A Travellerspoint blog

November 2013

Apie tai, kaip braliukas jachta į meleonus plaukė

large_2C2184C62219AC68170EFAFA8AF10FB3.jpg

Buriavimas ir kontrabanda - tai neišskiriami nuo pat gimimo broliukas ir sesutė. Nuo neatmenamų laikų jūros keliais gabenamos prekės, kurias labai nori kontroliuoti įvairių šalių valdžia. Kuo labiau jas kontroliuoja - tuo jos įdomesnės kontrabandistams.
Anksčiau, ar vėliau, bet dažniau negu rečiau - tas visas a'la vikingų loto, t.y. kontrabanda krautas laivas "pagaus-nepagaus" papuola į imlias muitinės rankas. Laivas areštuojamas ir vėliau parduodamas aukcione, o škiperis sėda į cypę.
Iš vienos pusės - begalinis noras "pasidaryti" greitai ir daug, iš kitos - reali galimybė sėsti ilgam. Kiekvienas ir renkasi pagal savo suvokimą, ir kai kam laisvė yra pinigais išmatuojama sąvoka. Liūdna, bet tai matom per dažnai.

Kasmet nuskamba istorijos apie buriuotojus, įkliūnančius su narkotikų kroviniais. Ši istorija - apie 29m latvį buriuotoją Janį Zegelį. Janio vedama 38 pėdų dydžio burinė jachta ARTURS, plaukianti iš Trinidado, su auringoje jūroje apgadintu stiebu atšlubavo į Bermudus 2011 metų liepą. Janis plaukė vienas. Neplanuotą vizitą Janis imigracijos pareigūnams paaiškino būtinu remontu, kurį ketino kuo greičiau atlikti, ir skubėti per Atlantą namo, į Latviją. Muitinės pareigūnai jokių pretenzijų jam taip pat neturėjo. Na, ką toliau... Janis taiso laivą, o 11-ąją vizito dieną nei iš šio, nei iš to pas jį apsilanko Bermudų policijos Maski Show su visom fanfarom. Janiui užsegamos blizgančios apyrankės ir pateikiamas kaltinimas narkotikų ir ginklų kontrabanda. Kratos (kalbininkai jau leido sakyti "šmonas";o) metu laive rastas kokaino krovinys, įvertintas 48 meleonais JAV rublių, pistoletas Beretta ir 192 kulipkos jajam. Nuo mąstų ir užmojo Bermudai apšalo.
large_2C2F51FB2219AC6817668548C5696D72.jpg
large_2C39C4732219AC68179DA3BD72F29EC4.jpg
Dabar trumpam leisim Janiui atsipūsti Bermudų cypėj, o patys nukrypsim į vaikystę su juodai-balta TV. Lenkai kadaise parodydavo Akira Kurosawa filmus. Vienas iš jų - Rashomon. Labai vertas dėmesio filmas. Nesenstanti klasika, nuo mažų dienų į mano širdelę pasėjus įtarimą, kad belenkoks įvykis yra pateikiamas taip, kaip kiekvienam dalyviui yra patogiau, o tiesa beveik visada lieka anapus. Kurosawos klasikoje savo įvykių versiją pateikia Plėšikas, Samurajus, Žmona ir Medkirtys. Visi teismui papasakoja tą pačią didžiai tragišką istoriją apie įvykį, kurio dalyviais jie buvo. Istorijos visos yra be galo skirtingos, tačiau detalėmis viena kitą lyg ir papildo. Tu, kaip žiūrovas, kiekviena iš jų patiki, o galiausiai lieki kaip durnas ir piktas ant Kurosawos, nes nebežinai, kuri istorija galų gale yra teisinga. Taip Kurosawa mus ir palieka durniaus vietoje iki Septynių Samurajų, kur viskas yra žymiai paprasčiau.
2C4BC9E52219AC681744F7A3B97B08F6.jpg
Janio Zegelio išgyventame rashomone veikiantys asmenys ir atlikėjai yra šie:
Janis Zegelis, paprastumo dėlei toliau tekste - Janis. 29 m, trijų vaikų tėvas, emigravęs su šeima į Gvatemalą, kur vertėsi škiperiaudamas čarterinėse jachtose.
Janio Močia, to biš mama, Daina Zegele. Irgi kartu nuemigravus, dirbo ten kažkur bare.
Policija. Šiaip Bermudų policija, vedanti tyrimą ir ketinanti ilgam Janį įkišti už grotų.
Paslaptingasis Rusas. Labai negeras žmogus, nes jis dėl visko kaltas.
Teismas. Prisiekusiųjų teismas, galiausiai įvertinęs aplinkybes ir padėjęs Janį į cypę 25 metams, nors Policija prašė daugiau.

Kai Policija Maski Show asmenyje Janio paklausė, rodydama į laive surastus 144 kg kokso: O kas gi čia? Janis tuo metu visiems patarė nusiraminti, nes jis tik bėdos prispirtas ir trumpam į Bermudus užsukęs, jo laivas, jo paties organizmas ir tie 144 kg niekaip su Bermudais nesusiję, ir jis tuoj pat ketina iš čia išplaukti. Niekam nebeliks jokių rūpesčių...
Vėliau, prigriebtas už karšienės, Janis skilo ir visą Policiją ėmė graudinti jaudinančia istorija. Ten manęs nebuvo, bet tokios dramos akivaizdoje turėjo verkti net prokurorai. Tikėtina, šykščią vyrišką ašarą ta istorija būtų išspaudus ir iš manęs. Kaimynas juk, braliukas juk, buriuotojas...

Janis sunkiai dirbo samdomu kapitonu ant Paslaptingojo Ruso čarteriuojamų jachtų. Tas kadaise ir padėjęs Janio šeimai susiemigruoti į Gvatemalą, pasiūlęs darbą, t.y. bandė apsimesti Geruoju Rusu, nors yra blogas. Blogas Rusas, blogas... Paslaptingasis Rusas ir pasamdė Janį jachtos Arturs nuplukdymui į Latviją. Janis ir išplaukęs. Plaukia sau Janis, nuplaukia apie 100 jūrmylių (maždaug para plaukimo tokiam laivui, jei labai neskubant, bet Janis sakė, kad 3), ir laivo priekyje, ten, kur buvę sudėtos atsarginės dalys, staiga suranda narkotikus ir kažkokią dėželę su ginklu. Blemba, Janis visas šoke - ką dabar daryt? Matyt, Paslaptingasis Rusas bus koksą įkišęs slapta, kai prieš išplaukdamas, Janis savo širdies damą paniurkyti buvo nusivedęs į viešbutį. Juk vienam plaukti teks daugiau nei mėnesį... Skambina Paslaptingąjam Rusui, matyt, satelitiniu tlf, tas sako tai va, bachūras, plauki iki Danijos sąsiaurių, ten koksą priduosi, ir laivas lieka tavo, darai ką nori. Ir dar du meleonus pinigų gausi. Arba tavo artimiesiems, tavo vaikams kirdyk, o tave irgi iš bet kur surasim, mūsų rankos ilgos, žinok, geriau daryk kas tau liepta, ir visi bus laimingi. Janis ir sako Policijai, kad liko be kozirių, tiesiog buvo priverstas daryti tai, ką darė, bet koksas ne jo, ginklas ne jo, jachta ne jo... Vaikų gaila... Juk tik dėl jų, mažulių.. Ypač sūnūs abu, kuriuos penkis metus auginau vienas pats... Ir Mamos gaila. Draugės, kuri širdies, irgi šiek tiek gaila. Pasigailėkit dėdytės, daugiau nedarysiu... Tačiau įvardinti Paslaptingąjį Rusą jis atsisako griežtai, nes vaikai pavojuje. Aha, dabar aišku jums, kodėl Paslaptingasis...
Ir čia staiga štormas babaaach!!! apgadino laivo stiebą, teko užeiti į Bermudus, ir t.t. Pasigailėkit dėdytės, tikrai nedarysiu...

Tačiau dėdytės, t.y.Policija, pasirodė ne pirštu daryti. Jie užgriuvo pas Janį tik 11dieną, nes turėjo informatoriaus signalą (kalbininkai leido sakyti "navodkę") apie koksą, ir stebėjo Janį, tfu vos nepasakiau pasino. Sakyti "pasino" nevalia.

Policija Janį pristatė Teismui kaip užkietėjusį nusikaltėlį, šią kontrabandą vykdžiusį suplanuotai ir savo valia. Savo teiginiams pagrįsti Teismui pateikė išverstą iš latvių e-pašto korespondenciją, ekspertų išluptą iš satelitinio telefono, kurią Janis vedė su Janio Močia. Štormui apgadinus laivą, jie tariasi, ar užeiti į Bermudus neplanuotam remontui ir ką daryti su "maišais" ir "dešromis".
Janio Močia liepos mėn. 20 d.: Kol kas neskambink pakrančių apsaugai.
Janio Močia, šiek tiek vėliau: Dar neišmesk maišų. Ką ketini daryti su pagalbininku? Prognozę turėsiu netrukus.
Janis, liepos 21 d.: Užeidinėsiu su dešrom, jei kas ką - sakysiu, kad esu auka. Šiaip esu gerai nusiteikęs.
Janio Močia atsako: Palik maišus laive.
Janis: Viskas OK. Pasakyk, ką man daryti su dešrom, ir atsiųsk prognozę.
Po to dar kelis kartus tą dieną Janis vis klausinėjo, ką daryti su dešromis, išmesti, ar palikti...
Galiausiai Janis siunčia tekstą: Užeinu su dešrom ir geležiniu žaislu, OK?
Mamos atsakymas: Sūnau, brangusis, paimk dešras.
Vėliau sūnus instruktuojamas tokiu pranešimu: Laikyk dešras laive, kai prišvartuosi laivą. Jokiu būdu niekam neleisk būti laive, ar kai išeini, nei trumpiausiam momentui, be tavo leidimo.
Sekanti instrukcija: Nieko neišmesk į vandenį. Aš apie dešras ir žaislą. Būtinai užrakink laivą, kai išeini.

Policija prisiekusiųjų Teismą informavo, kad kratos metu laive jokių mėsos gaminių surasta nebuvo. Janio DNR ir piršteliai buvo surasta kokso pakuotėse. Pėdsakų ant ginklo nerasta. Galiausiai Janis prisipažino nelegalų ginklą įsigijęs prieš 3 metus savigynai nuo piratų. Apie kokį pagalbininką buvo užklausus mama, istorija nutyli.

Nuteistas 25 metams. Užsieniuose, kur artimieji lankyti kažin, ar galės. Vyriausiam sūnui tuo metu buvo 10, jaunesniąjam 7 ir dukrelei 2 metukai.
Juk akivaizdu, kad idijotas rizikavo ne tiek savo laisve, kiek savo vaikų, tapusių įkaitais už krovinį, gyvybe.
Kapitonas juk už viską atsako. Už įgulą, laivą ir krovinį. O už tokį krovinį atsako dar labiau.

Įvairaus graudumo šaltiniai netautiečių kalba ir daugiau foto yra čia, paskui čia.

Posted by gramas 02:27 Comments (0)

Apie tai, kaip baigti sezoną, įsukti lempą ir tapti laimingu

large_photo.jpg

Tiek čia to laiko praėjo nuo sezono pabaigos. Ir ruduo šiemet kaip reta smagus, ilgiau paburiuoti netrukdė tiems, kas norėjo... Tačiau, kas anksčiau, kas vėliau - keliam laivus poilsiui ant kranto, o patys pradedam kito sezono laukti.

Mintyse rikiuojam darbus, kuriuos vėl reikės laive padaryti. Brazdinam internetus, važinėjam po parodas žiūrėti, kokiais čia dar buriavimo žaislais jie bandys iš mūsų monetą išspausti. Ir skaitom knygas, šlaminam jūrlapius ir dėliojam kitų metų keliones. Čia toji pati smagiausia laukimo dalis. O visi tie, kas šitokiais paprastais būdais nesugebės tos savo neramybės valdyti, kol čia vanduo kietas - tie skris ten, kur šilta ir nuomosis baltus laivus. Ir turės savo nuostabiausias atostogas.
Buriavimo abstinencija, krantligė, vienžo... lomkės, ir kaip nuo jųjų gintis.

O kaip visiems, kaip normaliam žmogui - kodėl tau (man) negerai? Eitum į darbą, kuris nuobodžiai nuo-iki, bet su Feisbuku. Grįžęs ant sofos, kas vakarą serialą alum užsigertum. Pora kart per savaitę klube geležį patampytum, ar su draugais paskui kokį tai kamuolį pasibėgiotum... Jei prie progos ir padaugintum penktadienį, tai per sekmadienį atsigavęs, vėl šviežus į darbą sugrįši... Vaikams dėl pažymių profilaktiškai smegenis kartais palesi, o kad žmona neburbėtų, laikas nuo laiko kokią rozetę prisuksi, sniegą nukasi, lemputę pakeisi ir tą vinį įkalsi. Ir visi bus laimingi.

Tai ne, tau normaliai gyventi netinka. Juk žinai, kad vos ledas ištirps, ir tau vėl plaukti reikės. Ir būtinai dar į jūras vandenynus, jei ką... O ko tu ten ieškai, ką ten pametęs? Sakai, savęs vis paieškai, jūra tau draugas, žmonijos lopšys ir visko pradžia? Gal baik jau, kas tu - poetas? Juk, už borto iškritęs, nuskęsi. Koks jau čia draugas... Gal ne visai atvirkščiai, gal ne priešas, o tau abejinga vieta su daug vandens, kurią žmonija savo talentais ir sugebėjimais vis dar mažiau pagadinus.

Kosminėje stoty beveik nuolat kas nors nuskraidintas gyvena, va, neseniai vėl kažkoks palydovas nuo dangaus nugriuvo; takas į Everestą sušalusiais ekskursantų lavonais kaip kelio ženklais išsipuošęs, Antarktidoje poliarininkai ištisus kaimus išstatę... O va, kad kas nors Marianų įduboj gelmių tyrimų stotį turėtų - kažkaip nesigirdi. Visur žmonės lenda ir pralindę pagal save viską sujaukia, o į Pasaulio Vandenyną - dar vis kažkaip nelabai. O kol kas, kol nevėlu - kai nuo žmonių ir jų kuriamos laimės pavargstam - mes plaukiam į jūrą.

Jūroje keičiam charakterį, nes nugalėtoju čia nepabūsi. Miškus, kalnus ir dykumas mes mokam pakeisti taip, kad galėtumėm patogiai gyventi. Arba viską sušikti taip, kad niekam nesinorėtų gyventi. O vandenyno pavergti vis dar nemokam, nors bandom. Todėl nugalėtoju pabūsi kitur - o čia, jūroje, teks prisitaikyt.

Sausumos žmonės sako - sprendimų laukas. Čia kaip bulvių lauke, kur lauko kraštai gerai matyti - viskas dažniausiai vyksta plokštumoje ir sprendimai paviršiuje, kažkur negiliai. Kiek pasikapstęs - surasi. Tuo tarpu buriuotojas turi bekraštę sprendimų jūrą. Čia dimensijų žymiai daugiau, nei bulvių lauke - ir kaip tavo laivas paruoštas, ir ką orai žada, kas gelmėse slypi, kur plaukti, jei to lauko kraštų nesimato, ir, kas svarbiausia - kaip tu pats pasirengęs savo kelionei. Išplauki į tą jūrą savo mažu laiveliu - ir tik nuo tavęs priklauso, kokius sprendimus pasirinksi. Dažniau pasirinksi teisingus, nei blogus - sugrįši į krantą. O jeigu ne - tai ne.

Dabar iki gegužės pabūsim normalūs. Tiek čia to kalendoriaus beliko... Įsuksim lempą ir tapsim laimingi.

Posted by gramas 00:50 Archived in Lithuania Comments (0)

(Entries 1 - 2 of 2) Page [1]