September 2013

Vokietė mergina, gedinti U-1206

Apie ne tokį jau lengvą povandeninio laivyno jūrininkų gyvenimą, bei paraleles su buriuotojo buitimi jau teko čia rašinėti ir anksčiau (žiūr. Apie tai, kaip smagu rojaus rūmuose gyventi).

Šio įrašo dėmesio ašis - laivo (jachtos) WC.
Matyt, čia nepavyks išvengti kai kurių techninių ir mažiau romantiškų subtilybių.

Dauguma jachtų škiperių, instruktuodami jachtos svečius dėl saugumo plaukiojant ir elgesio laive, didelį dėmesį skiria naudojimuisi laivo WC. Jei kompanija vyriška - taisyklės paprastos - myžk už borto, bet neiškrisk. Jei yra moterų - visi naujokai(-ės) mokomi naudotis jachtos WC. Mūsų laivuose tai gana paprasta sistema - vienas čiaupas įleidžia užbortinį vandenį, kitas čiaupas išleidžia tiesiai už borto, ar į nuotekų kaupimo tanką visą Sugeneruotąjį Gėrį (vos ne Vieningasis Vienis, jei iš Žinių Radijo žinot apie ką tai).
Rankinė arba elektrinė pompa padeda sistemoje sukurti tiems skysčių judesiams būtiną slėgį.

Atrodytų, viskas paprasta ir saugu, bet tai ne visiškai taip. Jachtos WC pritaikytas naudojimui su pačios prasčiausios prabos tualetiniu popieriumi, kuris praktiškai pats ištirpsta vandenyje. Pamirškit savo 3-Ply. Pabandykit prie laivo kambuzo atsivynioti popierinio rankšluosčio šmotą ir žygiuoti link WC - tikrai gausit per nagus. Nes WC sistema nuo to jūsų rankšluosčio garantuotai užsikimš, kaip ir nuo visokių moteriškų higienos dalykėlių. Juk Vieningojo Gėrio išleidimo anga jachtos borte - maždaug 5 cnt. monetos dydžio, o ne tokia, kaip pas jus namie. Prigeneruokit ten daugiau nuosavo produkto, gausiai papuoškit "netirpstančiu" celiuliozės pramonės gaminiu, ir užtaisysit škiperiui puikią pramogą. Jis vėl galės visą tamstos Gėrį išsemti rankiniu paprastuoju būdu, išsiardyti Gėrio pilną pompą, vamzdyną, sklendes, viską išvalyti ir sumontuoti atgal. Tas ardymas irgi gali tapti netikėta atrakcija - juk naujokas ne iš karto praneša apie užsikimšusį WC, nes jam nepatogu. Jis dar kurį laiką uoliai darbuojasi pompa, nes gal viskas išeis... Taip kad škiperis gaus ardyti sistemą su geroku slėgiu. Manau, tas fekalinio siurprizo elementas visame tikėtino remonto vyksme ir daro mus, jachtų škiperius, tokiais neaiškiai mykiančiais, kiek įsitempusiais bičais, kai kalba eina apie naudojimąsi jo laivo WC. Visais kitais atvejais mes gana svetingi ir mandagūs žmonės. Todėl sekantį kartą, kai klausite jachtos škiperio, ar dabar galima pasinaudoti jo laivo WC, paskubėkite pridurti magišką frazę - viską žinau, MenkėPoLova skaičiau... Pamatysit - škiperiui tai patiks.
O dar labiau škiperiui patiks, kai per instruktažą labai susidomėsite WC naudojimo taisyklėmis, užduosite visokius papildomus klausimus, ir gerai suprasite, kaip tas rizikingasis ir paslapties aura gaubtas WC veikia.
Nes mokslas - tai šviesa, o be mokslo - prieblanda. Tačiau tik krante ji prieblanda, o jūroje gali būti ne prieblanda, o šūdo bomba ir amžinoji tamsa, arba amžinoji šviesa mums tešviečia - rinkitės, kaip kam patogiau, pagal jūsų santykį su amžinybe.

Jūra pilna ne tik vandens ir žuvų - ji pilna ir istorijų. Vieną liūdną ir tikrą istoriją apie laivo WC čia jums ir papasakosiu.

Tiems gūdiems laikams modernaus dizaino ir ginkluotės povandeninis laivas U-1206 Type VIIC Kriegsmarine's užsakymu buvo pastatytas Danzig'o (Gdanskas) laivų statykloje 1943m gruodžio 30d. Dar tris su puse mėnesio užtruko vidaus įrangos, ginkluotės montavimas bei derinimas, visų sistemų bandymai, ir 1944m kovo 16d. laivas buvo perduotas laivynui. Vienas iš grosadmirolo Karl Dönitz'o komandos vaikinų, kapitonas-leitenantas Karl-Adolf Shlitt laivą perėmė nuo 1944m liepos mėn. Įgulos formavimas, pratybos, mokomieji plaukimai - įprastas pasirengimas karinei tarnybai ir sunkiam darbui.

Laive buvo bent keletas techninių naujovių, kuriomis naudotis įgulą apmokė kranto specialistai. Taip vadinamas snorkelis - toks specialus vamzdis, per kurį laivo dyzeliniai varikliai gali kvėpuoti, laivui plaukiant tam tikrame gylyje po vandeniu. Tokiam laivui iškilti į paviršių praktiškai nebereikia, o snorkelio to meto radarai pastebėti dar negalėjo (negalėtų ir dabar). Laivai be snorkelio po vandeniu plaukdavo tik elektros varikliais, kurių akumuliatorius pakrauti galėdavo tik laivui plaukiant dyzeliniais varikliais, paprastai naktį, paviršiuje.
Taip pat laive buvo sumontuotas iš principo naujo tipo laivinis WC, kuriuo buvo galima naudotis, laivui esant po vandeniu. Tai buvo labai sudėtinga naudojime sistema, beveik kaip mano Audi, todėl vienas iš mechanikų buvo specialiai apmokintas ją aptarnauti. WC aptarnauti, ne Audi. Su Audi stengiuosi toli nuo serviso nenutolti, todėl mechaniko vežiotis nereikia.
Ar tos pareigos laive tikrai vadinosi Scheizemaster - istorija nutyli, tačiau specialistas turėjo kontroliuoti, ar teisingos sklendės reikiamu metu atidaromnos ir uždaromos, kad sudėtinga aukšto slėgio sistema veiktų be priekaištų.

Taip, po truputį-palengva, laivas ir įgula pasirengė plaukimui į savo pirmąją kovinę patruliavimo misiją prie Britanijos krantų. Ten jie turėjo blokuoti britų uostus, slapta statydami minas kanaluose, torpedų atakomis skandinti sąjungininkų transporto laivus, gabenančius tiekimą iš už Atlanto, o jei pasiseks - sumedžioti ir kuo didesnio tonažo priešo karo laivą.

Žodžiu, patruliuojant netoli Škotijos krantų, U-1206 plaukiant po vandeniu, kapitonas leitenantas Karlas-Adolfas visai smagiai šiktelėjo į savo modernųjį WC. Kažką ne taip pribūrė su sklendėmis ir siurbliais, kad jo Gėris nepasišalino už borto. Gal per skubėjimą, nes kartu su mechanikais tuo metu laivagalyje remontavo vieną iš laivo dyzelinių variklių. Laivas tuo metu plaukė elektros varikliais, nes buvo dienos metas, o danguje pilna patruliuojančių priešo lėktuvų. Apie WC iškilusius klausimus kapitonas informavo Šaizemasterį, ir pasišalino į variklių skyrių darbuotis toliau. Tas Šaizemasteris, savo ruožtu, irgi ne kažką pribūrė su sklendėmis, nes niekas jam nepasakė, ką konkrečiai ne taip pribūrė kapitonas minutėle anksčiau. Ir į laivo vidų šovė vandens srautas...

Viena bėda - ne bėda, o dvi kartais irgi dar ne bėda, pakol nenutinka trečia... Kapitonui pranešė, kad priekinė laivo dalis užtvindyta tiek, kad vanduo pasiekė ir užpylė laivo akumuliatorių skyrių. Nuo akumuliatorių Iškart pradėjo virsti nuodini chloro garai, nuo kurių laive, esančiame po vandeniu, niekur nepasislėpsi. Teisingas kapitono sprendimas - laikyti diferentą priekyje ir staigiai avariniu pakilimu išnerti į paviršių, nes taip laivą sukėlus, priekinį skyrių užtvindžiusio vandens lygis nukris ir nebesikaups chloras nuo akumuliatorių. Paviršiuje atidaryti visus liukus bokštelyje ir išvėdinti patalpas nuo nuodingų dujų. Tada vėl kuo skubiau slėptis po vandeniu; ten avariniais siurbliais išpompuoti patekusį vandenį, susiremontuoti prakiurusį WC ir tęsti misiją. Toks buvo planas.

Laivas išnėrė tiesiog po anglų RAF lėktuvu, kuris kaip mat susuko viražą, ir į U-1206 pasiuntė bombą. Laivas tapo nevaldomas, kaip rąstas vandens paviršiuje. Tokiam atvejui parengta Kriegsmarine instrukcija laivo įgulai nurodo sunaikinti šifravimo mašiną Enigma, laivo dokumentus, ginkluotės instrukcijas, įgulą išlaipinti į gelbėjimo plaustus, patį laivą nuskandinti. Karlas-Adolfas viską taip ir padarė. Vienas įgulos narys žuvo sprogus lėktuvo bombai, o jūra buvo audringa, todėl dar 3 jūreiviai nuskendo, bandydami persikelti iš laivo į plaustus. 46 vyrai tapo karo belaisviais.
Tai nutiko 1945m balandžio 14 d.

WC nuskandintas U-1206, per savo trumpą gyvenimą sudalyvavęs tik vienoje karinėje misijoje ir pats torpedos nesušovęs nei į vieną priešo laivą, buvo surastas tik 1970m , 70 gylyje, tiesiant dugnu naftotiekį, ir guli šiame taške 57°21′N 01°39′W.

Va, tokia pamokanti istorija apie laivo WC.

KLAUSIMAS:
Labai mėgstu buriuoti, užsidėjęs arklio kaukę, tačiau tai labai gąsdina aplinkinius. Ką man daryti?

ATSAKYMAS
Pakelk tai į aukštesnį lygį - buriuok su arklio kauke, bet nuogas.

Ką tik pradėjau Ilja Laurs'o knygą apie naują verslą, kuriamą naujų žmonių su nauju mąstymu ir naujai visuomenei. Respect, mintys kabina. Įspūdį daro tai, kiek daug buvusio taip anksčiau vadinto tradiciniu verslo, paslaugų ir veiklos sričių ima keltis į virtualią erdvę, ir ši gyvenimo bei darbinės veiklos stiliaus migracija kasdien tik didėja ir didės ateityje.

Ir dar galvoju - kiek daug galimybių tai atveria mums, buriuotojams, kurie kasdien pasvajoja kas apie kelionę į egzotiškas jūras ir salas, kas apie kruizą apie pasaulį, o kas kad ir apie sezoną tinginystės, praleistą neskubiai buriuojant po Kuršmares ir Nemuno deltą. Pasvajojam, tačiau esam savanoriška vergyste įkalinti savo versluose, savo darbuose nuo-iki, įsipareigojimuose, rutinoje. Ir tai šimtais švartlynių pririša mus krante ir į tą savo didžiąją kelionę mes niekada neišplauksim. Todėl ir plauksim savaitgaliais tiktai į Nidą...

Čia net ne vien apie buriuotojus kalba, kurie savo laisvės troškimą realizuoja buriavime. Tu išplauki į visus metus lauktą ir planuotą kelionę - ir 2-3 savaitėms nukerti nuo savęs tuos voratinklius į darbus, namų rūpesčius, įsipareigojimus, rutiną. Ir laisvė veža... Kaip smagu, ir kaip norisi dar...

Taigi kiekvienas be išimties žmogus nori būti laisvas ir užsiimti tuo, ką iš tikro mėgsta. Tačiau visi žino - laisvė kainuoja brangiai.
Ta visuomenės dalis, kiek labiau už kitus linkusi pati vairuoti savo likimą, nuo seno kuria verslus. Kiti įgyja esmines darbo rinkoje kvalifikacijas ir jas sėkmingai parduoda, tapdami svarbiais ir gerai apmokamais tų verslų samdomais darbuotojais. Čia mes pilni veiklos adrenalino ir kūrybos, uždirbam, išleidžiam, prarandam ir investuojam, bankrutuojam ir vėl atsigaunam, o paskui tik Bims!, ir nugaištam nuo streso.
Kiti - tie, kur atsargesni (gal net protingesni?) ir linkę vengti įtampos, rizikingų sprendimų gyvenime, renkasi valstybės tarnybą. Čia, jei per daug nespirgėsi, savo darbą pakenčiamai darysi ir gerai valdžios piramidėj orientuosies - ramiai dirbsi tautos labui, kasmet turėsi 3 savaites atostogų Palangoje, sėkmingai sulauksi pensijos, kurį laiką dar pavegetuosi ir po to jau galėsi numirti.
Tokia jau ta mūsų laisvė - kad ją užsidirbti, aukojam viską, ariam kaip jaučiai, bet paskui nebelieka laiko arba sveikatos ta laisve pasidžiaugti.

Tačiau vis labiau įsigalinti globali naujoji ekonomika sukuria naują ir laisvesnį už mus žmogų, kuris mums visiems sako - Jūs visi smarkiai klystat, kad laisvė kainuoja brangiai. Taip iš tikro - nieko jie mums ir nesako, nieko jie neįtikinėja ir nemokina - jie paprasčiausiai gyvena kitaip. Jie neigia tradicinį verslo modelį, kad kiekvieno verslo svarbiausias tikslas yra maksimalus pelnas. Jiems verslo svarbiausias tikslas ir paskirtis - uždirbti tik tiek, kad užtektų apmokėti pasirinktam gyvenimo stiliui. Maksimali rinkos dalis, didžiausias įmanomas pelnas? F%£k that, tam to reikia, ir kokio velnio plėšytis?

Visų pirma - verslas turi būti mobilus, nes jo steigėjas ir savininkas irgi mobilus. Jis keliauja nuolatos, ar pastoviai prasuka ratą per tris-keturias šalis kasmet. Taip ir knieti prasižioti, kad jis buriuoja ir į uostą su interneto ryšiu patenka tik kas kelios, ar keliolika dienų
Bet ne, jis nebūtinai buriuotojas - jis šiaip žmogus, bet kuris iš jūsų.
Antra - tai mažo pradinio biudžeto verslas, nes jo steigėjas neima paskolų iš bankų ir investuotojų. Paskolos pririša, varo į depresiją ir neleidžia švęst. Juk gyvenimas - tai šventė.
Jis verslo prasme perka iš šalies viską ką gali, įskaitant ir paslaugas, kad kuo mažiau verslo funkcijų darytų pats. Iš esmės - outsourcingas viskam, o sau pasilieka tik kontrolės ir naujų idėjų generavimo funkciją. Kaip pirkti, jei esi mažo biudžeto? O kam tada klientai, su apmokėjimu on-line?
Viskas, kas įmanoma - paslaugų ir produktų pristatymas, reklama, pardavimai, paskirstymo organizavimas - viskas automatizuota ir maksimalia apimtimi vyksta internetu.
Be savininko - gal viena, gal dvi naujos darbo vietos samdomam personalui. Nes daug darbuotojų - daug problemų.
Tai mažo pelno verslas - kaip galutinį rezultatą savininkas gauna savo 1-2 tūkstančius pinigų per mėnesį, ir tai jau skaitosi gerai.

Šitokį verslo modelį jie vadina kuinu. Tai greitas verslas - netai, kad padaromas greitai ir daug, bet kad pajamas pradeda generuoti iškart po įsteigimo ir pradinio galų sutampymo, be kelių ar keliolikos metų inkubacinio ir palaipsnio augimo ciklo.

Mūsų Vikė sako, kad kuinas - tai "menkas, silpnas, liesas arklys". Tačiau reikalas tame, kad arti jis dar gali, o šitoks verslininkas turi ne viena kuiną, o kelis ar dar daugiau. Kiekvienas versliukas silpnas, todėl užsilenkti gali bet kada, ir tikrai anksčiau ar vėliau užsilenks. Tai ir gerai, nes tuo metu kiti to verslininko kuinai dar generuos pinigų srautą, kol vietoje padvėsusio bus įsteigtas sekantis versliukas. Naujų idėjų kitam kuinui generavimas - nuolatinis kūrybos procesas, naujų galimybių žvalgyba, naujų dalykų mokymasis, kitų žmonių kuinų sveikatos stebėjimas ir mąstymas, kaip tai padaryti geriau. Kam pasiseka labiau - kuinas generuoja pajamas turtingoje pasaulio dalyje, o savininkas tą savo rezultatą išleidžia pigesnėje - taip reikia mažiau, o ir užtenka ilgiau. Va, kodėl keliauti jiems reikia...
Jei tavo kuinas atsiganė ir tapo arkliu, netgi žirgu - t.y. kuris nors versliukas nejučia įsisuko ima sparčiai augti - meti jį į rinką ir parduodi, o pats steigi kitą. Nes jo augimas tavo laisvę nužudys.

Apibendrintas tokio kuinų tabūnėlio savininko(-ės) portretas - amžius iki 40, nesukūręs ir nesiruošiantis kurti šeimos, išsilavinęs, be įsipareigojimų, lengvai bendraujantis "multikultūristas" ir aktyvus žinių visuomenės dalyvis. Juk nelabai panašu į tipišką vidutinį statistinį lietuvį, su jo šeimos vertybėm ir meile tam berželiui arba akmeniui gimtojo tėviškės lauko gale...

Naujosios pasaulio ekonomikos dalyviai tarpusavyje bendrauja ir mokosi venas iš kito idėjų. Tame jų bendravime ištirpsta sienos tarp valstybių ir skirtumai tarp kultūrų. Tos kuiniško verslo idėjos yra nebūtinai tradicinio mąstymo žmogui sunkiai įkandamos mintys. Na taip, taip - apps'ų kūrimas dabar pakilime. Tačiau didžioji dauguma tų verslų yra paprasti, nes padiktuoti rinkos, t.y. mus supančio gyvenimo poreikių ir galimybių tuos poreikius tenkinti. Juk pasikeitus pasauliui, net paprasti verslai gali būti padaromi kitaip, nei iki šiol.

Stebėk gyvenimą , ir pamatysi...
Mokymo (bet ko - mokyklos ir studijų dalykų, muzikos, krepšinio, jogos, mezgimo, gyvenimo - bet ko) paslaugos per Skype? Pirmyn - būk ta vieta internete, kur susitiks šimtai mokytojų ir ekspertų su šimtais tūkstančių klientų, ir tegul tau byrės centai nuo kiekvienos svetainėje nupirktos sesijos... kol pats vartaliosies po palme Balyje.
Idėjų grafinio dizaino ir užsakymą imančio 3D Printerio paieškos paslaugos? Kodėl ne. Ne, tu pats neprivalai būti grafikos dizaineriu, ar investuoti į printerį.
Prekyba bet kuo, kad ir batraiščiais ar žuvies taukais internetu, su per logistikos centrą "automatizuotu" paskirstymu po batraištį ar buteliuką į adresą? Kodėl ne. Jei šaldytuvai mums SMS'u jau pasako, kokio produkto jau trūksta, tai gal ir batai tuoj informuos apie nusidėvėjusį batraištį?
Tėvų/Vaikų santykių psichologinė konsultacija internete? Ne, nereikia tau pačiam būti nei vaiku, nei tėvu, nei psichologu.
Aplink yra tūkstančiai, jei ne milijonai tokių mažyčių kuinų vardu "Kodėl ne". Ar jais iš tiesų daugelis galėtume išburiuoti į savo asmeninę laisvę - gal, aš dar nežinau, bet nuojauta sako, kad taip...

Neabejotinas malonumas ir pramoga yra matyti tuos verslo idėjų aptarinėjimus įvairiausiuose verslo startuolių saituose ir diskusijose - aišku, tūkstančiai verslo idėjų, bet kiek procese jumoro jausmo ir netradicinio požiūrio į dalykus! Va, ko reikia mokintis - netradicinio požiūrio ir rinkos matymo. Va čia yra verslo kūryba, o ne makroekonomikos ir vadybos zubryjime, į kur visa mokymo sistemos energija nukreipta...

Tarkim, šiandien juoko nesuvaldęs, vos nuo kėdės nenugriuvau nuo situacijos ir tokios minčių gimnastikos: juk visi šaipomės iš katukų fotografijų epidemijos Facebook'e ir kt. socialiniuose tinkluose. Ir čia kai kas vos ne juokais išvairuoja paprasto, bet šiuolaikiško verslo idėją - rūbelių katėms nuomos kompanija. Klientui - vieni pliusai už protingą kainą - kojos iš namų nekėlę, internetu išsirenkate ir išsinuomojate įdomesnį rūbelį savo katės fotosesijai, ir jau turite kuo nustebinti pasaulį, bei rinkti laikus Facebook'e. Neblogai, ne? Kažkas prideda - kodėl tik katėms - taigi rūbelius galima nuomoti fotosesijoms ir su kitais namų gyvūnėliais taip pat! Aha, jorkšyriukai ir triušiukai! Arba jūsų katytė, aprengta kaip vėžliukas - cool, kaip miela... Kodėl ne, gal visai neblogas kuinas... Ir čia atsiranda šmaikštuolis, kuris dar toliau pastumia idėją - rūbeliai katėms, ir plius katės rūbai jų šeimininkams - bendroms fotosesijoms!!!
Ir dabar jūs, Facebook snukiaknygės gyventojai, man sakykit - Kodėl Ne?

Paskutinis vakaras Visbyje.
Ne, ne paskutinis, nes tokio žodžio dar savo parašiutiniam gyvenime vengti buvom išmokę. Jei pats pasakai kažką darąs paskutinį kartą - matyt, taip ir bus, padėsi šaukštą. Toks prietaras, bet gal ir nelabai. Tačiau gražus šis vakaras Visbyje.

Su šalia stovinčio GoSail.Marinis kapitonu aptarinėjam orus - mat, jie irgi mąsto rytoj plaukti namo. Nuomonės išsiskiria, nors abu tikrinom maždaug tokio pat šviežumo GRIB'us. Taip jau yra su tuo orų prognozavimu - visų pirma susirenki informaciją iš tau prieinamų šaltinių, įskaitant kompiuterį, pliurpalus nuo krantinės, dangaus skliautą virš galvos ir tą kregždę danguje. O po to sėdi ir žaidi su ta savo informacija ir, priklausomai nuo tavo meteo žinių ir patirties bagažo, bandai save įtikinti - tiki tu tuo, ką kompiuterio ekrane tau skaitmeninė prognozė duoda, ar netiki. Ir beveik niekad netikėkit tuo, ką jums kompiuteris orų prasme žada ateičiai, tolimesnei nei 48 val. nuo to taško laike, kuriame esate. Taip ir sakoma, kad meteorologija - tai menas ir mokslas. Ir gali iki nukritimo ginčytis, kas labiau.

Marinis irgi plauks rytoj, bet kuo vėliau link vakaro, nes taip ketina išvengti virš Baltijos praeinančios audros su visas atributais - škvalai, durna banga, žaibai. Abu matėm, kad tas audros fronto centras eis maždaug nuo Danijos salų virš Švedijos, gerokai žemiau Gotlando, bet abiems mums nesinori net į jo karuselės kraštą pakliūti. Vėjas turėtų būti į dešinį bortą, beveik pakeliui, bet kad labai jau daug. Tačiau pražiopsoti šį sąlyginai įmanomų orų langą irgi neišeina, nes vėliau ciklonai ritinėsis virš jūros be krypties, kaip šratai ant pūlo stalo, ir ilgam patupdytų Gotlando uosteliuose, kol sekantį tinkamą plaukimui langą ištaikysi. Todėl noriu plaukti rytoj, kol ta pekla virš galvos nepakibo. Bet iš vakaro jokių sprendimų nesiimu, palauksim ryto, parsisiųsim naujausias GRIB prognozes, ir tada bus matyt... Tai Hoburg'as, ar Fårösund'as ? Šiąnakt dar nežinau.

Vakare prie SCORPIO ateina jachtukės KRYNKA įgula. Ką tik atplaukė, viso keturiese. Pats mažiausias laivas uoste. Du jau druskos anksčiau ragavę, ir du visiški buriavimo naujokai, pirmas kartas jūroj. Taip, teko kažkiek nuvemti pakeliui, bet visumoj - plaukimas naujokams patiko. Galima plaukt ir su visai mažu laiveliu, jei žinai, ką darai. Reisą jie suburiavo ramiai ir pagal planą, įdomesnis jiem gavosi tik įplaukimas į Visbio uostą. Vos įlindus į uostelį, "užsimetė" pakabinamo variklio žvakė, variklis užgeso, o burės jau suvyniotos... Ką daryt? Ir ką jūs manot - KRYNKAI užteko inercijos, kad pataikyti į vienintelę šiaip perpildytam Visbio uoste kažkaip atsiradusią laisvą vietą... Kartais ima ir pasiseka.
Jonas su visa KRYNKOS įgula išeina tikrinti naktinį Visbio gyvenimą; tuo metu dar nežinojau, kad grįš tik paryčiui.

Trys Lietuvos laivai Visbio jachtų uoste - ne, plaukimo datų nederinom, ne, čia ne Žalčių regata. Reiškia, ne vien į Nidą lietuviai buriuoja. Nei latvių, nei estų, nei lenkų, nei danų jachtų tiek čia nėra, nors sezonas pats tas.

Ryte nusprendžiu išplaukti dabar. Pusryčių Jonui nereikia - parpia didvyrio miegu. Vėjo sočiai nuo pat ryto - kilsim iki Fårösund, iš ten leisimės žemyn prisidengdami Gotland'u, jei vėjo darysis per daug; arba kirsim Baltiją link Liepojos, jei matysim, kad sąlygos leidžia. Marinis lauks vakaro, tada plauks, tikriausiai pro Hoburg ragą, tiesiai į Klaipėdą. Atsisveikinam ir judam. Dabar Liepos 16d., antradienis, 11.00 val. Vėjas W apie 10 mazgų, banga iš ten pat apie 6 balus ir mes plauksim namo, non-stop pro Fårösund.

Išplaukęs pro Fårösund sąsiaurį prie rytinio Gotlando kranto, nuo vikingų internetų nusiurbiu šviežiausius vakaro GRIB'us ir nusprendžiam plaukti tiesiai link Liepojos. Prognozė ir dangus man nerodo jokių ekstremalumų šiam regione. Dėl visa ko nakčiai suimu grotą dviem rifais - ar maža kas, atpuls nuo žemiau Gotlando praeinančio ciklono koks audros šmotas, lakstyk po denį paskui pusiau atsibudęs, kai viskas aplinkui irgi laksto. Kaip sako, diržas kelnėms laikyti yra gerai, o diržas ir petnešos - dar geriau. Tuo labiau, kad vėjas buvo porai valandų nurimęs, kol varikliavom pro sąsiaurį, o atgydamas ėmė sukiotis tai iš SW, tai iš S ir temstant sustiprėja iki maždaug 10 m/s. Buriuoti pats tas, bet čia mes gaunam to štormo, einančio nuo Danijos, atgarsius, todėl sulaukti galim ir daugiau.

Galiausiai Jonas iš po naktinių žygių inspiruoto miego grįžta į matricą. Ir telpa vyrukui miegot, bet už laivų kelio jau jis budės - pasiruošiam vėlyvą vakarienę ir krentu miegoti.

Šis Baltijos kirtimas nusidavė kaip reta švelnus. Bimbinėjimas ir tinginystė ištisinė. Nesutikom jokio ciklono, neprigavom jokių ekstrymų; buvo reta likutinė banga į dešinį bortą nuo kažkur iš toli. Vėjas stabiliai žemiau nuo dešinio borto traverzo tiek, kad kaip suramstėm peteliškę - tik ties Liepoja ją ir nuardėm, kai link Klaipėdos į dešinę nusukom... Tik ties Liepoja danguje ėmė formuotis Cumulus Nimbus priekalai, bet aukšto slėgio zona virš jūros jų neįsileido tol, kol pasiekėm Klaipėdą.

Toks saulėtas relaksacinis plaukimas leidžia užsiimti visokiom pramogom - visą darbą tuo metu juk daro autpilotas. Budint kokpite, užtenka laikas nuo laiko pasitikrinti vėjo ir greičio informaciją, apmesti akimis horizontą - ir viskas. Žvejoti velkiaujant - deja, greitis per didelis, kiek vobleris, tiek blizgė strakalioja paviršium. Skaityt ir miegoti kažkaip nebesinori, tai ta proga pasižaidžiu su video kamera - tai po vandeniu ją pakišti, tai į stiebo viršūnę bakštagu užkelti, tai ant kobinio koto prisukęs, visokių įdomesnių laivo ir jūros vaizdų paieškau. Šitoks, pamažu kaupiamas, vaizdų archyvas kada nors leis kažkokį įdomesnį video filmuką sumontuoti. Gal bus laiko tuo užsiimti pasibaigus sezonui, gal kada nors?

/Vanduo čia/

Praėjus 26 valandoms nuo išplaukimo iš Visbio uosto, horizonte pamatom Liepojos terminalų ir plieno gamyklos pramoninius bokštus, ir sukame dešinėn, link Klaipėdos. Tuo pat metu Riga Rescue VHF71 kanalu praneša, kad virš Baltijos valdžia keičiasi ir nuo šiandien orų dydžėjum bus DJ Žemas Slėgis. Ką ir patvirtina tie įspūdingi debesų kalnai, besikaupiantys horizonte virš žemyno. Nuo Liepojos iki namų skubėsim burėmis ir varikliu, su didėjančia šonine banga, ir vos stiebu neatsitrenkdami į nuo žemyno atvirstantį rašalo spalvos liūties frontą, įsmuksim Pilies uostan 23 val. tilteliu.

Visby - Klaipėda, per Fårösund - 36 val. Mums, ne sportininkams, tai yra labai geras laikas.

Prisirišus Pilies uoste, jau važiuojant į Girulius, tas užtrauktukas danguje nebenulaikė, ir prasidėjo tikras tvanas. Labai suspėjom.

Namie per lietvamzdžių viršų kriokiančios vandens kaskados priminė, kad ir žemėje bus ką man veikti...

Prieš išsijungdamas nebesiūbuojančioj lovoj, dar pagalvojau, kad Marinis tikrai šitą audrą semia pilnom saujom, o Krynka, mažulė, matyt, dar keliom dienom Visbyje tikrai įstrigs.
Ir kad šitaip gera sugrįžti namo.