Apie tai, kaip atsimerkę nardėm
27.01.2014
Vokietijoj nebuvau pora metų, bet čia viskas tvarkoj. Jie kaip ir anksčiau, prie bokalo alaus ima stikliuką baltos. Tik bokalai restoranuose sumažėję - populiariausias standartas jau tik 0,33, o kaina kaip seniau už 0,5. Nes gyvenimas gerėja, patamūšto...
Vykom į Düsseldorf BOOT-2014, mano kuklia nuomone, pačią didžiausią jachtingo bei džiaugsmo ant vandens parodą pasaulyje. Keliavom dvi šeimos - mudu abudijo su Lolita ir jachtos Lokiukas įgula, atstovaujama laivo kapitono ir pirmojo padėjėjo, gal net admirolo.
Kelionę sumąstėm dar spalį, viską užsisakėm, o prieš pat išvažiuojant, pasigirdo jau parodą aplankiusių buriuotojų "nieko gero" ir "šiaip sau"... Ką aš žinau, kaip dažnokai sako jachtos Lokiukas škiperis Artūras...
Mano galva, tie "nieko gero" po tą visą su vandeniu susijusį pasaulį užsimerkę skubiai pranėrė ir per mažai matė, arba kažkokių revoliucijų ir radikalių naujovių iš jachtingo tikėjosi... Gal renginio kaip visumos ir reiškinio jie nepamatė... Arba išvis ten nebuvo, o tik pliurpalais susireikšminti bando? Nes tokio gilaus jūrinės kultūros klodo, ką vokiečiai sudėjo į tą parodą, nepastebėti gali tik provincijoliškai plačiai užmerktos akys ir nesuvokti galėtų tik kažkur nelabai vietoje prisiūta galva.
Kaip ir visur - yra geri dalykai jachtinge, greta blogų - bet juos visus ir reikia matyti, suprasti ir savo nuomonę turėti.
Atskridom antradienį ir vakarą praleidom mieste. Pačioj parodoj atidirbom dvi pilnas dienas. Vieną dieną, penktadienį, skyrėm smagiai kelionei į Kelną ir Acheną. Šeštadienį anksti ryte - namo.
Parodoje gerą pusdienį bendravau su burių meistrais. Rinkau jų pasiūlymus naujam Scorpio grotui. Kainos svyruoja, bet kanda visos, o juk pigiau, nei su parodos nuolaida, niekados nebebus. Pramonė atsigauna, paklausa kyla, kainos irgi. Kur pirkt, dar spręsim, o kol kas - prasinešim per parodos paviljonus.
Jei trumpai - tai visa, kas matosi internetuose, kai ieškote daiktų ir įrengimų savo laivui - visa tai parodoje ir buvo. Stenduose už daiktų stovėjo juos gaminantys ir parduodantys žmonės. Jie man sakė, kad ši paroda jiems yra super. Metai po metų ir kasmet - vis geriau. Ir taip - nuo 2008, kurie buvo liūdesys. Finansinis Global Shit tada sudrebino pasaulį, jachtingo pramonė, kaip ir visi, tai pajautė smarkiai. Teko iki skausmo užsiveržti diržus. Nors Vokietijoj žmonės kaip buvo iki 2008, taip ir toliau liko prie pinigo, bet jie tada prabangos prekėms buvo pasakę NE. Išlaidauti ir skolintis niekas neskubėjo, nes tvirtai nežinojo, į kurią pusę ta nestabili pusiausvyra virs. Nuvirto šūdinąja puse į dugną, blizgančia į viršų, to biš ekonomika vėl atsigauna. Todėl jachtų statyklų užsakymų knygos jau pilnos ir visi šios drėgnos industrijos veikėjai pasižvygaudami iš laimės spurda pirmyn.
BOOT2014 gerai parodė, kuo kvėpuoja pramoginių laivų statybos industrija (jau išaugo iš verslo sąvokos), ją papildanti laivinės įrangos, prietaisų ir įrankių pramonė, poilsiui prie ir ant vandens skirti skudurai, avalynė ir žaislai, nardymo įrangos, jėgos aitvarų, burlenčių ir banglenčių verslai, jachtų nuomos ir kelionių vandeniu organizatoriai, mėgėjiška žvejyba, įvairiausi marinistikos menai.
Tai ką per klodus tos jūrinės kultūros ten mes pamatėm?
Nors dauguma prekybininkų stenduose turi kasos aparatus ir pasirengę bet kurį tau patikusį eksponatą parduoti, akivaizdu, kad ši paroda - tai ne turgus ir ne mugė. Ne vien pardavimų pajamos ten svarbu, ten yra kuriama ir galinga pridėtinė renginio vertė. Parodos organizatoriai didžiulį dėmesį skyrė švietėjiškai veiklai, mokymo ir jaunimo įtraukimui į vandens pramogų pasaulį.
Kiekviename paviljone įrengta erdvė seminarams ir pristatymams, su staliukais, baru lankytojams ir scena bei multimedija pranešėjams. Šiaip visuose paviljonuose beveik nėra įrengtų vietų, kad prisėsti ir pailsinti nustekentas lankytojo kojas. O tokioje aikštėje su ekranu patogiai prisėsi, aplankysi bariuką su gaivinančiais/svaiginančiais ir ten bus jau daug kitų lankytojų, įdėmiai besiklausančių eilinio pranešimo. Ir ten esi labai welcome. Scenos laikas vokiškai tiksliai suskirtytas įvairiems pranešėjams. Kuriam tai pranešėjui labai įsijautus į, tarkim, savo klajonių po burėmis Ramojo Vandenyno salose pristatymą, ar kelionę kanojomis Pomeranijos kanalais - programos koordinatorius ima šmėžuoti jam prieš akis, subtiliai rodydamas užsirutulioti ir duoti sceną kitam pranešėjui. Kai niekur neskubi, yra laiko tokiam pasėdėjimui su turiniu. Jeigu vien non-stop kiaurą dieną mintum pro stendus ir laivus, iš salės į salę - viskas pradėtų lietis į margą blankstančių įspūdžių mišrainę, o paskui atbunki, nuvargsti ir paroda nebetenka prasmės. Todėl pauzes daryti būtina, ypač, kai jos užsipildo tau netikėtu pristatymo turiniu.
Daugelyje vietų įrengti praktinių įgūdžių poligonai. Gali į baseinėlį tau patikusį voblerį pamėtyti, naujo modelio ritę ar meškerkotį išmėginti. Gali su jėgos aitvaro treniruokliu į paviljono palubę suskraidyti, didžiuliame baseine Optimisto jachtute, vindserfingu pasiplaukioti, ar wakeboard'u prasilėkti, gali upelyje kanoją, SUP'ą (Stand Up Board) ar kajaką išmėginti, ar jūrinio trolingo kėdėje prisegtas, gali didžiulį marliną, ar kardžuvę iš stipraus treniruoklio "išpumpuoti", naujų jūrinių mazgų mokyklėlėje pramokti... Kiekviename poligone dirba to reikalo profai - instruktažas, patarimai, priežiūra, pagalba...
Ir visur ten dūzgia vaikai bei jaunimas - šitaip pramonė investuoja į rinkos plėtrą, nes garantuotai dalis naujus žaislus išbandančiųjų infekciją pagaus ir tai taps jų gyvenimo poilsiu, pomėgiu, aistra ar net profesija. Tada tik laiko klausimas, kada jie sugrįš ir užsirašys į buriavimo kokyklą, ar privers savo tėvus nupirkti tą pirmąjį laivelį, ar SUP'ą, kurie tampa naujo pamišimo, tinkančio ir Baltijai, įrankiu.
Buvo malonu stebėti, kaip sąžiningai ir kantriai tuose poligonuose dirba instruktoriai. Nežinau, kiek jiems mokama, bet tie žmonės atidirba kiekvieną centą. Kai visi stendus brangiai užsisakantys parodos dalyviai gerai žino, kad dalį jo sumokėtų pinigų parodos organizatoriai investuos į jo verslo plėtrą, populiarinimą ir klientų bazės auginimą - tada gal ne taip ir sunku su ta suma išsiskirti.
Jachtų pristatymuose ypatingų naujovių nebuvo. Kaip ir jau daug metų, ši pramonė priversta augti, gyventi ir mirti žiaurios konkurencijos sąlygomis. Visi vienas kitam alsuoja į sprandą. Reikia gaminti kuo daugiau, kuo greičiau, kuo pigiau ir laimėti klientą. Tai ir matosi laivuose. Tik vienas kitas gamintojas beturi laiko ir sąžinės sraigto išvedimui per veleną, su visais korpuso tvirtinimais ir centravimais... Saildraivo koja juk žymiai pigiau ir greičiau; na ir kas, kad įgulą nuo žuvų skiria tik nuolat vibruojančios gumos lopas. Pabandyk tą lopą pasikeisti kur nors didelio vandens vidury...
Visi vantai, net nuo dvigubų zalingų, jau daug metų vedami į vieną tašką kiekvienam borte, ne tris, kaip anksčiau. Nes kiekvienas įtvirtintas taškas denyje, su apkrovų nuvedimu į korpuso struktūrą kainuoja, ir brangiai.
Jeigu statykla jachtos korpusą klijuoja iš stiko audinio lakštų, tai tą savo "Hand laid" būdą pristato kaip vos ne esminį tvirto korpuso garantą. Kodėl man atrodo, kad stiklo audinys būtent tokiai technologijai ir buvo sukurtas?! Žinoma, stiklo pluošto siūlus karpyti į šiaudus, bačkoj maišyt su derva ir pistoletu tą košę purkšti į korpuso pusformes juk ženkliai pigiau ir greičiau... Viską paslėpsi gelkouto sluoksniais, gražiai išblizginsi, viduje prikabinsi gražių spintelių, ir tavo chaltūros nesimatys...
Ir tie vitrinos dydžio langai per visą borto aukštį, iki pat vaterlinijos? Burinėj jachtoj?! Mada aiškiai pertempta iš motorinių sportbačių, bet kam tokią nesamonę į burinio laivo bortą reikia klijuoti? Nebent ta jachta su burėmis niekad neplaukia, vien varikliu ir ant lygaus kylio, arba išvis reikalinga tik tam, kad savininkas su savo boba uoste labiau pastebėti būtų. Kai savo laivo dydžiu pasaulio nebenustebinsi, gal reikia bandyti langais per visą bortą?
Labai norėjau surasti metalinių jachtų gamintojus, dirbančius su plienu ir aliuminiu, kažką naujo apie metalo apsaugos ir dažymo technologijas iš jų sužinoti - tebuvo olandai su savo tradicinėm baržom. Plastmasiniai tupperware laivai pasiėmė burinių jachtų rinką.
Gamintojai, pasilikę prie tradicinio suopročio apie jachtų statybą, savo laivus parduoda brangiai. Nes pigiai gaminti nemoka, arba nenori. Ir jie turi savo klientus, kurie vietoj pigaus laivo nori pirkti gerą laivą. Tokiems lėtieji estai ir siūlė Folkbotus už Eur60.000,- Beje, greitųjų lietuvių kažkodėl tarp gamintojų man ten nesimatė...
... ir dar - ypatingai šilta dūšia spinduliuojantys mediniai laivai...
Parodoje matytos jachtų statybos tendencijos man tik sutvirtino išankstinį nusistatymą: nori patikimo laivo, laivo sau - tai pirk naudotą senesnės statybos gero gamintojo laivą, smarkiai nenudrožtą, jei pasiseks. Rinkoje jų dar yra, ir daug. Pasilik pinigų jo atnaujinimui ir naujesnės įrangos komplektavimui, kas užtruks jei ne du, tai gal metus... Ne, su paskola tu laivo neperki, nes ji tave ilgam pririš krante.
Nori tik gražaus laivo, kad gerai uoste atrodytum, ar didelės platformos mokiems klientams po Karibus vežti - laižymo būdu, atleiskit, lizingu, imi tiesiai nuo masinio štampuotojo konvejerio ir kas pora/trejetą metų kontraktą perkeli vis ant naujesnio laivo. Du tris metus tas štampuotas laivas puikiausiai laikys, byrėti pradės tik paskui. O ir langai bus vis didesni ir geriau pro juos matysies iš pavydo dūstančiam pasauliui.
Dar ten sužinojau, kad senų, net suplėšytų burių mes neišmesim. Iš seno dakrono reikia siūti kelioninius krepšius ir rankines damoms, stilingas striukes - su visom senom siūlėm, trimingo juostom ir senais numeriais... O iš senų burių ir spinakerių skiaučių koliažo technika padaryti buriavimo temos tapybos darbai išvis sužavėjo...
Labai patenkinti grįžom, kad aplankėm BOOT-2014 ir pabandėm neužsimerkę į tą pasaulį panerti.
Posted by gramas 04:43 Archived in Germany Comments (6)