October 2014

Dažnas buriuotojas norėtų išplaukti ir praleisti jūroj, ar svečiuose uostuose kuo daugiau, tačiau retas yra sutvarkęs savo darbus verslus krante taip, kad nuo jų nusprūsti galėtum bent porai mėnesių, jei ne ilgiau. O didesnei kelionei, nei iki Gotlando ir atgal, ir reikia tų poros mėnesių, arba daugiau. Netgi neištrūkstant iš Baltijos, tarkim, Riugeno salyno kruizas - jam reikia ne mažiau 3 savaičių... Botnijos įlanka ir Alandai, jei neskubant ir su pažvejojimais - mėnuo mažiausiai, bet ir tada link namų sukti bus gaila, norėsis ilgiau. Stokholmo archipelagas - vėlgi mėnuo, jei neskubant. Kalbant rimtesnius kruizus - tarkim, Viduržemio jūroj, Kanarus ar į Norvegiją, jau reikia kelių mėnesių, jei plaukti savo laivu. Nors galima laivą laikyti tose gyvenimo šventės šalyse ir vis trumpam atskristi paburiuoti, tačiau tai kainuoja. Todėl norintys buriuoti labiau egzotiškose vietose, gelbstisi čarteriais - savaitėlė/gal dvi ten kur saulė ir vanduo šiltas, o aštuonkojis keptas - ir namo.

Labai dažnai kelionės laiką pratęsti padėtų patikimas interneto ryšys, įrengtas laive. Daug savo bendravimo ir verslo šiuo metu padarome on-line; internetas ir juo pasiekiami socialiniai tinklai, verslo valdymo, administravimo ir kt. programos leidžia nenutolti nuo savo artimųjų bei kolegų, laikyti ranką ant įmonės pulso ir bent jau žinoti, kas ten vyksta. Geras interneto ryšys ir plaukiojimo saugumui yra didžiulis privalumas, nes po ranka nuolat turėtum naujausias oro prognozes ir laivybos pranešimus.

Šiandien mes, buriuotojai, svetimam uoste naudojame savo "naminio" operatoriaus roaming'ą, arba blaškomės ieškodami "chaliavno" WiFi, arba perkame užsienio operatoriaus išankstinio mokėjimo kortas telefonui. Visi trys yra pakenčiami ir finansiškai neketvirčiuojantys sprendimai, jeigu esi krante, arba netoli kranto, kur veikia mobilaus ryšio operatorių tinklai. Nutolk nuo kranto per dešimt mylių ir to ryšio nelieka. Arba įlendi ir užsiinkaruoji kažkur tarp salų, o stabilaus GSM ryšio ten neturi... Nutinka taip dažniau, nei tu nori.

Reikalingas palydovinis ryšys, bet visi iš anksto žinom, kad tai baisiai brangu. Bet ar tikrai vis dar brangu? Technologija vietoj nestovi ir palydovinio ryšio sprendimų, tinkamų buriuotojams, randasi kasmet vis daugiau.

Seniau geriausias sprendimas, norint naudotis el.paštu, kai esi nuplaukęs toli, buvo SSB radijo stotis (Single Side Band) su Pactor modemu, antena, jos tiuneriu ir SailMail programa. SailMail sukramto tavo el.paštą į radijo bangoms tinkamą protokolą, o jį radijas ištransliuoja reikiamu dažniu. Yra spamo/virusų filtrai. Visas tam reikalingas technikos paketas, jei naujas, kainuos nuo Eur1000 iki Eur5000,- su instaliavimu. Ši galinga radijo stotis smagiai trenkia ne vien per kišenę, bet ir jachtos akumuliatoriams - perdavimo režimu gali sriūbtelėti apie 20 amperų akumuliatoriaus sveikatos, nes reikia stipraus signalo. Taip pat SailMail linkę riboti sistemos vartojimą iki maždaug 90 min. per savaitę, bet kažkokios griežtos kontrolės niekas nevykdo, palikta vartotojų sąžinei, kiek suprantu... SailMail sistemos narystė kainuoja USD250 per metus kiekvienam laivui. Reziume - vis dar gana patogus techninis sprendimas nemokamai prognozei gauti ir kasdien vieną/kitą laiškelį namiškiams pasiųsti, tačiau didesnio duomenų kiekio, reikalingo verslo tvarkymui per atstumą, čia negausi. Daugiau apie šią galimybę - čia.

Kitas žingsnis į geresnę komunikaciją toli nuo tinklo - palydoviniai telefonai. Rinkoje jau seniai, įvairūs operatoriai jau sočiai prišiukšlino kosmosą savo palydovų sistemomis. Kaip žemės GSM operatoriai stengiasi kuo daugiau bokštų pristatyti ant kiekvienos kalvos, taip palydovinio ryšio operatoriai siekia kuo smarkiau padengti gaublį savo ryšiu, prišaudydami į kosmosą kiekvienas savo palydovų. Rinkoje agresyviausias ir mano manymu geriausius sprendimus, tinkamus buriuotojams siūlantis operatorius yra Iridium. Palydovinis telefonas yra gerai, ypač avarinėje situacijoje. Tačiau ryšys trūkinėjantis, ypač ant bangos, o duomenų perdavimo greičiai yra tragiškai maži. SMS, skambučiai - bet nelabai kas daugiau - todėl labiau plėstis apie šią galimybę nenoriu. OK, dar tarifai - yra visokių planų, bet indikacijai - pajungimo (SIM kortos aktyvavimo) mokestis apie USD50 , už planą su kaina maždaug USD150 per mėnesį (kontraktas ne mažiau metams) gausi 100 min. duomenų perdavimo minučių, už papildomas minutes mokėsi maždaug USD1/min., už kiekvieną SMS - maždaug po USD0.6 Tos 100 min. sudegs greitai, nes jau sakiau - ryšys labai lėtas.
Kainos apytikslės, nes skirtingi oro pardavėjai turi skirtingas sąlygas bei kainas. Brangokoka...

Gal kam nors užtenka tik kadais naudoto peidžerio analogo, šiandien pakelto į palydovinį lygį. InReach komunikatorius - visai įdomus pagalbinis žaislas su trumpųjų pranešimų funkcija, SOS mygtuku ir GPS vietos nustatymo funkcija - pats iškvies pagalbą bet kur ant gaublio, jeigu prireiks. Kitas klausimas, žinoma, kiek laiko tos pagalbos lauksi... Gal ir verta turėti avariniame krepšyje, kurį pasiimsi palikdamas laivą, jei normalaus EPIRB švyturio neturi. Tačiau palydovinio interneto jis neturi. Galima rinktis metinius ir mėnesinius ryšio planus, kainos nuo USD15 iki USD apie 60 per mėnesį, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo, tau reikalingo.

Kaip sakiau, palydovinio ryšio sfera vystosi smarkiai, ir šiokia tokia revoliucija, kurią verta stebėti, vyksta dabar. Įvairūs gamintojai meta į rinką priedėlius, kurie mūsų išmaniuosius telefonus leidžia jungti į palydovinio ryšio tinklus. Savo kišeniniais teliaufonais jau galime čiauškėti ir duomenis siųsti per kosmosą! Va, čia jau ateitis šiandien! Nuojauta man sako, kad ši palydovinė technologija jau suka protinga kryptim.

Ir vėl Iridium su savo GO! mobiliu terminalu kala į klyną. Agresyvi kainodara ir rimtas pažadas smarkiai padidinti duomenų perdavimo greičius nuo 2015m (pradės šaudyti ir kosmose kabinti naują palydovų sistemą) palieka konkurentus kažkur "užpakaly", o normalių satelitinių telefonų turėtojus verčia pasijusti kažkiek apgautus. Jiems tarifai taigi lieka gana drakoniški. Jie už ryšio minutę ir liks mokėti po USD 1 , kontraktas metams, tiek pat brungeij ir už duomenų perdavimo laiką ???

Iridium GO! - tai nešiojamas palydovinio ryšio priedėlis, kuris mūsų telefoną ar planšetę per WiFi leidžia naudoti palydoviniam ryšiui. NERIBOTAS internetas - tik USD125 per mėnesį!!!

Jachtai tinkamas sprendimas - komplektas su išorėje montuojama antena, kabeliu ir adapteriais - šiuo metu kainuoja USD1.150,-

Ir ką už tai gauname? Atlenki priedėlio anteną ir prietaisas pats pasijungia į LEO palydovų tinklą. Kai jau tinkle, priedėlis apie save sukuria WiFi tinklą, veikiantį maždaug 30m spinduliu ir tame tinkle palydovinio ryšio režimu ima veikti tavo kišeninis telefonas arba planšetė. Vietiniame tinkle tilps iki 5 prietaisų ir kiekvienas dirbs nepriklausomai vienas nuo kito. Va, čia jau įdomu.

Instaliacija laive tokia paprasta, kad net iš bet kur išaugusiom rankom bet koks škiperis tikrai pajėgus pratempti kabelį nuo antenos iki priedėlio. Nori savo laiviniu GO! naudotis kante - jokių problemų - nukabini nuo sienos, įsimeti į kuprinę ir dirbi krante. Ką šitas GO! daro? Palydovinė komunikacija balsu, appsai, internetas, ryšys su socialiniais tinklais, foto dalybos, SMS abiem kryptim, SOS automatinis siuntimas, GPS pozicijos automatinis fiksavimas specialioje programoje su žemėlapiu. Ir pats esi tinkle, ir giminės/artimieji tave ant gaublio mato, SMS bendraujat, ir pagalbą vienu knopkiuku išsikviesi, jei prireiks, ir darbo korespondenciją tvarkai, ir ... patys įrašykit, ko norit - jis viską daro! Juo net nugarą gali pasikasyt, ar už ausies pasiglostyt, jei kitaip nesigauna...

Kaip standartą operatoriai siūlo du planus:
GO Surf - USD95/mėn. - 150 min. interneto - neriboti SMS
GO Unlimited - USD125/mėn. - neribotas internetas - neriboti SMS

Kas patogu buriuotojui - abu planai neblogai prisitaiko prie buriavimo sezonų. Jie galioja mėnesį, atnaujinami automatiškai, o nutraukti galiojimą galima bet kada, paprastu el.laišku operatoriui. Mažiau smagesnė naujiena - kad atnaujindamas nutrauktą planą, turėsi mokėti USD250 pakartotinio pajungimo mokestį. Todėl dažniausiai nutraukusieji seną planą vartotojai perka naują abonento SIM kortelę už USD50,-

Abu planai nemokamai duoda po 5 min. pokalbių per mėnesį, už papildomą čiauškėjimo laiką mokėsi USD 1.25 . Norintiems kalbėti daugiau, yra GO Unlimited Plus planas, už USD199 per mėnesį. Jis leidžia 100 min. pokalbių, o už papildomą laiką mokėsi USD 0.99 per min. Ar tau apsimoka pereiti nuo Unlimited prie Plus plano - padės nuspręsti mėnesio ataskaitos: jeigu, turėdamas Unlimited, viršijai 55 min. pokalbių per mėnesį - tau jau apsimokės tapti plano Plus klientu.

Ar jau turit nuojautą, kad viskas atrodo per gerai, kad būtų teisybė? Jei taip - tikrai nesuklydot. Aš jau buvau apsidžiaugęs, kad su Iridium GO! galėčiau neribotai išbūt pasijungęs ne tik prie įmonės administravimo programų, bet net prie teritorijos bei patalpų stebėjimo sistemų - t.y. turėti nuolatinį ryšį, bendravimą ir konferencinius susitikimus per SKYPE, pirštą ant pulso ir nenutrūkti visai...

Šaltas dušas buvo duomenų perdavimo greitis - tik mizerni 2.4 kbito per sekundę. Mums, išlepintiems plačiajuosčiais ir optika, tai yra tas pat, kaip bandyti skęstančią jachtą gelbėt su arbatiniu šaukšteliu. Per lėtas, per mažai stabilus ryšys, kad rimtą internetą turėtum. Lėtas tiek, kad vos pakanka GRIB prognozių failams ir nedideliam el.laiškui ar SMS, su daug kantrybės ir laisvo laiko - bet ne daugiau. Greitis toks pat žemas, kaip su palydoviniu kišeniniu rageliu.

Tačiau viltis ir šviesa tunelio gale yra - jau 2015 metais Iridium pradeda šaudyti į kosmosą naują palydovų tinklą (žada visus sukabinti orbitoj 2017) kuris duos žymiai stabilesnį ryšį ir 3G internetą.

Va, tada nuo kranto mes nenutrūksim. Tik reikia dar šiek tiek palaukt.
Antra vertus - nutrūkus - buriuoti juk žymiai smagiau.

Šiandien darban bevažiuojant, per radiją eilinį kart išgirstu, kad SGD terminalo, t.y. laivo saugyklos INDEPENDENCE kaštai Lietuvai yra apie pusę milijono litų per dieną. Suma apvaloka, o dar kasdien - sninga lyja, ar saulė šviečia. Tačiau iš kitos pusės - juk su šiuo terminalu išties mūsų šalis didžiulę laisvę manevrui įgauna, jei kalbame apie veikimą energetinių resursų rinkoje. Dujos normalia rinkos kaina, be rusiškų navarotų, juk tai yra gerai... Ir politinis svertas, kai išsivaduoji nuo mielo kaimyno valios ir turi galimybę po pasaulinį gamtinių dujų turgų pasivaikščiot - kaip normalus pirkėjas... Tokiu dujiniu politiniu svertu galima ir neprieteliui per gobšius nagus užvožt, jei jau susitart nesigautų.

Tačiau pusė "meleono" per dieną, jei padauginam iš 365 - ant mano skaitliukų gaunasi Lt 182.500.000,- per metus. Čia jau labai daug milijonų.

Na taip, pamenu, radijo korespondento pašnekovas tada į eterį paskubėjo pridurti, kad į tuos pusę didelių pinigų įeina mokėjimai už lizinguotą laivą, palūkanos, laivo aptarnavimo, einamojo/planinio remonto ir tiekimo kaštai, laivo įgulos atlyginimai, mokesčiai uostui ir dar kažkas, ką, matyt, aš praklausiau.

Ir pats laivas didžiulis, ir jo nauda didžiulė, užtai ir kaštai didžiuliai. Suvokiu visa tai, bet pusė milijono kasdien - man vistiek atrodo daug. Nes žinau, kad Lietuvoje turim labai nevykusią proporciją tarp pridėtinę vertę kuriančių versle bei pramonėje - ir tarp biudžetą valgančių valdininkų ir biudžetininkų. Proporcija yra vienas biudžetininkas - keturiems verslo/pramonės atstovams. Keturios vargo bitės turi prinešti tiek medaus, kad penkiom užtektų ir dar avilio remontui liktų. Žinoma, vertę savo darbu kuria ir medikai ir pedagogai, ir policija, ir gaisrininkas, ir kariuomenė - tačiau jie iš biudžeto gauna tai, ką į ten įdeda verslas ir pramonė. Nuo dabar mes visi turėsim kasdien įdėti į biudžetą puse milijono daugiau, nei vakar - nors dirbti ir uždirbti turėsim ir norėsim tiek pat, už terminalo dujas mokėsim taipogi tiek pat, jei ne brangiau.

Tai šitiek mums kainuoja nepriklausomybės pavidalo INDEPENDENCE. Daug ar mažai - objektyviai galima vertinti tik palyginimo būdu.

Esu šiek tiek susijęs su buriavimu, todėl, dėl vaizduotės stokos, INDEPENDENCE palyginsiu su burine jachta.

Tarkim, esate burinės jachtos, kurią laikote Viduržemio jūroje, savin....

Ką tu čia !!! Kokia jachta, koks dar Viduržemis - tu visai nuo proto nušokai? Mes juk lietuviai!!!

Skubu paaiškinti, kad girdžiu, kaip jums pikta. Tuo pat priminsiu, kad jau daug metų gyvename Europos Sąjungoj ir vis turime pretenzijų, kad nesame pati biedniausia šalis. Tai, blemba, ir stenkimės nebūti biedniausi! Tada ir gyvensim ne prasčiau, kaip visi kiti toj Europoj. Europoje burinę jachtą, ar katerį turi labai dažna vidutinių pajamų šeima, ir tai nėra kažkoks vien turčiams prieinamas poilsio ant vandens varijantas. Be to, jau sakiau, kad esu buriuotojas, todėl vaizduotės stoka... Todėl ir bus jachta. Virduržemio jūroje, ir nors nusprokit iš pasiutimo. Nepatinka - patys skaičiuokit iš naujo...
Ir čia tik teorinis skaičiavimas, niekas realiai ir nebruka tamstoms tos jachtos, taip kad ramiai...

Labai tikėtina, kad ant kranto jachtą sandėliuosite apie pusę metų, tačiau INDEPENDENCE juk prie krantinės, t.y. vandeny, bus ištisus metus. Laikysim, kad jachta irgi kiaurus metus bus vandeny, kas yra kiek brangiau, nei laikyti krante.
Beje, kai poilsiauji inkaruotėje, o į krantą prasiblaškyti nuo poilsio keliesi pripučiama valtele - uostas nekainuoja nieko. Čia užuomina tiems, kas supranta...

13 metrų ilgio jachtos laikymas uoste, jei prišvartuota prie krantinės kažkur Prancūzijos pietuose - apie Eur6050,- per metus.

Draudimas - vėlgi apie Eur750,- per metus. Čia įeina civilinės atsakomybės draudimas, laivo praradimo/apgadinimo rizikų draudimas ir įgulos gyvybės/sveikatos draudimas.

Jachtai taip pat reikalingas nuolatinis tiekimas ir remontas - viskas dėvisi, detalės lūžta, variklis dyzelį geria, viryklė dujas degina, elektros skaitliukas sukasi, bures naujas kartais pirkti reikia... Tokio dydžio laivui (13 m) tiekimo remonto minimalus biudžetas yra apie Eur5000 per metus. Su mažiau irgi galima apsieiti, bet tikėtina, kad tai bus laivo patikimumo ir įgulos saugumo sąskaita. Okay, laikysim, kad čia įtrauktos ir įgulos kelionės į viduržemius iš Lietuvos.

Tai įsivazduojam - stovi jachta, nieko neveikia kaip koks terminalas, dujų beveik nepompuoja - ir kainuoja kasmet Eur11.800,- arba Eur32,3 per dieną. Paprastai laivo kaštai yra susieti su laivo dydžiu - jachtų uostai turi kainodarą pagal jachtų ilgius. Tačiau laivas ne adata, jis turi savo plotį, o marina ne guminė. Todėl jachtų uostų operatoriai savo kainodaroje naudoja ne tik laivo ilgį, o ir laivo plotį. Jiems svarbu kiek kvadratinių metrų laivas užims uoste ir kiek klientų uoste tilps. Todėl yra tikslinga skaičiuoti laivo kaštus, tenkančius vienam laivo ploto metrui. Jachta yra 13 x 4 = 52 kv.m.

Jachtai lyginamųjų kaštų suma yra - Eur 0,62 vienam ploto metrui per dieną. Ir ką savininkas už tą rūpestį bei vargą gauna? Tik malonumą ir savo gyvenimo stilių. Okay, galima būtų paminėti šiltą jūrą, keptą kalmarą su vyno taure, draugišką klimatą ir įdomybes krante, malonų peizažą, teisingą gyvenseną ir sveikesnius nervus, nei pas didesnę dalį Lietuvos. Kitaip sakant - gyvenimo kokybę - bet čia jau tik neapčiuopiama lyrika ir todėl į skaičiavimą ji nepapuola.

Nepriklausomyės formos INDEPENDENCE yra 294m ilgio laivas. Laivas dešimties metų laikotarpiui lizinguojamas iš norvegų. Pats laivas kainavo 1,8 milijardo litų. Gaila, kad niekur neskelbiama likutinė vertė, už kurią laivą Lietuva nupirks iš savininkų po dešimt metų.
Pas mane ant lubų parašyta - labai tikėtina, kad, įvertindama projekto politinę svarbą, Lietuva derėjosi kaip liūtas. Užlankstė argumentais norvegus snukiu į kampą ir šie galiausiai sutiko, kad po 10 metų Lietuva norvegams sumokės pusę kainos, t.y. 900 milijonų litų. Pusę vertės lizingo laikotarpiu mokės lygiomis dalimis, plius palūkanos (nuo pilnos vertės) - visa tai bus apie 325.000,- Lt per dieną. Šitą skaičių turėsime atimti iš tų pusės milijono, nes į jachtos rinkos kainą taip pat neatsižvelgėme. Tas pats Palubinskas įvardino maždaug milijoną litų per mėnesį, kaip laivo komandos (40 diedų) atlyginimų fondą. Ir dar tiek pat - terminalo apsaugos kaštus. Tai būtų apie 70.000 Lt per dieną (plius/minus). Ir šitą sumą taip pat atimam iš dienos kaštų, nes jachtos kapitono, t.y. tamstos ir jūsų įgulos (šeimos nariai) atlyginimo už jachtos šveitimą, dažymą, poliravimą ir virvių tampymą taip pat neskaičiavom, o jachtai tokios apsaugos kaip terminalui tikrai nereikia. Ką turim - ogi INDEPENDENCE dienos kaštai yra Lt105.000 per dieną, arba Eur30.410,- kasdien. INDEPENDENCE plotas - 13.524 kv.m.

Tokiu būdu gaunasi, kad apytiksliai lyginame dviejų laivų - INDEPENDENCE ir burinės jachtos kaštus, susidedančius iš uosto mokesčių, draudimo, "bėgamojo" remonto ir sąnaudinių medžiagų. Kaip sakiau anksčiau - perskaičiuosime kaštus vienam laivo ploto metrui:

INDEPENDENCE - Eur2,25 per dieną vienam kv. metrui.

Burinė jachta - Eur 0,62 per dieną vienam kv. metrui.

Tai ar nepriklausomybės pavidalo INDEPENDENCE jums vis dar brangu? Man jau ne. Tik truputį daugiau, nei trigubai- už nepriklausomybę, lyginant ne su kažkokiu supa-dupa Abramovičiaus kreiseriu, o su paprastos pramoginės jachtos kaštais.

Du laivai. Vienas iš jų - visai šaliai be galo svarbus strateginis objektas ir pavyzdys Europai, pasimovusiai ant ivano vamzdžio. Terminalas dirbs Lietuvai ir uždirbs.
O kitas laivas - kažkoks pramogų ir poilsio objektas, visai ne strateginis, visai ne stebuklas vidutinei europiečių šeimai. Tai šeimai jachta tikrai neuždirbs, bet jos turėjimo tikslas kitoks.
Kuris laivas yra kas - paliksiu susigaudyti tiems, kam atrodo, kad INDEPENDENCE brangu.

Savo jachta esu kelis sezonus atplaukiojęs su Olandijos vėliava, nes iš ten SCORPIO ir parplukdėm. Iš pradžių labai nesureikšminau kokia ta vėliava ant laivagalio plazda - pats plaukimas ir buriavimas buvo toks kaifas, kad vėliavos klausimas kažkaip nekilo. Pakrančių apsauga pavartydavo akis, kartą susistabdė Kopgalyje ir visų laivo nuosavybės dokumentų kopijas pasidarė. Sako, duosim juristui pažiūrėti, kiek tu čia su tokia vėliava legalus, jei save lietuviu laikai... Nieko tas juristas neprižiūrėjo. Toliau plaukiau kaip koks olandas, nors pats dėl tos vėliavos netautietiškos smagumo jokio nejaučiau.

Pagal jūreivystės dėsnius, plaukdamas kitos šalies vandenyse, po dešiniu zalingu turi iškelti to vandens šeimininko vėliavą. O laivagalyje, kur ant flagštoko laivas kelia savo šalies vėliavą, vieta laikoma pačia garbingiausia. Tai čia, laivagalyje, vėliau ir prasidėjo mano vidinis konfliktas vėliavos pagrindu.
Man patinka trispalvė, bet ne olandiška, o mūsų. Olandiška į rusų per daug panaši. Net apspangę žvejai prie Kiaulės nugaros vis rusiškai kalbint buvo pradėję, galvojo, iš Kaliningrado srities aš čionai atplaukęs... O aš ir toliau garbingoje vietoje kabinau olandišką, o saviškę - kaip svečią. Tai kad ne svečias aš čia, aš vietinis! Savas aš! Tačiau tik užregistravęs laivą Lietuvoje, būčiau įgijęs teisę plaukti su mūsų trispalve. Visai nedidelis tas mano konfliktas vėliavos pagrindu buvo. Tiesą pasakius, toks mažas, kad jį lengvai nurungdavo mano alergija lakstymui po mūsų laivybos biurokratų kabinetus. Tie darbštuoliai net mažutes pripučiamas valteles lietuvius registruoti verčia, matyt vis dar kaip prie ruso bijo, kad neduokdie kas nors į Švediją bėgs. Nors man atrodo, kad valdžiai elementoriškai nepatinka tie, kurie ant vandens būti nori. Lietuviai turi žemę arti. Arti nenorėjau, todėl plaukiau ir vis registraciją Lietuvoj ant rytojaus palikdamas.

O metai bėgo.
Apsispręsti padėjo patys olandai. Kai, padedamas buvusių SCORPIO savininkų, kreipausi į olandų radijo dažnių tarnybą, prašydamas suteikti man radijo šaukinį ir MMSI numerį (toks tarptautinis laivo asmens kodas, Maritime Mobile Service Identity), šie nurodė kokius dokumentus pateikti ir sako no problem. Pateikiau mūsų Buriuotojų Sąjungos išduotą laivo radijo stoties operatoriaus pažymėjimo kopiją, tie sako eik iš čia, tokios juokingos popieros mes neužskaitom. Sako, jei kas nepatinka - kreipkis į teismą.

O man tuo metu norėjosi į Švediją suburiuoti, o ne į teismą Nyderlandus nutempti. Kad saugiai plaukti, reikia laivą paruošti - reikia VHF radijo, šaukinio, reikia gelbėjimo tarnybose registruoto EPIRB švyturio, AIS. Visam tam, jei viską daryti legaliai, reikalingi radijo dažnių naudojimo leidimai ir popierėliai. Juos iš LT radijo dažnių tarnybos galėjau gauti tik laivą Lietuvoj užregistravęs.

Pradėjau jachtos registracijos procesą. Popieriukai, pažymėlės, komisijos, kabinetai ir koridoriai... ir tik babachhh - prasidėjo nesamonės dėl burinių jachtų apmokestinimo. Daug kas pamena, kokį pyktį tie Seimo planai buvo sukėlę buriuotojų tarpe. Likusi tautos dalis sakė - gerai, taip tiems buožėms jachtininkams ir reikia!!! Duokit pinigųųų!!! O kad 99% tų "buožių" - tai nepagydomi romantikai, kurie už savo gyvenimo santaupėles (kurias tie nebuožės kiekvieną savaitgalį prageria) perkasi 30 metų senumo laivelius, savo prakaitu juos kelia iš pusiau pamirusių ir lengviau atsikvepia bei žmogum pasijunta tik pakėlę bures. Beje, tas santaupas, už kurias laivas pirktas, valdžia jau buvo apmokestinus ir stropiai tuos mokesčius nurinkus...
Va šitaip aš tapau buože, kuris gali išduoti tėvynę.

Kuo labiau ieškojau logikos tokiam valdžios sprendime, tuo smarkiau pyktis ėmė. O logikos visai nedaugėjo. Kodėl tik burines jachtas reikia skalpuoti, kodėl motorinius laivus ramybėj palieka? Dauguma jų trigubai už tas jachtas brangesni... Turbūt todėl, kad kateris vandenį teršia labiau. Kodėl riba nustatoma - burinės jachtos dydis 10 m ir daugiau - tada esi apmokestinamas, o jei laivas mažesnis - tarkim, 9,99m - tavęs neskriaus. Ar tam, kad lietuviai tik kuo mažesnius laivus pirktų, su kuriais į jūrą geriau neplaukti, o tik Elektrėnų tvenkiny, Kauno užtvankoj, ar apie Trakų pilį buriuoti? Jachtose yra varikliai, mes perkame kurą su pilnu akcizu ir kelių mokesčiu, nors autostradoj mes neburiuojam. Ar tie nuo mūsų dyzeliuko kiekvieno lašo byrantys valstybei centai kelių mokesčio nėra papildomas apmokestinimas, jau ir taip neteisingai įvestas? Juk kitų šalių, pvz. D.Britanijos buriuotojai autokeliais kurie irgi neplaukioja, tie kažkodėl raudoną dyzelį, be akcizo ir ženkliai pigiau, perka.
Laivas didesnis nei 10m, atseit, reikia skaičiuoti kiekvienam laivo ilgio metrui po 30 Lt per mėnesį valstybei. Už ką?! Juk laivas pirktas iš santaupų, nuo kurių mokesčiai jau sumokėti. Pasidalink, jei laiku nepragėrei... Liumpenai vadžioj. Laivas naudojamas ne verslui, o tik laisvalaikiui, pajamų jis savininkui neneša, o tik kainuoja - uostas, išlaikymas, dalys, remontai... Šitaip kiekviena jachta prekyboj ir aptarnavimo sferoje darbo vietas kuria, o iš valstybės nei cento neprašo...

Mes , buriuotojai, tada pradėjom tarpusavy kalbėtis, kad nejaugi ateina laikas išduoti tėvynę ir registruoti jachtas kitur, kur valdžia prieš buriavimą nėra nusistačius. Tiesą sakant, man tuo metu tokio poreikio ir mokestinės rizikos tiesiogiai nebuvo, nes SCORPIO yra 8.5m ilgio ir po seimo kūju tada nepakliuvo. Tačiau žinojau, kad po kelių metų ieškosiu didesnio laivo, todėl valdžios planai man labai nepatiko.

Tais gūdžiais Seimo galvų paūmėjimo laikais susisiekiau su advokatų kontora Estijoje. Pasirodo, jie labiau jūrinė valstybė ir labai nustebo, kad Lietuva ketina savo buriuotojus bausti. Pasirodo, registruotis po estų vėliava lengva ir visai neskauda.

Tačiau tuo pat metu Buriuotojų Sąjungos žmonės pasidomėjo kas Seime klausimą stumia, kas už ko stovi. Kažkur kitur pasibeldė ar paskambino, pasikalbėjo, su kažkuo paplaukiojo, su kažkuo pamedžiojo, vieną kitą lašą konjako suvartojo... Ir buvo, matyt, pasakyta, kad tu man parašyk tokį tai raštą, su argumentacija, kad taip ir taip... Užvizuosiu, per posėdžio dienotvarkę duosim eigą, koalicijoj aptarsim, jie irgi kai ko nori, tai, manau, klausimą išspręsim...

Fantazuoju čia, nes nežinau, kaip jachtų klausimu ten buvo, nes prie to konjako manęs nebuvo - bet panašios problemos per old boys network sprendžiamos taip.

Dabar, kai mano laivas padidėjo, o pasaulinė ekonomika į naują global shit spiralę pakrypo - man vėl neramu. Vos tik televizorius prabils apie diržų veržimą, žinokit - jie tikrai vėl bandys mus nuo vandens nuvaryti. Į Varėną tremtin gal neišveš, bet kažkokius prabangos mokesčius tikrai įves. Dabar atspėkit, ar tiems kur žagrė kišenėj, burinė jachta (kainuoja kaip pusė naudoto eurotraktoriaus) yra prabanga?

Šiandien laukiu atsakymo iš Maltos ir tada bandysiu nuspręsti - likti Viduržemio jūroj, ar su estų kontora išduoti tėvynę. O gal sukąsti dantis, vėl paruošt piniginę ir likti teisingu piliečiu?

Ant Lietuvos tuo metu ėjo 2009-ieji nuo Kristaus gimimo.
Aš savo ruožtu jau buvau savo Scorpio metus suburiavęs ir kažkodėl tokios neaiškios drąsos įgavęs. Tai, sakau, varysiu konkrečiai į aukštumas. Perfrazuojant, jei buriuot, tai su karalium.
Inigo Fon Urach šiuo metu yra kaip ir teisėtas Lietuvos karalius. Kas mažiau apie tai žinote - labai nesigraužkit, internetuose viską surasit, bet ši Lietuvos istorijos dalis labai plačiai skleidžiama nėra ir tam yra priežasčių...
Čia ne juokas - iš tikro yra karalius, His Majesty ant visosLietuvos.
Dabar galiu ir neatminti, kaip tais gūdžiais Global Shit Kraizis laikais internetiniai koziriai man sukrito, bet sužinojau, kad mūsų Mindaugas Inigo fon Urach yra ganėtinai hot buriuotojas. Konkretus monarchistas ir buriuotojas. Aš, kaip konkretus buriuotojas ir neapsisprendęs monarchistas, pakviečiau karalių paburiuoti kartu.
Ant Scorpio.
Lietuvoj, nes jis ją myli.
Daug sužinojau, kol radau tą tikrą adresą, kuriuo kvietimą siųsti. Pasirodo, viskas vyksta labai masoniškai ir po kaldra nuo viešumos, bet monarchistinė tradicija Europoje vis dar labai stipri ir mūsų karalius toje tradicijoje yra svarbi persona.

Nebuvo jokio atsakymo į mano kvietimą, bet aš žinau, kad bent pabandžiau.

Tai kad ne karališkas reikalas su kažkokiais vabalais plaukti.
:o)

Atrodytų, viskas paprasta - atsiriši nuo kranto, pasikeli bures - ir pirmyn, po Viduržemio jūros platybes. Tik niuansas yra tame, kad tose platybėse, uoste ar ramioje inkaruotėje gali sutikti pasienio apsaugos laivą su muitinės ar Guardia Civil pareigūnais, kurie tau užduos visai įdomių klausimų.

Lietuvaičiai, ketinantys savo jachtomis pakeliauti po Ispanijos vandenis, turėtų susipažinti su tam tikrais teisiniais reikalavimais.

Ispanai ES šalių vėliavų laivams turi nustatę tam tikrą 183 dienų (6 mėnesiai) laiko limitą. Jeigu plaukiate su ES šalies vėliava ir Ispanijoje svečiuositės ne ilgiau, kaip 183 dienas tai jokių teisinių problemų nepatirsit.
Laive privalote turėti ir pareigūnai paprašys parodyti:
- laivo registracijos pažymėjimą,
- įgulos narių pasus,
- laivo ir civilinės atsakomybės draudimo poliso kopiją
- VHF ryšio operatoriaus licenciją.

Ispanų pareigūnai tokiu atveju neturi teisės kabinėtis ir nurodinėti, kokia turėtų būti škiperio kvalifikacija, kokia saugumo įranga yra laive - laikoma, kad visa tai turi atitikti tik laivo registracijos (laivo vėliavos) šalies reikalavimus, o ne Ispanijos piliečiams ir laivams keliamus reikalavimus.

Mėgiamas pareigūnų klausimas - dėl dokumento, įrodančio PVM už laivą sumokėjimą Europos Sąjungoje. Reiktų turėti atskirą pažymą, bet tinka ir Bill of Sale, arba pilnas pirkimo/pardavimo kontraktas, kuriame aiškiai nurodyta, kad PVM yra įtrauktas į laivo kainą.

Tarkim, turite įsigijęs kotedžiuką kur nors Empuriabrava arba Roses, o savo jachtą laikote prie krantinės po kotedžo langais, arba artimiausioje marinoje. Arba gyvenate laive, savo organizmą Ispanijoje ilsinate ne ilgiau kaip 183 dienas metuose, o laivas ten randasi nuolatos. Tada jūs išliekate "nerezidentas" ir jokių juridinių implikacijų nepatiriate. Tačiau jums išvažiavus iš Ispanijos, šalyje lieka laivas. Tikėtina, kad tai netaps jokia problema, tačiau gali nutikti ir kitaip. Sako, kad patartina prieš išvykstant susirasti muitininkus ir laivą užplombuoti. Taip atsiras įrodymas, kad Ispanijoj rezidavote ir laivu naudojotės trumpiau, nei tas 183 dienas. Ispanijos teisė šiuo mokestinis rezidentas/nerezidentas klausimu suveikia tiek įdomiai, kad tai tavo, buriuotojau, pareiga pareigūnams įrodyti, kad šalyje buvai trumpiau, nei pusmetį. Mojavimas kažkokiais senais skrydžio įsodinimo talonais gali ir nesuveikti, o laivo plombavimo (precintado) pažyma yra jiems tinkamas įrodymas. Biurokratai gali būti labai bjaurūs visur.

Viskas keičiasi ir tampa gana sudėtinga, jeigu Ispanijos teritorijoj praleidai ilgiau, nei tą pusmetį. Šalyje išbūtų dienų skaičiavimas kaskart nusinulina sausio 1d. Taip gaunasi, kad gali išbūti šalyje beveik pilnus 12 mėnesių... Skaičiuojasi visas laikas per metus, ką išbūni šalyje, nesvarbu kiek kartų atvykai ir buvai išvykęs. Tu nori to ar nenori, viršijęs tas 183 dienas per metus, teisiškai tampi Ispanijos mokestiniu rezidentu ir tau atsiranda tokios pat mokestinės prievolės, kaip Ispanijos piliečiams. O ispanai turi tokį laivo matrikuliacijos mokestį - 12% laivo vertės.

Yra teisinė procedūra, leidžianti gauti šio mokesčio lengvatą, kreipiantis į Ispanijos valdžią su prašymu užsiregistruoti savo laivą Ispanijoje tokiomis sąlygomis:

1. Prašymas turi būti pateiktas ne vėliau, kaip per 30 dienų nuo tapimo Ispanijos rezidentu.
2. Turi pateikti įrodymus, kad savo kilmės šalyje (ES narėje) esi sumokėjęs ten priklausančius mokesčius už laivą.
3. Turi būti to laivo savininku ne trumpiau, kaip 12 mėnesių iki tapimo Ispanijos rezidentu.
4. Negalėsi to laivo parduoti, kol nepraeis 6 mėnesiai nuo mokestinės lengvatos gavimo datos.

Jeigu klausimo nagrinėjimo eigoje tu nepateiksi pakankamų įrodymų dėl PVM už laivą sumokėjimo, tai teks Ispanijos biudžetą papildyti dar 16% PVM nuo laivo vertės.

O kad tau būtų dar smagiau - žinok, kad daugelis Ispanijos pramoginių laivų savininkų moka kasmetinį Tarifa G-5 mokestį. Jo skaičiavimo metodika man nėra žinoma, tačiau jis apskaitomas priklausomai nuo laivo dydžio ir techninių parametrų. Tarkim, burinė jachta yra 12 m ilgio - tai savininkas vietinį biudžetą kasmet pralinksmins savo Eur600,-
Šis vietinis mokestis renkamas Valencijoje, o kitose Ispanijos vietose jo kaip ir nėra, bet kas tas vietines valdžias žino... Taigi, prieš ieškant vietos, kur norėtum laivą palikti žiemoti, verta marinos pasiteirauti dėl to Tarifa G-5, nes jeigu jis ten yra renkamas - marina jį tikriausiai įskaičiuos į savo paslaugų tarifą.
Pasirodo, apie atvysktančius ir išvykstančius netautiečių laivus marinų operatoriai privalo informuoti Guardia Civil, kad šie galėtų stebėti laivo buvimo šalyje trukmę.

Kai šitaip prisiduodi kaip mokestinis rezidentas, susimoki už laivo atseit "įvežimą" į Ispaniją, arba gauni mokesčio lengvatą, visai neprivalai plaukioti su Ispanijos vėliava, nes lieki ir plaukioji su savo ankstesne vėliava.

Ispaniška mokestinė sistema laikoma viena painiausių, matyt, geriausia tokių rebusų sprendimui samdyti profesionalius teisininkus ir mokesčių konsultantus. Pramoginės laivybos versle tokių specų dirba daug.
Net viešai prieinama informacija apie pramoginių laivų apmokestinimą Ispanijoje yra gana prieštaringa. Vienur sakoma, kad visi pramoginiai moka tą "matrikuliaciją", kitur sako, kad mažesniems už 12m laivams jos nereikia... Matyt, čia mano problema, kad skaityti galiu apie tai tik angliškai.

Panašias taisykles dėl laivo savininko tapimo mokestiniu rezidentu ir dėl to atsirandančius mokesčius turi ir kitos ES šalys.

Tai va, yra ir toks mažiau romantiškas mokestinis buriavimo aspektas.

Žmonės tampa priklausomais nuo daugelio dalykų - populiariausi yra alkoholis, nikotinas, narkotikai, lošimai, seksas - kaip ir daugybė kitų mažiau paplitusių dalykų.

Man ryškiausiai kada nors pasireiškę priklausomybės buvo nikotinas ir parašiutizmas, tiksliau jo generuotas adrenalinas. Rūkyti metinėjau kaip ir visi kiti rūkoriai - kasmet per gimtadienį ir per Kalėdas, tiksliau po Naujamečio baliaus. Jau kaip tiktai - tai iš karto... Metimo rezultatai irgi buvo tokie pat, kaip pas kitus - maksimum kelios dienos be cigaretės, o paskui viskas iš naujo...

Mesti rūkyti padėjo žinios ir pyktis. Reikėjo nepaprastai smarkiai supykt ant paties savęs, kad tu nebegali kontroliuoti savo traukos nikotinui, o tada ... tada pradėjau domėtis, kodėl gi man taip nutiko. Sužinojęs daug apie nikotiną ir kaip būtent MAN jis kaskart įjungia rūkymą - ėmiausi kurti planą, kaip jį nugalėti. Man pasisekė procesą padaryti visai įdomiu, nors ne visada maloniu - todėl ir pavyko. Prieš 12 metų mečiau, ir tikrai žinau, kad negrįšiu. Jei kam tema pasirodys įdomi - galėsiu kažkiek vieno bokalo bėgyje pašviesti, bet mesti už jus nepavyks - teks patiems tai daryti.

Parašiutizmas iš gyvenimo būdo virto kažkuo kitu nuo 985 šuolio, ar kažkas panašaus. Nes šuolių knygeles skrupulingai pildo tik visiški goželiai ir zanūdos, o kieti vyrukai varo tiek kiek reikia, ar kol yra kažkur netoli bent kiek paskrendantis lėktuvas. Vienas prasišokinėjęs kietas vyrukas nusipirko greitą (savo svoriui) kupolą, pavarė normaliai, po to vieną kart nusileido prastai... po kurio laiko dar kartą labai prastai... Kažkas skilo, niekas nenulūžo, bet stuburo išvarža ir gebėjimas rytais iki wc nueiti tik prisilaikant sienos, paprotino, kad kažką darau ne taip. Gydymas, terapija, mankštos užtruko, pusmetis be šuolių hipofizį praskaidrino ir smegenis išmokino kitaip tokius ypač linksmus hormonus pasigaminti. Grįžau į klubo procesą, vėl šokinėjau, bet tada atsirado baimė prieš kiekvieną šuolį, kad va šiuo kupolo skleidimusi didžiulis, net į šaltą prakaitą įvarantis skausmas sugrįš - ir nebeliko jokio šuolių malonumo, ir palengva nuo dropzonos nutolau. Bailys, turbūt...

Tada ir atsirado pas mus SCORPIO - mūsų pirmas laivas, nes juk negali žmogus namie užsidaryti.

Seratoninas – tai tokia smegenų gaminama substancija, neurotransmiteris, dar vadinamas džiaugsmo hormonu. Šis aktyvuoja smegenų neuronus, kas savo ruožtu organizmą įvaro į didesnės ar mažesnės euforijos būseną. Kai buvau rūkorius su savo 1.5-2 pakeliais per dieną, nikotino gaudavau sočiai, kad reikiamą kiekį dopamino ir seratonino pasigaminti ir jaustis laimingu. Po to procesą sėkmingai palaikė šuoliai, kol šokinėjau. Toliau paaiškėjo, kad buriavimas irgi gamina džiaugsmo hormoną - surprise/surprise ne tik man, bet ir šeimai... Žodžiu, bėk nuo savęs kiek nori - ratas vistiek užsidaro, savęs neapgausi, nuo savęs nepabėgsi - nes viskas vyksta MUSYSE.

Jau rašiau, kad laivynas užaugo, bet turėjau suvokti, kad problemos mastai didesni, nei tada man atrodė.

Buriavimas, likęs pačiu veiksmingiausiu neurotransmiterių gamintoju, niekaip neleidžia sustoti vietoje.
Nuolatos reikia nuplaukti ten ir ten, pamatyti tą ir tą... Reikia geresnio ar didesnio laivo. Kažko gero reikia laivui, nes tu rūpiniesi juo kaip savo draugu ir savo namais. Reikia kažką laimėti kažkokioj regatoj. Reikia nuolat kažką naujo išmokti, kažką sužinoti, kad suburiuotum dar įdomiau ir dar smagiau.
Ir palengva tampi priklausomas.

Tais trumpais sveiko proto nušvitimais, kai priklausomybė būna ką tik gausiai patenkinta, kartais gali sugalvoti kažką naudingo. Taip jau nutiko, kad tokiu šviesiu momentu po smagaus paburiavimo, suskaičiavau savo laivus ir supratau, kad turiu problemą. Mano priklausomybė buvimui ant vandens tampa nebevaldoma:

1. Jachta SCORPIO, 8.5m , naudota
2. Jachta BILLABONG , 13.6m, naudota
3. RIB tipo motorinė valtis aliuminio dvigubu dugnu FORCE 4 , 3.15m, naudota
4. Pripučiama motorinė valtis lentelių dugnu (liaudiškai - tūzikas) - 2m, nauja
5. Pripučiama motorinė valtis pripučiamu dugnu (irgi jachtos tūzikas) - 2.4m, nauja
6. Surf tipo kajakas, naudotas
7. Sit-On-Top tipo kajakas, naudotas
8. Banglentė, naudota

Pripučiamų čiužinių, gelbėjimo liemenių ir plaustų, hidrokostiumo ir kitokių plaukmenų gal nevardinsiu. Visokius stacionarius bei pakabinamus laivų variklius irgi palikim kitam kartui, kad jau visai kvaištelėjęs neatrodyčiau.

Vienžo, įtempiu visus sveiko proto likučius, laikinai neužnuodytus džiaugsmo hormonu, ir ryžtingai pareiškiu, kad aukščiau matomos nupušimo įrodymų sąrašo pozicijos (1) ir (4) yra parduodamos.

Hi, my name is Gintaras. I'm boatoholic. Padėkit man!

Visa kita parduoti dar negaliu, nes sorry, esu priklausomas.
Ir man dėl to nei kiek ne gėda!

p.s. Jei kas ryšitės man padėti, fotografijas, specifikacijas ir aprašymus gausite e-paštu. Parduodami dalykai yra Klaipėdoje, jachta kol kas vandeny, galim bet kada pasibandymui suplaukti.

Taip jau nutiko, kad pakrykštavimas dėl įsigytos banglentės bei "ant priekabos" gautų kajakų buvo su tam tikru nutylėjimu, to biš nepilnas. Tiesa yra tokia, kad prie banglentės buvo ne vien kajakai, bet ir superinis laivas.
Šiandien tapo galutinai ir nekeičiamai aišku, kad sandoris ne tik buvo visų šalių patvirtintas, bet jau ir įvykdytas.

Mes tapome b/j BILLABONG šeimininkais.

Tai didžiulis laivas, nepaprastai tvirtai suręstas tada, kai gamintojams rūpėjo kokybė, todėl plastiko jie netaupė ir stiklo audinį dar mokėjo kloti ranka.

BILLABONG - australijos aborigenų žodis, reiškiantis "ežeras". Taip pat tai yra ir surferių mėgiamų rūbų brendas. Na, matyt, rengsimės kaip surferiai - ir nieko čia žmogus nepadarysi, jei taip jau reikia...

Laivas turi išties įspūdingą kelionių istoriją po beveik visus Pasaulio vandenynus ir buvo namais tas keliones patyrusioms kruizerių šeimoms. Dvi kraštinės (ne paskutinės!!) juo keliavusios sutuoktinių poros - amerikiečiai ir po jų australai - vedė savo svetaines ir kelionių blogus:
Chris ir K.T. Myles svetainė
Chris ir K.T. kelionės blogas
Bill ir Caroline Porter kelionių blogas

Ankstesni šeimininkai puikiai pasirūpino savo laivu, o šis - jais. Ir ne dėl prietarų, o vien iš pagarbos laivo istorijai ir šiems žmonėms, kurių gyvenimo dalimi buvo b/j BILLABONG - laivo vardas keičiamas nebus. Nes BILLABONG - laivas su gera aura...

Beveik pilna laivo specifikacija ir įrangos sąrašai yra čia.
Ten visko gerokai daugiau, nei surašyta - laivas ne tik paruoštas rimtam autonomiškam plaukimui, bet mums atitenka su solidžiais atsarginių dalių ir medžiagų sandėliais, įrankiais, vandens pramogų žaislais ir namų rakandais... kap saka, sėdi ir plauki...

Šis laivas jau pasirengęs plaukti bet kur. Dabar mokinsimės ir rengsimės mes, jo įgula. Mūsų šeima iš svajonių apie didesnes keliones žengia į jų planavimą.

Dabar jau plauksime ten, kur dažniau už menkę sutiksim delfiną.