A Travellerspoint blog

Lithuania

Apie tai, kaip šiandien perplaukiau Atlantą

Normaliai pavariau šiandien. Tiesa, išplaukiau ne iš Lietuvos, o iš Airijos. Baltijoj šiom dienom vėjas-morda, tai labai nepaburiuosi...
Nuo Airijos per Biskają nešė dešinio borto pusvėjis, visai smagiai, jei ne ta išardyta paprastai būnanti aukšta, bet didelio periodo ir lygi banga, zybe vadinama. Zybė niekur nedingus, alsuoja Atlantas, bet kad tarp zybės kalvų tokių įstrižų ožių prikaišiota. Tos smulkesnės ir aštrios bangos laikas nuo laiko laivą supurto, kas malonumo plaukiant neprideda. Tuos ožius išvarė maždaug Atlanto viduriu link Islandijos kylantis labai stiprus oro srautas, ties pusiauju įšilęs. Į jį atsitrenkia labai platus šaltas frontas, link Europos skubantis nuo Š.Amerikos krantų ir toje oro masių susidūrimo zonoje joks buriuotojas šiandien būti nenori - vėjo stabilaus 35 ir iki 40 mazgų gūsiuose, durna ir lūžinėjanti banga iš visur...

Kirtę Biskają, nuo Ispanijos judam į Pietvakarius, vėjas sukiojasi iš Šiaurės / Š.Rytų, tai nuleidžiam grotą visai, keliam dvi genujas, jas suramstom spinaker-gikais ir pasileidžiam pavėjui. Šitaip autopilotas puikiausiai susitvarko su darbu, virvėm dirbti nereikia - ne taip, kaip jei plauktum su spinakeriu.

Kanarų salas paliekam tolokai kairiame borte, nes ties Kanarais formuojasi šviežias ciklonas. Mat, nuo Sacharos plūstantis į Atlantą karštas oras prieš laikrodžio rodyklę užsuka mus nešančio šiaurinių krypčių srauto dalį, kuri arčiau žemyno. Ta karuselė per pora dienų gali įsisukti stipriau ir pajudės aukštyn, link Skandinavijos. Ties Britų salom ciklonas įgaus daugiau sveikatos, virš Danijos susidurs su įprastiniais nuo Islandijos link Europos judančiais vėsaus oro balvonais ir tada bus matyt - arba prasineš išilgai Baltijos, arba užkils virš Švedijos ir ten išsikvėps.
Taip judėjom iki Cape Verde salų, nuo ten sukom dešiniau, išardėm savo genujų peteliškę, kėlėm grotą ir dešinio borto stabiliais bakštagais kaip traukinys ant bėgių atlingavom iki pat Karibų. (Iš tikro, nuo sausio 11 d. Atlante viskas bus kur kas baisiau - tai jeigu dar galit, atidėkit savo plaukimą...)

Airija - Karibai gal per 15 minučių, vietoj 3-4 savaičių, ko prireikia visiems kitiems laivams. Gal todėl, kad mano laivas tai ant kranto, tipo, žiemoja.

large_1387401915..mediumlarge.jpg
Tai ir plaukiau ant naujo vėjų gaublio, kurį sukūrė Cameron Beccario. Žmogus specialiai tuo tikslu įsigilino į Javascript, sukūrė kodą, kuris Global Forecast System duomenis transformuoja į mane užhipnotizavusį visų Žemės vėjų žemėlapį.

Mokinuosi šiuo nauju žaislu naudotis, nes tai bus kaip ir galingiausias vėjų prognozės įrankis buriuotojams. Jei tai pasiteisins - kiekvienoje jachtoje turėtų būti įrengtas nedidukas altorėlis Cameron'nui, naujam vėjų dievui. Jis padarė stebuklą. Jachtos įgula, įeidama į kajutę, turės nusiimti vyrai kepurę, moterys liemenėlę, o kapitonas privalės vėjų dievui įpilti, kaip ir Neptūnui.

Žemėlapyje galima išsididinti bet kurią planetos vietą, bakstelėti į bet kur, ir gausime vėjo duomenis tam regione, atnaujinamus kas tris valandas. Gali bakstelėti ant užrašiuko EARTH ir užsimesk valandas ir paras į priekį nuo dabarties... Bakstelėk ant ABOUT, sužinosi daug about. Galima pasireguliuoti, kokiame aukštyje tu nori vėjus stebėti. Tas vadinamas Jetstream (250 hPa) - tai be proto greitai judantys aukštuminiai atmosferos sluoksniai, smarkiai įtakojantys Žemės paviršiuje esančius orus. Tik stuktelėk pele į žemėlapį bet kur - gausi vėjo duomenis bet kurioje pozicijoje, bet kur planetoj. Tie žali srauteliai, iš kurių susiformuoja oro masės - tai buriuotojų mėgiami brizai. Kuo spalvos darosi ryškesnės ir skaistesnės - nuo raudonos iki violetinės - tuo vėjai ten vis stipresni.

Bandykit, pasižaiskit, mokinkitės - tiems, kas supranta - tikrai patiks.

Posted by gramas 02:13 Archived in Lithuania Comments (2)

Apie tai, kaip prasilėkti Apokalipsės žirgais

... Arba kaip buriuoti daugiau

large_1FF43E8E2219AC6817F992FA4D0ACBEE.jpg
Okay, tai sakai, nori ištrūkt iš kasdienybės ir nutrūkt nuo grandinės? Pavaryt ant Apokalipsės žirgų? Tikrai sakai, jokios bobos su arkliais nepažįsti? Na, ne taip jau ir svarbu... Vienžo, nori valdyti pasaulį?
Tikriausiai jau žinai, ką pasakysiu - turėsi išeiti burine jachta į jūrą. Pasaulis susitrauks iki laivo kraštų, ir tu jį valdysi.
Patetiška, ar ne - bet juokas juokais, o šiuo metu daug kas imame dėliotis artėjančio sezono keliones po burėm.
Pasidėliosim, ir neužilgo jau plauksim.

Neatsargus pažadas gali virsti tuo, ką čia netrukus paskaitysit. Anądien gana šviežias buriuotojas Stepas turėjo neatsargumo kažkurio įrašo komentuose paklausti - o ką daryti žmogui, kuris lyg ir turi pradines buriuotojo "teises" išsilaikęs, lyg ir savo kiemo kūdroj jau prasiplaukęs, bet kad jūra su horizontais šaukia, o vienam ten išplaukt baisokoka... Lengva ranka aš Stepui atrašiau, mol pažadu, kad ilgais žiemos vakarais į klausimą bus atsakyta. Va šitaip Stepas ir užvedė tiesiai ant rifų, t.y. ant minčių ir atminimų, o kaipgi man pačiam taip ėmė ir nutiko, kad nei iš šio, nei iš to kiti žmonės ėmė manęs tokių keistų patarimų klausti. Ką aš su savo gyvenimu dariau ne taip? O gal dariau taip? Ir kodėl ta žiema taip ilgai neateina? Ar turiu ką atsakyti Stepui, kad jis galėtų buriuoti daugiau ir užvaldyti pasaulį?

Apie buriavimą kažką ypatingo pasakyti kažin, ar aš sugebėsiu. Užtat, gerbiamas Stepai - apie pasaulio užvaldymą kreipėtės tiksliai tuo adresu...
Vienok, juokai čia ir baigiasi, taip kad nuo šitos eilutės būsime žiauriai rimti.

Yra dvi sistemos, tarpusavy glaudžiai susiję. Pirmoji - tai tu. Tavo asmenybė, patirtis ir pasaulėžiūra su tais marškiniais, kurie arčiau kūno - tos tavo patirties, auklėjimo ir išsilavinimo suformuota. Tai esi tu. Arba aš. Ir kartais reiks už save pakovoti, net jeigu tenori išplaukti į jūrą. Nes tavo sistema, t.y. tu arba aš - veikiame išoriniame Pasaulyje, kuris yra antroji sistema. Ji yra be galo didelė, nuolat besikeičianti, ne visada draugiška, daugialypė ir marga, todėl jos visos per tau skirtą ribotą laiką pažinti nelemta. Nes ji yra visas Pasaulis. Bet stengtis verta. Pažinti ir išmokti naviguoti savo pasaulyje gali dalimis. Tos dalys - tai aplinka, tai šeima, darbas, laisvas laikas ir dar nepažinti dalykai. Visose paminėtose tos didelės sistemos srityse - visur savi COLREGS'ai, locijos, jūrlapiai ir papročiai... Pas tave II eilė, juk žinai, apie ką aš kalbu. Bet jeigu taip nutiko, kad pasirinkai buriavimą - tavo išorinėje sistemoje painiai susivijo tavo asmeniniai laisvas laikas ir nepažinti dalykai. Jie abu tave laikas nuo laiko gerokai nustebins, kartais nuplėš nuo šeimos ir - geroji naujiena - nuo darbo taip pat. Patikėk, tu nenori, kad tavo nepažinti dalykai susiplaktų su šeima, arba darbu. Laisvalaikis - pats tas.

Mane kažkada jie nuplėšė ir nei sekundei to nesigailėjau, tikrai niekada... Nes ta pirmoji mano sistema - t.y. aš, niekada tiesioj linijoj nuo šeimos iki darbo nemokėjo gyventi, visąlaik į trikampį įsimušdavau kažkaip instinktyviai. Manau, tai savisaugos instinktas - nes mačiau žmonių, kurie tiesėje darbas- namai save ir nužudė, visi anksčiau laiko. Mano trečiais taškais buvo pradžioj kaip kiekvienam statistiniam litvancui - krepšinis, po to regbis, žvejyba, parašiutizmas, šiandien - buriavimas ir tinklinis. Kas bus vėliau ir dar vėliau - aš nežinau, bet jeigu tai bus Bingo, ar durnius, su chebra lošiamas senelių namuose - ir tebūnie, kad tik tai nebūtų vienintelis taškas mano gyvenimo geometrijoj. Kad tik sveikata tuo laiku man tai leistų.

Tai va, Stepai - yra Pasaulis ir pasaulis. Pasaulis - tai kur tu naviguoji pagal savo supratimą, ir jei pasiseka - randi patogų uostą, jeigu žinai, kas tai yra. O pasaulis - čia jau iš mažosios raidės - tai jachta, kuri ten, kur krantų nesimato. Išplaukdamas į jūrą, tu sumažini Pasaulį, jis tampa pasauliu. Ten yra jūra, įgula, laivas ir visa tai, ką gamta ant tavęs gali numesti ir tu - škiperis, su savo sistema, kuri arčiau kūno. Visa kita lieka krante, jei telefoną nepamirši išjungti. Mažesnis pasaulis - lengviau naviguoti, iš čia ir tas jausmas, kad tu jį valdai. Jeigu sakiau kažkur aukščiau, kad išmoksi Pasaulį valdyti - turbūt aš suklydau, nes nė velnio tu nevaldysi. Laivą valdysi (kiek jis duosis valdomas), įgulą, jei sugebėsi - bet jūros - tikrai ne. O kad ją gerbti išmoktum - reikia plaukti dažniau. Internetuose to neišmoksi. Tiek žinių apie pasaulio užvaldymą per buriavimą. Visą abrakadabrą apibendrinant - plaukti reikia. Didysis Mao buvo teisus.

Jei savo laivo kol kas neturi - teks plaukti kitais laivais. Tam reikės bendravimo ir pažinčių su kitais žmonėmis - su tais, kurie turi laivus. Geroji naujiena - tai kad tie, kurie turi laivus, gana lengvai pasiduoda prakalbinami nuo tiltelio. Taip nuo tiltelio uoste esu prakalbintas lietuviškai, angliškai ir rusiškai. Visais atvejais kalbintojams baigėsi gerai, ypač jeigu jie turėjo alaus. Kalbintojui pasibaigtų dar geriau, jeigu prie manęs prieitų, kai remontuoju laivą, jį plaunu, dažau, šveičiu, blizginu, poliruoju... Tačiau tuo metu tie visi plaukti norintys prie manęs neina, bet, tikriausiai, tai mano problema.

Stepai, jeigu jūra šaukia, tau iš Kauno ar Vilniaus teks kartais atvažiuoti prie jūros. Žinok, teks, nes reikia. Nėra tos centrinės valdybos, kuri tavo buriavimu pasirūpins, nuo sofos nukels ir ant laivo jūroj padės. Jei mėgsti spontaniškus procesus - geriausia būtų uostelyje atsirasti trečiadieniais, prieš 1800. Ten rasi bent kelias jachtas, besirengiančias startuoti PaPa regatoj. PaPa paskyroje Facebook'e prieš pora dienų pamatysi, koks veiksmas yra projektuojamas, kokie laivai ruošiasi plaukti. Iš anksto registruojasi mažai, bet realiai į startą atplaukia žymiai daugiau. Ne, vien internetu pasisiūlyti ir pasiprašyti neužteks, reikia uostely pasirodyt gyvai. Jei nuspręstum turėti ne alaus, o vyno - turėk baltą, nes jachtoj vynas visada praverčia, o nuo balto nelieka dėmių. Duodu devynias menkes iš dešimties galimų, kad kai tokiam kontekste pasakysi kas esi ir kad nori stropiai padirbėti šotais - tave priims ne tik regatai, bet ir į BBQ anos pusės jachtklube, ar prie bendro stalo uostelio restorane.
Va, ten ir pasirodys, kaip esi sumoderuotas bendravimui, pažinčių mezgimui ir savo paties galimybių buriavime plėtrai. Nors tą vakarą virves būsi tampęs tik Kuršmarėse - susipažinsi su žmonėmis, kurie eina į jūrą. Jie plaukia ir keliauja patys, jie ieško žmonių, kas su jais plauks, jie plukdo savo ir kitų žmonių pirktus laivus iš viso Pasaulio, jie tau pasakys kas ir kada. Tada bus kelionės, regatos, pramogos ir, kai nepagydomai šiuo procesu susirgsi - nuosavas laivas ir jau tavo pasaulis. Tada jį ir valdysi. Arba atrodys, kad valdai.

Trečiadieniais vakare atvažiuoti iš kitur gali būti sudėtinga. Sakai, savaitgalis tau tiktų labiau. Tačiau trečiadienių regatos - visiškas ekspromtas, todėl pažintys mezgasi lengvai. Tuo tarpu savaitgalį uostelyje ekspromtinės laimės gali ir nerasti - visi škiperiai savaitgalius planuoja iš anksto, dažnai su nakvyne. Jei nesi bičiulis, draugas, giminė ir artimasis, bent jau pažįstamas - matyt, kad į laivą pakviestas nebūsi.

Dar verta Vilniuje po baltu tiltu į Bitlo buriavojimus nueiti, galima lbs.lt vėliavos jūrinių ir ne tik regatų tvarkaraštį pažiūrėti ir jame per kiekvieno renginio organizatorius sudalyvauti, į klubinės klasės laivus dažnai įsodinami tokie norintys plaukti... Galima prie Minija.com klubo pasistengti pritapti, ypač kai jie pavasarį talką organizuos. Nepamiršk ir ostmarina.info - ten bus jachtos Lietuva komanda, su daug darbo prie laivo ir gerom kelionėm. Visur rasi labai daug jūrų suplaukusius žmones. Prieisi ir pakalbėsi, kad į jūrą nori, šiaip jau plaukęs esi, bet kad jūrmylių va šitaip reikia... ir nieko blogo tau nenutiks. Vienžo - nelik ant sofos, įsijunk į procesą, ieškok gyvų žmonių.

Šauk raketą, jei vis dar neatsakiau į tavo klausimą, Stepai.

Posted by gramas 11:08 Archived in Lithuania Tagged buriavimas jachta jūra Comments (6)

Apie tai, kaip iš naujo įsimylėti žmoną. Savo žmoną.

Creative-L..Yacht_thumb.jpg

Rytas. Visi trys pusryčiaujam, prieš išpuldami kas į darbus, kas į mokslus.
Kažkur smegenų žievėj klaidžioja prieššventinio šurmulio sujauktų dienų sprendimai, pro kuriuos retkarčiais prasismelkia sumuštinuko skonis ir kavos aromatas.
Informacinis fonas smerkiančia diktoriaus intonacija praneša apie valdžiažmogių skubėjimą pasistatyti, pasigerinti, pasididinti ir nusipirkti.

O kaip jie skuba, ir kokie godūs,- pro kavos garus prasimuša mano geresnės pusės balsas. O mums didesnio namo ir nereikia, ir taip labai gerai čia. Jonas išvažiuos, juk liksim dviese... balsu mąsto ji. O va, kiek didesnė jachta būtų gerai...

Net apmiriau visas iš laimės. Iki šiol galvoju, ką jai pasakyti.

Bevažiuojant į darbą, mačiau regėjimą: SCORPIO čia, o ta kita - Adrijos jūroj...

Posted by gramas 23:54 Archived in Lithuania Comments (2)

Apie tai, po kiek šiandien tavo svajonė

large_549855_594..315601096_n.jpg

Šiandien įkišim smalsias nosis į mano piniginę ir skaičiuosim pinigus. Net neklauskit iš kur žinau, bet patikėkit - jums tai patiks. Nors gal ir ne, nes šiaip skaičiuoti nuobodu. Bet kai svetimus - lyg ir įdomu...

Lyginsime pinigų srautą, kuris nutekėjo jachtos SCORPIO išlaidoms ir už svajonę sumokėtą kainą lyginsime su galimybe jachtą nuomotis. Kas geriau - būti jachtos savininku, ar naudotis nuomos paslauga. Ar susimokėti už savo svajonę iš karto, ar pirkt trupiniais. Nes nebeplaukti tu jau negali. O kai pasirinkimo nėra - reikia judėti drąsiai, užtikrintai ir belaisvių neimti. Taip ir darysim.

Jachta SCORPIO - tai jūrinio buriavimo pradžiamoksliui optimalus 8,5m ilgio plastikinis laivas. Group Finot (Prancūzija) projektas COMET 850, pastatytas 1980 metais Italijos jachtų statykloje COMETONE. Šio projekto paskirtis - pramoginis/turistinis buriavimas Viduržemio jūroje.
Drįstu teigti, kad jūriniam buriavimui, bent jau Baltijoje, tie 8,5 m yra minimalus jachtos dydis. Vertinu vien komforto aspektu, nes pakankamą saugumo atsargą galima sukurti bet kokio dydžio laive. Ypač, jei škiperis žino, ką daro.
Atstumai tarp uostų Baltijoj nedideli, tačiau ilgesnius reisus vistiek yra saugiau plaukti ne vienam, bet 2-3 žmonių įgula, nes galima dalintis budėjimais. Nuovargio ir streso mažiau, neskaitant to, kad plaukimas šeimoje dar turi ir neišmatuojamą pridėtinę vertę santykių ir bendrų potyrių emocine prasme. Gaunasi, kad laivelyje tie trys žmonės gyvena ne tik plaukimo metu, tačiau ir laivui stovint svečiame uoste taip pat. Plaukti, ir pakankamai saugiai, galima ir mažesniu laiveliu, tačiau mums, trijų asmenų šeimyninei įgulai, mažesniame laive tą savaitgalį, ar atostogas gyventi jau būtų per ankšta. Taip, esam išlepinti ir sugadinti gyvenimo malonumais.
SCORPIO idealiai tinka ir Kuršmarėms, nes su 1.35 m laivo grimzle marios išlieka pakankamai plačios. Kaip sakoma - ir į darbą, ir į sodą....
large_14822_6569..492146574_n.jpg

Yra dar kita teorija dėl Baltijai optimalaus mažiausio laivo dydžio - ji irgi sako 28 pėdos, arba tie patys 8.5 m . Atseit, Baltijos banga ganėtinai aštri ir tanki dažniausiai būna, todėl mažesnis ir lengvesnis laivelis sunkiau į bangos periodą įsirašo, plaukimas mažiau komfortiškas būna, sunkiau kursą laiko, daugiau vairu dirbti tenka. Nežinau, kodėl taip teigiama, nes šiandien bet kokio dydžio laivą sugebėčiau per bet kokią bangą be ypatingo streso išvairuoti. Visai nebūtina ant kiekvienos keteros laivo nosį į dangų užversti, kad smukdamas žemyn laivo dugno tvirtumą kaskart išbandyti galėtum. Gal šios teorijos autoriai nesvarstė, kad galima ir kursą keisti taip, kad kuo patogesniu kampu į laivą bangas gautum. Bet kadaise atrodė kitaip, todėl pagal šią teoriją, nors šiandien manyčiau klaidingą, kadaise ir rinkausi SCORPIO, kai laivą pirkti reikėjo. Tiesą pasakius, dėl tokio sprendimo niekada neteko gailėtis.
large_388566_594..422758579_n.jpg
Buriuojam pramogai, tikslu ilsėtis ir pakeliauti, todėl komfortas, bent minimalus - svarbu. Kuo laivas didesnis - tuo komforto daugiau. Tačiau, laivui didėjant, jo techninės priežiūros ir naudojimosi uostais kaštai didėja eksponente, t.y. pinigų sumos ir žaislų kainos auga žymiai smarkiau, nei pats laivo dydis ir su juo ateinantis komforto lygis.
large_422885_594.._98247215_n.jpg
SCORPIO buriuoja nuo gegužės iki lapkričio. Gruodis - balandis krante. Kol laivas vandeny - jis turi plaukti. SCORPIO plaukia savaitgaliais, dažnai prisiduriant penktadienius. Plaukia per PaPa regatas trečiadieniais. Plaukia per švenčių dienas. Plaukia 3 savaites per kasmetines atostogas. Laikome, kad iš navigacijos periodui kritusių 31 savaitgaliо plaukėm tik 60%, nes būna netinkamas oras, būna įsipareigojimai ir reikalai krante.
Kad koreguoto buriavimo laiko skaičiavimas būtų kiek įmanoma konservatyvus, to biš atsargus, į tuos prisidurtus penktadienius neatsižvelgiam, nevertinam suplauktų valstybinių švenčių, bet iš atstogų savaičių neišmetam ir savaitgalio dienų (jos kaip ir papuola į tuos pradinius 31 savaitgalį). Neatsižvelgiam ir į neplanuotai/nelauktai suburiuotas darbo dienų popietes ir vakarus, kad darbe vedami tabeliai liktų teisingi.
large_971405_658..712828549_n.jpg

Laikom, kad dalyvavimas PaPa regatose - apie 70%, kas sudaro apie 18 pašėlusiai smagių vakarų, mano skaičiavime vertų dienos.

Ir ką čia turim kalendorine prasme?
(31 x 2 x 60%) + (26 x 70%) + (3 x 7) = 37 + 18 + 21 = 76 dienos ant vandens per metus.

76 saulėtos, šlapios, smagios, šaltos, vėjuotos, juokingos, sūrios, baisios, šiltos, lietingos, džiaugsmingos, nuvargę, įdomios, azartiškos dienos ant vandens - ir visos alei vienos laimingos.

Uosto kaštai:
- SCORPIO laikymas prie pontoninės krantinės - Lt279,50 per mėnesį, navigacijos laikotarpiu, t.y. kol laivas vandeny. Per sezoną gaunasi Lt1956,50
- SCORPIO laikymas ant kranto - Lt217,20 per mėnesį, per metus gaunasi dar Lt1086,-
- SCORPIO iškėlimas ir nuleidimas ant vandens portaliniu kranu 169 x 2 = Lt338,-
- SCORPIO dugno plovimas laivą iškėlus iš vandens - Lt66.55
--------------------------------------------------------------------------------------
VISO, uosto kaštai: Lt3447,-

Kažkiek, tiksliau - visai nemažai - uosto kaštų galima ir sutaupyti. Galima žiemojimui laivą nuplukdyti į pigesnę vietą Klaipėdoje. Galima pačiam dugną nusiplauti, neperkant paslaugos iš uosto. Galima laivą ant treilerio užkelti ir gabenti žiemojimui kažkur, kur nekainuos iš viso. Bet jau sakiau, kad išlepę esam, o dugno plovimas kažkaip nepapuoia į tų smagiųjų jachtos darbų kategoriją.
Be to, jachta SCORPIO gerai žino, kur jos namai - Pilies Uostas - tai kam žiemoti kitur - ne paukštis juk...

Kad skaičiavimas būtų pakankamai saugus, neįvertinam to, kad uostas mokesčio neima laikotarpiu, jei laivas ilgesniam laikui išplaukia į kelionę. Tegul skaičiavime bus kiek daugiau tų uosto išlaidų, nei realiam gyvenime galėtų būti. Nors... per kelionę, svetur vistiek susimoki.

Techninė apžiūra, galioja metus laiko - Lt100,-

Kas pora sezonų reikia atnaujinti dugno dažų dangą. Dažom antifulingu, bent 2 sluoksniais - specialiais dažais su kriauklėms ir dumbliams priaugti neleidžiančiais nuodais. Tuo tikslu įkalam į techninį biudžetą apie Lt300,- per metus.

Įvairios smulkmenos, kurias perkam įrangos palaikymui, variklio tepalų ir filtrų pakeitimas - dar apie Lt1000,- per metus. Čia jau labai individualiai - galima išleisti ir ženkliai daugiau, ir šiek tiek mažiau. Bet jei fantazijos neturit - tai kam jums pinigai?

Ir ką čia turim, kaip uosto ir technines išlaidas?
Total Lt4847,-

Apvalinam iki Lt6000,- nes retkarčiais vistiek nupėdinsim į tą jachtinių žaislų parduotuvę ir jei ne naujas pirštines, tai kokį šekelį ar virvagalį vistiek nusipirksim, nors neaišku, ar reikia. Juk nesam visai be fantazijos, tiesa? Okay, jei rimčiau - tas užmestas 1000 per metus - tai kaip kasmetinis depozitas naujoms burėms, kurias kas 5-7 sezonus atnaujinti norėsis, arba kažkokiems remonto darbams, kurių pats neįveikiu, ar terliotis nenoriu.

Taip ir gaunasi, kad kasdien už savo svajonę ir džiaugsmo nuosavybę susimoku 6000 : 365 = Lt16,- nepriklausomai plaukiau ar ne, laivas ant kranto, ar vandeny.

large_599834_594..798017084_n.jpg

Čia ateina laikas įvertinti laivo rinkos vertės praradimą. Nusidėvėjimu to pavadinti neišeina, nes jachtai jis neturėtų būti skaičiuojamas kaip buhalterijoje, vien pagal metus. Kai jachta išstatoma pardavimui, tada ir atliekamas vertinimas, atsižvelgiant į laivo priežiūrai skirtą laiką ir pinigus, t.y. stovį pardavimo metu, laivo komplektavimą įvairia papildoma įranga. Visi atvejai individualūs, visi laivai skirtingi.

large_IMG_0424.jpg

Jachtos, skirtingai nuo kitų transporto priemonių, laikui bėgant nuvertėja labai mažai, todėl laikomos gera investicija. Nežiūrint į tai, manau, kad parduodamas SCORPIO tarkim, ateinančiais 2014 metais, prarasčiau apie Eur5 tūkst., nes šiek tiek buvo įleista į papildomą įrangą, bures, įvairius pagerinimus ir pribumbasus, kurie naujam potencialiam savininkui atrodys nebeatskiriama nuo laivo dalis ir part of da deal avtomatom. Taigi, tuos 5000 ES rublių konvertuojam į tautinius vienetus, dalinam iš 7 laimingos nuosavybės metų ir vienos dienos laivo vertės praradimas gaunasi apie Lt7,- arba bokalas to gero čekiško tamsaus Turgaus aikštės Kabake. Laivo įsigijimo ir pardavimo kainų šiame skaičiavime vertinti nereikia - vien rinkos vertės praradimą...

large_1FF43E8E2219AC6817F992FA4D0ACBEE.jpg

Koreguota laimingos svajonės, gyvenimo džiaugsmo bei rūpesčio nuosavybės kaina gaunasi 16 + 7 = Lt23,- kasdien. Ar saulė šviečia, arba ne, lyja ar pūgos kaukia, plauki tu ar ant sofos gulinėji - kasdien susimoki tuos Lt23,- . Ar brangu? Man ne, nes už malonumus reikia mokėti. O dar kai malonumu virsta ir valandos, praleistos laivą remontuojant, tvarkant, glostant, šiaip aplankant... Kaip tai įvertint? O sūrūs purslai į veidą per audrą, lėti saulėlydžiai ant bangos, bičiulių ratas, vyno taurė ir tylūs pokalbiai jachtos kokpite? Pinigais nesigauna, nes jokiam e-shop'e nerasi - gal reiktų kokiais dvasinio komforto pliusais matuoti? Arba valandom, kai tikrai gyvenai.

Tačiau, lygindami ... jezaw, vos nepasakiau laivo... taigi įgyvendintos svajonės ir gaunamo gyvenimo džiaugsmo (!!) kaštus su laivo nuomos kaštais, negalime naudoti tų mizernų Lt23,- (antra vertus, tai yra jau trys dideli to gerojo čekiško tamsaus - o tai jau rimta). Turime metinius kaštus perskaičiuoti į buriavimo dienos kaštus: 6000 pinigų : 76 pačių labiausių dienų = 79 + 7 = Lt86,-

Va, šiuos Lt90 (taip, apvalinam ant pusės bokalo to gero tamsaus) per buriavimo dieną ir reikia lyginti su laivo nuoma.

Centrinė jachtų nuomą siūlanti kompanija Klaipėdoje - GoSail. Tokio mažo laivo, kaip SCORPIO, jie ir neturi - mažiausias pas juos yra 36 pėdų, t.y. 11 metrų ilgio. Su tokia jachta jau galima dviem šeimom plaukti - komforto ir smagumų bus per akis... Ir kaštai pusiau... Priklausomai nuo metų laiko ir savaitės "karštumo", tokio laivo nuoma be samdomo škiperio kainuos vidutiniškai apie Lt600,- per dieną. Nuomojantis savaitgaliui, t.y. dviem dienom, vienos šeimos kaštai tokie ir bus - apie 600 pinigų. Jei per metus buriavimui išleisite tuos pačius 6000, kaip ir būdami tegul mažesnio, senesnio ir paprastesnio laivelio savininku - nusipirksit tik 10 dienų per metus.

10 saulėtų, šlapių, smagių, šaltų, vėjuotų, juokingų, baisių, šiltų, lietingų, džiaugsmingų, nuvargusių, įdomių, azartiškų dienų ant vandens - ir visos alei vienos laimingos. Geriau, negu nieko - bet man per mažai. Juk 76-ios - žymiai geriau.

large_483329_594..493258942_n.jpg

-----------------------------
p.s. beveik visos foto, išskyrus kelias, buvo pačiu niekšiškiausiu būdu pagrobtos iš PaPa regatos dalyvių ir publikuojamos be jūjų sutikimo. Oj, tu siaubybe, siaubybe....

Posted by gramas 07:08 Archived in Lithuania Comments (5)

Apie tai, kad galit turėti svečių

large_coupephot.jpg

Buriavimas akivaizdžiai populiarėja. Buriuotojų mokyklėlės sukasi kaip patrakę ir kasmet išperi šimtus naujų šviežių buriuotojukų, svajojančių apie šiltas jūras su omarais (niam!) koralų dugne ir egzotiškas salas su praurbintu kokoso riešutu palmės paunksmėje. Tam tikra dalis tų naujai išperėtųjų ne juokais įninka į buriavimą ir laikui bėgant tampa sportininkais, arba buriuotojais- kruizeriais, dar visaip kitaip turistais ir kreiseristais retkarčiais įvardijamų.

Jei vertinti buriuotojų skirtumus nuo normalių žmonių, tai kruizerius galime įvardinti kaip labiausiai pačiuožusią buriuotojų bendrijos dalį.
Sportininkai irgi pačiuožę, tačiau regatai pasibaigus, jie tampa normaliais. Bet jie ir svajoja ne apie omarus ir palmes, o apie varymą aplink plūdurus su įtampos nurauktu veidu.

Labai tikėtina, kad jus, normalius šios šalies piliečius, per artėjančias šventes gali aplankyti pažįstamas kruizeris. Jeigu jums iš tiesų gyvenime pasiseks - tas kruizeris galiu būti aš. Šiais praktiniais patarimais jums padėsiu deramai pasirengti šio gerbiamo svečio vizitui jūsų namuose.

Yra du svarbūs pasirengimo etapai, abu vienas su kitu glaudžiai susiję. Vienas skirtas užtikrinti neramiai kruizerio sielai būtiną dvasinį komfortą ir kitas - sudaryti kruizeriui tinkamas buitines sąlygas. Žingsnis nuo laivo į kranto žmonių gyvenimą kruizeriui jau savaime yra didžiulis stresas, todėl jūsų šeimos pastangos nenueis veltui. Tiesą pasakius, vien šeimos pastangų gali neužtekti - į pasirengimą kruizerio vizitui jums derėtų įtraukti ir kaimynus.

Patį butą reikėtų šiek tiek patobulinti. Visur reikia pritvirtinti ranktūrius, kad kruizeris po butą galėtų judėti trijų taškų principu: jei viena koja pakelta - abi rankos įkabintos. Jei viena ranka sau - kita ir abi kojos - laivui, t.y. butui. Trys taškai...

Lovą kruizeriui reikia įrengti viršutinėje spintos lentynoje. Jis įpratęs, kad guolis įrengtas sunkiai pasiekiamose ir ankštose vietose, ar kad miegoti tenka išsiraičius į kartais visai įdomias pozas, nes lentyna jam per trumpa. Jei spinta erdvi ir kruizeriui skirta lentyna plati - iš skalbinių dėžės paimkite šiek tiek rūbų, geriau tokių jau pabuvusių, ir sudėkite lentynoje, kad kruizeris galėtų jais jaukiai apsikaišyti, esant bet kokiam supimui. Kruizeriui miegant, supimas yra gerai. Jeigu jūs, ar kaimynai turite mažų vaikų - nuo supamojo arkliuko nulupkite tas lenktas pavažas ir prikalkite prie spintos dugno. Spintą supti galėsite visa šeima pakaitomis, optimalų šeimos budėjimo pamainų grafiką padės sudėlioti pats kruizeris.

Kad kruizeris miegotų ramiai, pas kaimynus išgabenkite visus prietaisus su garsiniais signalais - keliauja visi žadintuvai, telefonai, mikrobangės ir pan. - viskas, kas čirškia, cypia, kaukia, skamba. Kruizeriui tie visi signalai atrodys kaip aliarmas iš GPS dėl velkamo inkaro, arba autopiloto nuokrypos nuo kurso; kaip AIS (automatinė įspėjimo sistema) signalas apie laivą, su kuriuo tuoj susidurs, ar kaip echoloto signalas apie po laivu atsiradusias uolas , ant kurių laivas suduš - ir kitokie siaubai. Tokį signalą išgirdęs, net neatsibusdamas jis versis nuo savo lentynos ir apgraibom bildės į balkoną. Žodžiu, nei pats normaliai tą spintą pasupsit, nei kitam leisit, o vargšas kruizeris juk ir nuo balkono nusiversti gali.

Pora žodžių apie maitinimą. Jokių šviežių produktų, greitai gendančių vaisių ir daržovių. Lašinių bryzas su svogūnu pusryčiams, dienos metu greito paruošimo makaronų pakelis, išeiginėmis ir švenčių dienomis - dar ir buljono koncentrato kubelis, vakarienei šiek tiek romo. Šiuos produktus apdairiai iš anksto iškaišiokite į sunkiausiai pasiekiamas vietas - po sofa, batų dėžėje, už televizoriaus. Įsitikinkite, kad kruizeris mato, iš kur produktus imate prieš patiekdami. Ne, jokio šaldytuvo. Jį dar prieš kruizeriui atvykstant, išnešėte pas kaimynus, kaip daiktą, galintį sukelti kultūrinį šoką ir savęs suvokimo krizę.

Jeigu jūsų rajone supermarketas dar nesugriuvo, tai jokiu būdu nesiveskite ten kruizerio. Jam nereikia matyti tos produktų ir gaminių gausos. Jei padarėt klaidą ir nusivedėt - nepamirškit nuraminti apsaugos, kai šie prisistatys. Tas lunatiko žvilgsniu išilgai lentynų pėdomis matuojantis atstumą subjektas nieko pavojingo neplanuoja - jis tik svaigsta apie didesnį laivą, į kurį galėtų tilpti kuo daugiau aplink išdėlioto šlamšto. Kai važiuosite iš prekybcentrio namo - vairuokite pats. Kruizeris kanale, atsiprašau, gatvėje žalius šviesoforus imtų dešiniu bortu, raudonus - kairiu, o jį gatvėje lenkiančioms mašinoms signalizuotų penkiais piktais signalais.

Paruoškite savo šeimos narius, kad kruizeris kruopščiai kontroliuos, kiek vandens šie išnaudoja maudydamiesi duše, arba kad nemestų į WC daugiau popieriaus, nei reikia. Apie tas moteriškas cackes unitaze pamirškit. Patikėkit, šis įgūdis kontroliuoti wc jamsusiformavo ne todėl, kad jo gyvenimas buvo paprastas ir lengvas... Pats kruizeris į WC eis tik didelio reikalo, visa kita darys nuo balkono. Kaimynai aukštais žemiau - tebus informuoti.

Kad kruizeris viešnagės metu jaustų dvasinį komfortą, jam būtina ką nors remontuoti. Jis negali būti ir nebūna be remonto. Būtina turėti namuose išklerusią rozetę, atšokusį plintusą, varvantį kraną. Dar geriau - viską iš karto ir kasdien. Tie objektai turi būti kuo sunkiau pasiekiamose vietose, kai matyt nieko negali, ir darbą reikia padaryti tik apčiuopomis. Jei to užtikrinti galimybių nėra - tada tegul jis dirba bent jau visiškoje tamsoje, nepatogiai persirietęs ir su žibintuvėliu burnoje.

Kruizeris mielai padės namų ruošoje. Nustebsite, kaip galima išblizginti namus be jokio siurblio, tik su skiestu FAIRY ir pačia mažiausia virtuvine kempinyte.

Kruizeris yra lengvai einantis į kontaktą ir bendraujantis buriuotojo tipas. Todėl, jeigu šiuose praktiškuose patarimuose ką nors pamiršau paminėti - jis pats be jokių kompleksų jums tai ir pasakys, kai atvažiuos.

Iki!

parengta pagal netautietišką kruizerių spaudą

Posted by gramas 04:23 Archived in Lithuania Comments (0)

Apie tai, ko čia būti neturi.

DC9938532219AC681755840B7126DA91.jpg

Šiaip jau, čia viskas tik apie jachtas beigi keliones. Gal kartais kokie tai pamąstymai čia prasisunkia, na, bet kam nepasitaiko. Aplei gyviaaanyymą juk.... Bet dažniausiai, tai ne.
Nes jachtos, burės, jūra, laisvė. Bet dabar laivas ant kranto. Kai išplauki į vandenis - tai jie įtraukia, visą tave kitaip sustyguoja, taip ir ant kranto - atsisėdęs į sofą, nejučiom įsitrauki. Sofa dar kitaip sustyguoja. Nuo ramybės piktumai sukyla. Nes ne sezonas, ir laivas ant kranto. Ahmm, jau sakiau... taigi ant kranto.

Okay.

Šitą įrašą skiriu visiems išėjusiems. Visiems, kas išsivaikščiojo dėl bet kokių priežasčių. Taip pat tiems, kas liko, irgi - dėl visų priežasčių. Be priekaištų, visai tiktai šiaip.

Jei laiko skirsit - teks filmą pažiūrėti.

Tik vienas klausimas - Kodėl?
Visiems linkiu gerų atsakymų.

en.wikipedia.org/wiki/Hunger (2008 film)

Parsisiųskit iš belenkur, žinau, kad mokat galit, jei ne - rasit per paiešką ant www.swefilmer.com čia bus angliškai. Jei reikia rusiškai - rasite www.tfilm.tv , paieškoje veskit Hunger, arba Голод. Kai paieškos rezultatus gausit, rasit ir tą veidą, kuris foto viršuj.

Posted by gramas 10:24 Archived in Lithuania Comments (0)

Apie tai, kaip baigti sezoną, įsukti lempą ir tapti laimingu

large_photo.jpg

Tiek čia to laiko praėjo nuo sezono pabaigos. Ir ruduo šiemet kaip reta smagus, ilgiau paburiuoti netrukdė tiems, kas norėjo... Tačiau, kas anksčiau, kas vėliau - keliam laivus poilsiui ant kranto, o patys pradedam kito sezono laukti.

Mintyse rikiuojam darbus, kuriuos vėl reikės laive padaryti. Brazdinam internetus, važinėjam po parodas žiūrėti, kokiais čia dar buriavimo žaislais jie bandys iš mūsų monetą išspausti. Ir skaitom knygas, šlaminam jūrlapius ir dėliojam kitų metų keliones. Čia toji pati smagiausia laukimo dalis. O visi tie, kas šitokiais paprastais būdais nesugebės tos savo neramybės valdyti, kol čia vanduo kietas - tie skris ten, kur šilta ir nuomosis baltus laivus. Ir turės savo nuostabiausias atostogas.
Buriavimo abstinencija, krantligė, vienžo... lomkės, ir kaip nuo jųjų gintis.

O kaip visiems, kaip normaliam žmogui - kodėl tau (man) negerai? Eitum į darbą, kuris nuobodžiai nuo-iki, bet su Feisbuku. Grįžęs ant sofos, kas vakarą serialą alum užsigertum. Pora kart per savaitę klube geležį patampytum, ar su draugais paskui kokį tai kamuolį pasibėgiotum... Jei prie progos ir padaugintum penktadienį, tai per sekmadienį atsigavęs, vėl šviežus į darbą sugrįši... Vaikams dėl pažymių profilaktiškai smegenis kartais palesi, o kad žmona neburbėtų, laikas nuo laiko kokią rozetę prisuksi, sniegą nukasi, lemputę pakeisi ir tą vinį įkalsi. Ir visi bus laimingi.

Tai ne, tau normaliai gyventi netinka. Juk žinai, kad vos ledas ištirps, ir tau vėl plaukti reikės. Ir būtinai dar į jūras vandenynus, jei ką... O ko tu ten ieškai, ką ten pametęs? Sakai, savęs vis paieškai, jūra tau draugas, žmonijos lopšys ir visko pradžia? Gal baik jau, kas tu - poetas? Juk, už borto iškritęs, nuskęsi. Koks jau čia draugas... Gal ne visai atvirkščiai, gal ne priešas, o tau abejinga vieta su daug vandens, kurią žmonija savo talentais ir sugebėjimais vis dar mažiau pagadinus.

Kosminėje stoty beveik nuolat kas nors nuskraidintas gyvena, va, neseniai vėl kažkoks palydovas nuo dangaus nugriuvo; takas į Everestą sušalusiais ekskursantų lavonais kaip kelio ženklais išsipuošęs, Antarktidoje poliarininkai ištisus kaimus išstatę... O va, kad kas nors Marianų įduboj gelmių tyrimų stotį turėtų - kažkaip nesigirdi. Visur žmonės lenda ir pralindę pagal save viską sujaukia, o į Pasaulio Vandenyną - dar vis kažkaip nelabai. O kol kas, kol nevėlu - kai nuo žmonių ir jų kuriamos laimės pavargstam - mes plaukiam į jūrą.

Jūroje keičiam charakterį, nes nugalėtoju čia nepabūsi. Miškus, kalnus ir dykumas mes mokam pakeisti taip, kad galėtumėm patogiai gyventi. Arba viską sušikti taip, kad niekam nesinorėtų gyventi. O vandenyno pavergti vis dar nemokam, nors bandom. Todėl nugalėtoju pabūsi kitur - o čia, jūroje, teks prisitaikyt.

Sausumos žmonės sako - sprendimų laukas. Čia kaip bulvių lauke, kur lauko kraštai gerai matyti - viskas dažniausiai vyksta plokštumoje ir sprendimai paviršiuje, kažkur negiliai. Kiek pasikapstęs - surasi. Tuo tarpu buriuotojas turi bekraštę sprendimų jūrą. Čia dimensijų žymiai daugiau, nei bulvių lauke - ir kaip tavo laivas paruoštas, ir ką orai žada, kas gelmėse slypi, kur plaukti, jei to lauko kraštų nesimato, ir, kas svarbiausia - kaip tu pats pasirengęs savo kelionei. Išplauki į tą jūrą savo mažu laiveliu - ir tik nuo tavęs priklauso, kokius sprendimus pasirinksi. Dažniau pasirinksi teisingus, nei blogus - sugrįši į krantą. O jeigu ne - tai ne.

Dabar iki gegužės pabūsim normalūs. Tiek čia to kalendoriaus beliko... Įsuksim lempą ir tapsim laimingi.

Posted by gramas 00:50 Archived in Lithuania Comments (0)

Apie tai, kaip reiks gyventi, kai neliks progų parėkti

large_1FF43E8E2219AC6817F992FA4D0ACBEE.jpg
Akivaizdu, kad mano, kaip buriuotojo, brandos kreivė pradeda verstis į labiau patyrusių pusę. Va, taip , va. Dar ne visai persivertė, bet verstis pradėjo. Jaučiu tai, nes kuo toliau, tuo mažiau laive laidau gerklę pats, ir kuo toliau, tuo labiau pastebiu, kaip tai sau leidžia kiti.

Daugybę kartų matytas vaizdelis - į uostą įplaukia jachta. Vadas, visas reikšmingas, išdidžiai stovi prie šturvalo, o tie nemokšos įgulos nariai viską daro ne taip. Škiperio komandų tonas darosi grėsmingas, po to kartu su komandom išsakomi ir epitetai, dar vėliau jausmingas monologas gali pasipuošti keiksmais... Monologą gaunanti pusė jaučia, kad viską daro blogai, karštligiškai stengiasi situaciją taisyti, ir tada viskas pasidaro dar blogiau. O dar vėliau škiperis pats visus pastumia į šalį ir viską padaro gerai. Tada viskas gerai, bet visi nelaimingi. Jis dar visas piktas savo teisume, o kitiems - diena sugadinta.

Niekas taip neišduoda apgailėtino diletanto, įsivaizduojančio save jachtos vadu, kaip isteriškas klyksmas ant savo įgulos narių. Ir kas liūdniausia šioje istorijoje - tai, kad net žmogus, ne vieną ir ne du tūkstančius mylių suburiavės, kažkaip vistiek sugeba pasirodyti tuo diletantu.

Esu kaltas (mušasi į krūtinę), kaltas... Juk leisdavau sau, ir labai garsiai... Net su keiksmažodžiais. O kad plaukioju dažniausiai su savo artimiausiais žmonėmis - žmona ir sūnumi, tai jiems ir kliūdavo smarkiausiai. Antra vertus - gali atrodyti, kad būdavo už ką, įvertinant momento svarbą, škess... Juk visokių nesąmonių plaukiojant yra mums nutikę, kai man nuo vairo tekdavo stebėti kitus, nesugebančius virvės ant knechto teisingai užvesti, paprasto mazgo užrišti, ar topenantės nuo giko šoto neskiriančius... arba tik nueik į kajutę nors minutėlei, ir laivas plaukia į seklumas, arba į lenkus vietoj švedų...

Ir kuo mažiau pats patyręs esi, tuo sudėtingesnis tau yra tas kiekvienas priplaukimas prie krantinės, ar atsišvartavimas, ar paprasčiausiu manevru kada nors tau būsiantis vendas ir prasilenkimas su kitu laivu... Iš čia tavo įtampa - elementoriška patirties stoka.

Ir kuo mažiau patyręs esi, tuo dažniau savo emocijas per gerklę išreiški. Savo riksmu tu įrodai ne tai, kad tu čia vadas ir už viską atsakingas. Visas pasaulis tuo metu apie tave galvoja visai priešingai - kad būtent tu esi kvailys paskutinis, ir kai tik gali, puola padėti tam nabagui, ant kurio tu rėkauji. Nes visi esam jo pusėj, ne tavo.

Visi esame pramokinti to buriavimo etiketo - stengtis, kad tavo laivas įplauktų į uostą ir jį paliktų taip, kad niekas to nepastebėtų, kad nieko tu nepažadintum, niekam netrukdytum, nekalbant apie tai, kad savo veiksmais ir manevrais sukeltum bent užuominą į pavojų kitiems laivams ir jų įguloms. Todėl kitų šalių uostuose gali būti ne kaip suprastas tavo šaunumas, kai pilnom burėm įsineši į uostą ir kaip tikras pūdą druskos jau sukirtęs jūrų vilkas būtinai be variklio bandai prieiti prie krantinės, ar kito laivo borto...

Antroji nuodėmė po šios - tai tavo riksmas. Kuo garsiau tu komanduoji, kuo labiau gerklę laidai ir įgulos narius ant denio bei krante gainioji - tuo didesnis idijotas atrodai kitų buriuotojų akyse. Ne joks ne jūrų vilkas - greičiau ruonio šūdas. Savo riksmu tu demonstruoji tai, kad pats esi Misteris Idealusis, o visi kiti - tik apgailėtini nemokšos. Visai logiškas klausimas - kodėl tu, Misteri Idealusis, nesugebėjai iki šiol savo įgulos išmokinti viską daryti teisingai, ir kodėl savo klykavimais bandai išmušti jiems tą norą mokintis?

Kaip tos brandos išmokti? Kad lyg ir nėra vieno universalaus recepto, matyt, visi turėsim surasti savuosius. Bet kai pirmą kartą save pagausi vietoj savo įprastinio žvygtelėjimo "Ką darai, juk sakiau į kairę!!!" ramiai sakant "Gerai, dabar sukam į kitą kairę" - žinok, jau esi teisingam kely.

Posted by gramas 02:13 Archived in Lithuania Comments (0)

Apie tai, kaip buriavimas santykiavimą taiso

Mūsų santykiai geri. Tačiau, jei gyvenimas šeimoj nuolatinis saldėsis būtų - dievaži, netrukčiau vilku užkaukti iš nuobodulio ir šleikštumo. Todėl mano geresnioji pusė, tai žinodama, labai atsipalaiduoti ir neleidžia. Laikas nuo laiko ore ima kauptis visokie platūs retoriniai klausimai, prasidedantys tuo žaviu moterišku "Ir kodėl tu visada (galima variacija su "niekada")... arba "Kada pagaliau tu..." Sakinio pabaiga gali būti bet kokia - nuo buitinių reikalų iki globalių mano charakterio pokyčių su staigiu atsivertimu į kažkokią gerąją pusę...

Tokie esminiai klaustuko formos teiginiai beveik visada viršija vidutinio statistinio buriuotojo suvokimo ribas. Klausimas per platus todėl kad... Tokioje situacijose nuo staigaus KąAtsakytKąAtsakyt??? man kažkas sistemoj užsitrumpina, ir galvoje dūzgia tik dvi chrestomatinio rusiško anekdoto frazės: "Genadij, vot vashe polotence", arba trumpoji forma "Gena, na". Be ryšio visai, pats nežinau kodėl, gal tai kažkokie sistemos apsaugos mechanizmai? Kaip mat būčiau apkaltintas užuominomis į gyvąją gamtą, idilės garantuotai neįneštų, todėl reikia tylėti... Bet galima ir netylėti, galima sakyti - Klausyk, gal plaukiam į Nidą?

Negera elektra, imanti kauptis ore, yra tikras ženklas - jau laikas mudviem išplaukti kartu. Nuo ča ir prasideda vieni pliusai. Buriavimas iš tikro žmonių santykius taiso. Dar net prieš plaukimą suvienija bendras planavimo procesas. Kai tampa aišku Kada ir Kur, reikiamu laiku atsirandame laive dviese, be jokios kompanijos ir be svečių. Tada, palikus uostą, mūsų pasaulis sumažėja iki mažų laivo erdvių. Ir dar yra mes, burės, vandens platybės, vėjas ir tikslas. Bendras tikslas.

Jei vėjo ne per daug, gero vyno taurė, o buriuotojas moka viena akim stebėti farvaterį, o kita miegoti - tai, žmogau, ir ilsėkis sau, nes geresniąjai pusei galima leisti vairuoti. Jei vėjo daugiau - pasitampysi su virvėm, gi ne pirmas kartas, bet leisk jai vairuoti. Tada ji jaučia atsakomybę, valdo situaciją, pati žaidžia su vėju, o už borto šnekančio vandens aura jos mąstymą išvalo ir kelia į aukštesnį sąmonės lygį. Kelionės kosmose ima tirpti visi Kodėl Visada, Kodėl Niekada ir Tu amžinai... Nes čia ir dabar vyksta tai, kas svarbu, o visa kita liko krante. Gal todėl, net nuplaukus į Nidą, to kranto nelabai ir norisi. Kartais prireikia tos didelės parduotuvės atsargų papildymui, na, dar kartu pasivaikščioti temstant, prieš miegą. Ir ta maža jachtos erdvė vienijančiu pliusu patampa.

O dabar, sezonui į pabaigą slenkant, vis dažniau neramios mintys aplanko: o ką buriuotojui reikės daryti santykių prasme, kai vanduo sukietės? Laivas juk ant kranto miegos, į jokią Nidą nebesuplauksi...

Buriuotojas turi būti sumanus. Tam sunkiam metų laikotarpiui būtina ruoštis iš anksto. Įdėmiai apsidairykite po savo namus. Gal rasite kur klibančią rozetę sienoje, gal plintusas atšoko, gal dulkių siurbliui naujas filtras praverstų, gal dar kažkokia smulkmena buriuotojo dėmesio namuose jau reikalinga? Jokiu būdu nepadarykit kvailystės ir netvarkykit tų smulkmenų dabar, kol laivas vandeny. Tie smulkūs namų darbai virs jūsų garantuotais taikos pliusais žiemai, kol laivas ant kranto. Atminkit, antras po buriavimo gėris, santykius šeimoje puošiantis, yra laiku sutaisyta elektros rozetė, ar naujas lygintuvas.
;o)

Posted by gramas 03:08 Archived in Lithuania Comments (5)

Apie tai, kaip per savaitgalį praturtėjau 2 mln.+ VIDEO

+ video

Savaitgalį praleidau toli nuo internetų ir ant kablio, t.y. ant inkaro. Jau labai reikėjo trumpam išplaukti toliau nuo civilizacijos, ir pakrauti stipriai nudrožtas baterijas gamtoj.

Foto žemiau rodo Everglades nacionalinį parką Floridoje.
Florida-Everglades.jpg

Taigi, žinot-nežinot, bet turime gabalėlį tokios pat Floridos ir savojoje Nemuno deltoje. Kuklų tokį gabalėlį, žinoma, be aligatorių, be pitonų, be maliarijos uodų - bet turime. Tiksliau - deltoje turime didžiulius plotus pelkynų, upių, senvagių, įlankų, ežerų, užliejamų pievų ir kanalų sistemas. Deja, nuo kylinės jachtos gali pamatyti tik nedidelę tos šlapios karalystės dalį. Na, bet mes neišdidūs, kiek duos bei rodys - tiek ir imsim...
large_rrrtz7.png

Savaitgalio planas:
- penktadienį iki vakaro nuplaukti iš Klaipėdos į Nemuno deltą.
- nakvynė inkaruotėje dar nežinau kur, bet kad būtų galima pažvejoti.
- šeštadienis be plano ir streso, pagal nuotaiką visą dieną, bet nakvynė ten kur gražu, vėlgi ant inkaro.
- sekmadienį plaukti į Nidą, ten į laivelį įlips Lolita, ir kartu buriuosim namo.

Labai panašiai viskas ir įvyko. Idėja nakvoti Upaitėje, kur ji įkrenta į Kniaupo įlanką, buvo paremta noru pažvejoti kažkur ramiam vandeny. Tačiau, patikrinus vietą, echolotas žuvies nerodė, bet to, prognozė įspėjo apie galimus Šiaurės vėjo gūsius naktį. Žuvies čia nėra, po neršto karšiai pasitraukė į ganyklas mariose. Numatyta žvejybai su nakvyne vieta prastai nuo vėjų pridengta medžiais, ir visai nesinorėjo visą naktį strakalioti ir tikrinti, ar inkarai dar laiko. Plaukiu iš Upaitės per Kumpąjį Uostą į Atmatą. Inkaruotė kranto su alksnynu priedangoje, saugo nuo šiaurinių krypčių vėjų. Vakaro žvejyba be rezultatų, todėl netrukus vynioju meškeres ir imuosi knygos. Visi sliekai sako - Jeeee!!!! Tuo metu dar nežinojau, kad jie turi savo planų - jie, niekšai, naktį pabėgs. Siūlymą baigti bajerius ir patiem grįžti į vietą kibirėly jie ignoravo; paskui pamatė, kaip netikėtai demokratija gali baigtis šitam laive.

Šiam savaitgaliui - Paulo Coelho "The Winner Stands Alone". Labai įdomi, bet labai jau daug raidžių, per savaitgalį galiu ir neįkirsti. Na, bet jei žuvys nekibs, tai matysim, kaip čia bus.

Ryte pažadina pirmieji meškeriotojų kateriai, skubantys džiguoti sterką ir vilioti ešerius Atmatos žiotyse.
Visiška ramybė būtų aplink, jei neskaityti bundančių paukščių trelių. Gegučių oktetas kimiais balsais kala taip, kad užsimerkęs, pamanytum bilijardo salėj beesąs. Vėjo nėra visai, nuo vandens raivosi rytmečio rūko skaros, ir virš kranto pradeda keltis raudonas saulės blynas. Kaip lenkai sako - Kto rano vstaje - temu pan Bóg daje. Laisvas vertimas mūsiškai - kas anksčiau atsistoja - tas ir gauna su Dievo pagalba, bet gal ir nelabai tiksliai išverčiau, ten neįvardinta kam ką, bet duoda iš ryto... O jau kad vienas išplauksi - tai nieko ir negausi.

Kaip bebūtų - bent kartą metuose būtina anksčiau atsikelti, kad tokį ryto reginį sau padovanoti - patikėkit, vaizdą gaunu super - už milijoną...

Šviežios žuvytės būtų visai neprošal, todėl prašvitus ir po ryto kavos - keliu abudu inkarus, kurie patikimai laikė SCORPIO visą naktį - plauksiu pamedžioti ešerių į Atmatos žiotis. Ten jau stovi begalė meškeriotojų katerių, pilnai užtvėrusių visą farvaterį. Aplinkui nuo kateriukų tik ir skamba senasis geras kurvabletnachui... Nesuprantu, kam reikia taip keiktis ant vandens... Gal juos žmonos namie muša ir gerti neduoda, kad vyrai, ištrūkę ant vandens, atsigriebti šitaip skuba? Galima draugams kateryje ramiai pasakyti - Pažvelkite kolegos, koks niekingai smulkus ešeriokas man užkibo. Tai ne, riaumoja visa gerkle - Tu pydare, sūtrauka tu neraliuotas-blenachui, o tampei tai kaip didelis!!!
Vienžo, jei staiga pajusit norą , kad išmokinčiau kaip toliau gyventi, kreipkitės - padėsiu visada, kartais netgi nemokamai...

Keturiais dideliais (per keptuvę be galvos) ešeriais vėliau, grįžinėju į gamtą, nes tiek žuvies vakarienei man užteks, o šaldiklio ir ledo mašinos ant Scorpio nelaikom.

Sekančios nakvynės vieta - Kumpasis Uostas. Visaip šitą Minijos senvagės atšaką pavadina - ne tik Kumpasis Uostas, ir Senoji Minija, ir Paukščių Takas ir dar geresniu vardu - Bevardis. Dar vakar šią vietelę nakvynei nužiūrėjau. Nuo jachtos vaizdo neįprastoj vietoj nustebusių katerių galėtų būt ir mažiau, bet aplinkui pilna gyvybės - įvairiausi paukščiai, lelijų laukuose medžioja lydekos, vietinis ahoi ponas bebras nelabai patenkinats mano kompanija, bet nieko nepadarysi - man čia irgi patinka, taigi teks dalintis...

Prieš sutemas kateriai baigiasi, viskas nutyla, ir vaizdas tos pat dienos vakare - jau už antrą milijoną.

Šitokiu būdu netikėtai praturtėjęs net dviem milijonais, iš to džiaugsmo visai smagiai sekmadienio rytą suburiuoju į Nidą. Su Lolita susitinkam krantinėje, ir pėdinam į kavinę (čia, tekste, kavinė be vardo, bet netoli didelės parduotuvės) - pusryčiauti. Prasėdim apie 5 min. visiškoj ramybėj, nes padavėjos, bent kelios slampinėjančios apie stalus, nesiteikia net meniu pasiūlyti. OK, aš gal ir nelabai lygiai susišukavęs, mano šortai be kanto, nes tiesiai iš po burių su vėju. Bet jei mūsų finansinis indėlis į pardavimų apyvartą čia nereikalingas - nieko nepadarysi. Prieš savininkės, medituojančios už baro, valią nepašoksi. Nida, vasara, sezonas. Nieko nesakę, išeinam nesumokėję už pasėdėjimą, Maximoj kažką skanaus nusiperkam, ir pusryčiaujam jachtoje, jau buriuodami namo, į Klaipėdą.

Tai va, maždaug taip viskas ir buvo.

A, taigi dar saulėj nusvilau tiek, kad kailis keisis. Bet taigi niekas ir nesakė, kad labai paprasta viskas bus...

Šiek tiek vaizdų:

Posted by gramas 01:33 Archived in Lithuania Comments (3)

Apie tai, kaip nieko negarsinom. Bet dar pažiūrėsim...

Prieš LT 1000-mečiui žvaliai sukaltą Ambersail projektą keliu skrybėlę. Period. Net nesivarginsiu aiškinti kodėl.
Nu bet po jų - juk pamenat - kad pasipylė buriavimo atostogų "misijos", ir būtinai visos kaip viena garsinančios Lietuvos vardą pasaulyje. Na, susimetė draugų prietelių kompanija, kažkiek pažįstamų ar savo pačių įmonių rėmimo pasidarė, nusičarteriavo laivą atostogoms šiltesniuose vandenyse, pasiplaukiojo, pakeliavo, gero laiko paturėjo. Grįžo namo, ir po atostogų su nauja energija vėl kibo į kasdienius darbus. Viskas okey-dokey, man čia problemos nėra. Bet kam tiek rėkiama buvo prieš tas atostogas apie garsinimą, gerinimą, verslų mezgimą ir skatinimą? Kam taip įsidarbinti, jei ketini atostogauti? Kad visai tautai pasirodyti, kad gali sau leisti? Kad paknist smegenus rėmėjams ir chaliavną pinigėlį nuo jų nuengti?
Susireikšminimas, piaras ir pompastika, atitinkamai ir iškovotas tautos dėmesys savotiškai įpareigoja. Praėjus metams kitiems po misijos, jau reikia matuoti ir vertinti to sunkaus darbo rezultatus, jeigu tai buvo misija, o ne atostogos. Kiek pagarsinta, kiek pagerinta, kiek užmegzta ir kaip smarkiai suskatinta?
Net tas lunatikas Pupų Dėdė, kuris šiuo metu su savo šuniukais dūzgia pajūry, ir tas turi planą savo sekančiai misijai - surasti ir žmonijai atskleisti nepelnytai pamirštos Dievo Motinos kapą. Šventas reikalas, vyriškas ir ambicingas, bet projekto vadybos požiūriu viskas ok - rezultatas yra pasiekiamas ir pamatuojamas. Dėl Jėzaus Kristaus tėvystės abejojančių yra, bet Marijos, jo motinos, egzistavimo niekas paneigti nebandė. Buvo žmogus, vadinasi, kažkur gali būti ir kapas. Jei gali būti kapas - jį galima bandyt surasti. Jei labai reikia - kodėl ne... Rezultatas - suradai, arba nesuradai. Mission accomplished, arba ne. Pupų Dėdė, mano supratimu, kaip misionierius, suopročio prasme yra keliom odinėm skrybėlėm aukščiau už tuos mūsų misionierius buriuotojus. Nunešė Pupų Dėdė buriavimo misionieriams gerą progą vėl pa(si)garsint, pa(si)skatint ir surast, visai nunešė... blem...

Savo atostogoms po burėm suteikti daugiau turinio yra sveika. Mes, SCORPIO šeimyninė įgula, keliaudami apie ir po Gotlandą (serija kelionės užrašų), taip pat buvome suplanavę vikingų ir Baltijos piratų brolijų istorinį paveldą pamatyti saloje, kurios istorija tuo labai turtinga. Kažkaip nieko negarsinom, negerinom, nemezgėm ir neskatinom - tik matėm vietas, kurių nematę, sutikom žmones, kurių nežinojom, ir sėkmingai sugrįžom, kažką naujo išmokę bei sužinoję. Ir dar pailsėję tuo sveiku kelionės nuovargiu.

Kokia nesamonė... Juk gyvenam misijų epochoj, todėl kaip yra nelygis SCORPIO šitaip savanaudiškai keliauti. Ramina tai, kad klysti yra žmogiška, o klaidoj pasilikti - kvaila. Todėl taisom savo gyvenimo klaidą. Sekanti, šios vasaros SCORPIO kelionė yra skelbiama Baltijos Atkovojimo Lietuvai Misija. Plauksime su trispalve, deja, normalių matmenų, nes biudžetas ribotas, o dar reikia terasą prie namų perkalti, kas irgi kainuoja... Misijos galutinis tikslas - Pasaulio padalijimas taip, kad Lietuvai sugrįžtų visa Baltija, nes kai susigrąžinom Klaipėdos kraštą - vandens tuom kart mums teko per mažai. Tarpinių tikslų daug - vienas iš jų - Girulių tapimas jūrine valstybe. Suprantame, kad šiam tikslui pasiekti dviejų savaičių gal ir neužteks, todėl misijos rezultatų sieksime nuosekliai ilguoju laikotarpiu. Keleivių ir belaisvių neimsim, rėmėjų pinigus imsim. Kartoju - rėmėjų pinigus imsim. Visi, misiją parėmę, bus įrašyti į istoriniu tapsiantį laivo žurnalą.
Taip pat pažadu - Grubliausko paprašysiu, kad kiekvienam rėmėjui leistų įsistatyti kur nors po knechtą.

Palinkėkit mums sėkmės

Lengva nebus

Posted by gramas 02:08 Archived in Lithuania Comments (5)

Apie tai, kaip Pilypą į Kiaulės Vartus suridenom +VIDEO

Gegužės 24-26 d.d. savaitgalis visai netikėtai nusidavė labai smagus. Dar trečiadienį, uostelio bare aptariant PaPa regatos meteo-ekstyminį finalą, Klaipėdos Pilies uosto šviesuolių galvose išsirutuliojo idėja a'la "o ką čia tokio mums nuveikus, jeigu artėjančiam savaitgaliui numatytą Pilypo regatą vienas toks org.komitetas suvartė ir nudėjo kažkur į miglotą ateitį".
Bokalas prie bokalo, žodis po žodžio, ir užgimė planas. Klaipėdos jachtos susitinkam Nidoje, įgulos aktyviai sudalyvauja Nidos vasaros sezono atidaryme su visais triūbais ir fanfarais, o grįžtant sekmadienį pasidarom regatos užplaukimą Nida - Klaipėda. Kadangi finišas buvo numatytas tarp žalios ir raudonos bojų Kiaulės Nugaros farvateryje, tai iš čia ir regatos vardas Kiaulės Vartai.
Viskas pagal planą ir įvyko. Ir labai smagiai, nes vėjo buvo daug.

Beje, iškart po starto 10.00 val. ties Nidos uosto vartais paaiškėjo, kas kaip šventė Nidos sezono pradžią. Tie, kas šventė prastai - tie plaukė sportiškai, su spinakeriais. Tiek juos ir tematėm. Tie, kas šventė teisingai - plaukė be įtampos virvėse bei nervuose, t.y. vien baltom burėm. Buvo ir ypač teisingai ir gerai šventusių įgulų - jos starte išvis pastebėtos nebuvo.

Kiaulės Vartų regatoje visą vieno nido distanciją suplaukė aštuoni laivai. SCORPIO užėmė ketvirtą vietą.
Padėka Audriui, jachta PIRANIJA - už teisingos idėjos sugeneravimą ir pabuvimą regatos dalyviu, regatos org.komitetu beigi regatos teisėjų komisija tame pačiam asmenyje.

Rezultatai:

Finišo eil./Finišo laikas/Laikas/Balas/Kor. Laikas/VIETA
1 X'as 13:12 3:12 1.14 3:38 1
2 Gosail.lt Jurinis 13:21 3:21 1.31 4:23 8
3 Piranija 13:23 3:23 1.08 3:39 2
4 Gera Diena 13:31 3:31 1.08 3:47 3
5 Šatrija 13:34 3:34 1.16 4:08 7
6 Gabija 13:37 3:37 1.06 3:50 5
7 Omega 13:39 3:39 1.07 3:54 6
8 Scorpio 13:40 3:40 1.02 3:44 4

Posted by gramas 03:55 Archived in Lithuania Comments (0)

Apie tai, kaip Darbo dieną plaukėm

Labai tikėjausi Darbo dieną paminėti konkrečiu Nidzarbu. Ir nieko nesigavo - nes padirbėti teko.

SCORPIO iš Pilies uosto išplaukė 11 val. tilteliu. Dangėje daviau pavairuoti Meškai, t.y. autopilotui, kad bures pasitvarkyti ir krancus nusirankioti - bet ji neėmė. Dar kart daviau, dar ir dar - vėl neima! Sugedus, bestija.
Pernai tai veikė puikiausiai... Teko rištis prie krantinės Dangėje, ir imtis remonto.

Perkratęs vietas, kur turi būti elektros testeris, pradėjau krėsti vietas, kur jo neturi būti. Toks paieškos metodas visada padėdavo, bet ne dabar. Prisiminiau, kad per žiemos šalčius jį parsinešiau namo, kai reikėjo su mašinų akumuliatoriais pasiaiškinti. Taip namie testeris ir peržiemojo, ir į laivą nesugrįžo.

Tada vėl prisiminiau, kad buriuotojas privalo būti sumanus. Susiradau 12V avarinę lempą ant ilgo laido, papildomai atsikirpau pora galiukų šiaip laido, ir pasidariau testerį, parodantį kur ta sruove y i kū nabieėė...

Ta proga išardžiau ir Meškos rankelę - radau, kad kažkada sūraus jūros vandenėlio buvo gavus ir kiek pavaroj, tiek apie varikliuką korozijos židiniai atsiradę. Atrodė, kad čia ir slypi bėda - supuvo mano Meška, teks pirkti naują.
large_IMG_0339.jpg

Pratikrinęs viską savo improvizuotu testeriu, radau, kad viskas veiktų čiki-piki, jei stropiai nuvalyčiau kiek Meškos, tiek jos kištuko kokpito borte kontaktus. Valom, Meškos grobus puršiam vandenį nuo "aliaktros" atstumiančiu purškalu, viską tvirtai susukam į vietas, done - Meškos remontas baigtas. Galima judėti toliau - bet ar tikrai?
Gedimas, kad ir paprastas, į tarpuausį pasėjo abejonių, ar neišlįs kas nors rimčiau, jei priešais vėją ir bangą tiesiai į dūdą pradėsiu veržtis į jūrą. Taip planas vietoj jūros tapo planu prasiplaukioti ir visas sistemas bei įrengimus pasitikrinti mariose. Kaip ne kaip - pirmasis šio sezono plaukimas...

Mariose buvo smagu - daug permainų nuo pernai, ir šiaip judesio. Tas judesys akvatorijoje nieko gero mums, buriuotojams, nežada. Prieplaukos ir rampos prie keleivinių terminalo jau padarytos, netrukus didelių geležinių keltų kiekis uoste padidės trigubai, jei ne daugiau. Labai stengsimės jiems prieš "bulbas" neatsidurti.
large_IMG_0350.jpg

Laivų kapinių įlankoje kažką matininkai su kateriu-guminuku matuoja, visa įlanka bonais atitverta. Buvo šnekų, kad bus vystomas marinos projektas toje vietoje. Jei visą šlamštą iškuopus, visai jauki įlankėlė čia atsivertų. Projektas gerai, susisiekimas su miestu keltais bus geras, svečiams jachtininkams patiks. Bet laivybos požiūriu - šioje vietoje bus masė didelių laivų eismo. Bet dar viena marina - visada gerai, kad tik veikianti būtų, o ne kaip Smiltynės kažkokios niekieno nenaudojamos naujutėlės krantinės, atseit jachtoms.
large_IMG_0344.jpg

Suskystintų Duju Terminalas - dar visiems ant liežuvio, o statybos praktiškai jau vyksta. Uostas jau gilina prieigas prie terminalo ties Kiaulės nugara. Visos olandų-gilintojų laivyno pajėgos ten sumestos, darbas tik verda.

large_IMG_0346.jpg
Kai terminalą paleis - labai ankšta vieta laivybai čia bus. Manau, kad, kol priiminės terminalas laivus, jokio kito eismo čia neleis.
Taip ir matau abiejose Kiaulės pusėse būrelius dreifuojančių laivelių, kaip Olandijoj laukiančių, kada pro kokį tiltą ar į šliuzus įplaukti galės.
Įdomu, projektuotojai jau susiprotėjo tiems laiveliams palaukimo prieplaukas suprojektuoti, kaip tai yra privaloma įrengti labiau mažąją laivybą matančiose šalyse? Tie dujų terminalo laivai bus dideli, buksyrams daug vietos manevrui reiks ir švartavimo ar nuvedimo nuo terminalo procedūra truks apie pusvalandį, jei ne daugiau. Oras juk bus ne visada kaip šiandien. Mažų laivelių pulkas, pusvalandį tabaluojantis dreife siauroje vietoje, prie rimto vėjo ir srovės, visai šalia geležinių dičkių farvaterio uosto pusėje ir šalia seklumų marių pusėje - oij, kokių įdomių dalykų gali taip nutikti. Na, man labai įdomu, kaip su tom palaukimo krantinėm, pontonais, ar poliais čia bus...

Taip prasiplaukiojau beveik iki Juodkrantės pusės kelio, apsisukau ir grįžau Klaipėdon, kad į vakarinę PaPa regatą suspėti.
Ji vyko iš pradžių su mažai vėjo, su daug srovės, o paskui visai be vėjo, ir vis dar su srove - gerai, kad jau link namų. Aha, dar su vakarop besileidžiančiu link vandens paviršiaus šalčiu. Dalyvavo 3 laivai. SCORPIO užėmė garbingą vietą. Laimėjo jachta Regina. Jachta Piranija irgi užėmė garbingą vietą. Audriaus (b/j Piranija) fotoreportažas - čia.

Tas vakarykštis vakaro šaltis šįryt Girulių mišką padarė gražų kaip žiemą. Gegužės 2-oji. Balta balta kur dairais... Kodėl tas baltas grožis manęs nebedžiugina?
large_IMG_0354.jpg

Posted by gramas 03:40 Archived in Lithuania Comments (0)

Apie tai, tad ten ne vien Nasha Rasha

large_P7080269-001.jpg

Kalba eina apie knygas, skirtas jachtininkams.

Žinau - laikas apie tai kalbėti beviltiškai netinkamas, nes visi dabar plušam prie savo laivų, kad kuo greičiau ant vandens juos nuleisti. Po to vėl - juk reikės plaukti, o ne knygas skaityti.

Tačiau sezono metu bus dienos, kai dėl audros reiks kokiam žuvėdų uoste ilgiau nei planuota pastovėti, kad saugiau į namus parplaukti. Bus ramios vasarinės inkaruotės kur nors Nemuno deltoje, bus pertraukos tarp tavo budėjimų ilgesnio plaukimo metu - kai miego jau nebesinorės, ir bus valanda/kita knygai. O dar paskui sezonas baigsis, bus depresiniai žiemos vakarai, kai nori-nenori, bet rankos pačios į knygą apie šiltų jūrų keliones po burėm įkibs.

Praktiškai kiekvienoje kruizerio jachtoje rasim po knygų lentyną. Ne vien plaukiojimo regionų locijos ten, ar techninė literatūra apie laivo įrengimus bei navigaciją - yra ten ir kranto žmonių grožinė literatūra, o ypač pagarbią vietą lentynoje užima kitų buriuotojų rašytos knygos.

Kiekvienas plaukimas realiai prasideda nuo knygos. Jeigu jau galvoje turi apytikslį kelionės maršrutą, tai jį detaliai susidėlioji skaitydamas locijas ir almanachus, kuriuose randame ir į GPS susivedame praversiančių maršruto taškų koordinates, susipažįstame su numatomų kelionės uostų schemomis ir aprašymais, navigacijos sąlygomis, sužinome lankytinas vietas tų uostų apylinkėse.

Be locijų, almanachų ir techninės literatūros - yra dar viena kategorija buriavimo knygų - kitų buriuotojų kelionių aprašymai. Va, tos - tai pačios pavojingiausios.

Buriuojančių autorių knygos - tai savotiškas kelionių literatūros ir specialiosios buriavimo literatūros mišinys. Krante, sureguliotame pagal The Lonely Planet - tai mažiau žinomas žanras. Tokioje knygoje autorius aprašo ne tik vietas, kurias plaukimų metu aplankė, perteikia locijos duomenis apie navigaciją toje vietoje, bet dalijasi ir savo paties įspūdžiais, nuotykiais ir nutikimais, apmąstymais ir buriavimo žiniomis bei patirtimi.

Buriuotojo knygoje tu keliauji kartu su autoriumi vandenimis, kurių, kaip tau šiandien atrodo, pats niekados neaplankysi. Susigyveni su autoriumi, ir čia iškart papuoli į jo žabangas - pats pradedi svajoti, įsijausti į kiekvieną situaciją, autoriaus perduodamus nuotykius vertini pagal savo buriavimo patirtį. Netrukus save jau matai keliaujantį tose šiltose jūrose ir egzotiškose salose. Prisvaigsti visokiom svajonėm, paskui ateina slaptas mentalinio aktyvumo etapas "o kodėl ne?" ir imi palengva to regiono locijos dairytis, jūrlapiai tau jau įdomu, tų šalių gyventojų kultūra parūps, vizų režimai ir kita abrakadabra.
Viskas, brač - virusą tu jau pagavai. Kai kurie sėkmingai išsigydo, sulaukia senatvės ir numiršta - o kai kurie ima, ir išplaukia.

Tai va, ne tiek seniai užklydau internetuose į tokią virusinių knygų leidyklą Nasha Planeta. Ima jie kruizinio buriavimo korifėjų knygas, išsiverčia į rusų kalbą, ir spausdina. Matyt, sėkmingai išsiparduoda, jei knygas iššauna vieną po kitos...

Tačiau pridėtinė vertė, ką tie rusai sukūrė apie savo leidybos verslą - jie tuos išverstus autorius kažkokiu būdu savo draugais padarė. Šie mielai skrenda kad ir iš N.Zelandijos tolybių į Maskvą tam, kad su rusų buriuotojų bendruomene susipažinti ir pabendrauti.

Leidyklos svetainėje sukurti autorių puslapiai, kur forumo forma bet kas galime bet kokį klausimą apie buriavimą užduoti, ir stebėtinai nuoširdų atsakymą gauti. Jei leidykla sėkmingai surutulios savo derybas su didžiausia jūrinių knygų leidykla Adlard Coles Nautical - rusai pasidarys kolosalų buriavo išminties leidinių lobyną.

Taip, žinau, mes visi dabar labai Europoje ir kalbame tik angliškai, ir taip lyg tarp eilučių rusų kalba yra atgyvena, jei ne blogis... O gal turtas? Keep it simple, stupid. Kuo daugiau kalbų - tuo daugiau to tavo turto. Tuo labiau, kad ir buriuotojų tarpe, nors anglų kalba mums visiems laaabai priklauso dėl radijo protokolo - kaip čia švelniau pasakius - dažnas su anglišku tekstu kažkaip greitai pavargsta. Autorių svetainės - dvikalbės, autoriai rašo angliškai, vertimą į rusų vadinčiau kokybišku. Taip kad skaitykit kaip panelėm patogiau.

Nesvarbu, ką apie kalbas galvojam, bet nesinaudoti šitokiu leidyklos Nasha Planeta kuriamu resursu ir platforma bendravimui su buriavimo legendomis - paprasčiausiai labai kvaila. Nors - gal ir labai europietiška, patriotiška bei tautiška. Nu bet vistiek kvaila.

Kad būtų lengviau Nasha Planeta svetainę lukštenti:

Knygos, jų ištraukos ir kainos

Autoriaus svetainė - Lu Heikell

Autoriaus svetainė - Andy O'Grady

Autoriaus svetainė - Lin & Larry Pardey

Autoriaus svetainė - Roger Taylor

Rusų buriuotojų kelionių aprašymai

Gal būtų prasmė pasiorganizuoti ir kokį grupinį užsakymą knygoms tiesiai į leidyklą suruošti? Jei būtų norinčių sudalyvauti - rašom komentaruose kokią knygą pirksit, ir sudėję viską į vieną daiktą, jei ne nuolaidą knygoms, tai bent jau pašto išlaidomis tikrai kaštus pasimažinsim.

Posted by gramas 04:01 Archived in Lithuania Comments (3)

Apie tai, kaip jachtos skraido (video)

_________/)____/)_/)_______

Posted by gramas 06:17 Archived in Lithuania Comments (6)

(Entries 46 - 60 of 92) Previous « Page 1 2 3 [4] 5 6 7 » Next