A Travellerspoint blog

Lithuania

Apie tai, kaip senas diedas pas mergas išėjo

Kaip dažnokokai sekmadienio rytais - taip ir šiandien - švintant pasiėmėm šunis ir išėjom prie jūros.
Visą naktį daužėsi įsismarkavęs štormas, miške pušys lyg botagai mojuoja, kas turėjo nulūžti - viskas nulūžo, o prie jūros pamatėm, kad pliažo nebėra. Didžiulės bangos plaka į kopas, mūsų tvirtovė ruošiasi plaukti, o visa jūra balta kiek tik akys užmato.

large_73DF2AEAC973C8A29E0A5C42604D167E.jpg

large_73EA78A5D9253C24172B99D248A4A009.jpg

Kodėl šiandien pučia? Todėl, kad šiąnakt senis Atlantas sumanė pas mergų eiti. Tos mergos - nelabai ir mergos, labiau jau senmergės - Šiaurės jūra ir Baltija. Nežinau, kaip ten Šiaurės jūroj, bet tas senis Baltijai visus sijonus šiąnakt suvėlė.

Žieminiai štormai Baltijoj visai normalu, su vėjais apie 25 m/s ir gūsiuose apie 30m/s. Dažniausiai būna taip... Nuo Islandijos, dar vadinamos ciklonų fabriku, pajuda stiprus šlapio vėjo sūkurys link Škotijos. Virš Atlanto tą šlapią pūslę ima veikti plati aukšto slėgio zona nuo pusiaujo ir ciklonas ima sukti per Šiaurės jūrą link Skandinavijos. Dažniausiai, pasiekęs Daniją, jis susilpnėja tiek, kad mus bepasiekia tik kokie 15m/s vėjo stiprumas, jei ne mažiau. Dažnai, jei ties danais nenusilpsta, ciklono centras ima kilti rytiniu Švedijos krantu. Ciklono sūkurys sukasi prieš laikrodžio rodyklę, todėl jam pasiekus maždaug Stokholmo archipelagą, mes į savo krantą ir gaunam tą vakarinių krypčių štorminį vėją.

Tačiau šiandienos audra yra kitokia. Šiandien savo krante turime patį tikriausią Atlanto vėją, jokių tarpinių ciklonų nesujauktą ir jokių aukštų slėgių nesuvairuotą.

Šiame vėjo žemėlapyje matome sąlygas Baltijos jūroj, netoli mūsų krantų. Čia turime pastovaus vėjo stiprumą apie 24m/s - ten, kur fotografijoje šiek tiek matosi žalias burbuliukas:

large_738008259B04797F326DD5597770E668.jpg

Tuo pat metu Atlanto vidury - lygiai tiek pat kaip ir Baltijoj - irgi 24m/s pastovaus vėjo:

large_735836D3E0030F705234334C3950399B.jpg

Ties Pirėnų pusiasaliu virš Atlanto kybanti šilta aukšto slėgio zona formuojasi į pagal laikrodžio rodyklę besisukantį anticikloną. Jo periferijoj, pačiame Atlanto viduryje, iš Pietų užkylantis šilto oro srautas maišosi su nuo Grenlandijos krentančiu šaltu srautu ir su dvigubu pagreičiu puola link Skandinavijos. Srautas tiek stiprus, kad jo nebeiškraipo smulkūs žemo slėgio sūkuriukai, nuolat klaidžiojantys Šiaurės jūros pakrantėmis Danijos ir Norvegijos prieigose. Šiandien tiesiai nuo Atlanto, be jokių kliūčių, stiprus šiltas srautas smogia į Baltiją, į Girulių pliažą, kurį jau nuplovė ir atrodo, kad Juodoji tvirtovė tuoj nutrūks nuo kranto ir išplauks savo keliais.
large_73A0CDEEFD9A12A79C4EA8AAB14D0115.jpg

Virš Alandų salyno pakibęs ciklono ventiliatorius dar tik sustiprina tą Atlanto vėją prie mūsų krantų, o pačiuose Alanduose, pačioj ciklono aky - beveik štilius, su vėju iki 2,5m/s ir byra šaltas lietus:

large_741DBB53CE0538F8D2800E1E9657C4B8.jpg

Baltijoj, tikiu, visi laivai spėjo saugius uostus pasiekti, nes apie šį pareinantį štormą visi žinojo gerai. Tuo tarpu tie, kas toli nuo krantų Šiaurės jūroj, Atlante - visi tie turi prastą dieną, kurių nei vienam jūreiviui išvengti nelemta. Tegul viskas gerai jiems ten pasibaigia ir vyrai saugiai namo tesugrįžta.

Posted by gramas 23:44 Archived in Lithuania Comments (0)

Apie tai, kad svajonės ir klausimai jau prasidėjo

large_anchor_1.jpg

"Plaukimo planavimo etapas dažnai yra toks pat malonus, kaip ir pati kelionė - kai vaizduotė tave neša į visas įmanomas galimybes. Tačiau svajonių įgyvendinimas tikrovėje privers atsakyti į daugybę praktinių klausimų." = Jimmy Cornell (World Cruising Handbook)=


The planning stage of a cruise is often just as enjoyable as the voyage itself, letting one’s imagination loose on all kinds of possibilities. Yet translating dreams into reality means a lot of practical questions have to be answered.
- Jimmy Cornell (World Cruising Handbook)

Vakarais planuojam ateinančių metų buriavimo sezoną Prancūzijos pietuose.
Važiuoj saulė ir stogas švieč nuo galimybių ir man tai patinka. Džimis teisus. Kelionės planavimas tikrai smagus dalykas, nors labai išryškina, kaip trūksta žinių apie buriavimą ten. Pilnai viską namų darbais uždengti net nerealu, bet žinau, kad ką prireiks - atsirinksim ir išmoksim jau plaukdami viduržemiuose. Iš Anglijos jau keliauja užsakytos Viduržemio jūros locijos, į elektroninius jūrlapius įvedinėju inkaruočių ir marinų taškus. Pietų Prancūziją ir Korsiką neseniai plaukusių buriuotojų svetainės pilnos informacijos ir patarimų apie kas kur kada ir po kiek. Okeanas lengvai prieinamos informacijos apie šį laikomą vienu įdomiausių buriavimo regionų Pasaulyje. O prancūzų kalbos pagrindų bent šiek tiek pramokti teks - vien su anglų ir išraiškingu akių vartymu ten, pasirodo, neišsiversi.

Šįryt atsibudau penktą ryto su rūpesčiu sapne, kad niekaip nerandu laivui vietos sausakimšam Marselio uoste. Kažin, ar yra koks buriuotojų sapnininkas, kur galima sužinoti, ką toks dalykas reiškia? Gal kad prieš miegą daug arbatos gert nereikia?

Kad visi praktiniai klausimai į kitų metų balandžio mėnesį mums nesukristų ir kaip Džimis subtiliai užsimena, svajonių kaifo nesujauktų - kitą savaitę aplankysim laivą. Kažką iš čia į laivą nuvežti (ko tik kitais metais mums prireiks), išlupti karšto vandens boilerį remontui, parsivežti gelbėjimo plaustą; matavimai naujoms burėms, paderinti reikalus su uostu ir išvis - žmonai pagaliau parodyt, kokią trobą ant vandens mes ten įgijom.

Posted by gramas 03:33 Archived in Lithuania Comments (0)

Apie tai, kad man reikia jūsų pagalbos. Padėkite man.

large_BF90FAF898987D82745AFEF705825DB7.jpg
Žmonės tampa priklausomais nuo daugelio dalykų - populiariausi yra alkoholis, nikotinas, narkotikai, lošimai, seksas - kaip ir daugybė kitų mažiau paplitusių dalykų.

Man ryškiausiai kada nors pasireiškę priklausomybės buvo nikotinas ir parašiutizmas, tiksliau jo generuotas adrenalinas. Rūkyti metinėjau kaip ir visi kiti rūkoriai - kasmet per gimtadienį ir per Kalėdas, tiksliau po Naujamečio baliaus. Jau kaip tiktai - tai iš karto... Metimo rezultatai irgi buvo tokie pat, kaip pas kitus - maksimum kelios dienos be cigaretės, o paskui viskas iš naujo...

Mesti rūkyti padėjo žinios ir pyktis. Reikėjo nepaprastai smarkiai supykt ant paties savęs, kad tu nebegali kontroliuoti savo traukos nikotinui, o tada ... tada pradėjau domėtis, kodėl gi man taip nutiko. Sužinojęs daug apie nikotiną ir kaip būtent MAN jis kaskart įjungia rūkymą - ėmiausi kurti planą, kaip jį nugalėti. Man pasisekė procesą padaryti visai įdomiu, nors ne visada maloniu - todėl ir pavyko. Prieš 12 metų mečiau, ir tikrai žinau, kad negrįšiu. Jei kam tema pasirodys įdomi - galėsiu kažkiek vieno bokalo bėgyje pašviesti, bet mesti už jus nepavyks - teks patiems tai daryti.

Parašiutizmas iš gyvenimo būdo virto kažkuo kitu nuo 985 šuolio, ar kažkas panašaus. Nes šuolių knygeles skrupulingai pildo tik visiški goželiai ir zanūdos, o kieti vyrukai varo tiek kiek reikia, ar kol yra kažkur netoli bent kiek paskrendantis lėktuvas. Vienas prasišokinėjęs kietas vyrukas nusipirko greitą (savo svoriui) kupolą, pavarė normaliai, po to vieną kart nusileido prastai... po kurio laiko dar kartą labai prastai... Kažkas skilo, niekas nenulūžo, bet stuburo išvarža ir gebėjimas rytais iki wc nueiti tik prisilaikant sienos, paprotino, kad kažką darau ne taip. Gydymas, terapija, mankštos užtruko, pusmetis be šuolių hipofizį praskaidrino ir smegenis išmokino kitaip tokius ypač linksmus hormonus pasigaminti. Grįžau į klubo procesą, vėl šokinėjau, bet tada atsirado baimė prieš kiekvieną šuolį, kad va šiuo kupolo skleidimusi didžiulis, net į šaltą prakaitą įvarantis skausmas sugrįš - ir nebeliko jokio šuolių malonumo, ir palengva nuo dropzonos nutolau. Bailys, turbūt...

Tada ir atsirado pas mus SCORPIO - mūsų pirmas laivas, nes juk negali žmogus namie užsidaryti.

Seratoninas – tai tokia smegenų gaminama substancija, neurotransmiteris, dar vadinamas džiaugsmo hormonu. Šis aktyvuoja smegenų neuronus, kas savo ruožtu organizmą įvaro į didesnės ar mažesnės euforijos būseną. Kai buvau rūkorius su savo 1.5-2 pakeliais per dieną, nikotino gaudavau sočiai, kad reikiamą kiekį dopamino ir seratonino pasigaminti ir jaustis laimingu. Po to procesą sėkmingai palaikė šuoliai, kol šokinėjau. Toliau paaiškėjo, kad buriavimas irgi gamina džiaugsmo hormoną - surprise/surprise ne tik man, bet ir šeimai... Žodžiu, bėk nuo savęs kiek nori - ratas vistiek užsidaro, savęs neapgausi, nuo savęs nepabėgsi - nes viskas vyksta MUSYSE.

Jau rašiau, kad laivynas užaugo, bet turėjau suvokti, kad problemos mastai didesni, nei tada man atrodė.

Buriavimas, likęs pačiu veiksmingiausiu neurotransmiterių gamintoju, niekaip neleidžia sustoti vietoje.
Nuolatos reikia nuplaukti ten ir ten, pamatyti tą ir tą... Reikia geresnio ar didesnio laivo. Kažko gero reikia laivui, nes tu rūpiniesi juo kaip savo draugu ir savo namais. Reikia kažką laimėti kažkokioj regatoj. Reikia nuolat kažką naujo išmokti, kažką sužinoti, kad suburiuotum dar įdomiau ir dar smagiau.
Ir palengva tampi priklausomas.

Tais trumpais sveiko proto nušvitimais, kai priklausomybė būna ką tik gausiai patenkinta, kartais gali sugalvoti kažką naudingo. Taip jau nutiko, kad tokiu šviesiu momentu po smagaus paburiavimo, suskaičiavau savo laivus ir supratau, kad turiu problemą. Mano priklausomybė buvimui ant vandens tampa nebevaldoma:

1. Jachta SCORPIO, 8.5m , naudota
2. Jachta BILLABONG , 13.6m, naudota
3. RIB tipo motorinė valtis aliuminio dvigubu dugnu FORCE 4 , 3.15m, naudota
4. Pripučiama motorinė valtis lentelių dugnu (liaudiškai - tūzikas) - 2m, nauja
5. Pripučiama motorinė valtis pripučiamu dugnu (irgi jachtos tūzikas) - 2.4m, nauja
6. Surf tipo kajakas, naudotas
7. Sit-On-Top tipo kajakas, naudotas
8. Banglentė, naudota

Pripučiamų čiužinių, gelbėjimo liemenių ir plaustų, hidrokostiumo ir kitokių plaukmenų gal nevardinsiu. Visokius stacionarius bei pakabinamus laivų variklius irgi palikim kitam kartui, kad jau visai kvaištelėjęs neatrodyčiau.

Vienžo, įtempiu visus sveiko proto likučius, laikinai neužnuodytus džiaugsmo hormonu, ir ryžtingai pareiškiu, kad aukščiau matomos nupušimo įrodymų sąrašo pozicijos (1) ir (4) yra parduodamos.

Hi, my name is Gintaras. I'm boatoholic. Padėkit man!

Visa kita parduoti dar negaliu, nes sorry, esu priklausomas.
Ir man dėl to nei kiek ne gėda!

p.s. Jei kas ryšitės man padėti, fotografijas, specifikacijas ir aprašymus gausite e-paštu. Parduodami dalykai yra Klaipėdoje, jachta kol kas vandeny, galim bet kada pasibandymui suplaukti.

Posted by gramas 04:24 Archived in Lithuania Comments (7)

Apie tai, kaip ją surakinti

large_vakar.jpg

Vakar jūroj buvo šventė. Daug vėjo iš Rytų - tikra dovana norinčiam buriuoti jūroj. Priekrantės zonoje vanduo beveik lygus, o kai vėjo daug - galima visai smagiai prasilėkti po burėm. Išpuoliau prasivėdinti vienas pats. Atsitraukus toliau nuo kranto - ten jau atsiranda banga, o vėjas tampa lygesnis. Taigi buvo jūra pilna buriavimo bet kokiam skoniui.

Pora valandų pačiuožęs bangelėmis, pasijutau lyg norėčiau kavos. Tai šia proga vėl prisiminiau, vėl išbandžiau ir su jumis pasidalinsiu retokai buriuotojų naudojamu būdu pilnomis burėmis lekiančią jachtą akimirksniu sustabdyti ir paguldyti į dreifą. Tam priežasčių gali būti pačių įvairiausių - pailsėti, rimtus pietus, ar bent kavos puodą ramiai išsivirti, į wc sulakstyti, ar ką nors suremontuoti, jeigu sulūžo. Gali ir pamiegoti, jei pavargęs ir ne laivų kelyje bei saugiam atstume nuo kranto esi. Prietaisai pabudės, kol parpsi... Sakyčiau, šį metodą būtina įvaldyti, jeigu nori buriuoti vienas, kai nėra kam duoti pavairuoti, kol "tuoj grįšiu".
Kiekvienas laivas tokiame dreife elgiasi skirtingai, todėl iš anksto verta pasibandyti ir surasti tam laivui reikalingas burių bei vairo padėtis, kad laivą "surakinti". Net nežinau, koks yra teisingas lietuviškas terminas tokiam manevrui - anglai sako "to put in irons", kas reikštų "sukaustyti". Į geležis sukaustyti.

Kaustymo esmė tame, kad tu priverti laivo bures ir vairą dirbti vienas prieš kitą. Laivas nebežino ką daryti - bėgti ten, kur burės neša, ar sukti ten, kur liepia vairas. O kai nežino - tai laivelis nieko ir nedaro, o gulasi į dreifą. Vos tik burės pabando įvaryti greitį, gauna srautą ir ima dirbti vairas, kuris laivą kiek pasuka į vėją ir jį išleidžia iš burių. Beatsirandantis greitis iškart užgęsta. Taip ir krypuoja laivelis, 1 ar 2 mazgų greičiu pavėjui, lengvai ir stabiliai besisupdamas ant bangos.

Surakinant SCORPIO, mano veiksmai atrodo taip:
- jachtai plaukiant, groto šotas centruojamas ir įtempiamas pilnai.
- venduojame, t.y. laivo nosimi kertame vėjo krypties liniją, tačiau genujai verčiantis į kitą pusę, pavėjinio šoto neatleidžiame ir, laivui pasisukus, jis tampa priešvėjiniu. Burės pilvas išvirsta į pavėjinį bortą, o šotinis genujos kampas lieka priešvėjiniam. Burė persikreipia.
- iškart po laivo posūkio persivertus genujai, vairo plunksna fiksuojama kraštinėje padėtyje posūkiui į vėją. Mano atveju rumpelis pilnai nusuktas į dešinį bortą, jeigu dirbantis šotas yra kairiame.
- jeigu vėjo daug ir laivo pokrypis didesnis, nei tau norisi, kad viduje jaustumeis patogiai - kiek pamažink genujos plotą, privyniodamas furleksu.

Tai nuostabu, kaip toks paprastas manevras varymą bangomis su ribiniu posvyriu, pilnu tempu ir skambančiomis nuo įtampos burėmis tavo laivelį pavers ramybės oaze netgi gana rimtai banguojančioj jūroj.

Video ant šio teksto dugno pamatysite, kaip sukaustyta jachta atrodo.
Galite atkreipti dėmesį į tai, kad labai verta pritvirtinti furlekso virvę - neduokdie, nelauktai išsivyniotų. Šaudanti genuja virstų skarmalais per pora minučių, jei ne greičiau. Staigus genujos smūgis gali ir priešvėjinius vantus nutraukti, nes šotas visu svoriu guli ant jų. Rumpelis pririštas mėlynu švartavimo lynu, meškos (autopiloto) rankelė atgulus poilsio. Šalia priešvėjinio borto - sūkuriai nuo falškylio šiaušiamo vandens, laivui judant šonu. Šie sūkuriai gesina supimą ir neblogai prislopintų net lūžtančią bangą, atpuolančią įkibti į laivo bortą. Laivas išlaiko šiek tiek posvyrio, bet tikrai nedaug, lyginant su tuo, ką turėjau plaukimo į vėją metu. Supimas nuo bangos taip pat žymiai mažesnis ir švelnesnis. Dreifuodamas su nuleistomis burėmis, tokios ramybės negausi, nes prie bangos neprispaustas laivas tabaluoja žymiai smarkiau.

Puikus metodas trumpam poilsiui jūroj. Kyla pagunda ramiai sau nusnausti, bet kai prisimeni, kad esi netoli judraus uosto - greitai praeina. Todėl, kavos atsigėręs, užsidėjau ant meškerės patį sunkiausią pilkerį ir maždaug per valandą sugavau 5 menkes. Bet nedideles...

Posted by gramas 23:22 Archived in Lithuania Comments (2)

Apie tai, kaip buriuotojui pasirūpinti savo draugu

large_B3BB670C2219AC68170D9F4E9188D772.jpg
Kadaise, mano praeitam gyvenime, kuriame teko būti motoristu trečiojo mechaniko vachtoje ant sausakrūvio/miškovežio "Kretinga", stovėjome Baskų šalies uoste Pasajes. Darbas ant laivo patiko - mano nesudėtingos pareigos buvo dyzel-generatorių priežiūra. Trims tuo metu veikiantiems tepalo filtrus prasukti, pakeisti praplauti; tepimo taškus sukontroliuoti, o prie to, kuris tuo metu pagal priežiūros planą sustabdytas ir ardomas - prie jo tekdavo kiek daugiau pasikrapštyti. Kitokių darbų, kurių visada yra laivo mašinų skyriuje, nuolat primesdavo, kad be reikalo po laivą nesitrainiotum, ar išlindęs iš rūsio, į horizontą nespoksotum, visas tepaluotu kombezu pasipuošęs... O pagrindinį Burmeister&Wein variklį taip pat retkarčiais ardydavo, kai laivas saugiai uoste stovėdavo. Tada, Ispanijoje, baskų šalies uoste, ir man teko taip vadinamose pod-vachtose sudalyvauti, dirbant patį juodžiausiai bjauriausią darbą mano trumpoje motoristo-praktikanto biografijoje. Valėm dervas iš variklio.
Pagrindinio variklio kuras - laivinis mazutas. Tai toli gražu ne benzinas, kurį skaidria srove susileidžiate į automobilio baką. Mazutas - nafta kvepiantis rudas skystis, kuriame pilna visokių priemaišų, kurių dalis degimo metu neišeina lauk su dūmais, o nusėda ant cilindrų sienelių. Stūmokliai kompresiniais ir tepaliniais žiedais kiekvieno ciklo metu nubraukia tą nuosėdų plėvelę ir ji variklio karteryje maišosi su tepalu ir nusėda kaip gliti košė ant visų vidinių variklio paviršių. Jeigu atidirbusį tepalą gali ištraukti siurbliu, tai tą košę gali tik nugramdyti ir iškabinti vien savo darbščiomis rankelėmis, nes net plovimo skysčiais ne visas variklio ertmes gali pasiekti. Man teko garbė lįsti į variklio resiverį (toks didžiulis vamzdis, iš kurio turbokompresoriais suspaustas oras, reikalingas kuro degimui, paduodamas į kiekvieno cilindro degimo kameras) ir iš ten gremžti suodžius - į grafitinį tepalą panašų šūdą. Variklis dar pilnai neataušęs, o ir šiaip Ispanijoje vasarą apie 30C, tai tame vamzdyje buvo visai linksma. Bet darbas turi būti padarytas, nes kitaip laivas neplauks. Reikėdavo virve per juosmenį apsirišti, kad, jei išsijungsi tame vamzdyje, tave dar galėtų ištraukti ir laivo šaldytuve artimiesiems parvežti. Nes motoristo-praktikanto kūnelis, užmirštas resiveryje, gali variklį sugadinti. Tada laivas irgi neplauks, o šalis neuždirbs valiutos.

Ši be galo be krašto gaili istorija man visada išsilukštena iš atmintyje prikaupto šlamšto, kai prisimenu, kad jau laikas (maždaug kas 100 motovalandų) pakeisti tepalus ir jachtos variklyje. Jame taip pat palengva kaupiasi kuro deginimo šiukšlių ir suodžių košė, kuri palengva užteršia tepalą. Degant dyzeliniam kuriui, kaip degimo produktai išsiskiria vanduo, suodžiai, dalis kuro lieka nesudegus - visa tai nusėda ant vidinių variklio paviršių ir maišosi su tepalu. Siera, esanti kure, reaguoja su vandeniu ir sudaro sieros rūgštį, kuri yra agresyvi ir palengva veikia poliruotus metalinius paviršius variklio viduje - velenus, guolius. Tepalas praranda savo savybes, sutirštėja ir dėl to prasčiau juda tepimo kanalais. Prasčiau tepamas variklis susidėvi greičiau ir, kai tau jo staiga prireikia kur nos siauram kanale su srove, ar šliuzuose, ar štormo jūroje metu, ar manevruojant marinoje - jis tau pasako kategorišką NE. Taip nutiks tada, kai to NE tau norėsis mažiausiai.

Visi buriuotojai stropiai rūpinasi varikliu, savo geriausiu draugu - reguliariai keičia tepalus, filtrus, gydo purkštukus kai to reikia, siurblio sparnuotes... O kaip dažnai mes plauname savo variklio vidines ertmes? O reikėtų bent kartą per metus. Juk ten palengva kaupiasi tas šlamštas, kuris ilgainiui variklį uždrožia - užkemša tepalo kanalus ir skatina variklio korozijos procesus. Pasirodo, norint išvalyti variklio vidų, visai nebūtina apsirišti virve ir lįsti į vamzdį kentėti. Kai sekantį kartą keisite tepalus - pirkite ne vieną filtrą, o du. Užvedate varklį ir leidžiate jam padirbėti, kol tepalas sušils - taip bus lengviau jį siurbliu ištraukti. Išjungiate variklį ir išsiurbiate du trečdalius tepalo iš variklio karterio. Pakeičiate tepalo filtrą. Tepalo matuokliu pasitikrinat, kad na, dabar turit apie 1/3 atidirbusio tepalo, ir per viršutinę užpylimo angą galite pilti dyzelinį kurą. Stropiai tikrinkit matuokliu, kad neviršyti viršutinės tepalo ribos. Jei perpylėt - nusiurbkit perteklių, nes tuo metu siurblys dar prijungtas. Po to siurblį galite nuimti, siurblio žarnelės angą užkimšti, o variklį uźkurti. Jei netyčia arba tyčia pripylėt dyzelio daugiau, nei viršutinė riba ant matuoklio - tuoj bus visai smagu. Jūsų variklis gali užsidegti iš vidaus. Tada jūs bandysit jį užgesinti, bet jam bus viskas dzin. Varys iki raudonumo, paskui gali net sprogti. Bet gali ir nesprogti... Tokiu atveju blokuoti oro padavimą, tikėtis , kad pro kitur, nei oro filtras, negaus degimui būtino deguonies. Bet čia toks pusiau fantastinis siaubo scenarijus - buriuotojų tarpe sklando tokios legendos apie vidinį gaisrą, bet tų istorijų tikrumo niekas netikrino. Aš tokia didelio baisumo pasaka netikiu.

Procedūros esmė tame, kad dyzelino mišinys su tepalo likučiais yra kaip ir saugus dėl to užsidegimo, bet jis pakankamai gerai ištirpdo tą ant variklio sienelių prikibusią teršalų košę. Leiskit jam valytis dirbant, smarkiai neforsuojant, apie 15 min. Po to ištraukti visą brudą siurbliu, pakeisti tepalo filtrą nauju ir užpilti skaidriu šviežiu tepalu.
Dabar jūsų draugas alsuoja smagiau.

O kas dėl motorlaivio Kretinga - vos tik labai kokybiškai išvaliau jo resiverį, tai jis po poros metų taip įsibėgėjo, kad rūko uždengtame danų sąsiauryje susirado didžiulį ro-ro tipo laivą Inowroclaw ir į jį atsitrenkė. Dabar galvoju, kad gal nereikėjo tiek švariai valyti, gal būtų plaukęs lėčiau. Tada Kretingos nosis atrodė taip:
large_B4A1C3272219AC6817C91BD0E8F8924A.jpg

Posted by gramas 12:44 Archived in Lithuania Comments (3)

Apie tai, kas yra kuokelis ir piestelė buriavime

Sailing-To..t-1024x1024.jpg

Mūsų išvaizdą, charakterį, elgesio modelius nepaprastai smarkiai įtakoja genai. Tiksliau - tam tikri unikalūs genų junginiai, vadinami aleliais.

Cvankt tas spermatozoidas į kiaušalastės sienelę, įsineša vidun savo genus ir šie sudaro unikalius junginius su mamytės genais. Vaikelis buriuotojas gimsta su unikaliu, tačiau kiek tėvelio buriuotojo, tiek mamytės, vardu Toalubariotamekurortepadavėja, genais. Tačiau labai plėstis šioje temoje pavojinga, nes nejučiom pradėsiu kalbėti apie alų. Gal netgi jau pradėjau. Todėl vietoje pavojingo termino alelis toliau šioje mokslinėje studijoje naudosime paprastą ir suprantamą terminą - genai.

Į alubarį buriuotojai vaikšto visi - šiuo aspektu nėra jokiais tyrimais nustatyta ryškesnių sportininkų ir kruizerių elgsenos skirtumų. Tačiau žvelkime giliau.
Yra dominuojantys genai ir recesyviniai genai. Jeigu jaunojo buriuotojo organizme dominuoja sportininko genai - jį nuo mažumės matysite šlapiu užpakaliu sėdintį ant Optimisto borto. Vaikui augant, jo laivai keisis, tačiau užpakalis taip ir liks šlapias, t.y. jis visada liks sportininku buriuotoju.

Tačiau jeigu organizme dominuojantis yra kruizerio genas - tai labiau tikėtina, kad vienas iš recesyvinių genų yra iš to alubario. Šis recesyvinis alubario genas, turimas kartu su sportiniu recesyviniu genu, pristabdo dominuojančiojo kruizerio geno aktyvumą ankstyvuoju laikotarpiu, todėl, nors ir būdamas dominuojančiu, tačiau šis pilnai išryškėti gali tik vėlesniame gyvenimo etape. Sudėtingai skamba, todėl paskaitykite dar kartą. Tai paaiškina, kodėl buriuotojais kruizeriais tampama dažniausiai ne nuo vaikystės, o kai į buriavimą ateinama jau pasiekus tam tikrą brandą - emocine, fizine ir materialine prasme. Tačiau - nepamirškime to tėvelio buriuotojo, kuris aistros akimirką padavėjai davė ir didesnį ar mažesnį sportininko recesyvinių genų rinkinuką, panaudotą komplektuojant tą naują žmogeliuką, kada nors tapsiantį pačiu tikriausiu kruizeriu.

Taigi, užrišant tvirtą jūrmazgį po šia žiauriai moksline genetinio buriavimo teorija - dabar mums aišku, kad yra visai nesvarbu, koks tu esi buriuotojas - pats gryniausias sportininkas ar kruizeris - tu vistiek neišvengiamai turi sportininko genų.

Dvi jachtos, plaukiančios ta pačia kryptimi - neišvengiamai lenktyniauja. Galbūt ne abudu tų jachtų škiperiai tai žino, tačiau tai yra lenktynės. Visada lenktynės, lenktynės foreva. Tarkim - tu išplaukei iš Nidos, už pusvalandžio apsidairai, ir matai, kad dar viena, ar kelios jachtos irgi plaukia link Klaipėdos. Nuolatos nerimastingai atsigręši atgal, vertindamas, ar jie tave vejasi ar ne, o jeigu taip - tai kaip greitai. Ką tu gali padaryti, kad pasididinti savo laivo greitį, kuris kursas greitesnis, kur farvaterio gylis leidžia kampą nukirsti, ką čia atleisti, ką ten prilupti. Aha, jie spinčių pakėlė - vadinasi, tau reikia taip pat.

large_20121110-P1110527-110.jpg

Tu nebežinai, kur dingo tas relaksacinio plaukimo sekmadienio popietę planas, papuoštas ramiu pokalbiu kokpite gurkšnojant alelį ir svaigstant nuo grožių gamtos, lėtai vis atsiveriančios apie tave... Ne, tu net negalvoji apie tai, nes nėra kada - autopilotas vairuoja per dideliu zigzagu, todėl vairuoji pats, gaudai vėjo gūsius, bandai iš kiekvieno jų išgręžti maksimalų momentinį greitį. Ir vis per petį stebi savo "varžovus", kurie tikriausiai net nežino, kad tu lenktyniauji...

Kartais pavyksta save suvaldyti - po perkūnais, kas tu - sportininkas šlapiu pasturgaliu, ar tik kruizeris, savo namą ant vandens perkeliantis iš taško A į tašką B? Ne greitis tau svarbu, ne vieta ant podjumo, o malonumas buvimo ant vandens su vėju, savo laivu ir savo įgula. Tada tau vėl pavyksta grįžti į normalų relaksacinį buriavimo režimą, nes tavo dominuojantis kruizerio genas sudraudė ir po suolu nuvarė tavo recesyvinį sportininko geną.

Tiesa taip pat - kad tas susivaldymas apima tada, kai jau aiškiai matai, kad tas besivejantis laivas tau duoda į kaulą. Kai jie guviai šniokščia pro šalį, tu visa savo povyza jiems demonstruoji relaksacinį savo plaukimą.
Tu prieš minutę dar sportavai, na bet gal jie to nežino...

Posted by gramas 00:34 Archived in Lithuania Comments (0)

Apie tai, kaip įkūrenti jos širdį

Na, net nežinau, kaip čia pasakius, kad šitos šalies feministės labai nuliūdę nebūtų. Nieko nuskriausti kol kas nesinori.

Kai tu pajunti, kad ji tavęs neklauso, privalai jai ką nors tokio nupirkti. Tu gali sumokėti savo prakaitu ir savo kančia, arba pinigais. Nes joms visoms reikia tavo prakaito, tavo kančios ir tavo monetų.

Kai preitoj PaPų regatoj atplaukiau antras, pagalvojau - taigi vatafak, kodėl taip nutiko??? Juk startas pavyko, iki posūkio Scorpio pirmas... Vien baltom burėm, jokio spinčiaus, nes su šeimos ir naujokų svečių įgula, kadangi... O laviruotėj, jau grįžtant, ėmėm, ir Omegai iki finišo viską pra...radom. Užvežė mums be kelių minučių net 10 minučių.
Plika akim matėsi, kaip jie žymiai aštriau į vėją eina. Senutis atsarginis Scorpio grotas neveža, nes numuštas jau, o naujas dar tik važiuoja. Mūsų kovinis numiro dar pernai, dėl netyčia užsipynusio bulynio keliant ir po to pražiopsotai netikėto durno halso pavėjui. Babahhh su smūgiu ir basta, burės nebėra. Nežinau, gal mano klaida, gal tik šiaip laikas grotui numirti atėjo.

Po šio PaPų plaukimo, bare prie alaus, buvo kalbos. Kaip ten atsitiko, kad Omega visus padarė. Taip ir padarė, nes jachtos dugną naują nupirko. Duok jachtai tvarkingą dugną, ji tau - PaPus ir atitinkamai greitį. okay, dar patyrusią įgulą duok... Kad feministės vėl nesupyktų - tai čia ne jūsų, feminisčių sultingi apvalumai, o PAvakario PAsiplaukiojimai, to biš PaPai. Jei dar neaišku, tai Googlas visagalis.

Taip ir yra, kad jei nori, kad tavo jachta plauktų, turi jai kažką tokio, visąlaik ką nors tokio nupirkti. Tai geresnį dugną, tai naują burę. Tai naują geležėlę, tai smagesnę plastmasėlę. Praktiškai visi jachtinikai serga ėjimo į parduotuvę liga. Jeigu kur nors nykiausiam brolių skandinavų kaimely bus dvi jachtinių žaislų parduotuvės, tai brolis jachtininkas LT aplankys būtiniausiai abi, vien lygindamas kainas ir beveik nieko nepirkdamas.

Tačiau ne apie pirkinius pas mūsų kalba, labiau apie darbus. Paimk į delnus ką nors sunkaus, tarkim elektrinį šlifuoklį ir praleisk dieną, iškėlęs rankas. Jei maža - praleisk dvi. Kam nors tai nelengva, bet šitas etapas, dėl graudžiai lėtos monotonijos - tai mano kančia. Po to turi švarų laivo dugno paviršių. Dabar - dažyk 4 sluoksnius epoksidinio grunto, su 2-3 valandų pauze tarp kiekvieno. Sudaryk tokį kiaušinio lukštą savo laiveliui. Po to - jūros moliuskams ir augalams nuodinga danga - antifulingas. Šitie dažai mūsų beveik gėloje Baltijoj dirba 2-3 metus, nors mes, jachtininkai kažkodėl dažom kasmet. Na, bet mes tokie - juk mums reikia.

Kažkuriuo momentu, užsikali už viską mokėti ir bandai daryti dalykus pats. Po to (po N tuščiai sutrinto laiko ir n+1 sugadintų brangių medžiagų, nes rezultatas nėra smagus) pradedi įgauti pasitikėjimo profesionalams. Tada jie viską padaro, o tu susimoki.
Sumoki monetas, o kas liko - tai tavo paties laikas, tavo prakaitas ir tavo kančia. Kokiom proporcijom į tavo laivą sukris tavo laikas, tavo kančia ir tavo monetos - žinai tik tu pats.
Tada, kai jai duosi - tada tavo jachta plauks.
Scorpio į vandenį nuo kranto suskrido vos ne anksčiausiai visų. Nes nereikėjo laukti, kol samdyti meistrai suras laiko, nes pats ką reikia išmokau.

Tiek ir norėjau jums pasakyti - jai duosi, ji plauks. Bet gali ir neplaukt...

Posted by gramas 11:54 Archived in Lithuania Comments (4)

Apie tai, kad kartais varyti meškai į koją gali būti smagiau

large_meska.jpg

Pirmasis šių metų plaukimas įvyko vakar, ir buvo bjauriai šalta. Pirmoji balandžio savaitė, tai nėr ką norėti - juk ne tropikai čia... Baltija mums kaip radijatorius ir kondicionerius, priklausomai nuo metų laiko. Šiuo metu, per žiemą atvėsus, ji labiau kondicionierius - kai sausumą saulė įšildo, nuo jūros papūtęs šaltas ir drėgnas vėjas visą pamario kraštą gerokai vėsina. Užtat rudeniop, kai vis dažniau mus aplanko šiaurinių krypčių šalto oro srautai - mūsų jūra, per vasarą įšilus, ima veikti kaip šilumos rezervuaras. Tas mūsų radijatorius pajūrio rudenį daro švelnesnį, o žiemą - šiltesnę bei drėgnesnę, nei kur nors vis mažiau grybingoj ir vis labiau nuogamergingoj Varėnoj.

Kai vakar sūnus padėjo burėmis laivą aprengti, dangus dar drėgnai apniukęs buvo. Tačiau iš Pietvakarių pūtė visai smagiai, saulė pro debesis prasimušti pradėjo - todėl nusprendžiau plaukti. Taigi reikia viską išbandyti - atseit, variklio darbą patikrinti, vantų įtempimus pažiūrėti, kaip sraigto mentės vartaliojasi, ar autopilotas vis dar kaprizų pilnas - juk norėdamas, daug techninių priežasčių prisigalvotum. Tačiau plaukiau vien iš įdomumo - labai jau norėjosi pamatyri, kaip uostas nuo vandens iš po žiemos atrodo. Sūnus nusprenė neplaukti, nes per lengvai apsirengęs buvo. Kad ir pats buvau per lengvai, todėl ties visai nuplikusia Kiaulės Nugara į ožio ragą sustirau subimbalėjau, ir sukau laivelį namo.

Uostas per žiemą gyvybės pilnas buvo, nes permainos akivaidžios. Dujų terminalo statybos Kiaulės Nugarą nuskuto, nebe joks paukščių rojus ten dabar. Kolosalios terminalo atramos jau sukaltos, statybininkų daržinė su pontonine katerių prieplauka Kiaulėj įrengta. Smeltės konteinerių terminalas išaugęs... O ten, kur naujos jachtų prieplaukos ir marinos žadėtos - nieko nevyksta, viskas dar miega... Nors anos pusės jachtų uostas, kaip ir pernai, PaPa regatų dalyvius su linksmais BBQ pasirengęs priimti.

Vos laivą uostely pririšęs, visas sustiręs, įlindau į kajutę apšilti. Neapgyventas laivas dar, net arbatos neišsivirsi - naujus dujų balionus reikia pajungti, vandens sistemą iš po žiemos naudojimui paruošti, kai kuriuos užkaborius dar išvalyti, vienžo šiek tiek jaukumui ir komfortui reikalingą buitį pareguliuoti... Tas prancūzas savo meškoj šiuo metu kiek šilčiau, tiek ir jaukiau įsitaisęs. Varo vyrukas meškai į koją, matyt, ir vargo nemato. Nors tuoj galėsit bet kada patys pasižūrėt, varo ar ne.

Šiuolaikiniai menai, vienok, nors su buriavimu šis konkretus dalykas šiek tiek irgi susijęs.
Pasidarė prancūzas meškos karkasą, į kurį pats įlysti gali. Aptraukė tą karkasą tikro meškino kailiu. Mešką pastatė Paryžiaus Gamtos ir Medžioklės muziejuje, ekspozicijų salėje. Pats įlindo vidun, kur sumontuota minimali įranga, patvarkyta buitis ir atsargos, kad visiškai autonomiškai (kaip jachtoj, kuri kažkur vandenyne) galėtų savo meškoj dvi savaites gyventi. Meškos pilve prancūzui guolis įrengtas, vienoj kojoj maisto atsargos sudėtos, kitoj kojoj wc padarytas... Šiais laikais tai vadinasi perfomansu, nes tai menas. Nors mažiau meniška siela tai vadintų tiesiai - dėmesio stoka ir kvailyste.

Labai dažnai ta mažiau meniška siela ir mūsų buriavimą kvailyste vadintų - taigi kokiu idijotu reikia būti, kad ištisom savaitėm vargti ant bangų, izoliaciją ir tos pačios autonomijos (gal laisvės?) nuo viso pasaulio nepriteklius kęsti, jei į bet kur per pora valandų visai patogiai nuskristi gali? Neklauskit manęs, kodėl kiti žmonės meškoms į pilvą lenda, ar jachtomis į jūras plaukia - apie visus nežinau, bet kiekvienas tam turim savų priežasčių.

Kaip tam Ponševaliui meškos pilve einasi - tiesiogiai stebėkite čia.

Kodėl jis tai daro - jis pats aiškina čia.

DELFI reportažas - čia.

O kodėl aš į jūrą noriu ir kaip man ten sekasi - rasite čia.

Na taip, laimingai pabaigai - keli vaizdai iš vakarykščio plaukimo. Ten pamatysit ir Kliaulės Nugaros Antyną, ir Smeltės Dinozaurų parką, Terminalą, kuris vis dar nekruizina, ir Mūsų Laisvę nuo Ivano ir jo vamzdžio, BBQ Krantinę, švininį dangų, šaltą vandenį ir kuklią saulę.

large_IMG_0815-001.jpg

large_IMG_0807-001.jpg

large_IMG_0801-001.jpg

large_IMG_0795-001.jpg

large_IMG_0791-001.jpg

large_IMG_0788-001.jpg

Posted by gramas 01:35 Archived in Lithuania Comments (0)

Apie tai, kad metų pradžia atsitiko ankstyva

large_IMG_0772.jpg
large_IMG_0775.jpg

Jachtos SCORPIO įgulai šie Nauji Metai yra kovo 31-oji.
Dar niekada nepavyko taip anksti susitvarkyti su laivo paruošimo darbais ir pradėti sezoną. Didelis privalumas buvo tai, kad jachta žiemojo Klaipėdos Laivų Remonto gamybinėje zonoje, po portaliniu kranu - nebereikia laukti, kol ant krantinės išrikiuotos jachtos bus visos sutvarkytos, pasamdytas automobilinis kranas, kad jas vieną po kitos iš eilės sudėliotų į vandenį.

Kažkaip savaime, be didesnių vargų šiemet laivelis susitvarkė. Kranto darbų tiek ir tebuvo - dugno dažus švitriniu popieriumi sušiaušti, naują Hempel'io sluoksnį užtepti... Sraigtą su pasukamom mentėm tepalu užpildyti... Veleno anodo varžtus pakeisti; pati slyva dar sezoną drąsiai trauks. Dekoratyvines borto juostas dažais kiek pataisyti... O visa kita - galima bus padaryti laivui jau esant ant vandens.

Dar penktadienį ryte, pakeliui į uostelį, pasipirkau visokių darbui reikalingų pričindalų - apsauginė kaukė, dažymui volelis/vonelė, pirštinės, skiediklis dažams. Ir kažkaip nejučia, darbelis po darbelio - bet viskas tą pat dieną ir pasidarė. Vos pora akcijinio Zipfer skardinių užtruko... Vakare, žinoma, jau namie - visi rėmai skaudėjo, rankos nuo antifulingo melsvom panagėm kaip sardelės pakibo, bet 100 gero konjako jos, darbštuolės, iki ten kur reikia, vistiek prinešti sugebėjo. Nie pjanstva radi, a zdorovja dlia. Taigi Nauji Metai - šventė juk.

Didžiausias ir bjauriausias likęs darbas - visą laivo vidų iššveisti. Kai laivus krante žiemoti paliekam, būtina kuo sklandesnę vidaus ventiliaciją užtikrinti - kad drėgmės kondensatas nesikauptų, pelėsis neįsimestų. Tačiau yra ir antras tos ventiliacinės lazdos galas - laivo vidus smarkiai pridulka. Dulkės visur, kiekvienam užkaboryje - ir iš visur teks jas išvalyti.
Jei kovo paskutinė diena buvo laivo darbų mėnuo - tai balandis ( jei tiksliau - kažkuri jo diena) kaip ir priklauso, bus laivo švaros mėnuo.
O po to jau plauksim.

Posted by gramas 01:04 Archived in Lithuania Comments (3)

Apie tai, kas yra "Coca-Cola behaviour"

Kiek šunų bekartume ant tos Coca-Cola teisingos mitybos prasme, bet ji neabejotinai turi keletą teigiamų savybių. Ji yra šioks toks kantrybės ir subalansuotos elgsenos, rimties ir susikaupimo pavojaus akivaizdoje simbolis. Tokios savybės ir būsenos telpa į anglišką "cool", bet nuo šiol gali sakyti ir tautiškai - "keickapkuokakuola". Skamba kiek suomiškai, bet neimk į galvą - svarbu esmė. Tuoj paaiškinsiu, kodėl.

Pradžiai - naudingas patarimas kolegoms buriuotojams, plaukiantiems į Visbį Gotlando saloje. Juk patys žinote, kad rimtųjų gėrimų reikia pasirūpinti dar namų uoste tiek, kad užtektų ne tik kelionei pirmyn-atgal, bet ir vakarėliams Visbyje. Švediškas Aktiebolaget - labai komplikuota ir nepatogi vartotojui sistema, bet ji tam ir sukasi, kad atgrąsytų švedus nuo alkoholio vartojimo. Sekasi Aktiebolagetui nelabai - tą įrodo nuolatinės eilės prie to monopolio parduotuvių ir visiškai bet kur trūkusių švedų kūneliai, besivoliojantys rytais, po savaitgalio naktų Visbyje. O Visbyje visos naktys yra savaitgaliai, nes į ten švedai vyksta tik atostogauti. Švedų gastronomuose nerasite rimtųjų skyrių - alkoholis tik silpno alaus forma.
Buriuotojai taip pat žino, kad jeigu rimtuosius suskaičiuoti ir sunormuoti dar įmanoma, tai alus - kiek jo besiveši - vistiek baigsis anksčiau. Todėl nori-nenori, bet teks užpirkimą daryti ir Švedijoje. Scorpio buvo sąžiningai pakrautas Amstel lageriu, tačiau kelionė nutiko ilga, todėl surprise-surprise, bet alus baigėsi per anksti.

large_P7090154.jpg

Tai, va, kai ieškosite gastronomo Visbyje - nepirkit ICA, nepatingėkite nukakti iki PROMO centro gyvenamuose rajonuose, ant kalno. Ten viskas pigiau, nes smulkus urmas - duoda geras nuolaidas, jei imi dideles pakuotes. Ėmėm mineralinį, dietinę Coką ir Prippsą. Atseit, sutaupėm per XXL pakuotes, tai kiek vieno, tiek kito tiek trečio - bet liko po kelis vienetus laivo runduke ir kelionei pasibaigus, ir sezonui pasibaigus, liko ir laivą iškėlus ant kranto žiemoti. Matot, koks negerumas laivą laikyti senąjame Pilies uosto baseine - žinai, žmogus, kad runduke Prippso dar yra, bet juk gali visai šalia uosto knaipėje draftinio gauti... Tačiau šis niekingas likutis nekeičia buriuotojiška patirtimi įrodyto postulato, išdėstyto aukščiau - kad alus baigsis visada.

Žodžiu - atėjo šiemetinė gūdi žiema, ir nepamenu kurią ten dieną ji pas mus buvo nutikus, tačiau mano skardines laive šaltis išpūtė. Šąlant skystis plečiasi, todėl atrodytų, jos visos turėjo sprogti, juk į metalą uždarytos. Tačiau sprogo tik viena kokos skardinė, visos kitos improvizuotą eksperimentą atlaikė vyriškai. Formas paaukojo, bet charakterį išlaikė. Skardinės galas ir priekis išvažiuoja pirmyn, tūris padidėja ir slėgis į sieneles sumažėja - apie viską pagalvota, pasirodo. Toji sprogusi brokuota pliuškė išvarvėjo, orams atšilus, iš runduko ir ant kajutės kilimo. Dabar turiu saldų kilimą kajutėje. Jie tik sako ZERO SUGAR, iš tikro ji Sweet sweet super sweet... iki pat Happyendless... Marketingas, matafaka, tačiau matykim ir teigiamą reikalų pusę...

Gaila, kad alus išsigėrė dar prieš fotosesiją, nes labai magėjo patikrinti, ar tapo panašus į Klanapilio LEDO...
O vyriškai šalčius atlaikę ir ta trūkusi kokos skardinės atrodė va taip:
large_IMG_0718.jpg

large_IMG_0719.jpg

O dabar - kad jums viskas būtų aiškiau, dabar - apie kokos rimtį ir susikaupimą pavojaus aivaizdoje.

Vienas rimtas ir susikaupęs mokslo atstovas kokos skardinę įvedė į santykius su tekančia vulkano lava. Pirmas bandymas su pradurta skardine, todėl ji šitaip apsimyžo. Matyt, buvo bijota baisaus sprogimo. Kitu atveju - skardinė buvo sveika... Patys pažiūrėkit, kas iš to išėjo:

Tai aš ir sakau - keickapkuokakuola...

Posted by gramas 03:56 Archived in Lithuania Comments (0)

Apie tai, kaip krito Klausimai Buriuotojui. Andrius Varnas

large_andrius-va..mo-svajone2.jpg
Mačiau juos, Andrių Varną, jo dukrą Rasą su draugu Egoi - prieš beveik 4 metus ant RAGAINĖ II denio, kai be galo laimingi grįžo namo, apiplaukę Pasaulį. Pirmąkart aš tada regėjau lietuvišką jachtą , namo parvežusią tokią daugybę įvairiausių šalių vėliavų po dešiniu zalingu.
Tokia jūrinė tradicija ir vėliavos etiketas - įplaukdamas į svetimos šalies vandenis, po dešiniu zalingu stiebe iškeli taip vadinamą mandagumo vėliavą - tos šalies vėliavą, tik pamažinto formato. Atvyksti kaip svečias, iš svetur, bet su taikiais ketinimais ir gerbdamas šeimininkus. Tačiau, sugrįždamas į namų uostą, laivą papuoši ištisa virtine vėliavų - visos plaukimo metu aplankytos šalys parodomos vizitų į jas tvarka.
Kitas buriuotojas, tokį laivą pamatęs uoste, kiek ilgiau užkliūva žvilgsniu. Jis skaičiuoja tas vėliavas ir mintyse ant jūrlapio bando įsivazduoti maršrutą, kuriuo tas laivas plaukė, jam jau įdomu kiek šis kelionėje užtruko, kiek jūrmylių ant lago suvyniojo. O su buriavimu nesusijusiam praeiviui tokia jachta, visa išpuošta svetimų kraštų vėliavomis, tikriausiai, nieko ypatingo nereiškia - žmogus pagalvoja, laivas išpuoštas, gal šventė kokia, ir tiek... Ir jis teisus, nes tam buriuotojui, jūras perplaukusiam ir svetimus krantus aplankusiam, grįžimas namo ir yra šventė. Šventė - ir kito, jau sekančio plaukimo, kurio idėjos zvimbia galvoje, pradžia.

Andriaus didžioji kelionė apie Pasaulį truko du metus. Kažkada, sutikęs Nidoje, aš jo paklausiau - ar plauktumei dar kartą? O kam, sako - aš jau žinau, kur noriu būti. Į ten ir plauksiu.

Andrius Varnas - vienas iš nedaugelio lietuvių, ragavęs laisvųjų Vandenyno piliečių gyvenimo, gerai pažįstantis tą margą buriuotojų - jūros klajoklių gentį ir pats pasirinkęs tokiu būti.
=====================================

Klausimai Buriuotojui

Kokius svarbiausius reikalavimus keltum laivui ir įrangai, ruošdamasis tolimam plaukiojimui?
a. Svarbiausia - stiprus korpusas, jei plastikas, tai žemiau waterlinijos ypač stiprus ir gerai armuotas
b. kylis geriau ištisinis ar pusiau, priekinė kylio dalis nuskleista, kad niekas neužkibtų, o lengvai nuslystų.
c. BŪTINAI prieš vairo plunksną pilnas skegas, vairo plunksnos apsaugai
d. BŪTINAI variklio jėga perduodama į sraigtą per veleną, o ne „koja“, sraigtas paprastas dviejų ar trijų sparnų, bet NE sulankstomas.

Visa tai tam, kad jeigu turėsite problemų povandeninėje jachtos dalyje, Jums kai kuriose akvatorijose tiesiog nebus kur išsikelti jachtos ir susitvarkyti ar tai vairo plunksną ar variklio „kojai“ pakeisti riebokšlius, visi šie pastebėjimai tam, kad to išvengtumėte ir jaustumėtes saugūs
Rangautas: visas stovintis takelažas geriau dubliuotas( štagas ir baby štagas, achterštagas ir bakštagai ar dar papildomas achterštagas, dvi poros zalingių, top vantos atskirai, tarpinės vantos irgi atskirai. Visa tai tam atvejui, kad jeigu trūktų štagas ar dar kuris nors stovinčio rangauto trosas, stiebas turi išlikti sveikas. Taip pat privalu dubliuoti falus. Labai efektyvu, kuomet ant stiebo įrengiamas papildomas bėgelis triseliui, t.yra nenuėmes grotą, Jūs jau gali greitai pasikelti triselį.
Burės. Atsarginį grotą (su trim rifų eilėm) turėti privalu, o jei ilgas distancijas tenka plaukti pasatais, tai privalu turėti ir dvynius stakselius ir gikus jiems įremti, ir jų pakėlimas, nuėmimnas turi būti itin lengvas, kad vienas įgulos narys lengvai susitvarkytu.......aišku būtina turėti štorminės burės, geriau RYŠKIAI oranžinės spalvos. Svarbu tiksliai ir greitai mokėti pasikelti štorm bures ir žinoti autopilote, kaip takeluoti jachtą štormburėmis. Tuomet stiprūs vejai Jums nebaisūs ir Jūs žinote ką štormuojant reikia daryti ir Jūs mokate tai greitai daryti.
Galima dar kelias jaučio odas prirašyti apie kruizinės jachtos komplektaciją, bet tai kitam kartui.

Tavo mėgstamiausias patiekalas, kurį ruoši ilgesnio plaukimo metu? Gal receptuką....?
Kuomet kelias savaites vandenyne pusryčiams, pietums ir vakarienei valgai ištisai sugautas dorado ar tunus, tuomet visko prigalvoji: mūsų kulinarinis variantas,kuomet jau net nesinori matyti žuvies patiekalų: imamas file gabaliukas tuno ar dorado, įpjaunama į vidų česnako skilteles, po to šį gabaliuką apvynioji bulvių tarkiu su trupučiu miltų ir ant karštos keptuvės iškepi, na ir toks gaunasi „ale lietuviškas žemaitiškas blynas“ .
Vieno mano sutikto suomio Timo, daug metų gyvenančio jachtoje pasaulio vandenyse genialus atradimas, pačiam gaminti konservus: pagavai didelę žuvį ir į konservus, krante nusipirkai kokią vištą ar gabalą jautienos ir į konservus. Tereikia turėti stiklainių, dangtelių, greitpuodį ir pirmyn.....visuomet jachtoje turėsi gerą, kokybišką ir nebrangų maistą. Kitas sutiktas buriuotojas australas savo jachtoje destiliavo (varė) romą iš cukranendrių (turėjo pasigaminęs kažką panašaus į naminukės aparatą) .....pasaulis spalvingas...

Kas labiausiai „pramuša“ įgulos narių elgesyje, kai ilgesnio reiso metu pradeda jaustis tam tikra trintis ir įtampa?
Aišku, geriausia tolimuose reisuose buriuoti su šeima, tuomet „trinties ar įtampos“ problemos išnyksta. Patikėkite, apie 90 % plaukiojančių pasaulyje jachtų plaukioja šeimom, dažniausiai dviese, gi plaukdamas su įvairiausiom įgulom, stengiuosi būt tolerantiškas, bet turiu vieną „nikį“. Jeigu matau, kad kažkas iš įgulos darosi katastrofiškai nevaldomas, arba tampa „rakštimi“, įteikiu jam baltą popieriaus lapą, ir prašau, kad parašytų pats tai, kuo čia yra nepatenkintas...patikėkit, niekas nenori raštiškai ką nors apkalbėti, ar prisiimti atsakomybę .....

Kokias atsargines dalis visada turi savo laive?
Tikrai daug, nes puikiai žinau remonto ar ats.dalių kainas Europoje, na o trečiose šalyse turi būti viskam pasiruošęs....

Kurioje jūroje tau smagiausia buriuoti ir kodėl?
Namų Baltijos jūroje - Švedijos ir Suomijos archipelagai, rytų Vokietijoje Štetino marios ir Riugeno salynas – čia tiesiog labai jauku ir gera navigacijos mokykla. Pasaulyje – pietryčių Azija ir Raudonoji jūra – pigu, šilta, vaisiai, jūros gėrybės, budizmo religija pietr.Azijoje leidžia jaustis saugiai, ... Malaizijoje, Thailande pakankamai gerai išvystyta jachtingo infrastruktūra, nėra kosminių europietiškų kainų jachtų aptarnavimui....

Patark ką nors buriavimo naujokui, kuris jau nori, bet dar bijo.
Galiu patarti tik vieną - atsirišk švartovus ir išplauk, kelyje viskas susitvarkys ir visko išmoksi...nebijok...

Kodėl, tavo nuomone, žmonės nustoja buriuoti ir tampa kranto ar internetiniais „buriuotojais“?
Kažkaip tokių ‚buriuotojų“ nesutikau, gal kokiam Vilniuje ir smagu „buriuoti naktiniam klube“ ar Užupyje....bet čia Pamaryje, tai nepopuliarus užsiėmimas

Įdomiausia vieta, tavo aplankyta buriuojant?
Pasaulis...mėgstu keliauti, ar tai su jachta ar auto ar baiku ar pėstute....man didžiausias kelionių pasitenkinimas – tai sutikti žmonės, nauji draugai. Tad galėčiau atsakyti į šį klausimą taip: įdomiausia - tai sutikti kelyje žmonės.....

Didžiausia klaida, kurią padarei, kai dar buvai buriavimo naujokas?
Jaunystėje, aštriu beidevindu buriavome iš marių į Atmatos žiotis ir užmiršome ant kranto stovintį seną, menantį dar reicho laikus, švyturiuką. Na stiebu kabinau švyturiuką ...triokšt ir nulaužiau stiebą...

Tavo mėgstamiausias buriavimo posakis.
Easy, easy....arba ramiau, ramiau...

Koks klaidingiausias stereotipas, kurį apie buriuotojus susidariusi kranto visuomenė?
Mūsuose dažniausiai buriavimas tapatinamas vos ne su oligarchų užgaidom, gi normaliose jūrinėse valstybėse tai dalis šalies kultūros, su savo paveldu, istorija ....ir buriuoja tikrai ne oligarchai

Pradėdamas sezoną, išplauki į pirmą kelionę – kas yra tau sunkiausia, persijungiant iš kranto gyvenimo į jūros kasdienybę ir kas atrodo sudėtinga vėl adaptuojantis gyvenimui krante?
Tikrai neturiu problemų po žiemos išplaukdamas į jūrą, visada tai yra džiaugsmas. Kur kas sunkiau persijungti į tą beprotišką kranto gyvenimą, kuomet veik visą vasarą praleidi buriuodamas ir reikia grįžti į LT rudenį...tuomet pasijunti svetimas sausumoje...

Tavo svajonių šalis ar uostas, kur labai norėtum nuplaukti?
Tikrai noriu senatvę praleisti jachtoje, buriuodamas nuo vienos salos iki kitos, iš vieno vandenyno į kitą....savo kelionėse esu sutikęs ne vieną porą, taip leidžiančią senatvę. Kažkada kažkas ir iš lietuvių pradės irgi taip gyventi ....o gal kažkas jau taip ir gyvena, tik mes nežinom

Įvardink buriuotojo etiketo elementą(-us), kurių labiausiai stokoja mūsų buriuotojų bendruomenė?
Daugmaž viskas mūsų „ceche“ gerai, tik kartais koks „šaukštas deguto“ sugadina medų...pvz.: keiksmažodžiai...

Koks įgulos budėjimų grafikas tau labiausiai patinka ir kokia pamaina tau pačiam mieliausia?
Kuomet instaliavau į savo jachtą vėjo autopilotą, budėjimai arba „rumpeliavimas“ atkrito. Dabar daugiau tai būtų aplinkos stebėsena. Man patinka naktis, kuomet visa įgula miega, o tu gali ramiai sau klausytis kokio S.Getz,o arba Pink Floyd,ų. Auštant geriausiai jaučiasi mano dukra, tai jos svajonių valandos budint.

Kokia buvo pavojingiausia situacija, kurioje esi atsidūręs buriuojant?
Na tai buvo dvi nesmagios situacijos ankstyvos nepriklausomybės laikotarpyje (jos nebuvo kritiškai pavojingos, tai nebuvo mirties ar gyvybės klausimas, bet to kartoti tikrai nenoriu) ir abi susijusios su meteo prognozėm. Pirma- gavau Bornholmo salos prognozę, atrodo viskas OK, išplaukėm namo iš Nekso į LT ir už 12val. gavom 72 mzg W, SW ir 18 valandų lėkėm pavėjui tik su takelažu ir dar išleidę kokius 150m virvės iš achterio su pririštais gale medžiaginiais miegmaišiais, tiesa buvo spalio galas, ne pats geriausias oras Baltijoje (tuomet įsitikinau, kad Baltijoje gali būti ir 10m auščio bangos)...Antra – vėl Bornholmas, sausio mėn. pabaiga, varom namo b/j Žilviną, ir vėl vietiniai duoda OK prognozę, o naktį atšala iki -10C , užpučia stiprus NW ir jachtos denis pradeda dengtis ledu.....abiem atvejais nepatikrinau kitais kanalais prognozių, gi buvo galima tai nesunkiai padaryti .....dar ir dabar nejauku prisiminus..

Kokio atributo iš kranto gyvenimo labiausiai pasiilgsti kelionės metu?
Nemeluosiu, labiausiai pasiilgstu savo šuns Sailo....kartais net sapnuoju jį...

Ko labiausiai baiminiesi plaukimo metu?
Iš esmės, geras kepas yra bailys: jis pergyvena dėl navigacijos, dėl meteo prognozių, dėl laivo tech.stovio, dėl įgulos ir dar velnias žino dėl ko....kai man kas nors sako, kad jis jūroje nieko nebijo, aš dėl šio žmogaus išsigąstu....

Jei sėdėtum Dievo Tėvo dešinėje ir būtum atsakingas už buriavimą Lietuvoje – kokius tris dalykus sutvarkytum pirmiausia?
Pirmiausia visos jėgas skirčiau vaikų buriavimo vystymui, po to naujų marinų statybai ir...sostinę perkelčiau prie jūros...

Juokingiausias nutikimas, įvykęs tau buriuojant ?
Rincos saloje, Indonezijoje, kuo ramiausiai ant smėlėto kranto rengėme vos ne foto sesijas su Komodo drakonais(tokie 3 metrų ilgio „malonūs“ driežai), ir tik vėliau sužinome , kad jie minta ir žmogiena....tuomet jau buvo ne juokinga...

Ar kada nors susimąstei, kaip elgtumeis, jei tektų palikti laivą, o plauste trūksta vienos vietos?
Na tikrai pasielgčiau ne taip, kaip pasielgė lainerio „Costa Concordia“ kepas.....

Ko dažniausiai prašai Neptūno, jei palaikai buriuotojų tradiciją jam įpilti?
Kiekvieną kart išplaukdamas prašau saugiai sugrįžti ir saugiai buriuoti ....o grįžes visuomet „seneliui“ padėkoju...

Kaip buriavimas įtakojo santykius šeimoje?
Mano abu vaikai subrendo buriuojant Baltijoje, duktė jau savarankiškai buriuoja pasaulyje ir pagal nuplauktas mylias aplenkė mane, sūnus savarankiškai buriuoja po Baltiją, su žmona kiekvieną vasarą dviese išplaukiam savaitei ar dviem į Baltiją. Tiesiog buriavimas Varnų šeimoje, tai mūsų gyvenimas su visais malonumais ir nemalonumais...

Atsakyk į klausimą, kurį tu papildomai užduotum, jei rengtum tokį interviu?
Be ko Tu neplauktum į jūrą?????

Be orų prognozės.
Visada išplaukiu į jūrą turėdamas dvi ar tris nepriklausomas orų prognozes, o buriuodamas Baltijoje ar Šiaurės jūroje visuomet 4 kartus paroje klausausi per LW radijo bangas vokiečių orų prognozę buriuotojams. Plačiau apie šią vokiškai patikimą jūros prognozę buriuotojams http://www.deutschlandradio.de/seewetter.275.de.html

Su linkėjimais
andrius varnas

Posted by gramas 22:56 Archived in Lithuania Comments (0)

Apie tai, ką į krepšį dėti

large_ditch.jpg
Čia ne tas krepšys, kuris krepšinis.
Čia tas, kurį nelaimės atveju iš skęstančio laivo su savimi pasiimame, į gelbėjimo plaustą ar pagalbą suteikiantį malūnsparnį (laivą) persikeldami. Taip jau yra, kad pagal jūreivių gyvenimą reguliuojančias konvencijas, nelaimės atveju besąlygiškai ir neatlygintinai yra gelbėjama tik žmogaus gyvybė, o ne turtas. Jeigu tavo jachta skęsta ir tau pavyksta prisišaukti pagalbą, gelbėtojai stengsis nuo skęstančios jachtos nukelti ir išgelbėti tik žmones. Laivas liks skęsti arba dreifuoti nešamas vėjo ir srovių pats sau, o jeigu jis, tapęs kliūtimi laivybai, keltų realų pavojų kitiems laivams - jis bus skandinamas. Ne taip jau retai nutinka, kad, gelbėtojams atvykus, škiperis griežtai atsisako palikti savo laivą ir stengiasi priversti gelbėtojus išgelbėti ne tik gyvybes, bet ir turtą, t.y. laivą. Šiuo metu mes nesigilinsim, kaip tokie scenarijai gali vystytis toliau, nors tema be galo plati ir įdomi. Šiandien dėmesio centre - tas nelemtas krepšys, kurį kiekvienas privalome turėti laive, bet niekas nenorim atsidurti situacijoj, kai tektų juo pasinaudoti.

Bėdos krepšį jūrinių terminų lietuvintojai entuzijazistai vadina griozdiška fraze Išgyvenimo Daiktų Rinkiniu, nebandydami ieškoti atitikmens iš angliškojo Ditch Bag, ar Grab Bag, kur žino ir naudoja visas pasaulis. Tikriausiai, kad mūsų kalbininkai būtų patenkinti. Įsivaizduojate štormui šėlstant, vėjui kaukiant, jūrai ūžiant, bangoms talžant - įgula iš gelbėjimo plaustelio bando išrėkti vis dar skęstančiame laive besiblaškančiam škiperiui, kuris gal dar ir giku ką tik per mamonėlį gavo - "paimk Išgyvenimo Daiktų Rinkinį!!!". Tas rėkia "Ką sakai?" "Rinkinį sakau išgyvenimo daiktų paimk!!!" "Ką? Daiktų? Kokių daiktų???" . Na, supratot.... komunikacijos greitis ir frazės, terminai... O stresui surakinus išvis dar neištarsi "išgyvenimo", pabandyk, garsiai garsiai surikti žodį "išgyvenimo". Kaip rėkiasi? Ypač tas "Išg.." Nekaip? Tai ir gerai, nežadink bendradarbių...

Koks skirtumas, galiausiai, kaip vadinsit, svarbu, kad tokį krepšį turėtumėt iš viso. Vadinkit kad ir Laimės Krepšiu, man jokio skirtumo... Juk Lietuvos buriavimo šaknys kyla iš sporto, kur smarkiausiai buriuojama jei ne Kauno užtvankoj, tai Kuršių mariose, o kiekvienas daiktas, bent kiek sveriantis, prieš varžybas yra iš laivo išnešamas į sandėliuką. Nes svoris - tai greitis. Kad ir nereikia to krepšio mariose, krantai čia pat, saugu, jei su liemene. Bet jeigu žmogus ketina su jachta jūromis keliauti, o ne mariose sportuoti - jam to sandėliuko išvis nereikia, nes jachta tampa ir namais ir plaukiojančiu sandėliuku, kuriuose jei ką nors turi - tai turi, o jeigu ne - tai ne.

SCORPIO bėdos krepšys - tai nemažas neperšlampamas maišas, pirktas Armijai ir Civiliams parduotuvėje. Talpus, berods 50 litrų tūrio, užvyniojama anga su sagtimi ant tvirto diržo. Tik reiktų dar ryškiom, refleksinėm juostom apklijuoti, nes iš prigimimo jis pas mane žalias. Jei užrakini neišleidęs viduje esančio oro - gali naudoti kaip gelbėjimo ratą, nenuskęsi... Pradžioje jame laikydavau vien tik signalines raketas, dūminius užtaisus ir fakelus. Vėliau, kai toliau nuo kranto į jūrą ėmėm plaukti, tada ant denio ir plaustas atsirado. Buriuodamas tą plaustą nori-nenori pastebėsi, prieš akis juk styro. Todėl kartais imi visokius galimus jo panaudojimo scenarijus mąstyti.

Kai laivas skęsta, reikalai gali vykti labai greitai - gali nebūti laiko pamiegoti, kaip kad holivudai mums rodo komedijoj All Is Lost. Labiau tikėtina, kad imsi blaškytis po kajutę, bandant surasti daiktus, kurių norėsis plauste, arba svetimam krante, kuriame gelbėtojai paleis tokį, koks stovi - vien su šlapiom kelnėm, na, gal karšto buljono ir anklodę gausi, bet kažką daugiau - tai nelabai... Nuo tokių neramių minčių turėtų didėti Bėdos Krepšys, t.y. jame turi pradėti kauptis geri daiktai. Sakau - turėtų, nes realiam gyvenime visi buriuotojai yra užkietėję optimistai. Juk visos bėdos ir nelaimės atsitinka kitiems žmonėms, tikrai ne mums!

Todėl, nuo to optimizmo, raketos krepšy yra, o žibintuvėlis, pageidautina be elementų, o su prisukamu akumuliatoriumi - kažkur kitur. Čia žibintuvėlis - tik vienas menkas pavyzdys tų daiktų, kurie randasi kitur, o turėtų būt krepšy. Tų daiktų, kurių galėtų prireikti, yra daug, bet sąrašą savųjų turėtume susidaryti patys, atsižvelgdami į tai, kur plaukiam ir kiek laiko - jei reikalai atsivers ta prastesne puse į viršų - teks pagyventi plauste. Jei keliaujam Baltijoje, ar Europos šalių priekrantės vandenyse - mažai tikėtina, kad plauste tabaluoti teks ilgiau, nei pora-trejetą dienų. Net jei pagalbos negalėsi šauktis - srovės ir vėjas jei prie kranto neprineš - tai bent praplaukiantis laivas tavo plaustą kada nors pastebės. Beje, jei tu matai laivą kažkur toli nuo krantų, tai toli gražu nereiškia, kad jis tavo plaustelį mato... Labiau tikėtina, kad jis plaukia autopilotu, o tas filipino prie šturvalo tokį įdomesnį žurnalą varto, ar laikus feisbuke dėlioja.

Avarinių daiktų sąrašą darant, verta galvoti ne vien apie sąlygas plauste, bet ir apie bent kiek pakenčiamą funkcionavimą krante, į kurį gelbėtojai tave iš malūnsparnio paleis. O jei kur Botnijos įlankoj, ar net Stokholmo archipelago užkaboryje į negyvenamą salą pats išsigelbėsi - kas žino, kiek laiko ten prasėdėsi, juk vietos ten ne kažką civilizuotos...
Ką nuolat krepšyje laikyti, o ką tikrai sugebėsi skęstančio laivo jovale surasti - spręsti tau škiperi pačiam, čia joks LBS tau nenurodys...

Raketos, fakelai, dūmai, signalinis veidrodėlis

EPIRB - avarinis palydovinis švyturys, jei tokį turit. Veikiantis, patikrintas, registruotas Radijo Dažnių tarnyboje.

Minimali, sandariai pakuota vaistinėlė

Receptiniai vaistai, jeigu tokius naudojat

Atsarginiai akiniai - kiek saulės, tiek su dioptrijom, kad kaip akla musė plauste, ar po suomių mišką neropinėtum

VHF racija, atspari vandeniui, pilnai pakrautais akumuliatoriais, dar geriau - ir su atsarginiu.

Nešiojamas GPS su atsarginių baterijų rinkinuku.

Atsarginiai pakrovėjai telefonui, GPS ir VHF. Yra kažkokios universalios portatyvinės saulės baterijos, gal reiks pasidomėt...

Plausto remontinį rinkinuką, tiktų toks kaip pripučiamai valtelei kad paruoštas, tik papildomai reiktų tokį staliaus spaustuviuką pasirūpint. Pabandyk ant pripūsto baliono skylės lopą uždėti, sako, greit suprasi, kam tas spaustuvas reikalingas... Gal reiks kada pabandyt ant pripūsto tuziko tą raukšlę suspausti?

Geriamo vandens atsarga (kiek žmonių? Bent po litrą kiekvienam, atskirais mažais buteliukais ... arba daugiau... kiek tilps... ar kiek paneši)

Negendančio smarkiai kaloringo maisto atsargėlė - saugiai supakuoti Mars ar Snickers gerai veža, esu matęs lašinių bryzą, sumanaus buriuotojo tam visada paruoštą. Maistą dėk į sandarius maišelius ir į uždaromą hermetišką indelį - jį galėsi panaudoti vandeniui iš plaustelio semti.

Paso, škiperio ir vairuotojo teisių kopijos, užlaminuotos. Įgulos pasų kopijos.

Laivo dokumentų kopijos, laminuotos

Svarbiausių telefono numerių sąrašas, nebent mintinai žinot viską, ką turit tlf - irgi laminuotas.

Pinigai, ar banko kortelė su pakankamu limitu, kad namo iš užsienių sugrįžti.

Žibintuvėlis - LED su prisukama baterija.

Peilis, geriau multifunkcinis įrankis, su bent viena saugia geležte, kad savo plausto neprasidurtum

Dujinis žiebtuvėlis

Nestoros, bet tvirtos virvės rimtas gabalas

Blizgi termo antklodė - ne tik kūnelio šilumą pasaugo, bet tinka ir signalizuoti, ar stoginę krante pasidaryti...

Pačiame plauste yra irgi šioks toks bėdos rinkinukas, bet kad jis uždarytas hermetiškame konteineryje, kurio nepatikrinsi, ir ko trūksta - papildomai ten nieko neįdėsi.

Tiems, kas plaukia labai toli - jiems ir bėdos sąrašas atitinkamai ilgesnis. Čia jau ir žvejybos priemonės, ir saulės kremai, ir kepurė, rūbai ir daug kitų egzotiškų dalykų rasit, ko Baltijos keleiviui nelabai ir reikia.

Ne visi aukščiau minėti daiktai nuolatos tame Bėdos Krepšyje laikomi. Pavyzdžiui, neblogas įprotis būtų, prieš išplaukiant į jūrą ilgesniam laikui - visos įgulos asmens dokumentus ir pinigines į Bėdos Krepšį susidėti ir tik krante, jei reikia, išsiimti. VHF stotelės irgi nuolat krepšyje nelaikau - nes tada reiktų dvi nešiojamas, neskaitant stacionarios, turėti. EPIRB'as irgi ne maiše, o ant sienos kajutėje savo dienos laukia... gal nesulauks. Na, ir kur dešra padėta, tą irgi visada žinau.
Šiaip jau, nekenktų įgulos telefonus, kai nuo krantų nutolsti, irgi į tą krepšį sausai ir saugiai susidėti, bet kad žaidimai, foto, filmai, muzika ir t.t. ... No Life , išmanūs baisiai juk visi, net ten, kur mobilus neveikia...

Kas dar svarbu... Prieš sezoną, o nekenktų ir prieš sudėtingesnį plaukimą - krepšį pasitikrint, ką reikia pasikeisti. Atsarginiai elmentai, raketų datos. O dar svarbiau - kad įgula gerai žnotų, kur tas krepšys laive yra, kada jį pasiimti - ir kaip naudotis tuo, kas ten sudėta.

Posted by gramas 23:25 Archived in Lithuania Comments (0)

Apie tai, kur buriuotojui jūrinės kultūros gauti

alb.jpg
Jūrinė kultūra didžiąjai daliai Lietuvos gyventojų šiai dienai yra tik Palangos paplūdimys su šiltu alumi ir smėlėtu beliašu. Ir nėra ko labai stebėtis - tie dešimtmečiai "po rusu" paliko tautai ne tik šlykščią rievę ant smegenų, iki šiol matomą daugelyje gyvenimo sričių . Toks dalykas, kaip jūrinė kultūra, tuo laikotarpiu išvis neegzistavo, nes sovdepijai toks jūreiviškai laisvamaniškas dalykas atrodė per daug pavojingas. Vakarais pliažą suakėdavo, rytais patikrindavo, ar daug švedų špionai pėdų ten paliko - va tuo jūrinė kultūra ir apsiribojo.
Na, okay, buvo šiek tiek tos kultūros, buvo... Buvo restoranas Ržavaja Vilka ir tam vakarui be galo turtingi žvejai - pats vienam taksi, o kepurė būtinai kitame, važiuojančiame iš paskos... Buvo 16-ta divizija, tos intymo darbininkės, apie kurias visų klaipėdiečių visada paklausdavo žemyno gyventojai, nes juk smalsu ir šitoks miesto koloritas... Boninė buvo, jei kas dar žinot, kas tai... Ir visiems dėl tos jūrinės kultūros gerai buvo tada, gerai ir į antrą dešimtmetį LT neprigulnybės įsigyvenus.

Jūrinė kultūra vos prieš pora metų įgavo teisę būti paminėta viešai - daugiausiai Jūrinės Kultūros Koordinacinės Tarybos, sukurtos Klaipėdos šviesių galvų, dėka. Ši Taryba, kaip ir priklauso normaliam sovietui, nuo pat pradžių savo gyvavimo ėmė presuoti Vilniaus valdžiažmogius, atseit, štai mes - uostas ir jūra, su savo kultūra! Todėl būkit malonūs mus pastebėti, o pastebėję mums priklausančią eilutę biudžeto išlaidų skiltyje suraskit. Norim proginės monetos uosto atgavimo 90 metų proga, norim pašto ženklų su jūrine tema. Dar norim pinigų renginiams, programoms ir opijui liaudžiai. Matyt, tikėta, kad pinigas ir pašto ženklas pasklis kaip virusas ir jūrine kultūra užkrės kiekvieną šalies užkaborį. Ženklus po truputį leidžia kasmet, gal net su virusu, bet monetai Vilniaus koridorių planktonas pasakė ryžtingą NE. Pinigų kalvės planai sudaryti iki 2015, patvirtinti, keičiami nebus. Kultūrinkitės kitaip.

Nes pinigas pinigui nelygus - tas pinigas, tiksliau, jų srautas, kurio užvaldymui einama į rinkimus ir po to ministerijų portfeliai parceliuojami yra ženkliai smagesnis pinigas už tą, kuris iš biudžeto išplauktų į kažkokią kultūrą. Reikalai pastrigo kultūriniam ceitnote - visi nori, visi už, visi labai supranta, bet procesas nevyksta. O gal vyksta, tik niekas nemato.

Savivaldybė kaip rengė Jūros ir labiau Alaus Šventę, taip ir rengs. Universitetas kaip nardė, taip nardys, rašė ir rašys. Brabandreris irgi kažkiek jūrmylių gal suplauks... Buriuotojai pasimaivys prieš krantines per laivų paradą - ir būsim padarę kultūrą. Jeigu mums tiek užtenka - jiems tuo labiau. Vilniui dzin, o tam LT užkaboriui - ir tuo labiau. Jei pagalvojus - tai labai gerai, kad jiems dzin. Nes Vilnius šiuo jūrinės kultūros klausimu ir turi būti pats giliausiais užkaboris. Jei ne, jei apsileisim - tokios dvi hiperaktyvois damos viską čia nugriaus ir gubojom užsės. Na, gal tokį lenktą, gražiai kabančio formos vamzdį, kaip prie Neries, dar įsmeigs - ir bus jums kultūra a'la Vilnius. Jokios kultūros Vilnius į Klaipėdą neatneš, nes jie ten turi kitų rūpesčių, kurie pinigas pinigui nelygu.

Jūrinė kultūra yra Klaipėdos reikalas ir kada nors išspręstas bus būtent čia. Ir nereikia sau statyti užduočių apie jūrinės kultūros nešimą į užkaborius. Užkaboriai savo problemas ir gatvių lenteles tegu išsisprendžia - ir mes jiems netrukdykim, nes mes jiems tikrai nerūpim. O jūrinė kultūra yra mūsų, nes tai Klaipėdos kultūra. Džiugu, kad ta jūriškai kultūringa Taryba šitą galiausiai suprato.

Jei klausimas siaurėja iš šalies lygio iki miesto ir jo žmonių - gal ne taip jau sudėtingai viskas ir atrodys. O jei tą visumą dalykų, iš kurių ta kultūra jūrinė susideda, pabandžius įvardinti, susirašyti, po to prioritetus, užduotis ir darbus pamatyti... Juk pasirodys, kad beveik visa tai Klaipėdoje vyksta, bet kažkodėl tik po kilimu, tyliai ir niekam apie tai nežinant. Ir pasirodys, kad pagrindinė problema yra mūsų galvose. Vienos galvos, kurios šiuo metu tą Klaipėdos kultūrą daro - apie tai kuklinasi viešai pasisakyti, o galvos, kurios nedaro - apie tai nežino, nes nesidomi.
Tuoj paaiškinsiu, kodėl man taip atrodo...

Prieš keletą dienų susibėgom su kolegom buriuotojais pora picų pasidalinti, alum užgerti, miestelio naujienom pačiauškėti. Žodis po žodžio, ir tą jūrinę kultūrą, jos skatinimą ir puoselėjamą patys buriuotojai kažkodėl ima traktuoti kaip kažkokį su mumis nesusijusį dalyką, apie kurį kažkokia taryba laikas nuo laiko susitikus pasikalba. Pasikalba, protokolą savivaldybės svetainėje paskelbia ir laukia sekančio posėdžio. Taryba sprendžia pačius įvairiausius klausimus, apie buriavimą taip pat, tik mes, buriuotojai, apie tai nieko nežinom, nes nesidomim. Bet tai mūsų problema, tikrai ne tarybos. Paskaitinėkit protokolus - gali nebūti visai nuobodu.

Š.m. vasario 11 d. savivaldybės "Akvariume" Taryba svarstė ir kažką tikrai nusprendė dėl buriavimo. Buriavimo aktualijas pristatė - surprise/surprise!!! - Žvejų ir Žuvies Perdirbėjų Konfederacijos vadas A.Aušra ir Brabander kapitonas V.Vizbaras. Žuvininkai, suprantama, apie viską Klaipėdoje žino geriausiai, nes dar Petras Pirmasis neapsikentęs dekretą išleido su sakraline fraze - "Torgovlia ryboj - dielo sugubo vorovskoe. A po semu veshat' po odnomu v god, chtoby drugim ne povadno bylo." Tačiau kpt. Vizbaras Taryboje atstovauja jūrinių profesijų mokymo įstaigas. Pats buriuotojas, viską apie buriavimo reikalus žinantis - ar jis tikrai negalėjo bent jau per Pilies uostelio kepą Vilių, jei kitaip nesigauna, informuoti Klaipėdos buriuotojus, kad yra klausimas, yra proga susibėgti tiems, kas neabejingi - ir pasikalbėti kokiam tai Ryžių Malūne prie kaušo alaus, jei Brabanderyje tai neįmanoma. Gal pas ką aktualijų yra, kas Tarybai irgi įdomu...
Net tokiais visiems buriuotojams "nuobodžiais" klausimais, kaip
a) vaikų buriavimo mokykla;
b) jachtų uosto perspektyva;
ir papildomai - Saugi laivyba ir jachtingas.

Ne - tai ne, matyt, ir be mūsų apie viską pagalvota, ir mums nebereikia... Protokolą paskelbs, tada sužinosim. Jei Taryboj kapitonas mus, Klaipėdos buriuotojus, kartu su mokymo įstaigom (??WTF??) atstovauja, tai, manyčiau, galėtų tokiais klausimais ir pasikalbėti, kepurė, manau, nenukristų. Jei atstovauja tik Brabander įgulą - tada, žinoma, ne Klaipėdos buriuotojų nosies tai reikalas. Mes, buriuotojai, turėsim kultūrintis kažkaip kitaip. Tik jūs, ponai iš savivaldybės Akvariumo, nekultūrinkit mūsų taip, kaip žvejams ir žuvies perdirbėjams reikia.

Dar pamąstysim, kaip ta kultūra kitaip galėtų atrodyt - todėl gal bus netgi įdomu, stay tuned...

p.s. Mąsčiau, kol visai kultūringai gavosi, bet ... nebus toliau čia nieko apie jūsų jūrų kultūrą. šiaip susibiesinau, kad kažkokie žuvies rūkytojai staiga buriuotojų balsu pragydo, ir tiek. Bet dabar jau praėjo. Ne mano tai žąsys, tegu jie ten "dirba" kaip nori.
Pavasaris jau, tuoj ledai nutirps ir mes plauksim.

Posted by gramas 05:37 Archived in Lithuania Comments (0)

Apie tai, kaip užmušti ją duše

large_Psycho-editing.jpg
Darbinė foto nuo Hičkoko siaubiako "Psycho". Tikrai matėt, juk atsimenat, baisu buvo? Tačiau šiame tekste taip pat bus baisu.

Kartą nuvykstame į Angliją, kad apsilankyti kompanijoje, neseniai pradėjusioje prekybą mūsų gaminamais mediniais statiniais. Prie mūsų nuomoto automobilio, kuriame laukėme susitikimo kažkokioje kaimo degalinėje, pridudena urgzdamas visais žemais dažniais tamsiai žalias naujutėlaitis Aston Martin db9. Pliktelėjusi galva, šiek tiek panaši į Phil Collins, pro langą sako Hi, now you guys follow me, ir už kelių minčių jau esame labai tvarkingai atrodančioje įmonėje. Pasisveikinam, dairomės kur papuolėm. Administracinis pastatas, kažkokios dirbtuvės, laboratorija. Angaras kieme jau užkrautas mūsų gaminiais pardavimui ir pavyzdžiais, bet įmonė man atrodo keistai - na, ne medinukai jie, tikrai kažkuo kitu užsiima, nors tu ką. Klausiu šefo, kas per verslas pas tave... Sako, mes visokias vandens sistemas prižiūrim. Visam pasauly. Kaip, sakau, jeigu plamberiai santechnikai pas jus jau Aston Martin'ais raižo, tai aš ryškiai ne į tą verslą būsiu nuėjęs! Tas juokiasi, bet aiškiai patenkintas kad į brangią mašiną (she-is-his-baby-babupaloola....) dėmesį atkreipiau, ir klausia - girdėjai ką nors apie Legionierių ligą? Girdėjau... žmonės miršta nuo jos. Tai va, sako, miršta nebūtinai, bet ją sukelia tokia bakterija vardu Legionella. O mes ją užmušam, ir tai yra mūsų pagrindinis verslas. Dirbam, važinėjam po visur, ne vien Britanijoj... Paslaugos, tyrimai, patikros, prevencijos sistemų instaliavimas, chemija... Kondicionavimo sistemos, baseinai, vandentiekio sistemos, pramonė, mokyklos, ligoninės, viešbučiai, laivai - visur, kur yra vanduo iš krano, naudojamas žmonių - visur mes galim būti reikalingi ir paklausa mūsų darbui leidžia padoriai uždirbti.

Senokoka tai istorija, bet ją iš atminties užkaborių iškapstė tuokart paminėti laivai ir ne tiek seniai buriuotojų spaudoje paminėta bakterija Legionella, kaip potencialus pavojus ne tik didžiuliuose kruiziniuose laineriuose, bet kad ir mūsų jachtose.

Mūsų SCORPIO geriamas vanduo teliūskuoja plastikiniame rezervuare ir per siurblį, vamzdyną ir plėtimosi indą su spaudimu paduodamas į dvi laive esančias kriaukles. Būtų dar ir dušas - tai jis Legionellai patiktų labiausiai - juk ji, bestija klastingoji, plinta aerozoliniu būdu, kai smulkūs drėgmės lašeliai, sklandantys ore, įtraukiami į plaučius. Bakterijomis užteršto vandens gali atsigerti - kaip ir nieko nenutiks. Sergantis Legionieriais žmogus kosėdamas kito žmogaus užkrėsti taip pat negali.
Tačiau įkvėpk aerozolio į plaučius, kad ir duše, ar iš oro kondicionavimo sistemos - ir rimti nemalonumai, galintys pasibaigti liūdna švente, kurioje pats būsi labai pasyvus dalyvis - tikrai galimi.

O kad ponia Legionella mėgsta apsigyventi, veistis ir maitintis ta plonyte slidžia bioplėvele, kuria jachtų gėlo vandens bako vidus apauga - va, šito aš nežinojau. Baką iš vidaus kempine išvalau ir išskalauju gal tik kas pora sezonų, ir - akurat - ta plėvelė ten būna atsiradus. Vadinasi, ir Legionella ten užsiveisti gali, jei tam sąlygos bus. O sąlygų jai labai sudėtingų nereikia. Jai reikia deguonies, kurį pasiimti moka iš vandens. Sausuma ją žudo. Ir dar jai reikia tinkamos temperatūros.

Gerai, kad šaltas žiemas turim - nes Legionella suvisam dvesia minusinėje temperatūroje. Aktyviai daugintis ji pradeda nuo 25C - o jachtoje vasarą būna ir aukštesnė temperatūra. Pats vandens bakas tiek gal ir neįšyla, nes užbortinis vanduo, bent jau Baltijoj, šiek tiek aušina, bet vamzdynas, čiaupai, sklendės, siurblys - tai tikrai. Tuo labiau, kad dalis SCORPIO vandentiekio vamzdyno pravesta per variklio skyrių, kur temperatūra būna aukšta - tikras šiltnamis ir inkubatorius. Žodžiu, temperatūros intervale nuo 25C iki 40C ji dauginasi pasižvygaudama iš džiaugsmo. Nuo 55C ir daugiau - ji vėl miršta.

Dabar prisimenu, kaip sezono metu tą vandens atsargą jachtoje papildome. Vandens žarna tvarkingai pakabinta ant posto tiltelyje, arba numesta ant pontonų. Ji pilna vandens ir ramiai šildosi saulėkaitoj. Išsivyniojam tą žarną, nešam į laivą, galą įkišam į vandens tanko angą, grįžę ant tiltelio atsukam čiaupą. Tą visą pabuvusį vandenį, esantį žarnoje - gal litrą gal du - susipilam sau. Ne, taip negerai. Pradedam iš pradžių - atsukam vandenį, pildami tą šiltą buizą ant liepto, nešamės varvančią žarną ant laivo. Kišam galą į baką, prisipilam, kai bakas pilnas - užsukam čiaupą ir, stovėdami vėl prie posto, ištraukiam žarną, ją iškart kabindami ant kabyklos. Tas ištraukiamas galas pliūkšteli į uostelio akvatorijos maurus ir užsipildo tomis uosto pamazgomis. Patikėkit, jose visokios gyvybės yra daug. Sekantis jachtsmenas, imantis vandenį uoste, gaus tą visą pikantišką nesamonę į savo gėlo vandens tanką, jei nebus atsargus.

Jeigu tai jūs nebuvote atsargus, o vasara karšta - galite pradėti laukti Legionierių ligos simptomų. Jei tikrai papulsit į glėbį Legionella'i, simptomai bus panašūs į įprastus plaučių infekcinių ligų požymius. Temperatūra, kosulys, snarglys...Tuo momentu bėgti ir darytis tyrimus bus jau per vėlu maždaug 10-30% infekuotųjų - jie vistiek numirs. Jiems prasidės įvairios komplikacijos - kaip infekcijos apie širdį ir smegenyse, pūlingos opos gali formuotis ant vidaus organų, o kepenys atsisakys darbuotis organizmo gerovės labui... Tiems, su atsparesniais organizmais ir kas ligą išsityrė ankstyvuoju laikotarpiu, dar pavyks išsigydyti rimtomis antibiotikų dozėmis.

Kol kas tikrai nesigirdi, kad jachtininkai kaip kėgliai virstų nuo šitos ligos. Bet tuo pirmuoju būti niekas ir nenori, o potencialų ligos inkubatorių turime kiekvienoje jachtoje. Todėl gal ir praverstų žinoti, kaip tą savo vandentiekį tinkamai valyti ir prižiūrėti, nes vien patrinti kempine tiek, kiek pasieki per atsuktą vandens rezervuaro angą - tiek negana.

Kaskart, iš naujo užpildęs vandens baką, įpilu šiek tiek Yachticon dezinfektanto, parduodamo jachtinių žaislų parduotuvėje. Jis padeda vandeniui neįgauti kvapų, išmuša visokius mikroorganizmus, tačiau Legionella bakterijų, pasislėpusių toje bioplėvelėje, jis nenaikina. Kad ją užmušti, reikia stipresnio brudo ir rimtesnės tvarkos.

Jachtos kapitonas turi nustatyti tvarką, kaip dažnai ir kokiu būdu yra valomas ne tik vandens bakas, bet ir visa sistema bei vamzdynai:

- Išpilti sistemoje esantį vandenį, paliekant pusę vandens lygio bake.
- įpilti į baką tinkamos koncentracijos chemikalo:
-- H2O2 Vandenilio Peroksidas, Hydrogenii Peroxidum Dilutum, 3% koncentracija (pvz. jei bake turite 40 litrų vandens, supilkite apie 1 litrą peroksido). Tiks vaistinėje pirktas tirpalas.
-- arba NaOCl - Natrio Hipochloritas. Tirpalas 12%, skaičiuokite tirpalo kiekį kad gauti 200 ppm, kas atitiktų 2 litrus tos smarvės 1000 litrų vandens sistemoje, tiks ir 5 mgr chemijos vienam litrui vandens, tada chloras negadins varinių vamzdyno elementų.

Su chemikalais būkite labai atsargūs - degins, dirgins odą ir akis (akiniai, pirštinės), jokiu būdu neragauti, nebent esat aktyvus Kretingsodžio čempionatų babatuko rungties dalyvis.

- dabar, kai savo vandens rezervuare turite tinkamos koncentracijos dezinfektantą, reikia jį pravaryti per visą sistemą. Atsukate visus čiaupus, dušą ir leidžiate nutekėti gal po 5 litrus skysčio. Kartojate procedūrą, jei turite ir karšto vandens sitemą, bet pro čiaupus tegul išbėga dvigubai daugiau skysčio, nei telpa į karšto vandens boilerį. Užsukite visus čiaupus.
- užpildytą dezinfektantu sistemą išlaikykite ne mažiau 4 valandų, bet ilgiau nei 24 val. irgi nereikia - nes chemija šiek tiek veikia sistemos metalus.
- užpildykite sistemą vandeniu pilnai, atidarykite visus čiaupus. Skystis gali išbėgti gerokai murzinas, smarkiai putoti. Taip ir turi būti.
- pilnai išleidus visą vandenį iš sistemos, atsukite rezervuarų aptarnavimo angas ir pilnai išdžiovinkite jų vidų. Galima naudoti plaukų feną, karšto oro srovė; bet užtikrinkite, kad rankomis niekur neprisiliesite prie rezervuaro vidinių paviršių. Tos vietos gali tapti naujomis bakterijų kolonijomis.
- užsukite ir užsandarinkite aptarnavimo angas, atsukite visus čiaupus ir užpildykite bei plaukite visą sistemą švariu vandeniu maždaug valandą.
- užpildykite sistemą geriamu vandeniu, į jį įlašinkite reikiamą kiekį AquaClean dezinfektanto.
- viskas, jūsų jachtos vandens sistema jau vėl švari.

Reikalingas ne tik periodinis sistemos valymas tokios šoko terapijos būdu, bet ir prevencija.
Jeigu jachtoje turite dušą, bet juo nesinaudota savaitę ar ilgiau - nusukti dušo galvą ir lanksčią žarną, ir švariai išplauti virtuviniu dezinfekuojančiu skysčiu. Iškart po kiekvieno naudojimosi dušu - pilnai nusausinti patalpą ir nepalikti jokių balučių ar drėgmės vandens surinkimo duobėje su siurbliu.
Skaidrūs plastikiniai vamzdžiai, naudojami jachtų vandens sistemose - blogis. Skaidrios sienelės praleidžia šviesą, o tai stimuliuoja tos dumblių bioplėvelės, kurioje bakterijos tarpsa, susidarymą. Teisingiau yra vandens sistemoje naudoti juodo plastiko, dar geriau - vien varinius vamzdžius ir armatūrą.
Paliekant laivą žiemojimui ant kranto, o ir sezono metu - jeigu ilgiau neplauksite - pilnai išleisti visą vandenį iš sistemos ir atsukti rezervuarų aptarnavimo angas, visus čiaupus, kad bako vidus išdžiūtų. Ką nors kiekvienas sugalvokim, kad bako vidus nepridulkėtų, ar kad musių neprisiveistų... Juk buriuotojas turi būti sumanus.

Na, ar labai baisu buvo? Legionella, žinoma, ekstrymas, bet jei švari ir prižiūrima gėlo vandens sistema bent nuo trydos per atostogas apsaugos - vadinasi, ne veltui čia skaitydami gaišot...

Posted by gramas 02:37 Archived in Lithuania Comments (2)

Apie tai, kaip krito Klausimai Buriuotojui. Rimtautas Rimšas

large_DSC01698.jpg

Kadaise, dar prieš mesdamas TV kaip užsiėmimą, mačiau, kad Lietuva gyva projektais. Visi juos vagia vieni nuo kitų, visur jie vienodi, bet visiems jų reikia. Ir visi eina į projektus. Liub' šokt, Liub' dainiout...
Kad tamstų nenuvesti per toli nuo tautinių šaknų bei sofos, ir atkovoti nuo TV bent dalį jūsų laiko, esu priverstas duoti jums Projektą ir čia. Panašus šviesios atminties projektas buriuotojų bendruomenėje visai smagiai kadais sukosi JAV, bet sėkmingai numiro, kaip numiršta visi projektai. Šis irgi kada nors taps atminties šviesios, bet šiandien leis mums artimiau pažinti žmones, su kuriais sveikinamės ant vandens, matom besikuisiant savo laivuos, ar sutinkam ant marinos krantinių.

Projekto "Klausimai buriuotojui" metu bus laikas nuo laiko pakalbinami kruizinį buriavimą suvokiantys kaip teisingą gyvenimo būdą žmonės. Jiems bus pateikiamas pilnas rundukas įvairiausių klausimų, į kuriuos buriuotojai atsakys pasirinktinai, t.y. kurio klausimo nenorės - to iš runduko ir nekels. Atsakymai bus skelbiami čia. Kiekvienas kalbintas dalyvis į klausimų runduką įdės ir savo klausimą kitiems buriuotojams, į kurį pats ir atsakys. Šitokiu būdu klausimų daugės, atsakymų, tikiuosi, irgi.

RIMTAUTAS RIMŠAS. Kadaise, vos tik rusui nuėmus kordonus nuo Baltijos, kaip išpuolė į jūras vandenynus, tai širdimi ten ir liko. Į krantą grįžta tik tada, kai vanduo sukietėja, t.y. žiemai ir tik iš reikalo. Vienas kelių pirmųjų nepriklausomos Lietuvos buriuotojų vienutininkų "dalnobojščikų" kontrabandistų, sėkmingai išvengusių komplikacijų santykiuose su pačių įvairiausių šalių muitinės tarnybomis. Kitiems jo amžininkams pasisekė mažiau - tie prarado savo laivus ir ilgai negėrė to žadėto šampano. Šie padažnėję prasti pavyzdžiai Rimą įkvėpė iš naujo pamatyti jūrą - nebe kaip priemonę užkalti tam sekančiam ir didesniam laivui, o kaip įkvėpimo šaltinį ir kūrybos mūzą. Rimas tapo knygų autoriumi. ir buriuotojų mokytoju. Daug gerų buriavimo dalykų iš Rimo teko išmokti ir man, nes šiek tiek plaukėm kartu. Blogų dalykų, pvz. didelių blynų, liaudyje žinomų nalėsnykais, karpymo žirklėmis keptuvėje - labai stengiausi neišmokti. Iki šiol laikausi nuomonės, kad juos reikia vynioti.

Rimas jau išleido tris knygas, į kurias sudėjo daug ką iš savo gyvenimo, jausmų, patirties ir išminties. Šviežiausia Rimo knyga - VYRIŠKO TORTO RECEPTAS - skaityti mokantiems Klaipėdos buriuotojams bus pristatoma I.Simonaitytės Bibliotekoje Vasario 13 d., (Ketvirtadienis) 17.00 val.; Konferencijų salėje. Daugiau informacijos apie renginį transliuoja kolega Arbušis savo Dienoraštyje.
Bus puiki proga buriuojančiai Klaipėdai pavakaroti kartu.

KLAUSIMAI BURIUOTOJUI. Rimtautas Rimšas.

Kokius svarbiausius reikalavimus keltum laivui ir įrangai, ruošdamasis tolimam plaukiojimui?
Kad būtų kur susikabint dešras.

Tavo mėgstamiausias patiekalas, kurį ruoši ilgesnio plaukimo metu? Gal receptuką....?
Skaitykite „Vyriško torto receptą".

Kas labiausiai „pramuša“ įgulos narių elgesyje, kai ilgesnio reiso metu pradeda jaustis tam tikra trintis ir įtampa?
Savaitės šviežumo kojinės, užkištos palubėje.

Kokias atsargines dalis visada turi savo laive?
Tarpinę dujų balionui.

Kurioje jūroje tau smagiausia buriuoti ir kodėl?
Toje, kurioje yra vandens.

Patark ką nors buriavimo naujokui, kuris jau nori, bet dar bijo.
Vadinasi, dar nenori.

Kodėl, tavo nuomone, žmonės nustoja buriuoti ir tampa kranto ar internetiniais „buriuotojais“?
Jie niekada ir neburiavo. Tiesiog netyčia įlipo į ne tą traukinį.

Įdomiausia vieta, tavo aplankyta buriuojant?
Buvo tokia pievelė Amsterdame – atsimeni, kanale, kitoje pusėje, kur stiebą „Scorpio“ kėlėm. Jos jau nebėra, ten dabar metro. Joje buvo galima gulėt ir žiūrėt į debesis.

Didžiausia klaida, kurią padarei, kai dar buvai buriavimo naujokas?
Tempiau paskui save visokius netikšas – maniau, buriuos. Neatėjo porininkas į treniruotę kartą, neatėjo kitas – viskas, kuo toliau nuo jo.

Tavo mėgstamiausias buriavimo posakis.
Yra kaip yra.

Koks klaidingiausias stereotipas, kurį apie buriuotojus susidariusi kranto visuomenė?
Turtuoliai ir mergišiai.

Pradėdamas sezoną, išplauki į pirmą kelionę – kas yra tau sunkiausia, persijungiant iš kranto gyvenimo į jūros kasdienybę?
Ką perjungiant?

Tavo svajonių šalis ar uostas, kur labai norėtum nuplaukti?
Tokios nėra ir negali būti. Rojų ir pragarą susikuriame patys. Jie visad su mumis.

Įvardink buriuotojo etiketo elementą(-us), kurių labiausiai stokoja mūsų buriuotojų bendruomenė?
Džiaugčiaus, kad pasisveikindami nekilotų rankų su buteliais.

Kokia buvo pavojingiausia situacija, kurioje esi atsidūręs buriuojant?
Išsikepiau bulvinių blynų, o grietinės nebuvo. Paskui, pasirausęs kambuze, radau. Mėnesio naujumo, bet dar buvo valgoma. O jau maniau – viskas...

Kokio atributo iš kranto gyvenimo labiausiai pasiilgsti kelionės metu?
Krante nėra gyvenimo.

Ko labiausiai baiminiesi plaukimo metu?
Dundulio.

Jei sėdėtum Dievo Tėvo dešinėje ir būtum atsakingas už buriavimą Lietuvoje – kokius tris dalykus sutvarkytum pirmiausia?
Kas Dievo Dievui, kas ciesoriaus ciesoriui. Nenurodinėkim niekam. Tiesiog plaukim.

Juokingiausias nutikimas, įvykęs tau buriuojant.
Su tokiom daržovėm plaukėm per Šiaurės jūrą. Nuo pat Klaipėdos. Per savaitę jau ereliai, jūrlapį pažįsta. Padėjau sulankstytą Imray, tie net mylias suskaičiavo: nuo Ijmaudeno iki Lowestofto. O paskui tą jūrlapį aš ištiesiau.

Atsakyk į klausimą, kurį tu pats papildomai užduotum?
Ar kada nors susimąstei, kaip elgtumeis, jei tektų palikti laivą, o plauste trūksta vienos vietos?

======================================================================================

Į savo paties klausimą Rimas kažkodėl neatsakė. Paragintas tai padaryti, matyt, pyktelėjo, ir tėškė į runduką dar vieną:

Ar, kurį laiką pagyvenus jūros gyvenimą, neatrodo, jog krante labai daug žiurkių, 3.14zdagalvių ir dalbajobų? Ar, nežiūrint nuolat peršamo įvaizdžio, kad jūroje labai pavojinga, neramu, ekstremalu - išties yra atvirkščiai?

Posted by gramas 00:43 Archived in Lithuania Comments (7)

(Entries 31 - 45 of 92) Previous « Page 1 2 [3] 4 5 6 7 » Next