large_A158266D9EB71DBA75758B41CCF88564.jpg

large_90_A159688AD424D6D49714347C7D411EE9.jpg

large_180_A15A514B0B6DA809C111FF7992425FC7.jpg

large_A15B5989F69B44BC4CFB1F96E48EA0B6.jpg

large_180_A15C73ADE62E8E3982762B008DA4AAD0.jpg

large_180_A15DB48EFF3B9F715CAD8F230DC909EE.jpg

Posted by gramas 10:14 Archived in France Comments (2)

Viduržemiai. Vėl judam.

Po trijų nakvynių inkaruotėse, laikas kelti kablį iš vandens ir judėti toliau. Iš Porquerolles į Kanus, per naktį, matyt, nesigaus, nes vėjo yra, bet morda. Jei reiks - prašvitus stosiu kur nors pailsėti. Mačiau kaip tunų pulkas užvirina vandenį. Bet mano voblerio jie nenori.

Posted by gramas 11:26 Comments (1)

Viduržemiai. Ledas tuoj pajudės.

Šiandien prieš pietus - skambutis. Mergaitė iš marinos administracijos, čiabuvių kalba capitainerie, domisi, ar aš esu jachta Billabong. Ar aš laive? Oj, kaip gerai. Suprantate, jūs vakar prisišvartavote prie tiltelio, kuris yra per mažas jūsų laivui. Jis neapskaičiuotas tokiai apkrovai, todėl prašome būtinai šiandien peršvartuoti jūsų laivą bet kur prie G pontono, Golf. Oj, tikrai jokių problemų, oj kaip gerai, merci and have a nice day.

Prie G, tai prie G. Nors prie taško G, nors prie pontono, kaip panelei patogiau.... Nes šiandien aš kietas, nes šiandien - ne vakar. O atsidūriau tame mažų laivų pontone vakar, iškart po laivo nuleidimo į vandenį. Prancūzai yra tikri buriavimo profai - buvo nuostabu stebėti, kaip mikliai jie pasigriebė mano laivą iš žiemos parkingo, atsivilko iki keltuvo, užsimetė ant diržų ir pliurkšt į vandenį padėjo ir sako - tu turi 10 minučių viską pasitikrinti, paleisti variklį ir nuimam diržus, plauk sau sveikas kaip koks bonvojažas. Pradedu visur laive nosį kaišioti, visur pratekėjimų ieškoti, niekur nėra, visur kajutėse po grindim, t.y. triumuose sausa, o veleno mova, ta vieta, kur sraigto velenas iš vidaus į lauką išeina - varva normaliai. Ne tai, kad čiurkšle bėgtų, bet kokie 20-30 lašų per minutę krenta. Triumo siurbliai, kurių laive daug, be vargo su tiek vandens susitvarkys, bet man neramu. Sakau tiems jachtų keltuvo džigitams, kad man stern gland varva. Ar smarkiai? Ar susitvarkysi? - jiems įdomu. Ne-a, sakau, nesmarkiai, gal susitvarkysiu - nes tas jų prancūziškas džigitizmas yra šiek tiek užkrečiamas. Tai gerai, sako, imam diržus.

large_90_06A50802E68629E87AD8A524152D70BA.jpg

Ir paleido jie mane plaukt. Čia jau galiu pasakyti, kad laivą aš nupirkau Viduržemiuose jau paruoštą žiemojimui, iškeltą ant kranto. Aš gyvenime su tokiu dideliu buriniu laivu nesu plaukęs, net kaip keleivis. Su mažesniu teko. Naudojimo prasme jachta Billabong beveik nepažįstamas laivas, bet reikia plaukt. Vienu smegenų pusrutuliu, kaip koks delfinas, kontroliuoju kaip pirmyn/atgal netoli keltuvo laivą sukinėju, kad jo gabaritus ir posūkių charakterius pamatyt. Antruoju pusrutuliu, kuriam žiauriai neramu dėl to varvančio veleno, kuriu planą B. Ta mergaitė iš capitainerie sakytų B, Bravo. Planas Bravo. Jis gimė toks: jei velenas varva, jam sukantis jis gali pradėti leisti vandenį žymiai smarkiau, tada imsiu čia pat uoste skęsti. Nors nuojauta man sako, kad per žiemą padžiūvusi mova turi varikliui veikiant prasidirbti, jos užpildas, tokia tepaluota virvė - pabrinks ir viskas bus lygiai. Bet čia tik nuojauta, o tekantis velenas yra faktas. Todėl mano protingesnis aš, tas kuris ne džigitas, liepė baigti manevravimo žaidimus ir prisirišti kuo arčiau keltuvo. Jei bus problemų, juk reiks vėl į krantą ir skubiai prašytis, bus trumpiau plaukt iš baimės pilnom kelnėm. Nes tie, kur skęsta kaip džentelmenai, yra išimtys, o aš esu tik paprastas statistinis lietuvis, kuris ramiai skęsti su cigaru rankoje dar nemoka. Taip ir prisirišau piratiškai su savo 13,6m ir 11 tonų - tų mažesnių laivų, iki 10 m ilgio, pontone. Mano durnesnioji pusė, kuri džigitas šiek tiek, pasirodė teisi. Prisirišęs tvirtai, daviau varikliui padirbėti su įjungta atbuline pavara, su šiek tiek apsukų - ir veleno movos lašėjimas baigėsi.
large_06A660B4B71185D113452023EA1E240A.jpg

Dabar jau esu prie G pontono, kuris Golf. Siaurokos čia vietos laivams be priekinio pavairavimo, su daug vėjo į bortą ir kiti laivai labai brangūs, dar tie tiltelių galai su dviem inkarais, kur užkliūti gali - bet šiaip taip įsispraudžiau. Buvo pora akimirkų, kai adrenaliną galėjau nuo odos braukti pirštu ir pasidėti į stiklainiuką tai dienai, kai atrodys nuobodu.

large_180_06AC0576D5819858ECA3C779F8771CF5.jpg
Jau pradedu pajusti didelio laivo inerciją, gero variklio galimybes, po truputį mudu su laivu susipažįstam, nors vis dar vienas kitam sakom Jūs. Laikyčiau tai abipusės pagarbos dalyku. Prisirišti padėjo du kitų laivų savininkai, tokie pat kruizeriai kaip aš. Ne todėl, kad labai reikėjo, špringą jau užsivedęs buvau, bet toks mūsų etiketas. Truputį su šypsena ranka numojam į padėkos žodžius ir apsisukę nueinam. Šiandien ryte pats gelbėjau pagyvenusią damą, apie 65-70 metų buriuotoją, kurios jachtos kriauklėmis apaugęs sraigtas neleido normaliai manevruoti. Tiksliau, padėjau gelbėti, nes netruko prisistatyti marineris su kateriu, telefonu iškviestas, ir nusitempė ją į keltuvą. Kol laivą kėlė, pasikalbėjom. Jos vyras pasiligojo smarkiai, laivas neplaukė ilgai ir todėl dugnas bei sraigtas apaugo. Ir jos jachta ne "she", kaip jūs angliškai sakot, o laivas. Deja, pavėjinis, nes modernus plokščias korpusas į vėją krypties nelaiko. Bet jos laivas labai myli jūrą kaip ji, todėl jai skaudu, kad plaukti negali. Bet aš žinau, kad nežiūrint į tai, kaip ten jos vyro likimo knygoj parašyta - ši ponia savo laivu dar plauks.

large_06AA6EB6AF51DC89BC3187DF664F2225.jpg
Aš mačiau, kaip užtikrintai ir ryžtingai ji sugebėjo laivą išlaikyti vietoje, laivugaliu prieš vėją - su beveik nedirbančiu sraigtu. Man tik pora kartų tereikėjo padėti prie tiltelio jai nesispausti ir po to į keltuvo slipą įvesti. Savo laivu, kurį dar man reikia prisijaukinti - kažin, ar būčiau taip sugebėjęs.

Dar prieš peršvartavimą, iš pat ryto, prisipūčiau dviračio padangas ir numyniau į parduotuvę. Tarp reikalingų dalykų, paėmiau ir šaldytą avies mentę, tokią su visu kaulu. Dabar svarstau, ar nepadarius šašlo iš jos ir sukviesti į puotą visus šio pontono kruizerius? Tai čia ta mano durnesnė, kuri džigitas, pusė taip sako, o protingesnis mūsų pusrutulis dviračiu labai nepatenkintas, turbūt teks naują pirkti. Nes kaip juo bevažiuoji - vis prieš vėją.

Posted by gramas 09:59 Archived in France Comments (6)

(Entries 1 - 5 of 5) Page [1]