A Travellerspoint blog

May 2015

Viduržemiai. Skaičiai.

Na, šiandien, matydamas kas vyksta aplink, aš taip skaičiuoju... Jeigu ant burinės jachtos stiebo yra penkios zalingų poros - tai superjachta. O jei mažiau - tai šiaip jachta. O tų motorinių sportbačių ir dar prabangesnių penis extension išvis nesuprantu.
Pas mane tik dvi...

Posted by gramas 13:42 Archived in Italy Comments (4)

Viduržemiai. Amerika turi savo idėjų.

Bastia, buvusi Korsikos sostinė. Napoleonas savo laiku nusprendė, kad Korsikos sostine dera būti jo imeratoriškos didenybės gimtinei - Ajaccio, esantis vakarinėje salos pakrantėje, į Prancūzijos pusę. Kaip nusprendė, taip ir padarė.

Nuo to laiko Bastia prasidėjo prastesni laikai - miestas ėmė palengva skurdėti, nes veikla, pramonė ir verslai ėmė pamažu iš jo trauktis.

Pavadinimas Bastia - kilęs nuo itališko "tvirtovė" - bastiglia. Tvirtovę čia pastatė 1340 m genujietis gubernatorius Leonelli Lomellini. Nuo tada Bastia ir buvo pradėjus klestėti, nes tapo svarbiu Genujos valdomu miestu, kuris leido kontroliuoti prekybą didžiuliame Viduržemio jūros regione.

Dvidešimto amžiaus pradžioje Bastia buvo jau visai nuvargus, o II-jo Pasaulinio karo metu, per vokiečių okupaciją, miestui dar labiau nepavyko. Jis tapo vieninteliu Korsikos miestu, kuris karo metu buvo stipriai sugriautas.

Ši Bastia sugriovimo istorija - labai pamokanti. 1943 m, amerikiečiams įsitraukus į aktyvius karinius veiksmus Viduržemio jūroje, vokiečiai suprato, kad strategiškai nieko gero nebus ir pradėjo ruoštis bėgimui iš Korsikos. Bastia mieste stovėjusiems vokiečių daliniams apsispręsti labai padėjo Korsikos partizanų veikla. Vyko mūšiai tarp partizanų ir vokiečių priedangos dalinių, kol technika ir kariai krovėsi į laivus. Tvarkingai, pagal planą ir su jiems būdinga disciplina - vokiečiai palieka miestą.

Partizanų grupės įžygiuoja į Bastia, į gatves iš slėptuvių suplūsta gyventojai, išridenamos vyno statinės - vyksta dainos/šokiai/estrada.
Karo vargai ir okupantų nusikaltimai baigėsi, džiūgauti tikrai yra dėl ko.

Tačiau Amerikos armijos vadovybė buvo kitos nuomonės. Jų žvalgybiniais duomenimis, Bastia vis dar pilna iš Korsikos sprunkančios Vokietijos kariuomenės. Amerikiečiai gaudo momentą ir pasiunčia į Bastia savo bombonešių eskadriles.
Bombos byra į pergalę švenčiančias gatves, daugybė miesto gyventojų žuvo, sugriauti ištisi kvartalai.

Sakai, kas čia pamokamo šitoj liūdnoj istorijoj? Ogi tai, kad jei ką nors gyvenime nuveikei, nepatingėk paskambinti į Ameriką ir prasinešti. Nes maža kas... ;o)

Šiandien Bastia vėl atgavusi savo svarbą kiek salos politinio gyvenimo atžvilgiu, tiek ir ekonomine prasme. Ajaccio ir Bastia pasidalino visos salos administravimą pusiau, Bastia daro labai veržlaus verslo prasme miesto įspūdį. Priemiesčiai - vien įmonės ir verslai. Apylinkėse visi kalnų šlaitai nusėti vynuogynais ir kitomis žemės ūkio veiklos žemėmis - tokių mastų tikrai nemačiau keliaudamas vakarine salos pakrante.

Į Bastia atplaukiau slėptis nuo artėjančio štormo. Jau kelios dienos gyvenu laive, stovinčiame čia ant inkaro visai šalia senosios citadelės. Į miestą išsilaipinu pripučiama motorine valtimi - tūziku mūsiškai, o dinghy taptautiškai.

Valtį kaskart palieku Vieux Port - senąjame uoste. Įbirbinant į uostelį, vis iš naujo stebina šitoks kontrastas. Miestas pakankamai modernus ir sutvarkytas, bet ši senamiesčio dalis - kaip iš senovės. Daugelis namų - itališko stiliaus daugiaaukščių - kaip buvo paskubom atstatyti po karo, tai nuo to laiko ir nebuvo remontuoti. WC įrengti balkonuose, nes taip legviau pravesti vamzdynus... Skalbiniai skersai gatvelių, papuvę ir vos ant sienų kabančios langinės, byrantis sienų tinkas ir kiaurutėliai lietvamzdžiai, čia pat senų namų restauravimas, pastoliai, technikos burzgimas.
Kartais atsistoji siaurutėje gatvelėj, ar nedidukėje senamiesčio aikštėje - ir galėtum drąsiai tvirtinti, kad esi ne kur kitur, o Genujoj.

Visiškai itališkas ir šarmo pilnas miestas Korsikoje.

Foto sukelsiu, kai būsiu krante su WiFi. Stay tuned.

large_180_C5D0E99FECBB9B0416505BF722469E5E.jpg

large_180_C8264746DCC893774AE20AF1028DA071.jpglarge_180_C821F3F5B6E0A547466CA83410B7AE62.jpglarge_90_C824303B0CAE3B9AF030FA21D80309D1.jpglarge_90_C81F1D2BD28E6723557DA9847115961E.jpglarge_C5D52E65A93F07A0D2705A42F9A0DA10.jpglarge_90_C828237FA01FD9916CE9A816FD3AE2D4.jpglarge_C82A05E80946B973AE12AFDC549190DC.jpglarge_C5DCA9A0C3F5C8845FAAEE6E4595FC0F.jpg

~~~~~~~~~~~~~~
~~~~~~~~~~~~~~
Pozicija / Inkaruotė
42*41.349N
009*26.998E

Gylis 8m, dugnas smèlis su žolès laukais
Grandinès daviau 50m, nes jau dabar supa, o laukiam rimto štormo kitoj salos pusėj, bet jis ir čia viską suvelti gali.

Posted by gramas 07:23 Archived in France Tagged corsica sailing billabong Comments (4)

Viduržemiai. Na, tai kas Nelsonui išmušė akį?

Neperprantu žvejybos Viduržemio jūroje niekaip. Ir plaukiant paskui jachtą voblerį tampau, ir inkaruotėse bandau kitais būdais žuvį sugauti - niekas nieko niekaip niekada. Teks su vietiniais žvejais eiti konsultuotis.

Šiandien man niekas nekimba labai istorinėje vietoje. Revelatos įlanka, Golfe de la Revellata. Čia Horacijus Nelsonas, pats žymiausias britų admirolas, 1794 metais mūšiu paėmė neįveikiamu laikytą Calvi miestą - tvirtovę. Anglai, tuometiniai prancūzų varžovai kiek žemėje, tiek jūroje, sutiko padėti Pasquale Paoli išvaduoti jo šalį nuo prancūzų įtakos. Jis buvo išrinktasis Korsikos Nacijos Generolu ir iš šalies pabėgęs į Angliją, kai eilinį kartą Korsiką sau pasiėmė prancūzai 1769 metais. Susitarė Paoli su anglais taip - siunčiame Nelsoną su laivynu paimti Calvi tvirtovę, britai išsilaipina į salą ir iš visur iškrapšto prancūzus.
Po to kartu su britais bus įkurta Anglijos- Korsikos karalystė, kuri išsilaikys vos pora metų. Vos tik anglai išves savo karius iš Korsikos, Paoli vėl turės bėgti iš salos.

Taigi, Nelsonas apžiūri Calvi citadelę ir mato (dar su abiem akim), kad bus reikalų.

large_AB4A033EF72FB6AD8889C5C59E10E306.jpg
Tvirtovė pasiruošus atlaikyti bet kokį puolimą iš jūros. Ji kaip iškalta iš uolos, stačiais šlaitais brenda į jūrą, aukščiausios sienos pilnos pabūklų - riešutėlis kietas net genialiajam britų karo laivyno vadui.
Tačiau strategas tam ir strategas, kad imtų ir surastų mažiau standartinį sprendimą. Jei neįmanoma nugalėti Calvi iš jūros pusės, pabandykim iš kiemo pusės. Britai iš laivų iškrauna savo patrankas kaip tik šioje įlankoje, kurioje visai smagiai vakaroju ant inkaro.

Užsibogina tas patrankas ant va šito kalno, kurio papėdėje šiandien Prancūzijos Užsieniečių Legiono bazė - ir taip išdėsto savo artileriją gerokai aukščiau, nei yra pats Calvi miestas. Citadelės gatvelės - anglams kaip ant delno.

Iš tokios dominuojančios pozicijos keturių savaičių bėgyje Nelsonas pasiunčia prancūzams apie 11 000 skeveldrinių sviedinių ir 3000 bombų sienoms ardyti. Prancūzų įgula sutinka atiduoti miestą. Proceso eigoje prancūzai, žinoma, savo pabūklais dar bandė naikinti britų pozicijas. Vienas iš prancūzų sviedinių sprogo tiek arti Nelsono, kad uolos skeveldros admirolui ir išmušė tą dešinę akį.

Tai va šitokioj istorinėje vietoje sustojau nakvynei. Aplaistytoje paties Nelsono krauju. Prieš tai vieną naktį praleidau Calvi marinoje ir dar vieną - inkaruotėje visai už pat marinos vartų.

Šiandien buvau nuplaukęs į nedidelę įlankėlę prie Galleria miestelio, ketinau ten likti nakvoti. Tačiau vienintelę šiandienos vėjams ir bangai saugią inkaruotę buvo sau pasiėmęs didžiulis privataus čarterio katamaranas. Jis buvo mano kaimynas prie krantinės Calvi marinoje. Kai grįžau paslampinėjęs po miestą, katamaranas pridavinėjo į krantą senukus. Seneliukai ir seneliukės atrodė labai guvūs, patenkinti pavykusia, bet pasibaigusia kelione prabangiu laivu. Plauks ir kitąmet, jei (da)gyvens. Vos jiems išvykus, po kokių trijų valandų, kurias trys įgulos nariai, prižiūrimi laivo savininko, viską bėgte valė, šveitė, blizgino, nors ten viskas ir taip blizgėjo... Pasirodė naujas seneliukų ir seneliukių pulkelis. Welcome kokteilis, pasisveikinimai, ir kitos malonybės, ir po kurio laiko seneliukai išvirsta šezlonguose pokaitukui, t.y atsigauti po kelionės į laivą.

Ryte, jau iš savo inkaruotės, mačiau juos išplaukiant, o antroje dienos pusėje ir suradau vėl besiilsinčius ant inkaro Galleria. Kokteiliukas, šezlongas, pokaitukas... O man birbinti dyzeliu atgal į Calvi prieš vėją, nes leistis vakarine salos pakrante žemyn tektų įburiuojant į naktį. O plaukti čia naktį pakrantėmis visai nesinori, nes čia visur pilna plūdurų, žyminčių omarų gaudykles. Labai nesunku būtų tamsoje tokią užvynioti ant sraigto arba vairo, o vėjas nuo jūros ir aštrios uolos čia pat.

Pakeliui į Calvi nusprendžiau iš arčiau pažiūrėti britų laivyno išsilaipinimo vietą, ir man čia patiko tiek, kad pasilieku nakvynei.
large_180_AB81573ACE92706159C06BE216137876.jpg

Ten, pačiam įlankos maiše, yra visai hipsteriškas baras, kurio savininkas - linksmas juodukas Arfeez. Kažkoks Los Palmeras, oazė su palmėm... Kažkokios Karibų pašiūrės. Stalai - kabelio ritės, meniu - kaip pas mamą, jeigu jūsų mama korsikietė ir moka virti žuvies sriubą iš to, kas tą rytą sugauta. Man net keista, kad šitas jaunutis imigrantas juodukas, linkęs į verslą, susigaudė labiau už vietinius, šiaip jau irgi link pinigo linkusius. Juk visi britai šito baro negali aplenkti, jei nori į Nelsono akies vietą nueiti. Paklauskit britų, kas tas Nelsonas jiems.

Man ne vien čia, apie Calvi patinka - man visa Korsika kol kas patinka žymiai labiau, nei prieš tai patyrinėta žymioji ir prabangioji prancūzų Žydroji Pakrantė.

Apie tai ir apie Calvi tvirtovę - kitą kartą, o šį vakarą pakelsiu taurę rūgštoko korsikietiško raudono - už Lordą Nelsoną.

Posted by gramas 11:31 Archived in France Comments (3)

Viduržemiai. Negera savaitė. Visai negera.

Pora naktų praleidus ant inkaro Porquerolles saloje, kyla noras plaukti. Nusprendžiau pasidaryti naktinį plaukimą iki Kanų. Ten vėl stotis ant inkaro ir į miestą plaukti pripučiama valtele.

Paburiuoti teko tik pora valandų, nes vėjas susisuko pūsti į nosį, o siaurose vietose drožtis vendais nebuvo noro. Pakrantės akmenuotos, vendai trumpi, naktis tamsi. Įdarbinu savo geležinį grotą - visą tabūną dyzelinių arklių.

Naktis be įvykių, bet nustebino visiškas kitų laivų nebuvimas. Suplaukiau per naktį apie 50 jūrmylių, o sutikau tik vieną guminę valtį be jokių navigacinių šviesų, neskaitant pora plaukiojančių miestų - kruizinių laivų toli horizonte. Niekas čia naktį neplaukioja - miegoti lenda į inkaruotes, arba eina į uostus. Buvo smagu pasitreniruoti naktį švyturius atpažinti, pagal jūrlapyje duotus šviesų intervalus.

Sekmadienio rytą išmetu inkarą Kanuose, tiesiog prieš pakrantės Bulvarą ir krentu atsimiegoti. Ryte gaunu blogą žinią iš namų. Laidotuvės šeimoje... Reikia skristi, palikus laivą kur nors pririštą. Ant inkaro palikti ilgesniam laikui baisoka, nes Kanų akvatorija atvira pietinių krypčių vėjams, kurie čia moka sušiaušti rimtą bangą. Net be vėjo čia supimas aštrokas, kažkokia interferencija nuo atviro vandens į čia prasimuša.

VHF12 kanalu šnekuosi su Kanų Senojo uosto marinos kapitonu. Priims iki sekančio sekmadienio, lygiai savaitei, nes prasideda Afrikos šalių kino festivalis ir uostas laukia daug laivų, vietas užsakiusių iš anksto. Tuo pat metu už borto erzelį kelia pagyvenus porelė, priplaukus prie manęs gumine valtimi. Jie niekaip negali suprasti, kodėl aš nenoriu su jais pakalbėti, vis iškišu galvą iš kajutės, sakau jiems kažką neprancūziško ir vėl pasislepiu. Jų dvitaktis varikliukas toks triukšmingas, kad kokpito racija neįmanoma naudotis, turiu ryšį palaikyti viduje. Klykia jau ten jie lyg skęstų, o tas variklio tarškėjimas man visai nepadeda su harbourmasteriu derėtis. Bandau tartis, kad kelionėje galiu užtrukti ir ilgiau, nes dar nežinau kokius skrydžius gausiu... Nenori jis derėtis, bet vistiek eisiu į uostą. Juk nenuskandins jie mano laivo, jei ir pavėluosiu grįžti.

Nu, tai watafak, sakau, ko pisinį pakėlėt - pakabinęs raciją sakau tai porelei dingyje. Ah, English... saldžiai išsiviepia tie triukšmadariai. Sako, gal gali mūsų laivą, va čia užinkaruotą, kiek prižvelgti, mes į krantą išplaukiam. Negaliu, sakau, į uostą prisirišt varau.
Nu bet rėksniai kokie....

Iki skrydžio namo - pusantros paros.
Iš Kanų laukiau blizgesio, glamūro ir otkutiūro gatvių; yra ten tie dalykai, kurie mano prioritetuose toli gale. Labiausiai Kanai nustebino savo nedideliu, bet nuostabiai smagiu senamiesčiu. Va, čia tai norėsiu sugrįžti.

Didžiuliai apelsinai byra nuo medžio ir ritasi grindiniu žemyn.

O toliau tegul šneka vaizdai. Man kažkaip raidės nebenori rašytis. Aerouostai žudo norus.

P.S. Kaip pavadinti tokį dalyką - atskristi į Nicą per Gegužės 1-ąją ir tikėtis, kad naktinis autobusas į Kanus važiuos, kaip parodyta tvarkaraštyje. Kartoju - į Prancūziją Gegužės 1-ą. Naivumas - tikrai per švelnu. Net stotelėje pasėdėjau, iki prie kasos susipratau pripėdint. Dievaźi, žmogus durnėji nuo aerouostų grūsties ir avialinijų maisto. Energingas turas pėsčiom po Nicą - Šv.Augustino stotis - traukinys - laive 00.01
Dabar viskas gerai.

large_95A8224FE90E3D52B98457A233A54499.jpg

large_9591D05992C00370FB9A2E271B40732E.jpg

large_95A98388B878D06581FA4A78038BDDDD.jpg

large_95AAD4F30BD04EE8E963B4372BAA6A1E.jpg

large_90_95AC3F02C3F90B612733502D2EE06835.jpg

large_95ADBA62A853BF39E0937D85EFD2105A.jpg

large_95C49BC7D4C9F9159F0091F3161DFFCC.jpg

large_90_95C60F2EB0B6F5A5ACEF124A6FC1F34D.jpg

large_90_95C771C09D8B73A424374A96E5A89DAA.jpg

large_90_95C8F99DE981452E886F06CF6A76AD8F.jpg

large_95CA50F3CB0978EA19CEDD60BED50C6C.jpg

large_95CBDA33BA54273EEC6C420161383AFE.jpg

large_180_95CC80BAF5644A78FFAF938CCCE5806F.jpg

large_90_95EF46D4D215A329D2B81BCB24B1F362.jpg

large_95F0E625FF3C5FFCEEA37AC5B5EE5641.jpg

large_95F229D80730D25BD11535FBC79B93A2.jpg

large_90_95F3A966D36ABAB9C97E26F439E3AAB8.jpg

Posted by gramas 22:44 Archived in France Comments (0)

(Entries 1 - 4 of 4) Page [1]