A Travellerspoint blog

Apie tai, kur buriuotojui jūrinės kultūros gauti

alb.jpg
Jūrinė kultūra didžiąjai daliai Lietuvos gyventojų šiai dienai yra tik Palangos paplūdimys su šiltu alumi ir smėlėtu beliašu. Ir nėra ko labai stebėtis - tie dešimtmečiai "po rusu" paliko tautai ne tik šlykščią rievę ant smegenų, iki šiol matomą daugelyje gyvenimo sričių . Toks dalykas, kaip jūrinė kultūra, tuo laikotarpiu išvis neegzistavo, nes sovdepijai toks jūreiviškai laisvamaniškas dalykas atrodė per daug pavojingas. Vakarais pliažą suakėdavo, rytais patikrindavo, ar daug švedų špionai pėdų ten paliko - va tuo jūrinė kultūra ir apsiribojo.
Na, okay, buvo šiek tiek tos kultūros, buvo... Buvo restoranas Ržavaja Vilka ir tam vakarui be galo turtingi žvejai - pats vienam taksi, o kepurė būtinai kitame, važiuojančiame iš paskos... Buvo 16-ta divizija, tos intymo darbininkės, apie kurias visų klaipėdiečių visada paklausdavo žemyno gyventojai, nes juk smalsu ir šitoks miesto koloritas... Boninė buvo, jei kas dar žinot, kas tai... Ir visiems dėl tos jūrinės kultūros gerai buvo tada, gerai ir į antrą dešimtmetį LT neprigulnybės įsigyvenus.

Jūrinė kultūra vos prieš pora metų įgavo teisę būti paminėta viešai - daugiausiai Jūrinės Kultūros Koordinacinės Tarybos, sukurtos Klaipėdos šviesių galvų, dėka. Ši Taryba, kaip ir priklauso normaliam sovietui, nuo pat pradžių savo gyvavimo ėmė presuoti Vilniaus valdžiažmogius, atseit, štai mes - uostas ir jūra, su savo kultūra! Todėl būkit malonūs mus pastebėti, o pastebėję mums priklausančią eilutę biudžeto išlaidų skiltyje suraskit. Norim proginės monetos uosto atgavimo 90 metų proga, norim pašto ženklų su jūrine tema. Dar norim pinigų renginiams, programoms ir opijui liaudžiai. Matyt, tikėta, kad pinigas ir pašto ženklas pasklis kaip virusas ir jūrine kultūra užkrės kiekvieną šalies užkaborį. Ženklus po truputį leidžia kasmet, gal net su virusu, bet monetai Vilniaus koridorių planktonas pasakė ryžtingą NE. Pinigų kalvės planai sudaryti iki 2015, patvirtinti, keičiami nebus. Kultūrinkitės kitaip.

Nes pinigas pinigui nelygus - tas pinigas, tiksliau, jų srautas, kurio užvaldymui einama į rinkimus ir po to ministerijų portfeliai parceliuojami yra ženkliai smagesnis pinigas už tą, kuris iš biudžeto išplauktų į kažkokią kultūrą. Reikalai pastrigo kultūriniam ceitnote - visi nori, visi už, visi labai supranta, bet procesas nevyksta. O gal vyksta, tik niekas nemato.

Savivaldybė kaip rengė Jūros ir labiau Alaus Šventę, taip ir rengs. Universitetas kaip nardė, taip nardys, rašė ir rašys. Brabandreris irgi kažkiek jūrmylių gal suplauks... Buriuotojai pasimaivys prieš krantines per laivų paradą - ir būsim padarę kultūrą. Jeigu mums tiek užtenka - jiems tuo labiau. Vilniui dzin, o tam LT užkaboriui - ir tuo labiau. Jei pagalvojus - tai labai gerai, kad jiems dzin. Nes Vilnius šiuo jūrinės kultūros klausimu ir turi būti pats giliausiais užkaboris. Jei ne, jei apsileisim - tokios dvi hiperaktyvois damos viską čia nugriaus ir gubojom užsės. Na, gal tokį lenktą, gražiai kabančio formos vamzdį, kaip prie Neries, dar įsmeigs - ir bus jums kultūra a'la Vilnius. Jokios kultūros Vilnius į Klaipėdą neatneš, nes jie ten turi kitų rūpesčių, kurie pinigas pinigui nelygu.

Jūrinė kultūra yra Klaipėdos reikalas ir kada nors išspręstas bus būtent čia. Ir nereikia sau statyti užduočių apie jūrinės kultūros nešimą į užkaborius. Užkaboriai savo problemas ir gatvių lenteles tegu išsisprendžia - ir mes jiems netrukdykim, nes mes jiems tikrai nerūpim. O jūrinė kultūra yra mūsų, nes tai Klaipėdos kultūra. Džiugu, kad ta jūriškai kultūringa Taryba šitą galiausiai suprato.

Jei klausimas siaurėja iš šalies lygio iki miesto ir jo žmonių - gal ne taip jau sudėtingai viskas ir atrodys. O jei tą visumą dalykų, iš kurių ta kultūra jūrinė susideda, pabandžius įvardinti, susirašyti, po to prioritetus, užduotis ir darbus pamatyti... Juk pasirodys, kad beveik visa tai Klaipėdoje vyksta, bet kažkodėl tik po kilimu, tyliai ir niekam apie tai nežinant. Ir pasirodys, kad pagrindinė problema yra mūsų galvose. Vienos galvos, kurios šiuo metu tą Klaipėdos kultūrą daro - apie tai kuklinasi viešai pasisakyti, o galvos, kurios nedaro - apie tai nežino, nes nesidomi.
Tuoj paaiškinsiu, kodėl man taip atrodo...

Prieš keletą dienų susibėgom su kolegom buriuotojais pora picų pasidalinti, alum užgerti, miestelio naujienom pačiauškėti. Žodis po žodžio, ir tą jūrinę kultūrą, jos skatinimą ir puoselėjamą patys buriuotojai kažkodėl ima traktuoti kaip kažkokį su mumis nesusijusį dalyką, apie kurį kažkokia taryba laikas nuo laiko susitikus pasikalba. Pasikalba, protokolą savivaldybės svetainėje paskelbia ir laukia sekančio posėdžio. Taryba sprendžia pačius įvairiausius klausimus, apie buriavimą taip pat, tik mes, buriuotojai, apie tai nieko nežinom, nes nesidomim. Bet tai mūsų problema, tikrai ne tarybos. Paskaitinėkit protokolus - gali nebūti visai nuobodu.

Š.m. vasario 11 d. savivaldybės "Akvariume" Taryba svarstė ir kažką tikrai nusprendė dėl buriavimo. Buriavimo aktualijas pristatė - surprise/surprise!!! - Žvejų ir Žuvies Perdirbėjų Konfederacijos vadas A.Aušra ir Brabander kapitonas V.Vizbaras. Žuvininkai, suprantama, apie viską Klaipėdoje žino geriausiai, nes dar Petras Pirmasis neapsikentęs dekretą išleido su sakraline fraze - "Torgovlia ryboj - dielo sugubo vorovskoe. A po semu veshat' po odnomu v god, chtoby drugim ne povadno bylo." Tačiau kpt. Vizbaras Taryboje atstovauja jūrinių profesijų mokymo įstaigas. Pats buriuotojas, viską apie buriavimo reikalus žinantis - ar jis tikrai negalėjo bent jau per Pilies uostelio kepą Vilių, jei kitaip nesigauna, informuoti Klaipėdos buriuotojus, kad yra klausimas, yra proga susibėgti tiems, kas neabejingi - ir pasikalbėti kokiam tai Ryžių Malūne prie kaušo alaus, jei Brabanderyje tai neįmanoma. Gal pas ką aktualijų yra, kas Tarybai irgi įdomu...
Net tokiais visiems buriuotojams "nuobodžiais" klausimais, kaip
a) vaikų buriavimo mokykla;
b) jachtų uosto perspektyva;
ir papildomai - Saugi laivyba ir jachtingas.

Ne - tai ne, matyt, ir be mūsų apie viską pagalvota, ir mums nebereikia... Protokolą paskelbs, tada sužinosim. Jei Taryboj kapitonas mus, Klaipėdos buriuotojus, kartu su mokymo įstaigom (??WTF??) atstovauja, tai, manyčiau, galėtų tokiais klausimais ir pasikalbėti, kepurė, manau, nenukristų. Jei atstovauja tik Brabander įgulą - tada, žinoma, ne Klaipėdos buriuotojų nosies tai reikalas. Mes, buriuotojai, turėsim kultūrintis kažkaip kitaip. Tik jūs, ponai iš savivaldybės Akvariumo, nekultūrinkit mūsų taip, kaip žvejams ir žuvies perdirbėjams reikia.

Dar pamąstysim, kaip ta kultūra kitaip galėtų atrodyt - todėl gal bus netgi įdomu, stay tuned...

p.s. Mąsčiau, kol visai kultūringai gavosi, bet ... nebus toliau čia nieko apie jūsų jūrų kultūrą. šiaip susibiesinau, kad kažkokie žuvies rūkytojai staiga buriuotojų balsu pragydo, ir tiek. Bet dabar jau praėjo. Ne mano tai žąsys, tegu jie ten "dirba" kaip nori.
Pavasaris jau, tuoj ledai nutirps ir mes plauksim.

Posted by gramas 05:37 Archived in Lithuania Comments (0)

Apie tai, kaip užmušti ją duše

large_Psycho-editing.jpg
Darbinė foto nuo Hičkoko siaubiako "Psycho". Tikrai matėt, juk atsimenat, baisu buvo? Tačiau šiame tekste taip pat bus baisu.

Kartą nuvykstame į Angliją, kad apsilankyti kompanijoje, neseniai pradėjusioje prekybą mūsų gaminamais mediniais statiniais. Prie mūsų nuomoto automobilio, kuriame laukėme susitikimo kažkokioje kaimo degalinėje, pridudena urgzdamas visais žemais dažniais tamsiai žalias naujutėlaitis Aston Martin db9. Pliktelėjusi galva, šiek tiek panaši į Phil Collins, pro langą sako Hi, now you guys follow me, ir už kelių minčių jau esame labai tvarkingai atrodančioje įmonėje. Pasisveikinam, dairomės kur papuolėm. Administracinis pastatas, kažkokios dirbtuvės, laboratorija. Angaras kieme jau užkrautas mūsų gaminiais pardavimui ir pavyzdžiais, bet įmonė man atrodo keistai - na, ne medinukai jie, tikrai kažkuo kitu užsiima, nors tu ką. Klausiu šefo, kas per verslas pas tave... Sako, mes visokias vandens sistemas prižiūrim. Visam pasauly. Kaip, sakau, jeigu plamberiai santechnikai pas jus jau Aston Martin'ais raižo, tai aš ryškiai ne į tą verslą būsiu nuėjęs! Tas juokiasi, bet aiškiai patenkintas kad į brangią mašiną (she-is-his-baby-babupaloola....) dėmesį atkreipiau, ir klausia - girdėjai ką nors apie Legionierių ligą? Girdėjau... žmonės miršta nuo jos. Tai va, sako, miršta nebūtinai, bet ją sukelia tokia bakterija vardu Legionella. O mes ją užmušam, ir tai yra mūsų pagrindinis verslas. Dirbam, važinėjam po visur, ne vien Britanijoj... Paslaugos, tyrimai, patikros, prevencijos sistemų instaliavimas, chemija... Kondicionavimo sistemos, baseinai, vandentiekio sistemos, pramonė, mokyklos, ligoninės, viešbučiai, laivai - visur, kur yra vanduo iš krano, naudojamas žmonių - visur mes galim būti reikalingi ir paklausa mūsų darbui leidžia padoriai uždirbti.

Senokoka tai istorija, bet ją iš atminties užkaborių iškapstė tuokart paminėti laivai ir ne tiek seniai buriuotojų spaudoje paminėta bakterija Legionella, kaip potencialus pavojus ne tik didžiuliuose kruiziniuose laineriuose, bet kad ir mūsų jachtose.

Mūsų SCORPIO geriamas vanduo teliūskuoja plastikiniame rezervuare ir per siurblį, vamzdyną ir plėtimosi indą su spaudimu paduodamas į dvi laive esančias kriaukles. Būtų dar ir dušas - tai jis Legionellai patiktų labiausiai - juk ji, bestija klastingoji, plinta aerozoliniu būdu, kai smulkūs drėgmės lašeliai, sklandantys ore, įtraukiami į plaučius. Bakterijomis užteršto vandens gali atsigerti - kaip ir nieko nenutiks. Sergantis Legionieriais žmogus kosėdamas kito žmogaus užkrėsti taip pat negali.
Tačiau įkvėpk aerozolio į plaučius, kad ir duše, ar iš oro kondicionavimo sistemos - ir rimti nemalonumai, galintys pasibaigti liūdna švente, kurioje pats būsi labai pasyvus dalyvis - tikrai galimi.

O kad ponia Legionella mėgsta apsigyventi, veistis ir maitintis ta plonyte slidžia bioplėvele, kuria jachtų gėlo vandens bako vidus apauga - va, šito aš nežinojau. Baką iš vidaus kempine išvalau ir išskalauju gal tik kas pora sezonų, ir - akurat - ta plėvelė ten būna atsiradus. Vadinasi, ir Legionella ten užsiveisti gali, jei tam sąlygos bus. O sąlygų jai labai sudėtingų nereikia. Jai reikia deguonies, kurį pasiimti moka iš vandens. Sausuma ją žudo. Ir dar jai reikia tinkamos temperatūros.

Gerai, kad šaltas žiemas turim - nes Legionella suvisam dvesia minusinėje temperatūroje. Aktyviai daugintis ji pradeda nuo 25C - o jachtoje vasarą būna ir aukštesnė temperatūra. Pats vandens bakas tiek gal ir neįšyla, nes užbortinis vanduo, bent jau Baltijoj, šiek tiek aušina, bet vamzdynas, čiaupai, sklendės, siurblys - tai tikrai. Tuo labiau, kad dalis SCORPIO vandentiekio vamzdyno pravesta per variklio skyrių, kur temperatūra būna aukšta - tikras šiltnamis ir inkubatorius. Žodžiu, temperatūros intervale nuo 25C iki 40C ji dauginasi pasižvygaudama iš džiaugsmo. Nuo 55C ir daugiau - ji vėl miršta.

Dabar prisimenu, kaip sezono metu tą vandens atsargą jachtoje papildome. Vandens žarna tvarkingai pakabinta ant posto tiltelyje, arba numesta ant pontonų. Ji pilna vandens ir ramiai šildosi saulėkaitoj. Išsivyniojam tą žarną, nešam į laivą, galą įkišam į vandens tanko angą, grįžę ant tiltelio atsukam čiaupą. Tą visą pabuvusį vandenį, esantį žarnoje - gal litrą gal du - susipilam sau. Ne, taip negerai. Pradedam iš pradžių - atsukam vandenį, pildami tą šiltą buizą ant liepto, nešamės varvančią žarną ant laivo. Kišam galą į baką, prisipilam, kai bakas pilnas - užsukam čiaupą ir, stovėdami vėl prie posto, ištraukiam žarną, ją iškart kabindami ant kabyklos. Tas ištraukiamas galas pliūkšteli į uostelio akvatorijos maurus ir užsipildo tomis uosto pamazgomis. Patikėkit, jose visokios gyvybės yra daug. Sekantis jachtsmenas, imantis vandenį uoste, gaus tą visą pikantišką nesamonę į savo gėlo vandens tanką, jei nebus atsargus.

Jeigu tai jūs nebuvote atsargus, o vasara karšta - galite pradėti laukti Legionierių ligos simptomų. Jei tikrai papulsit į glėbį Legionella'i, simptomai bus panašūs į įprastus plaučių infekcinių ligų požymius. Temperatūra, kosulys, snarglys...Tuo momentu bėgti ir darytis tyrimus bus jau per vėlu maždaug 10-30% infekuotųjų - jie vistiek numirs. Jiems prasidės įvairios komplikacijos - kaip infekcijos apie širdį ir smegenyse, pūlingos opos gali formuotis ant vidaus organų, o kepenys atsisakys darbuotis organizmo gerovės labui... Tiems, su atsparesniais organizmais ir kas ligą išsityrė ankstyvuoju laikotarpiu, dar pavyks išsigydyti rimtomis antibiotikų dozėmis.

Kol kas tikrai nesigirdi, kad jachtininkai kaip kėgliai virstų nuo šitos ligos. Bet tuo pirmuoju būti niekas ir nenori, o potencialų ligos inkubatorių turime kiekvienoje jachtoje. Todėl gal ir praverstų žinoti, kaip tą savo vandentiekį tinkamai valyti ir prižiūrėti, nes vien patrinti kempine tiek, kiek pasieki per atsuktą vandens rezervuaro angą - tiek negana.

Kaskart, iš naujo užpildęs vandens baką, įpilu šiek tiek Yachticon dezinfektanto, parduodamo jachtinių žaislų parduotuvėje. Jis padeda vandeniui neįgauti kvapų, išmuša visokius mikroorganizmus, tačiau Legionella bakterijų, pasislėpusių toje bioplėvelėje, jis nenaikina. Kad ją užmušti, reikia stipresnio brudo ir rimtesnės tvarkos.

Jachtos kapitonas turi nustatyti tvarką, kaip dažnai ir kokiu būdu yra valomas ne tik vandens bakas, bet ir visa sistema bei vamzdynai:

- Išpilti sistemoje esantį vandenį, paliekant pusę vandens lygio bake.
- įpilti į baką tinkamos koncentracijos chemikalo:
-- H2O2 Vandenilio Peroksidas, Hydrogenii Peroxidum Dilutum, 3% koncentracija (pvz. jei bake turite 40 litrų vandens, supilkite apie 1 litrą peroksido). Tiks vaistinėje pirktas tirpalas.
-- arba NaOCl - Natrio Hipochloritas. Tirpalas 12%, skaičiuokite tirpalo kiekį kad gauti 200 ppm, kas atitiktų 2 litrus tos smarvės 1000 litrų vandens sistemoje, tiks ir 5 mgr chemijos vienam litrui vandens, tada chloras negadins varinių vamzdyno elementų.

Su chemikalais būkite labai atsargūs - degins, dirgins odą ir akis (akiniai, pirštinės), jokiu būdu neragauti, nebent esat aktyvus Kretingsodžio čempionatų babatuko rungties dalyvis.

- dabar, kai savo vandens rezervuare turite tinkamos koncentracijos dezinfektantą, reikia jį pravaryti per visą sistemą. Atsukate visus čiaupus, dušą ir leidžiate nutekėti gal po 5 litrus skysčio. Kartojate procedūrą, jei turite ir karšto vandens sitemą, bet pro čiaupus tegul išbėga dvigubai daugiau skysčio, nei telpa į karšto vandens boilerį. Užsukite visus čiaupus.
- užpildytą dezinfektantu sistemą išlaikykite ne mažiau 4 valandų, bet ilgiau nei 24 val. irgi nereikia - nes chemija šiek tiek veikia sistemos metalus.
- užpildykite sistemą vandeniu pilnai, atidarykite visus čiaupus. Skystis gali išbėgti gerokai murzinas, smarkiai putoti. Taip ir turi būti.
- pilnai išleidus visą vandenį iš sistemos, atsukite rezervuarų aptarnavimo angas ir pilnai išdžiovinkite jų vidų. Galima naudoti plaukų feną, karšto oro srovė; bet užtikrinkite, kad rankomis niekur neprisiliesite prie rezervuaro vidinių paviršių. Tos vietos gali tapti naujomis bakterijų kolonijomis.
- užsukite ir užsandarinkite aptarnavimo angas, atsukite visus čiaupus ir užpildykite bei plaukite visą sistemą švariu vandeniu maždaug valandą.
- užpildykite sistemą geriamu vandeniu, į jį įlašinkite reikiamą kiekį AquaClean dezinfektanto.
- viskas, jūsų jachtos vandens sistema jau vėl švari.

Reikalingas ne tik periodinis sistemos valymas tokios šoko terapijos būdu, bet ir prevencija.
Jeigu jachtoje turite dušą, bet juo nesinaudota savaitę ar ilgiau - nusukti dušo galvą ir lanksčią žarną, ir švariai išplauti virtuviniu dezinfekuojančiu skysčiu. Iškart po kiekvieno naudojimosi dušu - pilnai nusausinti patalpą ir nepalikti jokių balučių ar drėgmės vandens surinkimo duobėje su siurbliu.
Skaidrūs plastikiniai vamzdžiai, naudojami jachtų vandens sistemose - blogis. Skaidrios sienelės praleidžia šviesą, o tai stimuliuoja tos dumblių bioplėvelės, kurioje bakterijos tarpsa, susidarymą. Teisingiau yra vandens sistemoje naudoti juodo plastiko, dar geriau - vien varinius vamzdžius ir armatūrą.
Paliekant laivą žiemojimui ant kranto, o ir sezono metu - jeigu ilgiau neplauksite - pilnai išleisti visą vandenį iš sistemos ir atsukti rezervuarų aptarnavimo angas, visus čiaupus, kad bako vidus išdžiūtų. Ką nors kiekvienas sugalvokim, kad bako vidus nepridulkėtų, ar kad musių neprisiveistų... Juk buriuotojas turi būti sumanus.

Na, ar labai baisu buvo? Legionella, žinoma, ekstrymas, bet jei švari ir prižiūrima gėlo vandens sistema bent nuo trydos per atostogas apsaugos - vadinasi, ne veltui čia skaitydami gaišot...

Posted by gramas 02:37 Archived in Lithuania Comments (2)

Apie tai, kaip krito Klausimai Buriuotojui. Rimtautas Rimšas

large_DSC01698.jpg

Kadaise, dar prieš mesdamas TV kaip užsiėmimą, mačiau, kad Lietuva gyva projektais. Visi juos vagia vieni nuo kitų, visur jie vienodi, bet visiems jų reikia. Ir visi eina į projektus. Liub' šokt, Liub' dainiout...
Kad tamstų nenuvesti per toli nuo tautinių šaknų bei sofos, ir atkovoti nuo TV bent dalį jūsų laiko, esu priverstas duoti jums Projektą ir čia. Panašus šviesios atminties projektas buriuotojų bendruomenėje visai smagiai kadais sukosi JAV, bet sėkmingai numiro, kaip numiršta visi projektai. Šis irgi kada nors taps atminties šviesios, bet šiandien leis mums artimiau pažinti žmones, su kuriais sveikinamės ant vandens, matom besikuisiant savo laivuos, ar sutinkam ant marinos krantinių.

Projekto "Klausimai buriuotojui" metu bus laikas nuo laiko pakalbinami kruizinį buriavimą suvokiantys kaip teisingą gyvenimo būdą žmonės. Jiems bus pateikiamas pilnas rundukas įvairiausių klausimų, į kuriuos buriuotojai atsakys pasirinktinai, t.y. kurio klausimo nenorės - to iš runduko ir nekels. Atsakymai bus skelbiami čia. Kiekvienas kalbintas dalyvis į klausimų runduką įdės ir savo klausimą kitiems buriuotojams, į kurį pats ir atsakys. Šitokiu būdu klausimų daugės, atsakymų, tikiuosi, irgi.

RIMTAUTAS RIMŠAS. Kadaise, vos tik rusui nuėmus kordonus nuo Baltijos, kaip išpuolė į jūras vandenynus, tai širdimi ten ir liko. Į krantą grįžta tik tada, kai vanduo sukietėja, t.y. žiemai ir tik iš reikalo. Vienas kelių pirmųjų nepriklausomos Lietuvos buriuotojų vienutininkų "dalnobojščikų" kontrabandistų, sėkmingai išvengusių komplikacijų santykiuose su pačių įvairiausių šalių muitinės tarnybomis. Kitiems jo amžininkams pasisekė mažiau - tie prarado savo laivus ir ilgai negėrė to žadėto šampano. Šie padažnėję prasti pavyzdžiai Rimą įkvėpė iš naujo pamatyti jūrą - nebe kaip priemonę užkalti tam sekančiam ir didesniam laivui, o kaip įkvėpimo šaltinį ir kūrybos mūzą. Rimas tapo knygų autoriumi. ir buriuotojų mokytoju. Daug gerų buriavimo dalykų iš Rimo teko išmokti ir man, nes šiek tiek plaukėm kartu. Blogų dalykų, pvz. didelių blynų, liaudyje žinomų nalėsnykais, karpymo žirklėmis keptuvėje - labai stengiausi neišmokti. Iki šiol laikausi nuomonės, kad juos reikia vynioti.

Rimas jau išleido tris knygas, į kurias sudėjo daug ką iš savo gyvenimo, jausmų, patirties ir išminties. Šviežiausia Rimo knyga - VYRIŠKO TORTO RECEPTAS - skaityti mokantiems Klaipėdos buriuotojams bus pristatoma I.Simonaitytės Bibliotekoje Vasario 13 d., (Ketvirtadienis) 17.00 val.; Konferencijų salėje. Daugiau informacijos apie renginį transliuoja kolega Arbušis savo Dienoraštyje.
Bus puiki proga buriuojančiai Klaipėdai pavakaroti kartu.

KLAUSIMAI BURIUOTOJUI. Rimtautas Rimšas.

Kokius svarbiausius reikalavimus keltum laivui ir įrangai, ruošdamasis tolimam plaukiojimui?
Kad būtų kur susikabint dešras.

Tavo mėgstamiausias patiekalas, kurį ruoši ilgesnio plaukimo metu? Gal receptuką....?
Skaitykite „Vyriško torto receptą".

Kas labiausiai „pramuša“ įgulos narių elgesyje, kai ilgesnio reiso metu pradeda jaustis tam tikra trintis ir įtampa?
Savaitės šviežumo kojinės, užkištos palubėje.

Kokias atsargines dalis visada turi savo laive?
Tarpinę dujų balionui.

Kurioje jūroje tau smagiausia buriuoti ir kodėl?
Toje, kurioje yra vandens.

Patark ką nors buriavimo naujokui, kuris jau nori, bet dar bijo.
Vadinasi, dar nenori.

Kodėl, tavo nuomone, žmonės nustoja buriuoti ir tampa kranto ar internetiniais „buriuotojais“?
Jie niekada ir neburiavo. Tiesiog netyčia įlipo į ne tą traukinį.

Įdomiausia vieta, tavo aplankyta buriuojant?
Buvo tokia pievelė Amsterdame – atsimeni, kanale, kitoje pusėje, kur stiebą „Scorpio“ kėlėm. Jos jau nebėra, ten dabar metro. Joje buvo galima gulėt ir žiūrėt į debesis.

Didžiausia klaida, kurią padarei, kai dar buvai buriavimo naujokas?
Tempiau paskui save visokius netikšas – maniau, buriuos. Neatėjo porininkas į treniruotę kartą, neatėjo kitas – viskas, kuo toliau nuo jo.

Tavo mėgstamiausias buriavimo posakis.
Yra kaip yra.

Koks klaidingiausias stereotipas, kurį apie buriuotojus susidariusi kranto visuomenė?
Turtuoliai ir mergišiai.

Pradėdamas sezoną, išplauki į pirmą kelionę – kas yra tau sunkiausia, persijungiant iš kranto gyvenimo į jūros kasdienybę?
Ką perjungiant?

Tavo svajonių šalis ar uostas, kur labai norėtum nuplaukti?
Tokios nėra ir negali būti. Rojų ir pragarą susikuriame patys. Jie visad su mumis.

Įvardink buriuotojo etiketo elementą(-us), kurių labiausiai stokoja mūsų buriuotojų bendruomenė?
Džiaugčiaus, kad pasisveikindami nekilotų rankų su buteliais.

Kokia buvo pavojingiausia situacija, kurioje esi atsidūręs buriuojant?
Išsikepiau bulvinių blynų, o grietinės nebuvo. Paskui, pasirausęs kambuze, radau. Mėnesio naujumo, bet dar buvo valgoma. O jau maniau – viskas...

Kokio atributo iš kranto gyvenimo labiausiai pasiilgsti kelionės metu?
Krante nėra gyvenimo.

Ko labiausiai baiminiesi plaukimo metu?
Dundulio.

Jei sėdėtum Dievo Tėvo dešinėje ir būtum atsakingas už buriavimą Lietuvoje – kokius tris dalykus sutvarkytum pirmiausia?
Kas Dievo Dievui, kas ciesoriaus ciesoriui. Nenurodinėkim niekam. Tiesiog plaukim.

Juokingiausias nutikimas, įvykęs tau buriuojant.
Su tokiom daržovėm plaukėm per Šiaurės jūrą. Nuo pat Klaipėdos. Per savaitę jau ereliai, jūrlapį pažįsta. Padėjau sulankstytą Imray, tie net mylias suskaičiavo: nuo Ijmaudeno iki Lowestofto. O paskui tą jūrlapį aš ištiesiau.

Atsakyk į klausimą, kurį tu pats papildomai užduotum?
Ar kada nors susimąstei, kaip elgtumeis, jei tektų palikti laivą, o plauste trūksta vienos vietos?

======================================================================================

Į savo paties klausimą Rimas kažkodėl neatsakė. Paragintas tai padaryti, matyt, pyktelėjo, ir tėškė į runduką dar vieną:

Ar, kurį laiką pagyvenus jūros gyvenimą, neatrodo, jog krante labai daug žiurkių, 3.14zdagalvių ir dalbajobų? Ar, nežiūrint nuolat peršamo įvaizdžio, kad jūroje labai pavojinga, neramu, ekstremalu - išties yra atvirkščiai?

Posted by gramas 00:43 Archived in Lithuania Comments (7)

Apie tai, kaip atsimerkę nardėm

large_IMG_0620-001.jpg
Vokietijoj nebuvau pora metų, bet čia viskas tvarkoj. Jie kaip ir anksčiau, prie bokalo alaus ima stikliuką baltos. Tik bokalai restoranuose sumažėję - populiariausias standartas jau tik 0,33, o kaina kaip seniau už 0,5. Nes gyvenimas gerėja, patamūšto...

IMG_0596-001.jpg

Vykom į Düsseldorf BOOT-2014, mano kuklia nuomone, pačią didžiausią jachtingo bei džiaugsmo ant vandens parodą pasaulyje. Keliavom dvi šeimos - mudu abudijo su Lolita ir jachtos Lokiukas įgula, atstovaujama laivo kapitono ir pirmojo padėjėjo, gal net admirolo.

Kelionę sumąstėm dar spalį, viską užsisakėm, o prieš pat išvažiuojant, pasigirdo jau parodą aplankiusių buriuotojų "nieko gero" ir "šiaip sau"... Ką aš žinau, kaip dažnokai sako jachtos Lokiukas škiperis Artūras...
Mano galva, tie "nieko gero" po tą visą su vandeniu susijusį pasaulį užsimerkę skubiai pranėrė ir per mažai matė, arba kažkokių revoliucijų ir radikalių naujovių iš jachtingo tikėjosi... Gal renginio kaip visumos ir reiškinio jie nepamatė... Arba išvis ten nebuvo, o tik pliurpalais susireikšminti bando? Nes tokio gilaus jūrinės kultūros klodo, ką vokiečiai sudėjo į tą parodą, nepastebėti gali tik provincijoliškai plačiai užmerktos akys ir nesuvokti galėtų tik kažkur nelabai vietoje prisiūta galva.
Kaip ir visur - yra geri dalykai jachtinge, greta blogų - bet juos visus ir reikia matyti, suprasti ir savo nuomonę turėti.

Atskridom antradienį ir vakarą praleidom mieste. Pačioj parodoj atidirbom dvi pilnas dienas. Vieną dieną, penktadienį, skyrėm smagiai kelionei į Kelną ir Acheną. Šeštadienį anksti ryte - namo.

Parodoje gerą pusdienį bendravau su burių meistrais. Rinkau jų pasiūlymus naujam Scorpio grotui. Kainos svyruoja, bet kanda visos, o juk pigiau, nei su parodos nuolaida, niekados nebebus. Pramonė atsigauna, paklausa kyla, kainos irgi. Kur pirkt, dar spręsim, o kol kas - prasinešim per parodos paviljonus.

Jei trumpai - tai visa, kas matosi internetuose, kai ieškote daiktų ir įrengimų savo laivui - visa tai parodoje ir buvo. Stenduose už daiktų stovėjo juos gaminantys ir parduodantys žmonės. Jie man sakė, kad ši paroda jiems yra super. Metai po metų ir kasmet - vis geriau. Ir taip - nuo 2008, kurie buvo liūdesys. Finansinis Global Shit tada sudrebino pasaulį, jachtingo pramonė, kaip ir visi, tai pajautė smarkiai. Teko iki skausmo užsiveržti diržus. Nors Vokietijoj žmonės kaip buvo iki 2008, taip ir toliau liko prie pinigo, bet jie tada prabangos prekėms buvo pasakę NE. Išlaidauti ir skolintis niekas neskubėjo, nes tvirtai nežinojo, į kurią pusę ta nestabili pusiausvyra virs. Nuvirto šūdinąja puse į dugną, blizgančia į viršų, to biš ekonomika vėl atsigauna. Todėl jachtų statyklų užsakymų knygos jau pilnos ir visi šios drėgnos industrijos veikėjai pasižvygaudami iš laimės spurda pirmyn.

BOOT2014 gerai parodė, kuo kvėpuoja pramoginių laivų statybos industrija (jau išaugo iš verslo sąvokos), ją papildanti laivinės įrangos, prietaisų ir įrankių pramonė, poilsiui prie ir ant vandens skirti skudurai, avalynė ir žaislai, nardymo įrangos, jėgos aitvarų, burlenčių ir banglenčių verslai, jachtų nuomos ir kelionių vandeniu organizatoriai, mėgėjiška žvejyba, įvairiausi marinistikos menai.

Tai ką per klodus tos jūrinės kultūros ten mes pamatėm?

Nors dauguma prekybininkų stenduose turi kasos aparatus ir pasirengę bet kurį tau patikusį eksponatą parduoti, akivaizdu, kad ši paroda - tai ne turgus ir ne mugė. Ne vien pardavimų pajamos ten svarbu, ten yra kuriama ir galinga pridėtinė renginio vertė. Parodos organizatoriai didžiulį dėmesį skyrė švietėjiškai veiklai, mokymo ir jaunimo įtraukimui į vandens pramogų pasaulį.

Kiekviename paviljone įrengta erdvė seminarams ir pristatymams, su staliukais, baru lankytojams ir scena bei multimedija pranešėjams. Šiaip visuose paviljonuose beveik nėra įrengtų vietų, kad prisėsti ir pailsinti nustekentas lankytojo kojas. O tokioje aikštėje su ekranu patogiai prisėsi, aplankysi bariuką su gaivinančiais/svaiginančiais ir ten bus jau daug kitų lankytojų, įdėmiai besiklausančių eilinio pranešimo. Ir ten esi labai welcome. Scenos laikas vokiškai tiksliai suskirtytas įvairiems pranešėjams. Kuriam tai pranešėjui labai įsijautus į, tarkim, savo klajonių po burėmis Ramojo Vandenyno salose pristatymą, ar kelionę kanojomis Pomeranijos kanalais - programos koordinatorius ima šmėžuoti jam prieš akis, subtiliai rodydamas užsirutulioti ir duoti sceną kitam pranešėjui. Kai niekur neskubi, yra laiko tokiam pasėdėjimui su turiniu. Jeigu vien non-stop kiaurą dieną mintum pro stendus ir laivus, iš salės į salę - viskas pradėtų lietis į margą blankstančių įspūdžių mišrainę, o paskui atbunki, nuvargsti ir paroda nebetenka prasmės. Todėl pauzes daryti būtina, ypač, kai jos užsipildo tau netikėtu pristatymo turiniu.
IMG_0643-001.jpg

Daugelyje vietų įrengti praktinių įgūdžių poligonai. Gali į baseinėlį tau patikusį voblerį pamėtyti, naujo modelio ritę ar meškerkotį išmėginti. Gali su jėgos aitvaro treniruokliu į paviljono palubę suskraidyti, didžiuliame baseine Optimisto jachtute, vindserfingu pasiplaukioti, ar wakeboard'u prasilėkti, gali upelyje kanoją, SUP'ą (Stand Up Board) ar kajaką išmėginti, ar jūrinio trolingo kėdėje prisegtas, gali didžiulį marliną, ar kardžuvę iš stipraus treniruoklio "išpumpuoti", naujų jūrinių mazgų mokyklėlėje pramokti... Kiekviename poligone dirba to reikalo profai - instruktažas, patarimai, priežiūra, pagalba...
IMG_0627-001.jpg

Ir visur ten dūzgia vaikai bei jaunimas - šitaip pramonė investuoja į rinkos plėtrą, nes garantuotai dalis naujus žaislus išbandančiųjų infekciją pagaus ir tai taps jų gyvenimo poilsiu, pomėgiu, aistra ar net profesija. Tada tik laiko klausimas, kada jie sugrįš ir užsirašys į buriavimo kokyklą, ar privers savo tėvus nupirkti tą pirmąjį laivelį, ar SUP'ą, kurie tampa naujo pamišimo, tinkančio ir Baltijai, įrankiu.

Buvo malonu stebėti, kaip sąžiningai ir kantriai tuose poligonuose dirba instruktoriai. Nežinau, kiek jiems mokama, bet tie žmonės atidirba kiekvieną centą. Kai visi stendus brangiai užsisakantys parodos dalyviai gerai žino, kad dalį jo sumokėtų pinigų parodos organizatoriai investuos į jo verslo plėtrą, populiarinimą ir klientų bazės auginimą - tada gal ne taip ir sunku su ta suma išsiskirti.

Jachtų pristatymuose ypatingų naujovių nebuvo. Kaip ir jau daug metų, ši pramonė priversta augti, gyventi ir mirti žiaurios konkurencijos sąlygomis. Visi vienas kitam alsuoja į sprandą. Reikia gaminti kuo daugiau, kuo greičiau, kuo pigiau ir laimėti klientą. Tai ir matosi laivuose. Tik vienas kitas gamintojas beturi laiko ir sąžinės sraigto išvedimui per veleną, su visais korpuso tvirtinimais ir centravimais... Saildraivo koja juk žymiai pigiau ir greičiau; na ir kas, kad įgulą nuo žuvų skiria tik nuolat vibruojančios gumos lopas. Pabandyk tą lopą pasikeisti kur nors didelio vandens vidury...

Visi vantai, net nuo dvigubų zalingų, jau daug metų vedami į vieną tašką kiekvienam borte, ne tris, kaip anksčiau. Nes kiekvienas įtvirtintas taškas denyje, su apkrovų nuvedimu į korpuso struktūrą kainuoja, ir brangiai.

Jeigu statykla jachtos korpusą klijuoja iš stiko audinio lakštų, tai tą savo "Hand laid" būdą pristato kaip vos ne esminį tvirto korpuso garantą. Kodėl man atrodo, kad stiklo audinys būtent tokiai technologijai ir buvo sukurtas?! Žinoma, stiklo pluošto siūlus karpyti į šiaudus, bačkoj maišyt su derva ir pistoletu tą košę purkšti į korpuso pusformes juk ženkliai pigiau ir greičiau... Viską paslėpsi gelkouto sluoksniais, gražiai išblizginsi, viduje prikabinsi gražių spintelių, ir tavo chaltūros nesimatys...
IMG_0594-001.jpg

Ir tie vitrinos dydžio langai per visą borto aukštį, iki pat vaterlinijos? Burinėj jachtoj?! Mada aiškiai pertempta iš motorinių sportbačių, bet kam tokią nesamonę į burinio laivo bortą reikia klijuoti? Nebent ta jachta su burėmis niekad neplaukia, vien varikliu ir ant lygaus kylio, arba išvis reikalinga tik tam, kad savininkas su savo boba uoste labiau pastebėti būtų. Kai savo laivo dydžiu pasaulio nebenustebinsi, gal reikia bandyti langais per visą bortą?
IMG_0592-001.jpg
IMG_0591-001.jpg
Labai norėjau surasti metalinių jachtų gamintojus, dirbančius su plienu ir aliuminiu, kažką naujo apie metalo apsaugos ir dažymo technologijas iš jų sužinoti - tebuvo olandai su savo tradicinėm baržom. Plastmasiniai tupperware laivai pasiėmė burinių jachtų rinką.
IMG_0624-001.jpg

Gamintojai, pasilikę prie tradicinio suopročio apie jachtų statybą, savo laivus parduoda brangiai. Nes pigiai gaminti nemoka, arba nenori. Ir jie turi savo klientus, kurie vietoj pigaus laivo nori pirkti gerą laivą. Tokiems lėtieji estai ir siūlė Folkbotus už Eur60.000,- Beje, greitųjų lietuvių kažkodėl tarp gamintojų man ten nesimatė...

... ir dar - ypatingai šilta dūšia spinduliuojantys mediniai laivai...

Parodoje matytos jachtų statybos tendencijos man tik sutvirtino išankstinį nusistatymą: nori patikimo laivo, laivo sau - tai pirk naudotą senesnės statybos gero gamintojo laivą, smarkiai nenudrožtą, jei pasiseks. Rinkoje jų dar yra, ir daug. Pasilik pinigų jo atnaujinimui ir naujesnės įrangos komplektavimui, kas užtruks jei ne du, tai gal metus... Ne, su paskola tu laivo neperki, nes ji tave ilgam pririš krante.
Nori tik gražaus laivo, kad gerai uoste atrodytum, ar didelės platformos mokiems klientams po Karibus vežti - laižymo būdu, atleiskit, lizingu, imi tiesiai nuo masinio štampuotojo konvejerio ir kas pora/trejetą metų kontraktą perkeli vis ant naujesnio laivo. Du tris metus tas štampuotas laivas puikiausiai laikys, byrėti pradės tik paskui. O ir langai bus vis didesni ir geriau pro juos matysies iš pavydo dūstančiam pasauliui.

Dar ten sužinojau, kad senų, net suplėšytų burių mes neišmesim. Iš seno dakrono reikia siūti kelioninius krepšius ir rankines damoms, stilingas striukes - su visom senom siūlėm, trimingo juostom ir senais numeriais... O iš senų burių ir spinakerių skiaučių koliažo technika padaryti buriavimo temos tapybos darbai išvis sužavėjo...
large_IMG_0649-001.jpg

Labai patenkinti grįžom, kad aplankėm BOOT-2014 ir pabandėm neužsimerkę į tą pasaulį panerti.

Daugiau vaizdų bus čia

... ir dar daugiau čia...

Posted by gramas 04:43 Archived in Germany Comments (6)

Apie tai, kaip šiandien perplaukiau Atlantą

Normaliai pavariau šiandien. Tiesa, išplaukiau ne iš Lietuvos, o iš Airijos. Baltijoj šiom dienom vėjas-morda, tai labai nepaburiuosi...
Nuo Airijos per Biskają nešė dešinio borto pusvėjis, visai smagiai, jei ne ta išardyta paprastai būnanti aukšta, bet didelio periodo ir lygi banga, zybe vadinama. Zybė niekur nedingus, alsuoja Atlantas, bet kad tarp zybės kalvų tokių įstrižų ožių prikaišiota. Tos smulkesnės ir aštrios bangos laikas nuo laiko laivą supurto, kas malonumo plaukiant neprideda. Tuos ožius išvarė maždaug Atlanto viduriu link Islandijos kylantis labai stiprus oro srautas, ties pusiauju įšilęs. Į jį atsitrenkia labai platus šaltas frontas, link Europos skubantis nuo Š.Amerikos krantų ir toje oro masių susidūrimo zonoje joks buriuotojas šiandien būti nenori - vėjo stabilaus 35 ir iki 40 mazgų gūsiuose, durna ir lūžinėjanti banga iš visur...

Kirtę Biskają, nuo Ispanijos judam į Pietvakarius, vėjas sukiojasi iš Šiaurės / Š.Rytų, tai nuleidžiam grotą visai, keliam dvi genujas, jas suramstom spinaker-gikais ir pasileidžiam pavėjui. Šitaip autopilotas puikiausiai susitvarko su darbu, virvėm dirbti nereikia - ne taip, kaip jei plauktum su spinakeriu.

Kanarų salas paliekam tolokai kairiame borte, nes ties Kanarais formuojasi šviežias ciklonas. Mat, nuo Sacharos plūstantis į Atlantą karštas oras prieš laikrodžio rodyklę užsuka mus nešančio šiaurinių krypčių srauto dalį, kuri arčiau žemyno. Ta karuselė per pora dienų gali įsisukti stipriau ir pajudės aukštyn, link Skandinavijos. Ties Britų salom ciklonas įgaus daugiau sveikatos, virš Danijos susidurs su įprastiniais nuo Islandijos link Europos judančiais vėsaus oro balvonais ir tada bus matyt - arba prasineš išilgai Baltijos, arba užkils virš Švedijos ir ten išsikvėps.
Taip judėjom iki Cape Verde salų, nuo ten sukom dešiniau, išardėm savo genujų peteliškę, kėlėm grotą ir dešinio borto stabiliais bakštagais kaip traukinys ant bėgių atlingavom iki pat Karibų. (Iš tikro, nuo sausio 11 d. Atlante viskas bus kur kas baisiau - tai jeigu dar galit, atidėkit savo plaukimą...)

Airija - Karibai gal per 15 minučių, vietoj 3-4 savaičių, ko prireikia visiems kitiems laivams. Gal todėl, kad mano laivas tai ant kranto, tipo, žiemoja.

large_1387401915..mediumlarge.jpg
Tai ir plaukiau ant naujo vėjų gaublio, kurį sukūrė Cameron Beccario. Žmogus specialiai tuo tikslu įsigilino į Javascript, sukūrė kodą, kuris Global Forecast System duomenis transformuoja į mane užhipnotizavusį visų Žemės vėjų žemėlapį.

Mokinuosi šiuo nauju žaislu naudotis, nes tai bus kaip ir galingiausias vėjų prognozės įrankis buriuotojams. Jei tai pasiteisins - kiekvienoje jachtoje turėtų būti įrengtas nedidukas altorėlis Cameron'nui, naujam vėjų dievui. Jis padarė stebuklą. Jachtos įgula, įeidama į kajutę, turės nusiimti vyrai kepurę, moterys liemenėlę, o kapitonas privalės vėjų dievui įpilti, kaip ir Neptūnui.

Žemėlapyje galima išsididinti bet kurią planetos vietą, bakstelėti į bet kur, ir gausime vėjo duomenis tam regione, atnaujinamus kas tris valandas. Gali bakstelėti ant užrašiuko EARTH ir užsimesk valandas ir paras į priekį nuo dabarties... Bakstelėk ant ABOUT, sužinosi daug about. Galima pasireguliuoti, kokiame aukštyje tu nori vėjus stebėti. Tas vadinamas Jetstream (250 hPa) - tai be proto greitai judantys aukštuminiai atmosferos sluoksniai, smarkiai įtakojantys Žemės paviršiuje esančius orus. Tik stuktelėk pele į žemėlapį bet kur - gausi vėjo duomenis bet kurioje pozicijoje, bet kur planetoj. Tie žali srauteliai, iš kurių susiformuoja oro masės - tai buriuotojų mėgiami brizai. Kuo spalvos darosi ryškesnės ir skaistesnės - nuo raudonos iki violetinės - tuo vėjai ten vis stipresni.

Bandykit, pasižaiskit, mokinkitės - tiems, kas supranta - tikrai patiks.

Posted by gramas 02:13 Archived in Lithuania Comments (2)

Apie tai, kaip prasilėkti Apokalipsės žirgais

... Arba kaip buriuoti daugiau

large_1FF43E8E2219AC6817F992FA4D0ACBEE.jpg
Okay, tai sakai, nori ištrūkt iš kasdienybės ir nutrūkt nuo grandinės? Pavaryt ant Apokalipsės žirgų? Tikrai sakai, jokios bobos su arkliais nepažįsti? Na, ne taip jau ir svarbu... Vienžo, nori valdyti pasaulį?
Tikriausiai jau žinai, ką pasakysiu - turėsi išeiti burine jachta į jūrą. Pasaulis susitrauks iki laivo kraštų, ir tu jį valdysi.
Patetiška, ar ne - bet juokas juokais, o šiuo metu daug kas imame dėliotis artėjančio sezono keliones po burėm.
Pasidėliosim, ir neužilgo jau plauksim.

Neatsargus pažadas gali virsti tuo, ką čia netrukus paskaitysit. Anądien gana šviežias buriuotojas Stepas turėjo neatsargumo kažkurio įrašo komentuose paklausti - o ką daryti žmogui, kuris lyg ir turi pradines buriuotojo "teises" išsilaikęs, lyg ir savo kiemo kūdroj jau prasiplaukęs, bet kad jūra su horizontais šaukia, o vienam ten išplaukt baisokoka... Lengva ranka aš Stepui atrašiau, mol pažadu, kad ilgais žiemos vakarais į klausimą bus atsakyta. Va šitaip Stepas ir užvedė tiesiai ant rifų, t.y. ant minčių ir atminimų, o kaipgi man pačiam taip ėmė ir nutiko, kad nei iš šio, nei iš to kiti žmonės ėmė manęs tokių keistų patarimų klausti. Ką aš su savo gyvenimu dariau ne taip? O gal dariau taip? Ir kodėl ta žiema taip ilgai neateina? Ar turiu ką atsakyti Stepui, kad jis galėtų buriuoti daugiau ir užvaldyti pasaulį?

Apie buriavimą kažką ypatingo pasakyti kažin, ar aš sugebėsiu. Užtat, gerbiamas Stepai - apie pasaulio užvaldymą kreipėtės tiksliai tuo adresu...
Vienok, juokai čia ir baigiasi, taip kad nuo šitos eilutės būsime žiauriai rimti.

Yra dvi sistemos, tarpusavy glaudžiai susiję. Pirmoji - tai tu. Tavo asmenybė, patirtis ir pasaulėžiūra su tais marškiniais, kurie arčiau kūno - tos tavo patirties, auklėjimo ir išsilavinimo suformuota. Tai esi tu. Arba aš. Ir kartais reiks už save pakovoti, net jeigu tenori išplaukti į jūrą. Nes tavo sistema, t.y. tu arba aš - veikiame išoriniame Pasaulyje, kuris yra antroji sistema. Ji yra be galo didelė, nuolat besikeičianti, ne visada draugiška, daugialypė ir marga, todėl jos visos per tau skirtą ribotą laiką pažinti nelemta. Nes ji yra visas Pasaulis. Bet stengtis verta. Pažinti ir išmokti naviguoti savo pasaulyje gali dalimis. Tos dalys - tai aplinka, tai šeima, darbas, laisvas laikas ir dar nepažinti dalykai. Visose paminėtose tos didelės sistemos srityse - visur savi COLREGS'ai, locijos, jūrlapiai ir papročiai... Pas tave II eilė, juk žinai, apie ką aš kalbu. Bet jeigu taip nutiko, kad pasirinkai buriavimą - tavo išorinėje sistemoje painiai susivijo tavo asmeniniai laisvas laikas ir nepažinti dalykai. Jie abu tave laikas nuo laiko gerokai nustebins, kartais nuplėš nuo šeimos ir - geroji naujiena - nuo darbo taip pat. Patikėk, tu nenori, kad tavo nepažinti dalykai susiplaktų su šeima, arba darbu. Laisvalaikis - pats tas.

Mane kažkada jie nuplėšė ir nei sekundei to nesigailėjau, tikrai niekada... Nes ta pirmoji mano sistema - t.y. aš, niekada tiesioj linijoj nuo šeimos iki darbo nemokėjo gyventi, visąlaik į trikampį įsimušdavau kažkaip instinktyviai. Manau, tai savisaugos instinktas - nes mačiau žmonių, kurie tiesėje darbas- namai save ir nužudė, visi anksčiau laiko. Mano trečiais taškais buvo pradžioj kaip kiekvienam statistiniam litvancui - krepšinis, po to regbis, žvejyba, parašiutizmas, šiandien - buriavimas ir tinklinis. Kas bus vėliau ir dar vėliau - aš nežinau, bet jeigu tai bus Bingo, ar durnius, su chebra lošiamas senelių namuose - ir tebūnie, kad tik tai nebūtų vienintelis taškas mano gyvenimo geometrijoj. Kad tik sveikata tuo laiku man tai leistų.

Tai va, Stepai - yra Pasaulis ir pasaulis. Pasaulis - tai kur tu naviguoji pagal savo supratimą, ir jei pasiseka - randi patogų uostą, jeigu žinai, kas tai yra. O pasaulis - čia jau iš mažosios raidės - tai jachta, kuri ten, kur krantų nesimato. Išplaukdamas į jūrą, tu sumažini Pasaulį, jis tampa pasauliu. Ten yra jūra, įgula, laivas ir visa tai, ką gamta ant tavęs gali numesti ir tu - škiperis, su savo sistema, kuri arčiau kūno. Visa kita lieka krante, jei telefoną nepamirši išjungti. Mažesnis pasaulis - lengviau naviguoti, iš čia ir tas jausmas, kad tu jį valdai. Jeigu sakiau kažkur aukščiau, kad išmoksi Pasaulį valdyti - turbūt aš suklydau, nes nė velnio tu nevaldysi. Laivą valdysi (kiek jis duosis valdomas), įgulą, jei sugebėsi - bet jūros - tikrai ne. O kad ją gerbti išmoktum - reikia plaukti dažniau. Internetuose to neišmoksi. Tiek žinių apie pasaulio užvaldymą per buriavimą. Visą abrakadabrą apibendrinant - plaukti reikia. Didysis Mao buvo teisus.

Jei savo laivo kol kas neturi - teks plaukti kitais laivais. Tam reikės bendravimo ir pažinčių su kitais žmonėmis - su tais, kurie turi laivus. Geroji naujiena - tai kad tie, kurie turi laivus, gana lengvai pasiduoda prakalbinami nuo tiltelio. Taip nuo tiltelio uoste esu prakalbintas lietuviškai, angliškai ir rusiškai. Visais atvejais kalbintojams baigėsi gerai, ypač jeigu jie turėjo alaus. Kalbintojui pasibaigtų dar geriau, jeigu prie manęs prieitų, kai remontuoju laivą, jį plaunu, dažau, šveičiu, blizginu, poliruoju... Tačiau tuo metu tie visi plaukti norintys prie manęs neina, bet, tikriausiai, tai mano problema.

Stepai, jeigu jūra šaukia, tau iš Kauno ar Vilniaus teks kartais atvažiuoti prie jūros. Žinok, teks, nes reikia. Nėra tos centrinės valdybos, kuri tavo buriavimu pasirūpins, nuo sofos nukels ir ant laivo jūroj padės. Jei mėgsti spontaniškus procesus - geriausia būtų uostelyje atsirasti trečiadieniais, prieš 1800. Ten rasi bent kelias jachtas, besirengiančias startuoti PaPa regatoj. PaPa paskyroje Facebook'e prieš pora dienų pamatysi, koks veiksmas yra projektuojamas, kokie laivai ruošiasi plaukti. Iš anksto registruojasi mažai, bet realiai į startą atplaukia žymiai daugiau. Ne, vien internetu pasisiūlyti ir pasiprašyti neužteks, reikia uostely pasirodyt gyvai. Jei nuspręstum turėti ne alaus, o vyno - turėk baltą, nes jachtoj vynas visada praverčia, o nuo balto nelieka dėmių. Duodu devynias menkes iš dešimties galimų, kad kai tokiam kontekste pasakysi kas esi ir kad nori stropiai padirbėti šotais - tave priims ne tik regatai, bet ir į BBQ anos pusės jachtklube, ar prie bendro stalo uostelio restorane.
Va, ten ir pasirodys, kaip esi sumoderuotas bendravimui, pažinčių mezgimui ir savo paties galimybių buriavime plėtrai. Nors tą vakarą virves būsi tampęs tik Kuršmarėse - susipažinsi su žmonėmis, kurie eina į jūrą. Jie plaukia ir keliauja patys, jie ieško žmonių, kas su jais plauks, jie plukdo savo ir kitų žmonių pirktus laivus iš viso Pasaulio, jie tau pasakys kas ir kada. Tada bus kelionės, regatos, pramogos ir, kai nepagydomai šiuo procesu susirgsi - nuosavas laivas ir jau tavo pasaulis. Tada jį ir valdysi. Arba atrodys, kad valdai.

Trečiadieniais vakare atvažiuoti iš kitur gali būti sudėtinga. Sakai, savaitgalis tau tiktų labiau. Tačiau trečiadienių regatos - visiškas ekspromtas, todėl pažintys mezgasi lengvai. Tuo tarpu savaitgalį uostelyje ekspromtinės laimės gali ir nerasti - visi škiperiai savaitgalius planuoja iš anksto, dažnai su nakvyne. Jei nesi bičiulis, draugas, giminė ir artimasis, bent jau pažįstamas - matyt, kad į laivą pakviestas nebūsi.

Dar verta Vilniuje po baltu tiltu į Bitlo buriavojimus nueiti, galima lbs.lt vėliavos jūrinių ir ne tik regatų tvarkaraštį pažiūrėti ir jame per kiekvieno renginio organizatorius sudalyvauti, į klubinės klasės laivus dažnai įsodinami tokie norintys plaukti... Galima prie Minija.com klubo pasistengti pritapti, ypač kai jie pavasarį talką organizuos. Nepamiršk ir ostmarina.info - ten bus jachtos Lietuva komanda, su daug darbo prie laivo ir gerom kelionėm. Visur rasi labai daug jūrų suplaukusius žmones. Prieisi ir pakalbėsi, kad į jūrą nori, šiaip jau plaukęs esi, bet kad jūrmylių va šitaip reikia... ir nieko blogo tau nenutiks. Vienžo - nelik ant sofos, įsijunk į procesą, ieškok gyvų žmonių.

Šauk raketą, jei vis dar neatsakiau į tavo klausimą, Stepai.

Posted by gramas 11:08 Archived in Lithuania Tagged buriavimas jachta jūra Comments (6)

Apie tai, kaip iš naujo įsimylėti žmoną. Savo žmoną.

Creative-L..Yacht_thumb.jpg

Rytas. Visi trys pusryčiaujam, prieš išpuldami kas į darbus, kas į mokslus.
Kažkur smegenų žievėj klaidžioja prieššventinio šurmulio sujauktų dienų sprendimai, pro kuriuos retkarčiais prasismelkia sumuštinuko skonis ir kavos aromatas.
Informacinis fonas smerkiančia diktoriaus intonacija praneša apie valdžiažmogių skubėjimą pasistatyti, pasigerinti, pasididinti ir nusipirkti.

O kaip jie skuba, ir kokie godūs,- pro kavos garus prasimuša mano geresnės pusės balsas. O mums didesnio namo ir nereikia, ir taip labai gerai čia. Jonas išvažiuos, juk liksim dviese... balsu mąsto ji. O va, kiek didesnė jachta būtų gerai...

Net apmiriau visas iš laimės. Iki šiol galvoju, ką jai pasakyti.

Bevažiuojant į darbą, mačiau regėjimą: SCORPIO čia, o ta kita - Adrijos jūroj...

Posted by gramas 23:54 Archived in Lithuania Comments (2)

Apie tai, po kiek šiandien tavo svajonė

large_549855_594..315601096_n.jpg

Šiandien įkišim smalsias nosis į mano piniginę ir skaičiuosim pinigus. Net neklauskit iš kur žinau, bet patikėkit - jums tai patiks. Nors gal ir ne, nes šiaip skaičiuoti nuobodu. Bet kai svetimus - lyg ir įdomu...

Lyginsime pinigų srautą, kuris nutekėjo jachtos SCORPIO išlaidoms ir už svajonę sumokėtą kainą lyginsime su galimybe jachtą nuomotis. Kas geriau - būti jachtos savininku, ar naudotis nuomos paslauga. Ar susimokėti už savo svajonę iš karto, ar pirkt trupiniais. Nes nebeplaukti tu jau negali. O kai pasirinkimo nėra - reikia judėti drąsiai, užtikrintai ir belaisvių neimti. Taip ir darysim.

Jachta SCORPIO - tai jūrinio buriavimo pradžiamoksliui optimalus 8,5m ilgio plastikinis laivas. Group Finot (Prancūzija) projektas COMET 850, pastatytas 1980 metais Italijos jachtų statykloje COMETONE. Šio projekto paskirtis - pramoginis/turistinis buriavimas Viduržemio jūroje.
Drįstu teigti, kad jūriniam buriavimui, bent jau Baltijoje, tie 8,5 m yra minimalus jachtos dydis. Vertinu vien komforto aspektu, nes pakankamą saugumo atsargą galima sukurti bet kokio dydžio laive. Ypač, jei škiperis žino, ką daro.
Atstumai tarp uostų Baltijoj nedideli, tačiau ilgesnius reisus vistiek yra saugiau plaukti ne vienam, bet 2-3 žmonių įgula, nes galima dalintis budėjimais. Nuovargio ir streso mažiau, neskaitant to, kad plaukimas šeimoje dar turi ir neišmatuojamą pridėtinę vertę santykių ir bendrų potyrių emocine prasme. Gaunasi, kad laivelyje tie trys žmonės gyvena ne tik plaukimo metu, tačiau ir laivui stovint svečiame uoste taip pat. Plaukti, ir pakankamai saugiai, galima ir mažesniu laiveliu, tačiau mums, trijų asmenų šeimyninei įgulai, mažesniame laive tą savaitgalį, ar atostogas gyventi jau būtų per ankšta. Taip, esam išlepinti ir sugadinti gyvenimo malonumais.
SCORPIO idealiai tinka ir Kuršmarėms, nes su 1.35 m laivo grimzle marios išlieka pakankamai plačios. Kaip sakoma - ir į darbą, ir į sodą....
large_14822_6569..492146574_n.jpg

Yra dar kita teorija dėl Baltijai optimalaus mažiausio laivo dydžio - ji irgi sako 28 pėdos, arba tie patys 8.5 m . Atseit, Baltijos banga ganėtinai aštri ir tanki dažniausiai būna, todėl mažesnis ir lengvesnis laivelis sunkiau į bangos periodą įsirašo, plaukimas mažiau komfortiškas būna, sunkiau kursą laiko, daugiau vairu dirbti tenka. Nežinau, kodėl taip teigiama, nes šiandien bet kokio dydžio laivą sugebėčiau per bet kokią bangą be ypatingo streso išvairuoti. Visai nebūtina ant kiekvienos keteros laivo nosį į dangų užversti, kad smukdamas žemyn laivo dugno tvirtumą kaskart išbandyti galėtum. Gal šios teorijos autoriai nesvarstė, kad galima ir kursą keisti taip, kad kuo patogesniu kampu į laivą bangas gautum. Bet kadaise atrodė kitaip, todėl pagal šią teoriją, nors šiandien manyčiau klaidingą, kadaise ir rinkausi SCORPIO, kai laivą pirkti reikėjo. Tiesą pasakius, dėl tokio sprendimo niekada neteko gailėtis.
large_388566_594..422758579_n.jpg
Buriuojam pramogai, tikslu ilsėtis ir pakeliauti, todėl komfortas, bent minimalus - svarbu. Kuo laivas didesnis - tuo komforto daugiau. Tačiau, laivui didėjant, jo techninės priežiūros ir naudojimosi uostais kaštai didėja eksponente, t.y. pinigų sumos ir žaislų kainos auga žymiai smarkiau, nei pats laivo dydis ir su juo ateinantis komforto lygis.
large_422885_594.._98247215_n.jpg
SCORPIO buriuoja nuo gegužės iki lapkričio. Gruodis - balandis krante. Kol laivas vandeny - jis turi plaukti. SCORPIO plaukia savaitgaliais, dažnai prisiduriant penktadienius. Plaukia per PaPa regatas trečiadieniais. Plaukia per švenčių dienas. Plaukia 3 savaites per kasmetines atostogas. Laikome, kad iš navigacijos periodui kritusių 31 savaitgaliо plaukėm tik 60%, nes būna netinkamas oras, būna įsipareigojimai ir reikalai krante.
Kad koreguoto buriavimo laiko skaičiavimas būtų kiek įmanoma konservatyvus, to biš atsargus, į tuos prisidurtus penktadienius neatsižvelgiam, nevertinam suplauktų valstybinių švenčių, bet iš atstogų savaičių neišmetam ir savaitgalio dienų (jos kaip ir papuola į tuos pradinius 31 savaitgalį). Neatsižvelgiam ir į neplanuotai/nelauktai suburiuotas darbo dienų popietes ir vakarus, kad darbe vedami tabeliai liktų teisingi.
large_971405_658..712828549_n.jpg

Laikom, kad dalyvavimas PaPa regatose - apie 70%, kas sudaro apie 18 pašėlusiai smagių vakarų, mano skaičiavime vertų dienos.

Ir ką čia turim kalendorine prasme?
(31 x 2 x 60%) + (26 x 70%) + (3 x 7) = 37 + 18 + 21 = 76 dienos ant vandens per metus.

76 saulėtos, šlapios, smagios, šaltos, vėjuotos, juokingos, sūrios, baisios, šiltos, lietingos, džiaugsmingos, nuvargę, įdomios, azartiškos dienos ant vandens - ir visos alei vienos laimingos.

Uosto kaštai:
- SCORPIO laikymas prie pontoninės krantinės - Lt279,50 per mėnesį, navigacijos laikotarpiu, t.y. kol laivas vandeny. Per sezoną gaunasi Lt1956,50
- SCORPIO laikymas ant kranto - Lt217,20 per mėnesį, per metus gaunasi dar Lt1086,-
- SCORPIO iškėlimas ir nuleidimas ant vandens portaliniu kranu 169 x 2 = Lt338,-
- SCORPIO dugno plovimas laivą iškėlus iš vandens - Lt66.55
--------------------------------------------------------------------------------------
VISO, uosto kaštai: Lt3447,-

Kažkiek, tiksliau - visai nemažai - uosto kaštų galima ir sutaupyti. Galima žiemojimui laivą nuplukdyti į pigesnę vietą Klaipėdoje. Galima pačiam dugną nusiplauti, neperkant paslaugos iš uosto. Galima laivą ant treilerio užkelti ir gabenti žiemojimui kažkur, kur nekainuos iš viso. Bet jau sakiau, kad išlepę esam, o dugno plovimas kažkaip nepapuoia į tų smagiųjų jachtos darbų kategoriją.
Be to, jachta SCORPIO gerai žino, kur jos namai - Pilies Uostas - tai kam žiemoti kitur - ne paukštis juk...

Kad skaičiavimas būtų pakankamai saugus, neįvertinam to, kad uostas mokesčio neima laikotarpiu, jei laivas ilgesniam laikui išplaukia į kelionę. Tegul skaičiavime bus kiek daugiau tų uosto išlaidų, nei realiam gyvenime galėtų būti. Nors... per kelionę, svetur vistiek susimoki.

Techninė apžiūra, galioja metus laiko - Lt100,-

Kas pora sezonų reikia atnaujinti dugno dažų dangą. Dažom antifulingu, bent 2 sluoksniais - specialiais dažais su kriauklėms ir dumbliams priaugti neleidžiančiais nuodais. Tuo tikslu įkalam į techninį biudžetą apie Lt300,- per metus.

Įvairios smulkmenos, kurias perkam įrangos palaikymui, variklio tepalų ir filtrų pakeitimas - dar apie Lt1000,- per metus. Čia jau labai individualiai - galima išleisti ir ženkliai daugiau, ir šiek tiek mažiau. Bet jei fantazijos neturit - tai kam jums pinigai?

Ir ką čia turim, kaip uosto ir technines išlaidas?
Total Lt4847,-

Apvalinam iki Lt6000,- nes retkarčiais vistiek nupėdinsim į tą jachtinių žaislų parduotuvę ir jei ne naujas pirštines, tai kokį šekelį ar virvagalį vistiek nusipirksim, nors neaišku, ar reikia. Juk nesam visai be fantazijos, tiesa? Okay, jei rimčiau - tas užmestas 1000 per metus - tai kaip kasmetinis depozitas naujoms burėms, kurias kas 5-7 sezonus atnaujinti norėsis, arba kažkokiems remonto darbams, kurių pats neįveikiu, ar terliotis nenoriu.

Taip ir gaunasi, kad kasdien už savo svajonę ir džiaugsmo nuosavybę susimoku 6000 : 365 = Lt16,- nepriklausomai plaukiau ar ne, laivas ant kranto, ar vandeny.

large_599834_594..798017084_n.jpg

Čia ateina laikas įvertinti laivo rinkos vertės praradimą. Nusidėvėjimu to pavadinti neišeina, nes jachtai jis neturėtų būti skaičiuojamas kaip buhalterijoje, vien pagal metus. Kai jachta išstatoma pardavimui, tada ir atliekamas vertinimas, atsižvelgiant į laivo priežiūrai skirtą laiką ir pinigus, t.y. stovį pardavimo metu, laivo komplektavimą įvairia papildoma įranga. Visi atvejai individualūs, visi laivai skirtingi.

large_IMG_0424.jpg

Jachtos, skirtingai nuo kitų transporto priemonių, laikui bėgant nuvertėja labai mažai, todėl laikomos gera investicija. Nežiūrint į tai, manau, kad parduodamas SCORPIO tarkim, ateinančiais 2014 metais, prarasčiau apie Eur5 tūkst., nes šiek tiek buvo įleista į papildomą įrangą, bures, įvairius pagerinimus ir pribumbasus, kurie naujam potencialiam savininkui atrodys nebeatskiriama nuo laivo dalis ir part of da deal avtomatom. Taigi, tuos 5000 ES rublių konvertuojam į tautinius vienetus, dalinam iš 7 laimingos nuosavybės metų ir vienos dienos laivo vertės praradimas gaunasi apie Lt7,- arba bokalas to gero čekiško tamsaus Turgaus aikštės Kabake. Laivo įsigijimo ir pardavimo kainų šiame skaičiavime vertinti nereikia - vien rinkos vertės praradimą...

large_1FF43E8E2219AC6817F992FA4D0ACBEE.jpg

Koreguota laimingos svajonės, gyvenimo džiaugsmo bei rūpesčio nuosavybės kaina gaunasi 16 + 7 = Lt23,- kasdien. Ar saulė šviečia, arba ne, lyja ar pūgos kaukia, plauki tu ar ant sofos gulinėji - kasdien susimoki tuos Lt23,- . Ar brangu? Man ne, nes už malonumus reikia mokėti. O dar kai malonumu virsta ir valandos, praleistos laivą remontuojant, tvarkant, glostant, šiaip aplankant... Kaip tai įvertint? O sūrūs purslai į veidą per audrą, lėti saulėlydžiai ant bangos, bičiulių ratas, vyno taurė ir tylūs pokalbiai jachtos kokpite? Pinigais nesigauna, nes jokiam e-shop'e nerasi - gal reiktų kokiais dvasinio komforto pliusais matuoti? Arba valandom, kai tikrai gyvenai.

Tačiau, lygindami ... jezaw, vos nepasakiau laivo... taigi įgyvendintos svajonės ir gaunamo gyvenimo džiaugsmo (!!) kaštus su laivo nuomos kaštais, negalime naudoti tų mizernų Lt23,- (antra vertus, tai yra jau trys dideli to gerojo čekiško tamsaus - o tai jau rimta). Turime metinius kaštus perskaičiuoti į buriavimo dienos kaštus: 6000 pinigų : 76 pačių labiausių dienų = 79 + 7 = Lt86,-

Va, šiuos Lt90 (taip, apvalinam ant pusės bokalo to gero tamsaus) per buriavimo dieną ir reikia lyginti su laivo nuoma.

Centrinė jachtų nuomą siūlanti kompanija Klaipėdoje - GoSail. Tokio mažo laivo, kaip SCORPIO, jie ir neturi - mažiausias pas juos yra 36 pėdų, t.y. 11 metrų ilgio. Su tokia jachta jau galima dviem šeimom plaukti - komforto ir smagumų bus per akis... Ir kaštai pusiau... Priklausomai nuo metų laiko ir savaitės "karštumo", tokio laivo nuoma be samdomo škiperio kainuos vidutiniškai apie Lt600,- per dieną. Nuomojantis savaitgaliui, t.y. dviem dienom, vienos šeimos kaštai tokie ir bus - apie 600 pinigų. Jei per metus buriavimui išleisite tuos pačius 6000, kaip ir būdami tegul mažesnio, senesnio ir paprastesnio laivelio savininku - nusipirksit tik 10 dienų per metus.

10 saulėtų, šlapių, smagių, šaltų, vėjuotų, juokingų, baisių, šiltų, lietingų, džiaugsmingų, nuvargusių, įdomių, azartiškų dienų ant vandens - ir visos alei vienos laimingos. Geriau, negu nieko - bet man per mažai. Juk 76-ios - žymiai geriau.

large_483329_594..493258942_n.jpg

-----------------------------
p.s. beveik visos foto, išskyrus kelias, buvo pačiu niekšiškiausiu būdu pagrobtos iš PaPa regatos dalyvių ir publikuojamos be jūjų sutikimo. Oj, tu siaubybe, siaubybe....

Posted by gramas 07:08 Archived in Lithuania Comments (5)

Apie tai, kad galit turėti svečių

large_coupephot.jpg

Buriavimas akivaizdžiai populiarėja. Buriuotojų mokyklėlės sukasi kaip patrakę ir kasmet išperi šimtus naujų šviežių buriuotojukų, svajojančių apie šiltas jūras su omarais (niam!) koralų dugne ir egzotiškas salas su praurbintu kokoso riešutu palmės paunksmėje. Tam tikra dalis tų naujai išperėtųjų ne juokais įninka į buriavimą ir laikui bėgant tampa sportininkais, arba buriuotojais- kruizeriais, dar visaip kitaip turistais ir kreiseristais retkarčiais įvardijamų.

Jei vertinti buriuotojų skirtumus nuo normalių žmonių, tai kruizerius galime įvardinti kaip labiausiai pačiuožusią buriuotojų bendrijos dalį.
Sportininkai irgi pačiuožę, tačiau regatai pasibaigus, jie tampa normaliais. Bet jie ir svajoja ne apie omarus ir palmes, o apie varymą aplink plūdurus su įtampos nurauktu veidu.

Labai tikėtina, kad jus, normalius šios šalies piliečius, per artėjančias šventes gali aplankyti pažįstamas kruizeris. Jeigu jums iš tiesų gyvenime pasiseks - tas kruizeris galiu būti aš. Šiais praktiniais patarimais jums padėsiu deramai pasirengti šio gerbiamo svečio vizitui jūsų namuose.

Yra du svarbūs pasirengimo etapai, abu vienas su kitu glaudžiai susiję. Vienas skirtas užtikrinti neramiai kruizerio sielai būtiną dvasinį komfortą ir kitas - sudaryti kruizeriui tinkamas buitines sąlygas. Žingsnis nuo laivo į kranto žmonių gyvenimą kruizeriui jau savaime yra didžiulis stresas, todėl jūsų šeimos pastangos nenueis veltui. Tiesą pasakius, vien šeimos pastangų gali neužtekti - į pasirengimą kruizerio vizitui jums derėtų įtraukti ir kaimynus.

Patį butą reikėtų šiek tiek patobulinti. Visur reikia pritvirtinti ranktūrius, kad kruizeris po butą galėtų judėti trijų taškų principu: jei viena koja pakelta - abi rankos įkabintos. Jei viena ranka sau - kita ir abi kojos - laivui, t.y. butui. Trys taškai...

Lovą kruizeriui reikia įrengti viršutinėje spintos lentynoje. Jis įpratęs, kad guolis įrengtas sunkiai pasiekiamose ir ankštose vietose, ar kad miegoti tenka išsiraičius į kartais visai įdomias pozas, nes lentyna jam per trumpa. Jei spinta erdvi ir kruizeriui skirta lentyna plati - iš skalbinių dėžės paimkite šiek tiek rūbų, geriau tokių jau pabuvusių, ir sudėkite lentynoje, kad kruizeris galėtų jais jaukiai apsikaišyti, esant bet kokiam supimui. Kruizeriui miegant, supimas yra gerai. Jeigu jūs, ar kaimynai turite mažų vaikų - nuo supamojo arkliuko nulupkite tas lenktas pavažas ir prikalkite prie spintos dugno. Spintą supti galėsite visa šeima pakaitomis, optimalų šeimos budėjimo pamainų grafiką padės sudėlioti pats kruizeris.

Kad kruizeris miegotų ramiai, pas kaimynus išgabenkite visus prietaisus su garsiniais signalais - keliauja visi žadintuvai, telefonai, mikrobangės ir pan. - viskas, kas čirškia, cypia, kaukia, skamba. Kruizeriui tie visi signalai atrodys kaip aliarmas iš GPS dėl velkamo inkaro, arba autopiloto nuokrypos nuo kurso; kaip AIS (automatinė įspėjimo sistema) signalas apie laivą, su kuriuo tuoj susidurs, ar kaip echoloto signalas apie po laivu atsiradusias uolas , ant kurių laivas suduš - ir kitokie siaubai. Tokį signalą išgirdęs, net neatsibusdamas jis versis nuo savo lentynos ir apgraibom bildės į balkoną. Žodžiu, nei pats normaliai tą spintą pasupsit, nei kitam leisit, o vargšas kruizeris juk ir nuo balkono nusiversti gali.

Pora žodžių apie maitinimą. Jokių šviežių produktų, greitai gendančių vaisių ir daržovių. Lašinių bryzas su svogūnu pusryčiams, dienos metu greito paruošimo makaronų pakelis, išeiginėmis ir švenčių dienomis - dar ir buljono koncentrato kubelis, vakarienei šiek tiek romo. Šiuos produktus apdairiai iš anksto iškaišiokite į sunkiausiai pasiekiamas vietas - po sofa, batų dėžėje, už televizoriaus. Įsitikinkite, kad kruizeris mato, iš kur produktus imate prieš patiekdami. Ne, jokio šaldytuvo. Jį dar prieš kruizeriui atvykstant, išnešėte pas kaimynus, kaip daiktą, galintį sukelti kultūrinį šoką ir savęs suvokimo krizę.

Jeigu jūsų rajone supermarketas dar nesugriuvo, tai jokiu būdu nesiveskite ten kruizerio. Jam nereikia matyti tos produktų ir gaminių gausos. Jei padarėt klaidą ir nusivedėt - nepamirškit nuraminti apsaugos, kai šie prisistatys. Tas lunatiko žvilgsniu išilgai lentynų pėdomis matuojantis atstumą subjektas nieko pavojingo neplanuoja - jis tik svaigsta apie didesnį laivą, į kurį galėtų tilpti kuo daugiau aplink išdėlioto šlamšto. Kai važiuosite iš prekybcentrio namo - vairuokite pats. Kruizeris kanale, atsiprašau, gatvėje žalius šviesoforus imtų dešiniu bortu, raudonus - kairiu, o jį gatvėje lenkiančioms mašinoms signalizuotų penkiais piktais signalais.

Paruoškite savo šeimos narius, kad kruizeris kruopščiai kontroliuos, kiek vandens šie išnaudoja maudydamiesi duše, arba kad nemestų į WC daugiau popieriaus, nei reikia. Apie tas moteriškas cackes unitaze pamirškit. Patikėkit, šis įgūdis kontroliuoti wc jamsusiformavo ne todėl, kad jo gyvenimas buvo paprastas ir lengvas... Pats kruizeris į WC eis tik didelio reikalo, visa kita darys nuo balkono. Kaimynai aukštais žemiau - tebus informuoti.

Kad kruizeris viešnagės metu jaustų dvasinį komfortą, jam būtina ką nors remontuoti. Jis negali būti ir nebūna be remonto. Būtina turėti namuose išklerusią rozetę, atšokusį plintusą, varvantį kraną. Dar geriau - viską iš karto ir kasdien. Tie objektai turi būti kuo sunkiau pasiekiamose vietose, kai matyt nieko negali, ir darbą reikia padaryti tik apčiuopomis. Jei to užtikrinti galimybių nėra - tada tegul jis dirba bent jau visiškoje tamsoje, nepatogiai persirietęs ir su žibintuvėliu burnoje.

Kruizeris mielai padės namų ruošoje. Nustebsite, kaip galima išblizginti namus be jokio siurblio, tik su skiestu FAIRY ir pačia mažiausia virtuvine kempinyte.

Kruizeris yra lengvai einantis į kontaktą ir bendraujantis buriuotojo tipas. Todėl, jeigu šiuose praktiškuose patarimuose ką nors pamiršau paminėti - jis pats be jokių kompleksų jums tai ir pasakys, kai atvažiuos.

Iki!

parengta pagal netautietišką kruizerių spaudą

Posted by gramas 04:23 Archived in Lithuania Comments (0)

Apie tai, ko čia būti neturi.

DC9938532219AC681755840B7126DA91.jpg

Šiaip jau, čia viskas tik apie jachtas beigi keliones. Gal kartais kokie tai pamąstymai čia prasisunkia, na, bet kam nepasitaiko. Aplei gyviaaanyymą juk.... Bet dažniausiai, tai ne.
Nes jachtos, burės, jūra, laisvė. Bet dabar laivas ant kranto. Kai išplauki į vandenis - tai jie įtraukia, visą tave kitaip sustyguoja, taip ir ant kranto - atsisėdęs į sofą, nejučiom įsitrauki. Sofa dar kitaip sustyguoja. Nuo ramybės piktumai sukyla. Nes ne sezonas, ir laivas ant kranto. Ahmm, jau sakiau... taigi ant kranto.

Okay.

Šitą įrašą skiriu visiems išėjusiems. Visiems, kas išsivaikščiojo dėl bet kokių priežasčių. Taip pat tiems, kas liko, irgi - dėl visų priežasčių. Be priekaištų, visai tiktai šiaip.

Jei laiko skirsit - teks filmą pažiūrėti.

Tik vienas klausimas - Kodėl?
Visiems linkiu gerų atsakymų.

en.wikipedia.org/wiki/Hunger (2008 film)

Parsisiųskit iš belenkur, žinau, kad mokat galit, jei ne - rasit per paiešką ant www.swefilmer.com čia bus angliškai. Jei reikia rusiškai - rasite www.tfilm.tv , paieškoje veskit Hunger, arba Голод. Kai paieškos rezultatus gausit, rasit ir tą veidą, kuris foto viršuj.

Posted by gramas 10:24 Archived in Lithuania Comments (0)

Apie tai, kad 2009-ais Daktaro baliuje atrodysim keistai

large_Screen-Sho..-1_21_02-AM.png

Juk nutinka kartais, kai imi ką nors fantazuoti, ir matai, kad pašnekovai tai priima rimtai, bent iš pradžių. Tai užveda, nes darosi įdomu, kiek ilgai to rimtumo jiems užteks. Juk viskas, kas vyksta - tik pramoga; nutaisai rimtą snukį, ir pasakoji kiaurai permatomas nesamones, kurias anksčiau ar vėliau, bet tavo pašnekovai būtinai atpažįsta. Kuo ilgiau tą jų tikėjimą buvai išlaikęs - tuo įdomiau. Visai smagu pažaisti, pakol ne per dažnai. Vysto kūrybišką požiūrį į problemų sprendimus - gali sakyti, kai pamatysi, kad jau gręsia melagio etiketė.

Prieš kelis metus darbe sprendėm ne tokią ir paprastą transporto problemą, susijusią su surenkamų namų komplektų pristatymu į Angliją. Bendradarbiai, sėdim prie kavos, laužom galvas kaip čia sklandžiau tuos paskirstymus po UK adresus organizuoti... Sakau, dabar, blem, nors laikiną sprendimą, tačiau privalome surasti... Autotransportu, kaip bebūtų banalu... Juk dar meteliai, kiti, ir jau galėsime ir mes naudoti teleportavimą savo namų gabenimui. Su mažais daiktais laboratorijose jau dirbama, bet kai technologija į pramonę ateis, mums tereiks gamykloje namą ant specialios platformos pastatyti, ten komponentai, t.y. materija tokiu skaneriu bus suskaidomi į skaitmeninį kodą, jį internetu siunčiame gavėjui belenkur, ir jį perskaitę, ant panašios platformos pirkėjai atkuria namo komponentus kaip vėl apčiuopiamą materiją. Easy-peasy...

Tokios šviesos tunelio gale mano burna išbylotos, tada niekas prie stalo nesitikėjo, todėl įspūdis buvo visai įdomus, su pasvarstymais ir daug smagaus juoko pabaigoje. Beje, apie 3D printerius ant LT dar niekas tuomet ir nekalbėjo.

Va, laiku šiek tiek pakeliavom, kaip gana dažnai visiems nutinka - tuomet mintimis į ateitį, šiandien - prisiminimais į praeitį...

Todėl iškart ir pagalvojau, kad Daktaras šituo savo pakvietimu irgi bajeruoja.

large_Hawking-Bl..L_1024x1024.jpg

Daktaras - tai Dr.Stephen Hawking, paralyžiaus prie važimėlio pritvirtintas kvantinės fizikos ir visokių kosmose vykstančių dalykų aiškintojas, mokslininkas, didžiulis genijaus protas ligotame kūne, vienžo... Išplatino Daktaras štai tokį pakvietimą, skirtą mums visiems ateityje, kad nepamirštume atvykti į pobūvį, kuris dar tik įvyks PRAEITYJE, to biš 2009 metais, birželio mėn. 28d., Kembridžo Universitete, Gonville & Caius Koledže, esančiame Trinity gatvėje, Kembridžas, UK.
No R.S.V.P. required, atseit, apie savo dalyvavimą galime Daktarui ir neprasinešti, galime šiaip, neprasinešę atvykti. Kad kviečia ir mus, buriuotojus - taigi visai nesunku suprasti - juk duoda ir GPS koordinates.

Ne, nejuokauja ir nesišaipo jis. Juk yra rimc, taigi mokslo žmogus. Žino, šelmis, kad keliavimo laiku technologijos ne tiek tolimoje ateityje bus atrastos ir mums prieinamos. Tada ir galėsim šitą pakvietimą vėl prisiminti ir juo pasinaudoti.

Na, visai malonu, kad Daktaras nepamiršo ir pakvietė, tikrai važiuosiu. Bet sėdžiu dabar, ir mąstau - o kaip važiuoti, ir ką apsirengti? Kaip buriuotojui, man parankiausias būtų vandens transportas, juk į britų salas išvykstam... Skrajojantis Olandas, tas tarp viduramžių ir dabarties paklydęs burlaivis man tiktų, dar gal Black Pearl tiktų su kepu Jack Sparrow (tas, kuris Džions Deps Karibų Piratuose). Bet piratai juk, nepatikimi... Nors technologijas jau turi. Jei sausumos transportu - galim rinktis tą mašinėlę iš Atgal Į Ateitį. Jei mažiau pažįstama technologija, kurią, matyt, dar Hawking'o draugams išrasti reikia - galim visai banaliai iš niekur nieko nuogi nudribti, kaip Švarcas Terminatoriuj...

Transporto opcijų yra, bet ką ateityje rengtis reiks - čia jau visai painios schemos... Juk toks išskirtinis, kviestinis balius - su džinsais nevalia, privalėsim pagal paskutinį ateities mados pyską išsipuošti. Vyriškos mados tendencijos man aiškios. Kūryba, matafaka... Visokie statkevičiai ir kiti atseit, mados guru mums, vyrams, nutaisę rimtus veidus, jau šiandien siūlo sijonus, pėdkelnes ir dekolte, tai galima numatyti, kad ateity į praeitį pas Hawking'ą ant koledžo parketo nudribsime visai pliki, tik su moteriškais stringais ant galvos...

Nepatogu kažkaip. Bet gal stringai irgi keisis, patogesniais taps?.. Na, vilties yra.
Kaip ten bebūtų - ir tamstos jauskitės cordially pakviesti!
;o)

Posted by gramas 02:34 Comments (0)

Apie tai, kaip braliukas jachta į meleonus plaukė

large_2C2184C62219AC68170EFAFA8AF10FB3.jpg

Buriavimas ir kontrabanda - tai neišskiriami nuo pat gimimo broliukas ir sesutė. Nuo neatmenamų laikų jūros keliais gabenamos prekės, kurias labai nori kontroliuoti įvairių šalių valdžia. Kuo labiau jas kontroliuoja - tuo jos įdomesnės kontrabandistams.
Anksčiau, ar vėliau, bet dažniau negu rečiau - tas visas a'la vikingų loto, t.y. kontrabanda krautas laivas "pagaus-nepagaus" papuola į imlias muitinės rankas. Laivas areštuojamas ir vėliau parduodamas aukcione, o škiperis sėda į cypę.
Iš vienos pusės - begalinis noras "pasidaryti" greitai ir daug, iš kitos - reali galimybė sėsti ilgam. Kiekvienas ir renkasi pagal savo suvokimą, ir kai kam laisvė yra pinigais išmatuojama sąvoka. Liūdna, bet tai matom per dažnai.

Kasmet nuskamba istorijos apie buriuotojus, įkliūnančius su narkotikų kroviniais. Ši istorija - apie 29m latvį buriuotoją Janį Zegelį. Janio vedama 38 pėdų dydžio burinė jachta ARTURS, plaukianti iš Trinidado, su auringoje jūroje apgadintu stiebu atšlubavo į Bermudus 2011 metų liepą. Janis plaukė vienas. Neplanuotą vizitą Janis imigracijos pareigūnams paaiškino būtinu remontu, kurį ketino kuo greičiau atlikti, ir skubėti per Atlantą namo, į Latviją. Muitinės pareigūnai jokių pretenzijų jam taip pat neturėjo. Na, ką toliau... Janis taiso laivą, o 11-ąją vizito dieną nei iš šio, nei iš to pas jį apsilanko Bermudų policijos Maski Show su visom fanfarom. Janiui užsegamos blizgančios apyrankės ir pateikiamas kaltinimas narkotikų ir ginklų kontrabanda. Kratos (kalbininkai jau leido sakyti "šmonas";o) metu laive rastas kokaino krovinys, įvertintas 48 meleonais JAV rublių, pistoletas Beretta ir 192 kulipkos jajam. Nuo mąstų ir užmojo Bermudai apšalo.
large_2C2F51FB2219AC6817668548C5696D72.jpg
large_2C39C4732219AC68179DA3BD72F29EC4.jpg
Dabar trumpam leisim Janiui atsipūsti Bermudų cypėj, o patys nukrypsim į vaikystę su juodai-balta TV. Lenkai kadaise parodydavo Akira Kurosawa filmus. Vienas iš jų - Rashomon. Labai vertas dėmesio filmas. Nesenstanti klasika, nuo mažų dienų į mano širdelę pasėjus įtarimą, kad belenkoks įvykis yra pateikiamas taip, kaip kiekvienam dalyviui yra patogiau, o tiesa beveik visada lieka anapus. Kurosawos klasikoje savo įvykių versiją pateikia Plėšikas, Samurajus, Žmona ir Medkirtys. Visi teismui papasakoja tą pačią didžiai tragišką istoriją apie įvykį, kurio dalyviais jie buvo. Istorijos visos yra be galo skirtingos, tačiau detalėmis viena kitą lyg ir papildo. Tu, kaip žiūrovas, kiekviena iš jų patiki, o galiausiai lieki kaip durnas ir piktas ant Kurosawos, nes nebežinai, kuri istorija galų gale yra teisinga. Taip Kurosawa mus ir palieka durniaus vietoje iki Septynių Samurajų, kur viskas yra žymiai paprasčiau.
2C4BC9E52219AC681744F7A3B97B08F6.jpg
Janio Zegelio išgyventame rashomone veikiantys asmenys ir atlikėjai yra šie:
Janis Zegelis, paprastumo dėlei toliau tekste - Janis. 29 m, trijų vaikų tėvas, emigravęs su šeima į Gvatemalą, kur vertėsi škiperiaudamas čarterinėse jachtose.
Janio Močia, to biš mama, Daina Zegele. Irgi kartu nuemigravus, dirbo ten kažkur bare.
Policija. Šiaip Bermudų policija, vedanti tyrimą ir ketinanti ilgam Janį įkišti už grotų.
Paslaptingasis Rusas. Labai negeras žmogus, nes jis dėl visko kaltas.
Teismas. Prisiekusiųjų teismas, galiausiai įvertinęs aplinkybes ir padėjęs Janį į cypę 25 metams, nors Policija prašė daugiau.

Kai Policija Maski Show asmenyje Janio paklausė, rodydama į laive surastus 144 kg kokso: O kas gi čia? Janis tuo metu visiems patarė nusiraminti, nes jis tik bėdos prispirtas ir trumpam į Bermudus užsukęs, jo laivas, jo paties organizmas ir tie 144 kg niekaip su Bermudais nesusiję, ir jis tuoj pat ketina iš čia išplaukti. Niekam nebeliks jokių rūpesčių...
Vėliau, prigriebtas už karšienės, Janis skilo ir visą Policiją ėmė graudinti jaudinančia istorija. Ten manęs nebuvo, bet tokios dramos akivaizdoje turėjo verkti net prokurorai. Tikėtina, šykščią vyrišką ašarą ta istorija būtų išspaudus ir iš manęs. Kaimynas juk, braliukas juk, buriuotojas...

Janis sunkiai dirbo samdomu kapitonu ant Paslaptingojo Ruso čarteriuojamų jachtų. Tas kadaise ir padėjęs Janio šeimai susiemigruoti į Gvatemalą, pasiūlęs darbą, t.y. bandė apsimesti Geruoju Rusu, nors yra blogas. Blogas Rusas, blogas... Paslaptingasis Rusas ir pasamdė Janį jachtos Arturs nuplukdymui į Latviją. Janis ir išplaukęs. Plaukia sau Janis, nuplaukia apie 100 jūrmylių (maždaug para plaukimo tokiam laivui, jei labai neskubant, bet Janis sakė, kad 3), ir laivo priekyje, ten, kur buvę sudėtos atsarginės dalys, staiga suranda narkotikus ir kažkokią dėželę su ginklu. Blemba, Janis visas šoke - ką dabar daryt? Matyt, Paslaptingasis Rusas bus koksą įkišęs slapta, kai prieš išplaukdamas, Janis savo širdies damą paniurkyti buvo nusivedęs į viešbutį. Juk vienam plaukti teks daugiau nei mėnesį... Skambina Paslaptingąjam Rusui, matyt, satelitiniu tlf, tas sako tai va, bachūras, plauki iki Danijos sąsiaurių, ten koksą priduosi, ir laivas lieka tavo, darai ką nori. Ir dar du meleonus pinigų gausi. Arba tavo artimiesiems, tavo vaikams kirdyk, o tave irgi iš bet kur surasim, mūsų rankos ilgos, žinok, geriau daryk kas tau liepta, ir visi bus laimingi. Janis ir sako Policijai, kad liko be kozirių, tiesiog buvo priverstas daryti tai, ką darė, bet koksas ne jo, ginklas ne jo, jachta ne jo... Vaikų gaila... Juk tik dėl jų, mažulių.. Ypač sūnūs abu, kuriuos penkis metus auginau vienas pats... Ir Mamos gaila. Draugės, kuri širdies, irgi šiek tiek gaila. Pasigailėkit dėdytės, daugiau nedarysiu... Tačiau įvardinti Paslaptingąjį Rusą jis atsisako griežtai, nes vaikai pavojuje. Aha, dabar aišku jums, kodėl Paslaptingasis...
Ir čia staiga štormas babaaach!!! apgadino laivo stiebą, teko užeiti į Bermudus, ir t.t. Pasigailėkit dėdytės, tikrai nedarysiu...

Tačiau dėdytės, t.y.Policija, pasirodė ne pirštu daryti. Jie užgriuvo pas Janį tik 11dieną, nes turėjo informatoriaus signalą (kalbininkai leido sakyti "navodkę") apie koksą, ir stebėjo Janį, tfu vos nepasakiau pasino. Sakyti "pasino" nevalia.

Policija Janį pristatė Teismui kaip užkietėjusį nusikaltėlį, šią kontrabandą vykdžiusį suplanuotai ir savo valia. Savo teiginiams pagrįsti Teismui pateikė išverstą iš latvių e-pašto korespondenciją, ekspertų išluptą iš satelitinio telefono, kurią Janis vedė su Janio Močia. Štormui apgadinus laivą, jie tariasi, ar užeiti į Bermudus neplanuotam remontui ir ką daryti su "maišais" ir "dešromis".
Janio Močia liepos mėn. 20 d.: Kol kas neskambink pakrančių apsaugai.
Janio Močia, šiek tiek vėliau: Dar neišmesk maišų. Ką ketini daryti su pagalbininku? Prognozę turėsiu netrukus.
Janis, liepos 21 d.: Užeidinėsiu su dešrom, jei kas ką - sakysiu, kad esu auka. Šiaip esu gerai nusiteikęs.
Janio Močia atsako: Palik maišus laive.
Janis: Viskas OK. Pasakyk, ką man daryti su dešrom, ir atsiųsk prognozę.
Po to dar kelis kartus tą dieną Janis vis klausinėjo, ką daryti su dešromis, išmesti, ar palikti...
Galiausiai Janis siunčia tekstą: Užeinu su dešrom ir geležiniu žaislu, OK?
Mamos atsakymas: Sūnau, brangusis, paimk dešras.
Vėliau sūnus instruktuojamas tokiu pranešimu: Laikyk dešras laive, kai prišvartuosi laivą. Jokiu būdu niekam neleisk būti laive, ar kai išeini, nei trumpiausiam momentui, be tavo leidimo.
Sekanti instrukcija: Nieko neišmesk į vandenį. Aš apie dešras ir žaislą. Būtinai užrakink laivą, kai išeini.

Policija prisiekusiųjų Teismą informavo, kad kratos metu laive jokių mėsos gaminių surasta nebuvo. Janio DNR ir piršteliai buvo surasta kokso pakuotėse. Pėdsakų ant ginklo nerasta. Galiausiai Janis prisipažino nelegalų ginklą įsigijęs prieš 3 metus savigynai nuo piratų. Apie kokį pagalbininką buvo užklausus mama, istorija nutyli.

Nuteistas 25 metams. Užsieniuose, kur artimieji lankyti kažin, ar galės. Vyriausiam sūnui tuo metu buvo 10, jaunesniąjam 7 ir dukrelei 2 metukai.
Juk akivaizdu, kad idijotas rizikavo ne tiek savo laisve, kiek savo vaikų, tapusių įkaitais už krovinį, gyvybe.
Kapitonas juk už viską atsako. Už įgulą, laivą ir krovinį. O už tokį krovinį atsako dar labiau.

Įvairaus graudumo šaltiniai netautiečių kalba ir daugiau foto yra čia, paskui čia.

Posted by gramas 02:27 Comments (0)

Apie tai, kaip baigti sezoną, įsukti lempą ir tapti laimingu

large_photo.jpg

Tiek čia to laiko praėjo nuo sezono pabaigos. Ir ruduo šiemet kaip reta smagus, ilgiau paburiuoti netrukdė tiems, kas norėjo... Tačiau, kas anksčiau, kas vėliau - keliam laivus poilsiui ant kranto, o patys pradedam kito sezono laukti.

Mintyse rikiuojam darbus, kuriuos vėl reikės laive padaryti. Brazdinam internetus, važinėjam po parodas žiūrėti, kokiais čia dar buriavimo žaislais jie bandys iš mūsų monetą išspausti. Ir skaitom knygas, šlaminam jūrlapius ir dėliojam kitų metų keliones. Čia toji pati smagiausia laukimo dalis. O visi tie, kas šitokiais paprastais būdais nesugebės tos savo neramybės valdyti, kol čia vanduo kietas - tie skris ten, kur šilta ir nuomosis baltus laivus. Ir turės savo nuostabiausias atostogas.
Buriavimo abstinencija, krantligė, vienžo... lomkės, ir kaip nuo jųjų gintis.

O kaip visiems, kaip normaliam žmogui - kodėl tau (man) negerai? Eitum į darbą, kuris nuobodžiai nuo-iki, bet su Feisbuku. Grįžęs ant sofos, kas vakarą serialą alum užsigertum. Pora kart per savaitę klube geležį patampytum, ar su draugais paskui kokį tai kamuolį pasibėgiotum... Jei prie progos ir padaugintum penktadienį, tai per sekmadienį atsigavęs, vėl šviežus į darbą sugrįši... Vaikams dėl pažymių profilaktiškai smegenis kartais palesi, o kad žmona neburbėtų, laikas nuo laiko kokią rozetę prisuksi, sniegą nukasi, lemputę pakeisi ir tą vinį įkalsi. Ir visi bus laimingi.

Tai ne, tau normaliai gyventi netinka. Juk žinai, kad vos ledas ištirps, ir tau vėl plaukti reikės. Ir būtinai dar į jūras vandenynus, jei ką... O ko tu ten ieškai, ką ten pametęs? Sakai, savęs vis paieškai, jūra tau draugas, žmonijos lopšys ir visko pradžia? Gal baik jau, kas tu - poetas? Juk, už borto iškritęs, nuskęsi. Koks jau čia draugas... Gal ne visai atvirkščiai, gal ne priešas, o tau abejinga vieta su daug vandens, kurią žmonija savo talentais ir sugebėjimais vis dar mažiau pagadinus.

Kosminėje stoty beveik nuolat kas nors nuskraidintas gyvena, va, neseniai vėl kažkoks palydovas nuo dangaus nugriuvo; takas į Everestą sušalusiais ekskursantų lavonais kaip kelio ženklais išsipuošęs, Antarktidoje poliarininkai ištisus kaimus išstatę... O va, kad kas nors Marianų įduboj gelmių tyrimų stotį turėtų - kažkaip nesigirdi. Visur žmonės lenda ir pralindę pagal save viską sujaukia, o į Pasaulio Vandenyną - dar vis kažkaip nelabai. O kol kas, kol nevėlu - kai nuo žmonių ir jų kuriamos laimės pavargstam - mes plaukiam į jūrą.

Jūroje keičiam charakterį, nes nugalėtoju čia nepabūsi. Miškus, kalnus ir dykumas mes mokam pakeisti taip, kad galėtumėm patogiai gyventi. Arba viską sušikti taip, kad niekam nesinorėtų gyventi. O vandenyno pavergti vis dar nemokam, nors bandom. Todėl nugalėtoju pabūsi kitur - o čia, jūroje, teks prisitaikyt.

Sausumos žmonės sako - sprendimų laukas. Čia kaip bulvių lauke, kur lauko kraštai gerai matyti - viskas dažniausiai vyksta plokštumoje ir sprendimai paviršiuje, kažkur negiliai. Kiek pasikapstęs - surasi. Tuo tarpu buriuotojas turi bekraštę sprendimų jūrą. Čia dimensijų žymiai daugiau, nei bulvių lauke - ir kaip tavo laivas paruoštas, ir ką orai žada, kas gelmėse slypi, kur plaukti, jei to lauko kraštų nesimato, ir, kas svarbiausia - kaip tu pats pasirengęs savo kelionei. Išplauki į tą jūrą savo mažu laiveliu - ir tik nuo tavęs priklauso, kokius sprendimus pasirinksi. Dažniau pasirinksi teisingus, nei blogus - sugrįši į krantą. O jeigu ne - tai ne.

Dabar iki gegužės pabūsim normalūs. Tiek čia to kalendoriaus beliko... Įsuksim lempą ir tapsim laimingi.

Posted by gramas 00:50 Archived in Lithuania Comments (0)

Apie tai, kad tunas - sveika ir skanu. 2-as trupinys.

large_FE01729D2219AC68175DADAA8ED4CCC3.jpg

Kai jis, visas kruvinas, sukniubo - va, tada mes jį ir suspardėm. O kai gintis, ką ten gintis - net nuo smūgių prisidengti jis nebegalėjo, mes jį dar apvogėm.

Jis - tai Somalis. O mes - tai paprasčiausiai mes, visas civilizuotas pasaulis, škess...

Praeito amžiaus devyniasdešimtaisiais Somalį sugriovęs civilinis karas šalį paliko praktiškai be valdžios. Marionetinis atseit prezidentas gal ir valdo kelias sostinės gatves su ministerijom, tačiau likusi šalies dalis realiai gyvena vietiniame pavaldume. Ta vietinė savivalda - tai ne kas kita, kaip privačios ginkluotos iki dantų armijos. Jų vadai kaip moka, taip ir realizuoja savo valdžią savo teritorijose, bet mes į tą khato skrepliais nuspjaudytą kiemą šiandien nelįsim.
Kam tema įdomi - labai būtų sveika dar kart pažiūrėti "Black Hawk Down" - be galo informatyvu.

Taigi - pradžioje buvo chaosas. Per civilinį karą 1991-ais griuvo visos civilinės institucijos, įskaitant ir pakrančių apsaugą. Mes visi to ir telaukėm. Savo pakrančių vandenis jau nužvejojom tiek, kad menkė nebespėja subręsti neršimui, kai jau yra išgaudoma. O va Somalio pakrantė - virš 3000 km - pati ilgiausia kontinentinėje Afrikoje, o vandenys apie visą pusiasalį - patys turtingiausi ant viso gaublio, pagal pelaginių žuvų, ypač tuno, stambių gamba krevečių, omarų ir kitų delikatesinių jūros baisybių išteklius.
Ištisos kartos vietinių, gyvenančių pakrantėje, buvo nuo amžių priklausomos nuo žvejybos verslo. Tie žvejai - tai pusbadžiai kiauraklyniai, kasdien semiantys žuvį iš savo turtingų vandenų į savo palaikių nedidelių kateriukų laivyną. Tas laimikis visada buvo be galo svarbi Somalio ekonomikos ir gyventojų maisto bazės dalis.

Vos tik pajutom, kad mums nieko už tai nebus - mes visi pasiuntėm savo laivynus semti tuną ir omarus iš Somalio vandenų. Taip, pagal tarptautinę jūrinę teisę to daryti nebuvo galima, todėl civilizuotieji ispanai, portugalai, britai, graikai, italai, net japonai ir korėjiečiai problemą kažkaip sprendė registruodami savo laivus pigių vėliavų šalyse, tuo labiau, kad juos ten gaudyti ir bausti už nelegalią žvejybą nebebuvo kam.
Ir mūsų tuo metu dar gyvavusios įmonės JŪRA plaukiojančios bazės ir žvejybiniai laivai ten vogė, ir po to sparčiai besikūrę UAB privatūs laivynai vogė, ir ne vienas iš senųjų kapitonų dar galėtų papasakoti apie auksinius laikus, kai juodi reisai pilnais triumais pareidavo į kitas Afrikos šalis žuvį priduoti ir kokius tax free pinigus pakeldavo tų laivynų savininkai, kapitonai ir komandos. Bet nepasakos....

O vietiniai tamsaus gymio žvejukai tegalėjo iš savo primityvių laivelių tik stebėti tą vagių fiestą, savo tinklais ir tralais sparčiai košiančiais jūrą taip, kad po jų žvejams ten nebėra ką veikti. Bet vien stebėti jie nenorėjo - vaikai juk zyzia alkani. Tada jie ėmė burtis į savotiškus savanorių milicijos būrius, tuo labiau, kad jie ten su kalašnikovu ir granatom žaidžia nuo tiek pat metų, kaip mes pradedam LEGO kaladėles dėlioti. Ta kiauraklynių kavalerija ėmė vaikyti mus, t.y. nelegalius žvejus, iš savo teritorinių vandenų.
large_FE1460B62219AC6817CDF1BB72E43D18.jpg

Na, priplaukia prie tavo tralerio valtis su kažkokiais nervuotais vyrukais - na, ir kas - ne kartą užtekdavo juos pagąsdinti keliais šūviais, ir jie plaukia su savo teisybe velniop. Paskui tie nervuoti vyrukai ėmė atplaukti ginkluoti, vieną kitą tralerį užimdavo, įgulos tapdavo įkaitais. Va, tada laivų savininkai be jokių diskusijų iškart klusniai susimokėdavo išpirką. Verslo išlaidos. Na, kaip veiklos licenzija, apmokestinimas koks. Juk skandalo, kai pats esi piratas, nes žvejoji nelegaliai, nekelsi - prisitrauksi dėmesį, ir gausi baudas, sankcijas tokias, kad maža nepasirodys. Tuo labiau, kad savo nelegalią žvejybą varai juodai, t.y. visas sugautos žuvies virsmas į pinigus vyko tamsiam kaip Afrika šešėlyje, o į savo gimtąją šalį visada grįžti kaip iš eilinio nuostolingo reiso. O kad tavo, kaip laivų savininko, verslas būtų dar įdomesnis, tu gavai pasiūlymą iš italų mafijos, vardu ndranghetta. Europoje, kažkur ramiam uoste prie nuošalios tylios krantinės imi į triumus nelegalų krovinį statinių su radioaktyviomis ir medicinos atliekomis, tyliai viską nuveži prie Somalio, išverti jūron, ir tik tada imiesi žvejybos. Vienos tonos tokio radijoaktyvaus, ar sunkiųjų metalų gėrio utilizavimas Europoje gali kainuoti kad ir tūkstančius amerikos rublių, o nuvežti ir priskandinti prie Somalio - gal 25 už toną. Jaučiat pelno maržą?

Jau Somalio folkloru tapusios istorijos, kai po 2005-ųjų cunamio vandenynas iširideno daugybę statinių. Kam gi nebūtų įdomu, kas jose? Nuodai su radijacija ten buvo. Virš 300 žmonių tuokart mirė nuo spindulinės ligos. Dar gerokai iki to cunamio ištisi miesteliai ir kaimai vis apsirgdavo nuo radijacinio užkrėtimo, apsinuodijimų vos ne visa Mendelejevo lentele, prasidėjo išsigimimai, epidemijos ir kitos bėdos. Tas atliekų vajus tik dar paspartino tų savisaugos būrių veiklą, kuri ėmė darytis pelninga ir įgavo organizuoto verslo bruožus.
Nuo vien žvejybinių tralerių užpuldinėjimo ir drausminimo pinigais, pamažu pereinama prie prekybinių laivų, tankerių, įspūdingesnių pramoginių laivų grobimo išpirkos tikslais. Maždaug 2003-2005 netgi buvo pasiektas šioks toks balansas - nelegalios žvejybos mąstai buvo apie 300 mln. JAV rublių per metus, o sumokėta per metus išpirkų suma irgi buvo apie 300 mln. Mes juos išstūmėm iš žvejybos - jie susikūrė kitą jūros verslą, juk gyventi iš kažko reikia... Nieko asmeniško - tik verslas.

Apie 70% Somalio gyventojų remia ir palaiko savo piratišką miliciją, saugančią šalies teritorinę jūrą. Jie tai vadina teisėtų šalies nacionalinių interesų gynyba. Mes juk irgi rėmėm ir palaikėm savo muitinę ir pasienio tarnybą 1991, kai juos šaudė sovietų OMON'as. Ir mes tada jautėmės visiškai teisūs, nors visokie Kremliaus gorbačiovai sakė, kad ne. Somalis irgi turi savo teisybę, patinka mums tai, ar ne.

Tas faktas, kad Somalio neva tai milicijos jūrinė veikla jau apima beveik visą Indijos vandenyną, o ne tik pakrantes ir Adeno įlanką, kaip pradžioje, šiandien somaliečių suoprotyje kažkaip išblukęs. Juk tokios bapkės sukasi iš piratavimo. Tūkstančiai vyrukų sparčiai praturtėja, ne tik šeimas išlaiko, bet jų parvežti pinigai per vartojimą tapo svarbiu šalies ekonomikos varikliu. Ten jūros pinigai kuria darbo vietas krante.

Šiandien somaliečiui nebūtina pačiam į jūrą plaukti, kad iš piratavimo uždirbti - galima investuoti, kaip biržoje.

Verslo modelis veikia taip:
1. Ieškai ir randi savotiškoje biržoje investuotojus - turtingas žmogus, ar investuotojų grupė sutinka tau duoti pradinį kapitalą piratų operacijos parengimui. Šie pradiniai sponsoriai vėliau nusisegs sau 30% nuo operacijos pelno.
2. Protingai naudodamas pradinį kapitalą, samdai iki 12 pramuštgalvių jūros komandą. Jie greitaeigiais kateriais ims laivus. Katerių reikia ne mažiau dviejų, taip pat reikia pasirūpinti kuro atsargomis, ginklais ir amunicija, proviantu įguloms, pageidautina turėti ir atskirą tiekimo laivą. Samdomi torpedos turi ateiti su savo ginklais, jei nori pretenduoti į A klasės pelno dalį, t.y. vieną pagrindinę akciją. Jei torpeda ateina su savo kateriu, ar su rimtu ginklu - kulkosvaidis, ar granatsvaidis - gauna dar vieną akciją su teise į A klasės pelno dalį.
3. Sudarai dar vieną maždaug 12 asmenų grupę - jie yra tavo kranto komanda. Kiekvienas jūros komandos narys turi teisę į kranto komandą deleguoti savo giminaitį, ar draugą. Ši grupė gauna B klasės dalį operacijos pelne, paprastai fiksuoto dydžio suma, šiuo metu apie USD 15 000. Ši grupė užtikrins operacijos saugumą krante, tiekimas, įkaitų "sandėliavimas", pakrantėje užinkaruoto pagrobto laivo apsauga ir pan.
4. Užgrobi laivą, imi įkaitus.
5. Derybos gali užtrukti, todėl tau gali tekti pasiieškoti dar vieno investuotojo, kuris už palūkanas padengs kaštus iki išpirkos gavimo.
6. Gauni išpirką. Gal lėktuvu atskraidins ir sutartoje vietoje nuleis parašiutu, ar bankiniu pavedimu į sąskaitą kokiam Libano banke...
7. Atsiskaitai su pradinių investuotojų grupe - tam išleidi 30% gautos išpirkos, po to su tarpiniu investuotoju, jei toks buvo, po to išmoki visas fiksuotas B klasės dalis, o kas liko - dalinasi visi, kam priklauso A klasės pelno dalys.

Kas liko tau? Taigi tu ir buvai tas turtingas pradinis investitorius, kuriam teko tie 30% išpirkos, ar panašiai, žiūrint, kiek kitų akcininkų per biržą buvai įsileidęs. Šventas reikalas - su visais operacijos dalyviais atsiskaitai sąžiningai, taip pat skiriami paskatinimo prizai, pvz. pirmasis ant grobiamo laivo denio užlipęs piratas gauna teisę į dar vieną A klasės dalį. Juk tu, kaip investuotojas, rūpiniesi savo reputacija - juk per biržą vienu metu gali būti sukamos kelios, ar keliolika tavo operacijų, tau nuolat reikia samdyti komandas ir kviestis investuotojus. Geras vardas svarbu.

Tokia birža veikia Haradeere, pajūrio miestelioke apie 400 km nuo sostinės Mogadishu. Kažkada buvęs nusmurgęs žvejų kaimelis pasikėlė iki šurmuliuojančio miesto, su prestižinių markių visureigių kamščiais skylėtose gatvėse. Vietinės "Ikanomikas augima" tempus rodo piratų biržos plėtra. Veiklą 2009 pradėjusi nuo 15 "laivybos kompanijų", kaip jie tai vadina, po 4 mėnesių birža išaugo iki 72 kompanijų, priimančių investicijas operacijų finansavimui. Investuotojai gali įnašus daryti grynais, arba natūra - tinka kateris, ar ginklai. Ponia Sahra Ibrachim, laukianti biržoje savo išmokos už neseniai piratų paleistą ispanų tuno žvejybos laivą, sako: man 22-eji, esu išsiskyrus, ir kaip alimentus iš savo ex paėmiau granatsvaidį. Ginklą per biržą įdėjau į piratų operaciją. Šiandien esu labai patenkinta ir laiminga - praėjo tik 38 dienos, kai padariau investiciją, o šiandien atsiimsiu net USD75 000 savo uždarbio dalį.
large_FE24614D2219AC68179D8237DAA17199.jpg

Prasidėjus verslui per biržą, išaugo ir išpirkų sumos. Jei anksčiau pakakdavo vidutiniškai 2 mln. pinigų, tai dėl padidėjusio investuotojų skaičiaus ir išaugusios rizikos vidutinė išpirka pašoko iki 4 mln. Labai nesireklamuoja, bet laivų savininkai ir draudimo kompanijos tas išpirkas moka. Nes žino, kad lėšos grįš ilguoju laikotarpiu, per padidintus prekių, pvz. naftos, pervežimų tarifus. O tuos tarifus sumokėsime mes visi.

Ta padidėjusi ir įvertinta piratų rizika - tai jungtinių karinio laivyno pajėgų patruliavimas piratavimo regionuose. Per savo mokesčius už tuos laivynus irgi sumokame mes visi.

Kariškių pastangomis, piratavimo mastai mažėja kasmet, ir tai teikia vilties, kad po kelių metų vandenyne bus saugiau, nei dabar. Tačiau neturėtumėm pamiršti, kad tai mes tą viltį kiek anksčiau ir atėmėm iš tų šiandien medžiojamų piratų.

Juk tada, 90-aisiais, mes ir įpratom prie vogto tuno salotų ir picos.

Posted by gramas 09:07 Comments (0)

Apie tai, kad tunas - sveika ir skanu. 1-as trupinys.

800px-Gulf..pirate_boat.jpg
Fregata FARRAGUT degina piratų katerį Adeno įlankoj. Wikipedia foto.

Va, taip ir turškiamės sraute informaciniam - internetai, spauda, radijas , tv... knygos ir draugai... pokalbiai pašnekesiai. Tie info-trupiniai, jei tinka į kažkurią atminties lentyną - ten ir pasilieka. Jei netinka - nubyra, ir juos tu pamiršti. Paskutiniais mėnesiais ta mano lentyna, kuri "Piratai", pasipildė dar keliais trupiniais. Jie ir užvedė and šiek tiek minčių, kontekste su pusryčiams sulapnotom tuno salotom...

Akivaizdu, kad pasaulinė laivybos bendruomenė konkrečiai gauna į kaulą nuo piratų jau beveik visame Indijos vandenyne. Atrodo, visi su tuo apsiprato, prisitaikė ir labai nebesinervina. Piratai ima laivą kažkur Indijos vandenyne, kad ir ties Seišeliais. Per darniai veikiantį tarpininkų tinklą laivo savininkas informuojamas apie faktą, šis pasiguodžia draudimo kompanijai, abu kviečiasi profesionalų derybininką su neblogu honoraru, ir prasideda derybos. Gali jie derėtis savaitę, dvi, ar kelis mėnesius - o per tą laiką pagrobtasis laivas ir įgula gali būti panaudojami kaip plaukiojanti bazė kitoms piratų komandoms, nedideliais greitais kateriais imančioms kitus laivus... Galiausiai sutarta suma, tenkinanti kiek draudimo kompaniją, tiek piratus ir laivo savininką, numetama iš malūnsparnio arba lėktuvo, piratai palieka užgrobtąjį laivą, ir viskas grįžta į savo įprastą vagą. Kad kitą kartą vėl ant grėblio neužlipti - galima į laivą pasodinti tikrom kulipkom ginkluotą apsaugos samdinių komandą, kuriems tai irgi superinis verslas. Bet jie kainuoja labai jau brangiai, todėl plaukti be apsaugos ir riziką nuleisti ant draudikų - laivo savininkui pagunda didelė. Juk draudimo kaštus permesti krovinio savininkui per tarifą ne taip ir sudėtinga. Tuos padidėjusius pervežimo kaštus padengsim mes - visokio kiniško šlamšto pirkėjai, ar ne? Nieko asmeniško - tik verslas.

Tie labiau medios ištriūbinami faktai apie piratų nužudytus įkaitus, ar su trenksmu spec. pajėgų pravestas laisvinimo operacijas - labiau išimtys iš taisyklės, nes 99% piratų atakų ir laivų užgrobimų baigiasi tyliai ir taikiai, t.y. be aukų, šalims susitarus - tik tam tikra pinigų suma iškeliauja iš turtingiau gyvenančios šalies į labiau vargstančią. Taigi nieko asmeniško - tik verslas...

Taip, daugelio šalių kariniai laivai patruliuoja regione (ir mes visi per mokesčius už tai susimokam), bandydami situaciją suvaldyti. Lietuvos kariai taip pat dalyvauja šiose misijose, kaip NATO laivų įgulos. Stabdo katerius, kuriuose sutūpę kiauraklyniai visada spėja sumesti ginklus už borto, ir todėl gali tikėtis labai lengvo straipsnio, net jei prieš tai ir spėjo kokį laivą apšaudyti. Bet visi jau žino, kad toks juodas bėdžius, teismui atvežtas kad ir į Europą, arba, ar drįstat taip svajoti- netgi į patį demokratijos forpostą Jot-A-Vė - jausis kaip loteriją laimęjęs imigrantas. Kameroje švarus gultas, srėbaliukas reguliariai - o juk gimtąjam kaime to nėra. Todėl dažniausiai net kovoje su puolamo laivo ginkluotais apsaugos samdiniais sužeistas piratas ir jo sveikesni kolegos, paimti į nelaisvę karinio laivo, bus sutvarstyti, pamaitinti, pristatyti į savo krantą ir perduoti vietinei valdžiai. Taip žymiai pigiau, negu jį kažkur toli skraidinti, teisti, o paskui daug metų šerti. Būna, nušauna - bet čia irgi išimtis, nes mes juk kultūringi, civilizuoti ir teisiniai metodai... Taip, piratų kateriai skandinami, bet jie ir plaukioja tokiais, kurių negaila. Yra verslo kaštai, yra rizika, yra ir pelnas, kuris tą riziką padengia.
Ir galo šitam verslui kolkas nematyti. Nes ir tos vietinės valdžios ten nematyti - yra ten kelios privačios armjos, valdančios šalį, ir, atrodo, kažkokie iš delno valgantys departamentai ir ministerijos, gal dar keli atseit policijos postai, kur vakariečiai gali pagautus piratus neva tai vietinei valdžiai palikti. Tai ir palieka, o ten jau jiems ir spręsti, kuriam vadui kurį juodį leisti išsipirkti. Tik verslas...

O kaip jis, tas kelių pakopų verslas, prasidėjo, ir kodėl? Ir kaip tas verslo modelis organizuotas, kad jau ilgiau nei dešimtmetį išlieka toks gajus? Apie tai ir bus keli artimausi įrašai.

O pradžiai - Trupinys Nr.1

Visai neseniai, spalio 14 d. po ilgai trukusios spec. pajėgų slaptųjų agentų operacijos Belgijos policija Briuselio oro uoste sulaikė Somalio pilietį Mohammed Abdi Hassan. Hasanas - tai vienas iš pačių svarbiausių piratavimo industrijos šulų, su kuriuo glaudžiai bendradarbiauja patys aukščiausi Somalio valdžios atstovai. Vienas iš aukštų valdininkų ir buvo tuo pat metu areštuotas Somalyje. Įvykis absoliučiau išskirtinis - juk iki šiol piratų vadai išlikdavo neliečiami, o į kuprą gaudavo tik kiauraklyniai juodžiai su kalašnikovais kateriuose - torpedos, žemiausios grandies vykdytojai.

Kas dar įdomu - Hasanas pats atskrido į Briuselį iš Kenijos, po ilgų derybų ir įkalbinėjimų sutikęs filmuotis neva tai kuriamame filme apie piratavimą jūrose. Organizavęs begalės laivų užgrobimus, iš piratavimo pasidaręs šimtus milijonų dolerių, Hasanas pernai viešai pareiškė, kad išeina iš verslo ir mesis į politinę veiklą, to biš ims valdžią šalyje. Atrodytų, gyvenimas pavyko, esi sveikas, pinigai uždirbti... Ko dar jam norėti? Juk žinojo, kad jį gaudo... Kurgi ne, logika aiški - pasifilmuosiu rimtame filme apie pasaulinio lygio problemą, protingai ekrane papostringausiu apie priežastis ir pasekmes, susireikšminsiu nurodydamas galimus sprendimus - ir, žiūrėk, tampu žinomas, o pirmi tarptautinės politinės veiklos žingsniai gautųsi visai sėkmingi. Į šalį dideli reformų pinigai ateis, o ten, žiūrėk, aš juos ir skirstau... Praeitis? Who cares, ką, gal jūsų morganai rokfeleriai ne taip pradėjo?
15 metų už piratavimą, plius 30 metų už įkaitų grobimą, plius dar daug už veikimą nusikaltamame susivienijime - tiek jam ruošia prokurorai, taip kad maža nebus.
Ir kas dar įdomu šioje istorijoje - Hasanas tikrai turi ką pasakyti, visai rimtai, ir tai nebus mums malonu išgirsti. Nes ne viskas taip paprasta su tuo piratavimu, čia ne 2x2. Čia ne vien piratų įkaitų ašaros bus. Kaskart, kai vėl tuną savo salotose, ar ant picos rasit - jūs, aišku, neverksit, bet tai prisiminsit.
Bet apie tai bus Trupinys Nr.2.

O kolkas - Valgyk Tuną & Stay Tuned.

Posted by gramas 05:58 Comments (0)

(Entries 151 - 165 of 258) « Page .. 6 7 8 9 10 [11] 12 13 14 15 16 .. »