May 2016

Daug žmonių man sakė, kad šio blogo pavadinimas Menkė Po Lova yra vykęs, nes dėmesį įjungia, o ir atsiminti lengva. Dar daugiau protingų žmonių man sakė, kad norint tą pritrauktą dėmesį išlaikyti, reikia sakyti ir pasakoti žmonėms dalykus, kurie jiems patinka. Jeigu esate čia - patinka buriavimas ir jūs mėgstat skaniai užvalgyt, prie gero vyno, žinoma.
Ir jeigu jums tinka žuvies bei lovos tema - tai štai jums Dorada Ant Lovos ir mano diena laive.

Jums reikia:
- dviejų vidutinio dydžio doradų,
- juodo Sikaflex 295 UV,
- keliolikos griežinėlių plonai pjaustytos bulvės,
- sardinių pastos,
- baltos duonos riekelė,
- pusė poro stiebo,
- naujo generatoriaus dirželio,
- šparaginių pupelių - maždaug sauja,
- šampinjonų,
- maždaug metro ilgio sudedamo bučiuko,
- izoliacinės juostos,
- maltos kavos,
- gerai išlaikytų Genesis įrašų ir kiek šviežesnių Metallica, Slash su Miles Kennedy.
- druskos, česnakų,
- viena raudona velnioniškai aštri paprikos ankštis,
- pora švininių svarelių ir keli metrai įvairaus storio virvių virvelių,
- raktų, atsuktuvų, peilių - visokių ir įvairių...
- vyno, žinoma... Chorizo dešros ir turgelyje pirktų brandintų alyvuogių.

Veiksmai ir judesiai:

- po pusryčių visą dieną užsiimti laivo darbais...

- Išpjauti seną vieno vis dar varvančio liuko tarpinę tarp stiklo ir aliuminio rėmo, tarpą išvalyti, kontūrus užklijuoti izoliacine juosta, užpilti naują to juodo Sikaflex tarpinę ir pamiršti porai dienų. Tos popierinės dažymo darbams skirtos juostos geriau nenaudoti, nes klijai l.sunkiai po to nusivalo, todėl jos į receptą ir nerašiau.

- išpakuoti krante nupirktą bučiuką, pritvirtinti svarelius, surišti virvių sistemą, jauko skyrelį užpildyti specialia sardinių pasta ir suminkyta balta duona. Bučiuką nuleisti prie pat dugno žolių, kad krevetės ir krabai naktį dar pasiektų, bet kad neužkliūtų už dugno, laivui sukiojantis inkaruotėje.

- gerai pagalvoti, ką padariau ne taip, kad naujas generatorius nekrauna akumuliatorių... Pasidaryti kavos ir vėl pagalvoti. Paklausyti muzikos ir vėl pagalvoti. Pasižiūrėti, kaip vyksta gyvenimas ant vandens aplinkui, ir vėl pagalvoti. Jis su vidiniu reguliatoriumi, o visa laidų sistema pritaikyta Balmar su išoriniu reguliatoriumi. Ką daryt? Pajungimas pagal labai kuklią naujo generatoriaus instrukciją man nedirba, kažką reikia keisti. Po meleono bandymų ir varijantų, ateina nušvitimas. Nei įjungus masę, nei užkūrus variklį, prie rotoriaus ašies pridedant geležinį raktą, jokios magnetinės traukos nesijaučia - gal "lauko" laidą pabandyt prie jungties greta tachometro laido pajungti? Bet instrukcija to nesako... Voila' - pabandžiau, ir viskas veikia! Ta gera proga pakeisim dirželį ir jo skriemulį nuimsim nuo seno generatoriaus ir uždėsim ant naujo... Ir papildomo aušinimo ventiliatorių su gofru pritvirtinti prie pat generatoriaus korpuso, kad karštą orą nutrauktų.

- Iiiiilgai plauti rankas nuo suodžių ir tepalų su visokiu cheminiu brudu, iki pat pažastų, kad jos, darbščiosios, vėl baltos (beveik) būtų. Tokiom beveik švariom rankom jau galima ir vyno įsipilti ir alyvuogėm su chorizo užkąsti. Nes proga.

- o čia ir siestos metas atėjo, taigi privalu vietinius papročius gerbti.

- pabusti nuo intensyvaus supimo, eiti į "kiemą" žiūrėti, kas vyksta. Vėjas pastiprėjo, kryptis iš didelio vandens link kranto, bet dramos dar nėra.
Kad jau taip, tai galima ir Dorada Ant Lovos užsiimti.

- žuvis nuvalyti, pasūdyti, papuošti česnakais ir paprika iš vidaus ir išorės ir leisti pailsėti.

- tuo metu paruošti lovą - į kepimo skardą paleisti šiek tiek pačio nekalčiausio alyvuogių aliejaus, iškloti bulvėmis, suberti likusią smulkiai pjaustytą papriką ir česnakus, pakloti poro griežinėlius, po to šparagines pupeles, ant viršaus plonai pjaustytus šampinjonus. Lova žuvytėms paruošta.

- žuvis guldom į lovą, pašaunam į orkaitę ir kepam, kol bus maźdaug toks vaizdas

- serviruoti, įsipilti taurę vyno, paleisi siautėti Slash - ir skanaus!

Vėjas nerimsta, supimas stiprėja, jei darysis dar negeriau - kelsiu inkarą ir pasidarysiu naktinį/rytinį/dieninį plaukimą į Palma. Va, kaip išmintinga buvo laikytis vietinės siesta tradicijos.

Šiandien atplaukiau į kitą atviruką. Gražu Maljorkoj - visur, kur iki šiol buvau, yra kur akį paganyti. Man patinka ši sala, jos daugiakalbė publika, net su visais vietiniais susikalbėsi angliškai, kai manojo riboto bagažo ispanų kalbos nebepakanka. Sala gyvena turizmu, todėl su kalbom čia problemų visai nėra.

Šiandienos plaukimas truko vos kelias valandas - iš Port Polenca marinos Maljorkos Šiaurėje į inkaruotę sekančioje įlankoje prie Port d'Alcudia. Polenca marinoje Billabong buvo nuo penktadienio popietės - nes šeštadienį išvyko laivo ir mano svečiai Kristina ir Gintaras. Dvi savaites keliavom kartu, susitikom būdami tik on-line pažįstamais, o išsiskyrėm draugais.

Polenca marina priklauso Ports IB sistemai, kurioje turiu asmeninį kliento ir laivo numerius, todėl visuose sistemos uostuose moku tokią pat kainą Eur25 ir dar keliolika centų už naktį. Po Prancūzijos ir ypač Italijos kainų tai neįtikėtinai pigu. Tačiau tarifai keisis nuo birželio 1d. ir kainos šaus į viršų kelis kartus, o Ports IB susilygins su šiandieniniu Nautic klubams priklausančių marinų kainomis - bus apie Eur60 ir daugiau.

Diena pralėkė žaibu, nes nuo ankstyvo ryto esu judesy, nors ne viskas vyko sklandžiai. Vos prašvitus, nuskuodžiau į dušą, nes vėliau jame ims turkštis tuntai vokiečių iš čarterinių laivų. Žinoma, kad faktas, jog nakčiai dušų vanduo išvis užsukamas, paaiškėja tik nuogam stovint kabinoj ir spoksant į vandens neduodančią dušo galvą.

Krantinėje vanduo yra, tai švariai nuplaunu laivą, kad jau savo organizmą teks plauti vėliau. Po to nupėdinu iki labai blogos vietos - jachtinių žaislų parduotuvės, kur nuperku naują triumo siurblį ir šiek tiek plastikinės žarnos jam pajungti. Abi pardavėjos ekstazėj, vos mane pamatę, ištirpsta šypsenoj, nes dar vis po įspūdžiu mano ankstesnių pirkinių... Hola! Hola! Man reikalingas siurblys čia neįtikėtinai pigus, todėl imu du. Va, tokio blogumo šita vieta su geru asortimentu, labai pavojinga buriuotojo kreditinei kortelei. Bien! Muy bien! Gracias...

Laivo "garaže" buvęs West Marine siurblys sugedo - reikia keisti. "Garažas" - tai patalpa tarp atsarginio inkaro dėžės laivapriekyje iki 3m atstumu nuo laivo nosies esančios aklinos petvaros. "Garaže" yra pagrindinio inkaro triumas, inkaro gervė, gėlintuvas ir dėžės/lentynos, kur sandėliuojama laivo įranga, atsarginės dalys, etc... Šioje patalpoje esantis triumo siurblys turi būti veikiantis - jeigu jūroje susidurčiau su kokiu nors objektu, labiausiai tikėtina, kad korpusas gaus skylę būtent "garaže". Dėka vandeniui nelaidžios pertvaros, net užtvindytas garažas į dugną nenutemps viso laivo ir galėsiu paršlubuoti į artimiausią uostą, arba specialaus pleistro pagalba suvaldyti situaciją ir remontuotis korpusą jūroje. "Garažo" siurblys pašalina vandenį, patenkantį vidun su inkaro grandine, ar bangoms plakant denį per inkaro kliuzą - tokią skylutę denyje grandinei į laivą pravesti, užkemšamą nelabai sandariu kamščiu. Ėmus veikti siurbliui, t.y. jei "garaže" atsirado vandens, laivo salone įsijungia šaiži sirena - atseit, yra naujienų, eik į priekį pasižiūrėk, kokio jos ten smagumo.

Saulė kaitina nuo pat ryto, tai dirbdamas triume kaip reik suprakaituoju - gal ir gerai, kad ryte dušas vandens nedavė, vistiek būt reikėję persimaudyt iš naujo.

Po dušo besiskutant, flakonas išstena savo paskutinę skutimosi žele porciją, ir čia gimsta dar vienas laiko matas buriuojant - "iki naujos barzdos".

Iki naujos barzdos gyvensiu ant inkaro, nes marinos ir kranto balaganas jau atsibodo. Tik tada lipsiu į krantą, kad parsivežti skutimosi žele ir dar ko nors, jei ko laive iki to laiko pritrūktų. Gal dar dviračiu visą įlanką apvažiuosiu, šiaip sau, kad prasimankštinti... O grįždamas vakarėjant dar užsuksiu į tą nuošalią vietinių žvejų knaipę, kur rimtas bačkinio Amstel bokalas ir skanus, kaskart vis kitoks tapas - vos Eur1,75

Vakaras ant inkaro, jau temsta ir vėjas rimsta. Laivas savo aplinkoje, o aš jau žinau, kad šiąnakt tikrai gerai išmiegosiu. Rytoj - niekada nesibaigiantys laivo projektai, bet niekur neskubant; siesta, knyga, kažko skanaus gamyba vakarienei ir sundowner stiklas. Va, čia ir dabar - aš savo aplinkoje.

Iki Lolitos skrydžio į Palma liko vos savaitė, jau visai netrukus keliausim kartu.

Čia pas mus, Maljorkoj, viskas paprasta. Vanduo 21*C, oras irgi 21*C. O paskui siesta nuo 13.00 iki 16.00. Gal todėl visi, Lietuvą plėšantys siužetai, mano manymu, yra paprasti ir išrišami lengvai.
Kurlianskį bent trumpam reikia paleisti iš cypės, kad Masiulis jam grąžintų neteisėtai gautus 106K. Bet Masiulį į pareigas ir tūsą grąžinti tik po to, kai susimokės mokesčius nuo visų kitų ten po čiužiniu buvusių, kaip normalus verslininkas... Su Guoga kiek sunkiau man apsispręsti, bet tegu vėl išsitremia į tą pabuvusių prieglaudą Briuselyje, kol sugalvosiu.
O dėl kalafiorų irgi paprasta - sueikit visi į Maximą ir demonstratyviai nepirkit tų kalafiorų. Žiūrėk, per gerą pusmetį tokio vaikščiojimo ir kaina sumažės... Jei ne - vėl paklauskit manęs, ką reikia daryti.
Žinau, kad netrukus grįšiu į geresnę Tėvynę, nei buvo prieš išvykstant - vien jūsų pastangų ir mano maldų vakarais prie vyno dėka.

Nuoširdžiai Jūsų,
=G=
skipper s/v Billabong

p.s. Ai, dar pamiršau paminėti - Masiuliui iš naujo priesaiką reikės susakyti, bet čia tik tarp kitko...

Jachta ant inkaro Santa Ponsa įlankoje, Maljorkos saloje - kartu su kitais laivais, čia supuolusiais slėptis nuo vėjo, vietinių vadinamo Scirocco. Jis
Maljorką ir kitus Viduržemio jūros regionus gana grubiai pašukuoja, kai žemo slėgio sritis susiformuoja virš Sacharos, o aukšto slėgio - virš kontinentinės Ispanijos. Scirocco, nešdamas Sacharos smėlio debesis į jūrą, iš Pietryčių ir Rytų mus velėti pradėjo dar naktį, nors nuo salos pusės mus pasiekia tik sudraskyti vėjo srautai, tai laivai sukiojasi ant inkarų, bet stovi saugiai ir stabiliai, supimo beveik nėra.

Dar iš vakaro man nepatiko, kai 50 pėdų burinė jachta su britų vėliava ir pagyvenusia pora išmetė savo inkarą gal apie 10 metrų nuo mano inkaro vietą žyminčio plūduro, išleido 6 metrų gyliui beveik adekvatų maždaug 35m grandinės ilgį ir abu įsipatogino kokpite su knygomis rankose. Apytuštė inkaruotė, gyliai visur palankūs, ir kam taip prie manęs jiems spaustis, vos ne ant sprando lipti? Juk jų pačių laivui sukiojantis, mano inkaro vietą žymintis plūduras pradės jiems į bortą bilsnoti, gal net vidury nakties... Ryte pamačiau, kad laivams suvažinėjus ten, kur vėjas suko, tam niekadėjui įsipūtus iki 10m/s, britų laivas atsidūrė mažiau, nei per korpuso ilgį prie mano laivo - man jau per arti, kad būtų ramu. Nieko tokio, žmonės miega dar, todėl pasitrauksiu aš. Kuriu variklį, pakeliu inkarą ir vėl išmetu atokiau nuo kitų jachtų.

Dabar mano BILLABONG stovi beveik lygiagrečiai su Juliaus jachta ALKA, gal 40 metrų tarp mūsų laivų. Julius, profesionalas programuotojas, IT specas, į Angliją išvyko prieš kelis metus, kad ten greičiau uždirbti lėšas, reikalingas savo plano įvykdymui - įsigyti laivą ir jame gyvenant, keliauti apie Pasaulį. Tai ir pakėlė bures pernai iš Anglijos, o šiemet turėtų baigti Viduržemių tyrinėjimus, tada persimes per Atlantą ir paskui plauks dar toliau. Panama, Ramusis su savo salom, Azija. Jis laukia vėjo, tinkamo kelionei į Siciliją ir Graikiją, o aš - atvykstančių svečių. Oro dar kelias dienas nebus, svečiai irgi tik už poros dienų pasirodys, tai su Julium vis pavakarojam kartu, sugriliavom kas ką kepamo turėjom, o dienomis - kuičiamės kiekvienas savo laive, nes ten darbų niekada netrūksta. Juliaus nuotykius, mintis ir judėjimą ta įdomesne, bet šlapia gaublio dalim, galite sekti www.alka.link
O aš beveik įsitikinęs - mudu dar susitiksim Viduržemiuose, jam grįžtant iš Graikijos - na, bet bus matyt, kaip ten bus...

Tie laivo darbai ir jų sąrašai - tai dvi kategorijos. Pirmoji - priežiūra ir valymas. Antroji - remontas ir keitimas. Taip žmogus per laivą nuolat ir eini ratu... Kranto žmogui atrodytų - kam tas hemorojus, bet buriuojantis supras. Prižiūrimas ir švariai užlaikomas daiktas, laivo įrangos detalė tarnauja ilgiau ir geriau. Tačiau blizgink ir šveisk, ir glostyk kiek nori, bet anksčiau ar vėliau įrenginio ar detalės darbingas amžius baigsis ir reikalai peršoks į antrą - remonto ir keitimo kategoriją. O dar dažniau ką nors imi ir pats sugadini nuo savo darbštumo - tada didvyriškai pats suremontuoji (žinoma, tik po sugadinimo perskaitęs instrukciją) ir pajunti tą ypatingą kruizerio džiaugsmą.

Kai sutaisyti nebeįmanoma, imi kursą į tas buriuotojo kreditinei kortelei ypač pavojingas vietas - pas šipčandlerius, t.y. laivo įrangos parduotuves. Ten, tarp lentynų, nukrautų gėrybėmis, tvyro ypatinga aura. Čia ištįsta ir varva laikas kaip Salvadoro paveiksle, ir čia lūžta daugybė kredito limitų. Kaip štormo banga, įsiritanti į uosto akvatoriją, tikrina laivo švartlynių stiprumą, taip šipčandlerio lobynas gali patikrinti ne vienos santuokos saitus. "Kąąą, kažkokia navigacinė elektronika už €4000 ?!! Koks dar būtinai reikia?!! O kai man, atsimeni, tų kailinių verkiant reikėjo - sakei brangu!!"...

Kai išeinu iš tos blogos vietos, įsigijęs tik kokį šekelį, elektros saugiklių rinkinuką, ar kitą menkniekį - visada su palengvėjimu atsikvepiu, kad, atrodo, šįkart pavyko lengvai išsisukti.

Julius papasakojo apie jachtą, kuri savo automatinės atpažinimo sistemos įrangoje tarp kitos laivo informacijos įvedė ir prietaisais visam svietui transliuoja Destination - Nirvana. Sudomino, tai per vesselfinder pasitikrinau to laivo poziciją šiandien - tikrai, burinė jachta SAUDADE keliauja į Nirvaną ir ją pasiekti numato Gruodžio 12 d. Vadinasi, jie žino, kur jų Nirvana yra. O aš dar noriu paieškoti, nes mano Nirvana ne taškas ant gaublio, o pati kelionė su vėju, ir vandens šnarėjimas kilvateryje, gerai sureguliavus bures, ir ne visada ramios naktys inkaruotėse, trumpi vizitai į krantą apsimesti turistu, ir kulinariniai nutikimai laivo kambuze ir, žinoma, jau minėti laivo remontai. O šiandien dar - ir trys aukšti kardžuvės šuoliai visai šalia burių nešamo BILLABONG.

http://youtu.be/FUgngPwDmH8